7e9ef3c2-e440-4ef2-a35a-8822a9866f37 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-105/2014                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-05-1-01020-2011-4                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                           1.1.4.4.5.;1.2.17.1.;1.2.17.3.;1.2.19.4.                                                                                                                                   (S)             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų:

Reginos Gaudutienės, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Sergejui BekiÅ¡, gynėjams advokatams Vincui Pacevičiui, Edgarui Jautakiui, Anatolijui Svilai, nuteistajam G. G., iÅ¡teisintajam D. K.,          vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroro Vytauto Sabaliausko ir nuteistojo G. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo A.

N. pripažintas kaltu ir nuteistas:           pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda;          pagal 199² straipsnio 1 dalį – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda.          Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir A. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda.          Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 4 d. ir A.

N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 116 MGL (15 080 Lt) dydžio bauda.          G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:           pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 90 MGL (11 700 Lt) dydžio bauda;          pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda;          pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 85 MGL (11 050 Lt) dydžio bauda.          Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G.

G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.          Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 3 d. ir G. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 98 MGL (12 740 Lt) dydžio bauda.D. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuoti deÅ¡imt pakelių cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, kaip nusikaltimo priemonė, konfiskuotas automobilis „C“, valst.

Nr. XXX. IÅ¡ nuteistųjų A. N. ir G. G. priteista po 97,23 Lt dėl cigarečių sunaikinimo iÅ¡laidų atlyginimui.           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :            A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su K. teritorinės muitinės prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos K. kelio posto muitininku G. G., 2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 20 min., muitininkui D. K., kuris nėra Å¡ios nusikalstamos veikos dalyvis, G.

G. nurodymu, neatlikus privalomo detalaus patikrinimo ir taip paÅ¡alinus kliÅ«tis – iÅ¡vengiant daiktų muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės postÄ , esantį (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, krovininiu automobiliu „C“, valst. Nr. XXX, registruotu N. A. vardu, paties įrengtoje slėptuvėje, gabeno paslėptus privalomus pateikti muitinei daiktus, t. y. 14 494 pakelius cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL, t. y. 94 500,88 Lt.            Taip pat, A.

N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su K. teritorinės muitinės prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos K. kelio posto muitininku G. G., 2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 24 min., muitininkui D. K., kuris nėra Å¡ios nusikalstamos veikos dalyvis, G. G. nurodymu neatlikus privalomo detalaus patikrinimo ir taip paÅ¡alinus kliÅ«tis, pažeidė Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1 punktÄ , nes automobiliu „C“, valst.

Nr. XXX, registruotu N. A. vardu, paties įrengtoje slėptuvėje, paslėpęs akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 14 494 pakelius cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė viršija 250 MGL, t. y. 94 500,88 Lt, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, neteisėtai jas gabeno nuo K. kelio muitinės posto iki (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kol 2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 30 min. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) L. rinktinės pareigūnų.            G.

G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. N. bei bÅ«damas statutinis valstybės tarnautojas, t. y. K. teritorinės muitinės prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos K. kelio posto laikinai einantis pamainos virÅ¡ininko pareigas, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus, įpareigojančius valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybių apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, bei K. teritorinės muitinės K. kelio posto pamainos virÅ¡ininko pareigybės apraÅ¡ymo 20.23 reikalavimus vykdyti kontrabandos muitų taisyklių pažeidimų prevencijÄ , iÅ¡ anksto pažadėjęs, 2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 20 min., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, nurodė pavaldžiam pareigÅ«nui D.

K., kuris nėra Å¡ios nusikalstamos veikos dalyvis, pagal taikomÄ profilį neatlikti privalomo atlikti iÅ¡samaus krovininės transporto priemonės be krovinio ir transporto priemonės, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, t. y. A. N. vairuojamo automobilio „C“, valst. Nr. XXX, registruoto A. N. vardu, patikrinimo K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės poste. Taip, G. G. piktnaudžiaudamas tarnyba ir paÅ¡alinęs kliÅ«tį, t. y. per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabenamų privalomų pateikti muitinei daiktų muitinės kontrolę, padėjo nusikalstamos veikos vykdytojui A.

N. iÅ¡vengiant muitinės kontrolės, automobilyje įrengtose slėptuvėse gabenti paslėptus privalomus pateikti muitinei daiktus – 14 494 pakelius cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL, t. y. 94 500,88 Lt.              Tokiu bÅ«du, G. G. sumenkino valstybės tarnybos autoritetÄ , diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ bei padarė didelės neturtinės žalos valstybei ir Lietuvos muitinei.             Taip pat, G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A.

N. bei bÅ«damas statutinis valstybės tarnautojas, t. y. K. teritorinės muitinės prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos K. kelio posto laikinai einantis pamainos virÅ¡ininko pareigas, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus, įpareigojančius valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybių apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, bei K. teritorinės muitinės K. kelio posto pamainos virÅ¡ininko pareigybės apraÅ¡ymo 20.23 reikalavimus vykdyti kontrabandos muitų, taisyklių pažeidimų prevencijÄ , iÅ¡ anksto pažadėjęs, 2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 20 min., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, nurodė pavaldžiam pareigÅ«nui D.

K., kuris nėra Å¡ios nusikalstamos veikos dalyvis, pagal taikomÄ profilį neatlikti privalomo atlikti iÅ¡samaus krovininės transporto priemonės be krovinio ir transporto priemonės, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, t. y. A. N. vairuojamo automobilio „C“, valst. Nr. XXX, registruoto A. N. vardu, patikrinimo K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės poste. Taip, G. G. piktnaudžiaudamas tarnyba ir paÅ¡alinęs kliÅ«tį, padėjo nusikalstamos veikos vykdytojui A. N. per muitinės postÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ Ä¯vežtas akcizais apmokestinamas prekes, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d.

įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1 punktÄ , neteisėtai gabenti automobilyje įrengtoje slėptuvėje 14 494 pakelius cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL, t. y. 94 500,88 Lt, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuo K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės posto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybėje iki B. gatvės, esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kol 2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 30 min., A.

N. vairuojamas automobilis buvo sulaikytas VSAT L. rinktinės pareigÅ«nų.           Tokiu bÅ«du, G. G. piktnaudžiaudamas tarnyba sumenkino valstybės tarnybos autoritetÄ , diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ bei padarė didelės neturtinės žalos valstybei ir Lietuvos muitinei.            D. K. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su G. G. ir A. N. bei bÅ«damas statutinis valstybės tarnautojas, t. y. K. teritorinės muitinės prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos K. kelio posto III klasės muitininkas, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus, įpareigojančius valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybių apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, bei K. teritorinės muitinės K. kelio posto inspektoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 34.1. punkto ir 34.4. punkto reikalavimus, vykdyti kontrabandos muitų, taisyklių pažeidimų prevencijÄ , 2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 20 min., dirbdamas K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės poste, esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pagal taikomÄ profilį turėdamas pareigÄ atlikti iÅ¡samų krovininės transporto priemonės be krovinio ir transporto priemonės, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, tikrinimÄ bei gavęs nurodymÄ iÅ¡ bendrininko, t. y. laikinai einančio pamainos virÅ¡ininko pareigas G.

G., neatliko iÅ¡samaus tikrinimo A. N. vairuojamo automobilio „C“, valst. Nr. XXX, registruoto A. N. vardu. Taip D. K. paÅ¡alindamas kliÅ«tis, padėjo bendrininkui – nusikalstamos veikos vykdytojui A. N. neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , iÅ¡vengiant muitinės kontrolės privalomus pateikti muitinei paslėptus daiktus – 14 494 pakelius cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL, t. y. 94 500,88 Lt.           Tokiu bÅ«du, D.

K. piktnaudžiaudamas tarnyba sumenkino valstybės tarnybos autoritetÄ , diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ bei padarė didelės neturtinės žalos valstybei ir Lietuvos muitinei.            Taip pat, D. K. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su G. G. ir A. N. bei bÅ«damas statutinis valstybės tarnautojas, t. y. K. teritorinės muitinės prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos K. kelio posto III klasės muitininkas, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus, įpareigojančius valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybių apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, bei K. teritorinės muitinės K. kelio posto inspektoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 34.1. punkto ir 34.4. punkto reikalavimus, 2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 20 min.

K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės poste, esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pagal taikomÄ profilį turėdamas pareigÄ atlikti iÅ¡samų krovininės transporto priemonės be krovinio ir transporto priemonės, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, tikrinimÄ bei gavęs nurodymÄ iÅ¡ bendrininko, t. y. laikinai einančio pamainos virÅ¡ininko pareigas G. G., neatliko iÅ¡samaus tikrinimo A. N. vairuojamo automobilio „C“, valst.

Nr. XXX, registruoto A. N. vardu. Taip, D. K. piktnaudžiaudamas tarnyba ir paÅ¡alinęs kliÅ«tį, padėjo nusikalstamos veikos vykdytojui A. N. per muitinės postÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ Ä¯vežtas akcizais apmokestinamas prekes, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1 punktÄ , neteisėtai gabenti automobilyje įrengtoje slėptuvėje 14 494 pakelius cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL, t. y. 94 500,88 Lt, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuo K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės posto, esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje iki (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kol 2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 30 min., A.

N. vairuojamas automobilis buvo sulaikytas VSAT L. rinktinės pareigÅ«nų.          Tokiu bÅ«du, D. K. piktnaudžiaudamas tarnyba sumenkino valstybės tarnybos autoritetÄ , diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ bei padarė didelės neturtinės žalos valstybei ir Lietuvos muitinei.          Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžio dalį, kuria D. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį:           D.

K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) bei jam paskirti bausmes:pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimÄ ketveriems metams;pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimÄ trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams;pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimÄ trejiems metams.          Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir D.

K. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ ketveriems metams.        Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ .          Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat praÅ¡o pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžio dalį dėl neteisingai paskirtų bausmių nuteistiesiems ir A. N. paskirti bausmes:pagal BK 199 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimÄ trejiems metams;pagal 199² straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimÄ dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.           Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir A.

N. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ trejiems metams.           Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 4 d.           G. G. paskirti bausmes:pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimÄ ketveriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams;pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimÄ trejiems metams trims mėnesiams;pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės atėmimÄ trejiems metams trims mėnesiams.           Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmės subendrinti apėmimo bÅ«du ir G.

G. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ ketveriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.           Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 3 d.            Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroro nuomone, D. K. kaltę pagrindžia Å¡ie įrodymai, t. y.:           2011 m. balandžio 19 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų atlikimo protokolas, kuriame pateiktas pareigÅ«no N. D. pokalbis su A.

N. (1 t., 86-96 b. l.);            2011 m. kovo 3 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų atlikimo protokolas, kuriame pateiktas pareigÅ«no N. D. ir G. G. pokalbis apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (1 t., 102-113 b. l.);           K. teritorinės muitinės 2011 m. kovo 10 d. raÅ¡tas Nr. 1B-58 ir Rizikos valdymo taisyklės (27 punktas) bei trečias jų priedas, iÅ¡ kurių turinio matyti, kad pagal Teritorinį rizikos profilį Nr. 0KM239 (KK20 patikslintas 271) skirtÄ K. kelio postui, 2011 m. kovo 1 d. muitinės pareigÅ«nai privalėjo detaliai tikrinti krovinines transporto priemones be krovinio, transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė nei 3,5 t ir pan. (2 t., 5, 7, 29-34 b. l.);

            2011 m. kovo 2 d. vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas su priedais, kuriame D. K. 2011 m. kovo 1 d. tik pavirÅ¡utiniÅ¡kai atliko automobilio „C“, valst. Nr. XXX apžiÅ«rÄ ir nedarė jokio patikrinimo (1 t., 63-83 b. l.).            Be to, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo G. G. pasakojimas N. D. apie A. N. vežamos kontrabandos praleidimÄ per muitinės postÄ schemÄ ir dalyvius, sutampa su nuteistojo A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, D.

K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais bei su N. D. gauta operatyvine informacija apie kontrabandinių cigarečių pervežimÄ per muitinės postÄ padedant muitinės pareigÅ«nams.            Prokuroro teigimu, pirmiau nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad pamainos virÅ¡ininkas G. G. veikė bendrininkų grupe su D. K., kuris pagal G. G. nurodymÄ neatliko patikrinimo pagal taikomÄ teritorinį rizikos profilį Nr. 0KM239 (KK20 patikslintas 271), nors nurodyti tikrinimo veiksmai muitinės pareigÅ«nams yra privalomi.

            Taip pat, Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistiesiems A. N. ir G. G. bausmes, teisingai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tačiau neteisingai konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant nuteistiesiems bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, t. y. baudas. Apelianto nuomone, Panevėžio apygardos teismas skirdamas nuteistajam A. N. bausmę – baudÄ , neįvertino tai, kad A.

N. automobilį įgijo bÅ«tent kontrabandos gabenimui; slėptuvę įrengė taip, kad jÄ galima aptikti tik panaudojus specialiÄ technikÄ ; savo iniciatyva vyko į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir ieÅ¡kojo kontrabandinių cigarečių tiekėjų; ieÅ¡kojo ir mokėjo asmenims už nekliudomÄ sienos kirtimÄ , vežant kontrabanda cigaretes. Pasak apelianto, toks kruopÅ¡tus ir atsakingas pasirengimas, patvirtina asmens pavojingumÄ bei tikslÄ daryti nusikalstamus veiksmus ne vienÄ kartÄ . Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistajam A.

N. kitoje baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti kaltinimai taip pat dėl kontrabandos.            Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam G. G. bausmę – baudÄ , neįvertino tai, kad bÅ«damas muitinės pamainos virÅ¡ininkas, užtikrindavo nekliudomÄ kontrabandinių krovinių judėjimÄ Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos pasienyje.          Nuteistasis G. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.

          Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas. Pažymi, kad apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio normas, todėl Å¡aliÅ¡kai ir netinkamai iÅ¡nagrinėjo baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .           Nurodo, kad pagal teismų praktikÄ , apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojoje teisėje abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, kai iÅ¡naudojus visas galimybes jų nepavyksta paÅ¡alinti.          Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirti įrodymai neduoda pagrindo konstatuoti, kad jis (G. G.) padarė nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, apibÅ«dinanti pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , ir sudaranti pagrindÄ tokiÄ veikÄ kvalifikuoti pagal konkretų Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnį. Todėl, jei asmens veikloje nėra bent vieno sudėties požymio, tai nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, t. y. vienintelio atsakomybės pagrindo.            Apeliantas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimÄ pagal BK 228 straipsnį, iÅ¡kyla tuo atveju, jei veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir numato, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai, ir jų norėjo.           Skunde nuteistasis G.

G. tvirtina, kad jo veikoje nebuvo tyčinių veiksmų, t. y. jog piktnaudžiavo tarnyba, padėjo daryti kontrabandÄ ir neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Teritorinį rizikos profilį Nr. 0KM239 (KK20 patikslintas 271) skirtÄ K. kelio postui, 2011 m. kovo 1 d. muitinės pareigÅ«nai privalėjo detaliai tikrinti krovinines transporto priemones be krovinio, taip pat transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t.

Nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog automobilio kuriuo buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės, registracijos liudijime buvo įraÅ¡yta 3 500 kg, o tuo tarpu rizikos profilyje buvo nurodoma tikrinti tik transporto priemones, kurių masė ne didesnė kaip 3,5 t. Todėl, pagal rizikos profilio duomenis, Å¡is automobilis, kuriuo buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės, į rizikos profilį nepateko. Be to, apeliantas pažymi, kad K. kelio poste dirbo tik keturis mėnesius ir pagal tokį rizikos profilį dirbo pirmÄ kartÄ , todėl savo pareigas vykdė pagal vidinį įsitikinimÄ .

Atkreipia dėmesį į tai, kad automobilį „C“ valst. Nr. XXX, kuriame buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės, patikrino per automobilių numerių atpažinimo sistemÄ ir nustačius, jog Å¡is automobilis per postÄ vyko tik prieÅ¡ dvi savaites, netaikė detalesnio patikrinimo, nes neįžvelgė rizikos požymių. Pasak apelianto, didesnę rizikÄ kelia tik tie automobiliai, kurie per postÄ vyksta dažniau nei kartÄ per savaitę.          G. G. nuomone, D. K. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, taip pat patvirtina, kad jis (apeliantas) nedavė D.

K. nurodymo netikrinti A. N. vairuojamo automobilio „C“ valst. Nr. XXX, kuriame buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės.          Apeliantas skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad taikant BPK 158 straipsnio nuostatas, negalima neteisėtais veiksmais provokuoti asmenį tam, jog bÅ«tų iÅ¡gauti norimi duomenys.         G. G. nuomone, liudytojas N. D. pasinaudodamas jų pažintimi ir tuo, kad pirmÄ kartÄ buvo sulaikytas bei žinodamas apie sudėtingÄ jo Å¡eiminę padėtį, darė jam psichologinį spaudimÄ , t. y. 2011 m. kovo 3 d. vykusio pokalbio metu sukurstė pasakyti tokias aplinkybes, kurios jam buvo žinomos iÅ¡ darbo patirties ir bendraujant su kitais muitinės bei pasienio pareigÅ«nais.

Taip pat, apklausos metu buvo suklaidintas dėl galimybės pasinaudoti gynėjo paslaugomis bei nebuvo užtikrintos jo teisės neduoti parodymų prieÅ¡ save. Todėl, pareigÅ«nui N. D. pokalbio metu nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti pripažintos įrodymais, kadangi Å¡ios aplinkybės prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams bei yra iÅ¡gautos neteisėtu bÅ«du, t. y. pareigÅ«nas N. D. atliko neteisėtÄ apklausÄ , kurios metu buvo pažeistos BPK 21 straipsnio 4 dalies, BPK 45 straipsnio, BPK 179 straipsnio ir BPK 188 straipsnio nuostatos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 8 punktai.            Taip pat, apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, nuteistasis A.

N. nurodė, jog jokių bendrų susitarimų nebuvo, o visus kontrabandinio krovinio gabenimo per sienÄ veiksmus koordinavo Rusijos piliečiai. Be to, iÅ¡ 2011 m. balandžio 19 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų atlikimo protokolo turinio matyti, kad nuteistasis A. N. pasakodamas pareigÅ«nui N. D. apie nusikalstamų veiksmų aplinkybes, nenurodė, jog bÅ«tent jis (G. G.) padėjo jam vykdyti kontrabandÄ .            Nuteistojo nuomone, A.

N. jo (apelianto) pavardė buvo žinoma tiek iÅ¡ žiniasklaidos, tiek iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu jam pareikÅ¡to praneÅ¡imo apie įtarimÄ . Pasak apelianto, nagrinėjamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo neteisėtus veiksmus su A. N.            Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje skirtingai vertino byloje nustatytas aplinkybes, t. y. Panevėžio apygardos teismas pripažindamas A. N. kaltu rėmėsi 2011 m. kovo 3 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų atlikimo protokolu, kuriame atskleidžiamas pokalbio turinys, įvykęs tarp pareigÅ«no N. D. ir jo (G.

G.), o vertindamas D. K. veiksmus, šį pokalbį vertino kaip abstraktų ir neaiškų.           Taip pat, G. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2011 m. kovo 1 d. užfiksuotu telefoniniu pokalbiu, kadangi nėra nustatytos išklotinių surašymo aplinkybės. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad šis pokalbio turinys atskleidžia jam (apeliantui) inkriminuotas nusikalstamas aplinkybes. G. G. nuomone, 2011 m. kovo 3 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolas yra surašytas neteisingai, o liudytojo N. D. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai – melagingi.

Pažymi, kad liudytojas N. D. teisiamajame posėdyje parodė, jog slaptus veiksmus atliko laikotarpiu nuo 10 val. 55 min. iki 12 val. 00 min., o protokolÄ bei iÅ¡rašų iÅ¡klotines surašė laikotarpiu nuo 16 val. 00 min. iki 17 val. 00 min. Tačiau, pačiame protokole nurodoma, kad tyrimas buvo pradėtas 16 val. 00 min. ir baigtas 17 val. 00 min.          Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad N. D. tyrimo veiksmų atlikimo aplinkybes paneigia A. apskrities vyriausiojo policijos komisariato L. policijos komisariato areÅ¡tinės iÅ¡duota pažyma.

Be to, klaidinančius N. D. parodymus, t. y. kad tyrimo veiksmų atlikimo pradžia yra protokolo suraÅ¡ymo pradžia, patvirtina ir 2011 m. balandžio 19 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodoma, jog tyrimo veiksmai buvo atlikti 2011 m. kovo 29 d., laikotarpiu nuo 9 val. 00 min. iki 10 val. 00 min. UAB „L“ patalpose.          Skunde apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kuriuo laiku buvo pasiraÅ¡yta L. rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartis, leidžianti VSAT L. rinktinės pareigÅ«nui N. D. atlikti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus.            Prokuroras praÅ¡o Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo G.

G. – atmesti. Nuteistasis G. G. ir jo gynėjas, nuteistojo A. N. gynėjas, iÅ¡teisintasis D. K. ir jo gynėjas praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis G. G. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo skundÄ tenkinti ir, jeigu jo veika iÅ¡ BK 228 straipsnio 1 dalies bÅ«tų perkvalifikuota į BK 229 straipsnio 1 dalį, taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.             Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistojo G.

G. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendis dėl A. N. nuteisimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, dėl G. G. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) naikinamas ir priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, o nuosprendis dalyje dėl G. G. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo iÅ¡vadų neatitikties bylos aplinkybių (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai, BPK 329 straipsnio 1 punktas).             Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų dėl nuteistiesiems G. G. ir D. K. inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Pažymėtina, kad bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningÄ vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iÅ¡ jų analizės nuosprendyje logiÅ¡kai ir įtikinamai turi iÅ¡plaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.           Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatas, kuriose įtvirtinti liečiamumo ir leistinumo principai ir įrodymų vertinimo taisyklės. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliantų skundų argumentai dėl įrodymų vertinimo iÅ¡ dalies pagrįsti.

Tačiau ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka proceso dalyvių lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ ar teismo Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmetami. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Teismo baigiamasis aktas gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais. IÅ¡vados, turinčios esminę svarbÄ , daromos tik tada, kai joms pagrįsti pakanka neÅ¡aliÅ¡kų, teisėtų įrodymų. SprendimÄ dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti lemia daug aplinkybių: įrodymų kiekis, jų rÅ«Å¡ys, patikimumas ir pan.             Pagal BPK 20 straipsnį įrodymais pripažįstami duomenys, gauti įrodinėjimo                subjektų veiklÄ reglamentuojančių įstatymų (BPK ir kitų teisės aktų) nustatyta tvarka.

Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ (BPK 166 straipsnis) duomenys, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, paprastai renkami tik BPK nustatyta tvarka. BÅ«tent nagrinėjamoje byloje dalis duomenų buvo gauti taikant BPK nuostatas. Ä®rodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais bÅ«dais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo bÅ«das neprieÅ¡tarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams.

Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai, būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme neuždraustu būdu (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“). Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumu ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumui ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės. Tačiau vien tik formalus, neesminis atitinkamų duomenų gavimo tvarkos pažeidimas, dėl kurio kilusias abejones galima pašalinti BPK nustatyta tvarka, savaime nepaneigia šių įrodymų patikimumo.

Pažymėtina tai, kad galimos ir tokios teisinės situacijos, kai duomenų, gautų pažeidžiant įstatymuose nustatytus reikalavimus pagrindu, yra atliekami kiti procesiniai veiksmai, susiję su įrodymų rinkimu (pvz., iÅ¡duodamas leidimas atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus).             Panevėžio apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra akivaizdžių, neginčytinų faktinių duomenų apie tai, kad D. K. buvo žinoma apie A. N. automobiliu kontrabanda gabenamas cigaretes.

Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas G. G. kaltinimÄ pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmės grindė liudytojo N. D. parodymais, 2011 m. kovo 3 d. tapatybės neatskleidžiančių pareigÅ«nų veiksmų atlikimo protokolu, iÅ¡ dalies nuteistojo A. N. parodymais ir 2011 m. balandžio 19 d. tapatybės neatskleidžiančių pareigÅ«nų veiksmų atlikimo protokolu, K. teritorinės muitinės 2011 m. kovo 10 d. raÅ¡tais Nr. 1B-58.4-23-4928 ir Nr. B-58-4.-23-4928 bei Rizikos valdymo taisyklėmis ir jų trečiu priedu („Rizikos profilis (KK20)-patikslintas 271“), įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuotais duomenimis.

           Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog BPK 158 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo metu galima atlikti dviejų rÅ«Å¡ių veiksmus: slapta patekti į gyvenamÄ sias patalpas, transporto priemones ir juos apžiÅ«rėti, laikinai paimti ir apžiÅ«rėti dokumentus, paimti tyrimui medžiagas, žaliavas, produkcijos pavyzdžius bei kitus objektus, neskelbiant apie jų paėmimÄ , atlikti kontrolinį gabenimÄ , užmegzti ryÅ¡ius su asmenimis, tapusiais nusikalstamos veikos tyrimo objektais ir pan.; atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus (Kasacinė nutartis Nr. 2K-544/2010).Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡ioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011 m. kovo 2 d. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 1 d. (1 t., 1 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu G. G. 2011 m. kovo 2 d. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka (3 t., 80-82 b. l.). L. rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. kovo 3 d. nutartimi L. rinktinės OVS vyresniajam specialistui N. D. laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 3 d. iki 2011 m. gegužės 3 d. buvo leista užmegzti ryÅ¡ius su G. G. ir jų metu daryti garso, vaizdo ir garso įraÅ¡us, panaudoti technines priemones kontroliuojant ir fiksuojant jų pokalbius, kitokį susižinojimÄ , siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti visus asmenis, kurie dalyvavo nusikaltimo padaryme (1 t., 100-101 b. l.).

IÅ¡ byloje pateikto L. rajono policijos komisariato „Asmenų iÅ¡vedimo iÅ¡ kamerų registracijos žurnalo“ ir praÅ¡ymų matyti, kad 2011 m. kovo 3 d. iÅ¡ kameros sulaikytÄ jį G. G. L. rinktinės OVS vyresnysis specialistas N. D. buvo iÅ¡sikvietęs du kartus, t. y. laikotarpiu nuo 10 val. 55 min. iki 12 val. 00 min. bei nuo 16 val. 40 min. iki 16 val. 55 min. (4 t., 36-38, 39, 41 b. l.). Tuo tarpu, iÅ¡ L. rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus pateikto Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad L. rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje vykęs pokalbis tarp sulaikytojo G.

G. ir pareigÅ«no N. D. buvo įraÅ¡ytas 2013 m. kovo 3 d., tačiau nurodomas laikotarpis nuo 16 val. 00 min. iki 17 val. 00 min. (1 t., 102-113 b. l.). Liudytojas N. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su įtariamuoju G. G., kuris buvo laikomas L. rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje, pokalbio garso įraÅ¡Ä padarė 2011 m. kovo 3 d. ryte, o protokolÄ surašė po pietų, t. y. protokole nurodyta data ir laikas yra protokolo raÅ¡ymo laikas. Taip pat nurodė, kad jam nėra žinomas laikas, kada prokurorė kreipėsi pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl slaptų veiksmų sankcionavimo (4 t., 65-66 b. l.).

Apeliacinės instancijos teisme 2013 m. liepos 4 d. buvo gautas L. rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. raÅ¡tas Nr. R10(1.18)-254, kuriame nurodoma, kad L. rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartis, kuria buvo tenkintas prokurorės paraÅ¡ymas, pagal teisėjo kompiuterio duomenis buvo sukurta 2011 m. kovo 3 d. 15 val. 19 min. 51 sek., o pagal Lietuvos teismų informacinę sistemÄ LITEKO matyti, jog prokurorės praÅ¡ymas ir apylinkės teismo nutartis buvo užregistruoti 16 val. 03 min. (4 t., 168-173 b. l.).Atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis akivaizdu, kad prokurorės praÅ¡ymas apylinkės teismui buvo pateiktas iki teismo nutarties priėmimo, t. y. iki 15 val. 19 min. 51 sek.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau nurodytus duomenis pažymi, kad L. rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje N. D. BPK 158 straipsnyje numatytus veiksmus įtariamojo G. G. atžvilgiu atliko tuo metu, kai dar nebuvo priimta L. rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. kovo 3 d. nutartis, leidžianti N. D. užmegzti ryÅ¡ius su G. G. ir jų metu daryti garso, vaizdo ir garso įraÅ¡us, panaudoti technines priemones kontroliuojant ir fiksuojant jų pokalbius, kitokį susižinojimÄ , siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti visus asmenis, kurie dalyvavo nusikaltimo padaryme.Todėl esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas 2011 m. kovo 3 d. protokole užfiksuotais pokalbio duomenimis, kaip įrodymais, vadovavosi nepagrįstai, nes jie gauti pažeidžiant BPK 158 straipsnyje numatytus reikalavimus.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju ir liudytojo N. D. parodymai yra nepatikimi bei turi būti laikomi niekiniais, nes jie pagrįsti su pirmiau paminėto ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad N. D. įvykio metu dirbo L. rinktinės Operatyvinio skyriaus vyresniuoju specialistu, o nuteistasis G. G. – K. teritorinės muitinės prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos K. kelio posto laikinai einančio pamainos viršininko pareigose, t. y. jie buvo pažįstami.

Å ioje byloje N. D. savo tapatybės neatskleidžiantį ikiteisminio tyrimo veiksmÄ atliko 2011 m. kovo 3 d. laikotarpiu nuo 10 val. 55 min. iki 12 val. 00 min., L. rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje, o nuteistasis G. G. tuo metu buvo sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. tuo metu jam nebuvo pareikÅ¡ti nei įtarimai, nei apklaustas kaip įtariamasis (G. G. buvo apklaustas kaip įtariamasis tik 14 val. 05 min.) (3 t., 88-89 b. l.).Svarbu pažymėti ir tai, kad iÅ¡ 2011 m. kovo 3 d. vykusio pokalbio turinio matyti, jog N. D. pokalbio metu G.

G. provokavo duoti parodymus prieÅ¡ save ir kitus asmenis, t. y. teigė: „<...>...nes kaip tau atrodo, be reikalo tie telefonai iÅ¡imti? Be reikalo viskas daryta? Nes yra kontaktai, yra žmonės, yra...viskas fiksuota juk buvo...Jau yra žinoma, daug kas žinoma. To užtenka mums. ...Nepavydėtinoj padėtyje esi. Ar supranti Å¡itÄ dalykÄ ? <...>“. Nors iÅ¡ pokalbio turinio matyti, kad G. G. teigė, jog jam niekas nežinoma ir niekas su juo nieko nederino, tačiau N. D. jam tiesiogiai nurodė pagalvoti ir apie Å¡eimÄ :

„<...>...Man, aÅ¡ noriu sužinoti tuos kelis neaiÅ¡kumus. Pirma, aÅ¡ noriu su tavim pakalbėt. Ir nenoriu, kad darytum savo gyvenimÄ <...>. Nes ir v. yra, ir ž., ir tÄ patį verslÄ turi. Juk klaidÄ padarei, taip? Jau klaidÄ padarei...Čia su advokatu jÅ«s kÄ norit, tÄ darykit. AÅ¡ tau sakau, aÅ¡ tau, yra toks dalykas. Pakankamai pagyvenęs, padirbęs, aiÅ¡ku sakau, keli vaikai yra? Ir žmona ir namai, ir dar versliukÄ turi Å¡iokį tokį. Taip? <...>“. (1 t., 102-113 b. l.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu bÅ«du buvo Å¡iurkščiai pažeista įtariamojo G.

G. teisė į gynybÄ ir teisė neduoti parodymų prieÅ¡ save, o parodymai iÅ¡ jo buvo iÅ¡gauti pareigÅ«nams gudraujant. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, naudojimo įrodinėjimo procese yra iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kus įpareigojimas baudžiamÄ sias bylas nagrinėjantiems teismams itin atsakingai ir kruopščiai tikrinti tokių asmenų parodymus (Bylos Birutis, Byla, Janutėnas v.

Lithuania (Application no. 47698/99 and 48155/99, judgment of 28 March 2008), Kostovski v. Netherlands (Serie A. Nr. 166, judgment of 20 November 1989); Lüdi v. Switzerland (Serie A. Nr. 238, judgment of 15 June 1992); Visser v. Netherlands (Application no. 26668/95, judgment of 14 February 2002). Be to, EŽTT savo sprendime konstatavo ir tai, kad informacijos iÅ¡gavimas iÅ¡ įtariamojo patalpinant kartu su juo į kamerÄ policijos informatorių ir vėlesnis teismo rėmimasis Å¡io informatoriaus liudijimu, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas, garantuojančias kaltinamojo teisę į sÄ Å¾iningÄ teismo procesÄ .

Taip pat toks informacijos iÅ¡gavimas ir jos panaudojimas teisme, pažeidžia kaltinamojo teisę tylėti ir neduoti parodymų prieÅ¡ save (EŽTT byloje Allan v. The United Kingdom (Application no. 48539/99, judgment of 5 November 2002). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, kad A. N. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 1992 straipsnio 1 dalyje, t. y. per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės postÄ , esantį (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, krovininiu automobiliu „C“, valst.

Nr. XXX, registruotu N. A. vardu, paties įrengtoje slėptuvėje, gabeno paslėptus privalomus pateikti muitinei daiktus, t. y. 14 494 pakelius cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL, t. y. 94 500,88 Lt bei pažeidė Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1 punktÄ , nes automobiliu „C“, valst.

Nr. XXX, registruotu N. A. vardu, gabeno paties įrengtoje slėptuvėje, paslėpęs akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 14 494 pakelius cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL, t. y. 94 500,88 Lt, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, teismas patikrina byla tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ta pati teisės norma leidžia viršyti apeliacinių skundų ribas, kai pagal apeliacinius skundus tikrinamojoje bylos dalyje nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Tokiais atvejais Apeliacinis teismas turi patikrinti, ar nustatyti pažeidimai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmenims, dėl kurių skundų nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims, šiuo atveju dėl nuteistojo A. N.Teisėjų kolegijos nuomone, pripažinti A.

N. kaltu ir nuteisti pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, nėra jokio pagrindo.Nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 1992 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos tame pačiame BK XXXI skyriuje iÅ¡vardintiems nusikaltimams bei baudžiamiesiems nusižengimams ekonomiÅ¡kai ir verslo tvarkai. Abiejų Å¡ių nusikalstamų veikų objektai labai panaÅ¡Å«s. Kontrabandos pagrindinis objektas yra Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ tvarka.

Tačiau Å¡iuo nusikaltimu taip pat pažeidžiama Å«kininkavimo ir verslo tvarka, reguliuojanti vidaus rinkos plėtrÄ bei muitų politikos įgyvendinimÄ . Papildomas kontrabandos objektas taip pat yra finansų sistema, kadangi kontrabandos bÅ«du gabenant daiktus siekiama nesumokėti muito mokesčių, biudžetas negauna įplaukų ir tuo padaroma žala valstybės finansų sistemai. Tuo tarpu BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka.

Tačiau ir Å¡io nusikaltimo papildomas objektas yra valstybės finansų sistema, nes nurodytais neteisėtais veiksmais su akcizais apmokestinamomis prekėmis yra siekiama iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo už disponavimÄ prekėmis, kurioms yra nustatyti akcizai, kaip viena iÅ¡ valstybėje nustatytų mokesčių rÅ«Å¡ių. Abi nusikalstamos veikos (BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 1992 straipsnio 1 dalyje) padaromos tik tiesiogine tyčia. Darydamas kontrabandÄ kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti.

Tuo tarpu darydamas nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 1992 straipsnio 1 dalyje, kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytÄ akcizais apmokestinamų prekių įgijimÄ , laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarkÄ ir siekia tai daryti.Remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. N. buvo sulaikytas darant bÅ«tent kontrabandÄ , nes L. rinktinės pareigÅ«nai jo vairuojamÄ automobilį, kuriame buvo sukurtos kontrabandinės cigaretės, sulaikė neteisėtai jas gabenant nuo K. kelio muitinės posto iki (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios K. mieste.

Apeliacinio teismo nuomone, Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje A. N. pareikÅ¡to kaltinimo dalis dėl neteisėto gabenimo yra tik kontrabandos nusikalstamos veikos sudėties požymis, nes Å¡iuo atveju akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ gabenimas per valstybės sienÄ apima tik kontrabandos sudėtį, todėl veika papildomai pagal BK 199² straipsnį nekvalifikuojama. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad A. N. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, todėl baudžiamoji byla dėl neteisėto gabenimo akcizais apmokestinamas prekes (Å¡iuo atveju cigaretes) nutrauktina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad G.

G. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padėjo A. N. įvežti iÅ¡ Rusijos į LietuvÄ cigaretes, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, virÅ¡ijo 250 MGL bei padėjo Å¡ias įvežtas cigaretes neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos teritorijÄ . IÅ¡ D. K. pareikÅ¡to kaltinimo matyti, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su G. G. ir A. N., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, paÅ¡alindamas kliÅ«tis, padėjo nusikaltimo vykdytojui A. N. neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos sienÄ , iÅ¡vengiant muitinės kontrolei privalomus pateikti muitinei paslėptus daiktus – 14 494 pakelius cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL, t. y. už 94 500,88 Lt ir padėjo jas neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje automobilyje „C“ valst.

Nr. XXX, įrengtoje slėptuvėje. Teisėjų kolegijos nuomone, D. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas pagrįstai.  Tuo tarpu, iÅ¡ nuteistojo A. N. parodymų matyti, kad automobilyje „C“ įsirengė slėptuvę su dvigubu dugnu cigaretėms vežti, jas pirko iÅ¡ rusų, kurie pažadėjo, jog per Lietuvos Respublikos sienÄ jis (A. N.) pravažiuos netrukdomai. Jis asmeniÅ¡kai nė su vienu muitininku ar pasieniečiu dėl sienos kirtimo nesitarė ir jų nepažįsta. 2011 m. kovo 1 d. minėtame automobilyje buvo sukrautos 29 dėžės cigarečių „Jin Ling“, o kada važiuoti jam nurodė rusai.

Nurodytu laiku įvažiavo į Lietuvos pasienio kontrolės punktÄ , kur dokumentus iÅ¡ pradžių patikrino pasienietis, o po to priėjo muitininkas, kuris iÅ¡samiau automobilio netikrino ir leido važiuoti. Tačiau prie geležinkelio pervažos jį sulaikė pareigÅ«nai, kuriems jis prisipažino apie kontrabanda gabenamas cigaretes ir parodė automobilyje įrengtÄ slėptuvę (4 t., 49-50 b. l.).            Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kaltinimÄ A. N., o prokuroras apeliaciniame skunde kaltinimÄ D.

K. ir G. G. grindžia 2011 m. balandžio 19 d. tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų atlikimo protokole užfiksuotu pokalbiu tarp N. D. ir A. N., kuris vyko 2011 m. kovo 29 d. UAB „L“ patalpose (1 t., 86-96 b. l.). Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡io pokalbio metu nuteistasis A. N. papasakojo apie jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kurios sutapo su ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotais jo paties paaiÅ¡kinimais.           Tačiau Apeliacinio teismo nuomone, su tokia Panevėžio apygardos teismo iÅ¡vada galima sutikti tik iÅ¡ dalies.

Bylos duomenys patvirtina, kad L. rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartimi L. rinktinės OVS vyresniajam specialistui N. D. buvo leista laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 16 d. iki 2010 m. gegužės 3 d. (turėtų bÅ«ti: 2011 m. gegužės 3 d.) užmegzti ryÅ¡ius su A. N. ir slapta daryti garso, vaizdo ir garso įraÅ¡us, panaudojant technines priemones, kontroliuojant ir fiksuojant jų pokalbius, kitokį susižinojimÄ , siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti visus asmenis, kurie dalyvavo nusikaltimo padaryme (1 t., 85 b. l.).

IÅ¡ 2011 m. kovo 29 d. garso įraÅ¡o turinio matyti, kad jam (A. N.) apie cigarečių gabenimo per sienÄ aplinkybes nieko nežinoma, viskÄ derino rusai, kurie garantavo, kad važiuodamas per sienÄ nebus sulaikytas, pokalbyje mini G., taip pat: „<...> G. berods, juk jis ten dalyvavo, tas advokatas. Tai jis nieko daug neÅ¡neka, sako aÅ¡ žinau tÄ bylÄ . Sako gali pasodinti ant bambuko, tÄ muitÄ , jokia nauda <...>.“ (1 t., 86-96 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡is garso įraÅ¡as yra svarbus tiek, kiek nuteistasis A.

N. nurodė apie jam žinomas aplinkybes, susijusias su cigarečių kontrabanda, tačiau visiÅ¡kai neinformatyvus dėl bendrininkavimo su nuteistaisiais G. G. ir D. K. dėl cigarečių kontrabandos. Pažymėtina, kad Å¡iame pokalbyje įvardyta ir „G“ pavardė, tačiau iÅ¡ Å¡io garso įraÅ¡o turinio (pokalbio suvestinės) visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, ar kalbama apie nuteistÄ jį G. G., ar jo advokatÄ . PrieÅ¡ingai, iÅ¡ nuteistojo A. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis su minėtais asmenimis (G.

G. ir D. K.) jokių ryšių nepalaikė ir dėl cigarečių kontrabandos nesitarė (3 t., 49-50 b. l.). Iš šių parodymų taip pat matyti, kad operatyviniai darbuotojai prašė jo duoti parodymus prieš muitinės darbuotojus, įvardyti jų pavardes, nes juos reikia pasodinti, nors jokio susitarimo su jais nebuvo (3 t., 50 b. l.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. N. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2011 m. kovo 1 d. (2 t., 148 b. l.), o apklaustas įtariamuoju, 2011 m. kovo 2 d., dalyvaujant gynėjui (3 t., 3-6 b. l.).

Todėl akivaizdu, kad 2011 m. kovo 29 d. N. D., kaip operatyvinis darbuotojas atlikdamas savo tapatybės neatskleidžiančius veiksmus pagal L. rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį, klausinėjo A. N. apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie N. D. veiksmai prieÅ¡tarauja BPK 21 straipsnio nuostatoms, nes įtariamasis turi teisę tylėti ir neduoti parodymų prieÅ¡ save bei turėti gynėjÄ . Å iuo atveju akivaizdu, kad nuteistais A. N. BPK 21 straipsnyje numatytomis teisėmis pasinaudoti negalėjo.

Todėl netikėti nuteistojo A. N. parodymais pirmosios instancijos teisme dėl ikiteisminio tyrimo metu jam daryto spaudimo nėra jokio pagrindo. Apeliacinio teismo nuomone, pareigÅ«nų veiksmai po to, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taikant tapatybės neatskleidžiančius veiksmus prieÅ¡ G. G. laikytini desperatiÅ¡kais, kaip siekimas bet kokiomis priemonėmis jį nubausti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , prisidengiant minėtomis L. rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis.

Pažymėtina, kad EŽTT 2003 m. vasario 5 d. sprendime Allan prieÅ¡ Jungtinę Karalystę yra konstatavęs, jog teisė tylėti ir neduoti parodymų prieÅ¡ save yra teisingo proceso sÄ vokos esmė, sauganti įtariamojo teisę policijos apklausos metu pasirinkti duoti parodymus ar tylėti. Be to, įtariamojo pasirinkimo teisė ypatingai pažeidžiama tais atvejais, kai įtariamasis nusprendžia neduoti parodymų apklausų metu, o teisėsaugos institucijos gudraudamos iÅ¡gauna iÅ¡ įtariamojo prisipažinimÄ ar kitokius jį kaltinančius parodymus, kurių negalėjo gauti oficialių apklausų metu, ir Å¡iuos prisipažinimus ar parodymus pateikia kaip įrodymus teismo proceso metu.Taip pat iÅ¡ byloje esančios transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. C 927419 kopijos matyti, kad A.

N. vairuojamo krovininio automobilio „C“, valst. Nr. XXX, masė yra 3 500 kg (ne daugiau kaip 3,5 t) (1 t., 44 b. l.), taip pat pagal masę, modelį ir markę atitinka rizikos profilyje (reg. 0KM239) nurodytÄ transporto priemonę, todėl muitinės pareigÅ«nai turėjo atlikti Å¡io automobilio detalų tikrinamÄ . Nuteistasis D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad tikrindamas A. N. mikroautobuso dokumentus pamatė, jog jo (transporto priemonės) bendra masė yra 3,5 t.

Todėl suabejojo dėl tikrinimo bÅ«do, t. y. ar reikalinga atlikti automobilio detalų tikrinimÄ ar ne, todėl kreipėsi į pamainos virÅ¡ininkÄ ir atsakingÄ už rizikos valdymÄ G. G. Å is patikrino minėtÄ automobilį numerių atpažinimo sistemoje, pažiÅ«rėjo A. N. vykimÄ per sienÄ atvejus, tačiau rizikos požymių neįžvelgė, todėl nurodė neatlikti iÅ¡samaus automobilio patikrinimo. Kadangi G. G. buvo jo virÅ¡ininkas, todėl nesuabejojo tokiu sprendimu ir neatliko Å¡io automobilio detalaus tikrinimo ir leido A.

N. vykti toliau. Pažymėtina, kad iÅ¡ D. K. parodymų matyti, jog jis nieko nežinojo apie A. N. vairuojamu automobiliu gabenamas kontrabandines cigaretes, o G. G. jokių nurodymų taip pat nedavė. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad D. K. nurodymÄ neatlikti iÅ¡samų A. N. vairuojamo automobilio tikrinimÄ davė G. G., tai iÅ¡ dalies pripažįsta ir pats nuteistasis G. G.Nuteistasis G. G. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme teigė, kad jis nieko nežinojo apie A.

N. automobiliu gabenamas kontrabandines cigaretes, tačiau aiÅ¡kino, jog Å¡iuo atveju rizikos profilis neatitiko keliamų reikalavimų. IÅ¡ nuteistojo G. G. parodymų matyti, kad D. K. atnešė dokumentus, kuriuose transporto priemonės svoris buvo 3,5 t, o pagal taikomÄ profilį privalomai buvo tikrinami krovininiai automobiliai, kurių svoris ne didesnis, kaip 3,5 t ar iki 3,5 t. Todėl jis (G. G.) nusprendė, kad A. N. automobilis nepriklauso rizikos profiliui, nes kai jis pats sudarinėdavo rizikos profilius, visÄ laikÄ skliausteliuose įraÅ¡ydavo žodį imtinai (Å¡iuo atveju tokio žodžio įraÅ¡yto nebuvo).

Be to, vienas iÅ¡ rizikos veiksnių – dažnas transporto priemonės vykimas per sienÄ , todėl darbo kompiuteryje patikrino, kad A. N. vairuojamas automobilis anksčiau per sienÄ vyko du ar tris kartus, todėl dažno vykimo kriterijai tai transporto priemonei taip pat negaliojo, jokios informacijos iÅ¡ kitų institucijų apie gabenamas cigaretes taip pat neturėjo. Todėl nurodė D. K., kad automobilis nepriklauso rizikos profiliui ir automobilį reikia praleisti.Nors Apeliacinio teismo teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad G.

G. pagal savo darbines pareigas privalėjo žinoti apie bÅ«tinumÄ taikyti rizikos profilio reikalavimus dėl privalomo iÅ¡samaus krovininės transporto priemonės be krovinio ir transporto priemonės, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t, tikrinimo atlikimo, tačiau byloje nėra jokių įtikinamų ir patikimų įrodymų, jog jis tai padarė tyčia, veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis. Teisėjų kolegijos nuomone, G. G. savo pareigas dėl rizikos profilio reikalavimų taikymo atliko netinkamai.

Teisėjų kolegija tokiÄ pozicijÄ grindžia nuteistųjų A. N., G. G., iÅ¡teisintojo D. K. parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenimis, liudytojų V. P., G. J., A. G., V. K. parodymais. Be to, iÅ¡ byloje esančio vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad D. K. patikrina A. N. vairuojamo automobilio dokumentus, automobilį, o kilus klausimui dėl rizikos profilio taikymo kreipėsi į tiesioginį virÅ¡ininkÄ G. G., kuris tuo metu buvo atsakingas už rizikos profilio valdymÄ (1 t., 63-83 b. l.).

Kaip jau minėta pirmiau, iÅ¡ nuteistojo G. G. ir iÅ¡teisintojo D. K. parodymų matyti, kad G. G. darbo kompiuteryje patikrino ir nustatė, kad A. N. vairuojamas automobilis anksčiau per sienÄ vyko kelis kartus, iÅ¡ kitų institucijų jokios informacijos apie gabenamas cigaretes neturėjo, todėl nurodė D. K. leisti minėtam automobiliui vykti. IÅ¡ liudytojų V. P., G. J., A. G., V. K. parodymų matyti, kad iÅ¡kilus abejonėms dėl rizikos profilio ar kitiems neaiÅ¡kumams, jie visada kreipiasi į pamainos virÅ¡ininkÄ , kurio sprendimas yra privalomas.

IÅ¡ liudytojo N. D. parodymų matyti, kad jis turėjo operatyvinės informacijos apie tai, jog iÅ¡ Rusijos į LietuvÄ per K. postÄ , vyks mikroautobusas su kontrabandinėmis cigaretėmis bei įtarė, kad jos gali bÅ«ti vežamos su Lietuvos muitininkų žinia, tačiau informacijos dėl konkrečių muitininkų neturėjo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad A. N. su G. G. ar D. K. bÅ«tų tarpusavyje pažįstami, bendravę tiesiogiai ar per kitus asmenis. IÅ¡ A. N. parodymų matyti, kad prie jo priėjęs D.

K. paprašė jo vairuojamo automobilio dokumentų bei klausė, ar jis neveža draudžiamų prekių. Iš D. K. parodymų matyti, kad vizualiai patikrinus automobilį, jam nekilo jokių įtarimų, jog minėtame automobilyje gali būti vežamos kontrabandinės cigaretės, todėl apie tai, G. G. net nesakė. Iš liudytojos G. J. parodymų matyti, kad jeigu vizualiai automobilis įtarimų nesukelia, tai jis praleidžiamas (4 t., 56 b. l.). Iš A. N. parodymų matyti, kad slėptuvė jo automobilyje buvo įrengta taip, jog specialiai jos nešviečiant ar nepjaustant, surasti neįmanoma.

Tai atitinka D. K. ir liudytojo V. K. parodymus apie tai, kad vizualiai apžiÅ«rėjus automobilį jokių įtarimų, jog jame gali bÅ«ti kas nors nelegalaus vežama, nekilo ir nustatyti neįmanoma. IÅ¡ D. K., liudytojų V. P., V. K. parodymų matyti, kad A. N. vairuojamÄ automobilį prieÅ¡ tai tikrino valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nai, tačiau ir jiems Å¡is automobilis jokių įtarimų nesukėlė, prieÅ¡ingu atveju apie tai, jie turėjo informuoti muitinės pareigÅ«nus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog anksčiau ar įvykio dienÄ , G.

G. bÅ«tų perdavęs D. K. informacijÄ dėl konkretaus automobilio netikrinimo, ar atvirkščiai. Bylos duomenys patvirtina, kad D. K. su G. G. dirbo vienoje pamainoje nuo 2011 m. vasario 5 d., o įvykio metu jie dirbo kartu pirmÄ kartÄ . IÅ¡ D. K. parodymų matyti, kad su G. G. jis bendravo tik prieÅ¡ prasidedant pamainai, o tuo metu, kai į muitinės teritorijÄ Ä¯važiavo A. N. vairuojamas automobilis, dalis jo kolegų buvo iÅ¡vykę pietauti, todėl tai tik atsitiktinumas, kad tuo metu jis nepietavo ir buvo darbo vietoje.

Byloje nėra jokių duomenų, kad bÅ«tent G. G. ar D. K. anksčiau praleido A. N. vairuojamÄ tÄ patį automobilį be detalaus patikrinimo, nors pastarasis parodė, jog anksčiau du kartus važiavo per tÄ patį pasienio postÄ , kurio metu automobilio detaliai niekas netikrino. Be to, pirmosios instancijos teismas G. G. kaltinimus grindė pateikta 2011 m. kovo 17 d. telefoninių pokalbių suvestine Nr. 1-11, iÅ¡ kurios matyti, jog 2011 m. kovo 1 d. 12 val. 50 min. 50 sek., t. y. netrukus po to, kai buvo sulaikytas A.

N. vairuojamas automobilis, vyras, kurio telefono Nr. 8 698 16021, paskambino G. G. telefonu Nr. 8 699 26975. Be to, tÄ pačiÄ dienÄ 13 val. 18 min. 30 sek., G. G. perskambino tam pačiam asmeniui ir klausė, ar kÄ nors jau girdėjo (1 t., 128-129 b. l.).Remiantis nuteistojo G. G. parodymais matyti, kad jis kalbėjosi su bendradarbiu V. V. apie darbinius reikalus. Liudytojas V. V. Panevėžio apygardos teisme parodė, kad galimai telefonu nurodyti laiku bendravo su G. G., tačiau negali paaiÅ¡kinti apie kÄ , nes neprisimena.

Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡ Å¡io pokalbio turinio nėra galimybės spręsti apie G. G. nusikalstamus interesus dėl cigarečių kontrabandos, kurias vežė A. N., nes jis nėra informatyvus. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, jokių kitų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad G. G. telekomunikacijų priemonėmis bendravo su nenustatytais asmenimis apie inkriminuojamas nusikaltimo aplinkybes (cigarečių kontrabandÄ ). Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad G. G. ir jo Å¡eimos narių nuo 2011 m. sausio 5 d.

įstatymo nustatyta tvarka buvo kontroliuojama telekomunikacijų tinklais perduodama informacija, tačiau jokių reikÅ¡mingų Å¡iai bylai duomenų gauta nebuvo (4 t., 30-3 b. l.). Todėl remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamojoje byloje nėra akivaizdžių ir neginčytinų, sudarančių vieningÄ iÅ¡tisÄ loginę sekÄ , įrodymų, kurie patvirtintų, jog D. K. ir G. G. buvo žinoma apie A. N. automobiliu kontrabanda gabenamas cigaretes, ir tokiu bÅ«du, tyčia padėjo A.

N. padaryti nusikalstamas veikas. Vien tik tai, kad D. K. nuteistojo G. G. nurodymu pagal taikomÄ profilį neatliko privalomo atlikti A. N. vairuojamo automobilio tikrinimo, Å¡iuo atveju neduoda pagrindo D. K. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaip pirmiau minėta, A. N. pagal BK BK 1992 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinamas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Akivaizdu, kad G. G. tais pačiais motyvais taip pat turi bÅ«ti iÅ¡teisinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 1992 straipsnio 1 dalį.

Be to, nėra įtikinamų įrodymų, kad G. G. veikdamas bendrininkų grupe su A. N. padėjo jam padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 199 straipsnio 1 dalyje, todėl jis dėl Å¡ių veikų iÅ¡teisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas, o A. N. Å¡i aplinkybė iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinama. Dėl G. G. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iÅ¡ BK 228 straipsnio 1 dalies į BK 229 straipsnio 1 dalį Pažymėtina, kad pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Vadinasi, BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir yra padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini.

Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iÅ¡ tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iÅ¡kraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Didelės žalos požymis, bÅ«tinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Turtinė žala laikytina didele, kai ji virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

Neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Ä®statymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobÅ«džio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimÄ pareigÅ«no padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtakÄ valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Tuo tarpu, pagal BK 229 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra:

1) priešinga valstybės tarnybai veika – savo pareigų neatlikimas ar jų netinkamas atlikimas;

2) pavojingi padariniai – didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimas;

3) priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Teismų praktikoje savo pareigų neatlikimas aiškinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-228/2008, Nr. 2K-419/2012, Nr. 2K-283/2013).

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas tarnybos pareigų ar jas atlikdamas netinkamai, pažeidžia atitinkamus teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), apibrėžiančius jo kompetencijÄ , teises ir pareigas, todėl bylose turi bÅ«ti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai. Teismų praktikoje pabrėžiama ir tai, kad tokio pobÅ«džio bylose didelės žalos valstybei padarymas turi bÅ«ti konstatuojamas nurodant argumentus, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡ku, kodėl padaryta žala vertinama kaip didelė ir kodėl padarytas pažeidimas negali bÅ«ti vertinamas kaip drausminis pažeidimas.

Didelė žala valstybei galėtų bÅ«ti konstatuojama nustačius, kad dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens poelgio sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sÄ lygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan. (Kasacinė nutartis Nr. 2K-262/2011). BK 229 straipsnis numato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltei, t. y. nusikalstamam pasitikėjimui arba nusikalstamam nerÅ«pestingumui.

Pagal BK 16 straipsnio 3 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Apeliacinio proceso metu G. G. savo kaltę dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, pripažino ir parodė, kad pažeidė rizikos profilio reikalavimus, nes netinkamai įvertino A.

N. vairuojamo automobilio „C“, valst. Nr. XXX dokumentuose nurodytÄ svorį ir jo tinkamai nepatikrino, t. y. tokiu bÅ«du praleido cigarečių kontrabandÄ . IÅ¡ K. kelio posto pamainos virÅ¡ininko pareigybės apraÅ¡ymo matyti, kad G. G. susipažino su K. teritorinės muitinės virÅ¡ininko 2009 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3B-513, kuriuo buvo nustatytos pamainos virÅ¡ininko pareigos ir teisės bei atsakomybė (2 t., 68-71 b. l.). IÅ¡ K. teritorinės muitinės virÅ¡ininko įsakymo 2010 m. spalio 29 d.

Nr. IP-623K matyti, kad posto vyriausiasis inspektorius G. G. perkeltas į posto pamainos viršininko pareigas, pavedant jas atlikti K. kelio poste nuo 2010 m. lapkričio 1 d. (2 t., 87 b. l.). Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino K. teritorinės muitinės 2011 m. kovo 10 rašte Nr. 1B-58.4-23-4929 nurodytus duomenis, iš kurių matyti, jog detalus transporto priemonių tikrinimas yra atliekamas vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. spalio 1 d.

įsakymu Nr. lB-868 patvirtintomis Kelių transporto priemonių ir jomis gabenamų prekių muitinio tikrinimo taisyklėmis. Teritoriniai rizikos profiliai formuojami vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. lB-867 patvirtintomis Rizikos valdymo taisyklėmis ir Rizikos valdymo muitinės poste taisyklėmis. Rizikos profilio reikalavimai ir jame nurodyti veiksmai yra privalomi muitinės pareigÅ«nams. IÅ¡ Rizikos valdymo taisyklių ir jų 3 priedo bei K. teritorinės muitinės 2011 m. kovo 10 d. raÅ¡to Nr. 1B-58.4-23-4928 matyti, kad pagal teritorinį rizikos profilį Nr. 0KM239 (LL20 patikslintas 271), skirtÄ K. kelio postui, 2011 m. kovo 1 d. muitinės pareigÅ«nai privalėjo detaliai tikrinti krovinines transporto priemones be krovinio, taip pat transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t ir kurių markės „A“ ir kurių modelis ne „V“.

Profilis galiojo nuo 2011 m. vasario 21 d. iki 2011 m. balandžio 19 d. muitinės procedÅ«rai, vykstant į Lietuvos RespublikÄ . Rizikos profilyje nurodyti tikrinimo veiksmai muitinės pareigÅ«nams yra privalomi. Už rizikos valdymÄ muitinės poste (padalinyje) atsakingas pareigÅ«nas, konkrečiu atveju įvertinęs rizikÄ , gali priimti sprendimÄ taikyti papildomas arba griežtesnes kontrolės priemones negu nurodyta rizikos profilyje (iÅ¡imčių, leidžiančių netaikyti rizikos profilio ar priimti sprendimÄ taikyti Å¡velnesnes kontrolės priemones negu nurodyta rizikos profilyje, nenumatyta) (2 t., 5, 7, 11-44 b. l.).             Šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G.

G., bÅ«damas statutinis valstybės tarnautojas, t. y. K. teritorinės muitinės prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos K. kelio posto laikinai einantis pamainos virÅ¡ininko pareigas, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus, įpareigojančius valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybių apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, bei K. teritorinės muitinės K. kelio posto pamainos virÅ¡ininko pareigybės apraÅ¡ymo 20.23 reikalavimus vykdyti kontrabandos muitų taisyklių pažeidimų prevencijÄ netinkamai atliko savo pareigas, t. y. pažeisdamas jo pareigas reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus, tikrindamas iÅ¡ Rusijos Federacijos į Lietuvos RespublikÄ 2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 20 min. pagal taikomÄ profilį neatliko privalomo atlikti iÅ¡samaus krovininės transporto priemonės be krovinio ir transporto priemonės, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, t. y.

A. N. vairuojamo automobilio „C“, valst. Nr. XXX, registruoto A. N. vardu, patikrinimo K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės poste, tokiu būdu A. N. vairuojamas automobilis išvengė muitinės kontrolės.            Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. G. detaliai neapžiūrėjo šio automobilio salono, nesiėmė priemonių galimoms slėptuvėms, paslėptiems asmenims ar daiktams surasti ir dėl to nenustatė, kad šiuo automobiliu buvo gabenamos kontrabandinės prekės (cigaretės).

Akivaizdu, kad dėl tokios G. G. veikos kilę nusikalstami padariniai – didelė žala, kuriÄ patyrė Lietuvos muitinė ir valstybė, nes tokiais savo veiksmais sumenkino valstybės tarnybos autoritetÄ , diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ bei padarė didelės neturtinės žalos valstybei ir Lietuvos muitinei. Pažymėtina, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 229 straipsnį neturi esminės reikÅ¡mės, ar turėjo bÅ«ti atliktas detalus ar iÅ¡samus patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatytos svarbios faktinės aplinkybės, kurios leidžia spręsti, kad nuteistasis G.

G. netinkamai atliko savo pareigas, t. y. esant pasienio užkardoje paskelbtam prevencinių saugumo priemonių planui (taikomam profiliui), kurio metu taikomas iÅ¡samus valstybės sienÄ kertančių asmenų bei transporto priemonių patikrinimas, tikrindamas automobilius, vykstančius iÅ¡ Rusijos Federacijos į Lietuvos RespublikÄ , A. N. vairuojamos transporto priemonės tinkamai nepatikrino, todėl nenustatė, kad Å¡iuo automobiliu buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kontrabandinių prekių aptikimas buvo įmanomas, jeigu bÅ«tų atliktas detalus Å¡io automobilio patikrinimas ir bÅ«tų įvykdyti pirmiau paminėto taikomo rizikos profilio reikalavimai, kurie G.

G. buvo žinomi, tačiau savaip interpretuojami. Nors G. G. nenumatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybe galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Akivaizdu, kad tokie G. G. veiksmai vertinami, kaip nerÅ«pestingas pareigų atlikimas, kurie neatitinka tarnybÄ reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp G. G. tarnybos pareigų neatlikimo ir kilusių pasekmių yra priežastinės ryÅ¡ys, nes tarnybos pareigų neatlikimas objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimÄ .

              Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nustatė, kad G. G. bÅ«damas statutinis valstybės tarnautojas, t. y. K. teritorinės muitinės prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos K. kelio posto laikinai einantis pamainos virÅ¡ininko pareigas, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus, įpareigojančius valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybių apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, bei K. teritorinės muitinės K. kelio posto pamainos virÅ¡ininko pareigybės apraÅ¡ymo 20.23 reikalavimus vykdyti kontrabandos muitų taisyklių pažeidimų prevencijÄ , tarnybos pareigas atliko netinkamai, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis aplinkybėmis:            2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 20 min., A.

N. krovininiu automobiliu „C“, valst. Nr. XXX, registruotu N. A. vardu, įvažiavus į K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės postÄ , esantį (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, netinkamai (nerÅ«pestingai) atliko savo pareigas, dėl ko nepatikrino Å¡io automobilio, kuriame įrengtoje slėptuvėje buvo paslėpti privalomi pateikti muitinei daiktai, t. y. 14 494 pakeliai cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė virÅ¡ijo 250 MGL, t. y. 94 500,88 Lt, kurios buvo nepaženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuo K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės posto, esančio (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kol šį automobilį apie 12 val. 30 min. sulaikė VSAT L. rinktinės pareigÅ«nai.         G.

G. tokiais savo veiksmais netinkamai atliko tarnybos pareigas, tokiu bÅ«du sumenkino valstybės tarnybos autoritetÄ , diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ bei padarė didelės neturtinės žalos valstybei ir Lietuvos muitinei.         Skiriant bausmę G. G., atsižvelgiama į jo asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas), darbe charakterizuojamas teigiamai, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, kaltu prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, todėl Å¡i aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Teisėjų kolegijos nuomone, G.

G. skirtina bauda BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytose ribose (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, G. G. į paskirtÄ bausmę (baudÄ ) įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 3 d. ir paskirta bauda sumažinama 2 MGL. Panaikinama skundžiama nuosprendžio dalis, kuria iÅ¡ G. G. priteista 97,23 Lt cigarečių sunaikinimo iÅ¡laidoms atlyginti, t. y. ikiteisminio tyrimo metu patirti nuostoliai, nes tai tiesiogiai susiję su nuteistojo A.

N. nusikalstamais veiksmais. Todėl iÅ¡ A. N. priteisiamos visos iÅ¡laidos, susijusios su pirmiau paminėtų cigarečių sunaikinimu. Dėl BK 40 straipsnio taikymo G. G. Apeliacinio proceso metu nuteistasis G. G. pateikė praÅ¡ymÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo, t. y. perduoti jį (G. G.) pagal laidavimÄ sutuoktinei D. G., netaikant užstato.Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kuriÄ jis įgyvendina įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, t. y. teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat, teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, t. y. bÅ«tinas nuodugnus, individualizuotas nusikalstamos veikos įvertinimas.Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo G.

G. praÅ¡ymas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad nuteistojo G. G. padarytas nusikaltimas kvalifikuotas pagal BK 229 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 16 straipsnio 3 dalis). Todėl veikos kvalifikacija ir jos priskyrimas neatsargiems nusikaltimams atitinka įstatymÄ bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ , todėl nustatyta viena iÅ¡ BK 40 straipsnio 1 dalyje atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų.Be to, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausymÄ , yra bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .Apeliacinio proceso metu nuteistasis G.

G. pateikė 2014 m. birželio 4 d. praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡o perduoti jį pagal laidavimÄ sutuoktinei D. G.. Tuo tarpu sutuoktinės D. G. praÅ¡ymo perduoti kaltininkÄ jos atsakomybei pagal laidavimÄ nėra, o tik tame pačiame nuteistojo praÅ¡yme nurodoma, kad ji (D. G.) yra susipažinusi su BK 40 straipsnyje numatytomis sÄ lygomis ir už G. G. laiduoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks praÅ¡ymo turinys dėl laidavimo ne visiÅ¡kai atitinka įstatymo reikalavimus, tačiau vis tiek svarstytinas.            IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis G.

G. nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ , savo kaltę dėl BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nusikalstamais veiksmais materialinė žala nepadaryta, civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nustatytos sÄ lygos formaliai atitinka įstatymo reikalavimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga yra tai, jog laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo.

Å i sÄ lyga turi savarankiÅ¡kÄ reikÅ¡mę, todėl bÅ«tinas iÅ¡samus laiduotojo parinkimo motyvavimas. Pagal teismų praktikÄ , iÅ¡vadas apie laiduotojo tinkamumÄ teismas gali daryti įvertinęs laiduotojÄ apibÅ«dinančių savybių visumÄ , t. y. jo asmenines savybes, veiklos pobÅ«dį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, kad Å¡is ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-71/2011, Nr. 2K-312/2011).Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo G.

G. praÅ¡ymo dėl laidavimo, toks praÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad laiduotoja – sutuoktinė D. G. anksčiau neteista, pokalbiai su ja privertė nuteistÄ jį permÄ styti savo elgesį, su ja santuokoje gyvena daugiau kaip trisdeÅ¡imt metų, augina neįgaliÄ dukrÄ , tarp jo ir žmonos susiklostė tamprÅ«s socialiniai ryÅ¡iai, todėl ji turi didelę įtakÄ jo (nuteistojo) gyvenime. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, D. G. negali bÅ«ti pripažinta tinkama laiduotoja dėl Å¡ių aplinkybių: pirma, G.

G. pripažintas kaltu už nusikalstamÄ veikÄ , kuri susijusi su jo, kaip K. teritorinės muitinės K. kelio posto laikinai einančio pamainos virÅ¡ininko, pareigomis (tarnybos pareigų neatlikimas). Tuo tarpu, D. G. yra nuteistojo sutuoktinė, dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje mokytoja, t. y. laiduotojos D. G. ir nuteistojo darbo pobÅ«dis visiÅ¡kai kitoks bei niekuo nesusiję; antra, nors iÅ¡ nuteistojo G. G. praÅ¡ymo matyti, kad laiduotoja D. G. turi autoritetÄ Å¡eimoje, tačiau nagrinėjamojoje byloje nėra jokių patikimų ir įtikinamų duomenų apie tai, kad ji galės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ bei auklėjamÄ jį poveikį sutuoktiniui, kuris dirba K. teritorinėje muitinėje, viso laidavimo laikotarpiu (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad laiduotojo teigiama įtaka bei auklėjamasis poveikis viso laidavimo laikotarpiu turi bÅ«ti ne formalus.Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad D. G. negalės tinkamai vykdyti laidavimo sÄ lygas, todėl nuteistasis G. G. negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 40 straipsnio nuostatas. Dėl A. N. paskirtos bausmės Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.            Remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. N. praeityje neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, dirba, charakterizuojamas teigiamai, savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į A. N. asmenybę, sumažėjusiÄ kaltinimo apimtį, įvertinusi bausmės taikymo efektyvumo bei tikslingumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti A. N. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskyrus baudÄ , kurios dydis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas mažesnis, nei numatytas baudos vidurkis (BK 47 straipsnio 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i bausmė nuteistajam A.

N. užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ , todėl paskirtos baudos dydžio jam keisti nėra pagrindo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad prokuroro skunde nurodytos aplinkybės, t. y. jog A. N. automobilį įsigijo kontrabandos gabenimui, jame įrengė slėptuvę taip, kad jÄ galima aptikti tik panaudojus specialiÄ technikÄ , savo iniciatyva vyko į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ieÅ¡koti kontrabandinių cigarečių tiekėjų, ieÅ¡kojo ir mokėjo asmenims už nekliudomÄ sienos kirtimÄ , todėl toks kruopÅ¡tus ir atsakingas pasirengimas nusikaltimų darymui patvirtina jo pavojingumÄ bei tikslÄ daryti nusikalstamus veiksmus ateityje, yra susijusios su nusikaltimo sudėties požymiais ir įrodinėtinomis aplinkybėmis.

Todėl šios aplinkybės negali nulemti griežtesnės bausmės rūšies paskyrimo, bei neturi jokios reikšmės su pareikštais kaltinimais kitoje byloje.                Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, BPK 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :           Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendį pakeisti:Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 19 nuosprendžio dalį dėl A.

N. nuteisimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir jį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.         Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. N. paskirtos bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas.A. N. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) paskirtÄ 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudÄ palikti nepakeistÄ .Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 4 d. ir A.

N. paskirta galutinė bausmė – 96 MGL (12 480 Lt) dydžio bauda.A. N. iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinti aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas kartu su G. G.          Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžio dalį dėl G. G. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį ir priimti naujÄ nuosprendį, o nuosprendžio dalį pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) pakeisti:

          G. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.           G. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.          G. G. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 228 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 229 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir jam paskirti – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio baudÄ .          Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 3 d. ir G. G. paskirti galutinę bausmę – 48 MGL (6 240 Lt) dydžio baudÄ .         Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. G. paskirtos bausmės subendrintos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ G.

G. priteista 97,23 Lt cigarečių sunaikinimo iÅ¡laidoms atlyginti. IÅ¡ A. N. priteisti 194,46 Lt cigarečių sunaikinimo iÅ¡laidoms atlyginti.        KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .         Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti.   Kolegijos pirmininkas                                                                  Kęstutis Jucys Teisėjos                                                                              Regina Gaudutienė                                                                                Elena Vainienė            Â