7e8c73c2-f4e7-4245-ba2b-e779ee197e8e · Lietuvos apeliacinis teismas

Kaltinamojo Dariaus Vaivados gynėjas advokatas Rimas Andrikis skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014-08-25 nutartį ir paskirti kaltinamajam Dariui Vaivadai kardomÄ jÄ priemonę – užstatÄ ar kitas lengvesnes kardomÄ sias priemonesBaudžiamoji byla Nr. 1S-255-307/2015Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00001-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.8; 2.1.16.1.2.2.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,teisėjų Kęstučio Jucio ir Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,gynėjui advokatui Eduardui Zaleskiui,kaltinamajam V.

S.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo V. S. gynėjo advokato Eduardo Zaleskio skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 22 d.Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė: V. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe su Ispanijoje veikusiu N. M., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, E. K. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, 2013 m. gruodžio mėn. N. M. kartu su E. K. organizavus – parengus nusikalstamas veikas ir susitarus įgyti labai didelį narkotinės medžiagos kanapių (jų dalių) kiekį, Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ neturint leidimo gabenti iÅ¡ Ispanijos Karalystės į Lietuvos RespublikÄ ir neturint leidimo šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (jų dalių) laikyti bei gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis (V.

S.), vykdydamas iÅ¡ankstinį susitarimÄ su N. M. ir jo nurodymus, 2014 m. sausio 22 d., apie 1 val., iÅ¡ Ispanijos Karalystės į Lietuvos RespublikÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ su Lenkijos Respublika, per buvusį Lazdijų kelio postÄ Lazdijų r., 135 kelio Lazdijai–Seinai 9 km, vykdamas lengvuoju automobiliu „Rover 45“, Didžiosios Britanijos valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), kurį 2014 m. sausio 18 d., laikotarpiu nuo 17.09 val. iki 17.22 val., autobusų stotelėje (duomenys neskelbtini), jam perdavė E. K. su tikslu vykti į Ispanijos Karalystę įgyti iÅ¡ N. M. narkotines medžiagas ir pargabenti jas kontrabandos bÅ«du į Lietuvos RespublikÄ , paslėpęs automobilio dujų balione, įrengtoje slėptuvėje, neturėdamas leidimo gabeno Ispanijoje iÅ¡ N. M.

įgytus 31 paketÄ narkotinės medžiagos kanapių (jų dalių), kurių svoris 4 895 g, ir šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos jis, turėdamas tikslÄ nugabenti E. K. į Lietuvos RespublikÄ , neturėdamas leidimo laikė bei gabeno paslėpęs minėto automobilio dujų balione Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol jį 2014 m. sausio 22 d., apie 1 val., minėto 135 kelio Lazdijai–Seinai 9 km, apie 5 metrų atstumu nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, sulaikė muitinės pareigÅ«nai, kurie, Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste (duomenys neskelbtini), atlikę automobilio „Rover 45“, Didžiosios Britanijos valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), detalų muitinį tikrinimÄ , automobilio dujų balione aptiko minėtÄ narkotinę medžiagÄ â€“ 31 paketÄ kanapių (jų dalių), kurių svoris 4 895 g.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V.

S. laikinai sulaikytas 2014 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi V. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ pratęsė dar trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 22 d., nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindÄ , t. y. kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad suėmimo skyrimo sÄ lygos ir pagrindai kaltinamojo V. S. atžvilgiu nėra iÅ¡nykę.Kaltinamojo V. S. gynėjas skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę.Gynėjas nurodo, kad suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, todėl suėmimo taikymas susijęs su maksimaliu asmens teisių apribojimu. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ , teismas, pratęsdamas Å¡ios kardomosios priemonės terminÄ , kiekvienÄ kartÄ turi ypatingai iÅ¡samiai ir objektyviai įvertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat ir suėmimo trukmės pagrįstumÄ .

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekvienas suimtasis turi teisę per priimtinÄ laikÄ Ä¯ teisminį nagrinėjimÄ arba paleidimÄ iki teismo, kuris gali bÅ«ti sÄ lygojamas garantijų, kad jis atvyks į teismÄ . Nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, jog kaltinamojo kardomasis kalinimas nebÅ«tų pernelyg ilgas. Kuo ilgiau asmuo laikomas suimtas, tuo kruopščiau (atidžiau) turi bÅ«ti tikrinami, analizuojami konkretÅ«s faktai, įrodantys bÅ«tinybę tokį asmenį laikyti suimtÄ .Pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , teismas iÅ¡ esmės vadovavosi tik aplinkybe, kad V.

S. kaltinamas padaręs kelis nusikaltimus, iÅ¡ jų ir labai sunkų, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, jog besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tik tada, kai yra konkrečių požymių, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę.Vertindamas aplinkybę, jog kaltinamasis iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo kito pragyvenimo Å¡altinio Lietuvos Respublikoje, teismas padarė objektyviais duomenimis nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

S. pragyvenimo Å¡altinis buvo tik iÅ¡ nusikaltimų gaunamos pajamos, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnyje įtvirtintÄ asmens nekaltumo prezumpcijos principÄ . Be to, nors V. S. neturėjo oficialaus bei nuolatinio darbo, jis pajamų gaudavo, dirbdamas pavienius darbus (iÅ¡ autoservisų supirkinėdavo – surinkdavo spalvotuosius metalus ir juos perparduodavo).Skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad kaltinamasis V. S. turi ryÅ¡ių užsienyje, kuriais gali pasinaudoti, siekdamas iÅ¡vengti Lietuvoje vykdomo jo baudžiamojo persekiojimo, nes yra ilgai gyvenęs Ispanijos Karalystėje.

Faktas, jog suimtasis yra gyvenęs užsienyje, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad jis ten turi glaudžių ryÅ¡ių. Be to, prieÅ¡ingai, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, kaltinamasis turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius Lietuvos Respublikoje. Jis kartu su savo faktine sutuoktine (sugyventine) I. B. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , augina keturis mažamečius vaikus, kuriais rÅ«pinasi, juos prižiÅ«ri ir materialiai iÅ¡laiko. V. S. yra suimtas ilgiau nei pusantrų metų. Byloje nėra jokių duomenų ar objektyvių priežasčių, patvirtinančių bÅ«tinybę ir toliau laikyti kaltinamÄ jį suimtÄ .

Tolimesnis griežčiausios kardomosios priemonės taikymas V. S. yra objektyviai nepagrįstas, perteklinis ir nebÅ«tinas, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.Teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamasis V. S. ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.Kaltinamojo V. S. gynėjo skundas atmetamas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi kaltinamajam V. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 22 d., paliktinas galioti.Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių taikymo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti iÅ¡ dalies paties kaltinamojo V. S. parodymuose, liudytojų L. M., R. I., V. P. parodymuose, įvykio vietos apžiÅ«ros, procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose bei jų prieduose, specialisto iÅ¡vadoje bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Kartu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimÄ , byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su Å¡ios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sÄ lygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iÅ¡ esmės iÅ¡tiriami ir įvertinami.Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam V.

S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) Å¡eiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimÄ ar neturėjimÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V.

S. suėmimo terminÄ Å¡iuo pagrindu, iÅ¡ esmės tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes. V. S. kaltinamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymÄ .

Vilniaus apygardos teismas, skundžiama nutartimi V. S. pratęsdamas suėmimo terminÄ , įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumÄ . Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. iki sulaikymo oficialiai nedirbo ir neturėjo jokio legalaus pragyvenimo Å¡altinio Lietuvos Respublikoje, yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Ispanijos Karalystėje, kur ilgÄ laikÄ gyveno. V. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje. Å ių aplinkybių visuma rodo, kad V.

S. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryÅ¡iais su gyvenamÄ ja aplinka Lietuvoje ir jis turi ryÅ¡ių užsienyje. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, V. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Å io pagrįstai nustatyto suėmimo taikymo pagrindo nepaÅ¡alina kaltinamojo V. S. gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad V. S. turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , sugyventinę, vaikus, pajamų gaudavo, dirbdamas pavienius darbus (iÅ¡ autoservisų supirkinėdavo – surinkdavo spalvotuosius metalus ir juos perparduodavo).

Å ios aplinkybės yra svarbios, tačiau jos nepaneigia pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumos ir, esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms, negali bÅ«ti pakankamu pagrindu panaikinti V. S. taikomÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali bÅ«ti pasiekti. Kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, sunkumas, mastas rodo ypatingÄ V. S. asmenybės pavojingumÄ , todėl Å¡ioje stadijoje kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti taikant kitas, Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones nei suėmimas.

Skunde nurodoma, kad kaltinamasis yra suimtas ilgÄ laiko tarpÄ . Pažymėtina, jog suėmimas neiÅ¡vengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, Å¡iuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese.

Kiek ilgai kardomoji priemonė turi bÅ«ti taikoma, kada jos taikymas tampa nebereikalingas, bÅ«tina vertinti konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. EŽTT ne kartÄ yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę. Å iuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas V.

S., pobÅ«dį, sunkumÄ , vieÅ¡asis interesas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti ir teisiÅ¡kai įvertinti kaltinamojo galimai padarytas nusikalstamas veikas visuomenės saugumui leidžia ilgesnį laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Kaltinamajam V. S. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieÅ¡tarauja proporcingumo principui. Tuo pačiu pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjant teisme, pirmosios instancijos teismas nėra saistomas suėmimo taikymo terminų, iÅ¡skyrus BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , jog viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla.

Nagrinėjamu atveju, Å¡i procesinė norma taip pat nebuvo pažeista.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, n u t a r i a: kaltinamojo V.

S. gynėjo advokato Eduardo Zaleskio skundÄ atmesti.Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi kaltinamajam V. S. pratęstÄ kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 22 d.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Kolegijos pirmininkas                                                                                              Albinas Bielskis Teisėjai                                                                                                                      Kęstutis Jucys                                                                                                                                    Linas Å iukÅ¡ta                                                                                                                    Â