7e906560-bea7-4156-9aee-e075011bb774 · Vilniaus apygardos teismas

NUORAŠAS                                                                Civilinė byla Nr. 2A-1540-450/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04747-2009/0                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 77.1.; 78.2.1.;121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 3 d.Vilnius                Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Eglei Berželionytei, dalyvaujant ieškovei B.

M., jos atstovei adv. Svetlanai Radionovai, atsakovui M. M., jo atstovui adv. S. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės B. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės B. M. ieÅ¡kinį atsakovui M. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė             IeÅ¡kovė B. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pakeisti nepilnamečio sÅ«naus D. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuri yra nustatyta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-05 sprendimu, ir nustatyti sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina (ieÅ¡kove), priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500 Lt dydžio iÅ¡mokomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad 2008 m. gruodžio mėn., kai buvo nagrinėjama civilinė byla pagal jos ir atsakovo praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ bendru sutikimu, ji dėl ligos vartojo vaistus, dėl to buvo silpna, be to buvo įbauginta vyro nesakyti visos tiesos apie sveikatÄ .

Todėl ji neprieÅ¡taravo, kad teismas sÅ«naus D. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatytų su tėvu M. M.. Pažymėjo, kad jos sveikatos bÅ«klė pagerėjo jai 2009 m. sausio mėn. apsigyvenus pas savo tėvus. Kaip nurodė ieÅ¡kovė, 2009 m. vasario mėn. pagal gydytojų nurodymus ji nutraukė vaistų vartojimÄ , jos sveikatos bÅ«klė žymiai pagerėjo, todėl norėjo nuolat bendrauti su sÅ«numi, laisvai dalyvauti jo auklėjime. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymui turėjo įtakos tai, kad bylos nagrinėjimo metu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo metu buvo veikiama sutuoktinio M.

M. naudojamo nuolatinio psichologinio spaudimo. Nurodė, kad visÄ laikÄ siekė laisvai ir nevaržomai dalyvauti sÅ«naus D. auklėjime, tačiau atsakovas nuolat varžydavo jos teises, sudarydavo konfliktines situacijas, atsakovo požiÅ«ris į jÄ neužtikrindavo tinkamo jos ir vaiko bendravimo. Tokie atsakovo veiksmai, ieÅ¡kovės nuomone, pažeidžia ir jos, ir vaiko interesus, neužtikrina deramo vaiko auklėjimo. Dėl atsakovo netinkamo auklėjimo daroma žala sÅ«nui ir tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip iÅ¡ esmės pasikeitusia aplinkybe, sudarančia pagrindÄ pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , jÄ nustatant kartu su motina (ieÅ¡kove).           Atsakovas M.

M. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta Å¡alių sÅ«naus D. gyvenamoji vieta su atsakovu (tėvu), esminių pasikeitimų neįvyko. NeprieÅ¡taravo, jog bÅ«tų nustatyta galutinė ieÅ¡kovės bendravimo su sÅ«numi D. tvarka, remiantis teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi dėl laikinosios ieÅ¡kovės bendravimo su sÅ«numi tvarkos, o taip pat neprieÅ¡taravo, kad papildomai turėtų bÅ«ti nustatyta ieÅ¡kovės bendravimo su sÅ«numi tvarka metinių Å¡venčių ir atostogų dienomis pagal jo pasiÅ«lytÄ variantÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovė bando jį apibÅ«dinti kaip tėvÄ , kliudantį sÅ«nui D. bendrauti su motina, tačiau tai yra netiesa. Jo manymu, pati ieÅ¡kovė yra kalta, kad iki Å¡iol nėra pilnai atkurtas jos ir mažamečio sÅ«naus ryÅ¡ys. Atkreipė dėmesį, kad jis nuo pat sÅ«naus D. gimimo jį augino, prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi ne tik sÅ«numi, bet ir sergančia ieÅ¡kove. Nurodė, kad sÅ«nus su juo gyvena nuo pat gimimo, atsakovas yra prie sÅ«naus labai prisirišęs, kaip ir sÅ«nus D. yra labai prisirišęs prie jo, vaikui pas atsakovÄ yra sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos.

Jo teigimu, ieÅ¡kovė neįrodė, jog pas jÄ vaikui gyventi bÅ«tų geriau. Nors ieÅ¡kovė remiasi specialistų iÅ¡vadomis, jog jis neva trukdo motinai bendrauti su sÅ«numi, tačiau ieÅ¡kovė neįvertina visų galutinių kompleksinio psichiatrinio psichologinio tyrimo iÅ¡vadų, o iÅ¡sirenka tik jai palankias iÅ¡vadų vietas. IeÅ¡kovė neatsižvelgia į specialistų iÅ¡vadas, kad Å¡iuo metu pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nukentėtų vaiko psichologinė savijauta ir tai prieÅ¡tarautų vaiko interesams.                     II.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė            Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu netenkino ieÅ¡kovės B. M. ieÅ¡kinio dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Teismas virÅ¡ijo pareikÅ¡tus reikalavimus ir nustatė ieÅ¡kovės B. M. bendravimo su sÅ«numi D. M. ir jos dalyvavimo auklėjant sÅ«nų tvarkÄ sekančiai:

1. IeÅ¡kovė B. M. turi teisę kiekvieno mėnesio kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį bendrauti su sÅ«numi D. M. nuo 18.00 valandos iki 20.00 valandos ieÅ¡kovės pasirinktoje vietoje. IeÅ¡kovė privalo pati pasiimti vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar iÅ¡ Å¡vietimo ar ugdymo įstaigos ir parvežti vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ po pasimatymo iki 20.30 valandos.

2. IeÅ¡kovė B. M. turi teisę kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį pasiimti sÅ«nų D. M. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir praleisti kartu laikÄ nuo Å¡eÅ¡tadienio 10.00 valandos iki sekmadienio 20.00 valandos. IeÅ¡kovė privalo pati paimti vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20.30 valandos. SÅ«nui D. pareikalavus grįžti į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , ieÅ¡kovė B. M. turi nedelsdama atvežti sÅ«nų D. į jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , prieÅ¡ tai įspėjusi vaiko tėvÄ M. M..

3. Mažamečio D. M. ligos atveju kiekviena iÅ¡ Å¡alių, su kuria bebÅ«tų vaikas, jo susirgimo metu privalo apie tai informuoti kitÄ tėvÄ , sudaryti sÄ lygas dalyvauti vizituose pas gydytojus ir slaugyti vaikÄ . Vaikui susirgus apsilankymų pas ieÅ¡kovę metu, vaikas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ pasibaigus tvarkoje nustatytam apsilankymo pas ieÅ¡kovę laikui. Vaikui ligos atveju bÅ«nant namuose, ieÅ¡kovė turi teisę jį lankyti bendravimo tvarkoje nustatytu metu.

4. Å alys įpareigojamos fiksuoti ieÅ¡kovės bendravimo su sÅ«numi vietÄ , laikÄ bei trukmę raÅ¡ytinės formos akte, kuris turi bÅ«ti suraÅ¡omas dviem egzemplioriais ir abiejų Å¡alių pasiraÅ¡omas, vienas iÅ¡ jų įteikiamas atsakovui.

5. IeÅ¡kovė B. M. poriniais metais metinių Å¡venčių metu (Å v. Kalėdų, Naujųjų Metų, Å v. Velykų, Joninių, Vėlinių, Žolinių Å¡venčių metu) turi teisę bendrauti su sÅ«numi D. nepertraukiamai savo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikui priimtinoje aplinkoje. Neporiniais metais metines Å¡ventes mažametis D. praleidžia su tėvu M. M.. Motinos dienÄ mažametis D. praleidžia kartu su motina B. M., o Tėvo dienÄ â€“ kartu su tėvu M. M.. Mažamečio D. M. gimtadienį kiekvienas iÅ¡ tėvų kartu su vaiku praleidžia pakaitomis kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamojoje vietoje, ar tėvų numatytoje kitoje vietovėje.   6.

IeÅ¡kovė B. M. ir atsakovas M. M. turi teisę savo kasmetinių atostogų laikotarpį praleisti su sÅ«numi D., iÅ¡sivežant jį iÅ¡ jo gyvenamosios vietos į savo nuožiÅ«ra pasirinktÄ vietovę. IeÅ¡kovė ir atsakovas kasmetinių atostogų grafikÄ privalo praneÅ¡ti vienas kitam iÅ¡ anksto, ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį, nurodydami, kur sÅ«nus D. bus tokių atostogų metu. IeÅ¡kovė B. M. ir atsakovas M. M., keliaudami už Lietuvos Respublikos ribų, privalo ne vėliau kaip 10 dienų iki numatomos kelionės pradžios informuoti kitÄ Å¡alį apie planuojamos kelionės datas, numatomas aplankyti Å¡alis bei kelionės tikslÄ .

Tokiu atveju atsakovas M. M. savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje abiem tėvam priimtinoje vietoje perduoda ieÅ¡kovei B. M. sÅ«naus D. M. pasÄ . Praėjus po kelionės ne mažiau kaip trims dienoms, ieÅ¡kovė B. M. grÄ Å¾ina atsakovui M. M. sÅ«naus D. M. pasÄ .

7. Esant abiejų tėvų B. M. ir M. M. bendram susitarimui telefonu, kitomis ryšio priemonėmis ar šalims tiesiogiai bendraujant, galimas nukrypimas nuo šiuo teismo sprendimu nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks vaiko interesams. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė B. M. ir atsakovas M. M. yra mažamečio D. M. tėvai. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-05 sprendimu mažamečio D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su tėvu M. M. (atsakovu). Vilniaus apygardos teismo 2010-01-11 nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-05 sprendimas paliktas nepakeistas.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2008-12-05 priimant sprendimÄ dėl mažamečio D. gyvenamosios vietos nustatymo, ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klė nebuvo gera. Tuo laikotarpiu ieÅ¡kovei buvo nustatytas 60 procentų nedarbingumo lygis ir pati ieÅ¡kovė siekė, jog mažamečio sÅ«naus D. auklėjimas bÅ«tų patikėtas atsakovui. Ä® Å¡iuos reikÅ¡mingus faktus buvo atsižvelgta, teismui priimant sprendimÄ nutraukti santuokÄ bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Teismas konstatavo, kad po nurodyto teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovės sveikata pagerėjo, ji pradėjo dirbti ir gauti pastovias pajamas. IeÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį atsakovui dėl sÅ«naus D. gyvenamosios vietos pakeitimo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ieÅ¡kovės bendravimas su sÅ«numi D. ir dalyvavimas jo auklėjime vyko ir vyksta pagal teismo nutartimis nustatytÄ laikinÄ jÄ ieÅ¡kovės bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkÄ , per šį laikotarpį ieÅ¡kovės ir jos mažamečio sÅ«naus D. tarpusavio ryÅ¡ys žymiai sustiprėjo.

Tačiau vien Å¡ios teismo nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas keisti teismo sprendimu nustatytÄ mažamečio D. gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys neteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog mažamečio D. gyvenimas pas tėvÄ prieÅ¡tarautų vaiko interesams. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikÄ , teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡minga yra ta aplinkybė, jog mažametis gyvena kartu su tėvu nuo pat jo gimimo dienos, tai yra gyvena kartu su tėvu ilgÄ laikÄ ir vaiko gyvenimo aplinka yra stabili.

Tokios aplinkos pakeitimas turi bÅ«ti pateisinamas ir bÅ«tinas. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės iÅ¡dėstyti argumentai nepateisina ir nepatvirtina bÅ«tinumo keisti Å¡iuo laikotarpiu Å¡alių vaiko gyvenamosios vietos. Teismas akcentavo Vaikų raidos centro atliktÄ Kompleksinį psichiatrinį psichologinį mažamečio vaiko D. M. ir jo Å¡eimos įvertinimÄ ir jo metu padarytas iÅ¡vadas, ypač tai, jog specialistų iÅ¡vadose nurodyta, jog Å¡iuo laikotarpiu nerekomenduojama staigiai pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes galimos nepageidaujamos jo vystymuisi bei psichinei sveikatai pasekmės, tai yra gali padidėti nerimas, atsirasti nesaugumas, baimės. Teismas nurodė, kad nurodyto įvertinimo iÅ¡vadose esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio ir gavimo aplinkybių, yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, todėl pažymėjo, kad šioje byloje nesivadovauja tiek vienos, tiek ir kitos Å¡alies liudytojų parodymais.

Be to, teismo posėdyje apklausti liudytojai apibÅ«dino Å¡alių tarpusavio santykius ir jų santykius su mažamečiu vaiku tuo laikotarpiu, kai Å¡alys dar gyveno kartu ir netrukus po to, kai Å¡alys pradėjo gyventi skyrium. Atsižvelgdamas į Å¡iuo metu nusistovėjusį mažamečio D. stabilų ryšį su tėvu, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent mažamečio D., o ne ieÅ¡kovės ar atsakovo interesus Å¡iuo konkrečiu laikotarpiu labiausiai atitinka sprendimas nekeisti vaiko gyvenamosios vietos.

Ä®vertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teismas pripažino, kad Å¡iuo laikotarpiu mažamečio vaiko interesas gyventi kartu su tėvu susiformavo natÅ«raliai, o ne dėl vaiko tėvo įtakos. Kaip nurodyta psichiatrų psichologų iÅ¡vadose, mažametis D. yra prisirišęs prie tėvo, vaiko ir tėvo santykių stebėjimo metu jų bendravimas buvo natÅ«ralus, D. jautėsi saugiai. Atlikto tyrimo metu nebuvo stebėta M. M. psichologinio spaudimo sÅ«naus D. atžvilgiu, siekiant izoliuoti vaikÄ nuo motinos.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas nustatyti ieÅ¡kovės bendravimo su sÅ«numi D. ir dalyvavimo sÅ«naus auklėjime tvarkÄ pareikÅ¡tas nebuvo, tačiau, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, sprendė, kad yra pagrindas virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus. Teismas, įvertinęs Å¡alių tarpusavio santykių sudėtingumÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tina teismo sprendimu nustatyti ieÅ¡kovės bendravimo su sÅ«numi D. ir dalyvavimo sÅ«naus D. auklėjime tvarkÄ .

Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys teismo posėdyje patvirtino, kad sutinka su teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nustatyta laikina ieÅ¡kovės bendravimo su sÅ«numi tvarka, bei įvertindamas Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pasiÅ«lymÄ , teismas nustatė ieÅ¡kovės bendravimo su sÅ«numi ir jos dalyvavimo sÅ«naus auklėjime tvarkÄ teismo 2011-09-15 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribose, papildomai nustatydamas ieÅ¡kovės bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ metinių Å¡venčių ir Å¡alių atostogų metu.

Teismas pažymėjo, kad nustatyta tvarka [jos sÄ lygos] neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir nepažeidžia Å¡alių ir jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, tačiau iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms, Å¡alys arba viena iÅ¡ jų gali kreiptis į teismÄ dėl Å¡ios tvarkos sÄ lygų pakeitimo.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai            Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė B. M. prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuriÄ teismas atmetė reikalavimÄ nustatyti sÅ«naus D.

M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove jos gyvenamojoje vietoje. Patikslintame apeliaciniame skunde pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, atsisako reikalavimo dalies dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas argumentais, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, neatskleidė nei jų turinio, nei įrodomosios reikÅ¡mės, todėl padarė formaliÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo keisti mažamečio D.

M. gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė pagrindinį vaikų teisių apsaugos principÄ - neatsižvelgė į tai, kad sÅ«nus D. yra mažametis ir jam yra reikalingesnė motinos priežiÅ«ra. Mažametį vaikÄ ir jo motinÄ sieja ypač stiprÅ«s emociniai ryÅ¡iai, motina yra natÅ«ralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat suformavo nuostatÄ , kad mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa, dėl to motina, esant kitoms tėvų sÄ lygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaikÄ auklėti.

Atidavus vaikÄ tėvui, nukentėtų vaiko psichologinė savijauta, tai pakenktų jo vystymuisi. Nurodė, kad Å¡iuo metu neturi psichikos sutrikimų, kurie trukdytų jai tinkamai auginti vaikÄ , yra socialiai orientuota, supratinga gyvenimiÅ¡kose situacijose, susijusiose su vaiko priežiÅ«ra ir auklėjimu. Teismas nepagrįstai nurodė sprendime, jog, ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovės bendravimas su sÅ«numi D. ir dalyvavimas jo auklėjime vyko pagal teismo nutartimis nustatytÄ laikinÄ jÄ ieÅ¡kovės bendravimo ir dalyvavimo auklėjime tvarkÄ .

Å is teiginys neatitinka tikrovės, nes atsakovas M. M. iÅ¡ esmės nevykdė teismo nustatytos laikinosios jos su sÅ«numi D. bendravimo tvarkos arba jÄ vykdė tik iÅ¡ dalies. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-12-05 sprendimu nutraukė Å¡alių santuokÄ bei patvirtino jų sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau pastaroji sutartis buvo pasiraÅ¡yta dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, neigiamai įtakojama sutuoktinio. IeÅ¡kovės teigimu, teismas neteisingai vertino specialistų iÅ¡vadas, o byloje yra kitų įrodymų, kurių teismas net nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Teiginius apie tai, kad M. M. žaloja sÅ«nų D., teismas paneigia tik teiginiu, jog tyrimo metu specialistai nepastebėjo psichologinio spaudimo. Su tokiu teismo motyvavimu nesutiko dėl to, kad iÅ¡vadoje nurodyta, jog tokio spaudimo nebuvo pastebėta tyrimo metu. Byloje yra kiti įrodymai, patvirtinantys M. M., jo sesers E. R. psichologinio spaudimo naudojimÄ sÅ«naus D. atžvilgiu. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad specialistai atliekant tyrimÄ nustatė M. M. piktnaudžiavimÄ tėvystės teisėmis, nustatė, jog atsakovas daro žalÄ sÅ«naus savijautai, vystymuisi, visapusiÅ¡kai raidai, saugumui.

Atsakovo veiksmai, trukdant motinai bendrauti su sūnumi ir jį auklėti, turi įtakos vaiko vystymuisi bei psicho-emocinei būsenai. Netgi individualių užsiėmimų metu stebėtas padidėjęs vaiko nerimas, pyktis, agresija, nuotaikų kaita, impulsyvumas. Klinikinio stebėjimo metu netgi buvo pastebėta, kad atsakovo elgesys neskatina motinos ir sūnaus bendravimo, trukdo normaliam ryšių funkcionavimui, būdamas kartu atsakovas atitraukia vaiko dėmesį nuo mamos, nevengia konfliktinių situacijų.

Vadovaujantis specialistų iÅ¡vadomis, darė iÅ¡vadÄ , kad dėl atsakovo piktnaudžiavimo tėvystės teisėmis kyla grėsmė sÅ«naus D. saugumui ir savijautai, sÅ«nui sukeliama žala gali bÅ«ti nepataisoma. Mano, kad bÅ«tina nutraukti atsakovo veiksmus, piktnaudžiaujant, manipuliuojant tėvystės teisėmis, paÅ¡alinti atsakovo veiksmų neigiamus padarinius. Nurodė, kad teismui buvo žinoma, kad sÅ«naus vaikų darželyje auklėtojos yra atsakovo motina I. M. ir jo sesuo E. R., kurios prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusios ieÅ¡kovės atžvilgiu, todėl ji negali darželyje jaustis saugiai ir laisvai.

Teismas nepagrįstai nustatė, jog bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu mažamečio D. interesas gyventi kartu su tėvu susiformavo natÅ«raliai. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kovės santykiai su sÅ«numi formavosi sudėtingomis sÄ lygomis. Trukdė ne tik jos liga, bet svarbiausia, kad santykių su sÅ«numi D. formavimuisi trukdė atsakovo neteisėtas elgesys. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės atstovė ne kartÄ siÅ«lė atsakovui kartu su ieÅ¡kove ir vaiku kreiptis į Vaiko raidos centrÄ , tikslu specialistų pagalba iÅ¡spręsti susidariusias problemas, bet atsakovas atsisakė lankytis pas specialistus.

Toks atsakovo elgesys įrodo jo vengimÄ tinkamai įvertinti situacijÄ bei nesugebėjimÄ paisyti vaiko ir ieÅ¡kovės interesų. Teismas nepagrįstai nevertino fakto, kad M. M. be ieÅ¡kovės žinios iÅ¡vežė sÅ«nų D. pastoviam gyvenimui į UK ir ieÅ¡kovė nieko nežinojo apie savo sÅ«nų beveik 3 mėnesius. Neteisėtas sÅ«naus D. iÅ¡vežimas taip pat įrodo M. M. piktnaudžiavimÄ tėvystės teisėmis, jo siekį atskirti nuo ieÅ¡kovės sÅ«nų, tėvo sÅ«nui daromÄ Å¾alÄ .

Teismo teiginys, kad sÅ«naus aplinka yra stabili, taip pat neatitinka tikrovės, nes nuo 2010 m. vasaros M. M. Å¡eima jau tris kartus pakeitė gyvenamÄ jÄ vieta, be to M. M. buvo iÅ¡vežęs sÅ«nų į svetimÄ Å¡alį. Apie sÅ«naus gyvenamosios vietos pasikeitimus M. M. nė karto nepranešė nei ieÅ¡kovei, nei teismui. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡iuo metu jÄ su sÅ«numi D. sieja labai glaudus ryÅ¡ys. Pažymėjo, kad nuo Å¡ių metų spalio pabaigos ji bendrauja su sÅ«numi savo gyvenamojoje vietoje.

Susiklostė tokia padėtis, kad sÅ«nus D. sunkiai skiriasi su ja, nenori grįžti pas tėvÄ , kiekvienÄ kartÄ praÅ¡o pasilikti nakvoti, verkia, teigia, kad nenori grįžti namo, nori bÅ«ti pas ieÅ¡kovę, sako, kad nenori į savo namus, nes I. (M. M. žmona) jo nemyli, muÅ¡a jį, kad jį muÅ¡a S., M. M. žmonos dukra. Svarbus yra tas faktas, kad M. M. vedė antrÄ kartÄ , susilaukė antro sÅ«naus. Kartu su jais gyvena antros žmonos dukra iÅ¡ pirmosios santuokos. Todėl nėra aiÅ¡ku, kaip klostosi sÅ«naus santykiai su naujais Å¡eimos nariais.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei siekiant apsaugoti mažametį sÅ«nų D. nuo nepataisomos žalos, prašė patenkinti jos ieÅ¡kinį ir nustatyti sÅ«naus D. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina. IeÅ¡kovės vertinimu, atsižvelgiant į M. M. neteisėtus veiksmus, teismas neturėjo pagrindo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas bei 1000 Lt už advokato paslaugas.           Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas M. M. nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė siekia bet kokia kaina pasiimti vaikÄ gyventi pas save, neatsižvelgiant į vaiko interesus. Specialistų iÅ¡vados atitinka vaiko interesus ir suformuluotos kaip teorinės iÅ¡vados, o specialistai nerekomenduoja keisti vaiko gyvenamosios aplinkos. Vaikui jau yra daugiau nei puspenktų metukų. Vaikas gali pats iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ su kuo gyventi, tačiau ieÅ¡kovė net neprašė to teismo. Nesiekė, kad vaikas bÅ«tų apklaustas teisme, nes pati puikiai suvokia, kad neturi reikiamo emocinio ir psichologinio ryÅ¡io su vaiku.

IeÅ¡kovė visokiais bÅ«dais stengiasi įrodyti, kad jis žaloja vaikÄ , kliudydamas jai bendrauti su vaiku, tačiau tai visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms. Nurodė, kad jis siekia ir skatina, kad vaikas bendrautų su motina, mokė motinÄ elementaraus bendravimo su vaiku, o ne „papirkinėjimo“ saldainiais, vaisiais ir žaislais. Atsakovo teigimu, pakeisti dabar vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nėra jokios galimybės, nesukeliant vaikui streso ir psichologinių iÅ¡gyvenimų. Nurodė, kad bÅ«tent jis vaikÄ nuo gimimo užaugino, todėl ieÅ¡kovė prarado bet kokį psichologinį ryšį su vaiku ir dabar stengiasi jį atkurti.

Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu po apsilankymų pas specialistus jis sutiko, kad vaikas su motina bendrautų jos tėvų namuose, tačiau vaikui toks bendravimas kelia stresÄ ir psichologinę įtampÄ . Vaikas vengia tokių susitikimų. Atvirkščiai nei teigia iÅ¡kovė, ji ne tik kad nekliudo tokiam bendravimui, bet kiekvienÄ kartÄ psichologiÅ¡kai rengia vaikÄ iÅ¡vykoms pas mamÄ . Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė nerodo jokio geranoriÅ¡kumo, jai nerÅ«pi vaiko iÅ¡gyvenimai, jo psichologinė bÅ«sena.

Vaikas pats gali iÅ¡reikÅ¡ti savo norus. IeÅ¡kovei tik reikia kantrybės, kol vaikas pripras prie jos. Dabar teismo nustatytas labai palankus bendravimas tam, kad vaikas psichologiÅ¡kai galėtų priprasti prie motinos, senolių ir jų aplinkos. Nurodė, kad jis gerbia ir gerbs vaiko teisę bendrauti su motina, tačiau tik ne vaiko interesų sÄ skaita. Vėliau, motinai labiau atstačius emocinį-psichologinį ryšį su vaiku ir vaikui iÅ¡reiÅ¡kus norÄ , neprieÅ¡taraus, kad jis gyventų su motina. IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas.             Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.            IÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus bylai faktus, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikintinas apeliacine tvarka ir priimtinas naujas sprendimas [LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.].

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu nutraukė ginčo Å¡alių B. M. ir M. M. santuokÄ . Sprendimu buvo patvirtinta Å¡alių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria Å¡alys nustatė, kad nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu M. M.. Kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo turinio, spręsdamas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyto klausimÄ , teismas rėmėsi Å¡alių nurodytomis aplinkybės, kad berniukas yra labiau prisirišęs prie tėvo, bÅ«tent tėvas finansiÅ¡kai pajėgus iÅ¡laikyti vaikÄ , nes tuo metu vaiko motina [ieÅ¡kovė] nedirbo.

Bylos medžiaga patvirtina ir tokias aplinkybes, kad Å¡alių santuokos nutraukimo metu ieÅ¡kovė turėjo rimtų sveikatos problemų, jai buvo suteiktas 60 proc. nedarbingumo lygis, o apie Å¡ias aplinkybes, sprendžiant iÅ¡ teismo sprendimo turinio, nebuvo pateikta ir žinoma bylÄ nagrinėjančiam teismui. Nors ir buvo atnaujintas procesas santuokos nutraukimo byloje, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

IeÅ¡kovė B. M., pareikÅ¡dama teismui ieÅ¡kinį, prašė pakeisti ginčo Å¡alių mažamečio vaiko D. gyvenamÄ jÄ vietÄ , jÄ nustatant kartu su motina [Å¡iuo atveju ieÅ¡kove]. LR CK 3.169 str. 3 d. įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas Å¡ioje teisės normoje įtvirtintas pakartotinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sÄ lygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iÅ¡ tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaikÄ gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iÅ¡ tėvų, reiÅ¡kiantis reikalavimÄ dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005].

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu nustatytos D. M. gyvenamosios vietos su tėvu [atsakovu] pakeitimo, turėjo įrodyti, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta sÅ«naus gyvenamoji vieta kartu su atsakovu, arba kad sÅ«nus buvo atiduotos auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis. IÅ¡ esmės pasikeitusias aplinkybes, kurios buvo teismui priimant 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatyto su tėvu, pripažinimo pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ .

Tokias aplinkybes teismas įvardijo sekančiai: teigiami ieÅ¡kovės sveikatos pokyčiai, IeÅ¡kovė pradėjo dirbti ir gauti pastovias pajamas. Itin svarbi aplinkybė ta, kad žymiai sustiprėjo mažamečio sÅ«naus D. tarpusavio ryÅ¡ys su jo motina. Vienok pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas keisti teismo sprendimu nustatytÄ mažamečio D. gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad vaikas su tėvu gyvena ilgÄ laikÄ , vaikas prie tėvo yra prisirišęs, gyvenamoji aplinka su tėvu vaikui yra stabili ir saugi, sprendė, kad tokiu atveju nėra pateisinamas ir bÅ«tinas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas.

Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nekeisti vaiko gyvenamosios vietos teismas už pagrindÄ Ä—mė Vaiko raidos centro atliktÄ Kompleksinį psichiatrinį psichologinį D. ir jo Å¡eimos įvertinimÄ , Å¡io vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir pateiktas iÅ¡vadas, specialistų rekomendacijÄ staigiai nekeisti vaiko gyvenamosios vietos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad teismo padarytos iÅ¡vados nekeisti mažamečio D. gyvenamosios vietos buvo neteisingos, tinkamai neįvertinant byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumos bei jų turinio, įskaitant pačioje Vaiko raidos centro specialistų vertinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, neatsižvelgiant į bylai teisingai iÅ¡spręsti svarbias faktines aplinkybes.Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , tėvo ir motinos asmeniniai bruožai ir kiekvieno iÅ¡ jų reali galimybė sudaryti vaikui tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykiai bei jų pobÅ«dis, vaiko norai ir kt. [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010].

Vaiko interesus kiekvienoje byloje bÅ«tina individualizuoti [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009]. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugiÄ asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinkÄ , kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, bÅ«ti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rÅ«pesčių ir pan.

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t.y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginÄÄ dėl to, su kuriuo iÅ¡ jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Be to, sprendžiant ginÄÄ dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal Å¡alių pateiktus duomenis bÅ«tina įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su kitu tėvu [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011].

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienu atveju kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai yra suformuluojami nutartyse, priimtose konkrečiose civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra tapačios arba iÅ¡ esmės panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos faktinę situacijÄ , tačiau tėvų tarpusavio ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iÅ¡sprendimo požiÅ«riu nurodyta kasacinio teismo praktika kaip tokia yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas vienareikÅ¡miÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad byloje nėra objektyvių duomenų bei įrodymų, jog mažamečio D. gyvenimas pas tėvÄ prieÅ¡tarautų mažamečio vaiko interesams.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje surinkta medžiaga suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad mažamečio D. gyvenamoji vieta turi bÅ«ti pakeista ir nustatyta su motina [ieÅ¡kove], o gyvenamosios vietos pakeitimas labiausiai atitiks vaiko interesus. Neabejotina, kad mažamečiui vaikui reikÅ¡mingi bei reikalingi abu tėvai, kÄ pažymi bei nurodo Å¡ioje byloje specialistai, tačiau spręstina, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės, kaip motinos, vaidmuo D. gyvenime, jį auklėjant, vystant bei lavinant, turi didesnę reikÅ¡mę.

Nors kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokio pobÅ«džio bylose teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, tačiau teismas negali neimti duomėn Å¡ioje byloje psichologų-psichiatrų pateiktų iÅ¡vadų, kad vaikui motina yra bÅ«tina, jos niekas negali pakeisti ir bÅ«tent motina suteikia vaikui saugumo jausmÄ . Kaip jau nurodyta aukščiau, Å¡iai dienai yra iÅ¡ esmės pasikeitusios faktinės aplinkybės, kurioms esant teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu.

Bylos duomenys patvirtina apie iÅ¡ esmės pagėrėjusiÄ ieÅ¡kovės [motinos] sveikatÄ , stabilizavusiÄ jos socialinę ir finansinę padėtį. Kaip nurodoma 2012 m. kovo 28 d. iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų, paskutinį kartÄ ieÅ¡kovei medikamentai buvo skirti 2009 m. vasario 2 d. Paskutinis ieÅ¡kovės vizitas pas daktarus buvo 2010 m. rugpjūčio 24 d. ir tai buvo profilaktinis patikrinimas. Nuo 2011 m. liepos 25 d. moteris įsidarbino UAB „Baltic foods“ tiekimo vadybininke. Darbdavys ieÅ¡kovę charakterizavo kaip tvarkingÄ darbuotojÄ , kuri be to yra sÄ Å¾ininga, atidi, paslaugi, imli įvairioms naujovėms.

Kaip nurodė ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu, ji gauna 1500 Lt dydžio mėn. atlyginimÄ â€žÄ¯ rankas“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad be pastarųjų aplinkybių itin svarbiÄ reikÅ¡mę sprendžiant dėl vaikos gyvenamosios vietos pakeitimo turi tai, kad per pastarÄ jį laikotarpį atsirado itin artimas, stiprus ieÅ¡kovės, kaip motinos, ir mažamečio vaiko D. ryÅ¡ys ir pats berniukas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ bei norÄ gyventi bÅ«tent su motina. Po paskutinio atlikto berniuko psichologinio įvertinimo [2012-06-07 – 2012-07-02] buvo pateikta psichologo iÅ¡vada, kad Å¡iai dienai berniukas pagal savo amžių ir kitas individualias savybes gali reikÅ¡ti nuomonę dėl tolimesnio gyvenimo su vienu iÅ¡ tėvų.

Psichologo iÅ¡vadoje nurodoma, kad berniukas, klausiamas, su kuriuo iÅ¡ tėvų nori gyventi, kiekvienÄ kartÄ atsakė, jog nori ilgiau bÅ«ti pas mamÄ , dažniau jÄ lankyti. Vaikas nurodė ir tai, kad jam patinka bÅ«ti su mama, saugiai jaučiasi tiek tėčio, tiek mamos namuose. Nors bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl nepakankamo amžiaus berniukas dar negalėjo bÅ«ti apklaustas ir iÅ¡klausyta jo nuomonė bei valia gyventi su vienu iÅ¡ tėvų, tačiau, teismo vertinimu, netgi nesant vaiko nuomonės Å¡iuo klausimu pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai atidus, vertindamas ankstesniÄ jÄ berniuko kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo iÅ¡vadÄ .

Nenuginčyta, kad berniukas, pasak specialistų, tuo metu geriau jautėsi su tėvu, prie kurio jis buvo prisirišęs, sunkiai su juo skyrėsi, tačiau pastebėtina, kad tokie vaiko ir tėvo santykiai susiformavo natÅ«raliai per ilgÄ laikÄ , iÅ¡ esmės tėvui auginant ir rÅ«pinantis vaiku. Vienok, analizuojant vaiko ir motinos santykius, buvo pažymėta, kad Å¡iuo atveju apie lygiaverčius santykius negalima kalbėti, nes mamos ir vaiko santykiai formavosi sudėtingomis sÄ lygomis, juos apsunkino motinos liga, taip pat netinkamos motinos susitikimų su vaiku sÄ lygos.

Å iuo atveju pastebėtas svarbus bei ydingas tėvo [atsakovo] elgesys, kuris neskatino vaiko santykių su mama, manipuliavo savo teisėmis, elgėsi savininkiÅ¡kai berniuko atžvilgiu, piktnaudžiavo savo, kaip tėvo teisėmis. Aplinkybes, kad atsakovas nesudarė tinkamų sÄ lygų motinai pilnavertiÅ¡kai bendrauti su vaiku, jį auklėti bei rÅ«pintis patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti ir apie tam tikrÄ atsakovo asmenybę, bÅ«do savybes, kurios rodomos vaiko atžvilgiu ir daro neigiamÄ poveikį jo asmenybės formavimuisi.

Teismo sprendimÄ vaiko gyvenamÄ vietÄ nustatyti su motina apsprendžia motinos pastangos bei galimybės suteikti vaikui tinkamas gyvenimo sÄ lygas, motinos asmeniniai bruožai bei savybės. Byloje esantis Vaiko teisių skyriaus atliktas ieÅ¡kovės buities tyrimo aktas leidžia spręsti, kad moteris turi tinkamas gyvenimo sÄ lygas mažamečiui vaikui. Moteris gyvena 2 kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovės tėvams. Buities tyrimo akte pažymėta, kad butas gražiai įrengtas, apstatytas bÅ«tinais baldais, Å¡varus, jaukus.

Vaikų psichiatrės ir psichologės teigimu, motina geba rÅ«pintis vaiku, gali jam suteikti saugiÄ ir ramiÄ aplinkÄ , ji yra orientuota į vaiko gerovę. Pažymėtina, kad, spręsdamas apie tėvų asmenines savybes bei vaiko ir tėvų santykių pobÅ«dį, teismas kritiÅ¡kai vertina byloje apklaustų Å¡alių liudytojų parodymus, kurie iÅ¡ esmės yra prieÅ¡taringi bei nėra aktualÅ«s, vertinant esamÄ situacijÄ . Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tokais aplinkybes, kad nagrinėjamu laikotarpiu atsakovas yra sukÅ«ręs naujÄ Å¡eimÄ , be D. turi kitÄ mažametį vaikÄ su antra žmona bei kartu augina antros žmonos mergaitę iÅ¡ jos pirmos santuokos.

Taigi atsakovas, kaip tėvas, gali pilnai save realizuoti naujoje Å¡eimoje, tuo tarpu ieÅ¡kovei jų sÅ«nus D. yra vienintelis vaikas, kuriam ji gali skirti visÄ savo laikÄ , rÅ«pestį ir meilę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors ankstesnėje specialistų iÅ¡vadoje buvo duota rekomendacija staigiai nekeisti vaiko gyvenamosios vietos, tačiau akivaizdu, kad tokia rekomendacija buvo sÄ lygota įvertinant tuo metu esančiÄ situacijÄ dėl vaiko ir motinos trapaus ryÅ¡io, motinos ir vaiko „nesaugaus“ santykio, kuris Å¡iai dienai iÅ¡ esmės yra pasikeitęs. Vertinant visų aukščiau byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė [motina] pagal savo asmenines savybes pajėgi tinkamai iÅ¡auklėti savo sÅ«nų, suteikti savo vaikui reikiamas sÄ lygas jo vystymuisi, tobulėjimui, todėl ir esant paties vaiko norui ir valiai, teismas neturi pagrindo iÅ¡spręsti ginÄÄ kitaip, todėl tenkina ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Patikslintame apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodė, kad atsisako ieÅ¡kinio reikalavimo dėl iÅ¡laikymo priteisimo, tačiau, teismas, atsižvelgdamas į kiekvienos Å¡alies turtinę padėtį, mažamečio vaiko poreikius bei jo normaliam vystymuisi reikalingas sÄ lygas, sprendžia, kad yra pagrindas, iÅ¡einant už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų [LR CPK 376 str. 2 d.], priteisti iÅ¡ atsakovo jo mažamečio vaiko naudai iÅ¡laikymÄ . LR CK 3.192 str. 2 d. numatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinus vaikui vystyti sÄ lygas.

Materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai [LR CK 3.192 str. 3 d.]. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009].

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams tenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010]. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo Å¡alių turtinė padėtis nėra vienoda, todėl kiekvienas iÅ¡ tėvų gali skirti nevienodÄ lėšų sumÄ jų mažamečio D. iÅ¡laikymui.

Duomenų bei įrodymų, kad ieÅ¡kovė B. M. turi registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, teismas neturi. IeÅ¡kovė iÅ¡laikytinų asmenų neturi. Kaip nurodė ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu, jos darbinės pajamos per mėn. sudaro 1500 Lt „į rankas“. VÄ® „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad asmeninės nuosavybės teise atsakovas turi 3 kambarių butÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Nuo 2011-09-19 atsakovas dirba UAB „Skominta“ suvirintoju, tačiau duomenų bei įrodymų apie savo darbines pajamas atsakovas į bylÄ nepateikė. Patikrinus vieÅ¡ai prieinamus duomenimis SODRA duomenų bazėje, nustatyta, kad per paskutinius 4 mėnesius [2012-04-04 – 2012-07-01] atsakovo darbo užmokestis svyravo nuo 2700 Lt iki 3500 Lt, neatskaičius mokesčių. Atsakovas vedė antrÄ kartÄ , susilaukė antro sÅ«naus. Kartu su nauja jo Å¡eima gyvena antros žmonos nepilnametė dukra iÅ¡ pirmos santuokos.

Duomenų bei įrodymų apie bendras Å¡eimos pajamas byloje nėra. Pastebėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas ne kartÄ pažymėjo, kad jis turi didelių finansinių galimybių bei ketina savo tėvams nupirkti butÄ . PaaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu jo tėvai gyvena jam priklausančiame bute, todėl jis su antra žmona nuomojasi Å¡eimai reikalingÄ didelį trijų kambarių butÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad prieÅ¡taravimų bei argumentų dėl ieÅ¡kovės reikalavimų priteisti iÅ¡laikymÄ D. naudai atsakovas nereiÅ¡kė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme.

Vertinant ginčo Å¡alių sÅ«naus D. poreikius, bÅ«tinas iÅ¡laidas jo normaliam vystymuisi užtikrinti, pastebėtina, kad be bÅ«tinųjų iÅ¡laidų elementariems ir bÅ«tiniems poreikiams tenkinti [maistui, drabužiams, higienos prekėms, žaislams ir kt.], berniukui, turinčiam nuolatinių sveikatos problemų, bÅ«tinos papildomos iÅ¡laidos vaistams, gydymui. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei į abiejų tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus, jų galimybes teikti tam tikro dydžio iÅ¡laikymÄ vaikams [CK 3.192 str. 3 d.], teismas sprendžia, kad 400 Lt iÅ¡laikymo dydžio suma yra protinga bei proporcinga tėvo turtinei padėčiai bei berniuko poreikiams tenkinti, todėl priteistina iÅ¡ atsakovo jo sÅ«nui D.

M. Nesvarbu, su kuriuo iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų nustatyta jų vaiko gyvenamoji vieta, kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę bei pareigÄ auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata [LR CK 3.155 str. 2 d.], bendrauti su savo vaikais. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo sprendimu mažamečio D. gyvenamoji vieta keičiama, gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant su motina, tuo tarpu ginčo Å¡alių, kaip vaiko tėvų, santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki, todėl teismas sprendžia, kad bÅ«tina iÅ¡eiti iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimo ribų bei nustatyti atsakovo bendravimo su sÅ«numi D. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkÄ .

Skundžiamu teismo sprendimu buvo nustatyta motinos ir sÅ«naus bendravimo tvarka. Nei viena iÅ¡ ginčo Å¡alių nereiÅ¡kė prieÅ¡taravimų dėl nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyta tvarka neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, nepažeidžia Å¡alių ir jų mažamečio D. teisų ir teisėtų interesų, tuo pačiu nustatoma tvarka užtikrina atsakovo, kaip tėvo, teisių bei pareigų įgyvendinimÄ jo sÅ«naus D. atžvilgiu, todėl spręstina, kad yra pagrįsta nustatyti analogiÅ¡kÄ tėvo [atsakovo] ir jo sÅ«naus bendravimo tvarkÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartimi buvo nustatyta mažamečio D. ir jo senelių iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės bendravimo tvarka, tačiau Å¡iuo atveju tvirtintina tėvo ir vaiko bendravimo tvarka „nesikerta“ su aukščiau patvirtinta vaiko ir senelių bendravimo tvarka. Patenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos [LR CPK 93 str. 5 d.]. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudarė:   129 L žyminis mokestis, 1200 Lt iÅ¡laidos už ekspertizę, 3000 Lt iÅ¡laidos advokatei už teisinę pagalbÄ , 350 Lt vertimų iÅ¡laidos, 363 Lt iÅ¡laidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimÄ , viso 5042 Lt, o apeliacinės instancijos teisme tokias iÅ¡laidas sudarė 139 Lt sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ , todėl, patenkinus apeliacinį skundÄ , Å¡ios iÅ¡laidos [bendra 5181 Lt suma] priteistina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai [ LR CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str. 1 d.].

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu teismo procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos sudarė 146,06 Lt, tokios iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme sudarė 8,44 Lt, todėl bendra jų suma [154,50 Lt] priteistina iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ [LR CPK 96 str. 1 d.]. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .

IeÅ¡kovės B. M. ieÅ¡kinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkinti. Nustatyti nepilnamečio vaiko M. M. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina B. M. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. M. (duomenys neskelbtini) 400 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ sÅ«nui D. M. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ mokant kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo Å¡io teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės, Å¡ias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti motinai B.

M.           Nustatyti atsakovo M. M. bendravimo su sÅ«numi D. M. ir jo dalyvavimo auklėjant sÅ«nų tvarkÄ :                    1. Atsakovas M. M. turi teisę kiekvieno mėnesio kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį bendrauti su sÅ«numi D. M. nuo 18.00 valandos iki 20.00 valandos ieÅ¡kovo pasirinktoje vietoje. IeÅ¡kovas privalo pats pasiimti vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar iÅ¡ Å¡vietimo ar ugdymo įstaigos ir parvežti vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ po pasimatymo iki 20.30 valandos.                  2.

Atsakovas M. M. turi teisę kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį pasiimti sÅ«nų D. M. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir praleisti kartu laikÄ nuo Å¡eÅ¡tadienio 10.00 valandos iki sekmadienio 20.00 valandos. IeÅ¡kovas privalo pats paimti vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20.30 valandos. SÅ«nui D. pareikalavus grįžti į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsakovas M. M. turi nedelsdamas atvežti sÅ«nų DominikÄ Ä¯ jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , prieÅ¡ tai įspėjęs vaiko motinÄ B.

M.                  3. Mažamečio D. M. ligos atveju kiekviena iÅ¡ Å¡alių, su kuria bebÅ«tų vaikas, jo susirgimo metu privalo apie tai informuoti kitÄ tėvÄ , sudaryti sÄ lygas dalyvauti vizituose pas gydytojus ir slaugyti vaikÄ . Vaikui susirgus apsilankymų pas atsakovÄ metu, vaikas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ pasibaigus tvarkoje nustatytam apsilankymo pas atsakovÄ laikui. Vaikui ligos atveju bÅ«nant namuose, atsakovas turi teisę jį lankyti bendravimo tvarkoje nustatytu metu.   4.

Å alys įpareigojamos fiksuoti atsakovo bendravimo su sÅ«numi vietÄ , laikÄ bei trukmę raÅ¡ytinės formos akte, kuris turi bÅ«ti suraÅ¡omas dviem egzemplioriais ir abiejų Å¡alių pasiraÅ¡omas, vienas iÅ¡ jų įteikiamas ieÅ¡kovei.   5. IeÅ¡kovė B. M. poriniais metais metinių Å¡venčių metu (Å v. Kalėdų, Naujųjų Metų, Å v. Velykų, Joninių, Vėlinių, Žolinių Å¡venčių metu) turi teisę bendrauti su sÅ«numi D. nepertraukiamai savo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikui priimtinoje aplinkoje.

Neporiniais metais metines Å¡ventes mažametis D. praleidžia su tėvu M. M.. Motinos dienÄ mažametis D. praleidžia kartu su motina B. M., o Tėvo dienÄ â€“ kartu su tėvu M. M.. Mažamečio D. M. gimtadienį kiekvienas iÅ¡ tėvų kartu su vaiku praleidžia pakaitomis kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamojoje vietoje, ar tėvų numatytoje kitoje vietovėje.   6. IeÅ¡kovė B. M. ir atsakovas M. M. turi teisę savo kasmetinių atostogų laikotarpį praleisti su sÅ«numi D., iÅ¡sivežant jį iÅ¡ jo gyvenamosios vietos į savo nuožiÅ«ra pasirinktÄ vietovę.

IeÅ¡kovė ir atsakovas kasmetinių atostogų grafikÄ privalo praneÅ¡ti vienas kitam iÅ¡ anksto, ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį, nurodydami, kur sÅ«nus D. bus tokių atostogų metu. IeÅ¡kovė B. M. ir atsakovas M. M., keliaudami už Lietuvos Respublikos ribų, privalo ne vėliau kaip 10 dienų iki numatomos kelionės pradžios informuoti kitÄ Å¡alį apie planuojamos kelionės datas, numatomas aplankyti Å¡alis bei kelionės tikslÄ . Tokiu atveju ieÅ¡kovė B. M. savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje abiem tėvam priimtinoje vietoje perduoda atsakovui M.

M. sÅ«naus D. M. pasÄ . Praėjus po kelionės ne mažiau kaip trims dienoms, atsakovas M. M. grÄ Å¾ina ieÅ¡kovei B. M. sÅ«naus D. M. pasÄ .  7. Esant abiejų tėvų B. M. ir M. M. bendram susitarimui telefonu, kitomis ryÅ¡io priemonėmis ar Å¡alims tiesiogiai bendraujant, galimas nukrypimas nuo Å¡iuo teismo sprendimu nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks vaiko interesams.                 Priteisti iÅ¡ atsakovo M. M. ieÅ¡kovės B. M. naudai 5181 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.                 Priteisti iÅ¡ atsakovo M.

M. į valstybės biudžetÄ Â 154,50 Lt bylinėjimo iÅ¡laidų.   Teisėjai                                                        Andrius Ignotas                                                                    Vilija Mikuckienė                                                                                               Asta Radzevičienė