Legislator Case Law & Legislation
7e85b463-8a9e-416a-b6e0-7a4e638ac6ee AI generated

7e85b463-8a9e-416a-b6e0-7a4e638ac6ee · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 7e85b463-8a9e-416a-b6e0-7a4e638ac6ee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau (penkis tÅ«kstančius litų) Lt neturtinės žalos G. T., 4844,83 Lt (keturis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis

Legislator headnote

AI generated

7e85b463-8a9e-416a-b6e0-7a4e638ac6ee · Panevėžio apygardos teismas: galvoje, nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžiai bei jo sveikata dėl to sutrikdyta nesunkiai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Pranas Šimkus

Pranešėjas Pranas Šimkus                              Baudžiamoji byla Nr.

1A-400-185-2013

Teisėja Silvija JakÅ¡tienė                            Â

Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00394-2012-2

                                                                  Â

Procesinio dokumento kategorija 2.4;

2.4.9.

                                                                  Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio

17 d.

Panevėžys

                     Panevėžio apygardos teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko

Prano Å imkaus,

teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Petro

Meidaus,

sekretoriaujant Astai Railaitei,

dalyvaujant prokurorui Gražvydui

Kazlauskui,

gynėjui

advokatui Žygimantui Rutkauskui,

nuteistajam A. J.,

viešame teismo

posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. J. apeliacinį

skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliauÂ

BK) 138 str. 2 d. 8 p. ir nubaustas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

                  Priteista iš A.

J. 80, 55 Lt (aštuoniasdešimt litų 55 centus) turtinės žalos ir 5000

(penkis tūkstančius litų) Lt neturtinės žalos G. T., 4844,83 Lt (keturis tūkstančius aštuonis

šimtus keturiasdešimt keturis litus 83 centus)

Panevėžio teritorinei ligonių kasai.

                     Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

Â

N U S T A T Ė :

       A. J. nuteistas

už tai, kad 2012 m. gegužės 8 d., apie 13.40 val., Panevėžyje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu,

pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu dėl menkavertės dingsties, prie alaus baro, esančio adresu J. Basanavičiaus

g. 47, Panevėžyje, iš chuliganiškų

paskatų sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius G. T. į

įvairias kūno vietas, dėl ko G. T. buvo padarytas galvos

smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties sumušimas, muštinės žaizdos

galvoje, nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžiai bei jo sveikata dėl to sutrikdyta nesunkiai.

                     Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo pakeisti Panevėžio miesto

apylinkės teismo 2013 m.

balandžio 4 d. nuosprendį:

padarytÄ veikÄ iÅ¡ BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į BK 139 str. 1 d., ir

paskirti mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo

bausmę arba skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, arba atleisti nuo

baudžiamosios atsakomybės dėl būtinosios ginties. Skunde A. J. nurodo, kad jo veiksmus prieš nukentėjusįjį G. T. nulėmė ne chuliganiškos paskatos, bet tarpusavio

konfliktas, prasidėjęs dar alaus bare. Savo

veiksmais sutrikdyti

viešosios tvarkos ar rimties bei pademonstruoti niekinantį požiūrį į

aplinkinius nesiekė, G. T. pastūmė išprovokuotas jo

netinkamo elgesio. Teismas neanalizavo priežasčių, dėl kurių kilo konfliktas

tarp jo ir nukentėjusiojo, kokie motyvai paskatino panaudoti smurtÄ , ar nebuvo

asmeniÅ¡kumo kriterijaus,  todėl, apelianto manymu,  padarė neteisingÄ ir

nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , dėl veikos kvalifikavimo.

        Skunde nurodoma, kad

BK 138 straipsnyje numatyta veika gali būti padaryta veikiant tik tiesiogine

tyčia. Tačiau, apeliantas nurodo, kad sužaloti G. T. nenorėjo,

jo veiksmus išprovokavo pats nukentėjusysis, kviesdamas  „vienas ant

vieno", įžeidinėjo, minėdamas, kad Alytaus pataisos namuose „sėdi

gaidžiai" ir, iškėlęs rankas, agresyviai artindamasis prie jo. Pastūmė

nukentėjusįjį, kad jis nesiartintų, jokių kitų veiksmų jo atžvilgiu neatliko.

Kad G. T. galėjo susižaloti griūdamas, nepaneigia ir

teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nėra kategoriškai nurodyta, kad G. T. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tik suduodat

smūgius. Todėl jo padaryta neatsargi veika kvalifikuotina pagal BK 139 str. 1

d.

         Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas

nepagrįstai pripažino įrodymu vaizdo įraÅ¡Ä kompaktinėje laikmenoje, kuriÄ

nenustatytas asmuo paliko Panevėžio miesto policijos komisariato Operatyvaus

valdymo poskyryje, nes jis neatitinka BPK 20 str. 4 d. numatyto įrodymų

leistinumo principo. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys ir

tik tokie duomenys, kurių patikimumas gali būti patikrintas BPK priemonėmis.

Teisėtais būdais gautais laikomi tokie duomenys, kurie surinkti atliekant BPK

ar kituose teisės aktuose numatytus veiksmus. Šiuo atveju įrašas buvo

nenustatyto asmens tiesiog paliktas policijos komisariate, kas ir kokiomis

aplinkybėmis šį įraÅ¡Ä padarė ir pateikė, byloje nėra nustatyta. Netirta, ar Å¡is

vaizdo įrašas yra originalus, nesumontuotas ir pan. Kadangi įrodymu negali būti

laikomi duomenys, kurių patikimumas BPK numatytomis priemonėmis teismo proceso

metu negali būti patikrintas (nebuvo galimybės apklausti asmenį, padariusį ir

pateikusį šį vaizdo įraÅ¡Ä ), todėl Å¡is įraÅ¡as teismo negalėjo bÅ«ti pripažintas

įrodymu ir teismas negalėjo juo remtis, priimant nuosprendį.

        Apeliantas tvirtina,

kad jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms, kurios Å¡alina jo baudžiamÄ jÄ

atsakomybę. Tačiau, teismui konstatavus bÅ«tinosios ginties ribų virÅ¡ijimÄ , bausmė

turėtų būti švelninama.

         Skunde nurodoma, kad

teismo paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta. Nors veikÄ , kuri turėtų bÅ«ti

vertinama kaip neatsargus nusikaltimas, padarė būdamas teistas, tačiau ankstesni

teistumai yra dėl visai kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo. Be to

teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atmetė jo ir liudytojų parodymus, kad konfliktÄ

išprovokavo pats nukentėjęs. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo įžeidinėdamas,

kvietimas eiti „vienas ant vieno", sekimas paskui jį išeinant iš baro,

mojavimas rankomis prieš jį, teismo turėjo būti vertinamas, kaip provokuojantis

ir turėjęs įtakos veikos padarymui, ir ši aplinkybė teismo turėjo būti

vertinama, kaip atsakomybę švelninanti. Visiškai nepagrįstai atsakomybę

sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad veikos padarymo metu buvo

apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.  Konstatuoti,

kad veikos padarymo metu asmuo buvo neblaivus, neužtenka - teismas turi nurodyti

motyvus, kad girtumas turėjo įtakos veikos padarymui. Šiuo atveju, girtumas

nebuvo nustatytas, kokiÄ Ä¯takÄ jis turėjo veikos padarymui teismas nenurodė, jis

pats teisme nurodė, kad veikos padarymui girtumas įtakos neturėjo, nesijautė

apsvaigęs, o veikÄ padarė iÅ¡provokuotas nukentėjusiojo.

         Apelianto manymu,

minėtos aplinkybės rodo mažesnį jo, kaip kaltininko, asmenybės pavojingumÄ ,

todėl mano, kad jam paskirtoji laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra aiškiai

per griežta, todėl ji aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka

BK 41 str. įtvirtintos bausmės paskirties.

                     Teismo

posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras

prašė skundo netenkinti.

                     Apeliacinis

skundas atmetamas.

                     Kaip matyti, nuteistasis A. J. skundu

pateikė kelis alternatyvius praÅ¡ymus: perkvalifikuoti jo padarytÄ veikÄ iÅ¡ BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 139

str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas

jos vidurkis arba skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, arba atleisti

nuo baudžiamosios atsakomybės dėl būtinosios ginties.

                     A. J. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,

pripažindamas jį kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 2 d.

8 p.,  įrodymus vertino, pažeisdamas BPK 20 str. 4 d. įtvirtintÄ jų leistinumo

principÄ , todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas iÅ¡vadas. Nuteistojo manymu,

jo veika – G. T. pastūmimas nuo savęs gynybos tikslais,

dėl kurio jis griuvo ir susižalojo, atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl

neatsargumo, numatyto BK 139 str. 1 d., sudėtį. Tačiau

kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad

sprendžiant A. J. kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie bÅ«tų sukliudę

teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ bei

pagrįstÄ nuosprendį, padaryta nebuvo.

         Pirmosios instancijos teismas,

vertindamas įrodymus, laikėsi BPK

20 straipsnio 5 dalies nuostatos, reikalaujančios  išsamiai bei

nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes.  Apkaltinamojo nuosprendžio

aprašomojoje dalyje teismas išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, ir

motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK

305 str. 1 d. 2 p.). Teismo iÅ¡vados dėl A. J. kaltės nesunkiai sutrikdžius G. T. sveikatÄ

dėl chuliganiškų paskatų pagrįstos liudytojų R. K., I. R., R. B., V. V.,

A. L. parodymais, duomenimis, esančiais tarnybiniuose

praneÅ¡imuose, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos RespublikosÂ

teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto N. Ratkaus išvadoje. Minėtais

įrodymais motyvuotai atmesta nuteistojo A. J. bei

liudytoju apklausto jo tėvo R. J. versija, kad A. J., besigindamas nuo  provokuojančiai besielgiančio G. T., šį pastūmė, ko pasėkoje nukentėjusysis griuvo ir

susižalojo. Baro darbuotoja I. R. paliudijo,

kad A. J. į barÄ atėjo apsvaigęs, bare dar gėrė alaus ir

būtent jis buvo be priežasties agresyvus ir dirglus. Tuo tarpu nukentėjusysis,

jos žodžiais tariant, sėdėjo ir tyliai gėrė alų.  Tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja

R. K. papasakojo, kad kresnas vyriÅ¡kis sudavė vienÄ smÅ«gį,

po to kitÄ smÅ«gį liesam vyriÅ¡kiui. Å iam parkritus, pasirodė kraujo klanas. Ji,

iÅ¡bėgusi iÅ¡ parduotuvės suÅ¡uko, jog iÅ¡kvies policijÄ . Tuomet kresnas vyras įėjo

į barÄ , tačiau išėjęs, vėl pradėjo spardyti gulintį žmogų. Atvažiavusiems

policijos pareigÅ«nams parodė nueinantį kresnÄ vyriÅ¡kį. Šį vyriÅ¡kį pareigÅ«nai

sulaikė. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. B. ir

V. V. paaiÅ¡kino, jog į įvykio vietÄ atvyko pagal

iÅ¡kvietimÄ jog spardomas žmogus. Nuvažiavę į įvykio vietÄ , rado gulintį

sužeistÄ Å¾mogų. Nueinantį A. J., kaip asmenį, spardžiusį G. T., jiems parodė moteris, kurios anketinius duomenis

užsirašė. Baro lankytojai policininkams patvirtino, kad būtent A.

J. spardė nukentėjusįjį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR

Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto

N.Ratkaus išvadoje Nr. G765/12(05) nurodoma, kad G. T. konstatuota

galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties sumušimas, muštinės žaizdos

galvoje, nosies kaulų ir apatinio

žandikaulio lūžiai. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai

smūgiuojant kumščiu. Galimybė R. T. susižaloti pačiam

griūnant mažai tikėtina - tam prieštarauja sužalojimų pobūdis (b.l. 27-28). Minėti

įrodymai nepalieka jokių abejonių, kad A. J. ne pastūmė,

kaip nurodoma apeliaciniame skunde, o tyčia sudavė

ne mažiau kaip keturis smūgius G. T. į įvairias kūno

vietas.  Nuteistojo ir liudytoju apklausto nuteistojo tėvo R. J. parodymus, kad konfliktÄ pradėjo agresyviai nusiteikęs

nukentėjusysis, teismas motyvuotai atmetė, kaip norÄ padėti savo sÅ«nui iÅ¡vengti

baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovavo, juolab, kad šis liudytojas R. J. prisipažino buvęs toks girtas, kad nebegalėjo paeiti.

         Taigi,

apeliacinės instancijos teismas, dar kartÄ iÅ¡analizavęs byloje iÅ¡tirtus

įrodymus, konstatuoja, jog A. J. veiksmai - viešoje

vietoje dėl menkavertės dingsties panaudotas fizinis smurtas G.

T. atžvilgiu, dėl ko nesunkiai

buvo sutrikdyta jo sveikata, teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 teisinio str.

2 d. 8 p. Vertinti nuteistojo veiksmus kaip neatsargius ar kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį

nėra jokio pagrindo.

                     Apeliaciniame

skunde nurodoma, kad teismas pažeidė BK 20 str. 4 d. įtvirtintÄ Ä¯rodymų

leistinumo principÄ , nes nepagrįstai pripažino įrodymu vaizdo įraÅ¡Ä kompaktinėje laikmenoje, kuriÄ

nenustatytas asmuo paliko Panevėžio miesto policijos komisariato Operatyvaus

valdymo poskyryje. Iš daiktų apžiūros protokolo (1 t., b.l. 46-47) matyti, kad

05:41 min. trukmės vaizdo įraše buvo užfiksuoti A. J. smūgiai

koja gulinčiam G. T. į galvos sritį, jo sulaikymo momentas

ir kt. Nors, kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, duomenys šiame

kompaktiniame diske užfiksuoti, nesivadovaujant BPK nuostatomis, tačiau tai

nepaneigia jų objektyvumo.  Be to, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios

dalies, kurioje pateikta įrodymų analizė, matyti, kad šiais duomenimis teismas

nesivadovavo,  A. J. kaltei pagrįsti pilnai užteko kitų

byloje esančių patikimų įrodymų.

                     Bausmė

A. J. paskirta teisingai, ji atitinka padarytos veikos

pavojingumÄ ir kaltininko asmenybę. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.)

kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui

pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ

numatytos bausmės išlaikyta teisinga pusiausvyra. Teismas, skirdamas bausmę,

vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Baudžiamojo

kodekso VIII skyriuje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir

teisingo nubaudimo garantijų.

                     Už

kvalifikuotÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ BK 138 straispnio 2 dalies sankcija

numato vienÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ iki penkerių metų. SÄ lygų ir

aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies

ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t.y., skirti švelnesnę bausmės rūšį,

negu numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. sankcijoje, pirmosios

instancijos teismas negalėjo. Teismas tinkamai įvertino visas BK 54 str. 2 d.

numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t.y. įvertino tai, kad

tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ apysunkių nusikaltimų kategorijai nuteistasis

padarė sekančiÄ dienÄ po paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietas, praeityje teistas

keturis kartus, baustas administracine tvarka. Minėtos aplinkybės rodo, kad A. J. išvadų dėl savo elgesio nedaro, anksčiau skirtomis

bausmėmis jų tikslai pasiekti nebuvo. Ä®vertinus Å¡ias bei atsakomybę sunkinančiÄ

aplinkybę – nusikaltimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo

padarymui, pirmosios instancijos teismo paskirta sankcijos vidurkiui artima

laisvės atėmimo bausmė, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

                     Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, priešingai,

nei nurodoma apeliaciniame skunde, BK 60 str. 1 d. 9 p. numatyta baudžiamÄ jÄ

atsakomybę sunkinanti aplinkybė skundžiamame nuosprendyje išsamiai motyvuota liudytojų

parodymais bei duomenimis, esančiais Policijos registruojamų įvykių registro

išraše. Vadovaujantis minėtais įrodymais nėra pagrindo abejoti, kad nusikaltimo

metu A. J. buvo girtas, kad būtent jis, o ne jo tėvas buvo

tikrintas alkotesteriu ir kad girtumas įtakojo jo neadekvatų ir agresyvų

elgesį.  Â

                     Atsižvelgusi į tai, kas

išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti nuosprendį apeliaciniuose

skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

                   Vadovaudamasis Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teismas

NUTARĖ:

                  Nuteistojo A.

J. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                          Pranas Šimkus

                                               Â

Teisėjai                                                                                           Valdas

Petras Meidus

                                                                       Â

                               Â

                                                               Â

                                         Sigitas Bagdonavičius