7e85b61c-fd9c-443c-a2cc-cbdecd521aee · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-593-885/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28617-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.1; 2.1.15.3.3.1; 2.4.6.1 (N) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei, nuteistojo S. T. gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskiui (Vladislav Latušinskij), nuteistojo J.

Å . gynėjui advokatui Stasiui Karveliui, nukentėjusiojo U. S. atstovei pagal įstatymÄ L. S., jo įgaliotajai atstovei advokatei Agatai Aganauskienei, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. T. ir nukentėjusiojo U. S. atstovės pagal įstatymÄ L. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo: S. T. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, S. T. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti socialinės globos ir priežiūros įstaigose ir organizacijose atėmimas trejiems metams. J. Š. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, J. Š. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti socialinės globos ir priežiūros įstaigose ir organizacijose atėmimas trejiems metams.

Nukentėjusiojo U. S. įgaliotos atstovės advokatės Agatos Aganauskienės civilinis ieÅ¡kinys dėl nukentėjusiajam padarytos 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iÅ¡ nuteistųjų atmestas. IÅ¡ S. T. ir J. Å . nukentėjusiojo U. S. atstovės pagal įstatymÄ L. S. naudai priteista po 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. S. T. ir J. Å ., bÅ«dami valstybės tarnautojui prilygintais asmenimis – Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centro „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Paslaugų centras) (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo padėjėjais, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, virÅ¡ijo jiems suteiktus įgaliojimus, numatytus Paslaugų centro direktoriaus įsakymu Nr. V-25 patvirtinto 2021 m. vasario 8 d. (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo padėjėjo pareigybės apraÅ¡ymo antro skyriaus 5.5 punkte – mokėti tinkamai bendrauti su socialinių paslaugų gavėjais, 5.6 punkte – mokėti kurti saugiÄ aplinkÄ socialinių paslaugų gavėjams, trečio skyriaus 6.3 punkte – atlikti veiklÄ , susijusiÄ su vaiko savitarna, savitvarka, poilsiu ir vykdo vaiko priežiÅ«rÄ , 6.8 punkte – vadovautis etikos normomis ir vertybinėmis nuostatomis, gerbia vaikus, 6.9 punkte – teikiant paslaugas pasirinkti tinkamus, vaiko poreikius ir interesus atitinkančius darbo metodus, 6.11 punkte – stebėti emocinę ir fizinę vaiko bÅ«senÄ , rÅ«pintis jo saugumu, nepalikti vaikų be priežiÅ«ros – 6.13 punkte – nedelsiant informuoti socialinį darbuotojÄ apie ypatingus įvykius arba iÅ¡kilusias problemas su socialinių paslaugų gavėju, neteisėtai panaudojo fizinę prievartÄ prieÅ¡ neįgalų nepilnametį nukentėjusįjį U.

S., gim. (duomenys neskelbtini), nežymiai sutrikdydami jo sveikatÄ : 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuo 15.00 val. iki 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Paslaugų centre, kartu dirbdami socialinio darbuotojo padėjėjais, panaudojo fizinį smurtÄ neįgalaus nepilnamečio U. S. atžvilgiu, pasireiÅ¡kusį tuo, kad S. T. rankos delnu ir maistinės plėvelės rulonu sudavė nenustatytÄ skaičių smÅ«gių nukentėjusiajam U. S. per sėdmenis ir Å¡launis, o J. Å . koja spyrė nenustatytÄ skaičių smÅ«gių ir maistinės plėvelės rulonu sudavė nenustatytÄ skaičių smÅ«gių nukentėjusiajam U.

S. per sėdmenis ir Å¡launis, taip sukeldami Å¡iam fizinį skausmÄ ir padarydami poodines kraujosruvas sėdmenyse, Å¡launyse, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais nusikalstamais veiksmais padarydami didelę neturtinę (moralinę) žala nukentėjusiajam U. S. bei didelę žalÄ valstybės institucijai – Paslaugų centrui ir Lietuvos valstybei, nes buvo Å¡iurkščiai pažeisti įstatymai, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iÅ¡kreipta tarnybinės veiklos esmė, sumenkintas valstybės institucijos įvaizdis bei autoritetas, diskredituotas minėtos institucijos ir valstybės tarnautojo vardas.

Å iais savo veiksmais S. T. ir J. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. T. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, o jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti sankcijoje numatytÄ bausmę. 2.1. Apelianto teigimu, tiek praneÅ¡ime apie įtarimÄ , tiek pirmosios instancijos nuosprendyje yra deklaratyviai nurodoma, kad S. T. savo veiksmais padarė didelę žalÄ Paslaugų centrui ir Lietuvos valstybei, tačiau nagrinėjamu atveju neatsižvelgta į įpareigojimÄ konstatuoti, jog yra padaryta didelė žala ir tokiÄ iÅ¡vadÄ motyvuoti.

Apeliantas pažymi, kad tais atvejais, kai tokia žala nėra įrodyta, valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų veikos negali bÅ«ti kvalifikuojamos pagal BK 228 straipsnį. Aptariamu atveju nei prokuroras, nei jokia kita institucija į bylÄ nepateikė jokių didelės žalos egzistavimÄ pagrindžiančių įrodymų. Be to, po Å¡io įvykio Paslaugų centras tęsia normalų kasdienį darbÄ , taip pat nebuvo atvejų, kad dėl aptariamo incidento potencialÅ«s paslaugų gavėjai atsisakytų centro paslaugų ir t.t. 2.2.

Apeliantas nurodo, kad nors neginčija plekÅ¡telėjimo delnu, tačiau abejoja ar nukentėjusysis gali jausti fizinį skausmÄ . Net ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2196/2021 (01) nurodoma, jog U. S. tik galėjo jausti fizinį skausmÄ , t. y. Å¡i iÅ¡vada nėra kategoriÅ¡ka. Pabrėžiama, kad nukentėjusiojo tėvai nevertino savo sÅ«naus savęs žalojimosi kaip skausmo sau pačiam sukėlimo, ir nenurodė, kad dėl to jų sÅ«nus patiria fizinį skausmÄ ar moralinę žalÄ . Taip pat akcentuojama, kad grįžęs į Paslaugų centrÄ po dviejų dienų, nukentėjusysis elgėsi įprastai.

Tai tik patvirtina, kad Å¡iuo atveju negalima konstatuoti moralinės žalos buvimo. 2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma tai, kad teismas nuosprendyje nevertino galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojo ir paprasto darbuotojo atribojimÄ , o taip pat neatsižvelgė ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ . Apeliantas pažymi, kad teismas, pripažindamas, jog kaltininkas yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, turi nurodyti ir bylos duomenimis pagrįsti, pagal kokį iÅ¡ BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyviųjų požymių asmuo prilyginamas valstybės tarnautojui. 2.4.

Apeliantas teigia, kad vien tai, jog asmenims, vykdantiems funkcijas įgyvendinant valstybės valdžiÄ , padeda ar jų veiklÄ aptarnauja kiti asmenys, dirbantys institucijos, per kurias yra vykdomos valstybės funkcijos, savaime nereiÅ¡kia to, kad ir Å¡ie kiti asmenys vykdo kokias nors funkcijas įgyvendinant valstybės valdžiÄ . Pažymima, jog Konstitucija nesudaro jokių prielaidų visus asmenis, dirbančius valstybės ar savivaldybių institucijose ar kurių veikla yra atlyginama iÅ¡ valstybės (savivaldybių) biudžeto, teisės aktuose kaip valstybės tarnautojus traktuoti vien tuo pagrindu, kad jie dirba minėtose institucijose arba kad jų veikla atlyginama iÅ¡ valstybės (savivaldybių) biudžeto. 2.5.

Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nekonstatuota, pagal kokį konkretų iÅ¡ BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytÄ alternatyvųjį požymį S. T. buvo prilygintas valstybės tarnautojui. Akivaizdu, kad negalima vadovautis BK 230 straipsnio 2 dalimi, kaip tÄ darė teismas, kadangi nurodytoje normoje kalbama apie asmenis, atliekančius valdžios atstovo funkcijas, arba dirbančius užsienio valstybės institucijose, Europos SÄ jungos institucijose ir t.t. Dėl Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad jis atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. 2.6.

Apeliantas nesutinka, kad jo paaiškinimai ir parodymai yra nenuoseklūs ar prieštaringi. Jis teigia, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinime nurodė šio įvykio aplinkybes, analogiškus paaiškinimus davė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdyje. Plėvelės rulonu jis niekada nieko nemušė, priešingai nei nurodė J. Š. Faktas, jog su nukentėjusiuoju jis puikiai sutarė, nėra paneigtas, o priešingai – patvirtintas 2021 m. rugpjūčio 24 d. Nr. 3 protokole, taip pat niekas neatsižvelgė į tai, kad U.

S. jis pažįsta dar nuo tada, kai dirbo ligoninėje bei žinojo kaip su nukentėjusiuoju reikia elgtis. Bylos duomenys parodo, kad apeliantas neturėjo priežasčių naudoti prieÅ¡ nukentėjusįjį smurto. Sutiktina, kad delno pliaukÅ¡telėjimai galėjo sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , todėl tokie veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo U. S. atstovė pagal įstatymÄ L. S. (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį ir tenkinti byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl nukentėjusiajam U. S. padarytos 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iÅ¡ nuteistųjų. 3.1. Apeliantės teigimu, vienas iÅ¡ teisės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalyje, realizavimo bÅ«dų yra civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese.

Pabrėžiama, kad civilinis ieÅ¡kinys tapo baudžiamosios bylos dalimi bei turėjo bÅ«ti nagrinėjamas. 3.2. Nesuprantama, kodėl teismas paneigė jos teisę pasirinkti atsakovus, kaip tai numatyta BPK 109 straipsnyje. Baudžiamasis įstatymas numato galimybę priteisti nukentėjusiojo patirtos žalos atlyginimÄ tiek iÅ¡ kaltinamojo, tiek iÅ¡ už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens, tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nusprendė paneigti Å¡iÄ teisę ir taip pažeidė BPK nuostatas, kadangi konstatavo, kad bÅ«tent nuteistųjų darbdavys turi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . 3.3.

Apeliantės nuomone, nei BPK 109 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.264 straipsnio normos neturi tiek imperatyvumo, jog paneigtų asmens teisę pasirinkti, kam reikšti ieškinį. Nurodytos teisės negali paneigti ir teismo aktyvumas, o teismas, nagrinėdamas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus, vadovaujasi BPK.

4. Atsiliepime į apeliacinius skundus civilinio atsakovo Paslaugų centro atstovė R. R. (toliau – ir atstovė) praÅ¡o S. T. apeliacinio skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra bei palaiko U. S. įstatyminės atstovės skundo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ nuteistųjų S. T. ir J. Å . 4.1. Atsiliepime nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, jog Å¡ioje byloje tinkamas civilinis ieÅ¡kovas yra Paslaugų centras. Vadovaudamasi BPK nuostatomis, atstovė nurodo, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja BPK, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. 4.2.

Atstovė pažymi, jog nagrinėjamu atveju konkretÅ«s nusikalstami veiksmai buvo atlikti pačių nuteistųjų tyčiniais veiksmais, kurie virÅ¡ijo jų įgaliojimus ir piktnaudžiaujant savo tarnybine padėtimi, todėl S. T. ir J. Å . laikytini tinkamais civiliniais atsakovais. Be to, nukentėjęs asmuo turi teisę pasirinktį asmenį, iÅ¡ kurio reikalaujama atlyginti neturtinę žalÄ .

5. Teisiamojo posėdžio metu nuteistojo S. T. gynėjas prašė tenkinti S. T. apeliacinį skundÄ ir nukentėjusiojo U. S. atstovės pagal įstatymÄ apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ ir įgaliotoji atstovė prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo S. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo J. Å . gynėjas prašė J. Å . atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokurorė prašė nuteistojo S. T. apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentėjusiojo U.

S. atstovės pagal įstatymÄ apeliacinį skundÄ tenkinti. II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmetami 6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to yra praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu veikos kvalifikavimu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir praÅ¡o jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ savo apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį ir tenkinti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį visa apimtimi, t. y., solidariai priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ nuteistųjų. Dėl nuteistojo S. T. apeliacinio skundo 7. Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiagoje esančiais duomenimis, įvertinęs skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas.

8. BK 228 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui arba jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, o asmens įgaliojimų virÅ¡ijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas.

9. Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialusis subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurių sÄ voka pateikta BK 230 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje S. T. – socialinio darbuotojo padėjėjas, dirbantis Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centre „(duomenys neskelbtini)“ – prilygintas valstybės tarnautojui. BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba ar kitais įstatyme nustatytais pagrindais eina pareigas vieÅ¡ajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti Å¡io juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. Kaip matyti iÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo, valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas yra siejamas su dviem bÅ«tinosiomis sÄ lygomis:

1) darbu arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais pareigų ėjimu vieÅ¡ajame arba privačiame juridiniame asmenyje arba kitoje organizacijoje arba vertimusi profesine veikla, ir 2) atitinkamų administracinių įgaliojimų turėjimu arba teisės veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu turėjimu, arba viešųjų paslaugų teikimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju yra nustatytos abiejų minėtų sÄ lygų buvimas. 9.1. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina tai, kad S. T. 2021 m. kovo 24 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį su Paslaugų centru (2 t., b. l. 5-6), pagal kuriÄ Ä¯sidarbino socialinio darbuotojo padėjėju.

Tai, kad nuteistasis dirbo minėtame juridiniame asmenyje patvirtina ir byloje esantys liudytojų E. P., J. M., A. P., R. R., A. Z.-M. bei paties nuteistojo parodymai. Taigi nagrinėjamu atveju neginčijamai įrodyta, kad S. T. nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo Paslaugų centre, kas leidžia konstatuoti, jog pirmoji BK 230 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sÄ lyga yra neabejotinai įrodyta. 9.2. Kaip matyti iÅ¡ biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centro „(duomenys neskelbtini)“ nuostatų (2 t., b. l. 18-24), Å¡ios įstaigos veiklos tikslas – teikti socialinės globos ir kompleksines paslaugas (socialines, asmens sveikatos priežiÅ«ros, ugdymo ir kt.) neįgaliems vaikams ir (ar) elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams ir jų Å¡eimos nariams, siekiant sumažinti vaikų neįgalumo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir raidos sutrikimus bei palengvinti vaiko integracijos procesÄ , užtikrinant vaiko įvairiapusiÅ¡kus poreikius ir jo geriausius interesus.

Kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, Å¡io pobÅ«džio paslaugos laikytinos vieÅ¡osiomis, o nuteistojo S. T. pareigybės apraÅ¡ymas (2 t., b. l. 7-8) patvirtina, kad nuteistasis veikos padarymo metu teikė vieÅ¡Ä sias – socialinės globos – paslaugas, kuriomis yra užtikrinamas bei tenkinamas vieÅ¡asis interesas. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad S. T. atitinka ir antrÄ jÄ bÅ«tinÄ jÄ BK 230 straipsnio 3 dalies sÄ lygÄ dėl jo prilyginimo valstybės tarnautojui.

10. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų, kodėl S. T. turėtų bÅ«ti laikomas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apelianto argumentais. Kaip matyti iÅ¡ BK 230 straipsnio 3 dalies, asmens pripažinimas specialiuoju BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo subjektu yra siejamas su alternatyvių, nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančių požymių nustatymu. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nekvestionuotinai nustatyta, jog S. T. ėjo pareigas Paslaugų centre nusikalstamos veikos padarymo metu, o jo užimamos pareigos pasireiÅ¡kė viešųjų paslaugų teikimu. Teisėjų kolegija sutinka, jog aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad S. T. atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sÄ lygas, todėl buvo pagrįstai pripažintas BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu.

11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad S. T. veiksmais buvo padaryta didelė žala. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su Å¡iais apelianto argumentais. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai pasisakyta dėl Å¡io vertinamojo požymio, o pirmosios instancijos teismo argumentai pagrįsti ne tik teisės normų aiÅ¡kinimu, tačiau ir formuojama teismų praktika. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadoms, jog aptariamu atveju buvo patirta didelė neturtinio pobÅ«džio žala dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, kadangi nuteistieji neteisėtais veiksmais, virÅ¡ydami jiems suteiktus įgaliojimus, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ .

Tokie S. T. ir J. Å . veiksmai sukėlė didelę neturtinę žalÄ ne tik fiziniam asmeniui, tačiau ir valstybės institucijai bei Lietuvos valstybei. Todėl apelianto argumentai, jog byloje neįrodytas didelės žalos kriterijaus egzistavimas, atmestini kaip nepagrįsti.

12. Esant nurodytų aplinkybių visumai atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog teismas tinkamai nemotyvavo BK 230 straipsnio 3 dalies sÄ lygų egzistavimÄ nagrinėjamu atveju. Skundžiamame nuosprendyje yra detaliai ir iÅ¡samiai aptartos priežastys, kodėl S. T. laikomas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu ir, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, savo sprendimÄ pirmosios instancijos teismas negrindė S. T. prilyginimo valstybės tarnautojui iÅ¡imtinai tuo, jog Paslaugų centro savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė.

Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo atliktu veikos kvalifikavimu nėra pakankamas pagrindas teigti, jog teismo priimtas sprendimas yra neteisingas. Aukščiau aptartos aplinkybės taip pat pagrindžia, kodėl S. T. veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Esant nustatytiems specialiojo subjekto požymiams nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog nuteistojo S. T. veiksmai nukentėjusiajam galėjo sukelti tik fizinį skausmÄ , tačiau nesukėlė kitų BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.

13. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nuteistojo parodymai buvo nepagrįstai laikomi nenuosekliais ir prieÅ¡taringais. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, vertindamas apelianto parodymus bei kitus nuteistojo ryÅ¡ius su nukentėjusiuoju U. S. apibÅ«dinančius duomenis, nepažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadas, nepalankias nuteistajam, nesudaro jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo kaltė pagrįsta prielaidomis ar įrodymai buvo vertinami pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, o apylinkės teismo nuosprendyje padarytos teismo iÅ¡vados yra netinkamai motyvuotos. Dėl nukentėjusiojo U. S. atstovės pagal įstatymÄ apeliacinio skundo 14. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį ir iÅ¡ nuteistųjų S. T. ir J.

Å . solidariai priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio argumentus, sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti šį apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ .

15. Žalos atlyginimÄ , kai baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys, reglamentuoja BPK X skyrius. BPK 115 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo bei dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Kaip yra matyti iÅ¡ skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžio, teismas nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ ir įgaliotosios atstovės advokatės ieÅ¡kinį atmetė, kadangi ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. Teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai motyvavo šį sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo sprendimu ir jį keisti apeliacinio skundo argumentais.

16. BPK 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

17. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbÄ ne tik darbo sutarties, bet ir civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikė ne savo rizika, o atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ pagal šį CK straipsnį, be bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), reikia nustatyti ir papildomas sÄ lygas, t. y., turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi bÅ«ti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-458/2021).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusiajam žala padaryta Paslaugų centro darbuotojams S. T. ir J. Å . vykdant tiesiogines darbo funkcijas, kÄ patvirtina tiek byloje esančios minėtų asmenų darbo sutartys (2 t., b. l. 5-6, 9), tiek minėtų asmenų pareigybių apraÅ¡ymai (2 t., b. l. 7-8, 10-11). Taigi civiliniu atsakovu, kaip S. T. ir J. Å . darbdavys, pagrįstai buvo pripažintas Paslaugų centras, o nuteistieji buvo pripažinti netinkamais civiliniais atsakovais nagrinėjamoje byloje.

Su šia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

18. Å iame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ arba atsakovÄ tinkamu ieÅ¡kovu arba atsakovu. CPK 45 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, jog atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas bylÄ nagrinėja iÅ¡ esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad aiÅ¡kindamas Å¡ias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teisės normos prasmę praÅ¡yti netinkamÄ Å¡alį gali bet kuri Å¡alis, taip pat Å¡is pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva, tačiau bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021).

19. Kaip yra matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, 2021 m. balandžio 13 d. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 179-183) teismas pasiÅ«lė nukentėjusiojo įgaliotajai atstovei advokatei patikslinti pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį. Tačiau, kaip yra matyti tiek iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvų, tiek iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, nukentėjusiojo U. S. atstovės pagal įstatymÄ ir įgaliotosios atstovės advokatės pozicija aptariamu klausimu nesikeitė nei pirmosios instancijos teisme, nei bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Pritartina skundžiamo nuosprendžio motyvams, jog Å¡iuo atveju teismas, nesutinkant civiliniam ieÅ¡kovui, savo iniciatyva negali keisti netinkamo civilinio atsakovo, kadangi taip bÅ«tų ne tik pažeistos ieÅ¡kovo teisė ir dispozicija pačiam pasirinkti atsakovÄ , tačiau ir per plačiai taikomi teismo aktyvumo, ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo principai. Vien tai, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad Å¡iuo atveju civiliniai atsakovai pasirinkti tinkamai, nėra pakankamas pagrindas sutikti su apeliacinio skundo motyvais.

Pabrėžtina, jog BPK X skyriaus nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į CK ir CPK normas. Nustačius, jog nuteistuosius įdarbinęs juridinis asmuo turi pareigÄ atlyginti dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusiÄ Å¾alÄ , civilinio ieÅ¡kinio, nukreipto į S. T. ir į J. Å ., tenkinimas yra negalimas. Esant nurodytų aplinkybių visumai, nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir keisti skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo.

20. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas bei priimtas nepažeidžiant įstatymų, todėl S. T. ir nukentėjusiojo U. S. atstovės pagal įstatymÄ apeliaciniai skundai atmetami ir skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendis yra paliekamas galioti nepakeistas. Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo 21. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. spalio 17 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. APD-2022-10747 už E. Žilėnienės teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam. Pažymoje nurodoma, kad iÅ¡ viso valstybės naudai priteistina suma sudaro 113,33 Eur.

22. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. lapkričio 8 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. APD-2022-11829 už S. Karvelio teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajam J. Å .. Pažymoje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina suma sudaro 123,33 Eur.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iÅ¡ kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susidariusios dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, yra atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

24. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad 2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi advokatė E. Žilėnienė atleista nuo tolesnio U. S. atstovavimo baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯vyko vienas posėdis, kurio metu atstovė advokatė atleista nuo tolesnio atstovavimo, o nukentėjusiojo U. S. atstovės pagal įstatymÄ L. S. apeliacinis skundas atmetamas, spręstina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos 113,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos Å¡iuo atveju nepriteisiamos.

25. Akcentuotina tai, kad J. Å . pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjami kito nuteistojo ir nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ apeliaciniai skundai, kurie yra atmetami. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog baudžiamojoje byloje bÅ«tinybę skirti J. Å . gynėjÄ numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo bÅ«tinas valstybės iniciatyva. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo S. T. ir nukentėjusiojo U. S. atstovės pagal įstatymÄ L. S. apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidų 113,33 Eur (už E. Žilėnienės teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam U. S.) bei 123,33 Eur (už S. Karvelio teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajam J.

Š.) valstybės naudai nepriteisti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Arūnas Bartkus Ieva Gavelytė-Kalytienė Nijolė Žimkienė