Legislator Case Law & Legislation
7e8b9cbb-df4a-4ac6-9fb6-a2affee30fc8 AI generated

7e8b9cbb-df4a-4ac6-9fb6-a2affee30fc8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 7e8b9cbb-df4a-4ac6-9fb6-a2affee30fc8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundÄ (pareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „J“) dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

7e8b9cbb-df4a-4ac6-9fb6-a2affee30fc8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba, atsakovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Å iaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ byloje Nr. 21R-122 (AG3-99-24/2021), kuriuo Komisija panaikino Užimtumo tarnybos 2021 m. birželio 24 d. įsakymÄ Nr. V-267 „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo uždarajai akcinei bendrovei „J“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“, priimti naujÄ sprendimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Administracinė byla Nr. eI3-5078-595/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03147-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos 41; 55.1.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundÄ (pareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „J“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba, atsakovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Å iaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ byloje Nr. 21R-122 (AG3-99-24/2021), kuriuo Komisija panaikino Užimtumo tarnybos 2021 m. birželio 24 d. įsakymÄ Nr. V-267 „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo uždarajai akcinei bendrovei „J“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“, priimti naujÄ sprendimÄ .

PaaiÅ¡kina, kad Užimtumo tarnyba, atsižvelgdama į informacijÄ apie 2020 metais socialinei įmonei UAB „J“ suteiktÄ valstybės pagalbÄ , socialinės įmonės gautas pajamas ir nuosavÄ kapitalÄ bei pareiÅ¡kėjos pateiktÄ balansÄ (finansinės ataskaitos laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), nustatė, kad UAB „J“ 2020 kalendoriniais metais nuosavas kapitalas sudarė 344,00 Eur ir buvo mažesnis kaip pusė įmonės įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (UAB „J“ įstatinis kapitalas - 2900,00 Eur). Atsižvelgiant į Å¡ias faktines aplinkybes ir vadovaujantis aktualiais teisės aktais Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. V-267 „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo uždarajai akcinei bendrovei „J“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“ (toliau – ir Ä®sakymas) pareiÅ¡kėjai buvo panaikintas socialinės įmonės statusas.

Atsakovė pažymi, kad ji visiÅ¡kai palaiko savo 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsiliepime į UAB „J“ skundÄ skundžiamo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo nurodytus argumentus ir motyvus, todėl pakartotinai Å¡iame skunde dėl jų nepasisako, o tik papildomai akcentuoja Komisijos sprendime iÅ¡dėstytų teiginių nepagrįstumÄ .

Atsakovė nesutinka su Komisijos sprendime iÅ¡dėstyta nuomone, jog Užimtumo tarnyba turėjo diskrecijÄ , priimdama skundžiamÄ Ä¯sakymÄ . Komisija, remdamasi pareiÅ¡kėjos skunde nurodoma teismų praktika (LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA- 3315-525/2019, toliau - LVAT nutartis) bei teisės aktais darė iÅ¡vadÄ , jog valstybės įgaliota institucija turi visapusiÅ¡kai įvertinti socialinės įmonės statuso panaikinimo pagrindus ir aplinkybes. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog minima LVAT nutartis buvo priimta galiojant ankstesnei Socialinių įmonių įstatymo (toliau – ir SĮĮ) redakcijai ir SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas socialinės įmonės statuso panaikinimo pagrindas atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d., priėmus naujos redakcijos SĮĮ. Užimtumo tarnyba tada turėjo pasirinkimo laisvę naikinti ar nenaikinti socialinės įmonės statuso, nes tuo metu galiojusioje minėto ApraÅ¡o redakcijoje buvo įraÅ¡yta sÄ lyga, jog socialinės įmonės statusas „gali bÅ«ti panaikinamas“. Å iuo nagrinėjamu atveju yra visai kita situacija, kai SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte imperatyviai yra įtvirtinta, kad socialinės įmonės statusas panaikinamas, kai uždarosios akcinės bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip pusė įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Pareiga panaikinti socialinės įmonės statusÄ , atsiradus nurodytoms aplinkybėms, Užimtumo tarnybai labai aiÅ¡kiai yra nustatyta SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu SĮĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga socialinėms įmonėms informuoti Užimtumo tarnybÄ apie atsiradusias aplinkybes.

Nurodo, kad ApraÅ¡o 13.1. punkte Užimtumo tarnybai suteikta teisė pirmiausia, pačiai priimti sprendimÄ dėl socialinės įmonės statuso ir tik po to 13.2. punkte nurodoma alternatyva, jog Užimtumo tarnyba kreipiasi į Socialinių reikalų komisijÄ su praÅ¡ymu pateikti rekomendacijÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. ApraÅ¡o 14 punkte pasakyta, jog Socialinių reikalų komisija pateikia motyvuotÄ rekomendacijÄ panaikinti įmonei socialinės įmonės statusÄ ar jo nepanaikinti, o ApraÅ¡o 15 punkte numatyta, jog sprendimÄ panaikinti ar nepanaikinti socialinės įmonės statusÄ priima Užimtumo tarnyba per 7 darbo dienas nuo komisijos motyvuotos rekomendacijos pateikimo dienos ir Å¡is sprendimas yra įforminamas Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymu. Taigi, akivaizdu, jog Užimtumo tarnyba gali kreiptis į Socialinių reikalų komisijÄ , o gali ir nesikreipti, tai priklauso, pirmiausia, nuo jos pačios pasirinkimo, juo labiau, kad Å¡i komisija pateikia tik rekomendacijÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo ar jo nepanaikinimo. Pažymi, kad Socialinių reikalų komisijos rekomendacijų yra kreipiamasi tais atvejais, kai nėra aiÅ¡kios aplinkybės, ar SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai tikrai yra padaryti, tuo tarpu nagrinėjamu atveju pažeidimas, reglamentuotas SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, neginčijamai yra padarytas, tÄ pripažįsta ir pareiÅ¡kėja, ir Komisija, todėl jokio poreikio kreiptis į Socialinių reikalų komisijÄ rekomendacijos gavimui nebuvo.

