Legislator Case Law & Legislation
7e81466c-60f3-41ef-ad99-eedcd2e33aa4 AI generated

7e81466c-60f3-41ef-ad99-eedcd2e33aa4 · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number 7e81466c-60f3-41ef-ad99-eedcd2e33aa4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Tenkinus ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl termino ieÅ¡kiniui pateikti atnaujinimo, teisme priimtas ieÅ¡kovės V. D. ieÅ¡kinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Javinė“ (toliau – UAB “Javinė”, įmonė) dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, profesinio susirgimo, atlyginimo, kuriuo ji praÅ¡o priteisti iÅ¡ UAB “Javinė” 114,76 Eur netektų pajamų už 2019-08-01 – 2020-01-09 laikotarpį, atlyginimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės netektų pajamų dėl netekto darbingumo kompensacijÄ : 12,08 Eur už 2020 m. sausio mėnesį, po 1300,34 Eur už 2020-02-01 – 2020-12-13 laikotarpį, po 124,02 Eur per mėnesį už laikotarpį, einantį nuo 2020-12-14 iki ieÅ¡kovės V.

Legislator headnote

AI generated

7e81466c-60f3-41ef-ad99-eedcd2e33aa4 · Klaipėdos apylinkės teismas: CK nuostatose įtvirtinta bendro pobÅ«džio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , be kita ko, pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nesilaikymÄ , numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Didesnio pavojaus Å¡altinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rÅ«pestingumo ir atsakingumo pareigÄ dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2014).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2-1167-637/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08776-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.9.3.; 3.2.6.1.; 1.1.6.2.; 1.3.2.12.; 1.3.2.9. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 30 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Audra Hadrovska, sekretoriaujant Neringai Čilinskaitei, Agnei Valentukonei, vertėjaujant Svetlanai Agafonovai, dalyvaujant ieÅ¡kovei V. D., jos atstovui advokatui Linui Žukauskui, atsakovo UAB „Javinė“ atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. D. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Javinė“ dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, profesinio susirgimo, atlyginimo, Teismas n u s t a t ė :

1. Tenkinus ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl termino ieÅ¡kiniui pateikti atnaujinimo, teisme priimtas ieÅ¡kovės V. D. ieÅ¡kinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Javinė“ (toliau – UAB “Javinė”, įmonė) dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, profesinio susirgimo, atlyginimo, kuriuo ji praÅ¡o priteisti iÅ¡ UAB “Javinė” 114,76 Eur netektų pajamų už 2019-08-01 – 2020-01-09 laikotarpį, atlyginimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės netektų pajamų dėl netekto darbingumo kompensacijÄ : 12,08 Eur už 2020 m. sausio mėnesį, po 1300,34 Eur už 2020-02-01 – 2020-12-13 laikotarpį, po 124,02 Eur per mėnesį už laikotarpį, einantį nuo 2020-12-14 iki ieÅ¡kovės V.

D. gyvos galvos; priteisti iÅ¡ atsakovės 85 Eur dydžio perkvalifikavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio įstatymines palÅ«kanas nuo priteistų sumų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad dirbdama UAB “Javinė” buvo sužalota. Dirbdama su riestainių formavimo maÅ¡ina ji turėjo nekokybiÅ¡kai suformuotÄ riestainių masę paimti nuo judančio konvejerio ir mesti atgal į teÅ¡los masės indÄ . Kai ji metė teÅ¡los gabalÄ Ä¯ pripildytÄ teÅ¡los masės indÄ , teÅ¡los gabaliukas atsitrenkė į indo kraÅ¡tÄ ir krito žemyn, virÅ¡ atviros įrenginio mechanizmų zonos. Ji intuityviai pabandė sugauti krentantį teÅ¡los gabalÄ deÅ¡ine ranka ir mechanizmai įtraukė pirÅ¡tinę ir nutraukė deÅ¡inės rankos nykÅ¡tį.

Buvo atlikta operacija, tačiau rankos nykščio nebepavyko prisiųti. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, ji parašė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo. Nurodė, kad baigė socialinio darbuotojo padėjėjo mokymo programÄ â€“ kursus ir dabar dirba socialinio darbuotojo padėjėja. GautÄ kompensacijÄ panaudojo vaistams, buto nuomai, pragyvenimui. Nurodė, kad po traumos liko didžiulis kompleksas. Dėl rankos defekto gėdijasi, sunku parduotuvėje, kitose vieÅ¡ose vietose.

3. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė buvo supažindinta su įmonėje galiojančiais darbų saugÄ ir vidaus darbo tvarkos taisykles reglamentuojančiais lokalinais aktais. Pažymėjo, kad pati ieÅ¡kovė nesilaikė darbo saugos reikalavimų, pažeidė darbo su B-58 maÅ¡ina saugos reikalavimus, neinformavo tiesioginio vadovo apie tai, kad judančios maÅ¡inos dalys yra be apsaugų, neatsisakė dirbti su įrenginiu, t.y. nelaimingas įvykis įvyko dėl pačios ieÅ¡kovės neatsakingų veiksmų. Teismas k o n s t a t u o j a :

4. Å alis siejo darbo santykiai pagal 2017 m. balandžio 28 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Neterminuota darbo sutartimi V. D. buvo priimta darbdavio – UAB “Javinė” valytoja - gamybos baro darbininke. 2018-03-01 darbo sutartis pakeista, nurodant, kad V. D. dirba gamybos baro darbininke. Darbo sutartis nutraukta nuo 2020 m. sausio 28 d. pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , ieÅ¡kovei pateikus praÅ¡ymÄ 2020 m. sausio 16 d. ir 2020-01-14 NDNT prie socialinės ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma Nr. 114 bei iÅ¡vada dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų Nr. DPS-57 (UAB “Javinė” 2020-01-16 direktoriaus P. R.

įsakymas Nr. 2). Dėl civilinės atsakomybės 5. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (Civilinio Kodekso (toliau CK) 6.245 straipsnio 1 dalis).

6. Nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡ti reikalavimai susiję su didesnio pavojaus Å¡altinio nelaimingo atsitikimo darbe metu padarytos žalos atlyginimu. Tai specialus įstatyme įtvirtintas deliktinės atsakomybės atvejis, reglamentuojantis didesnio pavojaus Å¡altinių valdytojų civilinę atsakomybę už Å¡ių Å¡altinių padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.270 straipsnis). Jis priskirtinas prie griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų, kai taikoma atsakomybė be kaltės. Todėl sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimÄ , kai prievolė atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam atsiranda CK 6.270 straipsnyje įtvirtintu deliktinės atsakomybės atveju, turi bÅ«ti įrodytos Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys ir žala (nuostoliai).

Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta asmens sveikatai, sprendžiant dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos atlyginimo klausimÄ , taikytinas ir CK 6.283 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas, nustatantis atlygintinos žalos rūšis ir nuostolių sampratÄ (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).

7. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

8. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingÄ objektÄ (daiktÄ , įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklÄ (pvz., vežimus, transporto veiklÄ , tam tikros rūšies gamybÄ , tam tikrų pramoginių paslaugų teikimÄ bei kt.), kurių jis nepajėgus visiÅ¡kai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neiÅ¡nyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, iÅ¡lieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktÄ , nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo kalte; neturi reikÅ¡mės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).

9. CK nuostatose įtvirtinta bendro pobÅ«džio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , be kita ko, pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nesilaikymÄ , numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Didesnio pavojaus Å¡altinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rÅ«pestingumo ir atsakingumo pareigÄ dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2014).

10. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018 nurodė, kad CK, reglamentuojančiame civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft C. F. of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, asmuo padaro žalÄ tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalÄ arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiÅ¡kia neprotingu arba iÅ¡skirtiniu rÅ«pestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamomis aplinkybėmis.

11. Teismas sutinka su ieÅ¡kinio argumentais, kad atsakovė privalėjo užtikrinti saugias naudojimosi darbo priemonėmis sÄ lygas, tačiau neužtikrino darbuotojos saugumo, nebuvo pakankamai rÅ«pestinga ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iÅ¡ darbdavio.

12. Žmogaus teisė turėti saugias ir sveikas darbo sÄ lygas įtvirtinta Konstitucijoje; Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso (toliau „DK“) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sÄ lygų sudarymas yra darbo santykių teisinio reguliavimo principas; jo įgyvendinimas yra darbdavio pareiga.

13. DK 158 straipsnis nustato, kad kiekvienam darbuotojui turi bÅ«ti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sÄ lygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau ir „Įstatymas“). Darbas turi bÅ«ti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nustato tiek darbuotojų tiek darbdavių teises ir pareigas. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatÄ bei gyvybę, nurodytos Ä®statymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo nustatytos pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais (11 straipsnis).

14. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių.

15. Ä®statymo 16 straipsnis nustato, kad įmonėje privalo bÅ«ti naudojamos tik techniÅ¡kai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo priemonės turi bÅ«ti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebÅ«tų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys; darbo priemonių valdymo įtaisai turi atitikti ergonominius reikalavimus; neturi bÅ«ti galimybės darbo priemonę atsitiktinai įjungti, turi bÅ«ti numatyta, kaip darbo priemonę operatyviai iÅ¡jungti. Tais atvejais, kai gaminamoms ir tiekiamoms į rinkÄ darbo priemonėms netaikomi techninių reglamentų nustatyti reikalavimai, darbo priemonės turi atitikti kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

16. Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai (toliau „Nuostatai“), kurie nustato minimalius (būtinuosius) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus darbo įrenginiams ir jų naudojimui. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Nuostatų 4.3. punkte išaiškinta, kad pavojinga zona – kiekviena zona darbo įrenginyje ir (arba) aplink jį, kurioje esantis darbuotojas rizikuoja sauga ir sveikata.

Punkte 4.4. nurodyta, kad pažeidžiamasis darbuotojas (darbuotojas, esantis pavojingoje zonoje) – bet kuris darbuotojas, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies esantis pavojingoje zonoje. Punktas 6 nurodo, kad darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sÄ lygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys. 2.2 punktas numato darbo įrenginiams taikomus bendruosius minimalius reikalavimus, įskaitant tai, kad darbo įrenginio valdymo įtaisai, neturi sukelti pavojaus dėl bet kokio netyčinio poveikio.

Valdymo sistemos turi bÅ«ti saugios ir tinkamai pasirinktos, atsižvelgiant į trikdžius, gedimus ir apribojimus, tikėtinus planuojamomis naudojimo aplinkybėmis. Punktas 2.8 punktas nurodo - judančios darbo įrenginio dalys, jei yra rizika, kad dėl mechaninio sÄ lyčio su jomis darbuotojas gali bÅ«ti traumuotas, privalo bÅ«ti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingÄ zonÄ arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimÄ , kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje.

Apsaugai ir apsauginiai įtaisai turi būti būti tvirtos konstrukcijos, sunkiai nuimami arba padaromi neveiksmingi.

17. Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas. Pagal byloje esančius duomenis Riestainių formavimo maÅ¡ina (pagal pasÄ B-4-58) įmonėje pradėta eksploatuoti 2003 metais, pagaminimo metai 1999, gamintojas OOO „Sailens“ Kijevas. Gamintojo instrukcijoje (pasas) prietaiso sandaros ir dabo principo, saugos priemonių dalyje nurodyta, kad personalo, aptarnaujančio maÅ¡inÄ , darbo saugumui, numatytas elektroblokatorius.

Ä® elektros variklio magnetinio valdymo grandinę įtraukti du galiniai iÅ¡jungikliai, kiekvienas iÅ¡ jų mechaniÅ¡kai sujungtas su priekiniu ir galiniu dangčiais. Atidarius priekinį ar galinį dangtį, arba abu kartu, iÅ¡jungikliai pertraukia elektros grandinę. MaÅ¡ina gali dirbti tik su į vietÄ nuleistais priekiniu ir galiniu dangčiais. KategoriÅ¡kai draudžiama dirbti maÅ¡ina esant atidarytam priekiniam dangčiui. Å io draudimo nesilaikymas gali sukelti sunkias traumas (6.2). MaÅ¡inos reguliavimas, remonto darbai, apžiÅ«ra ir visų judančių ir besisukančių maÅ¡inos detalių patikrinimas gali bÅ«ti atliekamas tik esant iÅ¡jungtam varikliui (6.4).

Be elektros blokatoriaus darbas su maÅ¡ina yra draudžiamas (6.5). MaÅ¡inos aptarnavimas leidžiamas tik asmenims, apmokytiems aptarnauti maÅ¡inÄ , susipažinusiems su maÅ¡inos saugaus darbo instrukcija ir susipažinusiems su Å¡iuo pasu (6.1).

18. Nustatyta, kad buvo suraÅ¡yti du skirtingo turinio 2019-08-27 Nelaimingo atsitikimo darbe aktai. Abu turi tÄ patį numerį ir pasiraÅ¡yti nelaimingÄ atsitikimÄ tyrusių V. V. ir D. R.. Pirminiame variante nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2019 m. liepos 31 d. 10 val., formavimo maÅ¡inos riestainių formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, tačiau maÅ¡ina veikė, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti maÅ¡inÄ , esant atidarytai apsaugai. V. D., norėdama grÄ Å¾inti brokuotÄ produkcijÄ Ä¯ padavimo bunkerį, esantį virÅ¡ formavimo zonos, metė teÅ¡los gniužulÄ .

Gniužulas atÅ¡oko nuo bunkerio sienelės ir pateko ant neapsaugotų judančių dalių. Nukentėjusioji griebė už teÅ¡los gniužulo, esančio ant judančių formavimo puansonų ir, deÅ¡iniosios rankos nykščiui patekus tarp puansono ir matricos, patyrė traumÄ . Veiksnys lėmęs sužalojimÄ â€“ pirÅ¡to patekimas tarp veikiančios maÅ¡inos neapsaugotų judančių detalių. Nelaimingo atsitikimo priežastys – formavimo maÅ¡inos riestainių formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, tačiau maÅ¡ina veikė, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti maÅ¡inÄ , esant atidarytai apsaugai.

Antrame Nelaimingo atsitikimo darbe akto variante iÅ¡plėstos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, nurodant, kad pamainos meistras paskirstė darbus riestainių ceche: užkrauti teÅ¡las ir reguliuoti svorius paskyrė derintojÄ R. L., o nuiminėti iÅ¡formuotÄ produkcijÄ ir dėlioti ant lapų paskyrė gamybos baro darbuotojas V. D. ir V. L.. Papildomai nurodyta, kad nukentėjusioji bandydama nuimti teÅ¡los gniužulÄ , esantį ant judančių riestainių formavimo puansonų atliko neapgalvotÄ ir nebÅ«tinÄ veiksmÄ , nes teÅ¡los gniužulas nukritęs ant transporterio juostos iÅ¡važiuoja į saugiÄ zonÄ ir dėl to deÅ¡iniosios rankos nykščiui patekus tarp puansono ir matricos, buvo prispaustas pirÅ¡tas.

Nurodyta, kad nukentėjusioji V. D. buvo instruktuota saugiai dirbti pagal DSS instrukcijÄ Nr.

46. Veiksnys lėmęs sužalojimÄ nurodytas toks pat – pirÅ¡to patekimas tarp veikiančios maÅ¡inos neapsaugotų judančių detalių. Nelaimingo atsitikimo priežastys iÅ¡plėstos, tačiau taip pat nurodyta, kad formavimo maÅ¡inos riestainių formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, tačiau maÅ¡ina veikė, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti maÅ¡inÄ , esant atidarytai apsaugai. Tačiau iÅ¡skirtos trys priežastys:

1. Darbo priemonės neatitikimas darbuotojų saugos ir sveikatos normatyvinių teisės aktų reikalavimams (pažeista LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos. Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 2. 8 punkto reikalavimai);

2. Darbo atlikimas nustatyta tvarka nesilaikant darbuotojui R. L. saugos ir sveikatos instrukcijos (pažeista LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 punkto reikalavimai);

3. Darbo atlikimas nustatyta tvarka nesilaikant nukentėjusiajai V. D. saugos ir sveikatos instrukcijos (pažeista LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 punkto reikalavimai). 19. 2019-08-05 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad V. D. 2019-07-31 buvo skubos tvarka operuota, suformuota likusios piršto dalies bigė, diagnozė dešiniosios plaštakos nykščio avulsija.

20. V. D. raÅ¡ydama 2019-08-12 paaiÅ¡kinimÄ nurodė, kad buvo įtrauktas gabaliukas pirÅ¡tinės, ko pasekoje buvo nutrauktas deÅ¡inės rankos nykÅ¡tys.

21. R. L. 2019-07-31 paaiÅ¡kinime nurodyta, kad jis dirbo formavimo maÅ¡inų derintoju. Riestainių formavimo maÅ¡ina dirbo su atvira apsauga. V. D. blogai iÅ¡formuotÄ riestainių pusfabrikatį norėjo grÄ Å¾inti, metė į teÅ¡los padavimo bunkerį, pusfabrikatis atÅ¡okęs nuo bunkerio nukrito ant judančių detalių, bandant jį paimti prispaudė pirÅ¡tÄ . Ä®vykio dienÄ pamainos meistre dirbusi R. M. 2019-07-31 paaiÅ¡kinime nurodė, kad apie 9.30 val. pas jÄ atbėgo gamybos baro darbininkė V. D. ir informavo, kad susižalojo pirÅ¡tÄ , buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba.

22. Jokių kitų įrodymų, kurie buvo surinkti įmonėje tiriant nelaimingÄ atsitikimÄ teismui nebuvo pateikta.

23. Nors abiejų į bylÄ pateiktų Nelaimingo atsitikimo darbe aktų turinys skiriasi, tačiau abiejuose yra nurodyta, kad formavimo maÅ¡inos riestainių formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, tačiau maÅ¡ina veikė, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti maÅ¡inÄ , esant atidarytai apsaugai. Nei darbdavį atstovaujantis advokatas, nei apklausti liudytojai negalėjo nurodyti kas užblokavo jungiklį. Tai nėra nustatyta ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktu.

24. IeÅ¡kovė duodama paaiÅ¡kinimus teismui nurodė, kad kiekvienÄ dienÄ ateidama į darbÄ nežinojo kokį konkretų tÄ dienÄ darbÄ dirbs, nes kiekvienÄ dienÄ darbus paskirstydavo gamybos meistrė. TokiÄ ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę patvirtino ir liudytoja I. N.. Tai paliudijo ir R. L.. Nors Nelaimingo atsitikimo darbe akte yra nurodyta, kad operatorius-derintojas dirbo su nesaugia riestainių formavimo maÅ¡ina ir taip pažeidė instrukcijos reikalavimus, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, pačio R.

L. parodymų, I. N. parodymų nustatyta, kad R. L. Å¡io įrenginio derintoju buvo paskirtas tik įvykio dienÄ . I. N. nurodė, kad R. L. pareigos yra gamybos darbininkas, tokios R. L. pareigos nurodytos ir jo 2019-07-31 paaiÅ¡kinime. Liudytojas nurodė, kad prieÅ¡ tai prie Å¡io įrenginio dirbo maždaug prieÅ¡ mėnesį, pradėjus jo pamainos darbÄ Ä¯renginys dirbo, jam nereikėjo jo įjungti. Nors darbdavys akcentuoja, kad tiek V. D., tiek R. L. nesilaikė saugos instrukcijos reikalavimų ir pareiginių instrukcijų, tačiau iÅ¡ liudytojos gamybos meistrės I.

N. parodymų nustatyta, kad visų gamybos darbininkų funkcijos yra susimaiÅ¡iusios, nes jiems darbai paskirstomi kiekvienÄ dienÄ , keičiama jų darbo vieta, įrenginiai. Tai patvirtino ir liudytojas D. R.. Liudytojos I. N. parodymais – jie vieni kitiems padeda, t.y. įrenginį gali valyti, teÅ¡lÄ Ä¯dėti ir darbininkai, kurie tÄ dienÄ tik formuoja riestainius, kaip ir įvykio metu. Nors ieÅ¡kovė nepatvirtino tokios aplinkybės, kad jai yra administracija nurodžiusi, kad ji privalo brokuotÄ produkcijÄ mesti atgal į teÅ¡los indÄ , tačiau kaip patvirtino I.

N., yra aptarta, kad taip būtų geriau, paspartėtų gamybos procesas.

25. V. D. duodama paaiškinimus teismui nurodė, kad mašina veikdavo atidaryta, neišsijungdavo kai dangtis atidarytas. Ji nurodė, kad klausė kodėl taip yra ir jai buvo paaiškinta, kad įrenginys neišsijungia. Pamainos meistrė I. N. kategoriškai nurodė, kad atidarius mašinos dangtį įrenginys turi automatiškai išsijungti. Tačiau liudytoju apklaustas R. L. nurodė, kad net nežino jog pakėlus dantį įrenginys turi automatiškai sustoti. Jo manymu, kad jeigu kas atsitiktų, įrenginio sustabdymui yra mygtukas, kurį jis turėtų paspausti.

R. L. nurodė, kad įrenginys nuolat veikia, t.y. ir su pakeltu dangčiu. Liudytoja V. L. nurodė, kad negalima sureguliuoti, jeigu maÅ¡ina nėra įjungta. Liudytoja V. V. parodė, kad atidarius dangtį buvo galima stebėti ar nepradeda gaminti netinkamo svorio ar brokuotos produkcijos, ar ant judančių detalių nėra prilipusios teÅ¡los ir ar nereikia dėl to jau valyti. TÄ patį nurodė ir R. L.. V. V. iÅ¡ pradžių nurodė, kad automatiÅ¡kai įrenginys iÅ¡sijungia tik kai yra gedimas. Vėliau, atsakinėdamas į papildomus klausimus, nurodė, kad atidarius dangtį įrenginys turi automatiÅ¡kai iÅ¡sijungti.

26. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad neturi duomenų ar po įvykio į įrenginio apsauginį dangtį buvo įdėtas stiklas, tačiau ieškovės pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašas (DOK-15872), liudytojos V. V. parodymai, ir paties darbdavio pateiktos nuotraukos (DOK- 15074) patvirtina, kad dabar apsauginiame dangtyje stiklas yra.

27. Nors ieÅ¡kovė nepaneigė atsakovės argumento, kad ji buvo supažindinta su instrukcijomis, įskaitant ir darbo su įrenginiu B-58, tačiau liudytojai R. L., V. L., V. V. nurodė, kad kaip dirbti konkrečiu įrenginiu tiesiog parodydavo kiti gamybos darbininkai. Be to pagal darbdavio UAB „Javinė“ direktoriaus įsakymÄ asmeniu atsakingu už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ yra paskirtas vyr.inžinierius V. V., kuris teismui parodė, kad instruktuodavo tik į darbÄ priimamus darbuotojus, nors įsakyme nurodyta, kad tai yra jo pareiga periodiÅ¡kai instruktuoti ir mokyti darbuotojus saugiai dirbti, tikrinti jų žinias. Tačiau byloje pateikti instruktavimo žurnalų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad su pakartotiniu instruktavimu supažindina gamybos meistras ir tai patvirtintino liudytoja I. N.. R. L. nurodė, kad apskritai nežino kas yra atsakingas už darbų saugÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad su Å¡iuo konkrečiu įrenginiu dirbdavo tik kartÄ per savaitę.

28. Darbdavys nurodo, kad ieÅ¡kovė yra pati atsakinga už tai, kad buvo sužalota, nes griebė teÅ¡lÄ nuo įrenginio judančių detalių. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės konkretaus judesio nematė nei R. L., nei V. L.. Tačiau priežastis dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas yra ne ieÅ¡kovės V. D. neatsargus veikimas, o tai, kad įrenginio formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, tačiau maÅ¡ina veikė, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti maÅ¡inÄ , esant atidarytai apsaugai.

29. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnyje numatyta, kad atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalÄ sveikatai, tyrimÄ , nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panaÅ¡ių įvykių priežastims paÅ¡alinti. 2014-11-14 įmonės direktoriaus įdakyme dėl atsakingo asmens už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ paskyrimo taip pat nurodyta, kad Å¡is asmuo turi organizuoti darbo vietų profesinės rizikos įvertinimÄ ir įgyvendinti profesinės rizikos Å¡alinimo/mažinimo priemones.

UAB “Javinė“ 2003-12-11 patvirtintos Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinėje instrukcijoje numatytos darbdavio pareigos – užtikrinti, kad darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus reikalavimus, užtikrinti, kad darbuotojai gautų visapusiÅ¡kÄ informacijÄ apie darbo sÄ lygas įmonėje, galimÄ profesinę rizikÄ , organizuoti darbuotojų instruktavimÄ , mokymÄ , saugaus darbo žinių tikrinimÄ , kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi darbo saugos ir sveikatos reikalavimų.

30. Nors ieškovė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad įmonėje nuolat įvyksta panašūs nelaimingi atsitikimai, tačiau teismas sutinka su tuo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6487-792/2014 taip pat konstatuoti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio l dalies nuostatų, įtvirtinančių, jog įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimus, pažeidimai.

Teismas taip pat konstatavo, kad buvo pažeistas Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų l priedo 2.8 punktas. Ä®monė gal ir turi tikslÄ gaminti specifinę produkcijÄ , tačiau liudytojas V. V. parodė, kad galima bÅ«tų įsigyti ir Å¡iuolaikines technologijas. Darytina iÅ¡vada, kad įmonė, pirkdama pigiÄ senÄ Ä¯rangÄ , neinvestuodama į Å¡iuolaikines technologijas (įrenginio likutinė vertė Å¡iai dienai 0,29 cnt), prisiima ir rizikÄ dėl tokios įrangos saugumo ir atitikimo Å¡iuolaikiniams saugaus gamybos proceso reikalavimams.

31. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 6 dalis nustato, kad įpareigojimų suteikimas darbdavio paskirtiems asmenims, darbdavio įgaliotiems asmenims, juridinių ar fizinių asmenų sutartiniai įsipareigojimai darbdaviui neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

32. DK 16 straipsnis nustato, kad darbdavio pareigų ar kompetencijos perdavimas kitiems asmenims nepaÅ¡alina darbdavio pareigos atlyginti darbuotojo sveikatai padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl darbuotojo suluoÅ¡inimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga.

33. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimÄ arba atsakomybė už tai gali bÅ«ti sumažinta, jeigu iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe ar profesinę ligÄ nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima iÅ¡vengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.

34. Darbdavio pareiga pagal darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klę įmonėje spręsti, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoti jų įrengimÄ . Nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiÅ¡kia darbdavio neteisėtÄ neveikimÄ , tai – viena iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.246 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-476/2008).

35. IÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonėje buvo nepakankama saugos vidinė kontrolė, įmonės darbuotojai nežino kas yra atsakingas už darbų saugÄ , gamybos baro darbininkų funkcijos nėra atskirtos, jų darbo vietos nuolat kinta, pradėjus dirbti įrenginiu, su kuriuo buvo nedirbta tam tikrÄ laiko tarpÄ , iÅ¡ naujo jis nebėra instruktuojamas, supažindinamas. Nors įvadinis, periodinis instruktavimas ir pravedamas, darbininkai pasiraÅ¡o žurnaluose, bet realiai kaip dirbti su konkrečiu įrenginiu parodo kiti darbininkai, bet ne už darbų saugÄ atsakingas asmuo. IeÅ¡kovei buvo leista dirbti kai įrenginio formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, maÅ¡ina veikė. Buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti maÅ¡inÄ , esant atidarytai apsaugai.

36. Atsakovė nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klės vidinės kontrolės, neįvertino profesinės rizikos darbo vietoje, dėl ko nenumatė ir neįgyvendino prevencinių priemonių rizikai Å¡alinti ir mažinti. Taigi atsakovė nevykdė Lietuvos Respublikos darbų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas.

37. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018 nurodė, kad nukentėjusio asmens didelis neatsargumas gali bÅ«ti pagrindas atleisti didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojÄ nuo civilinės atsakomybės (jÄ mažinti), jei jis įrodo, kad žala atsirado bÅ«tent dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Kasacinis Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad nustačius, kad didesnio pavojaus Å¡altiniu padarytÄ Å¾alÄ lėmė bÅ«tent mechanizmo (didesnio pavojaus Å¡altinio) trÅ«kumai (kaip nagrinėjamu atveju – staklės buvo eksploatuojamos neįrengus automatinio stabdymo įtaiso), tai nukentėjusiojo neatsargÅ«s veiksmai, neturėję lemiamos reikÅ¡mės nelaimingo atsitikimo kilimui ir jo pasekmėms, pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį negali bÅ«ti traktuojami kaip nukentėjusiojo didelis neatsargumas ir atitinkamai pagrindas atleisti didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojÄ nuo atsakomybės.

38. Teismui ir nagrinėjamoje byloje padarius iÅ¡vadÄ , kad priežastis dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas yra ne ieÅ¡kovės V. D. neatsargus veikimas, o tai, kad įrenginio formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, tačiau maÅ¡ina veikė, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti maÅ¡inÄ , esant atidarytai apsaugai. Taigi bÅ«tent atsakovės veiksmai tiek pažeidžiantys griežtus gamintojo instrukcijos reikalavimus, darbo įrenginių naudojimo bendruosius nuostatus, tiek neveikimas dėl pareigos užtikrinti saugos reikalavimus, lėmė žalos kilimÄ (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

39. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos. Dėl negautų pajamų sveikatos sužalojimo atveju ir turtinės žalos 40. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos).

41. CK 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

42. DK 152 straipsnis nustato, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

43. DK 155 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalÄ , padarytÄ dėl darbuotojo suluoÅ¡inimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga, darbdavys privalo žalÄ atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokos.

44. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau „NADPLSDĮ“) 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu, iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba profesinę ligÄ , jis (ji) nepripažįstamas (nepripažįstama) draudžiamuoju įvykiu, sužalotam ar susirgusiam profesine liga asmeniui ir (ar) jo Å¡eimos nariams žala atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. NADPLSDÄ® 11 straipsnio 1 dalis nurodo, kad Å¡iame straipsnyje nustatytos iÅ¡mokos visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies kompensuoja apdraustiesiems asmenims, o jų mirties atveju – jų Å¡eimos nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastas pajamas.

NADPLSDÄ® 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad apdraustajam asmeniui, dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju Å¡io įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, netekusiam dalies ar viso darbingumo, pagal šį įstatymÄ iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų iÅ¡mokama:

1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba profesinės ligos iÅ¡moka;

2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija;

3) netekto darbingumo periodinė kompensacija. NADPLSDÄ® 14 straipsnis nustato, kad ligos iÅ¡moka mokama už visÄ laikotarpį, patvirtintÄ nedarbingumo pažymėjimu, nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos, taip pat ir už gydymosi laikÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.

45. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019 iÅ¡aiÅ¡kino , kad sisteminis CK 6.283 straipsnio 4 dalies ir CK 6.290 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimas suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo, kuris buvo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, turi teisę į tokį atlygintinos žalos dydį, kurio nepadengia tam asmeniui iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos, nustatytos LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba profesinės ligos iÅ¡moka; netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; netekto darbingumo periodinė kompensacija) ir LR Socialinio draudimo pensijų įstatyme (netekto darbingumo pensija), kurių paskirtis yra kompensuoti prarastas darbo pajamas arba papildomas iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2014 ir kt.).

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2014 nurodyta, kad tokios pozicijos laikomasi ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, kurioje konstatuota, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiÅ¡kinamas kitų CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, ir socialinio draudimo santykius reguliuojančių įstatymų, inter alia NADPLSDÄ®, nuostatų kontekste. Tai reiÅ¡kia, jog socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kuriÄ dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo Å¡eimos nariai, dydį.

Dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis.

47. Byloje ištirta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma patvirtinta, kad V. D. laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2019-01-09 buvo mokama ligos išmoka, pagal ieškovės pateiktus duomenis – draudimo išmokų suma 3 186,51 Eur.

48. Nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu ir vadovaujantis nurodyta teismų praktika darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl netektų pajamų už laikotarpį nuo 2019-08-01 iki 2020-01-09 yra pagrįstas. Atsakovė neginčijo ieškovės atlikto vidutinio valandinio darbo užmokesčio ir vidutinio mėnesio darbo užmokesčio paskaičiavimo pagal byloje esančius žiniaraščius, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 114,76 Eur negautų pajamų tenkintinas.

49. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o laikyti jos netektomis pajamomis laikotarpį nuo 2020-01-29 iki 2020-12-13 ir toliau kiekvienÄ mėnesį iki gyvos galvos.

50. Visų pirma pažymėtina, kad NADPLSDĮ 19 straipsnis nustato, kad jeigu nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neterminuotai netenka iki 20 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Netekto darbingumo periodinė kompensacija išmokama tik jeigu jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko virš 30 procentų darbingumo.

51. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2020-01-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020-01-09 neterminuotai nustatytas 80 proc. bazinis darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe (netektas darbingumas 20 proc,- Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma DLN-2 Nr. 115).

52. V. D. išmokėta netekto darbingumo vienkartinė kompensacija 3933,11 Eur (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma).

53. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019 iÅ¡aiÅ¡kino, kad sprendžiant turtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatÄ , atlyginimo mokėjimo periodinėmis iÅ¡mokomis klausimÄ , vertinamos realiuoju laikotarpiu egzistuojančios aplinkybės, o sprendžiant Å¡ios žalos atlyginimo mokėjimo vienkartine iÅ¡moka klausimÄ â€“ vertinamos ilguoju laikotarpiu tikėtinai atsirasiančios aplinkybės. Taip pat Kasacinis teismas nurodė, kad jei dėl sveikatos sužalojimo patirta žala priteisiama konkrečia vienkartine pinigų suma, laikoma, kad ieÅ¡kovo patirta žala yra iÅ¡samiai įvertinta bei visiÅ¡kai atlyginta.

IeÅ¡kovas turi įrodyti, kad dėl jam padarytų kÅ«no sužalojimų sumažėjo arba buvo atimta jo galimybė dirbti ir užsidirbti, taip pat sumažėjusių savo galimybių vertę. Siekiant nustatyti pajamas, kurias nukentėjusysis tikėtinai pagrįstai galėjo gauti po sveikatos sužalojimo, reikia nustatyti ne tik asmens gautas pajamas, bet ir tai, kiek asmuo bÅ«tų pajėgus uždirbti, jei nebÅ«tų jo sveikatos sužalojimo. Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkcijÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad tokiose bylose įrodinėjimo objektas yra pajamos, kurių ieÅ¡kovas dėl patirtų sužalojimų negaus ateityje, Å¡ių nuostolių įrodinėjimo standartas turėtų bÅ«ti toks, kuris suformuotų teismo įsitikinimÄ , jog negautos pajamos yra pagrįstai tikėtinos, jeigu nebÅ«tų pažeidimo.

54. Pažymėtina tai, kad ieškovė iš darbo buvo atleista jos pačios prašymu.

55. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2020-01-13 sprendimu Nr.STS -164 nustatytas bendras V. D. darbingumo lygis įvertinus ir pateiktus medicininius dokumentus, kuriuose nurodytos diagnozės – reumatoidinis artritas, plokščia pėda ir rankos traiškytinio sužalojimo ir trauminės amputacijos padariniai bei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, specialieji poreikiai nenustatyti (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma DL-2 Nr. 114). 2021-01-11 darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 70 darbingumo lygis 45 proc. iki 2022-12-14.

56. Iš Klaipėdos senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro 2019-08-16 pažymos nustatyta, kad dešinės plaštakos nykščio avulsija nepriskiriama prie sunkių traumų.

57. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2020-01-14 iÅ¡vada dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų (Nr.DPS -57) esant nustatytam darbingumo lygiui 50 proc., V. D. naegali dirbti kai Å¡iluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos Å¡iluminės aplinkos norminių verčių; keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, nuolat pasikartojančių rankų, pirÅ¡tų judesiais; dirbti su mechaniniais įrenginiais, kai naudojama rankinė pastÅ«ma.

58. Kaip ir pripažino pati ieÅ¡kovė, bei tai patvirtina iÅ¡tirti įrodymai, dėl artrito yra pažeistos jos rankos ir tai riboja galimybes kelti svorį, dirbti su mechaniniais įrenginiais. Tai yra jos sprendimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo lėmė ne netektas 20 proc. darbingumas, o netektas bendras darbingumas, kurį įtakojo ir jos liga. Pagal ieÅ¡kovės įrodymus reumatoidinis artritas jai diagnozuotas 2017 metais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad Å¡i liga atsirado dėl to, kad ieÅ¡kovė dirbo įmonėje.

59. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis nustatyta, kad V. D. bedarbio statusu registruota nuo 2020-01-29, t.y. iš karto po darbo sutarties nutraukimo, jai nuo 2020-06-18 paskirta ir iki 2020-12-17 buvo mokama 42,49 Eur per mėnesį darbo paieškos išmoka.

60. IeÅ¡kovei pagal įstatymÄ iÅ¡mokėta dviejų mėnesių iÅ¡eitinė iÅ¡moka. IÅ¡eitinė iÅ¡moka – tai vienas iÅ¡ garantinių iÅ¡mokų rūšių, kurios tikslas yra užtikrinti tam tikrÄ laikÄ minimalias gyvenimo lėšas darbuotojams.

61. Ne nuo buvusio darbdavio priklausė kada ieÅ¡kovė susiras jai tinkantį darbÄ , juolab, kad UAB“Javinė“ ji dirbo nekvalifikuotÄ darbÄ , o Užimtumo tarnyboje V. D. nurodė, kad nekvalifikuoto darbo nepageidauja.

62. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos dabartiniam darbo užmokesčiui nedaro įtakos jos sveikatos būklė dėl 20 proc. darbingumo. Ieškovė patvirtino, kad dirbdama pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo padėjėja, gauna atskaičius mokesčius 730 Eur per mėnesį, kai tuo tarpu įmonėje ji gaudavo iki 500 Eur.

63. Darytina iÅ¡vada, kad tiek teisinis reglamentavimas, tiek byloje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė neįrodė reikalavimo jai nuo nuo 2020-01-29 iki 2020-12-13 ir toliau kiekvienÄ mėnesį iki gyvos galvos mokėti periodinę iÅ¡mokÄ (CPK 178, 185 straipsniai).

64. Ieškovė prašo priteisti 85 Eurus kaip perkvalifikavimo išlaidas.

65. Nustatyta, kad V. D. dar iki paraÅ¡ydama praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo, 2020-01-13 sudarė penkių dienų sutartį su Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centru dėl mokymų pagal mokymo programÄ : Darbo su suaugusiais asmenimis ir jų Å¡eimomis patiriančiomis socialinę rizikÄ priežiÅ«ros mokymo programa (socialinio darbuotojo padėjėjo įžanginiai mokymo kursai), kurių kaina 85 eurai. Tiek tai, kad ieÅ¡kovė dirbo nekvalifikuotÄ darbÄ , nebuvo įgijusi jokios specialybės, rodo ieÅ¡kovės norÄ keisti darbo veiklos sritį, o ne negalėjimÄ toliau dirbti nekvalifikuoto darbo. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė nepaneigė tos aplinkybės, kad tokius kursus galėjo baigti ir per Užimtumo tarnybÄ . Darytina iÅ¡vada, kad Å¡is reikalavimas taip pat neįrodytas ir todėl negali bÅ«ti tenkinamas (CPK 178, 185 straipsniai).

66. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė nurodė, kad galbÅ«t Å kotijoje bandys atlikti pirÅ¡to implantacijos operacijÄ . Teismui pasiÅ«lius tokius įrodymus pateikti, ieÅ¡kovė nurodė, kad tokių įrodymų neteiks. Dėl neturtinės žalos 67. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). DK 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ ne tik turtinę bet taip pat ir neturtinę žalÄ . Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

68. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas Å¡ios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).

69. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobÅ«dis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, bÅ«tinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtakÄ asmens fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

70. Kasacinis teismas, nustatydamas neturtinės žalos kriterijus sveikatos sutrikdymo bylose, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. Atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieÅ¡tarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju bÅ«tina konstatuoti konkrečias reikÅ¡mingas aplinkybes ir individualizuoti nustatomÄ priteistinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).

Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiÅ¡kai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

Teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamÄ jį aspektÄ , kai atsižvelgiama į panaÅ¡iose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015).

71. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018 priteisdamas ieÅ¡kovui atlygintinos 25 000 Eur neturtinės žalos dydį, nurodė, kad ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (sužalojus sveikatÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe) nuo 2003 metų iki 2012 metų buvo priteisiama nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 50 000 litų (14 481 Eur) neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1049/2003; 2004 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006; 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012), civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2015 priteista virÅ¡ 21 000 Eur, civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2015 – virÅ¡ 57 000 Eur (nukentėjusioji nedarbinga 100 procentų).

72. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012 išaiškino, kad toliau plėtojama Kasacinio teismo praktika, kad tokio pobūdžio bylose, vienas iš kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra nustatytas netekto darbingumo procentas.

73. Taigi visų pirma sutiktina su ieÅ¡kovės atstovo argumentu, kad Å¡ioje byloje teismas turi ir gali vertinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6487-792/2014 priteistÄ 40000,00 Lt (11 584 Eur) neturtinės žalos dydį. Å ioje byloje taip pat buvo nustatytas 20 proc. ieÅ¡kovės netektas darbingumas.

74. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012 iÅ¡aiÅ¡kino, kad atsižvelgiant į asmens sveikatos, kaip vertybės, pobÅ«dį ir neabejotinai prioritetinę gynybÄ , nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju objektyvÅ«s kriterijai (žalos padariniai) yra svarbesni nei subjektyvÅ«s (žalÄ padariusio asmens kaltė). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-419/2013), juolab, kai sveikata sužalojama dėl subjekto, kuriam keliami griežtesni atidumo, atsargumo bei rÅ«pestingumo reikalavimai, veiksmų ir kaltės.

75. Pažymėtina, kad atsakovė pripažino jog sutinka, kad ieÅ¡kovės patirti sužalojimai jai sukėlė fizinio ir dvasinio pobÅ«džio kančias ir iÅ¡gyvenimus, tačiau mano, kad dėl to kalta pati ieÅ¡kovė. Tačiau teismui nustačius, kad priežastis dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas yra ne ieÅ¡kovės V. D. neatsargus veikimas, o tai, kad įrenginio formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, tačiau maÅ¡ina veikė, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti maÅ¡inÄ , esant atidarytai apsaugai.

Darbdavys nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klės vidinės kontrolės, neįvertino profesinės rizikos darbo vietoje, dėl to nenustatė ir neįgyvendino prevencinių priemonių rizikai Å¡alinti ir mažinti. IeÅ¡kovės sveikata buvo sužalota dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovė siÅ«lė ir norėjo ginÄÄ spręsti taikiai, tačiau atsakovė kategoriÅ¡kai atsisakė nors minimaliai kompensuoti ieÅ¡kovės patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus.

Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, kad ieÅ¡kovės sveikatos sužalojimas (sužalota deÅ¡inė ranka), dėl kurio kalta atsakovė, neabejotinai sukėlė ieÅ¡kovei stresÄ , neužtikrintumÄ savo ateitimi, ir Å¡ias pasekmes ji dar jaus ateityje ir Å¡ios pasekmės jau nebeiÅ¡nyks (darbingumo netekimas nustatytas neterminuotai).

76. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei atsižvelgiant į nurodytÄ teismų praktikÄ , ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies. Pripažintina teisingu, protingu ir sÄ Å¾iningu iÅ¡ atsakovės UAB „Javinė“ priteisti ieÅ¡kovei 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Darytina iÅ¡vada, kad nurodyta suma yra pakankama piniginė satisfakcija kompensuojanti nukentėjusiosios patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitus neturtinių vertybių pažeidimus.

77. Byloje pateikti įmonės balansai ir pelno nuostolių ataskaita, atsakovės sumokėta suma advokato teisinei pagalbai, leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės UAB „Javinės“ turtinė padėtis leidžia sumokėti ieÅ¡kovei tokio dydžio kompensacijÄ . Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo 78. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos sumos.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 79. CPK 93 straipsniu nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

80. Ieškinio suma 20 976,90 Eur. Ieškinio reikalavimų patenkinta 57,75 proc.

81. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai – 720 Eur. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai 3025 Eur.

82. Ieškovei priteistina 415,80 Eur turėtų išlaidų teisinei pagalbai (57,75 proc).

83. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieÅ¡kovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i proceso teisės normos nuostata reiÅ¡kia, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, antroji Å¡alis apmoka visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas net ir tada, kai Å¡i antroji Å¡alis pagal CPK 83 straipsnį yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662/2013;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020). Pažymėtina, kad teismas posėdžio metu iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei tiek proceso normÄ , tiek teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu. Teismas, vertindamas atsakovės patirtų iÅ¡laidų teisinei pagalbai pagrįstumo klausimÄ , atsižvelgia į tai, kad jos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, įvertina bylos sudėtingumÄ , todėl daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių nėra (CPK 93 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos teisinei pagalbai procentaliai (42,25 proc.) ieÅ¡kovės atmestų reikalavimų daliai priteistinos, t.y.

– 1 278,06 Eur. Atlikus įskaitymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistina 862,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų teisinei pagalbai.

84. Iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis valstybei procentaliai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 363,42 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 414 straipsniu, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, Teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei V. D. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Javinė“ 114,76 Eur (vienas šimtas keturiolika eurų 76 cnt) turtinės žalos, 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų) neturtinės žalos ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 12 114,76 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. D. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Javinė“ 862,26 Eur (aÅ¡tuoni Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurai 26 cnt) bylinėjimosi iÅ¡laidų teisinei pagalbai. Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Javinė“ 363,42 Eur (trys Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trys eurai 42 cnt) žyminio mokesčio valstybei. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose.

Teisėja Audra Hadrovska