7e83a44b-5b4e-4fc8-810d-9904cf4a5920 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

             Administracinė byla Nr. I-2466-484/2017           Proceso Nr. 3-61-3-00444-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 23 d.Vilnius            Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė            raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos), n u s t a t ė :           D. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1-3).

         Skunde pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014-11-10 iki 2016-01-05 buvo laikomas suimtas Lukiškių TI-K. Šiuo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kameroje, be to, kamerų būklė buvo antisanitarinė. Detalizavo, kad apie 9 kv. m. ploto kameroje buvo laikomi trys asmenys, tuo tarpu remiantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124, vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto.

Vienam asmeniui tenkantį plotÄ dar labiau mažino baldų užimamas plotas, sanitarinis mazgas. Dėl ploto stokos kildavo nesutarimų tarp kameroje esančių asmenų. Pabrėžė, jog tai, kad asmeniui kameroje tenka mažiau kaip 3 kv. m. laisvo grindų ploto, laikoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija ) 3 str. pažeidimu ir asmens kankinimu. Taip pat nurodo, kad kameroje stalas buvo skirtas tik dviem asmenims, todėl tekdavo laukti, kol pavalgys kiti, ir valgyti atÅ¡alusį maistÄ .

MaistÄ turėjo dėti ant sienelės, skiriančios gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuo tualeto, nes spintelės nebuvo. Sanitarinio mazgo įrengimas kamerose neužtikrino privatumo naudojantis tualetu. TualetÄ nuo kitos kameros dalies skyrė siaura sienelė, todėl atliekant gamtinius reikalus jį galėjo stebėti tiek kameroje esantys suimtieji, tiek pareigÅ«nai. Dėl ventiliacijos nebuvimo kameroje jautėsi blogas kvapas. Nuo kamerų sienų ir lubų byrėjo tinkas, kamerose buvo pelėsis, drėgna, Å¡alta, buvo tarakonų.

Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nesiėmė jokių veiksmų, siekdama užtikrinti jam minimalų gyvenamÄ jį plotÄ ir higienos normas atitinkančias sÄ lygas, veikė tyčia. Aukščiau nurodytos sÄ lygos pareiÅ¡kėjui sukėlė diskomfortÄ , nepatogumus, žemino jo garbę ir orumÄ , sutriko miegas. PareiÅ¡kėjas skundo argumentus grindžia nacionalinių ir Europos SÄ jungos teismų praktika.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 16-25).

PaaiÅ¡kino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Dėl skundo teiginių, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi bÅ«ti skaičiuojamas atėmus baldų užimamÄ plotÄ yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (LVAT 2016-04-04 nutartis Nr. A-l230-502/2016).

Tvirtina, kad pareiškėjui tenkantis plotas kameroje 2014-11-12–2014-11-13, 2014-11-26,  2014-12-11– 2014-12-12, 2015-01-07–2015-01-14, 2015-01-20–2015-01-21, 2015-02-05– 2015-02-07, 2015-02-13, 2015-02-20, 2015-02-26, 2015-02-28–2015-04-24, 2015-05-22, 2015-05-25, 2015-06-03– 2015-06-04, 2015-06-15–2015-06-26, 2015-06-28– 2015-06-29, 2015-07-06, 2015-07-14, 2015-07-22– 2015-09-22, 2015-09-30–2015-10-27, 2015-11-04–2015-12-01, 2015-12-10, 2015-12-16–2015-12-19, 2015-12-25–2015-12-29 visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

Atkreipė dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Tvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.

Skirstydama atvykusius asmenis į kameras, LukiÅ¡kių TI-K administracija laikosi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visÄ laikÄ pristatomas į kameras, iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. LukiÅ¡kių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K administracija sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinta“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nuo 2015 m. LukiÅ¡kių TI-K administracija sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Nurodo, kad kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus resursus ir iÅ¡ valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontÄ .

Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui bei higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.Paaiškina ir tai, kad ankščiau galiojusioje Lietuvos higienos normoje (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte buvo teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri turi būti ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Dabar galiojančioje Lietuvos higienos normoje (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“) sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų išvis nėra numatyta.

Pažymi, kad tiek HN 76:2010, tiek HN 134:2015 higienos normos taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Ä®statymuose ar higienos normose nėra reglamentuota ir to, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų bÅ«ti įrengtos durelės. Kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių nėra ir negali bÅ«ti numatyti teisės aktuose, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nuskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai bei patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis pateko į laisvės atėmimo vietÄ . D. J. reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ atsakovo atstovas traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Atsiliepime į skundÄ atsakovo atstovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti jam iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 8,10 Eur iÅ¡laidų, patirtų rengiant dokumentų teismui kopijas.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 161-163) pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas į Kalėjimų departamentÄ skundžiamu laikotarpiu dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nesikreipė. Taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikia konkrečių įrodymų ar kitų reikÅ¡mingų kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančių netinkamų aplinkybių.

Dėstomi motyvai yra bendro pobÅ«džio, deklaratyvÅ«s ir nekonkretÅ«s. Pabrėžė, kad žalos atlyginimo prievolei kilti bÅ«tinas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, t. y. žala turi bÅ«ti neatsiejamai susijusi su neteisėtais veiksmais, o ne prielaida žalai atsirasti ir prieÅ¡ingai – veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Be to, pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ Ä¯rodyti konkretų žalos dydį, pateikdamas žalÄ patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodydamas, jog nurodyta žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų.

PareiÅ¡kėjas skunde tokios informacijos nepateikė. Atkreipė dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos, kuri, anot pareiÅ¡kėjo, atsirado dėl netinkamų suėmimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimÄ pagrįstumas.Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

LVAT teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis a. b. Nr. A822-81/2014). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas perpildytose kamerose, kurios taip pat neatitiko ir higienos reikalavimų.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Pažymėtina, jog ginčui spręsti aktualiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (2011 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. V-14 redakcija; toliau – Ä®sakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte yra numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Å iame teisės akte nenumatyta, kad kameroje įrengto sanitarinio mazgo plotas ir baldų užimamas plotas nėra įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje.

Tačiau EŽTT, spręsdamas dėl galimo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, tame tarpe – minimalios asmeninės erdvės, kuri, netgi nevertinant kitų sÄ lygų visumos, tikrai neturėtų bÅ«ti mažesnė nei 3 kv. m., pasisako, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas. Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje (žr.

EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ ). Remiantis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K praleido iÅ¡ viso 376 paras. Remiantis atsakovo atstovo nurodytais kamerų plotų, asmenų, laikytų Å¡iose kamerose kartu su pareiÅ¡kėju, skaičiumi, sanitarinio mazgo su klozetu patalpos plotu (0,56 kv. m.), nustatyta, kad vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pažeistas laikotarpiais: 2014-11-14–2014-11-25, 2014-11-27–2014-12-09, 2014-12-13–2015-01-06, 2015-01-15–2015-01-19, 2015-01-22–2015-01-27, 2015-02-04, 2015-02-08–2015-02-12, 2015-02-14–2015-02-25, 2015-02-27, 2015-04-25–2015-05-21, 2015-05-23–2015-05-24, 2015-05-26, 2015-06-05–2015-06-14, 2015-06-27, 2015-06-30–2015-07-05, 2015-07-07–2015-07-13, 2015-12-09, 2015-12-11–2015-12-15, 2015-12-20–2015-12-24, 2015-12-30–2016-01-04 (b. l. 16-25).

Pareiškėjui šiais laikotarpiais tekdavo apytiksliai nuo 1,87 iki 2,49 kv. m. kameros ploto. Laikotarpiais 2014-11-12–2014-11-13, 2014-11-26, 2014-12-11–2014-12-12, 2015-01-07–2015-01-14, 2015-01-20–2015-01-21, 2015-02-05–2015-02-07, 2015-02-13, 2015-02-20, 2015-02-26, 2015-02-28–2015-04-24, 2015-05-22, 2015-05-25, 2015-06-03– 2015-06-04, 2015-06-15–2015-06-26, 2015-06-28– 2015-06-29, 2015-07-06, 2015-07-14, 2015-07-22– 2015-09-22, 2015-09-30–2015-10-27, 2015-11-04–2015-12-01, 2015-12-10, 2015-12-16–2015-12-19, 2015-12-25–2015-12-29 teisės aktais nustatyta ploto norma nebuvo pažeista.

Taigi, nurodyti duomenys patvirtina, kad iÅ¡ viso 150 parų iÅ¡ 376, pareiÅ¡kėjui esant LukiÅ¡kių TI-K, nebuvo skirta pakankamai ploto. Tai rodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, todėl yra teisinis pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti.PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kad kamerose trÅ«ko baldų, vietos pavalgyti (dėl to pareiÅ¡kėjas valgė atÅ¡alusį maistÄ ) sietinos su ploto, tenkančio vienam asmeniui kameroje, trÅ«kumu. Konstatavus ploto, tenkančio vienam asmeniui kameroje, normos pažeidimÄ , Å¡ios aplinkybės atskirai nevertinamos, nes laikytinos jau nustatyto pažeidimo dalimi.PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimÄ , taip pat teigia, kad kamerose įrengtas sanitarinis mazgas neužtikrino jo privatumo naudojantis tualetu.Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.5 punktas numato, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m. aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktÄ pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .Remiantis LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis ir paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 metro aukščio pertvara, kas atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus. Tačiau pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Be to, EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (EŽTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje G. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje G.prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02 ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99).Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog tualeto sienelės plotas nebuvo pakankamas, atitverė tik dalį tualeto, todėl, asmeniui naudojantis tualetu, jis gali bÅ«ti stebimas ir matomas pareigÅ«nų.

Teismas Å¡ias aplinkybes laiko įrodytomis. Teismo vertinimu, mažose patalpose laikant kelis asmenis, tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas, kadangi trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele.

Taigi, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos (CK 6.271 straipsnis).            PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ sieja ir su tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros neatitiko higienos normų reikalavimų: jose buvo Å¡alta, drėgna pelėsis, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, bėgiojo tarakonai. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dalyje dėl higienos normų nesilaikymo kamerose yra abstraktaus pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s: nedetalizuota, kada ir kurie iÅ¡ nurodytų pažeidimų buvo kiekvienoje iÅ¡ kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas skundžiamu laikotarpiu, nepateikti įrodymai, pagrindžiantys skundo teiginius apie higienos normų nesilaikymÄ .

Atsižvelgiant į tai, teismas šioje byloje remsis atsakovo atstovo pateiktais dokumentais ir paaiškinimais. Iki 2015-11-01 galiojusi Higienos norma HN 76:2010 (toliau - HN 76:2010) nustatė, jog laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai (HN 76:2010 22, 24, 28, 56 p.). Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Higienos norma HN 134:2015 (toliau - HN 134:2015) nustatė, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C.

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 76:2010 26 p.; HN 134:2015 16, 17, 39 p.). Laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (HN 76:2010 60 p., HN 134:2015 20 p.).IÅ¡ byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – VVSC) patikrinimo aktų nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai atliekama visuomenės sveikatos saugos kontrolė (b. l. 34-150).

VVSC 2015-01-16 patikrinimo akte užfiksuota, kad patalpų paprastojo remonto darbai Lukiškių TI-K atliekami pagal poreikį ir turimas lėšas. Patikrinimų metu buvo atliekami baigiamieji remonto darbai III-ojo korpuso penkiose kamerose ir dušinėje, taip pat buvo atliekami remonto darbai ūkio skyriaus bendro naudojimo patalpose. Patikrinimo metu dalyvavusių asmenų teigimu, I-ame korpuse naujai suremontuotos 25 kameros (b. l. 58). VVSC 2015-06-02 patikrinimo akte užfiksuota, kad kameroje Nr. 123 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2015-06-27 iki 2015-06-28) temperatūra, oro drėgmė atitiko HN 76:2010 26 p. reikalavimus, ji yra vėdinama per atidaromus langus, kas atitinka HN 76:2010 24 p. reikalavimus, kameroje lubos lygios, grindys išklotos plytelėmis, danga lygi, kas atitinka HN 76:2010 28 p. reikalavimus (b. l. 89).

VVSC 2015-06-22 patikrinimo akte užfiksuota, kad kameros Nr. 123 patikrinimo metu nubyrėjusio tinko vizualiai nebuvo nustatyta, grindų ir lubų pavirÅ¡iai tinkami lengvam valymui, kad atitinka HN 76:2010 28 p. reikalavimus (b. l. 91). VVSC 2015-07-28 patikrinimo akte nurodyta, kad kameroje Nr. 297 (pareiÅ¡kėjas joje buvo nuo 2015-06-29 iki 2015-07-14) vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus, kas atitinka HN 76:2010 24 p. reikalavimus, temperatÅ«ra 25,3 ?C, kas atitinka HN 76:2010 26 p. reikalavimus, ant sienų ir lubų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (b. l.98-99).EŽTT praktikoje nustatyta, jog kalinimo įstaigose atsiradus parazitų ar graužikų turi bÅ«ti imamasi veiksmų tam, kad jie bÅ«tų iÅ¡naikinti (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; 2015 m. sausio 27 d. sprendimÄ byloje Neshkov ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ ).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo bei EŽTT praktikos darytina išvada, jog kalinimo įstaigų pareiga stengtis, kad parazitai ir graužikai neatsirastų, o jiems atsiradus – išnaikinti, t. y. teisinis reglamentavimas nenustato, jog graužiko ar parazito atsiradimas savaime laikytinas pažeidimu. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sausio mėn. užsiėmė UAB “Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 31-33).

VVSC patikrinimų metu taip pat nenustatė buitinių parazitų, graužikų buvimo fakto. IÅ¡ VVSC patikrinimų duomenų matyti, kad atlikti deratizacijos ir dezinsekcijos darbai yra registruojami (b. l. 57, 93, 98, 135, 137). Tai rodo, kad LukiÅ¡kių TI-K sistemingai vykdo tokio pobÅ«džio priežiÅ«rÄ ir profilaktikÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos dokumentų, pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu VVSC ne visais ginčui aktualiais laikotarpiais atliko patikrinimus, kurie tiesiogiai atspindėtų realiÄ vienos ar kitos kameros, kurioje buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, bÅ«klę ir atitikimÄ higienos reikalavimams.

Kitų duomenų ir įrodymų apie kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas jo skunde nurodytu laikotarpiu, bÅ«klę byloje nėra. Jų nustatyti nėra galimybės ir teismui, kadangi praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas nuo skundžiamo laikotarpio, be to, kaip minėta, pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kokiose kamerose jo nurodytos sÄ lygos buvo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas dėl higienos reikalavimų LukiÅ¡kių TI-K kamerose nesilaikymo, skundžiamu laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ (b. l. 155).

PareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje taip pat nėra jokių duomenų, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos galėjo turėti įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei (b. l. 166-174). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimams, nėra nustatytas.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjui teko mažas plotas, kamerų plotÄ papildomai mažino jose esantys baldai.

Nors pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vienÄ valandÄ gryname ore, tačiau likusį paros laikÄ , iÅ¡ viso 150 parų per visÄ jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose. Taip pat pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį.

Konstatuotina, kad dėl suėmimo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų trukmę ir pobÅ«dį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo nenuolatinio pobÅ«džio, tai, kad pareiÅ¡kėjas ne visuomet buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes.

Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K administracijos elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. PrieÅ¡ingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis.

Taip pat bylos duomenys rodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija reaguoja į pareiÅ¡kėjo nusiskundimus dėl suėmimo sÄ lygų ir Å¡alina kilusias problemas. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma 30 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2016, 2016 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 1200 Eur sumos priteisimas.Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 16-25) pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo iÅ¡laidas, kurios sudaro 8,10 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo ne kartÄ pažymėta, kad proceso Å¡alies teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies su procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-153/2013).Nagrinėjamu atveju atsakovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs jo praÅ¡omÄ priteisti 8,10 Eur sumÄ .

Teismo vertinimu, atsakovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad atsakovas iÅ¡laidas grindžia remiantis Tvarka, kuri numato iÅ¡laidų, už kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovas realiai patyrė 8,10 Eur iÅ¡laidų už kopijų parengimÄ . Pažymėtina, kad Å¡i Tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Tuo tarpu įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimui teisme pasiruoÅ¡imui, pateikimÄ reglamentuoja ABTÄ® 67 straipsnio 3 dalis. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dokumentai į bylÄ pateikti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo iÅ¡laidų atsakovo atstovas nepatyrė. Dėl nurodytų motyvų, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, todėl jo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo D. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjo D. J. naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1200 (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo netenkinti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                               Ina Kirkutienė