2021-11-17 Nr. AB-24252-3-65-3-00059-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1969-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00059-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Mažeikių skyriaus (teisių perėmėjas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius) pareiškimą atsakovei J. M. dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Mažeikių skyrius (toliau – ir VSDFV Mažeikių skyrius, pareiškėjas) su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas jam iš atsakovės J. M. (toliau – ir atsakovė) priteisti 3 783,48 Eur dydžio permoką, kuri be pagrindo buvo išmokėta jos vaiko K. B. išlaikymui, už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovė Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo (toliau – ir Fondas) administracijai 2008 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą gauti išmoką iš Fondo vaikui K. B.. Atsižvelgiant į šį prašymą bei antstolio 2008 m. lapkričio 6 d. pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, Fondo administracijos direktorius 2008 m. gruodžio 31 d. priėmė sprendimą Nr. 1.35-17369 dėl išmokos iš Fondo mokėjimo K. B.. Fondo administracija 2016 m. spalio 5 d. gavo iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro pranešimą Nr. D1-24314, kad A. B., kuris privalo teikti išlaikymą K. B., (duomenys neskelbtini) mirė. Todėl Fondo direktorius 2016 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą Nr. V2-11658 dėl išmokų iš Fondo mokėjimo nutraukimo nuo 2009 m. gegužės 29 d. Atsakovei buvo išsiųsta 2016 m. spalio 27 d. pretenzija Nr. (1.34-17237)D2-22224 dėl išmokų mokėjimo nutraukimo ir 3 783,48 Eur permokos grąžinimo iki 2017 m. balandžio 28 d. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) direktoriaus 2018 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-5 patvirtinto Vaikų išlaikymo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 68 punktą, jei pareiškėjui už vaiką, kuriam išmoka neturėjo būti mokama, yra nustatyta išmokos permoka dėl pareiškėjo kaltės, išmokos permoka išieškoma Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio bei Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 15 straipsnio nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala Fondui atlyginama įstatymo nustatyta tvarka, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 bei 6.237 straipsnius be pagrindo įgytas turtas turi būti grąžinamas.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 3 783,48 Eur dydžio permoką.

4. Teismas akcentavo VSDFV direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 papunktyje nustatytas VSDFV Mažeikių skyriaus funkcijas, Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2018 m. sausio 1 d., (buvęs įstatymo pavadinimas – Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymas) (toliau – ir senos redakcijos Įstatymas) 2 straipsnio 7, 8 dalyse, 3 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančio Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei nustatė, kad atsakovė Fondo administracijai 2008 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą gauti išmoką iš Fondo vaikui K. B., gimusiam (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu buvo pateikta antstolio A. B. 2008 m. lapkričio 6 d. pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą Nr. 0026/06/00321, kurioje nurodyta, jog pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-496-04 iš A. B. vaikui K. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti nustatyta mokėti po 150 Lt kas mėnesį išieškotojai J. M.. Fondo administracijos direktorius 2008 m. gruodžio 31 d. priėmė sprendimą Nr. 1.35-17369 dėl išmokos iš Fondo mokėjimo K. B.. Fondo administracija 2016 m. spalio 5 d. gavo iš VĮ Registrų centro pranešimą Nr. D1-24314, kad A. B., kuris privalo teikti išlaikymą K. B., (duomenys neskelbtini) mirė. Todėl Fondo direktorius 2016 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą Nr. V2-11658 dėl išmokų iš Fondo mokėjimo nutraukimo nuo 2009 m. gegužės 29 d. Atsakovei buvo išsiųsta 2016 m. spalio 27 d. pretenzija Nr. (1.34-17237)D2-22224 dėl išmokų mokėjimo nutraukimo ir 3 783,48 Eur permokos grąžinimo iki 2017 m. balandžio 28 d.

5. Teismas pažymėjo, kad išmoka iš Fondo atsakovei buvo paskirta bei šios išmokos permoka nustatyta galiojant senos redakcijos Įstatymui.

6. Teismas apžvelgė senos redakcijos Įstatymo 11 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir akcentavo, kad nors bylos duomenys nepatvirtina, jog Fondo administratorius yra priėmęs sprendimą dėl Fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko senos redakcijos Įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka, laikytina, kad permoka nustatyta ir atsakovei prievolė ją grąžinti atsirado nuo 2016 m. spalio 27 d., kai atsakovei buvo išsiųsta pretenzija Nr. (1.34-17237) D2-22224 dėl išmokų mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo.

7. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 15 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, konstatavo, kad atsakovė privalėjo raštu pranešti Fondo administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos Fondo išmokos mokėjimui. Pagal 2014 metais galiojusios senos redakcijos Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (pagal naują nuo 2018 m. sausio 1 d. redakciją šio įstatymo 12 straipsnio 1–3 punktai) pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka privalo raštu pranešti fondo administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos Fondo išmokos mokėjimui. Atsakovė J. M. neinformavo Fondo administracijos apie (duomenys neskelbtini) vaiko tėvo A. B. mirtį, todėl už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. susidarė 3 783,48 Eur permoka.

8. Teismas vertino, kad neįvykdžius pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, pareiškėjas įgyja teisę iš asmenų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas (Įstatymo 15 straipsnis).

III. 9. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10. Atsakovės teigimu, teismo sprendimas buvo priimtas jai nedalyvaujant, todėl buvo pažeistos jos teisės į gynybą ir atsiliepimo pateikimą. Nurodo, kad jau 17 metų pastoviai gyvena Ispanijoje, į Lietuvos Respubliką nebuvo atvykusi daugiau kaip 10 metų, su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis praktiškai nepalaiko jokių ryšių ir aplinkybė apie A. B. mirtį jai nebuvo žinoma iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. Ji su sūnumi apie velionį tėvą neturėjo informacijos daugiau kaip 10 metų. Iki 2009 metų A. B. su sūnumi yra bendravęs, kai gyveno kartu. Po skyrybų A. B. dėl jam vienam žinomų priežasčių atsiribojo. Manė, kad valstybės teikiamas išlaikymas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės nuomone, pareiškėjas turėjo ne tik 2016 metais, bet ir ženkliai anksčiau, t. y. po A. B. mirties, pats nutraukti mokėjimą, tačiau to dėl aplaidumo nepadarė. Atsakovė akcentuoja, kad jokių neteisingų duomenų nepateikė, pranešti apie tai, kad A. B. mirė, negalėjo, nes, kaip išsiaiškino dabar, A. B. net du metus buvo laikomas Italijoje, šaldytuve, kaip neatpažintas asmuo. Apie jo mirtį jo tėvai negalėjo pranešti, nes jis yra našlaitis. Jo brolis su šeima galimai gyvena Norvegijoje. Kažkas A. B. palaidojo ir jo mirtis Lietuvos Respublikoje buvo registruota. Atsakovės vertinimu, būtent Lietuvos Respublikos valstybės institucijos privalėjo laiku nutraukti mokėjimus, o tai, kad mokėjimai, vykdyti valstybės, padėjo jai auginti sūnų, nėra neigiamas dalykas. Galėjo gauti išmokas sūnui kaip našlaičiui, kas sudarytų nemažą sumą, tačiau šių išmokų negavo, o Ispanijoje išmokos sūnui, kaip našlaičiui, būtų ženkliai didesnės.

11. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12. Pareiškėjas, pakartodamas pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes, akcentuoja, kad atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 17 metų pastoviai gyvena Ispanijoje, tačiau pagal Sodros duomenis pareiškėja tik 2017 m. vasario 10 d. deklaravo išvykimą į Ispaniją, dėl ko Fondo administracija negalėjo numatyti, kad atsakovė yra išvykusi iš Lietuvos ir neturi duomenų apie vaiko tėvo mirtį. Pareiškėjas dėl atsakovės apeliaciniame skunde akcentuojamo susižinojimo apie jos vaiko mirtį nurodo, kad 2020 m. spalio 5 d. kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrių dėl informacijos suteikimo ir gavo duomenis apie tai, kad K. B., gim. (duomenys neskelbtini), už tėvą A. B. nuo 2010 m. birželio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. imtinai buvo mokama šalpos našlaičių pensija. Todėl atsakovė negalėjo nežinoti apie vaiko tėvo mirtį. Pareiškėjo teigimu, jo reikalavimo teisinis pagrindas – Aprašo 68 punktas, Socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnis, Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 15 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neinformavo Fondo administracijos apie aplinkybes, turinčias įtakos Fondo išmokos mokėjimui, t. y. apie vaiko tėvo mirtį, bei į tai, kad Fondo administracija tik 2016 m. spalio 5 d. sužinojo apie A. B. mirtį, susidarė 3 783,48 Eur permoka už išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl 3 783,48 Eur dydžio permokos iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo iš atsakovės J. M..

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, turėdama pareigą pranešti apie jos vaiko K. B. tėvo A. B. mirtį (duomenys neskelbtini), apie tai neinformavo Fondo administracijos, kuri, gavusi tokią informaciją, būtų nutraukusi išmokų vaikui mokėjimą. Dėl to už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. susidarė iš Fondo atsakovei paskirtos išmokos permoka – 3 783,48 Eur, kurią atsakovė turi pareiškėjui grąžinti.

15. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad buvo pažeistos jos teisės į gynybą ir pateikti atsiliepimą, nes teismo sprendimas buvo priimtas jai nedalyvaujant. Ji 17 metų nuolat gyvena Ispanijoje, į Lietuvos Respubliką nebuvo atvykusi daugiau kaip 10 metų, apie A. B. mirtį jai tapo žinoma tik 2020 m. rugpjūčio 5 d. Atsakovės teigimu, pareiškėjas turėjo ne 2016 metais, bet ženkliai anksčiau, t. y. po A. B. mirties, pats nutraukti mokėjimą, tačiau to dėl aplaidumo nepadarė.

16. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė J. M. 2008 m. lapkričio 19 d. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos direktoriui pateikė 2008 m. lapkričio 10 d. prašymą dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo vaikui K. B. mokėjimo bei antstolio 2008 m. lapkričio 6 d. pažymą, kuria patvirtinama, kad pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-496-04 iš A. B. vaikui K. B. išlaikyti nustatyta mokėti po 150 Lt kas mėnesį.

17. Fondo administracijos direktorius 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 1.35-17369, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi bei Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos sprendimo dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356, 3 punktu ir atsižvelgdamas į J. M. 2008 m. lapkričio 19 d. gautą prašymą, nusprendė K. B. nuo 2008 m. lapkričio 10 d. kiekvieną mėnesį mokėti 150 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą, išmoką už kiekvieną praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 25 d. pervedant į J. M. sąskaitą.

18. Fondo administracija 2009 m. liepos 2 d., atsakydama į atsakovės 2008 m. lapkričio 10 d. prašymą, išsiuntė priimto sprendimo nuorašą, informuodama, kad mokėdama išmokas iš Fondo valstybė perima skolininko pareigą teikti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą vaikui (-ams), todėl apie iš fondo gautas išmokas J. M. turi informuoti antstolį, vykdantį priteisto išlaikymo išieškojimą. Šiuo raštu Fondo administracija informavo, kad: išmokos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos garantinio ir vaikų išlaikymo fondo įstatymu; pareiškėjas neteisėtai gautą išmoką privalo grąžinti Fondo administracijai; aplinkybės, apie kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privaloma raštu informuoti Fondo administraciją (skolininkas pradėjo mokėti priteistą išieškojimą arba jo dalį, skolininkas mirė, nepilnametis emancipuojamas, vaikas įvaikinamas, vaikas mirė, pareiškėjui apribota tėvų valdžia arba globėjas (rūpintojas) atleistas ar nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo ir kt.); Fondo administracija turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administracijai apie minėtų aplinkybių atsiradimą.

19. Fondo administracijos direktorius, 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. V2-11658, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 4 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Vaikų išlaikymo fondo administracijos sprendimo dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356, 3 punktu bei Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356, 10.2 ir 13 punktais, atsižvelgdamas į gautą valstybės įmonės Registrų centro 2016 m. spalio 5 d. pranešimą, kuriame nurodyta, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini), nusprendė pakeisti Fondo administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimą dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. 1.35-17369 K. B.: 1. nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. gegužės 28 d. išmokėti 39,24 Eur/135,47 Lt dydžio išmoką; 2. nuo 2009 m. gegužės 29 d. nutraukti išmokų mokėjimą; Ši išmoka mokama tol, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą, išmoką už kiekvieną praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 25 d. pervedant į J. M. sąskaitą.

20. Fondo administracija 2016 m. spalio 27 d. atsakovei išsiuntė raštą dėl išmokų iš Fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo, pridėdama priimtą sprendimą, nurodant, kad, vadovaudamasis Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas privalo raštu pranešti Vaikų išlaikymo fondo administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. Pažymėta, kad atsižvelgdamas į gautą VĮ Registrų centro 2016 m. spalio 5 d. pranešimą, Fondo administracijos direktorius 2016 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo, kuriuo nuo 2009 m. gegužės 29 d. nutrauktas išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimas K. B., nes skolininkas mirė. Atsižvelgiant į Fondo administracijos direktoriaus priimtą sprendimą, susidarė 3783,48 Eur dydžio permoka iš Fondo lėšų. Vadovaudamasis Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. Al-356, 10 punktu, pareiškėjas neteisėtai gautą Vaikų išlaikymo fondo išmoką privalo grąžinti Fondo administracijai. Dėl pareiškėjo kaltės permokėta ir negrąžinta Vaikų išlaikymo fondo išmokų suma išskaičiuojama Fondo administracijos direktoriaus ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu, iš pareiškėjui priklausančių Vaikų išlaikymo fondo išmokų išskaitant ne daugiau kaip 20 procentų per mėnesį mokėtinos sumos tol, kol permokėta suma grąžinama. Jei Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimas pareiškėjui nutraukiamas, o permokėta išmokos suma neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, prašoma iki 2017 m. balandžio 28 d. d. grąžinti 3783,48 Eur dydžio permoką į Fondo administracijos sąskaitą.

21. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (redakcija, galiojusi atsakovės prašymo pateikimo metu, t. y. nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 3 straipsnis nustatė, kad į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Abiem atvejais išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,5 MGL dydžio (2 d.); Fondo išmokos mokamos tol, kol yra šiame straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą (4 d.).

22. Vadovaujantis Vaikų išlaikymo fondo administracijos sprendimo dėl vaikų išlaikymo išmokų mokėjimo priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356 (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. kovo 30 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d.), 3 punktu, sprendimą dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo priima Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktorius arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas.

23. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 6 straipsnį Fondo administratorius privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje; 2) skolininkas miršta; 3) atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai (1 d.); pareiškėjas privalo raštu pranešti Fondo administratoriui apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą (2 d.).

24. Pagal Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356 (redakcija, galiojusi iki 2017 m. kovo 14 d.) 8 punktą Fondo išmoka nemokama, jeigu yra priimtas Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktoriaus ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimas dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo sustabdymo ar nutraukimo. Atsiradus aplinkybėms, turinčioms įtakos Fondo išmokos mokėjimui, pareiškėjas raštu apie tai privalo informuoti Vaikų išlaikymo fondo administraciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą (9 p.). Pareiškėjas neteisėtai gautą Fondo išmoką privalo grąžinti Vaikų išlaikymo fondo administracijai (10 p.) Dėl pareiškėjo kaltės permokėta ir negrąžinta Fondo išmokų suma išskaičiuojama Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktoriaus ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu, iš pareiškėjui priklausančių Fondo išmokų išskaitant ne daugiau kaip 20 procentų per mėnesį mokėtinos sumos tol, kol permokėta suma grąžinama. Jei Fondo išmokos mokėjimas pareiškėjui nutraukiamas, o permokėta išmokos suma neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas įstatymų nustatyta tvarka (11 p.).

25. Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356 (redakcija, galiojusi iki 2017 m. kovo 14 d.), 10 punktas nustatė, kad Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnyje (10.1 p.); skolininkas miršta (10.2); atsiranda Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai (10.3). Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktoriaus ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimas dėl Fondo išmokų mokėjimo nutraukimo turi būti priimtas per 3 darbo dienas nuo aplinkybių, nurodytų šio Aprašo 10 punkte paaiškėjimo dienos (11 p.). Minėto aprašo 12 punktas nustato, kad pareiškėjas privalo raštu pranešti Vaikų išlaikymo fondo administracijai apie šio Aprašo 10 punkte nurodytas aplinkybes ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. Pagal aprašo 13 punktą tuo atveju, kai priimtas sprendimas nutraukti Fondo išmokų mokėjimą, išskyrus šio Aprašo 10.2 punkte numatytą atvejį, Vaikų išlaikymo fondo administracija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo privalo išsiųsti pareiškėjui ir skolininkui priimto sprendimo nuorašą. Sprendime nurodomas nutraukimo mokėti Fondo išmoką pagrindas ir šio sprendimo apskundimo tvarka.

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą priteisti iš atsakovės 3 783,48 Eur dydžio permoką iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų grindžia aplinkybe, kad ši permoka susidarė dėl atsakovės kaltės, nes ji Vaikų išlaikymo fondo administracijai nepranešė apie skolininko – A. B. mirtį, kuri yra pagrindas nutraukti Fondo išmokos mokėjimą.

27. Įvertinus nagrinėjamo atvejo aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo pateikti duomenys nėra pakankami, jog pagrįstų išvadą, kad pareiškėjas turi teisę į teisme pareikšto reikalavimo tenkinimą.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei jos teritoriniams skyriams, kaip viešojo administravimo institucijoms, yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo nustatyti reikalavimai, inter alia šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

29. Būtina prielaida bei sąlyga įgaliotos įstaigos teisei priimti sprendimus dėl permokėtų išmokų sumų išieškojimo iš jas gavusio asmens – nustatymas, jog šias išmokas gavęs asmuo kaltas dėl permokos susidarymo. Nurodytos sąlygos – asmens kaltės – buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

30. Įgyvendindama priskirtą kompetenciją permokėtų socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo srityje ir spręsdama klausimą dėl galimybės išieškoti socialinio draudimo išmokų permoką ne teismo tvarka, įgaliota institucija privalo užtikrinti tinkamą procedūrą – turi būti užtikrinama, jog bus nustatytos ir tinkamai bei išsamiai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, taip pat pateiktas asmens, kurio teisėms ir pareigoms priimamas sprendimas turi įtakos, nurodytų gynybos argumentų motyvuotas įvertinimas, o priimti sprendimai, turintys įtakos asmenų teisėms bei pareigoms, bus motyvuoti bei pagrįsti objektyviais duomenimis. Net ir nustačius išmokų gavėjo kaltę, t. y. nustačius įstatyme numatytą būtiną sąlygą, kuriai esant įstatymas suteikia įgaliojimus spręsti klausimą dėl permokos išieškojimo iš ją gavusio asmens, tai neatleidžia įgaliotos institucijos nuo pareigos minėtą klausimą spręsti atsižvelgiant į konkrečią susiklosčiusią situaciją, užtikrinant, be kita ko, kad taikoma poveikio priemonė – permokos išieškojimas – būtų proporcinga. Tiek įgaliotai Fondo administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo iš asmens galimybės, tiek nagrinėjant ginčą dėl priimtų įgaliotos institucijos sprendimų nurodytu klausimu teisėtumo bei pagrįstumo, turi būti vertinama ir tai, ar konkretaus asmens atžvilgiu pritaikyta priemonė nesukelia jam pernelyg didelės naštos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-708-822/2016).

31. Įgaliotai Fondo administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokos išieškojimo iš asmens, būtina išsamiai, atidžiai ir rūpestingai nustatyti visas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, užtikrinus, be kita ko, suinteresuoto asmens teisę būti išklausytam (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1629-502/2015).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 pažymėjo, kad būtina įvertinti ir įgaliotos institucijos veiksmus iš gero administravimo principo kylančio reikalavimo veikti operatyviai aspektu, todėl tais atvejais, kai tam tikrų sumų permokėjimas nustatomas praėjus itin reikšmingam laiko tarpui nuo šių išmokų paskyrimo ir išmokėjimo, turi būti išsamiai įvertinta, ar to nelėmė įgaliotos institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas ir pan., dėl ko visos naštos perkėlimas asmeniui konkrečioje situacijoje galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis socialinio teisingumo bei proporcingumo principų.

33. Atsižvelgiant į aptartą ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, nagrinėjamu atveju tam, kad būtų tenkinamas reikalavimas dėl permokos grąžinimo, visų pirma, turėjo būti nustatyta (įrodyta) atsakovės kaltė. Kaltė nustatoma atsižvelgiant į tai, kada atsakovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie A. B. mirtį, t. y. į aplinkybę, turinčia įtakos Fondo išmokos mokėjimui, nes nuo šios dienos skaičiuojamas 3 darbo dienų atsakovės kreipimosi į Fondo administraciją terminas.

34. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 17 metų nuolat gyvena Ispanijoje, į Lietuvos Respubliką nebuvo atvykusi daugiau kaip 10 metų, šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus. Taip pat nurodė, kad su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis praktiškai nepalaiko jokių ryšių ir aplinkybė apie A. B. mirtį jai nebuvo žinoma iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės administracinėje procedūroje nebuvo nustatinėjamos ir tiriamos, o atsakovei adresuotame 2016 m. spalio 27 d. pranešime preziumuojama atsakovės kaltė dėl susidariusios permokos, neužtikrinant atsakovei teisės būti išklausytai ir pateikti paaiškinimus. Taigi, nagrinėjamu atveju individualus teisės aktas, kuriame būtų nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas sprendimą dėl permokos iš atsakovės išieškojimo, be kita ko, įvertinant nustatytos permokos proporcingumą atsakovės turtinei padėčiai, nebuvo priimtas.

35. Bylos duomenys patvirtina, kad Fondo administracijos direktoriaus sprendimas dėl išmokų vaikui K. B. skyrimo, šiai išmokas pervedant į atsakovės sąskaitą, buvo priimtas 2008 m. gruodžio 31 d. Vaiko tėvas – skolininkas A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Fondo administracija, jau esant skolininkui mirusiam, 2009 m. liepos 2 d. išsiuntė atsakovei priimto sprendimo dėl išmokų skyrimo nuorašą. Duomenys iš VĮ Registrų centro apie A. B. mirtį įstaigoje buvo gauti tik 2016 m. spalio 5 d., t. y. praėjus beveik 8 metams po sprendimo mokėti išmokas priėmimo. Fondo administracijos sprendimas dėl išmokos mokėjimo nutraukimo priimtas 2016 m. spalio 27 d., tą pačią dieną išsiunčiant atsakovei raštą su minėtu sprendimu dėl išmokų iš Fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo, prašant iki 2017 m. balandžio 28 d. d. grąžinti 3783,48 Eur dydžio permoką. VSDFV skyrius dėl išmokėtos permokos priteisimo į teismą kreipėsi 2020 m. kovo 5 d. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovei išmokėtų sumų permokėjimas nustatytas praėjus itin reikšmingam laiko tarpui nuo šių išmokų paskyrimo ir išmokėjimo ir tam turėjo įtakos viešojo administravimo institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas, todėl visos naštos perkėlimas atsakovei negali būti vertinamas kaip atitinkantis teisingumo ir proporcingumo principus.

36. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad Fondo administracija, nustatydama atsakovei prievolę grąžinti 3783,48 Eur dydžio permoką, nenustatė ir nevertino visų reikšmingų aplinkybių, administracinės procedūros eigoje elgėsi nepakankami atidžiai ir rūpestingai, neužtikrino atsakovės teisės būti išklausytai, todėl pareiškėjo reikalavimas jam iš atsakovės J. M. priteisti 3 783,48 Eur dydžio permoką nesuderinamas su teisingumo, proporcingumo ir gero administravimo principais, todėl atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovės J. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Mažeikių skyriaus (teisių perėmėjas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius) pareiškimą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė