2016-04-26 Nr. AB-9342-3-62-3-00203-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-719-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00203-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo R. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. I. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. vasario mėn. daug kartų rašė prašymus, kad jį apžiūrėtų gydytojas odontologas, nes jam skaudėjo dantį, tačiau pataisos namų administracija jo prašymų netenkino, motyvuodami tuo, jog pataisos namuose nedirba gydytojas odontologas. 2015 m. vasario 3 d. jis buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą ir 2015 m. vasario 5 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojas odontologas ištraukė skaudantį dantį. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas kentėjo didelį skausmą, nemigą, negalėjo valgyti, jo manymu, toks atsakovo elgesys prilygsta kankinimui.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybą dėl skaudančio danties. Kadangi gydytojas odontologas nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. vasario 9 d. Alytaus pataisos namuose nedirbo, jį apžiūrėjo bendrosios praktikos gydytojas P. R., tačiau skubios neatidėliotinos pagalbos pareiškėjui dėl jo nusiskundimų nereikėjo, todėl pareiškėjas 2015 m. vasario 3 d. buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių, kur 2015 m. vasario 5 d. jam buvo suteikta gydytojo odontologo konsultacija ir skaudamas dantis ištrauktas. Atsakovo manymu, pareiškėjo nurodyti Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmai jo atžvilgiu nėra įrodyti kaip neteisėti, nenurodyta, kokie teisės aktais pažeisti, pareiškėjas tik reiškia pretenzijas ir tai yra subjektyvus jo nuomonės išreiškimas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsniu, 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1, 2 dalimi, atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą, ir darė išvadą, jog pareiškėjas turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą.

Teismas nustatė, kad nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. vasario 9 d. Alytaus pataisos namuose nedirbo gydytojas odontologas. 2015 m. sausio 29 d. pareiškėjas dėl danties skausmo buvo apžiūrėtas Pataisos namų bendrosios praktikos gydytojo P. R., kuris konstatavo, jog pareiškėjas skundžiasi, jog skauda dantį, dantys apraudęs su karioziniais pakitimais. Diagnozuota (duomenys neskelbtini), paskirti vaistai. Tą pačią dieną pareiškėjas apžiūrėtas dar kartą kito Alytaus pataisos namų gydytojo A. G., kuris taip pat nustatė, jog pareiškėjas skundžiasi dešinio žandikaulio viršutinio danties skausmu, blogai miega, skyrė vaistų. 2015 m. vasario 5 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiškėjui gydytojas odontologas M. L. pašalino danties šaknį vietinėje nejautroje. Joks gydymas po procedūros nebuvo skirtas. Liudytojas P. R. paaiškino, kad jis 2015 m. sausio 29 d. apžiūrėjo pareiškėją, kuris skundėsi danties skausmu, kadangi tuo metu gydytojas odontologas Alytaus pataisos namuose nedirbo. Jokio sutinimo nebuvo, skubios pagalbos nereikėjo, ūmios patologijos nenustatyta, tačiau šalinti danties šaknį reikėjo jau seniai. Liudytojas nurodė, jog aplinkybė, kad net ir 2015 m. vasario 5 d. danties šaknį pašalinus pareiškėjui nebuvo skirti vaistai ir gydymas, patvirtina, jog jokios ūmios danties patologijos, uždegimo nebuvo. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, jog pareiškėjui nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. vasario 3 d., atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, buvo būtina skubi ir neatidėliotina gydytojo odontologo pagalba.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam laiku ir tinkamai nebuvo suteikta būtina gydytojo odontologo pagalba Alytaus pataisos namuose, tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės pažeidė jo teises, dėl ko atsirado pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat ir priežastinio ryšio. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertino byloje esančius duomenis, ir nustatė, jog nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai veikė neteisėtai.

