7ea023b7-fd20-405f-bc1a-70231387f9ed · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2535-345/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06044-2010-4                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5.; 42.6.;121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 22 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

M. (A. M.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovui B. C., tretiesiems asmenims antstolių I. K., N. L., G. B., A. B. ir R. K. kontoros antstolei N. L. dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje yra kilęs dėl delspinigių dydžio.   Nustatyta, kad 2008 m. birželio 9 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas (pagal įgaliojimÄ atstovaujamas A.

M.) sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas ieÅ¡kovui paskolino 21 500 Lt. Paskolos sutarties 2 punkte numatyta, kad laiku negrÄ Å¾inus paskolos, ieÅ¡kovas atsakovui moka 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo. Antstolė N. L. vykdo 21 500 Lt priverstinį skolos bei 8000 Lt delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 26 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 609V/2009. Anot ieÅ¡kovo, sutarties sÄ lyga dėl netesybų prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, neatitinka Å¡alių lygybės, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei sÄ Å¾iningos verslo praktikos principų, todėl sumažinti netesybų dydis turi bÅ«ti sumažintas nuo 1 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki 0,02 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė                          Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pakeitė ieÅ¡kovo ir atsakovo 2008 m. birželio 9 d. sudarytos paskolos sutarties 2 punkto dalį, sumažinant netesybų dydį nuo 1 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki 0,1 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .             Teismas remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008) ir įvertinęs, kad abi paskolos sutarties Å¡alys yra fiziniai asmenys, o ne verslo subjektai, sutartis sudaryta ne verslo tikslais, sprendė, kad Å¡alių sutartyje numatyti delspinigiai yra per dideli ir neprotingi bei nepagrįstai suteikia atsakovui teisę nepagrįstai praturtėti.

Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo pinigų sumÄ pasiskolino palyginus trumpam laikotarpiui, t.y. įsipareigojo pinigus grÄ Å¾inti po trijų mėnesių, tačiau iki Å¡iol pinigų negrÄ Å¾ino, nėra sumokėjęs jokios dalies delspinigių, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad mažinti delspinigius iki 0,02 proc. nėra pagrindo, o bÅ«tų teisinga, protinga ir sÄ Å¾ininga sutartyje nustatytÄ netesybų dydį sumažinti iki 0,1 procento dydžio delspinigių per dienÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A.

M. praÅ¡o panaikinti 2012 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Teigia, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokių motyvų dėl kurių jis laiko, jog 0,1 proc. dydžio netesybos ginčo Å¡alių atveju laikytinos pagrįstos ir teisingos. Teismas privalėjo atsižvelgti, kad abi Å¡alys yra fiziniai asmenys, paskolos sutartis nebuvo sudaryta verslo tikslais. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis teikia finansines paslaugas ir turėjo pagrįstų interesų ir lÅ«kesčių uždirbti skolindamas pinigus ieÅ¡kovui.

Turėjo bÅ«ti įvertinta, kad teismo nustatytas delspinigių dydis sudaro net 36,5 proc. skolos sumos per metus. Teismų praktikoje suformuota, kad santykiuose tarp fizinių asmenų, t.y. ne komerciniuose santykiuose, priimtiniausias ir protingiausias delspinigių dydis yra 0,02 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , kas sudaro 7,3 proc. per metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007).              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas B.

C. praÅ¡o skundÄ atmesti. Teigia, kad dėl delspinigių dydžio Å¡alys pačios susitarė, o apelianto niekas nevertė skolintis tokiomis sÄ lygomis. Apelianto minimos kasacinio teismo nutartys, priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi, nuo nagrinėjamos bylos. Apygardos teismui dar sumažinus delspinigių dydį, bÅ«tų pažeistas paskolos sutarties Å¡alių interesų balansas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados            Nenustačius absoliučių skundžiamo apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nesant vieÅ¡ojo intereso, sudarančio poreikį iÅ¡eiti už ginčo ribų, apeliacinė byla nagrinėtina apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų nustatytose ribose (CPK 320, 329 str.).

Aptariamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro patikrinimas, ar skundžiamu sprendimu pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti tik iÅ¡ dalies.              Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas (atstovaujamas įgaliotinio A. M.) 2008 m. birželio 9 d. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovas paskolino ieÅ¡kovui 21 500 Lt iki 2008 m. rugsėjo 9 d. su teise pratęsti terminÄ . Sutarties 2 punkte Å¡alys taipogi numatė, kad laiku negrÄ Å¾inus paskolos, ieÅ¡kovas privalės mokėti 1 proc. delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo (b. l. 7).

Kadangi paskola nebuvo laiku grÄ Å¾inta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. sausio 26 d., remdamasis 2009 m. sausio 8 d. nutartimi, iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 609V/2008 dėl 29 627 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui (b. l. 8-9).Sutarties laisvės principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.).

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Å alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Taigi Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan.

Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiÅ¡kai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad bÅ«tų paneigtas sutarties laisvės principas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartų civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 str. nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį. Teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).

Å alių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus. Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažįstami minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia Å¡alių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymÄ sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).Nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas iki Å¡iol negrÄ Å¾ino 2008 m. birželio 9 d. paskolos sutartimi gautos paskolos.

Taigi ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės iki Å¡iol neteisėtai naudojasi atsakovui priklausančiais pinigais, nevykdo prisiimtų prievolių. Dėl to atsakovas patiria suvaržymų netekta galimybe gauti iÅ¡ paskolintų pinigų naudÄ , juolab, kad paskola ieÅ¡kovui buvo suteikta neatlygintinai. 2008 m. birželio 9 d. paskolos sutartį ir iÅ¡ jos kylančias teises bei pareigas ieÅ¡kovas prisiėmė laisva valia bei suvokdamas konkrečių sutartinių nuostatų turinį, tame tarpe ir sutarties 2 punktÄ , kuriame nustatyti konkretÅ«s iÅ¡ anksto preziumuojami atsakovo patiriami nuostoliai dėl netinkamo ieÅ¡kovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Nustatytos faktinės aplinkybės, t.y. ieÅ¡kovo įsipareigojimų pagal 2008 m. birželio 9 d. paskolos sutartį nevykdymo trukmė, sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybės, suponuoja, kad pirmos instancijos teismo nustatytas sumažintas delspinigių dydis yra optimalus bei atitinka CK 1.5 str. įtvirtintų principų reikalavimus. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčo situacijÄ vertinti kaip nors kitaip nei tÄ padarė apylinkės teismas. Dar didesnis netesybų sumažinimas prieÅ¡tarautų civilinės atsakomybės kompensacinei paskirčiai, sutarties turinio laisvės bei sutarties privalomumo principams.

Pažymėtina, jog nepaisant to, kad ieÅ¡kovo materialinis teisinis reikalavimas buvo formuluojamas kaip 2008 m. birželio 9 d. paskolos sutarties nuostatų, nustatančių delspinigių dydį, pakeitimas, tačiau savo esme jis tolygus reikalavimui sumažinti delspinigių dydį, todėl pirmos instancijos teismas apskritai neturėjo taikyti CK 6.223 str., bet ieÅ¡kinį reikalavimÄ tenkinti iÅ¡ dalies remdamasis vien tik CK 6.73 ir 6.258 str.             Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmos instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, teisingai iÅ¡aiÅ¡kinus Å¡alių sudarytos sutarties turinį bei tinkamai pritaikius byloje taikytinas teisės normas.

Naikinti ginčijamÄ sprendimÄ remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė :              Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                     Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                  Asta Radzevičienė                                                                                                                      Zita Smirnovienė            Â