2020-07-15 Nr. AB-13573-3-61-3-03302-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-534-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03302-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skuodo vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skuodo vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. D1-699 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-093 vykdytojui UAB „Skuodo vandenys“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) su prašymu patikrinti, ar Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) (2016 m. birželio 16 d. suvestinė redakcija) 263.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 ir 3 punktuose įtvirtintiems įstatymo viršenybės ir proporcingumo principams, o tuo pačiu ir teisinės valstybės principui; 3) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prejuduciniu klausimu, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 5 ir 69 straipsniuose įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris Europos Sąjungos fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. rugpjūčio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], turi būti aiškinamas taip, jog, esant šiame skunde nurodytoms faktinėms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (2016 m. rugsėjo 20 d.; toliau – ir PAFT) ir Rekomendacijos ta apimtimi, kurioje nenumatyta galimybė finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Aplinkos ministerija) pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APVA, Agentūra) ir pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 29 d. sudarė projekto „Geriamojo vandens ir nuotekų tinklų tvarkymo rekonstrukcija ir plėtra Skuodo rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-093 (toliau – ir Projektas), finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-093 (toliau – ir Sutartis). Sutartyje įtvirtintas stebėsenos rodiklis – „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ – 2 043. 2014 m. spalio 22 d. susitarimu Nr. 4 (toliau – ir Susitarimas) buvo pakeisti Sutarties stebėsenos rodikliai, nustatant naujas rodiklių reikšmes: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ – 1 635; „gyventojai, prisijungę prie naujų vandentiekio tinklų“ – 1 204. Pareiškėjo 2014 m. lapkričio 4 d. galutinėje Projekto įgyvendinimo ataskaitoje nurodyta, jog, įgyvendinus Projektą, prie naujų vandentiekio tinklų buvo prijungtas 221 gyventojas, o prie nuotekų tinklų – 291 gyventojas. Pareiškėjas 2015 m. sausio 21 d. pateikė APVA ataskaitą po Projekto užbaigimo Nr. 2, kurioje buvo pateikti šie stebėsenos rodikliai: „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ – 759 (iš planuotų 1204), „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 647 (iš planuotų 1635). Pareiškėjas 2017 m. sausio 27 d. pateikė APVA ataskaitą po Projekto užbaigimo Nr. 3, kurioje buvo pateikti šie stebėsenos rodikliai: „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ – 940 (iš planuotų 1204), „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 784 (iš planuotų 1635). APVA 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1720 informavo pareiškėją, kad nustatė pažeidimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklio nepasiekimo vykdant Projektą. Iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 316 849,72 Eur suma. Aplinkos ministras Įsakyme nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 299 758,88 Eur.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad APVA ir atsakovas netinkamai aiškino ir taikė PAFT 191 punkto nuostatą, todėl nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą bei nustatė pažeidimą, nes stebėsenos rodiklis nepasiektas dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo pareiškėjo ir nebuvusių žinomomis Sutarties pasirašymo metu, o tai sudaro teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo, taip pat pagrindą stebėsenos rodiklio nepasiekimo nepripažinti pažeidimu. Pareiškėjo teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiektas stebėsenos rodiklis, buvo ta, kad teisės aktai imperatyviai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype (būste) geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas asmenys neturi pareigos prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų, kai jų individualus geriamojo vandens išgavimas ir nuotekų tvarkymas atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl galiojantis teisinis reguliavimas užkerta pareiškėjui kelią reikalauti, kad tokie asmenys prisijungtų prie naujai įrengtų vandentiekio ir (ar) nuotekų surinkimo tinklų.

4. Pareiškėjas gavo iš visų į Projektą patenkančių seniūnijų patvirtintą informaciją apie būstus, neprisijungusius prie naujų inžinerinių tinklų, bei jų neprisijungimo priežastis, ir pateikė APVA papildomus duomenis apie veiksnius, kurių poveikio rodiklio nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Iš pateiktų duomenų matyti, kad dalis būstų yra negyvenami, gyventojai yra įsirengę nuosavus gręžinius, būstai neturi sanitarinio mazgo ir / ar gyventojai atsisako jį įsirengti. Be to, stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas dėl kitų priežasčių, kurių APVA nepripažino pagrįstomis: pablogėjusi gyventojų finansinė padėtis, šachtinių šulinių naudojimas, gyventojų nenoras jungtis prie naujų tinklų, nenurodant priežasties, gyventojai planuoja jungtis prie naujų tinklų arba prisijungimo darbai vis dar vykdomi.

5. Pareiškėjas teigė, kad teisinio reguliavimo pasikeitimas lėmė stebėsenos rodiklio reikšmės – gyventojų skaičiaus – padidėjimą, kurio projekto vykdytojas, rengdamas Paraišką ir pasirašydamas Sutartį, negalėjo numatyti ir neturėjo galimybės kontroliuoti. Sutarties pasirašymo metu galiojo Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo redakcija, pagal kurią turėjo būti fiksuojami rezultato stebėsenos rodikliai – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo VI skyriaus „Aplinka ir darnus vystymasis“ I skirsnis „VP3-3.1-AM-V priemonė „ Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“). Taigi, pagal Sutarties pasirašymo metu galiojusią Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo redakciją gyventojų prisijungimo prie vandentiekio tinklų nebuvo numatyta vertinti ir fiksuoti kaip stebėsenos rodiklio.

6. Pareiškėjo vertinimu, APVA nepagrįstai nustatė pažeidimą dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo. Pažeidimas konstatuotinas, kai nustatomos 2 kumuliatyvios sąlygos: 1) Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų, ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas; 2) tokio Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės akto ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimo sukelti nuostoliai nacionaliniam ir (arba) Europos Bendrijų biudžetui. Šiuo atveju stebėsenos rodiklio nepasiekimas negalėjo lemti ir nelėmė nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimo, kadangi įgyvendinant Projektą buvo siekiama modernizuoti, renovuoti, išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, ir pareiškėjas tinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros.

7. Pareiškėjas nurodė, kad jo atžvilgiu pritaikytas finansinės korekcijos dydis neatitinka proporcingumo principo. Pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų tikslui ir viešajam interesui. Finansinės korekcijos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra užtikrinamas jų taikymo tikslas – dėl pažeidimo Europos Sąjungos ar nacionaliniam biudžetui kilusios žalos atlyginimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, vykdydamas Projektą, nesukėlė žalos nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui. Be to, pareiškėjas teikia viešąsias paslaugas ir užtikrina visuomenės interesą gauti aukščiausios kokybės geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Įsakymu išieškoma suma turės esminės reikšmės pareiškėjo vykdomai veiklai, o kartu ir viešojo intereso užtikrinimui.

8. Pareiškėjas teigė, kad APVA išvada ir Įsakymas prieštarauja VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems principams ir 8 straipsnio reikalavimams. Įsakymas yra formalus ir priimtas iš esmės neišnagrinėjus visų faktinių aplinkybių, pareiškėjo paaiškinimų, Įsakymu yra tik formaliai nukreipiama į APVA išvadą. Aplinkos ministerija netyrė, ar APVA pagrįstai nustatė pažeidimus, taip pat netyrė pareiškėjo pateiktų įrodymų dėl aplinkybių, lėmusių stebėsenos rodiklio nepasiekimą.

9. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į LVAT su prašymu patikrinti: ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401 patvirtinto priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas) 30 punktas (redakcija, nustatyta aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-237, galiojusi nuo 2010 m. kovo 31 d. iki 2011 m. birželio 21 d.), Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, nustatyta aplinkos ministro 2011 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. D1-480, galiojusi nuo 2011 m. birželio 22 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d.), Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, nustatyta aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1‑900, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d.) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) ( toliau – ir Vandens įstatymas) 15 straipsnio 7 daliai, įtvirtinusiai asmenų teisę individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, bei teisinės valstybės principui, ir, nustačius prieštaravimus, pripažinti šias norminio administracinio akto dalis neteisėtomis ir negaliojančiomis nuo jų priėmimo dienos; ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, nustatyta aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d.

įsakymu Nr. D1-650, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) neprieštarauja Vandens įstatymo 15 straipsnio 7 dalies ir Vandens įstatymo (2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir, nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos; ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (punkto redakcija, nustatyta aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d.

įsakymu Nr. D1-59, galiojanti nuo 2016 m. vasario 4 d. iki šiol) neprieštarauja Vandens įstatymo (2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir, nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos.

10. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas teigė, kad esminė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, yra gyventojų nesijungimas prie projekto vykdytojo naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog teisės aktai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos, ir manė, kad nepagrįstai pareiškėjas šią aplinkybę laiko nuo jo valios nepriklausiusia bei jam nebuvusia žinoma projekto pradžioje. Projekto vykdytojas galėjo ir privalėjo vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nutiestų tinklų bei su tuo susijusias rizikas. Projekto įgyvendinimo metu projekto vykdytojas privalėjo imtis aktyvių veiksmų, kad sumažintų galimų kliūčių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui. Pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Projekto neįgyvendinimo aplinkybės nelaikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis, o paskirta sankcija proporcinga ir tinkama nustatytam pažeidimui.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13. Agentūra pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog stebėsenos rodiklio nepasiekimą, be kita ko, lėmė teisinio reglamentavimo kaita. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdami į teisinio reglamentavimo pasikeitimus, sudarė Susitarimą. Pasirašydamas Susitarimą, pareiškėjas sutiko su pakeitimu ir prisiėmė visus iš jo kylančius įsipareigojimus. Be to, nors pareiškėjas skunde ir nurodė, kad pasikeitė Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, tačiau jis nepateikė argumentų, kokiu būdu šis pasikeitimas padarė neigiamos įtakos Projekto rodiklių pasiekimui. Ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ir pareiškėjui palankių teisinio reglamentavimo pokyčių: iki 2016 m. vasario 3 d. galiojusioje Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad pareiškėjas įsipareigoja užtikrinti, jog visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis per 24 mėn. nuo projekto pabaigos, tačiau ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 pakeitus Finansavimo sąlygų aprašą, sutarčių su gyventojais sudarymo terminas buvo pratęstas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Rekomendacijose įtvirtintos finansinės korekcijos pradedamos skaičiuoti tik nuo didesnės, nei 10 proc. rodiklio nepasiekimo ribos. Tai reiškia, kad, įgyvendinus Projekto veiklas ir nepasiekus sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, kai rodiklio reikšmės nepasiekimas yra nulemtas veiksnių, kurių įtaką sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti, tačiau nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės. Netinkamų finansuoti išlaidų suma apskaičiuota vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, kuriame už tokio pobūdžio pažeidimus nustatytos 20, 15, 10 ar 5 proc. dydžio finansinės korekcijos taikytinos priklausomai nuo rodiklio nepasiekimo.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir Įsakymą panaikino.

15. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl aplinkos ministro priimto Įsakymo, kuriuo pareiškėjui išmokėta 299 758,88 Eur lėšų suma buvo pripažinta netinkama finansuoti, todėl grąžintina lėšų pervedimo būdu, teisėtumo ir pagrįstumo. Įsakymas buvo priimtas remiantis APVA 2017 m. rugpjūčio 9 d. pažeidimo tyrimo išvada (toliau – ir Tyrimo išvada, Išvada), kurioje, atlikus tyrimą dėl galimo pažeidimo ir įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją, buvo nustatyta, kad prie vandentiekio tinklų pareiškėjas prijungė 999 gyventojus, todėl stebėsenos rodiklio nepasiekimas sudaro 10,08 proc., prie nuotekų tinklų pareiškėjas prijungė 861 gyventoją, todėl stebėsenos rodiklio nepasiekimas sudaro 42,87 proc.; tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą; vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, pareiškėjo atžvilgiu yra taikoma 5 proc. finansinė korekcija, netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstama 316 849,72 Eur suma.

16. Teismas, įvertinęs PAFT ir Rekomendacijų nuostatas, padarė išvadą, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro besąlyginės pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą ar nustatyti pažeidimą. Rekomendacijose, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimo tyrimas nepradedamas ir pažeidimas nenustatomas, kai stebėsenos rodiklio nepasiekimas yra nulemtas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o, nustatant pažeidimą, yra atsižvelgiama taip pat į tai, ar aplinkybės, nulėmusios nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimą, buvo žinomos projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Teismas pažymėjo, kad Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu ir neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Rekomendacijose įtvirtintos nuostatos – tai savo esme tam tikros pažeidimų tyrimo ir nustatymo gairės, skirtos jose nurodytoms institucijoms (jų darbuotojams). Taigi, taikydamas Rekomendacijas, atsakovas turi plačią diskreciją spręsti, ar Rekomendacijose įtvirtintos gairės gali būti taikomos konkrečiu atveju.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, sudarydamas Sutartį, galėjo numatyti galimas kliūtis įgyvendinant Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkte ir Sutarties 1 priedo 7 punkte nustatytą pareigą, tačiau jis negalėjo numatyti, koks bus tokių kliūčių mastas ir priežastys, t. y. kiek gyventojų ir dėl kokių priežasčių neprisijungs prie naujų nuotekų tinklų.

18. Teismas nurodė, kad nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis laikytinas nenugalimos jėgos poveikis (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikis (cas fortuit), kurių savo veikloje asmuo nenumatė bei numatyti negalėjo, ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami asmens valios. Teismas pažymėjo, kad kai kurios aplinkybės dėl gyventojų mažėjimo buvo vertintos pažeidimo tyrimo metu bei skaičiuojant stebėjimo rodiklių pasiekimus. Teismo vertinimu, šios aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis dėl būstuose gyvenančių asmenų finansinių galimybių prisijungti prie nuotekų tinklų.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas tiek jam, tiek APVA pateikė duomenis, pagrindžiančius, jog 2 būstai buvo neprijungti prie nuotekų tinklų, nes jie sudegė. APVA ir atsakovas laikėsi nuomonės, jog pareiškėjas neįrodė, kad minėtos aplinkybės įvyko po Projekto pradžios. Teismas iš esmės pripažino, kad Skuodo rajono savivaldybės administracijos Aleksandrijos ir Lenkimų seniūnijos pateiktuose raštuose nėra duomenų, kada minėti būstai sudegė, tačiau esminė aplinkybė, teismo vertinimu, yra ta, kad, sudegus pastatams, jie nebuvo atstatyti, todėl nebuvo faktinės galimybės įrengti nuotekų tinklus į minėtus pastatus. Šiuo atveju teismas sutiko su skunde išdėstytais argumentais ir laikė, kad, sudegus namams ir jų neatstačius, tokia aplinkybė pripažintina force majeure, t. y. nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe, todėl prie bendro stebėsenos rodiklio turėjo būti pridėti 6 gyventojai.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjui pagal Sutartį kilo pareiga suteikti galimybę prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų privedant prie gyventojo sklypo ribos vandentiekio ir nuotekų tinklus. Pagal Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau Sutartyje tokia pareiga expressis verbis nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad galiojančiame teisiniame reguliavime nėra nustatytos prievolės gyventojams prijungti savo sklypus prie vandentiekio ir nuotekų tinklų. Pareiškėjas neturi jokių galimybių taikyti prievartinio pobūdžio priemones tam, kad gyventojai prisijungtų prie tinklų. Jis turi galimybę tik kitomis alternatyviomis priemonėmis (gyventojų informavimu, švietimu apie tokio prisijungimo reikšmę aplinkosauginiu požiūriu ir pan.) siekti, kad kuo daugiau gyventojų prisijungtų prie tinklų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas įgyvendino Projektą ta apimtimi, jog privedė tinklus prie gyventojų sklypų ribos.

21. Teismas pakartojo, kad dėl 2 sudegusių namų prie bendro stebėsenos rodiklio turėjo būti pridėti 6 gyventojai. Teismas taip pat nustatė, kad po Galutinės ataskaitos pateikimo buvo sudarytos naujos sutartys, nuo 2018 m. liepos 31 d. 1096 gyventojai yra prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų tinklų, atitinkamai stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų tinklų“ nepasiekimas bylos nagrinėjimo metu pagal naujausius patikslintus duomenis sudarė 7,3 proc., t. y. nesudarė 10 proc. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė prieštaravimų ir nenurodė teismui jokių aplinkybių, jog ši teismui pateikta informacija būtų neteisinga. Taigi, nors pareiškėjas iki Finansavimo sąlygų apraše nustatyto termino nepasiekė Sutartyje nustatyto rodiklio reikšmės, tačiau vėliau sudarytos paslaugų teikimo sutartys patvirtina pareiškėjo pastangas įgyvendinti Finansavimo aprašo nuostatas ir Sutartį bei įtikinti gyventojus naudotis tinklais.

22. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas bei ėmėsi veiksmų įgyvendinti Sutartį, ir pareiškėjo veiksmai davė teigiamą rezultatą, patvirtina tai, jog buvo pasiektas kitas Sutartyje stebėsenos rodiklis – gyventojų prisijungimas prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų. APVA pažeidimo tyrimo išvadoje nustatyta, kad šio rodiklio pasiekimo procentas sudaro 117 proc.

23. Teismas padarė išvadą, kad nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimas iš esmės buvo nulemtas aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepažeidė Sutarties nuostatų, todėl finansinė korekcija jam apskritai negalėjo būti pritaikyta.

24. Teismas, vertindamas pareiškėjo atžvilgiu pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumą, pažymėjo, kad nustatytas stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas buvo nulemtas aplinkybių, kurias teismas sprendime pripažino nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios.

25. Teismas pažymėjo, kad jam pateikti duomenys patvirtinta aplinkybę, jog stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų tinklų“ nepasiekimas bylos nagrinėjimo metu sudarė 7,3 proc., t. y. nesudarė 10 proc. Teismas taip pat nurodė, kad pritaikyta poveikio priemonė gali apriboti pareiškėjo galimybę teikti visuomenei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, o kartu ir pažeisti viešąjį interesą. Iš pareiškėjo pateiktų finansinių duomenų teismas nustatė, kad jo atžvilgiu pritaikyta 299 758,88 Eur finansinė korekcija negali būti vertinama kaip nežymus finansinis praradimas, priešingai, pritaikius Įsakyme nurodytą finansinę korekciją, gali būti apribota pareiškėjo galimybė vykdyti veiklą, kurios vykdymui jis buvo įsteigtas.

26. Apibendrindamas teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu nustatytas stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų tinklų“ nepasiekimo mastas buvo mažesnis nei nustatė atsakovas ir sudarė 21 proc., rodiklis buvo nepasiektas iš esmės dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, pareiškėjas viršijo rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ reikšmę, kuri sudarė 117 proc., pareiškėjas ėmėsi iniciatyvos ir priemonių, kad ir po bylos iškėlimo teisme dienos Sutartyje numatyti rodikliai būtų maksimaliai pasiekti. Teismas padarė išvadą, kad Įsakymas, kuriame 299 758,88 Eur pareiškėjui išmokėta lėšų suma pripažintina netinkamomis finansuoti lėšomis ir grąžintina, neatitinka proporcingumo principo.

27. Teismui nekilo abejonių dėl norminių teisės aktų teisėtumo ar Europos Sąjungos teisės aiškinimo, todėl teismas atitinkamų pareiškėjo prašymų netenkino.

III. 28. Atsakovas Aplinkos ministerija apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

29. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai neištyręs byloje esančių įrodymų, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepažeidė Sutarties nuostatų, taip pat, kad finansinė korekcija buvo pritaikyta nepagrįstai. Teismas, spręsdamas dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo, iš esmės netyrė ir nevertino pažeidimo tyrimo išvados, joje nurodytų aplinkybių ir sprendimo dėl nustatyto pažeidimo motyvų. Teismo atliktas klaidingas ir neišsamus Sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimas, šių priežasčių priskyrimas aplinkybėms, nepriklausančioms nuo projekto vykdytojo valios (force majeure / cos fortuit), nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis remiantis byloje esančiais duomenimis.

30. Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą, Išvadoje nurodė išsamius motyvus, dėl kurių pareiškėjo ir teismo nurodytos aplinkybės nelaikytinos aplinkybėmis, kurioms pareiškėjas negalėjo daryti įtakos. Pareiškėjas nepateikė Agentūrai informacijos apie tai, kada atsirado dalis ginčo aplinkybių, galėjusių lemti stebėsenos rodiklių reikšmės nepasiekimą, todėl Agentūra negalėjo nustatyti, ar jos pareiškėjui buvo žinomos Sutarties pasirašymo metu. Teismas šių aplinkybių taip pat nenustatinėjo. Projekto vykdytojas pats sprendė dėl Projekto apimties ir stebėsenos rodiklių reikšmių, todėl nebuvo pagrindo vertinti stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis kaip nenugalimos jėgos ar atsitiktines aplinkybes, kurių savo veikloje projekto vykdytojas nenumatė ir negalėjo numatyti, ir kad dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami asmens valios.

31. Teismas netinkamai aiškino ir vertino Sutarties nuostatas, kas taip pat lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pareiškėjas Sutartimi ne tik įsipareigojo nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus (Sutarties 1 priedo 5 punktas), bet ir prie jų prijungti Sutartyje nustatytą gyventojų skaičių (Sutarties 1 priedo 7 punktas), tokiu būdu pagerinant vartotojų gyvenimo sąlygas, sumažinant neigiamą poveikį aplinkai. Be to, nustatant stebėsenos rodiklius yra siekiama užtikrinti ES fondų investicijų efektyvumą, padidinti investicijų kuriamą pridėtinę vertę, išmatuoti projektų sėkmę, į juos yra atsižvelgiama vertinant paraišką ir skiriant finansavimą. Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2.6 punktas detalizuoja Sutarties 1 priedo 5 punkto nuostatas ir jas paaiškina. Be to, sistemiškai vertinant Sutarties bei Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto nuostatas, nėra pagrindo spręsti, jog projekto vykdytojo pareigos pagal Sutartį apsiriboja tik galimybės Sutartyje nurodytam gyventojų skaičiui prisijungti prie nuotekų tinklų sudarymu. Priešinga teismo išvada paneigia Sutarties sąlygų privalomumą, neatitinka sutarčių aiškinimo ir vertinimo taisyklių, pažeidžia esminius sutarčių teisės principus.

32. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo specifinis statusas, ūkinės / komercinės, faktiškai monopolinės veiklos vykdymas vandentvarkos srityje Skuodo teritorijoje, nesuteikia pagrindo jo išskirti iš kitų Europos Sąjungos paramą gaunančių ūkio subjektų rato bei neapriboja institucijų teisių atlikti pažeidimų tyrimus ir priimti sprendimus dėl lėšų susigrąžinimo. Priešingas vertinimas sudarytų prielaidas spręsti dėl ūkio subjektų lygiateisiškumo principų pažeidimo, nelygiaverčių ūkio subjektų teisių ir pareigų, suteikiant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, nepagrįsto pranašumo suteikimo ar diskriminaciją subjektų, kurių veikla nėra susijusi su viešuoju interesu, atžvilgiu. Byloje nėra pateikta duomenų, kad finansinės korekcijos taikymas apribos pareiškėjo veiklą. Teismas netyrė ir nevertino, ar lėšų grąžinimas vykdant ginčijamą įsakymą gali būti vykdomas dalimis, ar pareiškėjo vykdomos organizacinės, ekonominės priemonės nesudarys galimybės grąžinti lėšų. Pareiga užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą priskirta savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms. Teismas, formaliai atsižvelgdamas į pareiškėjo specifinį statusą ir veiklos sritį, nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės dydis neatitinka proporcingumo principo, o pareiškėjui ženkliai būtų apsunkinta arba eliminuota galimybė teikti viešąsias paslaugas.

33. Agentūra atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo sutinka, palaiko jo teisinius argumentus, todėl prašo jį tenkinti.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

35. Agentūra nurodo, kad nagrinėjamu atveju Aplinkos ministerija raštu suderino sąrašą veiksnių, kurie nepriklauso nuo projekto vykdytojo ir dėl kurių yra nepasiekiami projekto stebėsenos rodikliai. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, atsižvelgė į šį sąrašą ir įvertino, kokie projekto vykdytojo nurodyti veiksniai, kurių įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra pagrįsti.

36. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas pateikė duomenis, pagrindžiančius, jog rodikliai yra nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo projekto vykdytojo, yra nepagrįsta. Iš tiesų pareiškėjas nepateikė duomenų, jog 2 namai sudegė po Projekto inicijavimo pradžios. Jeigu tokie duomenys būtų pateikti, Agentūra šį veiksnį būtų pripažinusi pagrįstu. Šiuo atveju namų sudegimo laikas nežinomas, todėl nors pats gaisro faktas laikytinas force majore situacija, šios bylos kontekste jis yra nepakankamas įrodymas stebėsenos rodiklio nepasiekimo pagrįstumo pripažinimui. Jeigu šie namai sudegė prieš Projekto inicijavimą, pareiškėjas privalėjo tai įvertinti prieš Paraiškoje ir Sutartyje nustatydamas siektinus rodiklius.

37. Dėl kitų stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių Agentūra nurodo, kad šachtinių šulinių naudojimo vertinimas šios bylos kontekste nėra aktualus, nes stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujų vandentiekio tinklų“ yra pasiektas ir pažeidimas šioje dalyje nenustatytas. Tuo tarpu kitas aplinkybes (pablogėjusią finansinę padėtį, gyventojų nenorą jungtis) pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis (pvz., galimybių studijos, gyventojų apklausos ir pan.). Kiekvienas protingai veikiantis verslo subjektas turi įvertinti investicijų tikslingumą ir atsiperkamumą. Pareiškėjas duomenų, jog tai buvo atlikta, nepateikė. Be to, lėšų neturėjimas yra abstrakti priežastis, iš kurios nėra aišku, kokioms išlaidoms, susijusioms su prisijungimu prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, gyventojams trūksta lėšų, ir ar pareiškėjas negalėjo šios priežasties masto sumažinti.

38. Agentūra nesutinka su teismo sprendime atliktu Sutarties vertinimu. Nurodo, kad Sutartis ir jos priedai yra vientisas dokumentas, kuris privalomas Sutarties šalims. Sutarties preambulėje nurodyta, kad „Sutartį sudaro specialiosios sąlygos, jose nurodyti priedai ir bendrosios sąlygos“. Pareiškėjo įsipareigojimai neapsiribojo tik galimybių prisijungti prie naujai nutiestų vandentiekio ir nuotekų tinklų sudarymu. Gyventojų prijungimas prie šių tinklų taip pat labai svarbi pareiškėjo įsipareigojimų pagal Sutartį dalis, nes prisijungimas užtikrina aplinkos bei sveikatos apsaugos tikslų pasiekimą. Taip pat Sutartyje buvo įtvirtinta pareiga laikytis Finansavimo sąlygų aprašo reikalavimų, įskaitant ir terminą, per kurį turėjo būti prijungti gyventojai, juo labiau, kad projekto vykdytojams buvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliams pasiekti.

39. Agentūra pažymi, kad projekto vykdytojui buvo išmokėtas visas pagal konkrečias Sutarties veiklas numatytas finansavimas, todėl šiuo atveju pareiškėjui nepasiekus Sutartyje (ir jos pakeitimuose) nustatytų rodiklių tokia reikšme, kokia buvo sulygta, galima daryti išvadą, jog projekto vykdytojui buvo išmokėta didesnė suma nei priklauso, nes dalies įsipareigojimų projektų vykdytojas pagal Sutartį neįvykdė.

40. Agentūra pabrėžia, kad sutartys, sudarytos po 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo ir neturi būti vertinamos nustatant pažeidimo padarymo faktą ir parenkant taikytiną finansinę korekciją. Tokią stebėsenos rodiklių pasiekimo vertinimo tvarką nustato teisės aktai, ja teisingai vadovavosi teismas, nagrinėdamas kitas tokio paties pobūdžio bylas. Be to, skundžiamame teismo sprendime apskaičiuojant neva 2018 m. liepos 31 d. buvusį stebėsenos rodiklių nepasiekimą neįvertinta tai, kad dalis 2017 m. ir 2018 m. prijungtų būstų (ir atitinkamai gyventojų) yra tie, kurie jau galbūt buvo užskaityti kaip neprijungti dėl veiksnių, kurių įtakos stebėsenos rodiklių nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, t. y. Galutinėje išvadoje jau buvo įvertinti nustatant galutinį stebėsenos rodiklių nepasiekimo dydį.

41. Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, turėjo vadovautis Rekomendacijų nuostatomis ir jų pagrindu priimti sprendimus. Teismo padaryta išvada, jog atsakovas turi plačią diskreciją spręsti, ar Rekomendacijose įtvirtintos gairės gali būti taikomos konkrečiu nagrinėjamu atveju, yra nepagrįsta.

42. Agentūros nuomone, pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga. Ji buvo nustatyta vadovaujantis nagrinėjamai situacijai aktualių teisės aktų nuostatomis. Rekomendacijos yra skelbiamos viešai, todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti ir numatyti jam gresiančias sankcijas, suvokti ir įvertinti kriterijus, lėmusius apimtį, kuria išlaidos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti. Rekomendacijose įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais tiek Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, tiek Aplinkos ministerija turi vadovautis. Be to, Rekomendacijose įtvirtintos finansinės korekcijos pradedamos skaičiuoti tik nuo didesnės nei 10 proc. rodiklio nepasiekimo ribos, o tai patvirtina, kad Rekomendacijos buvo parengtos vadovaujantis proporcingumo principu. Teismas nepagrįstai vienos vandens tiekimo įmonės interesą iškėlė aukščiau nacionalinio ir Europos Bendrijos biudžeto, kurie taip pat yra didelė vertybė ir jų apsauga yra ir turi būti vienas iš prioritetų valstybėms narėms.

43. Aplinkos ministerija atsiliepime į Agentūros apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, sutinka su argumentais dėl ginčijamo teismo sprendimo neteisėtumo bei jo panaikinimo.

44. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o Aplinkos ministerijos ir Agentūros apeliacinius skundus atmesti.

45. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti Finansavimo sąlygų aprašo bei Rekomendacijų aktualių nuostatų teisėtumą, nustačius prieštaravimus aukštesnės galios teisės aktams, pripažinti šias norminių administracinių aktų dalis neteisėtomis ir negaliojančiomis nuo jų priėmimo dienos.

46. Pareiškėjas prašo kreiptis į ESTT su prejudiciniu klausimu: ar SESV 5 straipsnyje, 69 straipsnyje įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris Europos Sąjungos fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. rugpjūčio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], turi būti aiškinamas taip, jog, esant šios bylos faktinėms aplinkybėms, PAFT ir Rekomendacijos tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą.

47. Pareiškėjas, kartodamas savo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus, ir pritardamas skundžiamo teismo sprendimo motyvams (be kita ko, ir dėl Sutarties nuostatų aiškinimo bei viešojo intereso pažeidimo), papildomai nurodo, kad stebėsenos rodiklių nepasiekimo faktas visais atvejais turi būti vertinamas tik kartu su šių rodiklių nepasiekimo priežastimis. Teisės aktuose nėra įtvirtino veiksnių, kurie gali turėti įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui, bet kurių projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, sąrašo. Toks sąrašas buvo suderintas tik Agentūros su atsakovu raštais.

48. Teigia, kad lėšų trūkumo priežastis nėra abstrakti, o atitinka veiksnių sąraše nurodytą priežastį „būstuose neįrengti sanitariniai mazgai ir gyventojai atsisako juos įsirengti“. Kalbant apie sudegusį namą, svarbiausia yra tai, kad jis nebuvo atstatytas. Tačiau esminė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiektas stebėsenos rodiklis, yra gyventojų nesijungimas prie pareiškėjo naujai įrengtos nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Joks teisės aktas neįpareigoja ir nesuteikia teisės pareiškėjui priversti gyventojus prisijungti prie naujų inžinerinių tinklų, taip pat pačiam įrengti nuotekų tinklus gyventojų turto ribose ar kitaip spręsti gyventojų socialines problemas (skirti paramą ar pan.). Nurodyta situacija vertintina kaip nuo projekto vykdytojo nepriklausanti aplinkybė. Priešingas vertinimas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nes negalima reikalauti to, kas neįmanoma.

49. Pažymi, kad Sutarties sudarymo metu, t. y. 2011 m. rugsėjo 29 d., teisės aktuose nebuvo numatytos galimybės taikyti finansines korekcijas už stebėsenos rodiklių nepasiekimą. Finansinės korekcijos nustatytos tik nuo 2013 m. sausio 5 d., Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-451 papildžius Rekomendacijas 263 punktu. Taigi, Sutarties sudarymo metu pareiškėjas negalėjo numatyti, jog paminėtu būdu pasikeis Sutarties vykdymo sąlygos.

50. Akcentuoja, kad stebėsenos rodikliai nebuvo pasiekti, be kita ko, ir dėl Aplinkos ministerijos neveikimo, delsiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 832 patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 m. plėtros strategiją. Be to, atsakovas Sutarties vykdymo metu elgėsi nesąžiningai ir prisidėjo prie to, kad gyventojai nesijungtų prie pareiškėjo įrengtų tinklų: atsakydamas į gyventojų skundus, atsakovas nurodydavo, jog, jo nuomone, gyventojai neturi būti verčiami jungtis prie vandentiekio ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, nes tokiu būdu apribojama gyventojų teisė patiems apsirūpinti geriamuoju vandeniu.

51. Pažymi, kad Agentūra apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, kurie paneigtų, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti ar netinkamai įvertino seniūnijų pateiktą informaciją apie tai, kiek gyvenamųjų namų seniūnijose yra negyvenami, keliuose būstuose įrengti vietiniai nuotekų valymo įrenginiai, gyvena socialiai remtinos šeimos, vieniši vyresnio amžiaus asmenys.

52. Atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniam ir (ar) Europos Bendrijos biudžetams dėl pavėluoto stebėsenos rodiklių pasiekimo iki mažiau nei 10 proc. nebuvo padaryta jokios žalos. Nei atsakovas, nei Agentūra šioje byloje neįrodinėjo aplinkybės, jog dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo būtų padaryta žala minėtiems biudžetams. Juo labiau, kad skirto finansavimo dydis nepriklausė nuo Sutartyje įtvirtintų stebėsenos rodiklių. Šį faktą patvirtina Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos „2007–2013 m. sanglaudos ir kaimo plėtros programų užbaigimo tvarkos vertinimas“ Komisijos 46 atsakymas, kuriame pažymėta, kad „Pagal esamą 2007–2013 m. sanglaudos politikos teisinę sistemą neleidžiama mokėjimą susieti su rezultatais ar tikslų pasiekimu“. Užbaigimo gairių (2007–2013 m.) 5.2.6 punkte taip pat įtvirtinta, kad „Užbaigiant, jei nurodyti rodikliai galutinėje ataskaitoje gerokai (t. y. daugiau nei 25 proc.) nukrypsta nuo programoje nustatytų tikslų, valstybė narė turėtų pateikti paaiškinimą ir pagrįsti, kodėl tikslas nebuvo pasiektas ir kodėl taisomųjų veiksmų nebuvo imtasi įgyvendinimo laikotarpiu.“ Taigi dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo (jų pavėluoto pasiekimo) valstybei nekilo jokia žalos grėsmė, nes Užbaigimo gairėse reikalaujama tik valstybės narės paaiškinimo, kurio pareiškėjo atveju net nebūtų reikėję, nes Agentūros konstatuotas stebėsenos rodiklių nepasiekimas iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo mažiau nei 25 proc.

53. Pareiškėjas teigia, kad Agentūros argumentai, jog teismas neturėtų atsižvelgti į stebėsenos rodiklių pasiekimo pagerinimą po 2016 m. gruodžio 31 d., turėtų būti atmesti, nes priešingu atveju būtų užkirstas kelias teismui vykdyti teisingumą, nes teismas negalėtų vertinti visų įtariamo pažeidimo aplinkybių, įskaitant aplinkybes, susijusias su įtariamo pažeidimo ištaisymu. Įsakymu paskirta finansinė korekcija buvo akivaizdžiai neproporcinga, nes pareiškėjas iš dviejų stebėsenos rodiklių iki 2016 m. gruodžio 31 d. nepasiekė tik vieno, t. y. „gyventojai, prisijungę prie naujų nuotekų tinklų“, o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujų vandentiekio tinklų“ pasiekimas viršytas net 17 proc. Be to, finansinė korekcija nepagrįstai buvo skaičiuojama nuo visos Sutarties vertės, taigi ir nuo vandentiekio tinklų vertės, nors šioje dalyje pažeidimas nekonstatuotas, taip pat ji nepagrįstai skaičiuota nuo naujų nuotekų valymo įrenginių ir asenizacinio automobilio vertės, kas nesusiję su stebėsenos rodiklių siekimu ir vertintini kaip atskiri projektai. Be to, finansinė korekcija (299 758,88 Eur) siekia net 58,48 proc. pareiškėjo praėjusių finansinių metų visų pardavimo pajamų. Finansinės korekcijos pritaikymas sutrikdytų pareiškėjo veiklą. Įsakyme buvo neįvertinta, kad per 2017 m. neprijungtų prie nuotekų tinklų gyventojų skaičius sumažėjo iki mažiau nei 10 proc. nuo Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, tai reiškia, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 262.2 punktu, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 54. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. D1-699 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-093 vykdytojui UAB „Skuodo vandenys“, grąžinimo“.

55. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

56. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

57. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

58. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu, iš esmės nagrinėdama analogišką ginčą, pareiškėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl ko neturėtų vadovautis teismo išaiškinimais paminėtoje byloje.

59. Nustatyta, kad pareiškėjas su APVA 2011 m. rugsėjo 29 d. sudarė projekto „Geriamojo vandens ir nuotekų tinklų tvarkymo rekonstrukcija ir plėtra Skuodo rajone (Aleksandrijos, Lenkimų, Mosėdžio ir Ylakių gyv.)“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-093, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-093. Sutartyje numatyta Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2011 m. vasario 11 d., Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2014 m. rugsėjo 29 d. Sutarties priede Nr. 1 buvo numatyti šie stebėsenos rodikliai: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 2 043, „gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema“ – 4 (I t., b. l. 247). Sutarties nuostatos buvo keičiamos ir 2014 m. spalio 22 d. šalių susitarimu Nr. 4 (toliau – ir Susitarimas), be kita ko, buvo pakeisti ir nustatyti tokie Projekto stebėsenos rodikliai: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 1 635, „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinkle“ – 1 204, „gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema“ – 4 (I t., b. l. 259–263).

60. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Projekto įgyvendinimo rodiklių nepasiekimo priežasčių ir jų vertinimo, pažymi, kad Įsakymu pareiškėjas, be kita ko, pripažintas pažeidusiu Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, nustačiusį, kad pareiškėjas turi užtikrinti, jog visi Paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Priemonės, Projekto tikslai ir Sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Projekto tikslų aspektu pažymėtina ir tai, kad Sutarties sudarymo (2011 m. rugsėjo 29 d.) metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 26 punktas nustatė, kad Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas).

61. Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 220 redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede (aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1‑650 redakcija) „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.

62. Šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktu pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, nagrinėjamu atveju galima teigti, kad minėtų Projekto vykdytojo pareigų turinys buvo (turėjo būti) pareiškėjui žinomas jau teikiant paraišką, o sudarydamas Sutartį pareiškėjas įsipareigojo šias pareigas tinkamai įvykdyti.

63. Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš naujo išdėsčius Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, buvo nustatyta, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos paramos lėšos.“ Tuo pačiu įsakymu buvo pakoreguotas ir 4 priedas, nurodant, kad aptariamo rodiklio įgyvendinimo terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte.

64. Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, kurį pažeidusiu buvo pripažintas pareiškėjas, buvo išdėstytas taip: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, [Projektų administravimo taisyklėse] ir [Veiksmų programų administravimo taisyklėse], nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.“

65. Paminėtina ir tai, kad Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo rodiklio pasiekimą, įvardinti sudarytų vandens tiekimo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo, bei prisijungimo aktų kopijos.

66. Visa tai patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su paslaugų sutarčių su gyventojais (būstų savininkais) sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų tinklų. Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

67. 2017 m. sausio 26 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo Nr. 3 (patikslinta 2017 m. kovo 28 d.) (II t., b. l. 71–75) pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 940 gyventojai iš planuotų 1 204, o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 784 gyventojų iš planuotų 1 635.

68. Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, tenka projekto vykdytojui (pareiškėjui). Iš Agentūros 2017 m. rugpjūčio 9 d. pažeidimo tyrimo išvados (I t., b. l. 169–175) matyti, kad Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, nustatė, jog Susitarimu nustatant stebėsenos rodiklius buvo pritaikytas neteisingas savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykis (koeficientas) ir konstatavo, kad turėjo būti nustatyti tokie rodikliai: gyventojai, prisijungę prie nuotekų tinklų – 1 507, gyventojai, prisijungę prie vandentiekio tinklų – 1 111. APVA, įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, konstatavo, kad pareiškėjas pagrindė, jog tam tikra dalis gyventojų neprisijungė prie vandentiekio ir nuotekų tinklų dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti. Tokiais veiksniais buvo pripažinta: būstuose nėra įrengti sanitariniai mazgai ir gyventojai atsisako jį įsivesti (96 gyventojų), būstai tapo negyvenami (170 gyventojų), dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus prie nuotekų tinklų neprijungti 56, o prie vandentiekio tinklų – 38 gyventojai. Iš viso 322 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų ir 304 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų buvo sąlygotas veiksnių, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. APVA Tyrimo išvadoje konstatavo, kad Projekto stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas yra 21,49 proc., o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ pasiekimas sudaro 117 proc. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepasiekė vieno iš nustatytų trijų stebėsenos rodiklių.

69. Pažymėtina, kad Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti gyventojais – 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl į aptariamo rodiklio reikšmę neturi būti įtrauktas po šios datos prijungtų gyventojų skaičius. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino po šios datos prie naujai įrengtų nuotekų ir vandentiekio tinklų prijungtų gyventojų skaičių.

70. Pagal Rekomendacijų 261.2 punktą įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių (toliau – rodikliai) reikšmių (išskyrus atvejus, kai įgyvendinami iš ES fondų lėšų bendrai finansuojami techninės paramos projektai), pažeidimas yra nustatomas jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Nustatant pažeidimą atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą. Šiuo atveju rodiklio reikšmės nepasiekimo pagrįstumas taip pat gali būti vertinamas pagal ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos parengtą ir su įgyvendinančiąja institucija suderintą metodiką, kurioje, nepažeidžiant šiose Rekomendacijose pateiktų nuostatų, gali būti detalizuoti rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimo principai atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemonių specifiką. Šis atvejis taikomas tik rezultato rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas), kurių nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu.

71. Pagal Rekomendacijų 263 punktą nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių nepasiekimu įgyvendinus projekto veiklas 261.1 ir 261.2 punktuose nustatytais atvejais, taikomos finansinės korekcijos: kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis (skaičiuojama nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės) daugiau kaip 10 proc. ir iki 25 proc. (įskaitytinai) – 5 proc. finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) (Rekomendacijų 263. 2 p.).

72. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tyrimo išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kaltės nebuvimo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas nepažeidė Sutarties sąlygų, nes, kaip jau minėta, pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktą pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu.

73. Vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš Europos Sąjungos (fondo) ir nacionalinio biudžetų lėšų buvo finansuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ginčo tinklų tiesimu ir šie darbai buvo atlikti, nepaneigia neigiamo poveikio biudžetams. Taigi nėra poreikio pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su PAFT 196 punkto (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija) taikymu, nes, kaip matyti iš šios nuostatos hipotezės, ji galimybę ištaisyti pažeidimą neatliekant tyrimo numato tik atveju, kai yra padaryti teisės aktų ir (ar) sutarčių sąlygų pažeidimai, „<...> neturintys finansinių pasekmių (dėl to neatsirado ES biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių patiriant nepagrįstas išlaidas) <..>.“

74. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl skundžiamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo finansinės korekcijos aspektu, pažymi, kad Teisingumo Teismas jau ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos, kurias valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimų veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, visų pirma įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas. Pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Aplinkybė, kad grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala, nepaneigia šios išvados (žr. 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo sujungtose bylose Județul Neamț, C-260/14 ir C‑261/14, EU:C:2016:360 (toliau – ir Sprendimas Neamț) 49 ir 50 p. bei juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

75. Sprendimo Neamț 51 punkte Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad valstybių narių atliekamos finansinės korekcijos, taikomos išlaidoms, bendrai finansuojamoms iš struktūrinių fondų, yra administracinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnį, kurio 4 dalis eksplicitiškai nustato, kad „šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis“.

76. Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad „įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas <...>“. Taikant šias priemones „<..> apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą“ (Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 2 d.).

77. Kad taikant tokias administracines priemones, kaip minėta finansinė korekcija, privalu paisyti ir proporcingumo reikalavimo, yra aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus.“ Paminėtina ir Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis, kuria šiuo metu aiškiai reikalaujama, kad „valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų <...> finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą“.

78. Be aptarto reikalavimo taikyti proporcingą finansinę korekciją, Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Reglamento Nr. 1083/200 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, be kita ko, reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu (kaip yra nagrinėjamu atveju) tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C‑406/14, EU:C:2016:562 (toliau – ir Sprendimas Wrocław – Miasto na prawach powiatu) 47 ir 48 p.).

79. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo korekcija.

80. Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl priemonių, kuriomis siekiama ginti Sąjungos finansinius interesus, Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Komisija gali nuspręsti taikyti vienodo tarifo korekciją, kai neįmanoma tiksliai nustatyti Europos Sąjungos patirtų nuostolių (žr. 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje Belgija prieš Komisiją, C‑418/06 P, EU:C:2008:247, 136 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Savo ruožtu teigtina, kad ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti vienodo dydžio korekciją, kai nustato pažeidimą. Iš tiesų, tokio, kaip ginčo stebėsenos rodiklio, nepasiekimo atveju gali būti sudėtinga tiksliai nustatyti biudžeto (fondų) patirtus nuostolius, o vienodo tarifo korekcija palengvina šių institucijų užduotį ir sustiprina teisinį saugumą, nes tokį koregavimą lengviau numatyti (šiuo klausimu taip pat žr. Generalinio advokato 2015 m. lapkričio 17 d. išvados byloje C 406/14, EU:C:2015:761, 60 ir 61 p.).

81. Vis dėlto minėto Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 49 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad nors prieš tai aptarti reikalavimai dėl vertinimo kriterijų netrukdo, kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą.

82. Rekomendacijų 263.2 punkte numatytas vienodo tarifo koregavimas yra siejamas išimtinai su neįgyvendinta stebėsenos rodiklio reikšme, o ne paties pažeidimo ypatybėmis bei aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, negali būti neproporcingo koregavimo. Tačiau aptariamos Rekomendacijų nuostatos nenumato galimybės atsižvelgti į visas aplinkybes, kurioms esant gali reikėti patikslinti dėl konkretaus pažeidimo taikomą vienodo tarifo korekciją. Vien tai, kad finansinės korekcijos dydis yra diferencijuojamas išimtinai pagal stebėsenos rodiklio nepasiekimo mąstą (intervalus) (vienoda korekcija taikoma, pvz., kai nepasiekiama 26 proc. ir kai nepasiekiama 40 proc. rodiklio reikšmės), visiškai neatsižvelgiant į pačio rodiklio turinį ir juo siekiamus tikslus bei nėra galimybės jo (tarifo) koreguoti pagal individualias kiekvieno atvejo aplinkybes, neleidžia konstatuoti, kad šie Rekomendacijose nustatyti dydžiai visais atvejais yra proporcingi. Todėl vertintina, kad Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės keisti jų 263.2 punkte nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis minėtas Sąjungos teisės nuostatas.

83. Vadovaujantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (pvz., žr. Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, EU:C:1978:49, 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C 187/00, EU:C:2003:168, 73 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, EU:C:2009:719, 81 p. ir kt.). Be to, pareiga užtikrinti Sąjungos teisės taikymą priimant sprendimus ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių tiesioginį poveikį turinčioms Sąjungos teisės nuostatoms, yra nustatyta visoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o ne tik teisminėms institucijoms (žr. Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Banco de Santander, C-274/14, EU:C:2020:17, 78 p.).

84. Šios aplinkybės eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Rekomendacijų nuostatų teisėtumo; be to, minėtos Sąjungos teisės nuostatos, kiek jos taikytinos ginčo teisiniams santykiams, yra aiškios, todėl nėra pagrindo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

85. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei APVA, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Šių reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimas dėl PAFT ir Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo.

86. Sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinių nuostatų, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo, galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai.

87. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl netinkamai pritaikytos finansinės korekcijos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje skundžiamą sprendimą ir panaikinęs skundžiamą įsakymą, bet neperdavęs klausimo dėl finansinės korekcijos taikymo spręsti atsakovui nagrinėti iš naujo, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens APVA apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

88. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti tyrimą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 30 ir 34 punktų atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio nuostatoms, pažymi, kad minėtos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo) asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Tačiau aptartos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) Projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-14-552/2017; 2019 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1-629/2019).

89. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis procesinis teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, todėl yra pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

90. Pareiškėjas prašo priteisti 23 Eur žyminio mokesčio ir 6 292 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nustatyta, kad pareiškėjas teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio (I t., b. l. 197), todėl šios išlaidos priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.

91. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

92. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos dėl teisinės pagalbos išlaidų) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

93. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą teisme buvo atstovaujamas advokatų V. ir partnerių kontoros AVIP advokatų (2017 m. rugsėjo 19 d. atstovavimo sutartis, I t., b. l. 196). Pareiškėjas patirtoms išlaidoms už advokatų suteiktas teisines paslaugas pagrįsti pateikė 2017 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV 0876 3 146 Eur sumai ir 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV 0899 3 416 Eur sumai. Minėtose sąskaitose nurodyta, kad teisinės paslaugos suteiktos vykdant 2017 m. rugsėjo 19 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. F5-71 bei nurodytas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtos bylos numeris. Šios sąskaitos apmokėtos atitinkamai 2017 m. gruodžio 27 d. ir 2018 m. sausio 31 d.

94. Pareiškėjas pateikė suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, iš kurios matyti, kad prašoma priteisti 2 100 Eur už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis paduotas 2017 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2017 m. I ketvirtį sudarė 817,60 Eur. Pagal Rekomendacijų dėl teisinės pagalbos išlaidų 8.2 punktą apskaičiuojant maksimalų išlaidų dydį už ieškinį taikytinas koeficientas 2,5. Atitinkamai maksimali galima priteisti suma už skundo teismui parengimą būtų 2 044 Eur.

95. Pareiškėjas prašo priteisti 200 Eur išlaidas už atstovavimą pareiškėjui ir kitoms vandentvarkos įmonėms, ginčijančioms analogiškus įsakymus, derybose dėl taikos sutarties sudarymo. Šios išlaidos laikytinos tiesiogiai nesusijusiomis su byla, be to, kaip matyti, atstovauta ne tik pareiškėjui, išlaidos nedetalizuotos, todėl nepagrįstos ir pareiškėjui iš atsakovo nepriteistinos.

96. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 350 Eur už prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą parengimą, 350 Eur už pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. prašymų dėl papildomų įrodymų parengimą, 2018 m. rugpjūčio 22 d. rašytinių paaiškinimų parengimą, 400 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą pareiškėjui 2018 m. sausio 10 d., kovo 28 d. ir rugpjūčio 22 d. teismo posėdžiuose. Šios išlaidos grindžiamos sąskaitomis faktūromis už teisines paslaugas, kurios išrašytos iki aptariamų teisinių paslaugų suteikimo, sąskaitose nenurodyta, kad jos yra išankstinės. Apmokėjimas pagal pateiktas sąskaitas taip pat atliktas iš esmės iki teisinių paslaugų suteikimo. Todėl prašomos priteisti išlaidos už aptartas teisines paslaugas laikytinos nepagrįstomis ir nepriteistinos.

97. Pareiškėjas prašo priteisti 2 500 Eur išlaidas už atsiliepimų į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens APVA apeliacinius skundus (2 vnt.) parengimą ir 42 Eur už pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą. Pažymėtina, kad byloje skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas 2018 m. rugsėjo 11 d., o mokėjimai už išlaidas atlikti 2017 m. gruodžio ir 2018 m. sausio mėnesį. Taigi išlaidos, kurias pareiškėjas pagrindė aptartais dokumentais, patirtos iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šios pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos laikytinos nesusijusiomis su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme bei nepagrįstomis, todėl nepriteistinos.

98. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina bendra 2 067 Eur suma (23 Eur + 2 044 Eur) patirtų teismo išlaidų atlyginimui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skuodo vandenys“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. D1-699 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-093 vykdytojui UAB „Skuodo vandenys“, grąžinimo“ ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.“.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skuodo vandenys“ naudai 2 067 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė