2018-03-27 Nr. AB-6441-3-61-3-02739-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-209-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02739-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 53.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Strazdelio namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Strazdelio namai“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Timana“, uždaroji akcinė bendrovė „Tamsta“, M. T., J. T. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir DNSB) „Strazdelio namai“ (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. A30-3607, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano koregavimas, keičiant nustatytą statinių zoną, statybos ribas ir servitutus (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas nurodė, kad DNSB „Strazdelio namai“ yra įsteigta gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 4 042 kv. m. 2000 m. spalio 19 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 552 N01/2000-23521, kuria uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Leidybos centras“ buvo suteiktas valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 4 042 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau UAB „Leidybos centras“ pripažinus bankrutavusia, UAB „Timana“ buvo perleistas žemės sklype esantis turtas: gamybinis pastatas, dvi transformatorinės, negyvenamosios patalpos bei perleista daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos paskirties 0,4042 ha žemės sklypo nuomos teisė, suteikianti teisę naudotis žemės sklypo dalimi. Atsižvelgus į tai, buvo inicijuota detaliojo plano koregavimo procedūra ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija Įsakymu patvirtino sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 1-1095, koregavimą, keičiant detaliuoju planu sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje) nustatytą statinių statybos zoną, statybos ribą ir servitutus pagal statinio projekto sklypo planą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, nes Įsakymas buvo paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje ir teritorijų planavimo dokumentų registre, todėl pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su Įsakymo turiniu, o teisės aktai neįpareigojo Įsakymo įteikti pareiškėjui asmeniškai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Timana“ atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, jog jis galėjo susipažinti su Įsakymu dar 2017 m. birželio 22 d., todėl laikytina, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas pateikė 2017 m. lapkričio 6 d. patikslintą skundą, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą bei nurodydamas, jog apie galimą teisių pažeidimą jis suprato tik 2017 m. liepos 10 d., kai buvo gauta detaliojo plano koregavimo dokumentacija, o ne pateikus 2017 m. birželio 22 d. prašymą Vilniaus miesto savivaldybei dėl šios dokumentacijos išdavimo. Pareiškėjas paaiškino, kad apie detaliojo plano koregavimo faktą bei Įsakymo turinį sužinojo tik 2017 m. birželio mėnesį, kai buvo susisiekta telefonu su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o apie jo teisių pažeidimą sužinojo tik 2017 m. liepos 10 d., gavęs visą dokumentaciją. Pareiškėjas manė, kad skundo padavimo terminas nėra praleistas, tačiau, jei teismas manytų, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas, prašė jį atnaujinti.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, papildomai pasisakydamas dėl pareiškėjo patikslinto skundo argumentų, teigė, jog tai, kad pareiškėjas apie Įsakymą sužinojo vėliau, nereiškia, kad viešai paskelbus Įsakymą, skundo padavimo terminai skaičiuotini kita tvarka nei numato teisės aktų nuostatos, todėl prašė pareiškėjo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo atmesti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą Nr. eI-346-764/2018 pagal pareiškėjo DNSB „Strazdelio namai“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Įsakymo panaikinimo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 8 punktu. Teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eAS-722-492/2017, ir informacinės teismų sistemos Liteko duomenis, nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 4 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI-4347-1063/2017, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2162-(14.49.2), 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2190-(14.49.2.), 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2255-(14.49.2.) ir atnaujinti terminą naudojamiems žemės sklypams suderinti bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš naujo nustatyti žemės sklypo dalis, būtinas statiniams, esantiems žemės sklype, naudoti ir eksploatuoti, ir pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. eI-4347-1063/2017 keliamas ginčas yra iš esmės susijęs su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-346-764/2018, ir nurodė, jog pareiškėjas minėtoje byloje yra paaiškinęs, kad DNSB „Strazdelio namai“ buvęs pirmininkas A. B., nesušaukęs daugiabučio namo gyventojų susirinkimo, parašu patvirtino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planą, o suderinus žemės sklypų dalis bei gavus pareiškėjo buvusio pirmininko parašą, kuriuo buvo išreikštas sutikimas daugiabučio namo gyventojų vardu, atsirado pagrindas atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano koregavimą. Pareiškėjas minimoje administracinėje byloje teigė, kad išrinkus naują pirmininką ir jam 2017 m. vasario 12 d. perėmus visą dokumentaciją, buvo nustatyta, kad buvo pažeisti daugiabučio namo gyventojų teisėti interesai. Atsižvelgęs į minėtas faktines aplinkybes, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-4347-1063/2017 pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė ir atsisakė priimti pateiktą skundą. Pareiškėjui pateikus atskirąjį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eAS-722-492/2017 priėmė 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, kuria atsisakė tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir neatnaujino skundo padavimo termino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog apie skundžiamus sprendimus nebuvo laiku informuotas ir apie teisių pažeidimą buvo sužinota tik pasikeitus daugiabučio namo bendrijos pirmininkui, laikytini nepagrįstais, nes juridinis asmuo savo teises ir pareigas vykdo per įgaliotą atstovą, kurio veiksmai yra pripažįstami juridinio asmens veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad skundo praleidimo terminas maždaug pusę metų negali būti laikomas nežymiu, o pati daugiabučio namo bendrija nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, todėl sudarė neigiamų pasekmių atsiradimo prielaidas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei 2017 m. rugpjūčio 10 d. skunde, nei 2017 m. lapkričio 6 d. patikslintame skunde nenurodė visų aplinkybių, susijusių su nagrinėjamu ginču.

Teismas vadovavosi ABTĮ 57 straipsniu. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-722-492/2017, teismas darė išvadą, kad faktinės aplinkybės, susijusios su DNSB „Strazdelio namai“ buvusio pirmininko veiksmais, naujo pirmininko išrinkimu ir jam 2017 m. vasario 12 d. perduota visa dokumentacija, laikytinos aplinkybėmis, kurių nebereikia įrodinėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 17 punktu, projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą), jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir šiose taisyklėse nenurodyta kitaip. Teismo vertinimu, Įsakymas neturėjo būti įteiktas suinteresuotiems asmenis asmeniškai ar apie jo priėmimą turėtų būti pranešta kitu būdu. Įsakymas teisės aktų nustatyta tvarka buvo paskelbtas viešai Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt ir teritorijų planavimo dokumentų registre www.tpdr.lt. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog specialiajam teisės aktui nustatant administracinio akto viešą paskelbimą, terminas skundui paduoti, paprastai pradedamas skaičiuoti, kai baigiamosios visos teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos skundžiamo atsakovo sprendimo viešo paskelbimo procedūros. Teismas darė išvadą, kad skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo Įsakymo viešo paskelbimo dienos, todėl skundo padavimo terminas praleistas.

Teismas, atsižvelgęs į administracinėse bylose Nr. eI-4347-1063/2017 ir Nr. eAS-722-492/2017 nustatytas ir nagrinėjamam ginčui aktualias faktines aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjas apie teigiamus teisėtų interesų pažeidimus ir Įsakymą, priešingai nei teigiama pateiktame skunde, turėjo ir galėjo žinoti anksčiau nei 2017 m. liepos 10 d. Įvertinus administracinėse bylose Nr. eI-4347-1063/2017 ir Nr. eAS-722-492/2017 nustatytas faktines aplinkybes, daryta išvada, kad apie koreguojamą žemės sklypo planą pareiškėjui buvo žinoma jau 2016 m. birželio 13 d., tai patvirtina administracinėje byloje eI-4347-1063/2017 pateikto skundo priedas Nr. 5, kuriame yra pareiškėjo parašas, kuriuo tvirtinamas žemės sklypo atidalijimo planas. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog pareiškėjui Įsakymas galėjo būti žinomas anksčiau nei teigia pareiškėjas, patvirtina tai, kad pagal minėtų administracinių bylų faktinius duomenis buvo išrinktas naujas DNSB „Strazdelio namai“ pirmininkas, kuris 2017 m. vasario 12 d. perėmė visą DNSB dokumentaciją, o dėl numanomų daugiabučio namo gyventojų teisėtų interesų pažeidimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2017 m. liepos 4 d., tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. A30-3607, kuriuo tvirtinamas detaliojo plano koregavimas, tuo metu neskundė.

Teismas, atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu naujai paaiškėjusias aplinkybes, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, darė išvadą, kad Įsakymas buvo paskelbtas tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, paviešintas Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje ir teritorijų planavimo dokumentų registre, todėl skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo teisės akto paskelbimo dienos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, ir apie Įsakymą žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti anksčiau nei teigia patikslintame skunde, todėl pagrindo teigti, kad skundo padavimo terminas daugiau kaip pusę metų buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, nėra. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą buvo atmestas.

Vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, laikyta, kad pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs skundo padavimo terminą, o teismui jo neatnaujinus, administracinė byla Nr. eI-346-764/2018 nutraukta.

III. Pareiškėjas DNSB „Strazdelio namai“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas teigia, kad nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog kitoje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės yra tiek reikšmingos, jog sudarė pagrindą nevertinti šioje byloje pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nenustatinėti termino skundui šioje byloje paduoti pradžios momento ir nutraukti iš esmės išnagrinėtą bylą. Pareiškėjas pažymi, kad kitoje administracinėje byloje Nr. eI-4347-1063/2017 nustatytos faktinės aplinkybės, kada su pareiškėjo pirmininku buvo suderintas naudojamų žemės sklypo dalių planas, nėra susijusios su šios administracinės bylos nagrinėjimu, kurioje nagrinėjami klausimai dėl detaliojo plano koregavimo plano, ant kurio pareiškėjo parašų nėra. Kitoje administracinėje byloje buvo nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su žemės sklypo dalių nustatymu bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įsakymais. Šioje administracinėje byloje yra skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas, kuriuo patvirtintas detaliojo plano koregavimo planas. Kitoje administracinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo teismo prielaidų pagrindu padarytai išvadai, kad naudojamų žemės sklypo dalių suderinimas tapo pagrindu atlikti detaliojo plano koregavimą, nes joje nebuvo nustatinėjami detaliojo plano koregavimą lėmę pagrindai. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog administracinėje byloje Nr. eI-4347-1063/2017 nustatyta, kad naujasis pirmininkas DNSB dokumentaciją perėmė 2017 m. vasario 12 d. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuri taip pat cituojama skundžiamoje nutartyje, vis dėlto nurodoma, kad dokumentacija buvo perimta 2017 m. birželio 12 d. Pareiškėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad šiai administracinei bylai išnagrinėti yra svarbi aplinkybė, kada naujasis DNSB „Strazdelio namai“ pirmininkas perėmė dokumentaciją iš buvusio pirmininko, kai toje pačioje nutartyje nurodoma, kad terminas skundui paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo Įsakymo viešo paskelbimo.

Pareiškėjas teigia, kad sprendimas nutraukti administracinę bylą priimtas nenustačius termino eigos pradžios momentui nustatyti reikšmingų aplinkybių, dėl ko termino skundui paduoti pradžia nustatyta neteisingai, o nutartis dėl termino skundui paduoti eigos pradžios skaičiavimo nuo viešo Įsakymo paskelbimo yra nemotyvuota. Pareiškėjas nurodo, jog tam, kad teismas nustatytų, kada terminas skundui paduoti prasidėjo, šiuo konkrečiu atveju turėjo būti nustatyta, ar pareiškėjas ir / ar jo atstovaujami gyvenamojo namo gyventojai yra žemės sklypo naudotojai, ar ne. Jei asmuo nėra žemės sklypo naudotojas, jį apie vykdomas detaliojo plano koregavimo procedūras užtenka informuoti viešai ir skundo padavimo terminai prasideda nuo viešo sprendimų paskelbimo. Jei asmuo yra žemės sklypo naudotojas, jis apie detaliojo plano koregavimo procedūras privalo būti informuojamas raštu, siunčiant pranešimus registruotu laišku. Pareiškėjo teigimu, privalomą jo individualų informavimą lėmė ir tai, kad atliekant detaliojo plano koregavimą buvo pakoreguota dalis anksčiau suplanuotos teritorijos. Pareiškėjas pažymi, jog valstybinės žemės sklypo naudotojais laikomi ir faktiniai naudotojai, t. y. tie asmenys, kuriems teisės aktai tokias teises suteikia, ir nuomos sutarties sudarymas nėra privalomas faktorius. Tai, kad pareiškėjas ir / ar gyvenamojo namo gyventojai yra žemės sklypo naudotojai, patvirtino ir pats teismas.

Pareiškėjo teigimu, nutartimi formuojama ydinga praktika, suteikianti teisę koreguoti detaliuosius planus, atlikti kitus administracinius veiksmus, apie kurių atlikimą privalomas individualus informavimas, informuojant suinteresuotus asmenis tik viešu paskelbimu interneto svetainėse, taip paneigiant individualaus informavimo tikslus bei nepagrįstai suvaržant suinteresuotų asmenų galimybes ginti teisės aktų jiems suteikiamas teises.

Pareiškėjas mano, jog nepaisant to, kad termino skundui paduoti eigos pradžia buvo nustatyta netinkamai, nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nebuvo vertintos pareiškėjo išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios tai, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas mano, jog teismas pagrįstai rėmėsi administracinėje byloje Nr. eI-4347-1063/2017 nustatytomis aplinkybėmis. Šioje byloje kaip ir byloje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, dalyvauja tie patys asmenys, nagrinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės ir tos aplinkybės reikšmingos nustatant termino skundui paduoti eigos pradžios momentą bei nustatant aplinkybių, dėl kurių jis galbūt praleistas, svarbą bei objektyvumą.

Atsakovas pažymi, jog, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas dar 2017 m. birželio 22 d. žinojo apie Įsakymą priėmusią instituciją, jo priėmimo datą, Įsakymu patvirtintą detaliojo plano korektūrą, taigi turėjo galimybę susipažinti su patvirtintos detaliojo plano korektūros viešai teritorijų planavimo dokumentų registre www.tpdr.lt paskelbtais sprendiniais net nesikreipdamas į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pateikti dokumentų kopijas. Su Įsakymu pareiškėjas taip pat galėjo susipažinti Vilniaus miesto interneto svetainėje www.vilnius.lt. Įvertinus Įsakymo turinį matyti, kad nėra nurodyta, jog įsakymas turėtų būti įteiktas suinteresuotiems asmenis asmeniškai ar apie jo priėmimą turėtų būti pranešta kitu būdu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartis, kuria konstatavus, kad pareiškėjas DNSB „Strazdelio namai“ skundą teismui padavė praleidęs skundo padavimo terminą, administracinė byla nutraukta vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu (jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą).

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teisės kreiptis į teismą pobūdis reikalauja valstybės reguliavimo, tačiau toks reguliavimas negali pažeisti teisės esmės arba prieštarauti kitoms Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos teisėms (žr. 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įvairių procesinių reikalavimų ieškinio turiniui ir formai nustatymas pateisinamas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą, todėl formalių procesinių reikalavimų taikymas priimant ieškinį savaime nereiškia teisės kreiptis į teismą pažeidimo (žr. 2001 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Z ir kiti prieš Jungtinę Karalystę). Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pažymėtina, kad bylininkai, įgyvendindami teisę kreiptis į teismą, pateikdami ieškinius, apeliacinius skundus ir pan., turi tikėtis egzistuojančių formalių proceso taisyklių taikymo (žr. 2000 m. lapkričio 16 d. sprendimą byloje Sotiris ir Nikos Kouras Attee prieš Graikiją).

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja 2016 m. gruodžio 8 d. priėmė įsakymą Nr. A30-3607, kuriuo buvo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 1-1095, koregavimas, keičiant detaliuoju planu sklype Nr. 1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Senamiesčio seniūnijoje, nustatytą statinių statybos zoną, statybos ribą ir servitutus pagal statinio projekto sklypo planą, kuriam pritarė Teritorijų planavimo komisija. Pareiškėjas DNSB „Strazdelio namai“ 2017 m. rugpjūčio 10 d. pateikė teismui skundą dėl Įsakymo panaikinimo. Pareiškėjas, patikslintame skunde prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodė, kad 2016 m. birželio 22 d. susisiekęs telefonu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotoja, DNSB „Strazdelio namai“ pirmininkas sužinojo tik Įsakymo numerį, tačiau apie teisių pažeidimą sužinojo tik 2017 m. liepos 10 d., gavęs visą dokumentaciją.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Aiškindamas nurodytą ABTĮ nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Pažymėtina, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Įsakymas buvo paskelbtas viešai. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt yra paskelbtas Įsakymo tekstas, o teritorijų planavimo dokumentų registre www.tpdr.lt yra paskelbtas ne tik pats Įsakymas, bet ir visa su šio Įsakymo priėmimu susijusi byla. Taigi pareiškėjas telefonu iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojo sužinojęs Įsakymo numerį dar 2017 m. birželio 22 d., galėjo iš karto, pasinaudojęs viešu registru, susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su šio Įsakymo priėmimu ir įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjo nurodomas vėlesnis sužinojimas apie savo teisių pažeidimą, t. y. tik 2017 m. liepos 10 d. gavus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Įsakymu patvirtinto detaliojo plano koregavimo dokumentų kopijas, nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią. Pažymėtina, kad visi dokumentai, kuriuos Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjui atsiuntė su 2017 m. liepos 7 d. raštu Nr. A51-44572/17(2.14.2.12-MP8) (pareiškėjo gauti 2017 m. liepos 10 d.), yra paskelbti teritorijų planavimo dokumentų registre. Taigi nėra pagrindo abejoti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, į teismą kreipęsis tik 2017 m. rugpjūčio 10 d., praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl Įsakymo panaikinimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

Akcentuotina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie Įsakymo priėmimą iš karto po jo priėmimo, tačiau tokią informaciją gavo 2017 m. birželio 22 d. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių jis operatyviai nesusipažino su viešais duomenimis. Dėl to konstatuotina, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, t. y. tai, kad jis laukė, kol Vilniaus miesto savivaldybės administracija jam atsiųs Įsakymu patvirtinto detaliojo plano koregavimo dokumentų kopijas, negali būti laikoma svarbia priežastimi, objektyviai sutrukdžiusia laiku pareiškėjui kreiptis į teismą. Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, kreipiantis į atsakovą tam, kad gautų tuos dokumentus, kurie yra viešai paskelbti, yra subjektyvaus pobūdžio, nuo pareiškėjo valios priklausanti termino praleidimo priežastis. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių. Nesant pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą ir bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nurodytu pagrindu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis pareiškėjo atskirojo skundo argumentais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Strazdelio namai“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė