7e81466c-60f3-41ef-ad99-eedcd2e33aa4 · KlaipÄdos apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedTenkinus ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ dÄl termino ieÅ¡kiniui pateikti atnaujinimo, teisme priimtas ieÅ¡kovÄs V. D. ieÅ¡kinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei âJavinÄâ (toliau â UAB âJavinÄâ, įmonÄ) dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos, padarytos dÄl sveikatos sužalojimo, profesinio susirgimo, atlyginimo, kuriuo ji praÅ¡o priteisti iÅ¡ UAB âJavinÄâ 114,76 Eur netektų pajamų už 2019-08-01 â 2020-01-09 laikotarpį, atlyginimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovÄs netektų pajamų dÄl netekto darbingumo kompensacijÄ : 12,08 Eur už 2020 m. sausio mÄnesį, po 1300,34 Eur už 2020-02-01 â 2020-12-13 laikotarpį, po 124,02 Eur per mÄnesį už laikotarpį, einantį nuo 2020-12-14 iki ieÅ¡kovÄs V.
Legislator headnote
AI generated7e81466c-60f3-41ef-ad99-eedcd2e33aa4 · KlaipÄdos apylinkÄs teismas: CK nuostatose įtvirtinta bendro pobÅ«džio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisÄtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , be kita ko, pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nesilaikymÄ , numatyti tam tikri teisiniai padariniai â civilinÄs atsakomybÄs taikymas. Didesnio pavojaus Å¡altinio valdymas sukelia valdytojui didesnÄ nei įprasta rÅ«pestingumo ir atsakingumo pareigÄ dÄl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-144/2014).
Full text
?CivilinÄ byla Nr. 2-1167-637/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08776-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.9.3.; 3.2.6.1.; 1.1.6.2.; 1.3.2.12.; 1.3.2.9. (S) KLAIPÄDOS APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 30 d. KlaipÄda KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mų teisÄja Audra Hadrovska, sekretoriaujant Neringai Äilinskaitei, Agnei Valentukonei, vertÄjaujant Svetlanai Agafonovai, dalyvaujant ieÅ¡kovei V. D., jos atstovui advokatui Linui Žukauskui, atsakovo UAB âJavinÄâ atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs V. D. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei âJavinÄâ dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos, padarytos dÄl sveikatos sužalojimo, profesinio susirgimo, atlyginimo, Teismas n u s t a t Ä :
1. Tenkinus ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ dÄl termino ieÅ¡kiniui pateikti atnaujinimo, teisme priimtas ieÅ¡kovÄs V. D. ieÅ¡kinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei âJavinÄâ (toliau â UAB âJavinÄâ, įmonÄ) dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos, padarytos dÄl sveikatos sužalojimo, profesinio susirgimo, atlyginimo, kuriuo ji praÅ¡o priteisti iÅ¡ UAB âJavinÄâ 114,76 Eur netektų pajamų už 2019-08-01 â 2020-01-09 laikotarpį, atlyginimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovÄs netektų pajamų dÄl netekto darbingumo kompensacijÄ : 12,08 Eur už 2020 m. sausio mÄnesį, po 1300,34 Eur už 2020-02-01 â 2020-12-13 laikotarpį, po 124,02 Eur per mÄnesį už laikotarpį, einantį nuo 2020-12-14 iki ieÅ¡kovÄs V.
D. gyvos galvos; priteisti iÅ¡ atsakovÄs 85 Eur dydžio perkvalifikavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovÄs 5 procentų dydžio įstatymines palÅ«kanas nuo priteistų sumų nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovÄ paaiÅ¡kino, kad dirbdama UAB âJavinÄâ buvo sužalota. Dirbdama su riestainių formavimo maÅ¡ina ji turÄjo nekokybiÅ¡kai suformuotÄ riestainių masÄ paimti nuo judanÄio konvejerio ir mesti atgal į teÅ¡los masÄs indÄ . Kai ji metÄ teÅ¡los gabalÄ Ä¯ pripildytÄ teÅ¡los masÄs indÄ , teÅ¡los gabaliukas atsitrenkÄ Ä¯ indo kraÅ¡tÄ ir krito žemyn, virÅ¡ atviros įrenginio mechanizmų zonos. Ji intuityviai pabandÄ sugauti krentantį teÅ¡los gabalÄ deÅ¡ine ranka ir mechanizmai įtraukÄ pirÅ¡tinÄ ir nutraukÄ deÅ¡inÄs rankos nykÅ¡tį.
Buvo atlikta operacija, taÄiau rankos nykÅ¡Äio nebepavyko prisiųti. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, ji paraÅ¡Ä praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo. NurodÄ, kad baigÄ socialinio darbuotojo padÄjÄjo mokymo programÄ â kursus ir dabar dirba socialinio darbuotojo padÄjÄja. GautÄ kompensacijÄ panaudojo vaistams, buto nuomai, pragyvenimui. NurodÄ, kad po traumos liko didžiulis kompleksas. DÄl rankos defekto gÄdijasi, sunku parduotuvÄje, kitose vieÅ¡ose vietose.
3. Atsakovo atstovas teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovÄ buvo supažindinta su įmonÄje galiojanÄiais darbų saugÄ ir vidaus darbo tvarkos taisykles reglamentuojanÄiais lokalinais aktais. PažymÄjo, kad pati ieÅ¡kovÄ nesilaikÄ darbo saugos reikalavimų, pažeidÄ darbo su B-58 maÅ¡ina saugos reikalavimus, neinformavo tiesioginio vadovo apie tai, kad judanÄios maÅ¡inos dalys yra be apsaugų, neatsisakÄ dirbti su įrenginiu, t.y. nelaimingas įvykis įvyko dÄl paÄios ieÅ¡kovÄs neatsakingų veiksmų. Teismas k o n s t a t u o j a :
4. Å alis siejo darbo santykiai pagal 2017 m. balandžio 28 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Neterminuota darbo sutartimi V. D. buvo priimta darbdavio â UAB âJavinÄâ valytoja - gamybos baro darbininke. 2018-03-01 darbo sutartis pakeista, nurodant, kad V. D. dirba gamybos baro darbininke. Darbo sutartis nutraukta nuo 2020 m. sausio 28 d. pagal Darbo kodekso (toliau â DK) 56 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , ieÅ¡kovei pateikus praÅ¡ymÄ 2020 m. sausio 16 d. ir 2020-01-14 NDNT prie socialinÄs ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma Nr. 114 bei iÅ¡vada dÄl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų Nr. DPS-57 (UAB âJavinÄâ 2020-01-16 direktoriaus P. R.
įsakymas Nr. 2). DÄl civilinÄs atsakomybÄs 5. CivilinÄ atsakomybÄ â tai turtinÄ prievolÄ, kurios viena Å¡alis turi teisÄ reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius) (Civilinio Kodekso (toliau CK) 6.245 straipsnio 1 dalis).
6. NagrinÄjamoje byloje pareikÅ¡ti reikalavimai susijÄ su didesnio pavojaus Å¡altinio nelaimingo atsitikimo darbe metu padarytos žalos atlyginimu. Tai specialus įstatyme įtvirtintas deliktinÄs atsakomybÄs atvejis, reglamentuojantis didesnio pavojaus Å¡altinių valdytojų civilinÄ atsakomybÄ už Å¡ių Å¡altinių padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.270 straipsnis). Jis priskirtinas prie griežtosios deliktinÄs atsakomybÄs atvejų, kai taikoma atsakomybÄ be kaltÄs. TodÄl sprendžiant turtinÄs žalos atlyginimo klausimÄ , kai prievolÄ atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ nukentÄjusiajam atsiranda CK 6.270 straipsnyje įtvirtintu deliktinÄs atsakomybÄs atveju, turi bÅ«ti įrodytos Å¡ios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos: neteisÄti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys ir žala (nuostoliai).
Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinÄjamu atveju žala buvo padaryta asmens sveikatai, sprendžiant dÄl sveikatos sužalojimo nukentÄjusiam asmeniui padarytos žalos atlyginimo klausimÄ , taikytinas ir CK 6.283 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas, nustatantis atlygintinos žalos rūšis ir nuostolių sampratÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausio Teismo 2019 m. gegužÄs 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).
7. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dÄl nenugalimos jÄgos arba nukentÄjusio asmens tyÄios ar didelio neatsargumo.
8. Kasacinis teismas taip pat yra nurodÄs, kad atsakomybÄs pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas â rizika. Asmuo naudoja pavojingÄ objektÄ (daiktÄ , įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklÄ (pvz., vežimus, transporto veiklÄ , tam tikros rūšies gamybÄ , tam tikrų pramoginių paslaugų teikimÄ bei kt.), kurių jis nepajÄgus visiÅ¡kai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neiÅ¡nyksta, taÄiau nÄra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, iÅ¡lieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybÄ atsiranda už žalos padarymo faktÄ , nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo kalte; neturi reikÅ¡mÄs, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. lapkriÄio 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-446/2011).
9. CK nuostatose įtvirtinta bendro pobÅ«džio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisÄtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , be kita ko, pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nesilaikymÄ , numatyti tam tikri teisiniai padariniai â civilinÄs atsakomybÄs taikymas. Didesnio pavojaus Å¡altinio valdymas sukelia valdytojui didesnÄ nei įprasta rÅ«pestingumo ir atsakingumo pareigÄ dÄl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-144/2014).
10. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018 nurodÄ, kad CK, reglamentuojanÄiame civilinÄ atsakomybÄ, nÄra pateiktos tyÄios ir neatsargumo sampratos. Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft C. F. of Reference, sutrumpintai â DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, asmuo padaro žalÄ tyÄia, kai siekia padaryti to tipo žalÄ arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikÄtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltÄs forma pasireiÅ¡kia neprotingu arba iÅ¡skirtiniu rÅ«pestingumo nebuvimu, kai asmuo nÄra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamomis aplinkybÄmis.
11. Teismas sutinka su ieÅ¡kinio argumentais, kad atsakovÄ privalÄjo užtikrinti saugias naudojimosi darbo priemonÄmis sÄ lygas, taÄiau neužtikrino darbuotojos saugumo, nebuvo pakankamai rÅ«pestinga ir nesiÄmÄ reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikÄtis iÅ¡ darbdavio.
12. Žmogaus teisÄ turÄti saugias ir sveikas darbo sÄ lygas įtvirtinta Konstitucijoje; Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso (toliau âDKâ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sÄ lygų sudarymas yra darbo santykių teisinio reguliavimo principas; jo įgyvendinimas yra darbdavio pareiga.
13. DK 158 straipsnis nustato, kad kiekvienam darbuotojui turi bÅ«ti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sÄ lygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau ir âÄ®statymasâ). Darbas turi bÅ«ti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisÄs aktų reikalavimais. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nustato tiek darbuotojų tiek darbdavių teises ir pareigas. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatÄ bei gyvybÄ, nurodytos Ä®statymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo nustatytos pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais (11 straipsnis).
14. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių.
15. Ä®statymo 16 straipsnis nustato, kad įmonÄje privalo bÅ«ti naudojamos tik techniÅ¡kai tvarkingos darbo priemonÄs, atitinkanÄios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisÄs aktų reikalavimus. Darbo priemonÄs turi bÅ«ti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebÅ«tų sudaryta galimybÄ darbuotojui patekti į darbo priemonÄs pavojingas zonas, ypaÄ zonas, kur yra judanÄios dalys; darbo priemonių valdymo įtaisai turi atitikti ergonominius reikalavimus; neturi bÅ«ti galimybÄs darbo priemonÄ atsitiktinai įjungti, turi bÅ«ti numatyta, kaip darbo priemonÄ operatyviai iÅ¡jungti. Tais atvejais, kai gaminamoms ir tiekiamoms į rinkÄ darbo priemonÄms netaikomi techninių reglamentų nustatyti reikalavimai, darbo priemonÄs turi atitikti kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisÄs aktų nustatytus reikalavimus.
16. Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai (toliau âNuostataiâ), kurie nustato minimalius (bÅ«tinuosius) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus darbo įrenginiams ir jų naudojimui. LR SocialinÄs apsaugos ir darbo ministrÄs 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Nuostatų 4.3. punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pavojinga zona â kiekviena zona darbo įrenginyje ir (arba) aplink jį, kurioje esantis darbuotojas rizikuoja sauga ir sveikata.
Punkte 4.4. nurodyta, kad pažeidžiamasis darbuotojas (darbuotojas, esantis pavojingoje zonoje) â bet kuris darbuotojas, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies esantis pavojingoje zonoje. Punktas 6 nurodo, kad darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sÄ lygas bei pavojus įmonÄje, ypaÄ darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys. 2.2 punktas numato darbo įrenginiams taikomus bendruosius minimalius reikalavimus, įskaitant tai, kad darbo įrenginio valdymo įtaisai, neturi sukelti pavojaus dÄl bet kokio netyÄinio poveikio.
Valdymo sistemos turi bÅ«ti saugios ir tinkamai pasirinktos, atsižvelgiant į trikdžius, gedimus ir apribojimus, tikÄtinus planuojamomis naudojimo aplinkybÄmis. Punktas 2.8 punktas nurodo - judanÄios darbo įrenginio dalys, jei yra rizika, kad dÄl mechaninio sÄ lyÄio su jomis darbuotojas gali bÅ«ti traumuotas, privalo bÅ«ti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingÄ zonÄ arba sustabdantys pavojingų dalių judÄjimÄ , kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje.
Apsaugai ir apsauginiai įtaisai turi būti būti tvirtos konstrukcijos, sunkiai nuimami arba padaromi neveiksmingi.
17. Privalomi konkreÄios darbo priemonÄs saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonÄs dokumentuose (naudojimo taisyklÄse, naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas. Pagal byloje esanÄius duomenis Riestainių formavimo maÅ¡ina (pagal pasÄ B-4-58) įmonÄje pradÄta eksploatuoti 2003 metais, pagaminimo metai 1999, gamintojas OOO âSailensâ Kijevas. Gamintojo instrukcijoje (pasas) prietaiso sandaros ir dabo principo, saugos priemonių dalyje nurodyta, kad personalo, aptarnaujanÄio maÅ¡inÄ , darbo saugumui, numatytas elektroblokatorius.
Ä® elektros variklio magnetinio valdymo grandinÄ Ä¯traukti du galiniai iÅ¡jungikliai, kiekvienas iÅ¡ jų mechaniÅ¡kai sujungtas su priekiniu ir galiniu dangÄiais. Atidarius priekinį ar galinį dangtį, arba abu kartu, iÅ¡jungikliai pertraukia elektros grandinÄ. MaÅ¡ina gali dirbti tik su į vietÄ nuleistais priekiniu ir galiniu dangÄiais. KategoriÅ¡kai draudžiama dirbti maÅ¡ina esant atidarytam priekiniam dangÄiui. Å io draudimo nesilaikymas gali sukelti sunkias traumas (6.2). MaÅ¡inos reguliavimas, remonto darbai, apžiÅ«ra ir visų judanÄių ir besisukanÄių maÅ¡inos detalių patikrinimas gali bÅ«ti atliekamas tik esant iÅ¡jungtam varikliui (6.4).
Be elektros blokatoriaus darbas su maÅ¡ina yra draudžiamas (6.5). MaÅ¡inos aptarnavimas leidžiamas tik asmenims, apmokytiems aptarnauti maÅ¡inÄ , susipažinusiems su maÅ¡inos saugaus darbo instrukcija ir susipažinusiems su Å¡iuo pasu (6.1).
18. Nustatyta, kad buvo suraÅ¡yti du skirtingo turinio 2019-08-27 Nelaimingo atsitikimo darbe aktai. Abu turi tÄ patį numerį ir pasiraÅ¡yti nelaimingÄ atsitikimÄ tyrusių V. V. ir D. R.. Pirminiame variante nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2019 m. liepos 31 d. 10 val., formavimo maÅ¡inos riestainių formavimo zonos judanÄių dalių apsauga buvo atidaryta, taÄiau maÅ¡ina veikÄ, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti maÅ¡inÄ , esant atidarytai apsaugai. V. D., norÄdama grÄ Å¾inti brokuotÄ produkcijÄ Ä¯ padavimo bunkerį, esantį virÅ¡ formavimo zonos, metÄ teÅ¡los gniužulÄ .
Gniužulas atÅ¡oko nuo bunkerio sienelÄs ir pateko ant neapsaugotų judanÄių dalių. NukentÄjusioji griebÄ už teÅ¡los gniužulo, esanÄio ant judanÄių formavimo puansonų ir, deÅ¡iniosios rankos nykÅ¡Äiui patekus tarp puansono ir matricos, patyrÄ traumÄ . Veiksnys lÄmÄs sužalojimÄ â pirÅ¡to patekimas tarp veikianÄios maÅ¡inos neapsaugotų judanÄių detalių. Nelaimingo atsitikimo priežastys â formavimo maÅ¡inos riestainių formavimo zonos judanÄių dalių apsauga buvo atidaryta, taÄiau maÅ¡ina veikÄ, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti maÅ¡inÄ , esant atidarytai apsaugai.
Antrame Nelaimingo atsitikimo darbe akto variante iÅ¡plÄstos nelaimingo atsitikimo aplinkybÄs, nurodant, kad pamainos meistras paskirstÄ darbus riestainių ceche: užkrauti teÅ¡las ir reguliuoti svorius paskyrÄ derintojÄ R. L., o nuiminÄti iÅ¡formuotÄ produkcijÄ ir dÄlioti ant lapų paskyrÄ gamybos baro darbuotojas V. D. ir V. L.. Papildomai nurodyta, kad nukentÄjusioji bandydama nuimti teÅ¡los gniužulÄ , esantį ant judanÄių riestainių formavimo puansonų atliko neapgalvotÄ ir nebÅ«tinÄ veiksmÄ , nes teÅ¡los gniužulas nukritÄs ant transporterio juostos iÅ¡važiuoja į saugiÄ zonÄ ir dÄl to deÅ¡iniosios rankos nykÅ¡Äiui patekus tarp puansono ir matricos, buvo prispaustas pirÅ¡tas.
Nurodyta, kad nukentÄjusioji V. D. buvo instruktuota saugiai dirbti pagal DSS instrukcijÄ Nr.
46. Veiksnys lÄmÄs sužalojimÄ nurodytas toks pat â pirÅ¡to patekimas tarp veikianÄios maÅ¡inos neapsaugotų judanÄių detalių. Nelaimingo atsitikimo priežastys iÅ¡plÄstos, taÄiau taip pat nurodyta, kad formavimo maÅ¡inos riestainių formavimo zonos judanÄių dalių apsauga buvo atidaryta, taÄiau maÅ¡ina veikÄ, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti maÅ¡inÄ , esant atidarytai apsaugai. TaÄiau iÅ¡skirtos trys priežastys:
1. Darbo priemonÄs neatitikimas darbuotojų saugos ir sveikatos normatyvinių teisÄs aktų reikalavimams (pažeista LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos. Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų LR SocialinÄs apsaugos ir darbo ministrÄs 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 2. 8 punkto reikalavimai);
2. Darbo atlikimas nustatyta tvarka nesilaikant darbuotojui R. L. saugos ir sveikatos instrukcijos (pažeista LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 punkto reikalavimai);
3. Darbo atlikimas nustatyta tvarka nesilaikant nukentÄjusiajai V. D. saugos ir sveikatos instrukcijos (pažeista LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 punkto reikalavimai). 19. 2019-08-05 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad V. D. 2019-07-31 buvo skubos tvarka operuota, suformuota likusios pirÅ¡to dalies bigÄ, diagnozÄ deÅ¡iniosios plaÅ¡takos nykÅ¡Äio avulsija.
20. V. D. raÅ¡ydama 2019-08-12 paaiÅ¡kinimÄ nurodÄ, kad buvo įtrauktas gabaliukas pirÅ¡tinÄs, ko pasekoje buvo nutrauktas deÅ¡inÄs rankos nykÅ¡tys.
21. R. L. 2019-07-31 paaiÅ¡kinime nurodyta, kad jis dirbo formavimo maÅ¡inų derintoju. Riestainių formavimo maÅ¡ina dirbo su atvira apsauga. V. D. blogai iÅ¡formuotÄ riestainių pusfabrikatį norÄjo grÄ Å¾inti, metÄ Ä¯ teÅ¡los padavimo bunkerį, pusfabrikatis atÅ¡okÄs nuo bunkerio nukrito ant judanÄių detalių, bandant jį paimti prispaudÄ pirÅ¡tÄ . Ä®vykio dienÄ pamainos meistre dirbusi R. M. 2019-07-31 paaiÅ¡kinime nurodÄ, kad apie 9.30 val. pas jÄ atbÄgo gamybos baro darbininkÄ V. D. ir informavo, kad susižalojo pirÅ¡tÄ , buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba.
22. Jokių kitų įrodymų, kurie buvo surinkti įmonÄje tiriant nelaimingÄ atsitikimÄ teismui nebuvo pateikta.
23. Nors abiejų į bylÄ pateiktų Nelaimingo atsitikimo darbe aktų turinys skiriasi, taÄiau abiejuose yra nurodyta, kad formavimo maÅ¡inos riestainių formavimo zonos judanÄių dalių apsauga buvo atidaryta, taÄiau maÅ¡ina veikÄ, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti maÅ¡inÄ , esant atidarytai apsaugai. Nei darbdavį atstovaujantis advokatas, nei apklausti liudytojai negalÄjo nurodyti kas užblokavo jungiklį. Tai nÄra nustatyta ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktu.
24. IeÅ¡kovÄ duodama paaiÅ¡kinimus teismui nurodÄ, kad kiekvienÄ dienÄ ateidama į darbÄ nežinojo kokį konkretų tÄ dienÄ darbÄ dirbs, nes kiekvienÄ dienÄ darbus paskirstydavo gamybos meistrÄ. TokiÄ ieÅ¡kovÄs nurodytÄ aplinkybÄ patvirtino ir liudytoja I. N.. Tai paliudijo ir R. L.. Nors Nelaimingo atsitikimo darbe akte yra nurodyta, kad operatorius-derintojas dirbo su nesaugia riestainių formavimo maÅ¡ina ir taip pažeidÄ instrukcijos reikalavimus, taÄiau iÅ¡ ieÅ¡kovÄs paaiÅ¡kinimų, paÄio R.
L. parodymų, I. N. parodymų nustatyta, kad R. L. Å¡io įrenginio derintoju buvo paskirtas tik įvykio dienÄ . I. N. nurodÄ, kad R. L. pareigos yra gamybos darbininkas, tokios R. L. pareigos nurodytos ir jo 2019-07-31 paaiÅ¡kinime. Liudytojas nurodÄ, kad prieÅ¡ tai prie Å¡io įrenginio dirbo maždaug prieÅ¡ mÄnesį, pradÄjus jo pamainos darbÄ Ä¯renginys dirbo, jam nereikÄjo jo įjungti. Nors darbdavys akcentuoja, kad tiek V. D., tiek R. L. nesilaikÄ saugos instrukcijos reikalavimų ir pareiginių instrukcijų, taÄiau iÅ¡ liudytojos gamybos meistrÄs I.
N. parodymų nustatyta, kad visų gamybos darbininkų funkcijos yra susimaiÅ¡iusios, nes jiems darbai paskirstomi kiekvienÄ dienÄ , keiÄiama jų darbo vieta, įrenginiai. Tai patvirtino ir liudytojas D. R.. Liudytojos I. N. parodymais â jie vieni kitiems padeda, t.y. įrenginį gali valyti, teÅ¡lÄ Ä¯dÄti ir darbininkai, kurie tÄ dienÄ tik formuoja riestainius, kaip ir įvykio metu. Nors ieÅ¡kovÄ nepatvirtino tokios aplinkybÄs, kad jai yra administracija nurodžiusi, kad ji privalo brokuotÄ produkcijÄ mesti atgal į teÅ¡los indÄ , taÄiau kaip patvirtino I.
N., yra aptarta, kad taip bÅ«tų geriau, paspartÄtų gamybos procesas.
25. V. D. duodama paaiÅ¡kinimus teismui nurodÄ, kad maÅ¡ina veikdavo atidaryta, neiÅ¡sijungdavo kai dangtis atidarytas. Ji nurodÄ, kad klausÄ kodÄl taip yra ir jai buvo paaiÅ¡kinta, kad įrenginys neiÅ¡sijungia. Pamainos meistrÄ I. N. kategoriÅ¡kai nurodÄ, kad atidarius maÅ¡inos dangtį įrenginys turi automatiÅ¡kai iÅ¡sijungti. TaÄiau liudytoju apklaustas R. L. nurodÄ, kad net nežino jog pakÄlus dantį įrenginys turi automatiÅ¡kai sustoti. Jo manymu, kad jeigu kas atsitiktų, įrenginio sustabdymui yra mygtukas, kurį jis turÄtų paspausti.
R. L. nurodÄ, kad įrenginys nuolat veikia, t.y. ir su pakeltu dangÄiu. Liudytoja V. L. nurodÄ, kad negalima sureguliuoti, jeigu maÅ¡ina nÄra įjungta. Liudytoja V. V. parodÄ, kad atidarius dangtį buvo galima stebÄti ar nepradeda gaminti netinkamo svorio ar brokuotos produkcijos, ar ant judanÄių detalių nÄra prilipusios teÅ¡los ir ar nereikia dÄl to jau valyti. TÄ patį nurodÄ ir R. L.. V. V. iÅ¡ pradžių nurodÄ, kad automatiÅ¡kai įrenginys iÅ¡sijungia tik kai yra gedimas. VÄliau, atsakinÄdamas į papildomus klausimus, nurodÄ, kad atidarius dangtį įrenginys turi automatiÅ¡kai iÅ¡sijungti.
26. Nors atsakovÄs atstovas nurodÄ, kad neturi duomenų ar po įvykio į įrenginio apsauginį dangtį buvo įdÄtas stiklas, taÄiau ieÅ¡kovÄs pateiktos nuotraukos ir vaizdo įraÅ¡as (DOK-15872), liudytojos V. V. parodymai, ir paties darbdavio pateiktos nuotraukos (DOK- 15074) patvirtina, kad dabar apsauginiame dangtyje stiklas yra.
27. Nors ieÅ¡kovÄ nepaneigÄ atsakovÄs argumento, kad ji buvo supažindinta su instrukcijomis, įskaitant ir darbo su įrenginiu B-58, taÄiau liudytojai R. L., V. L., V. V. nurodÄ, kad kaip dirbti konkreÄiu įrenginiu tiesiog parodydavo kiti gamybos darbininkai. Be to pagal darbdavio UAB âJavinÄâ direktoriaus įsakymÄ asmeniu atsakingu už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ yra paskirtas vyr.inžinierius V. V., kuris teismui parodÄ, kad instruktuodavo tik į darbÄ priimamus darbuotojus, nors įsakyme nurodyta, kad tai yra jo pareiga periodiÅ¡kai instruktuoti ir mokyti darbuotojus saugiai dirbti, tikrinti jų žinias. TaÄiau byloje pateikti instruktavimo žurnalų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad su pakartotiniu instruktavimu supažindina gamybos meistras ir tai patvirtintino liudytoja I. N.. R. L. nurodÄ, kad apskritai nežino kas yra atsakingas už darbų saugÄ . IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad su Å¡iuo konkreÄiu įrenginiu dirbdavo tik kartÄ per savaitÄ.
28. Darbdavys nurodo, kad ieÅ¡kovÄ yra pati atsakinga už tai, kad buvo sužalota, nes griebÄ teÅ¡lÄ nuo įrenginio judanÄių detalių. PažymÄtina, kad ieÅ¡kovÄs konkretaus judesio nematÄ nei R. L., nei V. L.. TaÄiau priežastis dÄl ko įvyko nelaimingas atsitikimas yra ne ieÅ¡kovÄs V. D. neatsargus veikimas, o tai, kad įrenginio formavimo zonos judanÄių dalių apsauga buvo atidaryta, taÄiau maÅ¡ina veikÄ, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti maÅ¡inÄ , esant atidarytai apsaugai.
29. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnyje numatyta, kad atliekant įvykio darbe, dÄl kurio darbuotojas patiria žalÄ sveikatai, tyrimÄ , nustatomos jo aplinkybÄs ir priežastys bei nurodomos priemonÄs panaÅ¡ių įvykių priežastims paÅ¡alinti. 2014-11-14 įmonÄs direktoriaus įdakyme dÄl atsakingo asmens už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ paskyrimo taip pat nurodyta, kad Å¡is asmuo turi organizuoti darbo vietų profesinÄs rizikos įvertinimÄ ir įgyvendinti profesinÄs rizikos Å¡alinimo/mažinimo priemones.
UAB âJavinÄâ 2003-12-11 patvirtintos Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinÄje instrukcijoje numatytos darbdavio pareigos â užtikrinti, kad darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos teisÄs aktų nustatytus reikalavimus, užtikrinti, kad darbuotojai gautų visapusiÅ¡kÄ informacijÄ apie darbo sÄ lygas įmonÄje, galimÄ profesinÄ rizikÄ , organizuoti darbuotojų instruktavimÄ , mokymÄ , saugaus darbo žinių tikrinimÄ , kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi darbo saugos ir sveikatos reikalavimų.
30. Nors ieÅ¡kovÄ ir nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių, kad įmonÄje nuolat įvyksta panašūs nelaimingi atsitikimai, taÄiau teismas sutinka su tuo, kad KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2014 m. lapkriÄio 12 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-6487-792/2014 taip pat konstatuoti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio l dalies nuostatų, įtvirtinanÄių, jog įmonÄje privalo bÅ«ti naudojamos tik techniÅ¡kai tvarkingos darbo priemonÄs, atitinkanÄios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimus, pažeidimai.
Teismas taip pat konstatavo, kad buvo pažeistas Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų l priedo 2.8 punktas. Ä®monÄ gal ir turi tikslÄ gaminti specifinÄ produkcijÄ , taÄiau liudytojas V. V. parodÄ, kad galima bÅ«tų įsigyti ir Å¡iuolaikines technologijas. Darytina iÅ¡vada, kad įmonÄ, pirkdama pigiÄ senÄ Ä¯rangÄ , neinvestuodama į Å¡iuolaikines technologijas (įrenginio likutinÄ vertÄ Å¡iai dienai 0,29 cnt), prisiima ir rizikÄ dÄl tokios įrangos saugumo ir atitikimo Å¡iuolaikiniams saugaus gamybos proceso reikalavimams.
31. PažymÄtina, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 6 dalis nustato, kad įpareigojimų suteikimas darbdavio paskirtiems asmenims, darbdavio įgaliotiems asmenims, juridinių ar fizinių asmenų sutartiniai įsipareigojimai darbdaviui neatleidžia darbdavio nuo atsakomybÄs darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.
32. DK 16 straipsnis nustato, kad darbdavio pareigų ar kompetencijos perdavimas kitiems asmenims nepaÅ¡alina darbdavio pareigos atlyginti darbuotojo sveikatai padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dÄl darbuotojo suluoÅ¡inimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dÄl jo susirgimo profesine liga.
33. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimÄ arba atsakomybÄ už tai gali bÅ«ti sumažinta, jeigu iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe ar profesinÄ ligÄ nustatoma, kad tai įvyko susiklosÄius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybÄms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalÄjo kontroliuoti, arba dÄl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima iÅ¡vengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonÄs.
34. Darbdavio pareiga pagal darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klÄ Ä¯monÄje sprÄsti, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoti jų įrengimÄ . Nurodytos teisinÄs pareigos nevykdymas reiÅ¡kia darbdavio neteisÄtÄ neveikimÄ , tai â viena iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų (CK 6.246 str.) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-476/2008).
35. IÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonÄje buvo nepakankama saugos vidinÄ kontrolÄ, įmonÄs darbuotojai nežino kas yra atsakingas už darbų saugÄ , gamybos baro darbininkų funkcijos nÄra atskirtos, jų darbo vietos nuolat kinta, pradÄjus dirbti įrenginiu, su kuriuo buvo nedirbta tam tikrÄ laiko tarpÄ , iÅ¡ naujo jis nebÄra instruktuojamas, supažindinamas. Nors įvadinis, periodinis instruktavimas ir pravedamas, darbininkai pasiraÅ¡o žurnaluose, bet realiai kaip dirbti su konkreÄiu įrenginiu parodo kiti darbininkai, bet ne už darbų saugÄ atsakingas asmuo. IeÅ¡kovei buvo leista dirbti kai įrenginio formavimo zonos judanÄių dalių apsauga buvo atidaryta, maÅ¡ina veikÄ. Buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti maÅ¡inÄ , esant atidarytai apsaugai.
36. AtsakovÄ nesiÄmÄ priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klÄs vidinÄs kontrolÄs, neįvertino profesinÄs rizikos darbo vietoje, dÄl ko nenumatÄ ir neįgyvendino prevencinių priemonių rizikai Å¡alinti ir mažinti. Taigi atsakovÄ nevykdÄ Lietuvos Respublikos darbų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas.
37. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018 nurodÄ, kad nukentÄjusio asmens didelis neatsargumas gali bÅ«ti pagrindas atleisti didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojÄ nuo civilinÄs atsakomybÄs (jÄ mažinti), jei jis įrodo, kad žala atsirado bÅ«tent dÄl nukentÄjusiojo didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Kasacinis Teismas minÄtoje nutartyje nurodÄ, kad nustaÄius, kad didesnio pavojaus Å¡altiniu padarytÄ Å¾alÄ lÄmÄ bÅ«tent mechanizmo (didesnio pavojaus Å¡altinio) trÅ«kumai (kaip nagrinÄjamu atveju â staklÄs buvo eksploatuojamos neįrengus automatinio stabdymo įtaiso), tai nukentÄjusiojo neatsargÅ«s veiksmai, neturÄjÄ lemiamos reikÅ¡mÄs nelaimingo atsitikimo kilimui ir jo pasekmÄms, pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį negali bÅ«ti traktuojami kaip nukentÄjusiojo didelis neatsargumas ir atitinkamai pagrindas atleisti didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojÄ nuo atsakomybÄs.
38. Teismui ir nagrinÄjamoje byloje padarius iÅ¡vadÄ , kad priežastis dÄl ko įvyko nelaimingas atsitikimas yra ne ieÅ¡kovÄs V. D. neatsargus veikimas, o tai, kad įrenginio formavimo zonos judanÄių dalių apsauga buvo atidaryta, taÄiau maÅ¡ina veikÄ, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti maÅ¡inÄ , esant atidarytai apsaugai. Taigi bÅ«tent atsakovÄs veiksmai tiek pažeidžiantys griežtus gamintojo instrukcijos reikalavimus, darbo įrenginių naudojimo bendruosius nuostatus, tiek neveikimas dÄl pareigos užtikrinti saugos reikalavimus, lÄmÄ Å¾alos kilimÄ (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).
39. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog egzistuoja visos atsakovÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos. DÄl negautų pajamų sveikatos sužalojimo atveju ir turtinÄs žalos 40. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojanÄio žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentÄjÄs asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos).
41. CK 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.
42. DK 152 straipsnis nustato, kad atlygintinos turtinÄs žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.
43. DK 155 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalÄ , padarytÄ dÄl darbuotojo suluoÅ¡inimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dÄl jo susirgimo profesine liga, darbdavys privalo žalÄ atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokos.
44. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau âNADPLSDÄ®â) 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu, iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba profesinÄ ligÄ , jis (ji) nepripažįstamas (nepripažįstama) draudžiamuoju įvykiu, sužalotam ar susirgusiam profesine liga asmeniui ir (ar) jo Å¡eimos nariams žala atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. NADPLSDÄ® 11 straipsnio 1 dalis nurodo, kad Å¡iame straipsnyje nustatytos iÅ¡mokos visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies kompensuoja apdraustiesiems asmenims, o jų mirties atveju â jų Å¡eimos nariams dÄl draudžiamųjų įvykių prarastas pajamas.
NADPLSDÄ® 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad apdraustajam asmeniui, dÄl įvykio, pripažinto draudžiamuoju Å¡io įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, netekusiam dalies ar viso darbingumo, pagal šį įstatymÄ iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lÄšų iÅ¡mokama:
1) ligos dÄl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba profesinÄs ligos iÅ¡moka;
2) netekto darbingumo vienkartinÄ kompensacija;
3) netekto darbingumo periodinÄ kompensacija. NADPLSDÄ® 14 straipsnis nustato, kad ligos iÅ¡moka mokama už visÄ laikotarpį, patvirtintÄ nedarbingumo pažymÄjimu, nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos, taip pat ir už gydymosi laikÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, teikianÄioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.
45. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas 2019 m. gegužÄs 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019 iÅ¡aiÅ¡kino , kad sisteminis CK 6.283 straipsnio 4 dalies ir CK 6.290 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimas suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo, kuris buvo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, turi teisÄ Ä¯ tokį atlygintinos žalos dydį, kurio nepadengia tam asmeniui iÅ¡mokÄtos socialinio draudimo iÅ¡mokos, nustatytos LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (ligos dÄl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba profesinÄs ligos iÅ¡moka; netekto darbingumo vienkartinÄ kompensacija; netekto darbingumo periodinÄ kompensacija) ir LR Socialinio draudimo pensijų įstatyme (netekto darbingumo pensija), kurių paskirtis yra kompensuoti prarastas darbo pajamas arba papildomas iÅ¡laidas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-64/2014, 2014 m. lapkriÄio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-521/2014, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-535/2014 ir kt.).
46. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-535/2014 nurodyta, kad tokios pozicijos laikomasi ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, kurioje konstatuota, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiÅ¡kinamas kitų CK normų, reglamentuojanÄių civilinÄ atsakomybÄ, ir socialinio draudimo santykius reguliuojanÄių įstatymų, inter alia NADPLSDÄ®, nuostatų kontekste. Tai reiÅ¡kia, jog socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinÄs žalos, kuriÄ dÄl sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo patyrÄ nukentÄjÄs asmuo ar jo Å¡eimos nariai, dydį.
DÄl sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo iÅ¡mokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali bÅ«ti lygus socialinio draudimo iÅ¡mokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis.
47. Byloje iÅ¡tirta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyriaus pažyma patvirtinta, kad V. D. laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2019-01-09 buvo mokama ligos iÅ¡moka, pagal ieÅ¡kovÄs pateiktus duomenis â draudimo iÅ¡mokų suma 3 186,51 Eur.
48. Nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu ir vadovaujantis nurodyta teismų praktika darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄs reikalavimas dÄl netektų pajamų už laikotarpį nuo 2019-08-01 iki 2020-01-09 yra pagrįstas. AtsakovÄ neginÄijo ieÅ¡kovÄs atlikto vidutinio valandinio darbo užmokesÄio ir vidutinio mÄnesio darbo užmokesÄio paskaiÄiavimo pagal byloje esanÄius žiniaraÅ¡Äius, todÄl ieÅ¡kovÄs reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovÄs 114,76 Eur negautų pajamų tenkintinas.
49. IeÅ¡kovÄ taip pat praÅ¡o laikyti jos netektomis pajamomis laikotarpį nuo 2020-01-29 iki 2020-12-13 ir toliau kiekvienÄ mÄnesį iki gyvos galvos.
50. Visų pirma pažymÄtina, kad NADPLSDÄ® 19 straipsnis nustato, kad jeigu nukentÄjusysis dÄl draudžiamojo įvykio neterminuotai netenka iki 20 procentų darbingumo, jam iÅ¡mokama netekto darbingumo vienkartinÄ kompensacija. Netekto darbingumo periodinÄ kompensacija iÅ¡mokama tik jeigu jeigu nustatoma, kad nukentÄjusysis dÄl draudžiamojo įvykio neteko virÅ¡ 30 procentų darbingumo.
51. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinÄs ir darbo ministerijos KlaipÄdos II teritorinio skyriaus 2020-01-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020-01-09 neterminuotai nustatytas 80 proc. bazinis darbingumo lygis dÄl nelaimingo atsitikimo darbe (netektas darbingumas 20 proc,- Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos pažyma DLN-2 Nr. 115).
52. V. D. iÅ¡mokÄta netekto darbingumo vienkartinÄ kompensacija 3933,11 Eur (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyriaus pažyma).
53. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas 2019 m. gegužÄs 23 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019 iÅ¡aiÅ¡kino, kad sprendžiant turtinÄs žalos, padarytos sužalojus sveikatÄ , atlyginimo mokÄjimo periodinÄmis iÅ¡mokomis klausimÄ , vertinamos realiuoju laikotarpiu egzistuojanÄios aplinkybÄs, o sprendžiant Å¡ios žalos atlyginimo mokÄjimo vienkartine iÅ¡moka klausimÄ â vertinamos ilguoju laikotarpiu tikÄtinai atsirasianÄios aplinkybÄs. Taip pat Kasacinis teismas nurodÄ, kad jei dÄl sveikatos sužalojimo patirta žala priteisiama konkreÄia vienkartine pinigų suma, laikoma, kad ieÅ¡kovo patirta žala yra iÅ¡samiai įvertinta bei visiÅ¡kai atlyginta.
IeÅ¡kovas turi įrodyti, kad dÄl jam padarytų kÅ«no sužalojimų sumažÄjo arba buvo atimta jo galimybÄ dirbti ir užsidirbti, taip pat sumažÄjusių savo galimybių vertÄ. Siekiant nustatyti pajamas, kurias nukentÄjusysis tikÄtinai pagrįstai galÄjo gauti po sveikatos sužalojimo, reikia nustatyti ne tik asmens gautas pajamas, bet ir tai, kiek asmuo bÅ«tų pajÄgus uždirbti, jei nebÅ«tų jo sveikatos sužalojimo. Nuostolių kaip piniginÄs žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentÄjÄs asmuo dÄl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkcijÄ .
Atsižvelgiant į tai, kad tokiose bylose įrodinÄjimo objektas yra pajamos, kurių ieÅ¡kovas dÄl patirtų sužalojimų negaus ateityje, Å¡ių nuostolių įrodinÄjimo standartas turÄtų bÅ«ti toks, kuris suformuotų teismo įsitikinimÄ , jog negautos pajamos yra pagrįstai tikÄtinos, jeigu nebÅ«tų pažeidimo.
54. PažymÄtina tai, kad ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo buvo atleista jos paÄios praÅ¡ymu.
55. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinÄs ir darbo ministerijos KlaipÄdos II teritorinio skyriaus 2020-01-13 sprendimu Nr.STS -164 nustatytas bendras V. D. darbingumo lygis įvertinus ir pateiktus medicininius dokumentus, kuriuose nurodytos diagnozÄs â reumatoidinis artritas, plokÅ¡Äia pÄda ir rankos traiÅ¡kytinio sužalojimo ir trauminÄs amputacijos padariniai bei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, specialieji poreikiai nenustatyti (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos pažyma DL-2 Nr. 114). 2021-01-11 darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 70 darbingumo lygis 45 proc. iki 2022-12-14.
56. IÅ¡ KlaipÄdos senamiesÄio pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centro 2019-08-16 pažymos nustatyta, kad deÅ¡inÄs plaÅ¡takos nykÅ¡Äio avulsija nepriskiriama prie sunkių traumų.
57. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinÄs ir darbo ministerijos KlaipÄdos II teritorinio skyriaus 2020-01-14 iÅ¡vada dÄl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų (Nr.DPS -57) esant nustatytam darbingumo lygiui 50 proc., V. D. naegali dirbti kai Å¡iluminÄ aplinka neatitinka nustatytų pakankamos Å¡iluminÄs aplinkos norminių verÄių; keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, nuolat pasikartojanÄių rankų, pirÅ¡tų judesiais; dirbti su mechaniniais įrenginiais, kai naudojama rankinÄ pastÅ«ma.
58. Kaip ir pripažino pati ieÅ¡kovÄ, bei tai patvirtina iÅ¡tirti įrodymai, dÄl artrito yra pažeistos jos rankos ir tai riboja galimybes kelti svorį, dirbti su mechaniniais įrenginiais. Tai yra jos sprendimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo lÄmÄ ne netektas 20 proc. darbingumas, o netektas bendras darbingumas, kurį įtakojo ir jos liga. Pagal ieÅ¡kovÄs įrodymus reumatoidinis artritas jai diagnozuotas 2017 metais, taÄiau byloje nÄra jokių įrodymų, kad Å¡i liga atsirado dÄl to, kad ieÅ¡kovÄ dirbo įmonÄje.
59. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis nustatyta, kad V. D. bedarbio statusu registruota nuo 2020-01-29, t.y. iÅ¡ karto po darbo sutarties nutraukimo, jai nuo 2020-06-18 paskirta ir iki 2020-12-17 buvo mokama 42,49 Eur per mÄnesį darbo paieÅ¡kos iÅ¡moka.
60. IeÅ¡kovei pagal įstatymÄ iÅ¡mokÄta dviejų mÄnesių iÅ¡eitinÄ iÅ¡moka. IÅ¡eitinÄ iÅ¡moka â tai vienas iÅ¡ garantinių iÅ¡mokų rūšių, kurios tikslas yra užtikrinti tam tikrÄ laikÄ minimalias gyvenimo lÄÅ¡as darbuotojams.
61. Ne nuo buvusio darbdavio priklausÄ kada ieÅ¡kovÄ susiras jai tinkantį darbÄ , juolab, kad UABâJavinÄâ ji dirbo nekvalifikuotÄ darbÄ , o Užimtumo tarnyboje V. D. nurodÄ, kad nekvalifikuoto darbo nepageidauja.
62. IeÅ¡kovÄ teismo posÄdžio metu patvirtino, kad jos dabartiniam darbo užmokesÄiui nedaro įtakos jos sveikatos bÅ«klÄ dÄl 20 proc. darbingumo. IeÅ¡kovÄ patvirtino, kad dirbdama pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo padÄjÄja, gauna atskaiÄius mokesÄius 730 Eur per mÄnesį, kai tuo tarpu įmonÄje ji gaudavo iki 500 Eur.
63. Darytina iÅ¡vada, kad tiek teisinis reglamentavimas, tiek byloje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovÄ neįrodÄ reikalavimo jai nuo nuo 2020-01-29 iki 2020-12-13 ir toliau kiekvienÄ mÄnesį iki gyvos galvos mokÄti periodinÄ iÅ¡mokÄ (CPK 178, 185 straipsniai).
64. IeÅ¡kovÄ praÅ¡o priteisti 85 Eurus kaip perkvalifikavimo iÅ¡laidas.
65. Nustatyta, kad V. D. dar iki paraÅ¡ydama praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo, 2020-01-13 sudarÄ penkių dienų sutartį su KlaipÄdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centru dÄl mokymų pagal mokymo programÄ : Darbo su suaugusiais asmenimis ir jų Å¡eimomis patirianÄiomis socialinÄ rizikÄ priežiÅ«ros mokymo programa (socialinio darbuotojo padÄjÄjo įžanginiai mokymo kursai), kurių kaina 85 eurai. Tiek tai, kad ieÅ¡kovÄ dirbo nekvalifikuotÄ darbÄ , nebuvo įgijusi jokios specialybÄs, rodo ieÅ¡kovÄs norÄ keisti darbo veiklos sritį, o ne negalÄjimÄ toliau dirbti nekvalifikuoto darbo. PažymÄtina, kad ieÅ¡kovÄ nepaneigÄ tos aplinkybÄs, kad tokius kursus galÄjo baigti ir per Užimtumo tarnybÄ . Darytina iÅ¡vada, kad Å¡is reikalavimas taip pat neįrodytas ir todÄl negali bÅ«ti tenkinamas (CPK 178, 185 straipsniai).
66. PažymÄtina, kad ieÅ¡kovÄ nurodÄ, kad galbÅ«t Å kotijoje bandys atlikti pirÅ¡to implantacijos operacijÄ . Teismui pasiÅ«lius tokius įrodymus pateikti, ieÅ¡kovÄ nurodÄ, kad tokių įrodymų neteiks. DÄl neturtinÄs žalos 67. NeturtinÄ Å¾ala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). DK 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dÄl jos kaltÄs kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ ne tik turtinÄ bet taip pat ir neturtinÄ Å¾alÄ . NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
68. Pasisakydamas dÄl teisÄs normų, reglamentuojanÄių neturtinÄs žalos atlyginimÄ , Kasacinis teismas yra nurodÄs, kad neturtinÄs žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu Kasacinis teismas yra pabrÄžÄs, kad teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas Å¡ios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkreÄioje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsÄjo 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).
69. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodÄs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinÄs žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobÅ«dis, atsiradusios dÄl sveikatos sutrikdymo turtinÄs ir neturtinÄs pasekmÄs (lÄÅ¡os, bÅ«tinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentÄjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinÄje, visuomeninÄje, asmeninÄje ir kt.) bei kitos aplinkybÄs, kurios daro tiesioginÄ Ä¯takÄ asmens fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-167/2010).
70. Kasacinis teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos kriterijus sveikatos sutrikdymo bylose, ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad, sprendžiant neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. Atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieÅ¡tarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju bÅ«tina konstatuoti konkreÄias reikÅ¡mingas aplinkybes ir individualizuoti nustatomÄ priteistinos neturtinÄs žalos dydį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-35/2012).
Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinÄs žalos dydžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai konkreÄios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiÅ¡kai pagrįsti kitokį neturtinÄs žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).
Teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamÄ jį aspektÄ , kai atsižvelgiama į panaÅ¡iose savo faktinÄmis aplinkybÄmis kitose bylose priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015).
71. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018 priteisdamas ieÅ¡kovui atlygintinos 25 000 Eur neturtinÄs žalos dydį, nurodÄ, kad ankstesnÄje kasacinio teismo praktikoje panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (sužalojus sveikatÄ dÄl nelaimingo atsitikimo darbe) nuo 2003 metų iki 2012 metų buvo priteisiama nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 50 000 litų (14 481 Eur) neturtinÄ Å¾ala (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2003 m. lapkriÄio 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-1049/2003; 2004 m. birželio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-358/2004; 2006 m. rugsÄjo 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-540/2006; 2006 m. lapkriÄio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-575/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-35/2012), civilinÄje byloje Nr. 3K-7-328/2015 priteista virÅ¡ 21 000 Eur, civilinÄje byloje Nr. 3K-3-402/2015 â virÅ¡ 57 000 Eur (nukentÄjusioji nedarbinga 100 procentų).
72. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-35/2012 iÅ¡aiÅ¡kino, kad toliau plÄtojama Kasacinio teismo praktika, kad tokio pobÅ«džio bylose, vienas iÅ¡ kriterijų nustatant neturtinÄs žalos dydį yra nustatytas netekto darbingumo procentas.
73. Taigi visų pirma sutiktina su ieÅ¡kovÄs atstovo argumentu, kad Å¡ioje byloje teismas turi ir gali vertinti KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2014 m. lapkriÄio 12 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-6487-792/2014 priteistÄ 40000,00 Lt (11 584 Eur) neturtinÄs žalos dydį. Å ioje byloje taip pat buvo nustatytas 20 proc. ieÅ¡kovÄs netektas darbingumas.
74. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-35/2012 iÅ¡aiÅ¡kino, kad atsižvelgiant į asmens sveikatos, kaip vertybÄs, pobÅ«dį ir neabejotinai prioritetinÄ gynybÄ , nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju objektyvÅ«s kriterijai (žalos padariniai) yra svarbesni nei subjektyvÅ«s (žalÄ padariusio asmens kaltÄ). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinÄs žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gÄrius, pavyzdžiui, asmens garbÄ ir orumÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-114/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-10 nutartis civilinÄje byloje Nr. 2A-419/2013), juolab, kai sveikata sužalojama dÄl subjekto, kuriam keliami griežtesni atidumo, atsargumo bei rÅ«pestingumo reikalavimai, veiksmų ir kaltÄs.
75. PažymÄtina, kad atsakovÄ pripažino jog sutinka, kad ieÅ¡kovÄs patirti sužalojimai jai sukÄlÄ fizinio ir dvasinio pobÅ«džio kanÄias ir iÅ¡gyvenimus, taÄiau mano, kad dÄl to kalta pati ieÅ¡kovÄ. TaÄiau teismui nustaÄius, kad priežastis dÄl ko įvyko nelaimingas atsitikimas yra ne ieÅ¡kovÄs V. D. neatsargus veikimas, o tai, kad įrenginio formavimo zonos judanÄių dalių apsauga buvo atidaryta, taÄiau maÅ¡ina veikÄ, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti maÅ¡inÄ , esant atidarytai apsaugai.
Darbdavys nesiÄmÄ priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klÄs vidinÄs kontrolÄs, neįvertino profesinÄs rizikos darbo vietoje, dÄl to nenustatÄ ir neįgyvendino prevencinių priemonių rizikai Å¡alinti ir mažinti. IeÅ¡kovÄs sveikata buvo sužalota dÄl atsakovÄs neteisÄtų veiksmų. IeÅ¡kovÄ siÅ«lÄ ir norÄjo ginÄÄ sprÄsti taikiai, taÄiau atsakovÄ kategoriÅ¡kai atsisakÄ nors minimaliai kompensuoti ieÅ¡kovÄs patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus.
Nereikalauja papildomo įrodinÄjimo aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovÄs sveikatos sužalojimas (sužalota deÅ¡inÄ ranka), dÄl kurio kalta atsakovÄ, neabejotinai sukÄlÄ ieÅ¡kovei stresÄ , neužtikrintumÄ savo ateitimi, ir Å¡ias pasekmes ji dar jaus ateityje ir Å¡ios pasekmÄs jau nebeiÅ¡nyks (darbingumo netekimas nustatytas neterminuotai).
76. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinÄs žalos nustatymo kriterijais bei atsižvelgiant į nurodytÄ teismų praktikÄ , ieÅ¡kovÄs reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies. Pripažintina teisingu, protingu ir sÄ Å¾iningu iÅ¡ atsakovÄs UAB âJavinÄâ priteisti ieÅ¡kovei 12 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo. Darytina iÅ¡vada, kad nurodyta suma yra pakankama piniginÄ satisfakcija kompensuojanti nukentÄjusiosios patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitus neturtinių vertybių pažeidimus.
77. Byloje pateikti įmonÄs balansai ir pelno nuostolių ataskaita, atsakovÄs sumokÄta suma advokato teisinei pagalbai, leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovÄs UAB âJavinÄsâ turtinÄ padÄtis leidžia sumokÄti ieÅ¡kovei tokio dydžio kompensacijÄ . DÄl procesinių palÅ«kanų priteisimo 78. IeÅ¡kovÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, skaiÄiuojant nuo priteistos sumos.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs priteistinos 5 procentų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) metinÄs palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 79. CPK 93 straipsniu nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies; jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui â proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.
80. Ieškinio suma 20 976,90 Eur. Ieškinio reikalavimų patenkinta 57,75 proc.
81. IeÅ¡kovÄs patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos teisinei pagalbai â 720 Eur. AtsakovÄs patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos teisinei pagalbai 3025 Eur.
82. IeÅ¡kovei priteistina 415,80 Eur turÄtų iÅ¡laidų teisinei pagalbai (57,75 proc).
83. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieÅ¡kovÄ buvo atleista nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ . Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Å¡i proceso teisÄs normos nuostata reiÅ¡kia, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, antroji Å¡alis apmoka visas turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas net ir tada, kai Å¡i antroji Å¡alis pagal CPK 83 straipsnį yra atleista nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-662/2013;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019; 2020 m. gegužÄs 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020). PažymÄtina, kad teismas posÄdžio metu iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei tiek proceso normÄ , tiek teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu. Teismas, vertindamas atsakovÄs patirtų iÅ¡laidų teisinei pagalbai pagrįstumo klausimÄ , atsižvelgia į tai, kad jos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų âRekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato arba advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimoâ nustatytų maksimalių užmokesÄio dydžių, įvertina bylos sudÄtingumÄ , todÄl daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų nukrypti nuo nustatytų bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių nÄra (CPK 93 straipsnio 4 dalis), todÄl atsakovÄs patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos teisinei pagalbai procentaliai (42,25 proc.) ieÅ¡kovÄs atmestų reikalavimų daliai priteistinos, t.y.
â 1 278,06 Eur. Atlikus įskaitymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovei priteistina 862,26 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų teisinei pagalbai.
84. IÅ¡ atsakovÄs priteistinas žyminis mokestis valstybei procentaliai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, t.y. 363,42 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 414 straipsniu, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, Teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei V. D. iÅ¡ atsakovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âJavinÄâ 114,76 Eur (vienas Å¡imtas keturiolika eurų 76 cnt) turtinÄs žalos, 12 000 Eur (dvylika tÅ«kstanÄių eurų) neturtinÄs žalos ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 12 114,76 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme 2020 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs V. D. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei âJavinÄâ 862,26 Eur (aÅ¡tuoni Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurai 26 cnt) bylinÄjimosi iÅ¡laidų teisinei pagalbai. Priteisti iÅ¡ atsakovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âJavinÄâ 363,42 Eur (trys Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trys eurai 42 cnt) žyminio mokesÄio valstybei. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priÄmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas KlaipÄdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«muose.
TeisÄja Audra Hadrovska