Pabrėžia, jog Užimtumo tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų. Kaip jau buvo minėta, SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte imperatyviai įtvirtinta, jog socialinės įmonės statusas panaikinamas, jeigu akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip pusė įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio.

Nurodo, kad atsakovė kruopščiai iÅ¡nagrinėjo visÄ pareiÅ¡kėjos pateiktÄ informacijÄ ir 2020 finansinių metų finansinių ataskaitas, taip pat ir bendrovės 2020 metų balansÄ ir priėmė tai kaip faktÄ , tačiau daugiau jokios informacijos bei paaiÅ¡kinimų (SĮĮ 11 straipsnio 2 dalis) pareiÅ¡kėja Užimtumo tarnybai nepateikė, todėl atsakovei nebuvo bÅ«tinybės kreiptis į Socialinių reikalų komisijÄ dėl rekomendacijos pateikimo. Atsakovės manymu, pareiÅ¡kėja pati dėl savo aplaidumo sudarė tokiÄ situacijÄ , jog buvo panaikintas socialinės įmonės statusas. PareiÅ¡kėja, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, turėjo galimybę pataisyti 2020 m. finansinę atskaitomybę ir tinkamÄ pateikti Užimtumo tarnybai, juo labiau, kad pareiÅ¡kėjai situacija apie sumažėjusio nuosavo kapitalo dydį seniai buvo žinoma. Å iÄ aplinkybę patvirtina Komisija savo sprendime. Komisija pritarė atsakovės pozicijai, jog finansinės atskaitomybės duomenų taisymo bÅ«das yra numatytas, tačiau pareiÅ¡kėja Å¡iuo bÅ«du nepasinaudojo ir finansinės atskaitomybės dokumentų neiÅ¡taisė.

Teigia, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naujos redakcijos SĮĮ, tikslingai įtraukė nuostatÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, sumažėjus nuosavo kapitalo dydžiui, bÅ«tent siekdamas skaidraus valstybės pagalbos lėšų panaudojimo. Ä®statymo leidėjas neiÅ¡skyrė termino, kiek laiko trunkantis nuosavo kapitalo sumažėjimas yra laikomas trumpalaikiu, dėl kurio neturėtų bÅ«ti taikomas socialinės įmonės statuso panaikinimas.

Komisijos sprendime nurodoma, jog Užimtumo tarnyba sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjai socialinės įmonės statuso panaikinimo priėmė ne per 15 darbo dienų nuo aplinkybių, nurodytų SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 2-15 punktuose nustatymo dienos, o praėjus 20 darbo dienų, o tai neatitinka ApraÅ¡o 13 punkto reikalavimų. Be to, skundžiamas įsakymas buvo priimtas 2021 m. birželio 24 d., t. y. nedarbo dienÄ . Atsakovė mano, jog Å¡ie formalÅ«s pažeidimai negali pakeisti skundžiamo įsakymo turinio, nes iÅ¡ esmės jis yra teisingas ir pagrįstas. Be to, kaip buvo nurodyta ir atsiliepime Komisijai, skundžiamas įsakymas buvo parengtas ir priimtas 2021 m. birželio 22 d., ir tik pasiraÅ¡ytas elektroniniu paraÅ¡u 2021 m. birželio 24 d.

Taigi, Komisija panaikino iÅ¡ esmės teisingÄ sprendimÄ dėl formalių pažeidimų, neatsižvelgdama nei į faktines aplinkybes, nei į SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus. Todėl praÅ¡o remiantis iÅ¡dėstytais argumentais skundÄ tenkinti.

Pareiškėja UAB „J“ atsiliepime nurodo, kad nesutinka su skundu.

PaaiÅ¡kina, kad UAB „J“ socialinės įmonės statusÄ Ä¯gavo 2014 metais liepos 16 d. Per visÄ minimÄ laikotarpį jokių pastabų dėl įmonės veiklos Å¡iuo statusu, jos teisių ir pareigų įgyvendinimo nebuvo. Å is statusas buvo panaikintas 2021 m. birželio 24 d. įsakymu. Ä®monėje nuolat dirbo ir dirba Å¡ios tikslinės grupės (įvairaus neįgalumo laipsnio) asmenys. Å ių metų birželio pirmai dienai įmonėje viso dirbo 19 darbuotojų. Jų tarpe 14 įvairaus lygio neįgalumÄ turintys darbuotojai. 2021 m. birželio 22 d.

įmonėje buvo gautas Užimtumo tarnybos Vilniaus KAD vyriausiosios specialistės elektroninis praneÅ¡imas apie svarstomÄ klausimÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo bendrovei. Jau sekančiÄ dienÄ pareiÅ¡kėjo vadovė raÅ¡tu detaliai paaiÅ¡kino susiklosčiusios situacijos priežastis ir informavo tarnybÄ , kad padėtis dar pernai yra iÅ¡taisyta ir buvęs prieÅ¡taravimas įstatymo nuostatoms panaikintas dar 2020 metais. RaÅ¡te, be kita ko buvo nurodyta, kad įmonės nuosavas kapitalas nėra minusinis nei 2020 metų ataskaitiniam periodui, nei Å¡iuo metu.

Buvo paaiÅ¡kinta, kad nuostolinga veikla pandemijos metu ir patirti nuostoliai buvo ataskaitinių metų vienu trumpu periodu sumažinę kapitalÄ , tačiau, ataskaitinio laikotarpio eigoje, jis akcininko piniginiu įnaÅ¡u buvo pilnai atstatytas. Ä®vertinant socialiai labai jautriÄ neįgalių darbuotojų situacijÄ , siekiant juos iÅ¡laikyti ir, nors iÅ¡ dalies, garantuojant jų pragyvenimo Å¡altinį bei stabilų užimtumÄ , 2020 metais, per patį pandemijos įkarÅ¡tį įmonėje nebuvo skelbiamos prastovos.

Visi patirti nuostoliai bei mokos fondas buvo pilnai kompensuojami bendrovės nuosavomis lėšomis. Tai sukėlė pakankamai sudėtingÄ ekonominę situacijÄ . Esant sutrikusiems piniginiams srautams ir sunkiai finansinei situacijai, įmonės akcininkė Nijolė PaÅ¡kevičienė 2020 metų liepos mėnesį suteikė įmonei tikslinę paskolÄ â€“ 3 500 Eur. Paskolos paskirtis – pandemijos metu patirtų nuostolių padengimas, amortizuojant pandemijos neigiamÄ ekonominę įtakÄ . Tokiu bÅ«du dėl patirtų, esant pandemijos įkarščiui, nuostolių laikinai, labai neilgÄ laiko tarpsnį, sumažėjęs nuosavo kapitalo dydis realiai buvo pilnai atstatytas dar 2020 liepos mėnesį, t. y. esamo ataskaitinio laikotarpio (finansinių metų) eigoje.

PareiÅ¡kėjos apskaitÄ buhalterinių paslaugų sutarties Nr. 2018/10/31-61 pagrindu aptariamu laiku tvarkė specializuota bendrovė – UAB E. Apskaitos bendrovė buvo informuota apie akcininkės suteiktÄ paskolÄ Ä¯monei. Tačiau, kaip paaiÅ¡kėjo jau gerokai vėliau, rengiant ir apskaitant 2020 m. bendrovės biudžetÄ , apskaitos įmonė per klaidÄ neteisingai interpretavo akcininko sprendimÄ dėl minėtos paskolos, nurodytos Tikslinės paskolos sutartyje, pagal kuriÄ akcininkė N. P. 2020 m. liepos 8 d. suteikė UAB „J“ 3 500 Eur paskolÄ galimiems 2020-2021 m. nuostoliams padengti.

Pinigai nuo to laiko jau buvo įmonės sÄ skaitoje. Tačiau, buhalteriÅ¡kai buvo užskaityti 2020 nuostolių padengimui ne 2020 m. pabaigoje (ataskaitiniu finansiniu laikotarpiu), o tik atlikus galutinius 2020 m. nuostolių paskaičiavimus 2021 metų pradžioje. Tokiu bÅ«du, prieÅ¡ingai esamai realiai situacijai, finansinėje ataskaitoje nepagrįstai buvo fiksuotas nuosavo kapitalo sumažėjimas. Faktinis balansinis neatitikimas buhalterinės apskaitos įmonėje buvo pastebėtas ruoÅ¡iant ataskaitinį 2020 metų balansÄ bei pelno – nuostolių ataskaitÄ .

PareiÅ¡kėja iki gegužės mėnesio nežinojo ir net neįtarė esant tokį formalų, trumpalaikį, egzistuojantį tik balansinėje apskaitoje neatitikimÄ , o tuo pačiu galimÄ LR Socialinių įmonių įstatymo nuostatų pažeidimÄ . Siekiant kuo greičiau papildomai formalizuoti dar 2020 metais realiai įvykdytÄ padėties iÅ¡taisymÄ , apskaitos įmonės pasiÅ«lymu 2021 m. gegužės 16 d. buvo priimtas dar vienas, papildomas vienintelio akcininko sprendimas dalį tikslinės paskolos panaudoti 2020 metais patirtiems nuostoliams mažinti bei kompensuoti ir visa tai atspindėti 2020 finansinėse ataskaitose.

Todėl pareiÅ¡kėja, objektyviai bÅ«dama tikra, kad minimas pažeidimas ataskaitiniu laikotarpiu jau seniai realiai neegzistuoja, apie tai nepranešė Užimtumo tarnybai, kaip kad tai nustatyta SĮĮ 11 str. Tačiau, kaip, deja, paaiÅ¡kėjo tik vėliau, aptarnaujanti pareiÅ¡kėjÄ buhalterinės apskaitos įmonė jau buvo pateikusi finansines ataskaitas LR Registrų centrui. Todėl, susidarė paradoksali situacija, kadangi pateiktos ataskaitos neatitiko realiai esamos faktinės padėties. Atsakovė klaidina teismÄ , teigdama, kad pareiÅ¡kėja turėjo galimybę taisyti Registrų centrui pateiktÄ finansinę atsiskaitomybę, bet tuo nepasinaudojo ir ataskaitų nepataisė.

Nurodo, kad Å¡iuo klausimu pareiÅ¡kėja kelis kartus kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ . Tačiau, buvo gautas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad patvirtintos finansinės ataskaitos nėra tikslinamos, todėl, nėra galimybės po pateikimo jas tikslinti ar keisti. Esant tokiai situacijai pareiÅ¡kėja neturėjo kitų galimybių iÅ¡taisyti pateiktÄ finansinę ataskaitÄ , siekiant atspindėti joje realiÄ , objektyviai egzistuojančiÄ , nuosavo kapitalo dydžio situacijÄ . Todėl, buvo pasinaudota vienintele esama galimybe atvaizduojant esamÄ piniginių srautų padėtį – sudaryti pirmojo Å¡ių metų ketvirčio balansÄ , jame nurodant realiai egzistuojančiÄ praeito laikotarpio finansinę situacijÄ . 2021 metų finansinėje atsiskaitomybėje jau akivaizdžiai matoma situacija pernai, kad taisymas buvo atliktas ir tai buvo atlikta retrospektyviniu bÅ«du.

PareiÅ¡kėja, įvertindama sutartiniais pagrindais įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios įmonės klaidas, nutraukė su ja sutartį. Å iuo metu įmonės buhalterinę apskaitÄ jau tvarko kiti specialistai. Tokiu bÅ«du dar praėjusių metų viduryje įmonės nuosavas kapitalas buvo pilnai atstatytas.

Nurodo, kad Užimtumo tarnyba atmestinai, formaliai žiÅ«ri į esamÄ situacijÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgiant į galimas labai jautrias socialines pasekmes įmonėje dirbantiems neįgaliems darbuotojams. Ä®statyme konkrečiai suformuluotas socialinės įmonės tikslas – įdarbinti tikslinėms grupėms priklausančius darbuotojus - asmenis, kurių darbingumas sumažėjo dėl negalios, amžiaus, ilgalaikio nedarbo, negalinčius lygiomis sÄ lygomis konkuruoti darbo rinkoje, mažinti jų socialinę atskirtį. Užimtumo tarnyba, visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kinusi aplinkybių bei jų priežasčių, grynai formaliais pagrindais paneigė Å¡iuos bendrovės siekius, visiÅ¡kai ignoruodama tokius esminius teisės principus kaip betarpiÅ¡kumas, teisingumas, protingumas bei sÄ Å¾iningumas. Užimtumo tarnyba turėjo pakankamas galimybes iÅ¡tirti ir įsitikinti, kad buvęs trumpalaikis UAB „J“ neigiamas kapitalo pokytis yra dar pernai iÅ¡taisytas ir pilnai atitinka Ä®statymo reikalavimus. Todėl, atsakovė, vadovaudamasi aiÅ¡kiu teisiniu reglamentavimu turėjo diskrecijos teisę spręsti, ar bendrovės veikloje sudėtingomis pandemijos sÄ lygomis buvęs trumpalaikis, apimantis tik labai nežymiÄ dalį viso ataskaitinio periodo, neigiamas kapitalo pokytis iÅ¡ tikrųjų buvo ir galėjo bÅ«ti pakankamas pagrindas panaikinti pareiÅ¡kėjai socialinės įmonės statusÄ . Tuo labiau, kad atsakovė, pareiÅ¡kėjos nuomone, turėjo galimybę Å¡iuo klausimu kreiptis į Socialinių reikalų komisijÄ dėl rekomendacijos priėmimo.

PareiÅ¡kėja mano, kad Ä®sakymas neteisėtas, nepagrįstas, neatitinkantis iÅ¡samumo ir objektyvumo reikalavimų. Pilnai sutinka su Komisijos iÅ¡vada, suformuluota Sprendime, kad faktiÅ¡kai nuosavo kapitalo sumažėjimas buvo trumpalaikis, taip pat teikiant finansinę atskaitomybę VÄ® „Registrų centras“ buvo padaryta klaida, todėl, sprendimas panaikinti pareiÅ¡kėjai socialinės įmonės statusÄ buvo priimtas formaliai ir nepagrįstai.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami socialinės įmonės statuso netekimo pagrindai detalizuojami ApraÅ¡o 21 punkte, nurodant, jog socialinės įmonės statusas juridiniams asmenims, turintiems šį statusÄ Â gali bÅ«ti panaikinamas esant Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams. Tokiu teisiniu reglamentavimu akivaizdžiai siekiama, kad vyktų ne formali socialinės įmonės statuso panaikinimo juridiniam asmeniui procedÅ«ra, o reali ir efektyvi administracinė procedÅ«ra, kurios metu bÅ«tų įvertintos visos socialinės įmonės statuso panaikinimui svarbios, socialiai jautrios savo pasekmėmis aplinkybės. ApraÅ¡o 21 punkto nuostata Užimtumo tarnybai neabejotinai suteikia diskrecijos teisę spręsti dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, net ir esant nustatytam SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies pagrindui, atsižvelgiant į vieÅ¡ojo administravimo principus, analizuojamos susiklosčiusios situacijos individualumÄ , įvertinant pažeidimo realumÄ , aplinkybes, pobÅ«dį, pasekmes. Užimtumo tarnybos nevienkartinius apeliacinius argumentus dėl galimos teisės aktų kolizijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra atmetęs kaip nepagrįstus.

PareiÅ¡kėjos nuomone, Ä®sakymas galėjo bÅ«ti priimtas tik laikantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto proporcingumo principo iÅ¡samiai iÅ¡tiriant ir nustatant, ar bendrovės pažeidimas yra tokio pobÅ«džio, masto, sunkumo ir sukėlęs tokias pasekmes, kuris sudaro pakankamÄ pagrindÄ panaikinti jai socialinės įmonės statusÄ . Todėl, mano, kad atsakovė, iÅ¡imtinai formaliai taikydama Socialinių įmonių įstatymo normas, veikė nepakankamai apdairiai, atidžiai ir rÅ«pestingai, ir priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ Ä®sakymÄ dėl bendrovės socialinės įmonės statuso panaikinimo. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, valstybės institucijoje turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir/ar galimų klaidų galimybė, įrodymų Å¡altinių patikimumas, sprendinio socialinės pasekmės. Todėl, galima teigti ir daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, privalėjo bÅ«ti grindžiamas objektyviu faktoriumi - įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų visumos, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos aplinkybės, jų realumas, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Jau net ir neatsižvelgiant į atsakovės procedÅ«rinius terminų pažeidimus ir tÄ aplinkybę, kad Ä®sakymas buvo priimtas net ir nedarbo dienÄ , akivaizdu, kad Å¡is sprendinys buvo priimtas formaliai, skubotai, neanalizuojant svarbių aplinkybių, kaip Å¡is sprendinys paveiks socialinėje įmonėje dirbančių neįgaliųjų ir kitų asmenų teises. Ä®sakymas yra aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningas ir neatitinka gero vieÅ¡ojo administravimo principų esmės. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu atsakovės skundas yra atmestinas, kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėja praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti pareiÅ¡kėjai patirtas Å¡ioje byloje atstovavimo iÅ¡laidas.

2021 m. lapkričio 22 d. pareiÅ¡kėja pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovė buvo neteisi grynai formaliais motyvais naikindama pareiÅ¡kėjos socialinės įmonės statusÄ . Tai tikrai nėra ir net negali bÅ«ti gero administravimo (atsakingo valdymo) rezultatas. Panaikinus socialinės įmonės statusÄ , pareiÅ¡kėjos bendrovė dėl Å¡ios priežasties jau patyrė realius nuostolius du kartus bÅ«dama paÅ¡alinta iÅ¡ viešųjų pirkimų konkursų.

PareiÅ¡kėjos teisė į gerÄ administravimÄ Ä¯tvirtinta Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, kuriame numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad SÄ jungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų neÅ¡aliÅ¡kai, teisingai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ . Å i teisė apima kiekvieno asmens teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam prieÅ¡ taikant bet kokiÄ individualiÄ jam nepalankiÄ priemonę (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktas); reguliavimÄ atliekančios administracijos pareigÄ pagrįsti savo sprendimus (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktas). Chartijos 42 straipsnyje įtvirtinta, jog kiekvienas SÄ jungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su SÄ jungos institucijų, įstaigų ir organų bet kurios formos dokumentais.

Pažymi, kad mÅ«sų Å¡alyje jau yra pakankamai iÅ¡plėtota teisminė praktika dėl gero administravimo sampratos. Pagal LVAT praktikÄ , gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima asmens teisę į pagrįstÄ (faktais ir teisės normomis), objektyvų bei motyvuotÄ administracinį sprendimÄ . Asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, susidurdami karantino sÄ lygomis su objektyviais sunkumais, o kartais ir klaidingais trumpalaikiais veiksmais, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai, remiantis protingumo principais bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedÅ«ros. IÅ¡ gero administravimo principo pagal suformuotÄ praktikÄ iÅ¡plaukia, ir tai, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rÅ«pestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principÄ , valstybės institucijos turi vykdyti procedÅ«rÄ neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai, laikantis protingumo bei tikslingumo principų. Ä®vertinant Užimtumo tarnybos atliktus veiksmus priimant ginčo Ä®sakymÄ bei savo veikimo pagrindimÄ skunde, tampa nenuostabu, kad mÅ«sų Å¡alis yra beveik paskutinė Europos SÄ jungoje įdarbinant ar/ir kitaip įveiklinant neįgalius bei ribotai darbingus asmenis socialinį statusÄ turinčiose įmonėse.

Teismas

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilęs dėl Užimtumo tarnybos direktoriaus 2021 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. V-261 „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo uždarajai akcinei bendrovei „J“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“, kuriuo pareiškėjai panaikintas socialinės įmonės statusas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad atsakovė Užimtumo tarnyba 2021 m. birželio 22 d. el. laiÅ¡ku (Komisijos b. 1. 10) informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog, vadovaujantis SĮĮ 11 straipsnio 8 punktu, svarstomas socialinės įmonės statuso panaikinimas pareiÅ¡kėjai.

UAB „J“ 2021 m. birželio 23 d. Užimtumo tarnybai pateikė raÅ¡tÄ Nr. S/21-46 „Dėl atitikimo socialinių įmonių įstatymo 11 straipsnio 8 punktui“ (Komisijos b. 1. 19), kuriame paaiÅ¡kino nuosavo kapitalo sumažėjimo priežastis, atkreipė dėmesį, jog nuosavas kapitalas nėra minusinis. Nurodė, jog įmonės akcininkai dalį įneÅ¡tų pinigų skyrė 2020 metų patirtiems nuostoliams padengti, ko pasėkoje jau 2021 m. I ketvirčio įmonės nuosavas kapitalas yra atstatytas ir atitinka SĮĮ 11 straipsnio 8 punkte nustatytus kriterijus, o nežymus nukrypimas nuo nustatyto parametro buvo tik epizodinis atsižvelgus į pandemijos laikotarpį ir prašė nepanaikinti įmonei suteikto socialinės įmonės statuso.

Užimtumo tarnyba skundžiamÄ Ä®sakymÄ priėmė įvertinusi pareiÅ¡kėjos UAB „J“ 2020 finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinio kopijas, taip pat bendrovės 2020 m. balansÄ (Komisijos b. 1. 43-48) bei nustačiusi, jog pareiÅ¡kėjos nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip pusė įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (UAB „J“ 2020 kalendoriniais metais nuosavas kapitalas sudarė 344,00 Eur ir buvo mažesnis kaip pusė įmonės įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (UAB „J“ įstatinis kapitalas - 2900,00 Eur)), ir vadovaujantis Socialinių įmonių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 29 straipsnio 1 - 4 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 852 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo įgyvendinimo“ 3.1. papunkčiu, Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A1-225 „Dėl Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos apraÅ¡o ir Tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo vidutinio sÄ raÅ¡uose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir ApraÅ¡as, redakcija nuo 2020 m. kovo 3 d.) 13.1 papunkčiu ir 16 punktu.

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 21R-122 (AG3-99-24/2021) tenkino pareiÅ¡kėjos UAB „J“ skundÄ ir panaikino Užimtumo tarnybos Ä®sakymÄ . Komisija nurodė, kad atsakovė turėjo diskrecijos teisę priimant skundžiamÄ Ä®sakymÄ . Sisteminė teisės aktų, reglamentuojančių socialinės įmonės statuso panaikinimÄ , analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog įgaliota institucija turi visapusiÅ¡kai įvertinti socialinės įmonės statuso panaikinimo pagrindus ir aplinkybes. Nors SĮĮ 11 straipsnyje vartojamas žodžių junginys « ...socialinės įmonės statusas panaikinamas, jeigu...“, tačiau to paties straipsnio 2 dalis, numatanti, jog „įmonė privalo praneÅ¡ti socialinės įmonės statusÄ suteikusiai Vyriausybės įgaliotai institucijai apie aplinkybes, kurioms atsiradus gali bÅ«ti panaikinamas socialinės įmonės statusas, per 15 darbo dienų nuo jų atsiradimo ar sužinojimo apie jas dienos, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytÄ atvejį, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Vyriausybės įgaliota institucija ne visais atvejais besÄ lygiÅ¡kai turi panaikinti socialinės įmonės statusÄ , atsiradus SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte aplinkybėms. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir ApraÅ¡o IV skyriaus normos, nustatančios, jog Užimtumo tarnyba gali per 3 darbo dienas kreiptis į Socialinių įmonių reikalų komisijÄ su praÅ¡ymu pateikti rekomendacijÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais“ (ApraÅ¡o 13 punktas). ApraÅ¡o 13 punkto norma nepaneigia atsakovės pareigos motyvuotai spręsti klausimÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo ar nepanaikinimo. SĮĮ 11 straipsnio 2 dalies norma, jog socialinė įmonė privalo praneÅ¡ti socialinės įmonės statusÄ suteikusiai Vyriausybės įgaliotai institucijai apie aplinkybes, kurioms atsiradus gali bÅ«ti panaikinamas socialinės įmonės statusas, nurodo, jog sprendimas dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo negali bÅ«ti priimamas mechaniÅ¡kai, formaliai, neįvertinus visų sprendimui svarbių aplinkybių. Asmeniui turi bÅ«ti leista pateikti paaiÅ¡kinimus, teikti įrodymus.

Atsakovė Užimtumo tarnyba nesutinka su Komisijos Sprendimu, praÅ¡o jį panaikinti. Nurodo, kad Užimtumo tarnyba Å¡iuo atveju nustačiusi SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindo buvimÄ neturi diskrecijos teisės nenaikinti socialinės įmonės statuso. TokiÄ galimybę turėjo iki 2020 m. sausio 1 d., galiojant senesnei įstatymo redakcijai. Užimtumo tarnyba neprivalo kreiptis į Socialinių reikalų komisijÄ dėl rekomendacijos panaikinti socialinės įmonės statusÄ , jeigu aiÅ¡kios aplinkybės, be to, tokiu atveju pateikiama tik rekomendacija. Mano, jog formalÅ«s pažeidimai dėl Ä®sakymo priėmimo neįtakoja jo teisėtumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymas (redakcija, aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymas, Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A1-225 „Dėl Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos apraÅ¡o ir Tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo vidutinio sÄ raÅ¡uose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (redakcija, aktuali nuo 2020 m. kovo 3 d.). Taip pat aktualios VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) nuostatos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama vieÅ¡ojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. VieÅ¡ojo administravimo principai yra įtvirtinti VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog kiekviena vieÅ¡ojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės virÅ¡enybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pavyzdžiui, 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).

Visų pirma, pažymėtina, tai, kad atsakovė Užimtumo tarnyba yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje turi vadovautis ir VAÄ® 3 straipsnyje, 10 straipsnyje įtvirtintais principais ir nuostatomis, tame tarpe Å¡iuo atveju aktualiais: įstatymo virÅ¡enybės, - reiÅ¡kiančiu, kad įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektams turi bÅ«ti nustatyti laikantis Å¡io įstatymo nustatytų reikalavimų, o vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais; lygiateisiÅ¡kumo, - reiÅ¡kiančiu, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygÅ«s, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų, tame tarpe ir dėl socialinės ir turtinės padėties, veiklos rūšies ir pobÅ«džio ir kitų aplinkybių; nepiktnaudžiavimo valdžia, reiÅ¡kiančiu, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektams draudžiama atlikti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas neturint Å¡io įstatymo nustatyta tvarka suteiktų vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų; proporcingumo, - reiÅ¡kiančiu, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus; skaidrumo, - kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto veikla turi bÅ«ti vieÅ¡a, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus.

SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte (Ä®statymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) nustatyta, jog socialinės įmonės statusas panaikinamas, jeigu akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip pusė įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. SĮĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog socialinė įmonė privalo praneÅ¡ti socialinės įmonės statusÄ suteikusiai Vyriausybės įgaliotai institucijai apie aplinkybes, kurioms atsiradus gali bÅ«ti panaikinamas socialinės įmonės statusas, per 15 darbo dienų nuo jų atsiradimo ar sužinojimo apie jas dienos, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytÄ atvejį. SĮĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sprendimÄ panaikinti socialinės įmonės statusÄ Vyriausybės įgaliota institucija priima ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo aplinkybių, nurodytų Å¡io straipsnio 1 dalies 2-15 punktuose, nustatymo dienos ar praÅ¡ymo panaikinti socialinės įmonės statusÄ gavimo dienos.

ApraÅ¡o IV skyriuje nustatyta socialinių įmonių statuso panaikinimo tvarka. Nuo aplinkybių, nurodytų SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 2-15 punktuose, nustatymo dienos ar praÅ¡ymo panaikinti socialinės įmonės statusÄ gavimo dienos Užimtumo tarnyba priima motyvuotÄ sprendimÄ panaikinti socialinės įmonės statusÄ arba per 3 darbo dienas kreipiasi į komisijÄ su praÅ¡ymu pateikti rekomendacijÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (13 punktas). Komisija per 5 darbo dienas nuo ApraÅ¡o 13.2 papunktyje nurodyto gavimo dienos savo darbo reglamento nustatyta tvarka iÅ¡nagrinėja jai pateiktus dokumentus ir pateikia Užimtumo tarnybos direktoriui motyvuotÄ rekomendacijÄ panaikinti socialinės įmonės statusÄ ar jo nepanaikinti (14 punktas). Užimtumo tarnyba sprendimÄ panaikinti socialinės įmonės statusÄ ar jo nepanaikinti priima ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo komisijos motyvuotos rekomendacijos pateikimo dienos. Sprendimas panaikinti socialinės įmonės statusÄ Ä¯forminamas Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymu (15 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Įsakymas buvo priimtas Užimtumo tarnybai nustačius, jog UAB „J“ 2020 kalendoriniais metais (nuo 2020 m. sausi 1 d. iki 202 m. gruodžio 31 d.) nuosavas kapitalas sudarė 344,00 Eur ir buvo mažesnis kaip pusė įmonės įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (UAB „J“ įstatinis kapitalas - 2900,00 Eur) (SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Aprašo 13 punktas). Ginčo byloje dėl šios aplinkybės nėra.

PareiÅ¡kėja UAB „J“ teigia, tai yra Sprendime nurodžiusi ir Komisija, kad Užimtumo tarnyba Å¡iuo nagrinėjamu atveju turėjo diskrecijos teisę atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes dėl per klaidÄ Ä¯statinio kapitalo sumažėjimo 2020 metų laikotarpiu spręsti dėl socialinės įmonės statuso nenaikinimo. Teismas nesutinka su Å¡iuo argumentu.

Visų pirma, pažymėtina, tai, kad ginčo atveju yra aktuali ir turi bÅ«ti taikoma SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d., bei ApraÅ¡o redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. kovo 3 d. Taigi, SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas socialinės įmonės statuso panaikinimo pagrindas atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d. ir jis yra imperatyvus. Nėra numatytų jokių iÅ¡imčių, sÄ lygų, galimybių ir pan., nustačius panaikinimo pagrindÄ sudarančias aplinkybes, spręsti kitaip, t. y. diskrecijos teisė Užimtumo tarnybai Å¡iuo atveju nėra suteikta. Atsakovė visiÅ¡kai pagrįstai nurodo, kad Užimtumo tarnyba iki Å¡ios redakcijos įsigaliojimo turėjo pasirinkimo laisvę naikinti ar nenaikinti socialinės įmonės statusÄ , nes tuo metu galiojusioje ApraÅ¡o redakcijoje buvo įraÅ¡yta sÄ lyga, jog socialinės įmonės statusas „gali bÅ«ti panaikinamas“. Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, jog LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimai 2019 m. liepos 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA- 3315-525/2019 Å¡ioje byloje nėra aktualÅ«s, todėl jais nesiremiama, kadangi toje byloje LVAT pasisakė dėl SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymo galiojant senai Å¡io straipsnio redakcijai. Å iuo nagrinėjamu atveju, kaip minėta, SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra imperatyviai įtvirtinta, kad socialinės įmonės statusas panaikinamas, kai uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas tapo mažesnis kaip pusė įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Be to, įstatymo leidėjas neiÅ¡skyrė termino, kiek laiko trunkantis nuosavo kapitalo sumažėjimas yra laikomas trumpalaikiu, dėl kurio neturėtų bÅ«ti taikomas socialinės įmonės statuso panaikinimas.

Atkreiptinas dėmesys, jog SĮĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga socialinėms įmonėms informuoti Užimtumo tarnybÄ apie atsiradusias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ naikinti socialinės įmonės statusÄ . Å iuo atveju nustatyta, o pareiÅ¡kėja to ir neneigia, kad nebuvo praneÅ¡ta Užimtumo tarnybai apie nustatytas aplinkybes teisės aktuose nustatytu terminu. Kaip teigia pareiÅ¡kėja, apie susidariusiÄ klaidÄ , t. y. dėl neįtrauktos į balansÄ paskolos sumos sužinojo 2020 m. gruodžio pabaigoje, - apie faktinį balansinį neatitikimÄ buhalterinės apskaitos įmonėje, kuri tvarkė pareiÅ¡kėjos buhalterijÄ , buvo pastebėta ruoÅ¡iant ataskaitinį 2020 metų balansÄ bei pelno – nuostolių ataskaitÄ . Tik atlikus galutinius 2020 m. nuostolių paskaičiavimus 2021 metų pradžioje tapo aiÅ¡kiai žinoma apie susidariusiÄ situacijÄ dėl nuosavo kapitalo sumažėjimo. Tačiau pareiÅ¡kėja, kaip tai reglamentuoja SĮĮ 11 straipsnio 2 dalies norma, per nustatytÄ 15 darbo dienų nuo aplinkybių sužinojimo laikotarpį nepranešė Užimtumo tarnybai paaiÅ¡kėjusių faktinių aplinkybių. Užimtumo tarnyba 2021 m. birželio 22 el. paÅ¡tu (Komisijos b. l. 10) pranešė pareiÅ¡kėjai apie socialinės įmonės statuso panaikinimÄ , ir tik tada pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino Užimtumo tarnybai susidariusiÄ situacijÄ (Komisijos b. l. 19). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės neneigia, jog ji nesidomėjo apie Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintÄ galimybę įmonei taisyti finansinę atskaitomybę po to, kai ji jau yra pateikta valstybės įmonei „Registrų centras“. Komisija pritarė atsakovės pozicijai, jog finansinės atskaitomybės duomenų taisymo bÅ«das yra numatytas, tačiau pareiÅ¡kėja Å¡iuo bÅ«du nepasinaudojo ir finansinės atskaitomybės dokumentų neiÅ¡taisė.

Å iame kontekste pažymėtina tai, kad juridinis asmuo, Å«kinę veiklÄ vykdantis subjektas, turi pareigÄ vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei nesilaikys galiojančių jo veikloje aktualių įstatymų reikalavimų. Taigi, Å«kio subjektas vykdydamas veiklÄ , privalo žinoti teisinį reglamentavimÄ , tiesiogiai susijusį su veiklos vykdymu. Juridinis asmuo turi pareigÄ domėtis teisės aktų reikalavimais, jų pakeitimais ir vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys.

Pažymėtina ir tai, kad aktuali ApraÅ¡o 13.2 punkto nuostata Užimtumo tarnybai suteikia teisę, tačiau ne pareigÄ kreiptis rekomendacijos į Socialinių reikalų komisijÄ dėl bendrovei socialinės įmonės statuso panaikinimo ar nepanaikinimo. Juolab, kad Socialinių reikalų komisijos iÅ¡vada Å¡iuo atveju yra tik rekomendacinio (ApraÅ¡o 14 punktas), ne privalomojo pobÅ«džio. Be to, Užimtumo tarnyba, pagrįstai nurodė, kad rekomendacijos gali kreiptis tuo atveju, jei nėra aiÅ¡kios aplinkybės pagrindui, numatytam SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Å iuo atveju, kaip nustatyta, pažeidimas, reglamentuotas SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, neginčijamai pareiÅ¡kėjos yra padarytas, tÄ pripažino ir Komisija Sprendime. Todėl atsakovė pagrįstai nesikreipė į Socialinių reikalų komisijÄ dėl rekomendacijos gavimo, tokios nustatytos teisės aktais pareigos neturėjo. Taigi, ApraÅ¡o 13.2 punkte yra pateikta alternatyva, jog Užimtumo tarnyba gali kreiptis į Socialinių reikalų komisijÄ su praÅ¡ymu pateikti rekomendacijÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Pagal ApraÅ¡o 15 punktÄ sprendimÄ panaikinti ar nepanaikinti socialinės įmonės statusÄ priima Užimtumo tarnyba.

Atsakovė nurodė, kad skundžiamas Ä®sakymas buvo parengtas 2021 m. birželio 22 d. įstaigos darbo metu, tačiau dėl didelio Užimtumo tarnybos dokumentų valdymo sistemos DocLogix apkrovimo buvo užregistruotas 2021 m. birželio 24 d. data. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog tai, kad Ä®sakymas laikomas pasiraÅ¡ytu 2021 m. birželio 24 d. (nedarbo dienÄ ), taip pat tai, kad buvo priimtas nežymiai praleidus jo priėmimo terminÄ (5 darbo dienas), nesudaro pagrindo teigti, jog jis nepagrįstas ir neteisėtas. Tai laikytina formaliu pažeidimu, nekeičiančiu jo teisėtumo.

Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjos nurodyti argumentai dėl galimų jautrių socialinių pasekmių įmonėje dirbantiems neįgaliems darbuotojams sukėlimo, kaip ir kiti nurodyti, - kad Ä®sakymas pažeidžia proporcingumo principÄ , kad bendrovės pažeidimas nėra tokio pobÅ«džio, masto, sunkumo ar sukėlęs tokias pasekmes, kurios sudaro pakankamÄ pagrindÄ panaikinti jai socialinės įmonės statusÄ , tokiu bÅ«du atsakovė, iÅ¡imtinai formaliai taikydama Socialinių įmonių įstatymo normas, veikė nepakankamai apdairiai, atidžiai ir rÅ«pestingai, ir priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ Ä®sakymÄ dėl bendrovės socialinės įmonės statuso panaikinimo yra visiÅ¡kai nepagrįsti nustatytų aplinkybių ir jų teisinio vertinimo kontekste bei nekeičiantys teismo daromos dėl ginčo dalyko iÅ¡vados Å¡ioje byloje.Â

Taigi, teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs ginčo situacijÄ , pažymi, jog Komisija Sprendime padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl priimto Ä®sakymo neteisėtumo, bei kad Užimtumo tarnyba Å¡iuo atveju Ä®sakymÄ priėmė formaliai, neiÅ¡analizavusi visų svarbių kitų sprendimo priėmimui reikÅ¡mingų aplinkybių, bei kad sistemiÅ¡kai vertinant aktualius ginčui nagrinėti teisės aktus, Užimtumo tarnyba turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl socialinės įmonės statuso pareiÅ¡kėjai nenaikinimo. Atkeiptinas dėmesys, kad Komisija Sprendime sutiko su atsakovės argumentais, kurie iÅ¡ esmės pagrindžia Ä®sakymo teisėtumÄ , tačiau, teismo vertinimu, netinkamai interpretavo aktualų ginčui spręsti teisinį reguliavimÄ , ko pasekoje priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ SprendimÄ , bei panaikino Užimtumo tarnybos Ä®sakymÄ kaip neteisėtÄ . Teismas nesutinka su Komisijos Sprendime pateiktomis iÅ¡vadomis, vertinimu ir laiko, jog Užimtumo tarnybos priimtas Ä®sakymas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas remiantis aktualiu ir galiojančiu teisiniu reglamentavimu, nepažeidžia nei vieÅ¡ojo administravimo principų, nei VAÄ® nuostatų, todėl teisinio pagrindo jį naikinti nėra. Atsižvelgiant į tai, Komisijos Sprendimas naikinamas.

Kadangi šiuo atveju Užimtumo tarnybos Įsakymas yra pripažintas teisėtu, o pareiškėjos UAB „J“ skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestas, nėra teisinio pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjai klausimo (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Atsakovės Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundÄ tenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ Nr. 21R-122 (AG3-99-24/2021).

PareiÅ¡kėjos UAB „J“ skundÄ dėl Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. V-261 „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo uždarajai akcinei bendrovei „J“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“, panaikinimo atmesti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Vita Valeckaitė