III. Pareiškėjas R. I. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodo, kad dėl skaudančio danties kankinosi daugiau nei du mėnesius, negalėjo užmigti, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, negalėjo valgyti, patyrė didžiulį fizinį skausmą. Pareiškėjo teigimu, Alytaus pataisos namų pareigūnai elgėsi nerūpestingai, neatidžiai. Jam pradėjo skaudėti dantį 2014 m. gruodžio 30 d. vakare. 2014 m. gruodžio 31 d. ryte kreipėsi žodžiu ir raštu į pareigūnus dėl odontologo pagalbos suteikimo, tačiau jo prašymai nebuvo priimti. Pareiškėjas nurodo, kad iki 2015 m. sausio 29 d. turėjo kęsti skausmus, kol buvo iškviestas gydytojas. Tačiau gydytojo išrašyti vaistai skausmo nenumalšino, ištino danties smegenys.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis, kaip konkrečiai ji pasireiškė, nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Atsakovo manymu, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui padarytos jį kalinant Alytaus pataisos namuose ir nesuteikiant skubios odontologinės pagalbos, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nenustatęs vienos iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėtų Alytaus pataisos namų ar šios institucijos pareigūnų veiksmų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino byloje reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus bei dėl jų pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Teisės normoje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Vadinasi, viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-391-492/2015).

Asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-406-602/2015).

Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato nuteistųjų teisę gauti medicininę pagalbą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą).

Taigi šioje byloje būtina nustatyti, ar pareiškėjo R. I. teisė į medicininę pagalbą nebuvo pažeista, o jei taip, tai ar tai atsitiko būtent dėl Alytaus pataisos namų darbuotojų veiksmų.

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kad pareiškėjas nuo 2012 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, kuriuose nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. vasario 9 d. nedirbo gydytojas odontologas. 2015 m. sausio 29 d. pareiškėjas, pasiskundęs danties skausmu, buvo apžiūrėtas dviejų Alytaus pataisos namuose dirbusių bendrosios praktikos gydytojų, kurie diagnozavo (duomenys neskelbtini), paskyrė vaistus. Pareiškėjo sveikatos būklei nepagerėjus, 2015 m. vasario 3 d. jis buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur 2015 m. vasario 5 d. pareiškėjui gydytojas odontologas pašalino danties šaknį vietinėje nejautroje. Joks papildomas gydymas po procedūros pareiškėjui nebuvo skirtas.

Objektyvių duomenų, kad pareiškėjas skundėsi panašiomis sveikatos problemomis 2014 m. gruodžio 31 d. - 2015 m. sausio 28 d., byloje nėra pateikta. Nors pareiškėjas teigia, kad jis daug kartų rašė prašymus suteikti jam odontologinę pagalbą, tačiau iš jo medicininės kortelės duomenų matyti, kad 2014 m. gruodžio 31 d. jis atsisakė atvykti pas gydytoją, 2015 m. sausio 7-13 d. buvo konvojuotas į kitą kalinimo įstaigą, 2015 m. sausio 14 ir 21 dienomis pataisos namų gydytojui išsakė nusiskundimus tik pasikartojančiais galvos skausmais. Darytina išvada, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta kliūčių šiuo laikotarpiu kreiptis į gydytoją ir gauti reikalingą pagalbą, o 2015 m. sausio 29 d. R. I. konkrečiai pasiskundus danties skausmu, jam buvo pakankamai operatyviai suteikta reikalinga medicininė pagalba.

Vertindamas pareiškėjo teiginius, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojo P. R. parodymus ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, jog pareiškėjui nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. sausio 29 d., atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, buvo būtina skubi ir neatidėliotina gydytojo odontologo pagalba, kurios pataisos namų administracija neteisėtai nesuteikė.

Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo argumentus, tačiau pažymėtina, kad įsitikindamas vieno ar kito fakto egzistavimu, teismas privalo patikrinti įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą ir tarpusavio ryšį, laikydamasis lygiateisiškumo principo, bet neprivalo, besąlygiškai vadovautis vienos iš šalių pozicija dėl įrodymų vertinimo. ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas, o nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-2619/2011).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, kurie yra būtinoji žalos atlyginimo sąlyga, pareiškėjo reikalavimai byloje buvo pagrįstai atmesti. Kai nėra nustatyti neteisėti veiksmai, kitas žalos atlyginimui reikšmingas sąlygas – priežastinį ryšį, patirtos žalos dydį, nagrinėti byloje netikslinga, nes tai neturėtų teisinės reikšmės ginčo išsprendimui.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. I. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius