Legislator Case Law & Legislation
7e8530f2-d2f3-454c-a552-2bf41962bbe0 AI generated

7e8530f2-d2f3-454c-a552-2bf41962bbe0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 7e8530f2-d2f3-454c-a552-2bf41962bbe0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2093-142/2011Proc. Nr. 3-61-3-00350-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 10.4; 10.8.2; 37.1; 74(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henriko Sadausko, JÅ«ros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai LaukavičiÅ«tei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Edmundui Rusinui, atsakovo atstovei Zitai BareiÅ¡ienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Transverslas“ skundÄ dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė, n u s t a t ė :UAB „Transverslas“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ ir skundo patikslinimÄ (b. l. 13-15), kuriuose praÅ¡o panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2010 05 25 supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini),, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, ir MD) 2010 10 21 sprendimÄ Nr. 1A-4.13-553 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2011 01 17 sprendimÄ Nr. S-10(7-324/2010).Nesutinka su muitinės įstaigų sprendimais.

Legislator headnote

AI generated

7e8530f2-d2f3-454c-a552-2bf41962bbe0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: SumokėtÄ arba priklausančiÄ sumokėti pagal konkretų sandorį pardavėjui pinigų sumÄ už įvežamas į LietuvÄ prekes importuotojas privalo pagrįsti muitiniam įforminimui pateiktais dokumentais. Taikant sandorio muitinės vertės metodÄ , importuojamų naudotų automobilių vertė nustatoma, remiantis automobilio pirkimo-pardavimo dokumentais, t. y. sÄ skaita faktÅ«ra (invoice), sutartimi (kontraktu), transporto paslaugų sÄ skaita faktÅ«ra (Metodikos 6 punkto 2 pastraipa). UAB ,,Transverslas” įvežto automobilio „Lincoln Town Car“ muitinei vertei pagrįsti visų nurodytų dokumentų muitinei nepateikė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2093-142/2011Proc. Nr. 3-61-3-00350-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 10.4; 10.8.2; 37.1; 74(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henriko Sadausko, JÅ«ros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai LaukavičiÅ«tei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Edmundui Rusinui, atsakovo atstovei Zitai BareiÅ¡ienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Transverslas“ skundÄ dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė, n u s t a t ė :UAB „Transverslas“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ ir skundo patikslinimÄ (b. l. 13-15), kuriuose praÅ¡o panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2010 05 25 supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini),, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, ir MD) 2010 10 21 sprendimÄ Nr. 1A-4.13-553 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2011 01 17 sprendimÄ Nr. S-10(7-324/2010).Nesutinka su muitinės įstaigų sprendimais.

PaaiÅ¡kina, kad iÅ¡ sprendimų neaiÅ¡ku, kokia nurodyto Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio dalimi ataskaitÄ suraÅ¡iusi institucija vadovaujasi. Jeigu turima omenyje 1 dalis, tuomet neaiÅ¡ki ir nepagrįsta institucijos iÅ¡vada, kodėl prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti. Dar 2009 07 02 muitinei buvo pateikta deklaracija, kurioje buvo nurodyta įvežamo automobilio vertė. Vertė nustatyta pagal transporto priemonės įsigijimo kainÄ . Tai pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti. Deklaracija buvo priimta ir revizuota muitinės įgalioto pareigÅ«no, kuris įvertino visas joje nurodytas aplinkybes bei jÄ patvirtinto.

Todėl neaiškus papildomas pateiktos informacijos bei duomenų įvertinimas ir muitinės vertės metodikos apskaičiavimo pakeitimas. Nesutinka su Muitinės departamento pozicija, kad pareigūnas neprivalo prekių muitinio įforminimo metu kiekvienu atveju tikrinti prekes ir dokumentus. Remiasi Bendrijos muitinės kodekso 63 straipsniu, 62 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad kodekso nuostatos numato, kad muitinio įforminimo metu procedūras atliekantis asmuo privalo įsitikinti, ar pateikti visi dokumentai, ar jie atitinka formos ir turinio reikalavimus.

Deklaracija vizuota kaip atitinkanti reikalavimus. Remiasi teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir gero administravimo principais, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ir mano, kad, deklaracijÄ vizavus kaip atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, konkretus aktas gali bÅ«ti keičiamas tik esant pagrįstiems objektyvių duomenų neatitikimams. Pažymi, kad Muitinės departamentas sprendime remiasi 2004 12 29 įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtinta Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodika, kuri pareiÅ¡kėjo pateiktos deklaracijos metu (2009 07 02) jau nebegaliojo.

Nuo 2009 07 01 įsigaliojo 2009 06 26 Muitinės departamento įsakymas Nr. 1B-361. Remiasi Å¡ios Metodikos 7 punktu. Pagal nurodytÄ reglamentavimÄ laikytina, kad muitinė gali atsisakyti taikyti deklaruotÄ sandorio vertę muitiniam įvertinimui tuo atveju, kai yra aplinkybių visuma. Be to, aplinkybės turėjo bÅ«ti nustatytos muitinio įvertinimo procedÅ«ros metu. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 11 02 sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-1243/2010. Nesutinka su teiginiu, kad iÅ¡ pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti faktiÅ¡kai sumokėtos (mokėtinos) sumos už automobilį.

Muitinei buvo pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros ir nuosavybės teisių pažymėjimo bei Å¡ių dokumentų vertimo į lietuvių kalbÄ patvirtinti nuoraÅ¡ai. Dėl Å¡ių dokumentų muitinės sprendimuose nieko nepasakyta, jie netirti ir nevertinti, nurodyta, kad nepateikta sutartis ir apmokėjimo už prekę dokumentai. Nuosavybės teisių perleidimÄ pagrindžia ne vien raÅ¡ytinė sutartis, bet ir sÄ skaitos faktÅ«ros pasiraÅ¡ymas. Atkreipia dėmesį, kad perskaičiuodamas muitinę vertę muitinės pareigÅ«nas remiasi visai kitos klasės automobilio techninėmis charakteristikomis ir importo kainomis.

Metodika nustato, kad turėtų bÅ«ti remiamasi tapačių ar panaÅ¡ių naudotų transporto priemonių importo kainomis. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo importuotas automobilis buvo sedano klasės, 149 KW, tuo tarpu automobilis, kurio importo kaina rėmėsi muitinė, limuzino klasės, 164 KW. Tai visiÅ¡kai skirtingi tiek klase, tiek įrengimo lygiu automobiliai, todėl negalima jų tapatinti ar teigti, kad jie panašūs, apskaičiuojant muitinę vertę. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti.

Papildomai aiÅ¡kino, kad automobilis iÅ¡ tiesų buvo atvežtas utilizavimui, t. y. panaudojimui detalėms gauti. Tai buvo nurodyta įvežant bei deklaruojant automobilį. Bendrovė perka tokiu automobilius JAV vykstančiuose aukcionuose, kur neleidžiama dalyvauti fiziniams asmenims, todėl perkama per Anglijoje veikiantį dilerį po 20-50 automobilių. Dėl to pareiÅ¡kėjas negali gauti ir konkretaus automobilio pirkimo dokumento.Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos atsiliepime į skundÄ (b. l. 42-45) pasisako, kad su skundu nesutinka, ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

             PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi 1992 10 12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas) 78 straipsnio nuostatomis, patikrino UAB „Transverslas“ 2009 m. liepos 2 d. įformintos elektroninės importo deklaracijos (toliau - BAD) Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktos grįžtamÄ ja procedÅ«ra, muitinio įforminimo bei mokesčių apskaičiavimo teisingumÄ ir nustatė, kad bendrovės iÅ¡ JAV importuoto automobilio „Lincoln Town Car“ (2003 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini),) deklaruota vertė labai maža (6 344 Lt) ir žymiai skiriasi nuo panaÅ¡ių markių ir modelių bei senumo naudotų automobilių importo kainų, nurodytų naudotų automobilių importo kainų žinyne (kataloge), o pateikti dokumentai nepagrindžia deklaruotos sandorio vertės. Nepripažinusi deklaruotos minėto automobilio sandorio vertės ir jÄ nustačiusi pagal Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalį, Vilniaus teritorinė muitinė suraÅ¡yta 2010 05 25 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), perskaičiavo deklaracijoje apskaičiuotus importo mokesčius ir bendrovei įregistravo skolÄ muitinei: 1 198 Lt muito, 2 503 Lt PVM, 395 Lt delspinigių ir paskyrė 10 procentų nesumokėtų mokesčių sumos baudÄ â€“ 370 Lt, iÅ¡ viso 4 466 Lt.

Å iÄ Vilniaus teritorinės muitinės ataskaitÄ pareiÅ¡kėjas skundė Muitinės departamentui. Muitinės departamentas 2010 10 21 sprendimu Nr. 1A-4.13-553 pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė, patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ . Mokestinių ginčų komisija 2011 01 17 sprendimu Nr. S-10(7-324/2011) patvirtino skundžiamÄ Muitinės departamento 2010 10 21 sprendimÄ Nr. 1A-4.13-553. Nesutikdamas su sprendimais, pareiÅ¡kėjas padavė skundÄ teismui.              Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjo skundas teismui yra nepagrįstas.

Bendrijos muitinės kodekso 214 straipsnio 1 dalis nustato, kad, iÅ¡skyrus Kodekse nustatytus atvejus, „prekėms taikytino importo arba eksporto muito dydis nustatomas pagal apskaičiavimo taisykles, taikytinas tokioms prekėms tuo metu, kai atsiranda su jomis susijusi skola muitinei“, o 201 straipsnio 1 dalies b punkte pasakyta, kad importo skola muitinei atsiranda, „įforminant tokioms prekėms laikinojo įvežimo procedÅ«rÄ , kuriÄ atliekant prekės iÅ¡ dalies neapmokestinamos importo muitais“. UAB ,,Transverslas” importuotas automobilis „Lincoln Town Car“ iki iÅ¡leidimo (2009 07 02 BAD Nr. (duomenys neskelbtini), įforminimo) 2009 05 21 buvo deklaruotas laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedÅ«rai (deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini),).

Importo mokesčių už minėtÄ automobilį atsiradimo metu Metodika dar galiojo ir pagrįstai ja vadovautasi apskaičiuojant ir įregistruojant skolÄ muitinei, o pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, jog Muitinės departamentas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi nebegaliojančia Metodika (netekusia galios nuo 2009 07 01 Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 06 26 įsakymu Nr. 1B-361) yra nepagrįsti.             Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad „importuojamų prekių muitinė vertė yra sandorio vertė, tai yra pinigų suma, faktiÅ¡kai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritorijÄ , prireikus koreguojama pagal 32 ir 33 straipsnius“.

SumokėtÄ arba priklausančiÄ sumokėti pagal konkretų sandorį pardavėjui pinigų sumÄ už įvežamas į LietuvÄ prekes importuotojas privalo pagrįsti muitiniam įforminimui pateiktais dokumentais. Taikant sandorio muitinės vertės metodÄ , importuojamų naudotų automobilių vertė nustatoma, remiantis automobilio pirkimo-pardavimo dokumentais, t. y. sÄ skaita faktÅ«ra (invoice), sutartimi (kontraktu), transporto paslaugų sÄ skaita faktÅ«ra (Metodikos 6 punkto 2 pastraipa). UAB ,,Transverslas” įvežto automobilio „Lincoln Town Car“ muitinei vertei pagrįsti visų nurodytų dokumentų muitinei nepateikė.

PareiÅ¡kėjas minėtÄ automobilį iÅ¡ JAV į LietuvÄ Ä¯vežė ir Vilniaus teritorinėje muitinėje įformino laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedÅ«rÄ (2009 05 21 Nr. (duomenys neskelbtini),) pagal iÅ¡duotÄ LeidimÄ taikyti laikinÄ jį įvežimÄ perdirbti Nr. (duomenys neskelbtini), (2009 04 25). Automobilis JAV buvo parduotas ne „eksportui į Bendrijos muitų teritorijÄ â€œ, o į LietuvÄ Ä¯vežtas perdirbimui. Todėl Vilniaus teritorinė muitinė, apskaičiuodama importo mokesčius, pagrįstai netaikė laikinojo įvežimo perdirbti procedÅ«ros įforminimui pateiktoje sÄ skaitoje nurodytos automobilio kainos, kadangi tai nebuvo pardavimo eksportui į BendrijÄ kaina.

Vilniaus teritorinei muitinei pagrįstai kilo abejonių, ar importo BAD Nr. (duomenys neskelbtini), deklaruotoji automobilio „Lincoln Town Car“ (pagaminto 2003 m.) sandorio vertė lygi visai sumokėtai ar mokėtinai kainai pardavėjui, kadangi nei muitinio įforminimo metu, nei vėliau pateiktais dokumentais importuotojas neįrodė, kad deklaruota automobilio sandorio vertė yra visa mokėtina ar sumokėta pinigų suma pardavėjui (nepateikta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, apmokėjimo už jį pardavėjui dokumentai, transportavimo išlaidas pagrindžiantys įrodymai ir t. t.).

Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 straipsniu, ji turi bÅ«ti nustatoma paeiliui taikant 2 dalies a, b, c ir d punktus iki pirmojo punkto, pagal kurį Å¡iÄ vertę įmanoma nustatyti. Metodikos 7 punktas numato, jog muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181a straipsniu, prieÅ¡ tai informavusi importuotojÄ (deklarantÄ ), importuojamo naudoto automobilio muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo netaiko, kai (7.1 p.) muitinei kyla pagrįstų abejonių, ar deklaruojama naudoto automobilio sandorio vertė lygi visai sumokėtai arba mokėtinai pinigų sumai, ir, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, yra pagrindo manyti, kad jo pardavimui arba kainai turėjo įtakos tam tikros sÄ lygos ir aplinkybės, kurių poveikio automobilio pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti; arba (7.2 p.) muitiniam tikrinimui pateikti dokumentai, kuriuose nurodyti duomenys neiÅ¡samÅ«s arba jų teisingumas kelia abejonių (pvz., pateikti pirkimo-pardavimo sandorio, sudaryto tarp fizinių asmenų, dokumentai, kuriuose nurodyta, kad atsiskaitoma grynaisiais pinigais ir pan.) ir (7.3 p.) deklaruota naudoto automobilio sandorio vertė žymiai skiriasi nuo tapačių ar panaÅ¡ių markių ir modelių bei senumo naudotų automobilių importo kainų, nurodytų žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“, ir importuotojas nepateikia informacijos (pvz., turto vertintojų ar ekspertų iÅ¡vadų arba kitų dokumentų), pagrindžiančios deklaruotÄ sandorio vertę, arba pateikta informacija nepagrindžia deklaruotos sandorio vertės ir (7.4 p.) importuotojas nepateikia informacijos, pagrindžiančios deklaruotos importuojamo naudoto automobilio sandorio vertės teisingumÄ .

Nepagrįsti pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, kad jis tinkamai įvykdė prievoles, susijusias su dokumentų, reikalingų sandorio vertės taikymui, pateikimu, todėl nėra pagrindų taikyti Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181 a straipsnio, o atsižvelgus į muitinei pateiktus dokumentus bei juose esančiÄ informacijÄ , yra pagrindas taikyti Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnį. Taikant Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies nuostatas (sandorio vertės muitinio įvertinimo metodÄ ), yra bÅ«tina nustatyti faktiÅ¡kai sumokėtÄ ar mokėtinÄ sumÄ už įsigytas prekes bei Å¡iÄ sumÄ patikslinti, atsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekso 32 ir 33 straipsnių nuostatas.

Vilniaus teritorinė muitinė 2010 04 23 raÅ¡tu Nr. 3B-19.9-7073 pranešė pareiÅ¡kėjui, jog yra tikrinamas BAD Nr. (duomenys neskelbtini), importuoto automobilio muitinio įforminimo ir mokesčių apskaičiavimo teisingumas, pareikalavo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo maÅ¾Ä kainÄ . Bendrovė 2010 05 18 raÅ¡tu pateikė muitinei 2009 m. balandžio 25 d. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), (tÄ pačiÄ , kuri buvo pateikta automobiliui įforminant laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedÅ«rÄ ) ir automobilio pardavimo Lietuvoje dokumentus, tačiau iÅ¡ pateiktų dokumentų (nepateikta sutartis, apmokėjimo už įsigytÄ prekę dokumentai) neįmanoma nustatyti faktiÅ¡kai sumokėtos (mokėtinos) sumos už importuotÄ automobilį.

Taip pat nepateikti automobilio transportavimo dokumentai ir atsiskaitymo už transportavimÄ iki Bendrijos muitų teritorijos ribos dokumentai, kurie leistų nustatyti pinigų sumas, bÅ«tinas pridėti prie faktiÅ¡kai sumokėtos ar mokėtinos kainos (Bendrijos muitinės kodekso 32 straipsnis). Be to, pateiktuose dokumentuose informacija yra prieÅ¡taringa: transporto priemonės nuosavybės teisių pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad automobilis priklauso JAV įmonei „Citizen Auto Finance“, o pardavimo sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėju nurodyta Didžiosios Britanijos įmonė „Auto Planet Inter LLP“, tačiau pareiÅ¡kėjas jokių minėtus prieÅ¡taravimus paaiÅ¡kinančių aplinkybių nenurodė.

Todėl Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai nepripažino deklaruotos sandorio vertės jo muitine verte ir jÄ nustatė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi, remdamasi duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje.              Nepagrįsta pareiÅ¡kėjo nuomonė, jog BAD Nr. (duomenys neskelbtini), deklaruota sandorio vertė negalėjo bÅ«ti pakeista ir importo mokesčiai perskaičiuoti, kadangi muitinio įforminimo metu „ši deklaracija buvo priimta ir revizuota muitinės pareigÅ«no, kuris įvertino visas joje nurodytas aplinkybes bei jÄ patvirtino“.

Muitinės pareigÅ«nas neprivalo prekių muitinio įforminimo metu kiekvienu atveju tikrinti prekių ir pateiktų dokumentų. Bendrijos muitinės kodekso 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „nepažeidžiant 74 straipsnio, jeigu laikomasi atitinkamos muitinės procedÅ«ros įforminimo prekėms sÄ lygų ir jeigu prekėms netaikomos jokios draudimo arba apribojimo priemonės, muitinė iÅ¡leidžia prekes iÅ¡ karto, kai patikrinami arba be patikrinimo priimami deklaracijoje pateikti duomenys“, o 78 straipsnis numato tikrinimo galimybę po prekių iÅ¡leidimo.

UAB „Transverslas“ importuojamÄ automobilį muitinei pateikė ir jį deklaravo, laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Deklaracija muitinėje ir buvo priimta, kadangi buvo įvykdyti visi Bendrojo dokumento muitinio įforminimo instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 04 27 įsakymu Nr. 1B-414, 6 punkto reikalavimai. Tačiau deklaracijos priėmimas nereiÅ¡kia jos „revizavimo“, kaip teigia pareiÅ¡kėjas.

Deklaracijoje B grupės spaudo su įraÅ¡u „Atitinka“ uždėjimas, pagal minėtos instrukcijos 31.10 punktÄ , reiÅ¡kia, kad BAD deklaruotos prekės yra iÅ¡leidžiamos ir deklarantui (muitinės procedÅ«ros vykdytojui) suteikiama teisė su jomis atlikti veiksmus, nurodytus muitinės procedÅ«ros arba kito muitinės sankcionuoto veiksmo atlikimo tvarkÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tačiau prekių iÅ¡leidimas neužkerta kelio muitinei, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsnio 1 dalimi, savo iniciatyva arba deklaranto praÅ¡ymu padaryti pakeitimus deklaracijoje po to, kai prekės jau iÅ¡leistos.             Vilniaus teritorinės muitinės 2010 m. gegužės 25 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡samiai apraÅ¡ytas ir pagrįstas nurodyto importuoto automobilio vertės perskaičiavimas: kuo vadovaujantis, kaip nustatyta (iÅ¡ kur paimta) automobilio „Linkoln Town Car“ (2003 m., variklio darbinis tÅ«ris – 4601 kubinių centimetrų, variklio galia – 176kW/239 AG, kategorija – M1-AA-, kėbulo tipas – sedanas) kaina, kaip apskaičiuota jo muitinė vertė ir t. t.

Todėl nepagrįstai skunde teigiama, kad Vilniaus teritorinė muitinė skundžiamoje ataskaitoje, apskaičiuodama automobilio muitinę vertę, rėmėsi „visai kitos klasės automobilio techninėmis charakteristikomis ir importo kainomis“, t. y. importuotas buvo sedano klasės automobilis, o vertė perskaičiuota pritaikius limuzino klasės automobilio kainÄ .             Muitinės departamento nuomone, UAB „Transverslas“ praleido Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ 20 dienų Mokestinių ginčų komisijos sprendimo apskundimo teismui terminÄ .

Kaip skunde nurodyta, Mokestinių ginčų komisijos sprendimÄ PareiÅ¡kėja gavo 2011 01 21, o skundÄ teismui padavė tik 2011 02 28.             Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundo netenkinti.             Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į skundÄ (b. l. 47-49) nurodo, kad su skundu nesutinka.               PaaiÅ¡kino, kad papildomo patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo importo deklaracijoje deklaruoto automobilio muitinė vertė žymiai skiriasi nuo tapačių ir panaÅ¡ių naudotų automobilių kainų, nurodytų žinyne (kataloge) ,,Automobilių importo kainos“.

Dėl Å¡ios priežasties buvo pradėtas deklaruotos prekės muitinės vertės patikrinimas. Vilniaus teritorinė muitinė 2010 05 23 raÅ¡tu Nr 2B-19.9-7073 įpareigojo UAB ,,Transverslas“ pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius deklaruotÄ automobilio ,,Lincoln Town Car“ sandorio vertę. Bendrovė pateikė muitinei 2009 04 25 JAV firmos ,,Auto Planet Inter LLP“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini),, kuri buvo pateikta muitinio įforminimo metu, ir automobilio pardavimo fiziniam asmeniui sutartį bei šį pardavimÄ partvirtinančiÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

PareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, kurie įrodytų, jog deklaracijoje (duomenys neskelbtini), nurodyta automobilio vertė atspindi realiai už Å¡iÄ prekę sumokėtÄ sumÄ . Nebuvo pateikta sutartis su prekių pardavėju ir apmokėjimo už šį automobilį pavedimas ar kiti apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai, kurie tokiu atveju turėtų bÅ«ti pateikti, kaip nurodoma Muitinės departamento direktoriaus 2004 04 28 įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintose Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių 13 punkte.

PareiÅ¡kėjo pateiktos sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės nuosavybės teisių registravimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys yra prieÅ¡taringi. Minėta sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta Didžiosios Britanijos įmonės ,,Auto Planet Inter LLP“ vardu, o pagal pateiktÄ pažymėjimÄ automobilis priklausė JAV įmonei ,,Citizen Auto Finance“. PareiÅ¡kėjas jokių aplinkybių, paaiÅ¡kinančių minėtus prieÅ¡taravimus, nenurodė. Remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalimi, importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiÅ¡kai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritorijÄ , prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais.

Pagal to paties straipsnio 1 dalies b punktÄ sandorio vertės metodas netaikomas, jeigu prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos sÄ lygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma nustatyti. Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181 a straipsnis numato, jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti, remdamasi sandorio vertės metodu, jei ji, atsižvelgus į pagrįstas abejones, nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė, remiantis Kodekso 29 straipsniu, atspindi sumokėtÄ arba mokėtinÄ bendrÄ sumÄ .

Todėl norint taikyti sandorio vertės metodÄ , bÅ«tina nustatyti faktiÅ¡kÄ už prekes sumokėtÄ kainÄ , kuri yra viena iÅ¡ esminių sandorio vertės metodo taikymo sÄ lygų. Å ių sÄ lygų pareiÅ¡kėjas neįvykdė. Kadangi muitinei nebuvo pateikti reikalingi dokumentai prekės sandorio vertei ir jos elementams pagrįsti, automobilio muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas. Vilniaus teritorinė muitinė, nustatydama minėto automobilio muitinę vertę, pagrįstai naudojosi Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodika (toliau – Metodika), galiojusia iki 2009 07 01.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalį, jeigu atsiranda skola muitinei, laikantis 122 straipsnio nuostatų, Å¡ios skolos dydis nustatomas remiantis importuotas prekes atitinkančiais apmokestinimo veiksniais, veikusiais tÄ dienÄ , kai buvo priimta deklaracija, kuria importuotos prekės buvo deklaruotos laikinojo įvežimo perdirbti procedÅ«rai įforminti. Å iuo atveju UAB ,,Transverslas“ automobiliui ,,Lincoln Town Car“ laikinojo įvežimo perdirbti procedÅ«rÄ Ä¯formino 2009 05 21 BAD importo rinkinyje (duomenys neskelbtini),, t. y. dar galiojant minėtai Metodikai.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalį, jeigu muitinės vertės negalima nustatyti vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsniu, ji turi bÅ«ti nustatoma paeiliui taikant 30 straipsnio 2 dalies a, b, c, d, punktus iki pirmojo punkto, pagal kurį Å¡iÄ vertę įmanoma nustatyti. Muitinės sprendime nuosekliai paaiÅ¡kinta, kad automobilio muitiniam įvertinimui negalima taikyti Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytų muitinės vertės nustatymo metodų, t. y. tapačių ar panaÅ¡ių prekių sandorio vertės metodų, kadangi dėl skirtingo importuojamų naudotų automobilių nusidėvėjimo, jų techninės bÅ«klės, papildomai įrengtos įrangos sudėtinga nustatyti, ar importuojamas automobilis atitinka tapačių ar panaÅ¡ių prekių apibrėžimÄ , pateiktÄ Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 142 straipsnyje.

Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas muitinės vertės nustatymo metodas netaikytinas, nes nepateikti reikalingi duomenys. Taip pat netaikomas ir to paties straipsnio 2 dalies d punktas, nes muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 153 straipsnio 1 dalimi, negali reikalauti iš ne Bendrijos asmens pateikti duomenis, kurių reikia šiai vertei nustatyti. Kadangi prekių vertės neįmanoma nustatyti remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 arba 30 straipsniais, muitinė vertė nustatoma vadovaujantis 31 straipsnio 1 dalimi, remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje, taikant naudotų transporto priemonių importo kainas, kurios pateikiamos Muitinės departamento aprobuotame naudotų transporto priemonių importo kainų žinyne (kataloge) ,,Automobilių importo kainos“.

Remiantis Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos 13 punktu, jeigu naudoto automobilio, pagal savo technines charakteristikas, senumÄ ir galingumÄ panaÅ¡aus į importuojamÄ naudotÄ automobilį, kurio muitinę vertę reikia nustatyti, importo kaina žinyne (kataloge) ,,Automobilių importo kainos“ nepateikta, importuojamo naudoto automobilio muitinė vertė nustatoma remiantis muitinės turimais duomenimis (kitais automobilių rinkos kainų katalogais ar kitais duomenimis) ir apskaičiuojama taikant Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 152 straipsnio nuostatas.

Å iuo atveju muitinė, laikydamasi Metodikos 13 punkto nuostatų, automobilio muitinę vertę nustatė, naudodama duomenis iÅ¡ tinklalapyje www.vmi.lt skelbiamo VÅ Ä® „Emprekis“ specialaus leidinio www.vmi.lt vartotojams „Autotransporto kainos Lietuvoje“. Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi deklaracijos įforminimo patikrinimÄ po prekės (automobilio) iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ , griežtai laikėsi Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų, todėl negalima teigti, kad muitinės veiksmai buvo neteisėti ar nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjo teisėti lÅ«kesčiai negali atsirasti, neįvykdžius teisės aktais numatytų sÄ lygų ir nepateikus muitinei privalomų, prekių muitinę vertę pagrindžiančių dokumentų.             Į teismo posėdį Vilniaus teritorinės muitinės atstovas neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 59).Skundas netenkinamas.              Pagrindiniai skundo argumentai: 2009 07 02 muitinei buvo pateikta deklaracija, kurioje buvo nurodyta įvežamo automobilio vertė ir jÄ pagrindžiantys dokumentai (mano, kad atskaitos momentas importo ir kitiems mokesčiams apskaičiuoti yra bÅ«tent Å¡i importo deklaracija, o ne muitinės nurodoma 2009 05 21 laikinojo įvežimo perdirbti procedÅ«rai teikta deklaracija); deklaracija buvo priimta ir revizuota muitinės pareigÅ«no, kuris patvirtino žyma „Atitinka“, dėl to joks vėlesnis jos peržiÅ«rėjimas negalimas; perskaičiuodama automobilio muitinę vertę, muitinė rėmėsi visai kitos klasės automobilio techninėmis charakteristikomis ir importo kainomis.Nagrinėjamo ginčo atveju santykius, susijusius su UAB ,,Transverslas” importuoto naudoto automobilio muitinės vertės nustatymu, reglamentuoja Bendrijos muitinės kodekso 28–36 straipsniai, 1993 m. liepos 2 d.

Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, iÅ¡dėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ , įgyvendinimo nuostatas (toliau – Ä®gyvendinimo nuostatos), 141–181 a straipsniai bei 23 ir 24 priedai, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtinta Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodika (toliau – Metodika), o pareiÅ¡kėjo nuomone, turėjo bÅ«ti taikoma Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 06 26 įsakymu Nr. 1B-361 patvirtinta metodika, nes bÅ«tent ji galiojo 2009 07 01, kai buvo priimta importo deklaracija (automobilis iÅ¡leistas į apyvartÄ ), taip pat Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 04 27 įsakymu Nr. 1B-414 patvirtinta Bendrojo dokumento muitinio įforminimo instrukcija, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 04 28 įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintos Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės. Dėl deklaruotos sandorio vertės netaikymo importo mokesčiams apskaičiuoti.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ JAV importavo lengvÄ jį automobilį „Lincoln Town Car“ (pagamintÄ 2003 m.).

Iki Å¡iam automobiliui 2009 07 02 buvo įforminta elektroninė importo deklaracija (BAD) Nr. (duomenys neskelbtini), (MGK byla, l. 27), į LietuvÄ automobilis pareiÅ¡kėjo buvo įvežtas įforminus įvežimo laikinajam perdirbimui 2009 05 21 deklaracijÄ Nr. (duomenys neskelbtini), (MGK byla, l. 28). Muitinė perskaičiavo 2009 07 02 importo deklaracijoje deklaruotÄ automobilio muitinę vertę ir importo mokesčius, nuo 2009 07 03 skaičiavo delspinigius. Muitinė nepripažino pareiÅ¡kėjo 2009 07 02 importo deklaracijoje deklaruotos sandorio vertės muitine verte ir nustatė automobilio muitinę vertę, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu.

Vilniaus teritorinės muitinės motyvai iÅ¡dėstyti 2010 05 25 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini),. Muitinės departamentas Vilniaus teritorinės muitinės sprendimÄ patvirtino.Vilniaus teritorinė muitinė įvertino pareiÅ¡kėjo muitinio įforminimo metu pateiktus dokumentus: firmos AUTO PLANET INTER LLP 2009 04 25 sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), (MGK byla. l. 14 ir jo kita pusė). Nors iÅ¡ pateiktos sÄ skaitos kopijos nematyti pilno firmos pavadinimo, tačiau Å¡is pavadinimas pilnutinai nurodytas pareiÅ¡kėjo teiktose deklaracijose (MGK byla, l. 27, 28).

Ä®vertino pareiÅ¡kėjo pateiktÄ 2008 07 09 transporto priemonės sertifikatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), (MGK byla, l. 13 vertimas, kitoje pusėje dokumento kopija). Nors 2010 05 25 Supaprastinto patikrinimo ataskaitoje nėra detaliai apraÅ¡omi ir vertinami Å¡ie dokumentai kiekvienas atskirai, tačiau Å¡ie dokumentai nurodyti ir padaryta iÅ¡vada, kad Å¡ie bei papildomai pateikti dokumentai nepagrindžia importo deklaracijoje deklaruotos vertės. Toliau ataskaitoje detalizuojama, kokie dokumentai turėjo bÅ«ti pateikti.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir Muitinės departamentas 2010 10 21 sprendimu. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad su deklaracijomis pateikti dokumentai muitinės įstaigų nebuvo įvertinti, yra nepagrįsti. Å iam ginčui svarbu tai, kad 2009 04 25 sÄ skaitÄ iÅ¡rašė Anglijoje buveinę turinti firma, o Nuosavybės teisių pažymėjime pasakyta, kad automobilio savininkas yra firma, registruota JAV, Niujorke Citizens Auto Finance“. PareiÅ¡kėjui Å¡ios aplinkybės yra žinomos, jis jų neginčija, tik aiÅ¡kina, kad taip yra dėl to, kad naudoti automobiliai JAV perkami aukcionuose per dilerį, Anglijoje veikiančiÄ firmÄ , ir kitaip juos įsigyti nėra galimybės. Tačiau pareiÅ¡kėjas neteikė muitinei jokių dokumentų, kurie patvirtintų jo nurodomas aplinkybes, tai, kad automobilis pirktas JAV iÅ¡ jo savininko bÅ«tent pareiÅ¡kėjo vardu ir kt.

Muitinė įvertino ir tai, kad importo deklaracijoje deklaruota automobilio vertė 6344 Lt žymiai skyrėsi nuo tapačių ar panašių markių ir modelio, atsižvelgiant į pagaminimo metus, naudotų automobilių importo kainų. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 03 17 įsakymu Nr. 1B-157 leidžiama taikyti UAB „Transporto mokslinis-tiriamasis centras“ 2009 m. balandžio-birželio mėn. laikotarpiui žinyne „Automobilių rinkos kainos“ nurodytas kainas automobilių muitinei vertei nustatyti ir muitinio įvertinimo kontrolės tikslams (b. l. 54).

Å iame leidinyje (b. l. 55-57) nurodytas automobilis „Lincoln (USA) Town Car 4.6 (ar 4.8) Limo Commercial“, pagaminimo metai 2003, kėbulo tipas Lim3, rinkos kaina 52,6 tÅ«kst. litų. Atsižvelgiant į tai, kad minėtame nuosavybės teisių pažymėjime nurodyta, kad ginčo automobilis yra 4 durų sedanas (kėbulas - 4DSD), o muitinė kainÄ lygino su žinyne nurodytu automobiliu, kurio kėbulas pažymėtas kaip limuzinas (Lim3), be to pati muitinė pripažino, kad palyginimui paimtas automobilis turėjo daugiau kaip 5 sėdimas vietas, bÅ«tina įvertinti, ar Å¡ios prekės laikytinos panaÅ¡iomis. 1993 07 02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, iÅ¡dėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ , įgyvendinimo nuostatų 142 straipsnio d punkte nustatyta, kad „panaÅ¡ios prekės“ – toje pačioje valstybėje pagamintos prekės, kurios, nors ir nėra visais atžvilgiais vienodos, tačiau yra panaÅ¡ių charakteristikų ir pagamintos iÅ¡ panaÅ¡ių sudėtinių medžiagų, gali atlikti tas pačias funkcijas ir bÅ«ti komerciÅ¡kai pakeistinos.

Prekių kokybė, reputacija, prekių ir paslaugų ženklai – tai dalis veiksnių, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama nustatant, ar prekės panaÅ¡ios. Å iuo atveju svarbus yra prekės ženklas – Lincoln automobilis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad kainos palyginimui paimta prekė negali bÅ«ti laikoma panaÅ¡ia. Antra vertus, muitinės sprendimuose nenurodyta konkrečiai, su kokių automobilių kainomis, kokiame žinyne ar duomenų bazėje esančiomis buvo atliktas palyginimas sprendžiant, kad sandorio vertė netaikytina (o ne apskaičiuojant muitinės vertę, kur jau nurodytas automobilis, kuris ne tik pagal prekės ženklÄ , bet ir pagal savo klasę, techninius duomenis laikytinas panaÅ¡ia preke).

Ginčijamuose sprendimuose, nustatant automobilio kainÄ importo muitui apskaičiuoti, buvo pasinaudota kita duomenų baze, kuri skelbiama tinklapyje www.vmi.lt, ir apskaitai paimtas kitas to paties prekės ženklo automobilis, taip pat 4 durų sedanas, o jo kaina Lietuvoje (2003 m. gamybos) buvo 28 880 Lt. Å i kaina taip pat ženkliai skyrėsi nuo deklaruotos. Todėl įvertinus Å¡io automobilio kainÄ , buvo pagrindas taikyti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 12 29 įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos metodikos (dėl jos taikymo bus pasisakyta) 7.3. punktÄ , juo labiau, kad visos kitos sÄ lygos, kurios leidžia netaikyti sandorio vertės, buvo nustatytos.

Muitinei abejones kėlė ne vien kainų skirtumas, bet ir tai, kad pateiktuose dokumentuose duomenys buvo prieÅ¡taringi ir jais remiantis nebuvo galimybės taikyti sandorio vertės (nebuvo duomenų apie tiesioginį atsiskaitymÄ su automobilio pardavėju). Vilniaus teritorinė muitinė ėmėsi priemonių, kad pareiÅ¡kėjas pateiktų papildomus dokumentus ir 2010 04 23 raÅ¡tu Nr. 2B-19.9.-7073 įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ pateikti papildomus dokumentus, kurie pagrįstų deklaruotÄ automobilio kainÄ . Nors muitinės įstaigos Mokestinių ginčų komisijai nepateikė minėto raÅ¡to, tačiau pareiÅ¡kėjas neginčija, kad tokį raÅ¡tÄ gavo, tai patvirtina ir UAB „Transverslas“ 2010 05 10 praÅ¡ymas (MGK byla, l. 21), 2010 05 17 raÅ¡tas (MGK byla, l. 22).

IÅ¡ Å¡ių raÅ¡tų matyti, kad muitinė tikrai reikalavo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo papildomos informacijos apie deklaracijÄ , kuria deklaruotas automobilis ”Lincoln Town Car“. Papildomai pareiÅ¡kėjas muitinei pateikė tik automobilio pardavimo Lietuvoje dokumentus – PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ NSV Nr. (duomenys neskelbtini),, kurioje automobilio kaina nurodyta 9000 Lt, transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2009 04 03 sutartį serija SVV Nr. (duomenys neskelbtini), (pagal jÄ automobilis parduotas Lietuvoje).

Taip pat nurodė, kad automobilis turi 5 sėdimas vietas. Vilniaus teritorinė muitinė nusprendė, kad pateiktų dokumentų nepakanka pagrįsti deklaruotÄ vertę. Pateiktini tokiais atvejais dokumentai, nurodyti Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklėse, patvirtintose Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 „Dėl Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 70-2475), (nauja redakcija, patvirtinta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. spalio 29 d.

įsakymu Nr. 1B-704). Å iose taisyklėse (12 punkte) nurodyta, kokie dokumentai turi bÅ«ti pateikti prekių deklaruojamai vertei pagrįsti: tuo atveju, jeigu prekių muitiniam įvertinimui taikytinas sandorio vertės metodas, bÅ«tina pateikti sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (invoice). Å iuo atveju pateikta sÄ skaita neįrodo prekės pirkimo iÅ¡ savininko, todėl laikytina, kad nurodyto dokumento nėra. Jeigu sandorio vertės metodas netaikytinas, bÅ«tina pateikti prekės įsigijimo dokumentÄ . Prekės įsigijimo dokumento pareiÅ¡kėjas nepateikė viso mokestinio ginčo metu.

Toliau minėtose taisyklėse nurodoma, kokių dar papildomų dokumentų gali reikalauti muitinė. Dėl to pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai, kad prekės pardavimÄ pagrindžia ir sÄ skaitos faktÅ«ros pasiraÅ¡ymas, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Tokia sÄ skaita muitinei nepateikta.Daroma iÅ¡vada, kad muitinės įstaigos pagrįstai deklaruotos sandorio vertės nepripažino prekės muitine verte. PareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimai, kad Bendrijos muitinės kodekso nuostatos taikytos neteisingai, yra nepagrįsti.

Bendrijos muitinės kodekso 3 skyriuje reglamentuojamas prekių muitinis įvertinimas. Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnyje nustatyta, kad importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiÅ¡kai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritorijÄ , prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais, toliau nurodoma, kokiais atvejais vertė tikslinama. Taigi, jau Å¡ioje įstatymo nuostatoje nurodoma, kad vertė – tai faktiÅ¡kai sumokėta ar mokėtina kaina.

Tokiu bÅ«du muitinė teisingai pasisakė, kad prekės importuotojas turi pagrįsti, kokiÄ kainÄ jis sumokėjo, ar kokia yra mokėtina prekės pardavėjui. PareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai deklaruojant prekę bei vėliau pateikti dokumentai nepatvirtina, kad deklaruota vertė yra ta, kuri ir buvo mokėta prekės pardavėjui, esančiam ne Bendrijos muitų teritorijoje, o JAV. Nuosavybės teisių pažymėjimas (MGK byla, l.

13) nurodo automobilio pagaminimo metus, modelį, kurÄ , tai, kad automobilis naudotas, ridÄ ir jo savininkÄ . Pateikta sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡raÅ¡yta Anglijos įmonės (MGK byla, l. 14, jos adresas nurodomas Anglijoje), joje nurodyta 2000 JAV dolerių suma, transportavimas 500 JAV dolerių. PareiÅ¡kėjo atstovas aiÅ¡kino, kad bÅ«tent Anglijos įmonė superka JAV automobilius, nes dalyvauja aukcionuose, o pareiÅ¡kėjas perka per Å¡iÄ Ä¯monę kaip dilerį automobilius dideliais kiekiais, todėl negali pateikti konkretaus automobilio pirkimo dokumento. Tačiau pagal pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus neįmanoma nustatyti, kokia suma sumokėta automobilio pardavėjui, esančiam JAV (tiek 2009 05 21 deklaracijoje nurodyta, kad automobilis laikinam perdirbimui įvežtas iÅ¡ JAV, tiek 2009 07 02 deklaracijoje nurodyta, kad automobilis importuojamas iÅ¡ JAV). Vėliau pareiÅ¡kėjo pateikta 2009 07 03 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (MGK byla, l.

23) patvirtina tik tai, kad Lietuvoje automobilis parduotas Lenkijos piliečiui už 9000 Lt, prie Å¡ios sutarties yra PVM sÄ skaita faktÅ«ra (MGK, l. 24), kuri patvirtina, kad pirkėjas sumokėjo nurodytÄ sumÄ . Visi Å¡ie dokumentai nepatvirtina faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo sumokėtos kainos automobilio pardavėjui. Muitinė nurodo, kad dėl to, jog iÅ¡ pateiktų dokumentų negalėjo nustatyti faktiÅ¡kai mokėtos ar mokėtinos kainos, sulygino deklaracijoje nurodytÄ kainÄ su tapačių ar panaÅ¡ių markių ir modelių, pagaminimo metų, naudotų automobilių kainomis ir nustatė, kad deklaruota vertė žymiai skiriasi nuo Å¡ių kainų.

IÅ¡ bylos duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sulygino bÅ«tent tos pačios markės (prekės ženklo) – Lincoln - automobilius. Visos Å¡ios aplinkybės buvo pagrindas netaikyti Kodekso 29 straipsnyje nurodytos sandorio vertės. Kodekso 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 straipsniu, ji turi bÅ«ti nustatoma paeiliui taikant Å¡io straipsnio 2 dalies a, b, c ir d punktus, iki pirmojo punkto, pagal kurį Å¡iÄ vertę įmanoma nustatyti.

Å iuo atveju muitinė nerado galimybės taikyti nors vienÄ Å¡ių punktų, nurodė motyvus – nepakako duomenų apie importuotÄ automobilį (nusidėvėjimo laipsnį, techninę bÅ«klę, papildomai įrengtÄ Ä¯rangÄ ), todėl negalėjo įvertinti, ar sandorio vertė nesiskiria nuo tuo pačiu laiku įvežtų tapačių ar panaÅ¡ių prekių, negalėjo taikyti ir 30 straipsnio 2 dalies d punkto (rėmėsi Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 153 straipsnio 1 dalimi – negali reikalauti ne iÅ¡ Bendrijos asmens pateikti duomenis, kurių reikia vertei nustatyti).

Dėl to pagrįstai priimtas sprendimas muitinę vertę nustatyti vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu, remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje. Pareiškėjas teigia, kad muitinė nenurodė, kokia Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio nuostata rėmėsi. Tačiau 31 straipsnyje tik jo pirma dalis nustato, kuo reikia vadovautis nustatant muitinę vertę (duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje), nurodoma, kokiais teisės aktais būtina vadovautis, o 2 dalyje tik pasakyta, kuo negalima remtis.

Taigi muitinė nurodė, kad remiasi visu 31 straipsniu, kas reiškia, kad vadovavosi visomis jo nuostatomis ir nesivadovavo, tuo, kuo remtis draudžiama. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad minėtos Bendrijos muitinės kodekso nuostatos taikytos neteisingai, nėra pagrįsti.Pareiškėjo atstovas teisme aiškino, kad 2009 05 21 deklaracijos pateikimas rodo, jog prekė įvežta laikinam perdirbimui, tam buvo gautas ir leidimas, kas reiškia, kad automobilis buvo įvežtas naudoti tik detalėms, iš esmės utilizavimui.

Muitinės departamento atstovė aiÅ¡kino, kad tokios deklaracijos pateikimas visai nereiÅ¡kia, kad automobilis įvežtas tik detalėms gauti, nes perdirbimas gali reikÅ¡ti ir bet kokį automobilio remontÄ , jo bÅ«klės pagerinimÄ , be to, tokia muitinės procedÅ«ra reiÅ¡kia tik tai, kad prekė turi bÅ«ti grÄ Å¾inama, t. y. po perdirbimo (remonto ir pan.) vėl iÅ¡vežama iÅ¡ Bendrijos muitų teritorijos. Å iuo atveju prekė liko Bendrijoje. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 114 straipsnio, reglamentuojančio laikinojo įvežimo perdirbti procedÅ«rÄ , 2 dalies c punkto nuostatas perdirbimo operacijos nereiÅ¡kia prekės likvidavimo, nes numatyta, kad tai gali bÅ«ti prekių apdorojimas, įskaitant jų surinkimÄ , montaÅ¾Ä arba priderinimÄ prie kitų prekių, jų perdirbimÄ , remontÄ , įskaitant atnaujinimÄ ir taisymÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjas, pateikdamas deklaracijÄ laikinam įvežimui perdirbti, kartu su deklaracija nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų konkrečiÄ automobilio bÅ«senÄ (defektacijos ar kito akto, eksperto iÅ¡vados, nuotraukų ir pan.), nors tokiÄ galimybę turėjo. PareiÅ¡kėjo atstovas Å¡io fakto neginčija. Tai, kad įvežtas buvo automobilis, o ne utilizavimui skirta prekė, patvirtina ir tas faktas, kad pareiÅ¡kėjas automobilį pardavė kaip vientisÄ prekę pirkėjui, pirkimo-pardavimo sutartyje jokie defektai nenurodomi, nenurodyta, kad automobilis netinkamas naudoti pagal paskirtį, kad perkamas detalėms, yra iÅ¡ardytas ar pan.

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedÅ«rÄ , iÅ¡ tiesų perdirbo automobilį, iÅ¡dalino jį į detales ir tik jas pardavė. Pateikiant 2009 07 02 deklaracijÄ , kai prekė buvo deklaruota iÅ¡leidimui į laisvÄ apyvartÄ , taip pat nepateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų, kad automobilis netinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Dėl to pareiÅ¡kėjo argumentai, kad įvežimas laikinam perdirbimui jau pats savaime patvirtina automobilio techninę bÅ«klę, kaip netinkamÄ naudoti, ir atitinkamai tai, kad deklaracijoje nurodyta sandorio vertė atitinka automobilio bÅ«klę, yra nepagrįsti.

Å ie argumentai negali patvirtinti, kad muitinė privalėjo taikyti Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnyje nurodytÄ sandorio vertę.    2. Dėl automobilio įvertinimo metodikos taikymo. Muitinės įstaigos, įvertindamos lengvÄ jį automobilį „Lincoln Town Car“ taikė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 12 29 įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintÄ Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikÄ (toliau - Metodika). PareiÅ¡kėjo atstovas aiÅ¡kina, kad deklaracija iÅ¡leidžiant prekę į laisvÄ apyvartÄ pildyta 2009 07 02, todėl turėjo bÅ«ti taikomos nuo 2009 07 01 galiojančios Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 06 26 įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintos Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklės (toliau - Taisyklės).

Atsakovas pagrįstai remiasi Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalimi ir 201 straipsnio 1 dalies b punktu. Pagal Å¡ių teisės aktų nuostatas importo skola muitinei atsiranda įforminant tokioms prekėms laikinojo įvežimo procedÅ«rÄ , kuriÄ atliekant prekės iÅ¡ dalies neapmokestinamos importo muitais. Tai reiÅ¡kia, kad atskaitos momentas, kuriam skaičiuojama skola muitinei, yra bÅ«tent deklaracijos pateikimas laikinam įvežimui perdirbti, jeigu tokia muitinės procedÅ«ra buvo atliekama. Jeigu prekė bÅ«tų deklaruota iÅ¡ karto kaip importas, atskaitos momentas bÅ«tų pateikimas deklaracijos iÅ¡leidimui į laisvÄ apyvartÄ (Kodekso 201 straipsnio 1 dalies a punktas).

Å ių teisės aktų, kuriuos nurodo pareiÅ¡kėjas, taikymas iÅ¡ dalies susijęs ir su Bendrijos muitinės kodekso 29-31 straipsnių taikymu, nes Metodika ir Taisyklės detalizuoja Bendrijos muitinės kodekso 29-32 straipsnių taikymÄ . Muitinė taikė Metodikos 6-7 punktus, apie tai detaliai nurodyta Supaprastinto patikrinimo ataskaitoje. IÅ¡ esmės taikyti visi nurodyti Metodikos punktai, nes muitinė pasisakė, kad nepateikti bÅ«tini dokumentai, kurie leistų remtis sandorio verte (6 punkto 2 pastraipa), muitinei pateikti dokumentai, kuriuose duomenys neiÅ¡samÅ«s, deklaruota vertė žymiai skiriasi nuo tapačių ar panaÅ¡ių markių bei senumo naudotų automobilių importo kainų žinyne (kataloge), importuotojas nepateikia informacijos (pvz. turto vertintojų ar ekspertų iÅ¡vadų arba kitų dokumentų), pagrindžiančios deklaruotÄ sandorio vertę ir pan.

Antra vertus, 2009 m. įsigaliojusių Taisyklių 6 ir 7 punktai yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki Metodikos 6 ir 7 punktams, t. y. bÅ«tent toms jų nuostatoms, kurios buvo Å¡iuo atveju pritaikytos. Todėl pareiÅ¡kėjo teisėms ir pareigoms jokios įtakos neturėtų kito teisės akto taikymas, pareiÅ¡kėjo padėties tai nei pagerintų, nei pablogintų. Taisyklių 6 punktas taip pat reikalauja, kad sandorio vertei pagrįsti bÅ«tini transporto priemonių pirkimo-pardavimo dokumentai, t. y. sÄ skaitos faktÅ«ros (invoice), sutartys (kontraktai, transporto paslaugų sÄ skaitos faktÅ«ros), 7 punktas nustato, kad sandorio vertės metodas gali bÅ«ti netaikomas, jeigu kyla abejonių, ar deklaruojama naudotų transporto priemonių sandorio vertė lygi visai sumokėtai arba mokėtinai sumai, muitiniam tikrinimui pateikti dokumentai, kuriuose nurodyti neiÅ¡samÅ«s duomenys arba jų teisingumas kelia abejonių, deklaruota vertė gerokai skiriasi nuo tapačių ar panaÅ¡ių naudotų transporto priemonių importo kainų, nurodytų naudotų transporto priemonių importo kainų žinyne (kataloge), o importuotojas nepateikia informacijos (pvz. turto vertintojų ar ekspertų iÅ¡vadų ar kitų dokumentų), pagrindžiančios deklaruotÄ sandorio vertę, arba pateiktos informacijos nepakanka deklaruotos sandorio vertės pagerinimui (muitinė iÅ¡ esmės rėmėsi pastarÄ ja nuostata). PareiÅ¡kėjas nepagrįstai aiÅ¡kina, kad pagal Metodikos 7 punktÄ muitinė privalėjo nustatyti, kad yra visuose jo 4 papunkčiuose nurodytos aplinkybės. Taip nėra, nes pavyzdžiui 7.1. punkte kalbama apie atskirÄ atvejį, numatytÄ Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkte, be to, 7.1. punktas užbaigiamas žodžiu „arba“, toliau seka 7.2. ir 7.3. punktai baigiami žodžiu „ir“.

Muitinė sprendimuose pasisakė, kad yra aplinkybės, nurodytos 7.2.-7.4. punktuose: muitiniam tikrinimui pateikti dokumentai, kuriuose yra neiÅ¡samÅ«s duomenys, deklaruota vertė žymiai skyrėsi nuo panaÅ¡ios prekės vertės, nepateikta informacija apie prekės konkrečiÄ bÅ«klę (ekspertų iÅ¡vada ar pan.), importuotojas papraÅ¡ytas pateikti informacijÄ , nepateikė tokios, kuri pagrįstų deklaruotos vertės teisingumÄ . 3. Dėl muitinės vertės perskaičiavimo teisingumo.PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina, kad muitinei vertei perskaičiuoti panaudoti duomenys apie visai kitos klasės automobilio importo kainÄ .

Mokestinių ginčų komisijos sprendime, kuris yra ginčijamas, pasisakyta dėl importo muitui apskaičiuoti paimto automobilio kainos, dėl skaičiavimo metodikos. Muitinė, atsižvelgdama į tai, kad žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ 2009 m. balandžio-birželio mėnesiui (b. l. 54-57) nurodyta panaÅ¡aus automobilio kaina yra 52 600 Lt (vertino tos pačios Lincoln prekės ženklo automobilį ), atsižvelgdama į tai, kad pareiÅ¡kėjas pateikė informacijÄ , kad pareiÅ¡kėjo importuotas automobilis turi penkias sėdimas vietas (nors Å¡iai aplinkybei patvirtinti joks dokumentas nepateiktas), o žinyne nurodytas automobilis turi daugiau kaip 5 vietas, Å¡iuo žinynu nustatydamas muitinės kainÄ nesivadovavo.

Muitinė vadovavosi Metodikos 13 punktu, kuriame nurodyta, kad jeigu automobilio kaina žinyne nepateikta, importuoto naudoto automobilio muitinė vertė nustatoma remiantis muitinės turimais duomenimis (kitais automobilių rinkos kainų katalogais ar kitais duomenimis) ir apskaičiuojama taikant Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 152 straipsnio nuostatas, toliau nurodomas skaičiavimo bÅ«das: iÅ¡ tos pačios markės ir modelio naujo automobilio arba į jį panaÅ¡aus naujo automobilio rinkos kainos priklausomai nuo automobilio senumo pakoreguotos vertės koeficientu, iÅ¡reikÅ¡tu procentais, atėmus įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, vidutinį pelnÄ , vidutines iÅ¡laidas, susijusias su automobilių pardavimu Lietuvos rinkoje, ir už atitinkamÄ automobilį Europos bendrijoje nustatytus importo muitus bei Lietuvos Respublikoje taikomus importo mokesčius.

Toliau nurodomas skaičiavimui taikomas teisės aktas – Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, patvirtinta bendru susisiekimo ministro 2000 04 17 įsakymu Nr. 120 ir finansų ministro 2000 04 14 įsakymu Nr. 101. Pareiškėjas neginčija pačios skaičiavimo metodikos, tačiau aiškina, kad neteisingai parinktas automobilis, nuo kurio pradėtas skaičiavimas. Nustatyta, kad muitinė pasirinko automobilį „Lincoln (USA) Town Car“, kategorija M1-AA, kėbulo tipas Sedanas, 4 durų, variklio darbinis tūris 4601 cm3, variklio galia 176 KW/239 AG, gamybos periodas 2003-2008, pasirinkti metai 2003, kaina su PVM 28 880 LTL (b. l. 58).

Muitinė pasinaudojo kita duomenų baze – tinklapyje www.vmi.lt skelbiamo VšĮ Emprekis leidiniu. Ginčo automobilio nuosavybės teisių pažymėjime nurodyta, kad jo kėbulas yra 4DSD, kas reiškia „keturių durų sedanas“ (tuo galima įsitikinti per internetines paieškų sistemas, pvz. Answers.com., vertimas http://trannslate.googlercontent.com/translate). Transporto priemonių klasifikavimas ir kodavimas iki 2009 01 01 buvo reglamentuojamas susisiekimo ministro 2001 01 29 įsakymu Nr. 21 (7 priedas).

Buvo nurodyta (4.1. punkte), kad M1 klasė reiÅ¡kia, kad transporto priemonė skirta keleiviams vežti, turi ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimÄ vietÄ vairuotojui (lengvasis automobilis). M1 klasės transporto priemonių kėbulų tipų kodavime buvo nurodyta (8.1. punkte), kad AA yra sedanas (apibrėžimas pateiktas ISO standarte 3833-1977, Nr. 3.1.1.1.), Å¡iuo terminu taip pat vadinamos transporto priemonės, turinčios daugiau kaip 4 Å¡oninius langus. Pagal šį klasifikavimÄ transporto priemonė nepriklausė M1 klasei, jeigu ji turi ne daugiau kaip 6 sėdimas vietas, neskaičiuojant vairuotojo (9.1. punktas), nurodyta, kad sėdimų vietų skaičius transporto priemonėje priklauso nuo sėdimų vietų „tinkamų“ tvirtinimo taÅ¡kų skaičiaus, „tinkamas“ tvirtinimo taÅ¡kas – tas, kuris skirtas konkrečiai sėdimai vietai tvirtinti.

Kadangi lyginti 2003 m. pagaminti automobiliai, šis klasifikavimas ir kodavimas gali būti taikomas. Pareiškėjo atstovas teigia, kad nesutampa automobilių klasės, nes ginčo automobilyje yra tik 5 sėdimos vietos. Tačiau toks teiginys nepagrįstas jokiais dokumentais, be to, sėdimos vietos gali būti suprantamos ir kaip nurodyta minėtame teisės akte – tai jų tvirtinimo vietos. Dėl to, įrodinėdamas, kad automobilių klasės neatitinka, pareiškėjas turėjo pateikti konkrečius duomenis apie automobilio klasę.

Muitinė atsižvelgė į pareiÅ¡kėjo 2010 05 10 praÅ¡yme esantį nurodymÄ , kad įvežtame automobilyje yra penkios sėdimos vietos, dėl to neapskaičiavo kainos pagal limuzino klasės automobilio Lincoln kainÄ , tačiau pareiÅ¡kėjo teiginys dėl 5 sėdimų vietų nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Taigi nepaneigtas muitinės teiginys, kad automobilio kainai apskaičiuoti parinktas panaÅ¡us automobilis, tos pačios markės (prekės ženklo) ir senumo 4 durų sedanas. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas kitos paskaičiavimų dalies neginčija.

Apskaičiuojant kainÄ pagal Metodikoje nurodytÄ tvarkÄ , kaina nuo Emprekis skelbiamos 28 880 Lt sumažėjo iki 18321 Lt. PareiÅ¡kėjas nepateikė informacijos, kuri leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad automobiliai yra ženkliai skirtingi ir negali bÅ«ti laikomi panaÅ¡iomis prekėmis, apskritai neteikė informacijos apie automobilio klasę, techninę bÅ«klę. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad muitinė automobilio kainÄ apskaičiavo, taikydama naudingiausiÄ pareiÅ¡kėjui bÅ«dÄ ir atsižvelgdama į muitinės turimÄ bei pareiÅ¡kėjo pateiktÄ informacijÄ .

Dėl Metodikos taikymo. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalį, jeigu atsiranda skola muitinei, laikantis 122 straipsnio nuostatų, Å¡ios skolos dydis nustatomas remiantis importuotas prekes atitinkančiais apmokestinimo veiksniais, veikusiais tÄ dienÄ , kai buvo priimta deklaracija, kuria importuotos prekės buvo deklaruotos laikinojo įvežimo perdirbti procedÅ«rai įforminti. Taigi skola muitinei teisingai apskaičiuota vadovaujantis Metodikos nuostatomis.

4. Dėl muitinės teisės tikrinti deklaracijas po prekės iÅ¡leidimo.  PareiÅ¡kėjo argumentai, susiję su tuo, kad deklaracija buvo priimta, revizuota muitinės įgalioto pareigÅ«no, kuris įvertino visas aplinkybes ir patvirtino deklaracijÄ , todėl pagal Bendrijos muitinės kodekso 62-63 straipsnių nuostatas jų revizuoti negalima. Å iuo atveju svarbu tai, kad Bendrijos muitinės kodekse muitinės procedÅ«ros yra suskirstytos į tam tikrÄ sistemÄ (Kodekso 4 straipsnio 16 dalis „Muitinės procedÅ«ra“), viena jų iÅ¡leidimas į laisvÄ apyvartÄ , punktas „a“.

Muitinės pareigÅ«nas privalo patikrinti, ar tai konkrečiai procedÅ«rai pateikti tinkami dokumentai, ar deklaracija užpildyta teisingai, bet jis netikrina pateiktų su deklaracija dokumentų turinio pakankamumo, procedÅ«ros atlikimo metu netikrina, ar nėra skolos muitinei. Tokia iÅ¡vada daroma atsižvelgus į Kodekso 73 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios reiÅ¡kia, kad pareigÅ«nas tikrina, ar laikomasi atitinkamos muitinės procedÅ«ros įforminimo prekėms sÄ lygų, ar prekėms netaikomas draudimas arba apribojimas, tai patikrinęs privalo iÅ¡leisti prekes iÅ¡ karto.

Tuo tarpu Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsnio 2 dalis leidžia muitinei, kai po prekių iÅ¡leidimo ji nori įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importo operacijomis. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu pakartotinai patikrinus deklaracijÄ arba atlikus tikrinimÄ po prekių iÅ¡leidimo paaiÅ¡kėja, kad atitinkamos muitinės procedÅ«ros atlikimo tvarkÄ reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neiÅ¡samia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta informacija, laikydamasi nustatytų nuostatų, imasi priemonių, bÅ«tinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti.

Todėl pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad muitinės pareigÅ«nui priėmus deklaracijÄ , uždėjus spaudÄ â€žatitinka“, jau negalima dar kartÄ tikrinti, ar pateikti duomenys buvo teisingi. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju nepagrįstai remiasi Bendrijos muitinės kodekso 62, 63 straipsniais, kadangi Å¡ie straipsniai tik nustato reikalavimus raÅ¡ytinėms deklaracijoms, tačiau nereglamentuoja pasekmių, kai su deklaracijomis pateikti dokumentai nepatvirtina deklaruotų duomenų. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas, nes yra nepagrįstas.

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. teismas n u s p r e n d ė:pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transverslas“ skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                          Henrikas Sadauskas                                                                           JÅ«ra Marija Strumskienė                                                                          Halina Zaikauskaitė