7e9fbe2c-e9c5-4600-aa46-9c830fc20f99 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-4121-809/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09199-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G. K. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o:

1) pareiÅ¡kėjo naudai priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 3 070 Eur žalos, atsiradusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginimÄ ;

2) pareiškėjo naudai priteisti iš atsakovės Administracijos 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

3) pareiÅ¡kėjo naudai priteisti iÅ¡ atsakovės Administracijos 1 815 Eur pareiÅ¡kėjo patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 28 d. ant pareiÅ¡kėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančio automobilio Honda Civic (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registr. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN nr. (duomenys neskelbtini)), stovėjusio adresu: (duomenys neskelbtini), užvirto medis ir sugadino minėtÄ transporto priemonę (buvo sugadinti automobilio kėbulo statramsčiai, variklio dangtis, priekiniai sparnai, priekinis stiklas, Å¡oniniai veidrodžiai, kitos automobilio dalys).

IÅ¡ karto po pastebėto įvykio pareiÅ¡kėjas į įvykio vietÄ iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kurie 2019 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pažymoje Nr. 10-S-78928(1.46E-10) nurodė, kad iÅ¡ surinktos informacijos matyti, kad Å¡iuo atveju žala atsirado ne dėl kito asmens tyčinės ar netyčinės veikos, o dėl nuo žmogaus nepriklausančių aplinkybių, ir kad dėl atitinkamos žalos reikia kreiptis į teismÄ .

Dėl Å¡io įvykio pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ â€“ sumažėjo pareiÅ¡kėjui priklausančio automobilio vertė. Dėl nuostolių įvertinimo, t. y. dėl transporto priemonės vertės sumažėjimo dydžio nustatymo pareiÅ¡kėjas kreipėsi į nepriklausomÄ turto vertintojÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), kuris pateikė kilnojamo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. A20010201, kuri nustatė, kad: transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo - 3.950,00 Eur; transporto priemonės atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tai - 3.550,00 Eur; transporto priemonės likutinė vertė - 887,00 Eur.

Siekdamas sumažinti patirtÄ Å¾alÄ ir suprasdamas, kad laikui bėgant automobilio vertė dar labiau mažes, pareiÅ¡kėjas ėmė aktyviai ieÅ¡koti apgadinto automobilio pirkėjo, galinčio sumokėti didžiausiÄ kainÄ , ir galiausiai 2020 m. sausio 18 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjas už sugadintÄ automobilį gavo 1 050 Eur. Atitinkamai, pagal faktinę apgadinto automobilio realizavimo kainÄ pakoregavus nepriklausomo turto vertintojo nustatytÄ likutinę jo vertę, pareiÅ¡kėjo dėl jam priklausiusios transporto priemonės sugadinimo patirti nuostoliai yra lygÅ«s 2 900 Eur (3 950 Eur – 1 050 Eur = 2 900 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad už nepriklausomo vertintojo suteiktas vertinimo paslaugas pareiškėjas papildomai sumokėjo 170 Eur, bendra pareiškėjo nuostolių, kuriuos pareiškėjas reikalauja atsakovo atlyginti, suma yra 3 070 Eur. Savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų, todėl Administracijos argumentas, jog įstatymuose neįtvirtinta jo (atsakovo) pareiga rūpintis kiekvienu savivaldybės teritorijoje augančiu medžiu, bei teiginiai, kad savivaldybė neturi objektyvios galimybės apsaugoti sveikų medžių nuo vėjo ir kitų meteorologinių reiškinių (net jeigu jie ir nuspėjami), o pareiga atidžiai rūpintis savo turtu tokiu atveju kyla patiems gyventojams, kurie turi kur kas objektyvesnę galimybę išvengti pavojaus esant nuspėjamai dideliam vėjui, yra klaidingi.

Teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugÄ bei tvarkymÄ , turi atlikti savivaldybės administracija. Tokia pareiga yra aiÅ¡kiai reglamentuota ir už jos nevykdymÄ bei dėl to atsiradusiÄ Å¾alÄ , esant kitoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, kyla civilinė atsakomybė. Pažymi, jog egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ atsakovo priteistina patirta 3 070 Eur žala. Atsakovė Administracija pateiktame atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad kad jai yra puikiai žinoma tiek pareiÅ¡kėjo nurodoma, tiek ir nenurodoma Lietuvos teismų praktika bylose dėl žalos atlyginimo medžiams nugriuvus ant automobilių. Savivaldybei taip pat yra žinomi ir savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių tvarkymÄ , priežiÅ«rÄ bei stebėsenÄ reglamentuojantys teisės aktai - Savivaldybė jais vadovaujasi ir jų reikalavimus vykdo (nuolat atlieka želdynų ir želdinių priežiÅ«ros darbus - laisto, tręšia, genėja, Å¡iltina želdynus ir želdinius, taip pat vykdo nuosekliÄ Å¾eldynų ir želdinių inventorizacijÄ , bÅ«klės registracijÄ ).

Kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje esanti teritorija, bÅ«tent kurioje ir augo ant pareiÅ¡kėjo automobilio nugriuvęs medis yra valstybinės miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kuris savivaldybei nėra priskirtas. Kaip matyti iÅ¡ pridedamo Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o, Å¡is valstybinės miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise šį Žemės sklypÄ valdo valstybinės žemės patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir NŽT).

Teisės aktuose atitinkamiems subjektams taip pat yra įtvirtintos ir pareigos, susijusios su valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų sanitariniu kirtimu, priežiÅ«ra, tvarkymu, inventorizacija ir kitais veiksmais. Pažymi, kad vietos savivaldos institucijų tarp Å¡ių subjektų nėra - atitinkamos valstybinio miÅ¡ko tvarkymo, kirtimo, priežiÅ«ros, inventorizavimo ir kitos funkcijos yra numatytos valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų savininkams ir valdytojams, Valstybinei miÅ¡kotvarkos tarnybai (atlieka miÅ¡kų inventorizacijÄ ), Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui arba jo agentÅ«roms (iÅ¡duoda leidimus kirsti avarinės ar pavojingos bÅ«klės medžius miÅ¡kuose), Valstybinėms miÅ¡kų urėdijoms (vykdo kompleksinę miÅ¡kų Å«kio veiklÄ - atkuria, prižiÅ«ri, saugo, racionaliai naudoja miÅ¡kų iÅ¡teklius) ir kt.

Esant situacijai, kuomet ginčas vyksta dėl valstybinio miÅ¡ko teritorijoje augusio medžio (ir tai patvirtina Savivaldybės į bylÄ pateikti įrodymai), byloje turėtų bÅ«ti vadovaujamasi esamu bÅ«tent miÅ¡ke augančio medžio priežiÅ«rai, apsaugai ir tvarkymui aktualiu teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu MiÅ¡kų įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, o ne nagrinėjamai situacijai neaktualiais želdynų ir želdinių priežiÅ«rÄ reglamentuojančiais teisės aktais.

MiÅ¡ko - kaip ypatingo gamtos darinio - priežiÅ«rÄ reglamentuojančių teisės aktų egzistavimas nagrinėjamu atveju bÅ«tent ir reiÅ¡kia, kad miÅ¡ko priežiÅ«ros ir tvarkymo klausimo atvejais nėra taikomas pavieniams krÅ«mams, medžiams ir gėlynams taikomas Želdynų įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai, ir tai yra aiÅ¡kiai bei vienareikÅ¡miÅ¡kai įtvirtinta jau minėto MiÅ¡ko įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Administracija nagrinėjamu atveju nėra laikytina tinkama atsakove, privalanti atlyginti pareiÅ¡kėjui dėl galimai nugriuvusio medžio padarytÄ Å¾alÄ , kadangi, kaip patvirtina pridedami dokumentai, ji nėra nei savininkė, nei valdytoja (duomenys neskelbtini) esančio valstybinio miÅ¡ko žemės sklypo, kuriame augo pareiÅ¡kėjo nurodomas nugriuvęs medis, o atitinkamos pareigos, susijusios su valstybinių miÅ¡kų tvarkymu, priežiÅ«ra, inventorizacija ir iÅ¡saugojimu, specialiuose teisės aktuose pagal kompetencijÄ yra įtvirtintos kitiems subjektams.

Nagrinėjamu atveju, reikÅ¡damas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, pareiÅ¡kėjas neabejotinai turi įrodyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip žalÄ tariamai sukėlusio asmens, civilinės atsakomybes sÄ lygas - neteisėtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį, kadangi prieÅ¡ingu atveju atsakovės kaltė nebus preziumuojama. Tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju Administracijos civilinės atsakomybės sÄ lygų pareiÅ¡kėjas neįrodo.

Pareiškėjo skunde nurodomos Savivaldybės pareigos, susijusios su želdynų ir želdinių tvarkymu savivaldybės teritorijoje, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju yra neaktualios - pareiškėjo nurodomas pareigas savivaldybės vykdo tik miestų ir kaimų teritorijose esančiuose valstybiniuose arba savivaldybėms priskirtuose (patikėjimo teise valdomuose) žemės sklypuose, tačiau ne valstybinės reikšmės miškuose. Valstybinės reikšmės miškų tvarkymo, priežiūros ir inventorizacijos funkcijos atitinkamuose teisės aktuose, kaip minėta, yra numatytos kitiems subjektams.

Tuo atveju, kai gyventojai kreipiasi į savivaldybę dėl konkrečių medžių kirtimo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ke, Savivaldybės Želdynų skyriaus miÅ¡kininkai tik įvertina medžių bÅ«klę vietoje ir, jei nustatoma, kad atitinkami medžiai yra avarinės bÅ«klės (pvz., pasvirę virÅ¡ pastatų, takų ar yra pažeisti, iÅ¡džiÅ«vę), pažymi juos kaip kertamus ir, parengę taksacinę medžiagÄ , teikia jÄ Valstybinei miÅ¡kų tarnybai, kad bÅ«tų parengtas Å¡ios tarnybos praneÅ¡imas apie ketinimÄ atlikti sanitarinį kirtimÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ke, kuriuo vadovaujantis ir bÅ«tų atliekamas medžių kirtimas.

Savivaldybė neturi teisės savo nuožiÅ«ra kirsti ar genėti medžių valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kuose. Tuo tarpu aplinkybė, kad gavusi gyventojų skundus ar praÅ¡ymus dėl konkrečių medžių Savivaldybė reaguoja, rodo Savivaldybės nuosekliai vykdomÄ politikÄ dėl efektyvaus „vieno langelio principo“ įgyvendinimo - Savivaldybė supranta, kad eiliniam gyventojui nebÅ«tinai yra aiÅ¡ku, kuriame konkrečiame taksaciniame miesto sklype - miÅ¡ko ar ne miÅ¡ko teritorijoje - auga konkretus medis; taip pat Å¡iam gyventojui nebÅ«tinai yra žinomi ir suprantami poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys miÅ¡kų priežiÅ«ros darbus ir už Å¡iuos darbus atsakingus subjektus; eiliniam gyventojui tiesiog svarbu, kad Å¡alia jo gyvenamos aplinkos nebÅ«tų pavojingos bÅ«klės medžio, dėl to Å¡is gyventojas, kaip ir dėl daugelio kitų klausimų mieste, tiesiog kreipiasi į savivaldybę.

Tuo tarpu Savivaldybė, vietoj to, kad vis nukreipinėtų gyventojÄ Ä¯ kitas institucijas, padaro tai, kÄ pagal kompetencijÄ paprastai sugeba ir turi tam iÅ¡teklių - t. y. apžiÅ«ri medį vietoje ir, jei nustatoma ji avarinė bÅ«klė, pažymi jį kaip kertamus ir, parengę taksacinę medžiagÄ , perduoda jÄ Valstybinei miÅ¡kų tarnybai, t. y. subjektui, bÅ«tent ir atsakingam už valstybinių miÅ¡kų priežiÅ«rÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nenurodo teisės akto, kuriame Savivaldybei bÅ«tų įtvirtinta pareiga savo iniciatyva reguliariai tikrinti miÅ¡kuose augančių medžių bÅ«klę, t. y. atlikti inventorizacijÄ (tokia pareiga poįstatyminiuose teisės aktuose yra numatyta Valstybinei miÅ¡kotvarkos tarnybai).

Paskutinysis kirtimas taksaciniame Žemės sklype esančiame valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ke, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 patvirtintomis MiÅ¡ko kirtimų taisyklėmis, buvo atliktas 2016 m. spalio mėnesį - pagal Valstybinės miÅ¡kų tarnybos iÅ¡duotÄ praneÅ¡imÄ V27 Nr. 000478 apie ketinimus kirsti miÅ¡kÄ valstybiniuose miÅ¡kuose: tuokart buvo atliktas kraÅ¡tovaizdžio formavimo kirtimas, iÅ¡kertant ne tik nepageidaujamų rÅ«Å¡ių medžius bei krÅ«mus, bet ir avarinius, pavojingai pasvirusius, labai pažeistus, džiÅ«stančius medžius ir sausuolius.

Vėliau, t. y. 2017 - 2020 metais, mūsų turimais duomenimis, Savivaldybėje nebuvo gauta jokių prašymų ar pranešimų dėl galimai avarinių, pavojų keliančių medžių kirtimo (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje šalia (duomenys neskelbtini), todėl minėtais metais jokie papildomi miško kirtimai (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype nebuvo vykdomi. Savivaldybė negalėjo atlikti jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su valstybinės reikšmės miško tvarkymu, priežiūra, apsauga, išsaugojimu ar kitais darbais, nes šie darbai (pareigos), teisės aktuose Savivaldybei nėra numatyti.

Savivaldybė, atlikdama jai skirtas funkcijas vieÅ¡ojo administravimo srityje, Å¡iuo konkrečiu nagrinėjamu atveju neatliko jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo: žalÄ sukėlęs medis augo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ke, kurio Vilniaus miesto savivaldybė nevaldo jokiais pagrindais, pagal aukščiau iÅ¡dėstytas teisės aktų nuostatas, valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kuose medžių inventorizacijos Savivaldybė pagal neatlieka, taip pat neiÅ¡duoda ir leidimų avarinės ar kitokios pavojų keliančios bÅ«klės medžių kirtimui, o sanitarinį kirtimÄ atliko suderinusi su Valstybine miÅ¡kų tarnyba.

Dėl Å¡ių priežasčių laikytina, kad nagrinėjamu atveju Savivaldybė negali bÅ«ti laikoma neatlikusi kokių nors pareigų, kurių atlikimÄ Savivaldybei numatė teisės aktai. Savivaldybė su Å¡ia pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma žalos suma nesutinka pažymėdama, kad vien iÅ¡laidų turėjimo faktas neturėtų lemti iÅ¡vados apie pareiÅ¡kėjo patirtÄ Å¾alÄ . Matyti, kad pareiÅ¡kėjas savo neva faktiniu nuostoliu (2 900 Eur) laiko skirtumÄ tarp galimos Å¡io neapgadinto automobilio kainos rinkoje (3 950 Eur) ir faktiÅ¡kai už parduotÄ apgadintÄ automobilį gautos sumos (1 050 Eur).

Tačiau pažymėtina, kad vertinimo ataskaitoje nurodoma automobilio rinkos kaina yra tik preliminari, nustatyta nevertinant iki įvykio buvusios šio automobilio būklės, nusidėvėjimo ir kitų parametrų, paprastai turinčių įtakos automobilio pardavimo kainai rinkoje. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kokia buvo pareiškėjo automobilio būklė, nusidėvėjimas ir kiti parametrai dar prieš įvykį. Tai, kad preliminariai tokio automobilio rinkos kaina gali siekti 3 950 Eur, konkrečiu nagrinėjamu atveju nebūtinai reiškia, kad būtent tiek rinkoje būtų kainavęs ir šis konkretus pareiškėjo automobilis.

Toje vietoje, kurioje įvyko žalÄ sukėlęs įvykis, pareiÅ¡kėjas automobilį buvo pastatęs neleistinu bÅ«du, t. y. dalinai užvažiavęs ant Å¡aligatvio. (duomenys neskelbtini) gatvėje kol kas nėra tokį stovėjimo bÅ«dÄ (dalinai ant Å¡aligatvio) numatančių kelio ženklų, o pats pareiÅ¡kėjas į bylÄ taip pat nėra pateikęs duomenų, pateisinančių tokį stovėjimo bÅ«dÄ . PareiÅ¡kėjas pažeidė įstatyme įtvirtintus transporto priemonių statymo ir reikalavimus, ir tai neabejotinai buvo tiesioginė pareiÅ¡kėjo patirtos žalos atsiradimo priežastis - jeigu automobilis nebÅ«tų pastatytas neleistinoje vietoje draudžiamu bÅ«du, žala automobiliui nebÅ«tų kilusi.

Byloje esanti Policijos pažyma, kurioje administracinės teisės pažeidimai nėra fiksuoti, jokiu bÅ«du nepaneigia aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių apie paties pareiÅ¡kėjo atsakomybę, kuriÄ jis prisiėmė palikdamas Automobilį stovėti neleistinu bÅ«du. Å i pažyma nepaneigia, kad palikdamas Automobilį stovėti tam neskirtoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, pareiÅ¡kėjas pažeidė imperatyvius įstatyme numatytus transporto priemonių statymo reikalavimus. Byloje nėra įrodymų apie nukentėjusio asmens ar liudytojų parodymus, įvykio apraÅ¡ymo ar kitų duomenų apie įvykio vietoje buvusių pareigÅ«nų veiklÄ .

Tai, kad policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvykę vis dėlto nebuvo, patvirtina ir parengtos Policijos pažymos turinys, iÅ¡ kurio akivaizdu, kad Å¡i pažyma teikiama tik kaip atsakymas į iÅ¡nagrinėtÄ pareiÅ¡kėjo pateiktÄ praneÅ¡imÄ ROIK (duomenys neskelbtini) (dėl automobilio Honda Civic valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl manytina, kad Å¡i Policijos pažyma patvirtina tik tai, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į policijÄ su praneÅ¡imu dėl žalos. Sprendžiant Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjui atlygintos žalos klausimÄ , neabejotinai turėtų bÅ«ti vertinama kol kas nenuginčyta akivaizdi aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo patirta žala pareiÅ¡kėjui vienareikÅ¡miÅ¡kai kilo dėl jo paties neteisėtų, kaltų veiksmų - t. y. automobilio statymo neleistinoje vietoje, draudžiamu bÅ«du.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo NŽT pateiktame atsiliepime praÅ¡o bylÄ spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus. AtsiradusiÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ atsakovės neteisėtų veiksmų, neatliekant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai patikėtų funkcijų susijusių su Vilniaus mieste esančių želdinių priežiÅ«ra, tvarkymu, t. y. laiku nenupjautu medžiu, kuris virsdamas apgadino pareiÅ¡kėjui priklausantį automobilį. Neginčijama aplinkybė, jog žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), besiribojantis su (duomenys neskelbtini), kurioje įvyko incidentas bei buvo apgadintas pareiÅ¡kėjui priklausantis automobilis, yra valstybinis miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos.

Nors Vilniaus miesto savivaldybei (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko kvartalas, kuriame augo pareiÅ¡kėjo automobilį apgadinęs medis, Vyriausybės nutarimu nebuvo perduotas patikėjimo teise savivaldybės funkcijoms įgyvendinti, tačiau atsakovė turėjo pareigÄ tvarkyti ir prižiÅ«rėti šį miesto miÅ¡kÄ , kadangi ne tik de facto valdė (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalÄ , atlikdama Å¡io kvartalo kraÅ¡tovaizdžio formavimo kirtimÄ , iÅ¡kertant ne tik nepageidaujamų rÅ«Å¡ių medžius bei krÅ«mus, bet ir avarinius, pavojingai pasvirusius, labai pažeistus, džiÅ«stančius medžius ir sausuolius, bet ir tokia pareiga - prižiÅ«rėti miÅ¡kÄ , buvo patikėta teisės aktų pagrindu. (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalas yra priskirtinas Vilniaus miesto miÅ¡kams.

Vilniaus miesto savivaldybė administruoja 4 girininkijas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o bendras šių miškų plotas yra 5514 ha. Šiuo projektu yra apibrėžtos ir savivaldybių pareigos: vykdyti projekte numatytus miškų atkūrimo, naudojimo ir kitus reikiamus miško tvarkymo darbus jos administruojamuose miškų plotuose. Taip pat pažymi, jog 2013 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto skyriuje vyko susitikimas, be kita ko su atsakovės atstovais ir VĮ miškų urėdijos atstovais, kurio metu protokole Nr. 49PRT-(14.49.101.)-10 buvo užfiksuota, jog perduoti Vilniaus miesto teritorijoje esančius valstybinės reikšmės miškus valdyti patikėjimo teise atsakovei ir VĮ miškų urėdijoms.

Administracija 2020 m. birželio 22 d. raÅ¡tu Nr. A51-80061/20(3.3.2.26E-ŽEM) kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių nurodydama, jog „Vyriausybei priėmus nutarimÄ perduoti patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei vieÅ¡osios paskirties rekreacijai ir poilsio reikmėms Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teise valdomus valstybinės miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypus, esančius Vilniaus mieste, bus kreipiamasi dėl priėmimo-perdavimo akto (-ų) pasiraÅ¡ymo“.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė turi pareigÄ administruoti, kuriÄ ir prisiima tvarkydama Vilniaus mieste esančius miÅ¡kus, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo miÅ¡kÄ . NŽT neturi nei teisės nei pareigos savo nuožiÅ«ra Å¡alinti, tvarkyti, nuolat prižiÅ«rėti želdinių, miÅ¡ko. Kaip jau minėta, NŽT kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas gali veikti tik neperžengdamos savo turimos kompetencijos ribų, o Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytas teisinis reglamentavimas nenumato NŽT atlikti funkcijų susijusių su miÅ¡ko, želdinių ir želdynų priežiÅ«ra, stebėsena.

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad pareiÅ¡kėjo automobilį apgadino medis, už kurio priežiÅ«rÄ ir tvarkymÄ galimai atsakinga Administracija, atlyginimo priteisimo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausė automobilis Honda civic v/n (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis). Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kilniojamojo turto vertinimo iÅ¡vadÄ Nr. A200110201 (toliau – ir IÅ¡vada) Automobilio rinkos vertė iki apgadinimo buvo 3 950 Eur, transporto priemonės atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tai – 3 550 Eur, transporto priemonės likutinė vertė – 887 Eur.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o duomenimis, Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o jį patikėjimo teise valdo NŽT. Vilniaus AVPK 2019 m. gruodžio 30 d. raÅ¡te Nr. 10-S-78928(1.46E-10) ,,Dėl informacijos į praneÅ¡imÄ ROIK (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Pažyma) nurodyta, kad Å¡iuo atveju žala atsirado ne dėl kito asmens tyčinės ar netyčinės veiklos, o dėl nuo žmogaus nepriklausančių aplinkybių. Pagal 2020 m. sausio 18 d.

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pareiÅ¡kėjas pardavė T. M. automobilį Honda civic v/n (duomenys neskelbtini) už 1 050 Eur sumÄ . Pagal 2020 m. sausio 8 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija Al Nr. 496 ir banko ,,Luminor“ 2020 m. sausio 22 d. iÅ¡raÅ¡Ä pareiÅ¡kėjas už kilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. A200110201 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 170 Eur sumÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, pagal CK 6.246–6.249 straipsnių, CK 6.271 straipsnio nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sÄ lyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai galėtų bÅ«ti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti vieÅ¡ojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtakÄ asmens teisėms ar teisėtiems interesams. PareiÅ¡kėjas, teikdamas skundÄ , turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktÄ , priežastinį ryšį ir žalos dydį.

Vadinasi, sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų savivaldybių funkcijų yra kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ organizavimas ir stebėsena.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdo jų bÅ«klės stebėsenÄ , kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugÄ , pertvarkymÄ ir priežiÅ«rÄ , želdynų kÅ«rimÄ ir naujų želdinių veisimÄ , želdynų tvarkymo ir kÅ«rimo projektų rengimÄ , derina juos (2 punktas). Pagal Å¡io įstatymo 18 straipsnį želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krÅ«mų rūšį, jų fiziologinę bÅ«klę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraÅ¡tovaizdžio architektÅ«ros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų bÅ«klę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus bÅ«tų galima efektyviau valdyti, teikti informacijÄ apie želdynų ir želdinių, aplinkos bÅ«klę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (1 dalis);

želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (2 dalis). Medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiÅ«ros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, nustatyta, kad medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ra apima Å¡iuos darbus: medžių ir krÅ«mų laistymÄ ir tręšimÄ , dirvožemio purenimÄ ir mulčiavimÄ , medžių ir krÅ«mų Å¡iltinimÄ , genėjimÄ ir kitus priežiÅ«ros darbus (1 punktas). Remiantis Medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiÅ«ros taisyklių 43 punktu Å¡alinami vėjo ir sniego nulaužti, aplaužyti, pavojingai palinkę, pavojų praeiviams ir pastatams keliantys, baigiantys džiÅ«ti stiebai ir Å¡akos, o pagal 44 punktÄ tikrinami, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, paÅ¡alinami.

Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų normų nuostatomis, Savivaldybė, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti Å¡ios savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugÄ , tvarkymÄ , vykdyti jų bÅ«klės stebėsenÄ , t. y. iÅ¡ esmės užtikrinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad savivaldybės turi pareigÄ vykdyti želdynų ir želdinių stebėsenÄ , inter alia siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę bÅ«klę (gyvybinę funkcijÄ ). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigÄ dėl želdinių fiziologinės bÅ«klės ir tokia pareiga turi bÅ«ti vykdoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Žemės sklypÄ nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, o valstybinės žemės patikėjimo teise – NŽT. Pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. gegužės 31 d. suitikimo su Vilniaus miesto savivaldybės ir VÄ® MiÅ¡kų urėdijų atstovais posėdžio protokolo Nr. 49PRT-(14.49.101.)-10 1 punktÄ , nutarta perduodant Vilniaus miesto teritorijoje esančius valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus valdyti patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei ir VÄ® MiÅ¡kų urėdijoms vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 ,,Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miÅ¡kų urėdijoms” (Žin., 2006, Nr. 57-2035) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. D1-1118 (Žin., 2013, Nr. 3-19) patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės valdomų valstybinių miÅ¡kų vidinės miÅ¡kotvarkos projektu nustatytomis ribomis. Ä®vertinus NŽT nuostatus, taip pat jos vykdomas funkcijas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad galiojantys teisės aktai nenustato pareigos NŽT prižiÅ«rėti medžius, kurie auga patikėjimo teise valdomame Žemės sklype. Tokia pareiga, įvertinus aukščiau nurodytÄ reglamentavimÄ , numatyta savivaldybei, todėl Å¡iuo atveju Administracija buvo atsakinga už medžio, kuris apgadino pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausiusį Automobilį, priežiÅ«rÄ .

Byloje nėra duomenų apie tai, kad Administracija vykdė Žemės sklype augaunčių želdinių, Å¡iuo atvejų – nuvirtusio medžio, priežiÅ«rÄ , vykdė stebėjimÄ , ar ėmėsi kitų bÅ«tinų priemonių. Administracija nepateikė duomenų, kad iki įvykio nurodytoje teritorijoje želdinius inventorizavo, t. y. tinkamai neatliko Å¡ios pareigos, kuri apima ir medžių fiziologinės bÅ«klės vertinimÄ . Tai sudaro pagrindÄ teigti, jog Administracija nevykdė pareigos apskaityti, inventorizuoti, stebėti želdinius. Teismas pažymi ir tai, kad pareigÄ vykdyti tinkamÄ ir savalaikę medžių ir krÅ«mų priežiÅ«rÄ savivaldybei nustato teisės aktai. Tai, kad želdinių valdytojai turi pareigas prižiÅ«rėti želdinius neeliminuoja savivaldybės pareigos, kuri imperatyviai įtvirtinta vieÅ¡osios teisės normose. Tuo pačiu, tai neatleidžia ir želdinių valdytojų nuo pareigos vykdymo ir galimos atsakomybės, tačiau tokia atsakomybė jau bÅ«tų iÅ¡vestinė ir Å¡ioje byloje nenagrinėjama. Jiems vieÅ¡oji želdinių priežiÅ«ros funkcija, priklausanti savivaldybei, nebuvo perleista, o Å¡ioje byloje svarbi bÅ«tent savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo veikla.

Be to, nors Administracija nurodo, jog pareiÅ¡kėjas Automobilį buvo pasistatęs draudžiamoje vietoje, tačiau tokie duomenys nėra nustatyti ar užfiksuoti, pvz.: suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pareiÅ¡kėjui už stovėjimÄ draudžiamoje vietoje, todėl nevertintini. Taigi, savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ko pasėkoje ant pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausiusio Automobilio užvirto medis, kuris apgadino Automobilį. Taip pat padarytÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjui patvirtina į bylÄ pateiktos įvykio vietos fotonuotraukos.

Kaltė Å¡iuo atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnis, 6.271 straipsnis). Pareišėjas praÅ¡o priteisti 3 070 Eur žalos, atsiradusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginimÄ . Pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, jog Automobilio sugadinimo nuostoliai sudaro 2 900 Eur sumÄ (3 950 – 1 050) bei 170 Eur, kuriuos sumokėjo už vertinimo paslaugas. PareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ priteisti žalos dydį patvirtina aukščiau nurodyti duomenys, jog pareiÅ¡kėjas už kilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. A200110201 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 170 Eur sumÄ , taip pat tai, kad pagal IÅ¡vadÄ Automobilio rinkos vertė iki apgadinimo buvo 3 950 Eur, bei tai, kad pagal 2020 m. sausio 18 d.

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pareiÅ¡kėjas pardavė Automobilį už 1 050 Eur sumÄ . Aukščiau iÅ¡vardintos iÅ¡laidos buvo patirtos dėl Automobilio apgadinimo, kurių pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų patyręs, jeigu nebÅ«tų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl jos atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Å¾alos sÄ vokÄ . Šiuo atveju tarp neteisėto Savivaldybės neveikimo ir Automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės priteistinas 3 070 Eur turtinės žalos atlyginimas.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ , tokio pobÅ«džio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos (pvz., 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Bylos iÅ¡kėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas 2020 m. balandžio 3 d., todėl nuo Å¡ios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ .

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o pareiÅ¡kėjo naudai priteisti iÅ¡ atsakovės Administracijos 1 815 Eur jo patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pažymėtina, jog Å¡ios normos formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidos priteisiamos tai Å¡aliai, kuri laimi bylÄ , t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos Å¡alies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

Taigi ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis iÅ¡ esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančiÄ bendrÄ jÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), kurių 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Ä® bylÄ pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija AGP Nr. 2020.03_3 ir banko ,,Luminor“ 2020 m. kovo 27 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 175 patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas advokatų kontorai ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1 815 Eur sumÄ už ieÅ¡kinio parengimÄ ir pateikimÄ teismui bei atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme. Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį priteistinas maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas taikant koeficientÄ 2,5.

PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui pateikė 2020 m. kovo 27 d., taigi apskaičiuojant maksimalų galimÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį taikytinas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), kuris 2019 III ketvirtį buvo 1 317,6 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali galima priteisti suma sudaro 3 294 Eur (1 317,6 x 2,5). Atreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti sumÄ taip pat grindė tuo, jog jÄ sudaro ne tik ieÅ¡kinio parengimas, bet ir atstovavimas pirmosios instancijos teisme.

Å iuo atveju teismo posėdis raÅ¡ytinio proceso tvarka vyko 2020 m. lapkričio 30 d., t. y. pareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kuriÄ praÅ¡omÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį sudarė ieÅ¡kinio parengimas, o kuriÄ atstovavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo taikomas realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio iÅ¡laidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-64-520/2015; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019; ir kt.).

Teismo vertinimu, įvertinus nagrinėtos bylos sudėtingumÄ , taip pat pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, bei vadovaujantis aukščiau nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, nėra pagrindo priteisti visa praÅ¡omÄ priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . Atsižvelgus į tai, kad nagrinėta byla nebuvo sudėtinga, joje nereikėjo pateikti papildomų dokumentų ar parengti procesinių dokumentų, bei tai, kad advokatas teismo posėdyje neatstovavo, o pareiÅ¡kėjas kitų patirtų iÅ¡laidų nenurodė ir nepagrindė, darytina iÅ¡vada, jog yra pagrindas sumažinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina ir pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės priteistina 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu, teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ tenkinti. Priteisti pareiÅ¡kėjui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 3 070 Eur (tris tÅ«kstančius septyniasdeÅ¡imt eurų) turtinės žalos atlyginimÄ ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės 1 200 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė