7e995bdb-ffeb-4c31-ab52-ba3e54b0b786 · Lietuvos apeliacinis teismas

   Byla Nr. 1S-337-628/2017   Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42476-2016-5   Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Sigitos Bieliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Garnelienės ir Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo E. V. gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 12 d.Teisėjų kolegija, susipažinusi su gauta baudžiamÄ ja byla ir gynėjos skundu, n u s t a t ė :E. V.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje                                  Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktus kaltinamas tuo, kad jis nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. 1 val. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. 7 val., turėdamas tikslÄ lytiÅ¡kai santykiauti su A. M., gimusia 1925 m. gegužės 3 d., įsibrovė į jos butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudodamas jos bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl senyvo amžiaus, sudavė nukentėjusiajai rankomis ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į nosį bei kojomis sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius per kojas, nuo ko ji nukrito ant grindų, gulinčiai nukentėjusiajai rankomis spaudė burnÄ bei daužė jos galvÄ Ä¯ grindis, rankomis spaudė jai pilvÄ , nukentėjusiajai prieÅ¡inantis tyčia sudavė smÅ«gius jai per rankas, iÅ¡ viso padarė ne mažiau kaip septyniolika sužalojimų – burnos lÅ«pų gleivinių nubrozdinimus, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veide, galvos plaukuotoje dalyje, rankose, kojose, kepenų plyÅ¡imus, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymÄ , taip palaužęs A.

M. pasiprieÅ¡inimÄ , jėga nuplėšė jos drabužius, iÅ¡ virÅ¡aus jÄ užgulė bei jėga įkiÅ¡o savo lytinį organÄ Ä¯ jos makÅ¡tį, padarydamas iÅ¡ilginį makÅ¡ties sienelės plyÅ¡imÄ , atsiveriantį į pilvaplėvės ertmę, taip nukentėjusiÄ jÄ išžagino, ir tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , slėpdamas savo padarytÄ nusikaltimÄ â€“ išžaginimÄ , tyčia jėga įkiÅ¡o bulvę A. M. į burnÄ , tuo užkimÅ¡o jos kvėpavimo takus, dėl ko nuo uždusimo svetimkÅ«niu nukentėjusioji mirė, taip, slepiant kitÄ nusikaltimÄ , nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės A.

M..2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka E. V. laikinai sulaikytas 2016 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi kaltinamajam E. V. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ suėmimo skyrimo pagrindÄ bei konstatavus, kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.4.

Kaltinamojo E. V. gynėja R. A. Kučinskaitė skunde nurodo, jog skundžiama nutartis priimta pažeidžiant BPK 121, 122 straipsnių nuostatas, todėl yra nepagrįsta.4.1. Gynėjos teigimu, kaltinamajam E. V. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga, nulemianti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimÄ ir jo termino pratęsimÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aplinkybės, leidžiančios spręsti apie kaltinamojo galimÄ bėgimÄ (slėpimÄ si) yra jo Å¡eiminė padėtis, darbo santykiai, nuolatinė gyvenamoji vieta, sveikatos bÅ«klė ir pan.

SkundžiamÄ nutartį priėmęs apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis yra neteistas, jauno amžiaus, baigęs mokyklÄ dirbo laikinus darbus, todėl turėjo lėšų pragyvenimui. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis gyvena kartu su savo senyvo amžiaus ligota močiute savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir padeda jai buityje. Ypatinga fizinė pagalba reikalinga jo močiutei, nes jos sveikatos bÅ«klė yra labai sunki. Å ios aplinkybės patvirtina, jog jis turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius, o paleistas į laisvę, nebėgs, nesislėps nuo teismo.4.2.

SkundžiamÄ nutartį priėmęs teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino aplinkybę, kad E. V. yra nevedęs. Gynėjos nuomone, pastarasis yra gana jauno amžiaus ir natÅ«ralu, jog tokiame amžiuje gali neturėti Å¡eimos. 4.3. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad kaltinamasis bÅ«tų rengęsis ar mėginęs bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro, nors tokiÄ galimybę turėjo iki kol buvo sulaikytas 2016 m. spalio 12 d.4.4. Skunde teigiama, jog Vilniaus apygardos teismas nesvarstė galimybės paskirti E. V.

Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, nors tokia nacionalinių teismų pareiga pabrėžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. 4.5. Kaltinamojo E. V. gynėja skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį, kuria jos ginamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir pakeisti kardomÄ jÄ priemonę į kelias Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones – intensyviÄ priežiÅ«rÄ ar namų areÅ¡tÄ , derinant jas su kitomis kardomosiomis priemonėmis – registravimusi policijos įstaigoje, dokumento paėmimu ir pan.5.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjos skundÄ atmesti.6. Kaltinamojo E. V. gynėjos skundas atmetamas.6.1 Skiriant E. V. suėmimÄ ir vėliau jį pratęsiant, BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) bÅ«tini pagrindai bei sÄ lygos nepažeisti.6.2. Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sÄ lygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje byloje yra sÄ lygos pratęsti kaltinamajam suėmimÄ , nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kuriÄ baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.6.3.

Nagrinėdamas skundÄ , aukÅ¡tesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimÄ , nei nagrinėjant skundÄ dėl suėmimo termino pratęsimo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi Å¡ie klausimai gali bÅ«ti iÅ¡spręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. 6.4. BÅ«tina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.6.5. Patikrinus teismui pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , jÄ siejant su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina iÅ¡vada, jog joje esantys duomenys, užfiksuoti apžiÅ«ros protokoluose, specialisto iÅ¡vadose, proceso dalyvių apklausų protokoluose, tarnybiniuose praneÅ¡imuose bei kitoje bylos medžiagoje, leidžia manyti, kad E. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.6.6.

BPK 119 straipsnyje numatyta, jog kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo (kaltinamojo) dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvÅ«s, todėl skiriant Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ pakanka bent vieno iÅ¡ jų.6.7. Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam E. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ nustatęs pagrindÄ , numatytÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y., kad bÅ«damas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindÄ apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra iÅ¡nykęs.6.8. BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, į kÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama skiriant ar pratęsiant suėmimÄ pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas (taigi ir pratęstas terminas), atsižvelgiant į jo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ryÅ¡ius užsienyje bei kitas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai. Jei remiantis Å¡ia aplinkybe galima daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui bÅ«tų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.6.9. E. V. kaltinamas tyčia padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys) kategorijoms.

Už labai sunkų nusikaltimÄ â€“ kvalifikuotÄ nužudymÄ baudžiamasis įstatymas nustato itin griežtÄ bausmę – laisvės atėmimÄ nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos, o už sunkų nusikaltimÄ â€“ išžaginimÄ â€“ vien laisvės atėmimÄ iki septynerių metų. Nagrinėjamu atveju kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimÄ (pratęsti jo terminÄ ) aptariamu pagrindu. 6.10. Kaip teisingai skunde nurodo gynėja, nusikaltimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sÄ lyga tęsti suėmimo terminÄ .

Be nusikaltimo sunkumo bei gresiančios bausmės, paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. PrieÅ¡ingai nei nurodyta gynėjos skunde, tokių aplinkybių byloje yra, jos skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertintos.6.11. E. V. yra nevedęs, vaikų ar kitų iÅ¡laikytinių, kuriems teiktų paramÄ ar jais rÅ«pintųsi, neturi, baigęs mokyklÄ toliau nesimokė (mokyklÄ baigė 2012 m. rugpjūčio 31 d.), iki sulaikymo oficialaus darbo ir oficialiai gautų pajamų neturėjo, darbo biržoje registruotas nebuvo.

Nors pagal gynėjÄ iki sulaikymo jis dirbo laikinus darbus, tačiau tokie teiginiai neleidžia spręsti apie tvirtų kaltinamojo ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika turėjimÄ . 6.12. Teismo iÅ¡vada, jog E. V. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais, yra pagrįsta. Skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad kaltinamasis turi ligotÄ senyvo amžiaus močiutę, gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra reikÅ¡mingos, tačiau nepakankamos pačiai griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti. Be to, gynėjos skunde nurodomi Å¡eimyniniai santykiai nesulaikė E. V. nuo jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo.

Å iuo konkrečiu atveju aptarti suimtojo socialiniai ryÅ¡iai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos jis kaltinamas padaręs, pobÅ«džiu, pavojingumu, sunkumu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, prieÅ¡ingai, nei mano gynėja, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo ikiteisminio turimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo tikimybės. 6.13. Nemažiau svarbu tai, kad E. V. yra baustas už administracinius teisės pažeidimus (vieÅ¡osios rimties trikdymÄ , pasiprieÅ¡inimÄ policijos pareigÅ«nui, psichotropinių medžiagų vartojimÄ ), jam skirtos baudos nemokamos.

Å ios aplinkybės nepalankiai charakterizuoja suimtÄ jį.6.14. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma leidžia manyti, jog suėmimÄ pratęsęs teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės, kaltinamasis E. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).6.15. Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti arba suÅ¡velninti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumÄ .

Kaltinamojo E. V. asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, jų sunkumas leidžia susiformuoti vidiniam įsitikinimui, kad nėra pagrindo paleisti suimtÄ jį į laisvę ir skirti jam kitÄ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę ar jų kompleksÄ (BPK 122 straipsnio 7 dalis). 6.16. Gynėjos pasirėmimas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje akcentuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos suimtojo teisės bÅ«ti paleistam proceso metu, jam nekaltumo prezumpcijos taikymas, negali bÅ«ti argumentas tenkinti šį skundÄ , nes kiekvienas suimtas asmuo bei teismui pateiktoje medžiagoje esančios konkrečios aplinkybės reikalauja individualaus vertinimo. 6.17.

Baudžiamoji byla, kurioje E. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas,                    2017 m. vasario 17 d. perduota Vilniaus apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. E. V. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo jo sulaikymo 2016 m. spalio 12 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.6.18.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau Å¡iuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali bÅ«ti pateisintas. Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju vieÅ¡asis interesas yra netrukdomai iÅ¡tirti teisme bei teisiÅ¡kai įvertinti tyčines sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas, susijusias su kvalifikuotu senyvo amžiaus žmogaus nužudymu ir jo iÅ¡prievartavimu.6.19. Pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, akivaizdu, jog kaltinamajam Å¡iuo metu taikoma kardomoji priemonė negali bÅ«ti pakeista į Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones – intensyviÄ priežiÅ«rÄ , namų areÅ¡tÄ , dokumentų apėmimÄ ir pan., kaip to praÅ¡oma gynėjos skunde.

Nors skundžiamÄ nutartį priėmęs apygardos teismas neiÅ¡dėstė iÅ¡samių motyvų dėl galimybės suimtajam taikyti Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, tačiau pagrįstai konstatavo, kad jos nebus pakankamos kardomųjų priemonių tikslams pasiekti. AukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , socialinius ryÅ¡ius, taip pat į baudžiamojo proceso stadijÄ bei baudžiamojo proceso tikslus, neturi pagrindo manyti kitaip.

Dėl to nėra pagrindo teismo priimtÄ skundžiamÄ nutartį vertinti kaip tendencingÄ , Å¡aliÅ¡kÄ ir neteisingÄ . 6.20. Visi aukščiau iÅ¡dėstyti motyvai leidžia teigti, kad skundžiama 2017 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a :palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi kaltinamajam E. V. pratęstÄ kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai                                                                                                    Sigita Bieliauskienė                                                                                       Laima Garnelienė                                                                                                                       Linas Šiukšta