7e9e353d-56eb-49d4-934a-9ee30fb78ca7 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4595-644/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00745-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 2 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. A., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui M. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. A. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde, kurį patikslino (1 t. b. l. 6, 63; 2 t. b. l.

5) ir teismo posėdžių metu nurodė, kad 2015 m. spalio 29 d. Alytaus PN stadione žaisdamas futbolÄ susistumdė su kitu nuteistuoju. PareiÅ¡kėjas pripažino, kad padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ ir dėl to buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerÄ , jam skirtos nuobaudos neginčijo. Tačiau pareiÅ¡kėjas kėlė pretenzijas dėl pareigÅ«nų veiksmų ir tvirtino, jog prieÅ¡ uždarant jį į minėtÄ kamerÄ , pareigÅ«nai su juo elgėsi grubiai, Å¡aukė, provokavo konfliktÄ .

Pažymėjo, kad prieÅ¡ kratÄ ir kratos metu pareigÅ«nai iÅ¡ jo tyčiojosi filmuodami nuogÄ . Tokiais veiksmais pareigÅ«nai įžeidė jo garbę ir orumÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat teigė, jog, prieÅ¡ atliekant nuobaudÄ baudos izoliatoriuje, pareigÅ«nai neužtikrino jam galimybės tinkamai pavalgyti ir nusiprausti. Be to, uždarius jį į kamerÄ , asmeniniai daiktai buvo atneÅ¡ti tik apie 16.30–17.00 val., todėl jis kameroje turėjo kęsti Å¡altį. PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, 2015 m. spalio 29 d. pataisos namuose jis buvo kankinamas, Å¡aldomas, iÅ¡ jo buvo tyčiojamasi, žeminama jo garbė ir orumas.

Toks elgesys sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasines kančias, fizinį skausmÄ , diskomfortÄ , stresÄ , baimę ir dėl to jis patyrė neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas teigė, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) jo skundÄ dėl atsakovo veiksmų nepagrįstai persiuntė Alytaus PN ir tokiu bÅ«du pažeidė Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 23 straipsnio 5 dalį. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (1 t. b. l. 28–31, 67–70; 2 t. b. l.

9) bei teismo posėdžio metu prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. spalio 29 d. buvo pastebėta, jog žaidžiant futbolÄ pareiÅ¡kėjas konfliktavo su kitu nuteistuoju. Po Å¡io konflikto pareiÅ¡kėjas buvo atvesdintas pas pareigÅ«nus, kurie paprašė paaiÅ¡kinti konflikto aplinkybes, tačiau pareiÅ¡kėjas pradėjo Å¡aukti, reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , jog buvo sulaikytas be jokios priežasties, iÅ¡vadino pareigÅ«nÄ necenzÅ«riniais žodžiais. Alytaus PN direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 1019 „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į laikinojo sulaikymo kamerÄ Nr.

28. Kadangi laikinai sulaikant pareiÅ¡kėjÄ jis vilkėjo trumpÄ sportinę aprangÄ , atsakovo teigimu, iÅ¡ karto po įvykio budinčiosios pamainos pareigÅ«nai organizavo jo asmeninių daiktų ir patalynės pristatymÄ Ä¯ uždarÄ jÄ zonÄ , tačiau pareiÅ¡kėjo daiktai buvo pristatyti po 2 valandų, nes daiktų pristatymas užtruko dėl objektyvių priežasčių. Pažymėjo, kad Alytaus PN gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ros ir santykinės drėgmės parametrai atitinka higienos normų reikalavimus, Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai per parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ , todėl suÅ¡alti kameroje pareiÅ¡kėjas negalėjo.

Be to, atsakovas nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , nuteistieji turi teisę kartÄ per savaitę nusiprausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu vandeniu ir pareiÅ¡kėjui tokia galimybė buvo suteikiama. Skundas netenkinamas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus PN pareigÅ«nų veiksmais 2015 m. spalio 29 d., susijusiais su pareiÅ¡kėjo patalpinimu į laikino sulaikymo kamerÄ Nr. 28, nesuteikiant jam galimybės nusiprausti, darant jo asmens kratos vaizdo įraÅ¡Ä , tik po kelių valandų atneÅ¡us jo asmeninius daiktus, dėl ko jis suÅ¡alo bei liko nevalgęs pietų.

Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jų pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad 2015 m. spalio 29 d. apie 10.00 val. stadione žaidžiant futbolÄ tarp pareiÅ¡kėjo M. A. ir nuteistojo J. V. įvyko konfliktas, po kurio M. A. buvo pristatytas į Kriminalinės žvalgybos skyrių. Apklausos metu pareiÅ¡kėjas pradėjo garsiai Å¡aukti, reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ pareigÅ«no V. K. atžvilgiu, iÅ¡vadino šį pareigÅ«nÄ necenzÅ«riniais žodžiais, į užduotus klausimus neatsakinėjo. Dėl pareiÅ¡kėjo elgesio pareigÅ«nų atžvilgiu ir galimo smurto prieÅ¡ kitus nuteistuosius, pareiÅ¡kėjas 2015 m. spalio 29 d. direktoriaus budinčiojo padėjėjo nutarimu Nr. 1019 „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ 10.30 val. buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerÄ Nr. 28 (1 t. b. l. 22-27, 32-36, 37-38, 73-75).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neginčija padaryto bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo, jo sulaikymo, patalpinimo į laikino sulaikymo kamerÄ Nr. 28 bei drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumo, tačiau kelia ginÄÄ dėl pataisos namų pareigÅ«nų veiksmų Å¡ios procedÅ«ros metu. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Alytaus PN pareigÅ«nai filmavo jo asmens kratÄ bei tyčiojosi, tuo pažemindami jo garbę ir orumÄ . Atsakovo atstovas pareiÅ¡kėjo argumentus paneigė ir pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo filmuojamas, o pareigÅ«nai su pareiÅ¡kėju elgėsi pagarbiai ir nežemindami orumo.

Kratų atlikimÄ nuteistiesiems reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d.) ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V -362 (toliau – ir Instrukcija). BVK 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems daromos kratos. Nuteistojo asmens kratÄ daro tos pačios lyties pareigÅ«nai.

Instrukcijos 151 punkte nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant). JÄ atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo (Instrukcijos 152 p.). Instrukcijos 154 punkte nurodyta, jog visuminė asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje.

PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siÅ«les, apykaklę, pamuÅ¡alÄ . Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siÅ«lės iÅ¡ardomos. Avalynė apžiÅ«rima iÅ¡ iÅ¡orės ir vidaus.

Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Atliekantis kratÄ atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratÄ iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ . Suimtojo (nuteistojo) kÅ«nas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kÅ«nas apžiÅ«rimas). ApžiÅ«rimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Ä®taręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visuminė krata, gali turėti ginklÄ , kratÄ atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad bÅ«tų užtikrintas atliekančio kratÄ asmens saugumas.

Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali bÅ«ti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali bÅ«ti atlikta kÅ«no ertmių apžiÅ«ra. SprendimÄ atlikti suimtojo (nuteistojo) kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ nutarimu (37 priedas) priima laisvės atėmimo vietos direktorius, kai jo nėra – direktoriaus budintysis padėjėjas. Suimtojo (nuteistojo) kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ atlieka laisvės atėmimo vietos asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybos medicinos specialistas.

Instrukcijos 156 punkte numatyta, kad dalinė krata atliekama panaudojant technines priemones, apčiupinėjant drabužius ir apžiÅ«rint asmeninius daiktus, neiÅ¡rengiant suimtojo arba nuteistojo. PrieÅ¡ kratÄ suimtajam (nuteistajam) pasiÅ«loma atiduoti daiktus neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡us. Drabužiai kruopščiai apčiupinėjami. Tikrinama, ar suimtojo (nuteistojo) drabužių rankovėse, apykaklėje, pamuÅ¡ale, kelnėse (sijonuose ir suknelėse) neslepiama daiktų, neįtrauktų į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡us.

Po to patikrinamos kiÅ¡enės, apžiÅ«rima kepurė (skarelė) ir avalynė. Taigi, pagal minėtÄ reglamentavimÄ , techninių priemonių naudojimas leidžiamas dalinei kratai atlikti. Å ios priemonės yra skirtos tam, kad bÅ«tų galima patikrinti, ar nuteistojo drabužiuose bei avalynėje neslepiama daiktų, neįtrauktų į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡us. Pagal minėtÄ reglamentavimÄ , asmens filmavimas kratos metu nėra numatytas. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjas kratos metu buvo filmuojamas, ar kad pareigÅ«nai su pareiÅ¡kėju kratos metu bÅ«tų netinkamai elgęsi.

Duomenų apie techninių priemonių naudojimÄ pareiÅ¡kėjo kratos metu byloje taip pat nėra. Atsakovo atstovas atsiliepime (1 t. b. l. 67-70) ir atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiÅ¡kėjo kratos metu niekas nefilmavo. IÅ¡ Nuteistojo asmens kratos protokolo matyti, kad kratos ir daiktų paėmimo metu pareiÅ¡kėjas pretenzijų nereiÅ¡kė (1 t. b. l. 72). Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais paaiÅ¡kinimais ir duomenimis apie pareiÅ¡kėjo 2015 m. spalio 29 d. atliktÄ kratÄ , todėl jais remiasi. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad prieÅ¡ uždarant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ laikino sulaikymo kamerÄ pareigÅ«nai su juo elgėsi nepagarbiai ar netinkamai. PrieÅ¡ingai, surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia teigti, kad pats pareiÅ¡kėjas Kriminalinės žvalgybos skyriuje ant pareigÅ«nų garsiai Å¡aukė, elgėsi nemandagiai, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, t. y. pažeidė nustatytÄ pataisos įstaigos tvarkÄ , dėl ko Alytaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2015 m. spalio 29 d. nutarimu jis buvo izoliuotas į laikino sulaikymo kamerÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė, jog Alytaus pataisos namų pareigÅ«nai veikė netinkamai, o jo argumentai iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad 2015 m. spalio 29 d. prieÅ¡ patalpinant jį į laikino sulaikymo kamerÄ jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti kÅ«nÄ po duÅ¡u. Teismas pažymi, kad pagal BVK 144 straipsnio 4 dalį (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d.), reikalavimas pataisos namams atlikti nuteistojo pilnÄ sanitarinį paruoÅ¡imÄ yra privalomas tuo atveju, kuomet nuteistasis uždaromas į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, perkeliamas į kamerų tipo patalpas atlikti jam skirtos nuobaudos.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas į laikino sulaikymo kamerÄ buvo uždarytas (izoliuotas) BVK 144 straipsnio 5 dalies pagrindu, t. y. kai bÅ«tina pažeidimÄ padariusį nuteistÄ jį laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, izoliuoti, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas prieÅ¡ uždarant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ laikino sulaikymo kamerÄ neprivalėjo jo nuvesti nusiprausti (atlikti pilnÄ sanitarinį paruoÅ¡imÄ ). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2015 m. spalio 29 d. 10.30 val. uždarius jį į laikino sulaikymo kamerÄ jo asmeniniai daiktai, tame tarpe Å¡aukÅ¡tas, buvo atneÅ¡ti tik 16.30 – 17.00 val., todėl pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės pavalgyti.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybės, kad pietÅ«s jam buvo iÅ¡duoti, tačiau nurodo, kad neturėjo su kuo valgyti. Argumentuodamas savo pozicijÄ pareiÅ¡kėjas prie skundo pateikia nuteistųjų T. G., H. B., K. T., M. K. ir G. G. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl aplinkybių, susijusių su pareiÅ¡kėjo asmeninių daiktų perdavimu į laikino sulaikymo kamerÄ ir Alytaus pataisos pareigÅ«nų galimai netinkamo elgesio (I t. b. l. 10-14). Tačiau teismas vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ Å¡iais duomenimis nesiremia, kadangi, teismo vertinimu, Å¡ie asmenys yra pareiÅ¡kėjo pažįstami, laisvės atėmimo bausmę atlieka tuose pačiuose pataisos namuose ir jų parodymai negalėtų bÅ«ti laikomi ir vertinami, kaip objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki.

Teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi įpareigotojo atsakovo atstovÄ , be kita ko, pateikti duomenis apie tai, kada konkrečiai pareiÅ¡kėjui M. A. buvo perduoti jo asmeniniai daiktai, tame tarpe Å¡aukÅ¡tas (2 t. b. l. 2). Atsakovo atstovas nurodė, kad 2015 m. spalio 29 d. uždarius pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ laikino sulaikymo kamerÄ , asmeniniai daiktai jam buvo perduoti 12.30 val. (2 t. b. l. 9). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie asmeninių daiktų perdavimÄ pareiÅ¡kėjui, todėl jais remiasi.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1-58 patvirtintÄ dienotvarkę nuteistųjų pietÅ«s trunka nuo 12.00 iki 13.00 val. (2 t. b. l. 10), teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę pavalgyti pietus laiku. Kita vertus, teismas pažymi, kad esant poreikiui, pareiÅ¡kėjas galėjo kreiptis į atsakovÄ (pareigÅ«nus) dėl papildomo Å¡aukÅ¡to iÅ¡davimo, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Be to, pretenzijų dėl Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas nekėlė nei skunde Kalėjimų departamentui (1 t. b. l. 20-21), nei pirminiame skunde teismui (1 t. b. l. 6), kas verčia abejoti pareiÅ¡kėjo argumentų pagrįstumu.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl asmeninių daiktų neiÅ¡davimo iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis dėl netinkamos laikinojo sulaikymo kameros bÅ«klės. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad kameros langai buvo iÅ¡daužyti ir pareiÅ¡kėjas patalpoje suÅ¡alo. Teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi įpareigojo atsakovÄ pateikti duomenis apie kameros Nr. 28 bÅ«klę ginčui aktualiu laikotarpiu (2 t. b. l. 2).

Atsikirsdamas į pareiÅ¡kėjo argumentus atsakovo atstovas nurodė, kad laikinojo sulaikymo kameros ginčo laikotarpiu Alytaus visuomenės sveikatos centras netikrino, tačiau pateikė greta esančios kameros Nr. 30 patikrinimų rezultatus, iÅ¡ kurių matyti, kad greta esančios kameros mikroklimato, tame tarpe oro temperatÅ«ros, parametrai atitiko nustatytus reikalavimus (2 t. b. l. 9, 16-24). Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie kameros Nr. 28, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas langų bÅ«klę ir oro temperatÅ«rÄ ginčui aktualiu laikotarpiu, tačiau, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl, jo nuomone, netinkamų kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl iÅ¡daužytų kameros langų ar žemos oro temperatÅ«ros, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl Å¡ių aplinkybių. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas į Alytaus PN pareigÅ«nus, administracijÄ ar į Alytaus visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (langų nebuvimo, žemos oro temperatÅ«ros) nesikreipė. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais apie kamerų tipo patalpų mikroklimato atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmetami. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad Alytaus pataisos namų pareigÅ«nai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo tyčiojosi, ar kitaip netinkamai elgėsi, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad į pareiÅ¡kėjo 2015 m. lapkričio 3 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. skundus dėl galimai netinkamo Alytaus pataisos namų (pareigÅ«nų) veiksmų buvo reaguojama pateikiant iÅ¡samius atsakymus (1 t. b. l. 20-21, 22-23, 27-38, 92-93). Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 8-17095 ir Kalėjimų departamento 2016 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 2S-174 turinys suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo skundai buvo iÅ¡nagrinėti iÅ¡samiai ir tinkamai.

Sprendimai pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat sieja su, jo nuomone, galimai neteisėtais Kalėjimų departamento veiksmais nepagrįstai persiuntus pareiÅ¡kėjo skundÄ pagal kompetencijÄ nagrinėti Alytaus pataisos namas ir tokių bÅ«du pažeidus Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje atsakovu yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra reiškiamas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, taigi pareiškėjo argumentai dėl galimai neteisėtų Kalėjimų departamento (trečiojo suinteresuoto asmens) galimai neteisėtų veiksmų plačiau neanalizuojami ir neaptariami kaip nesusiję su ginčo dalyku. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr.

LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė kančiomis, fiziniu skausmu, diskomfortu, stresu, baime.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis