7e7fd8d3-5df0-4b4a-9376-503dba1fdf02 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1393-912/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00213-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.4; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės P. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės P. Å . ieÅ¡kinį atsakovams M.

B., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė teismo priteisti 492,29 Eur turtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ : 25 000 Eur – iÅ¡ atsakovo M. B., 5 000 Eur – iÅ¡ atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“; 5 proc. procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2016 m. sausio 8 d., apie 19.59 val., atsakovas, vairuodamas transporto priemonę „R. T.“ Vilniuje, Saulėtekio al. 9, partrenkė ir sužalojo pėsčiÄ jÄ â€“ ieÅ¡kovę. Nors buvo tamsus paros metas, kelias buvo gerai apÅ¡viestas, ieÅ¡kovė buvo gerai matoma. Atsakovas virÅ¡ijo leistinÄ greitį, laiku nesustabdė vairuojamo automobilio, nors turėjo objektyviÄ galimybę tai atlikti, kliudė ieÅ¡kovę. Eismo įvykio metu ieÅ¡kovei padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas: odos nubrozdinimai kaktoje ir kairiajame skruoste, poodinė kraujosruva kairiajame kelyje, kairio blauzdikaulio ir deÅ¡iniojo Å¡launikaulio kÅ«no lūžiai.

Dėl eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovui įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje, kuriame nurodyta, kad atsakovas, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127, 128 punktų reikalavimus (numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo įvykio dalyviams), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta ieÅ¡kovės sveikata.

PraneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodyta, kad atsakovas virÅ¡ydamas leistinÄ 50 km/val. greitį važiavo 55 km/val. greičiu, dėl ko prarado galimybę laiku sustabdyti transporto priemonę, kuriÄ bÅ«tų turėjęs, jeigu bÅ«tų važiavęs leistinu greičiu, ir dėl to partrenkė ieÅ¡kovę. Vėliau pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ , nebuvo nustatyta, kurio eismo dalyvio (ar atsakovo, ar ieÅ¡kovės) padaryti KET pažeidimai buvo eismo įvykio bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga ir buvo susiję bÅ«tinuoju priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais.

Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Atsakovas pradžioje nurodė, jog važiavo apie 55 km/val. greičiu, o ieÅ¡kovė tariamai iÅ¡bėgo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį jam iÅ¡ kairės pusės, o pats partrenkimas ieÅ¡kovės įvyko kažkur tai už pėsčiųjų perėjos 5 metrų atstumu. Vėliau atsakovas pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad iki eismo įvykio galimai važiavo apie 50-51 km/val. greičiu, o ieÅ¡kovė per keliÄ bėgo ne statmenai, o įstrižai, t. y. kažkur nuo Å¡viesoforo, kuris atsakovui buvo iÅ¡ kairės pusės, jau už nuvažiavimo link universiteto, kitoje kelio pusėje buvusio visuomeninio transporto stotelės sustojimo, dėl to smÅ«gis ieÅ¡kovei teko į deÅ¡inį Å¡onÄ .

Eismo įvykio atveju atsakovas nesiėmė visų įmanomų būtinų atsargumo priemonių, kad išvengtų susidūrimo su ieškove, t. y. jis viršijo greitį, nepradėjo laiku stabdyti savo vairuojamos transporto priemonės. Ieškovė partrenkta dar važiuojančio automobilio. Leistino greičio viršijimas – pagrindinė priežastis, kuri sutrukdė atsakovui laiku reaguoti į kliūtį ir iš karto stabdyti transporto priemonę, kad būtų išvengta susidūrimo. Atsakovas nepajėgė laiku sustabdyti automobilio dėl padarytų KET pažeidimų.

Kilę padariniai – atsakovo KET pažeidimų rezultatas, tarp kurių yra priežastinis ryÅ¡ys. IeÅ¡kovė praÅ¡o atlyginti turtinę žalÄ (iÅ¡laidas vaistams, medikamentams, gydymo iÅ¡laidas UAB „Draugystės sanatorija“ ir kt.) pagal turimus raÅ¡ytinius įrodymus. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo ieÅ¡kovė ilgai gydėsi, vartojo vaistus ir medikamentus, jai buvo darytos operacijos. IeÅ¡kovė gydėsi sanatorijoje, negalėjo vaikščioti 4 mėnesius, naudojosi neįgaliųjų vežimėliu.

Vėliau ieÅ¡kovė vaikščiojo, naudodamasi ramentais. IeÅ¡kovė siekė atstatyti savo mobilumÄ , atgaivinti ir sustiprinti kojų raumenis, todėl vaikščiojo kęsdama skausmus. Dėl patirto sužalojimo ieÅ¡kovė negalėjo sportuoti 6 mėnesius. Eismo įvykio metu sužalotas ieÅ¡kovės veidas. Dėl to sumažėjo ieÅ¡kovės bendravimo galimybės. Jai buvo nepatogu ir nemalonu rodytis vieÅ¡umoje, ji vengė bendrauti su aplinkiniais ir artimaisiais, nes nenorėjo prisiminti įvykio, apie jį aiÅ¡kinti ir pasakoti.

IeÅ¡kovė teigia, kad patyrė didelį fizinį skausmÄ ir Å¡okÄ , buvo stipriai psichiÅ¡kai sukrėsta, vėliau irgi jautė stiprius fizinius skausmus, diskomfortÄ . Ä® ieÅ¡kovės kÅ«nÄ buvo įdėti svetimkÅ«niai – konstrukcijos ir medicininės vinys. IeÅ¡kovės gyvenimo kokybė po sužalojimo tapo blogesnė nei iki sužalojimo. Patirtus sužalojimus ir neigiamas jų pasekmes ieÅ¡kovė patiria ir jaučia iki Å¡iol. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo ieÅ¡kovė patyrė fizines bei dvasines kančias, iÅ¡laidas gydymuisi, buvo nedarbinga.

Be to, ieÅ¡kovei liko liekamųjų padarinių sveikatai – dideli randai ant kÅ«no. O tai įrodo, kad ieÅ¡kovė patyrė didelę neturtinę žalÄ .

3. Atsakovė atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad eismo įvykio dienÄ atsakovo M. B. vairuojama transporto priemonė „R. T.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta draudėjo UAB „KertuÅ¡as“ įprastiniu privalomuoju automobilio draudimu „BTA Insurance Company“ SE. Atsakovė gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus pažymÄ , kurioje numatyta, kad įvertinus eismo įvykio aplinkybes priimtas sprendimas, jog eismo įvykio kilimÄ lėmė ieÅ¡kovės veiksmai.

Atsakovė pranešė ieÅ¡kovei, kad neturint įrodymų, jog dėl eismo įvykio kaltu pripažintas transporto priemonės valdytojas, nėra pagrindo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota ieÅ¡kovė, įvyko reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ribose ar kiek toliau nuo jos, važiuojamojoje dalyje. Jei eismas reguliuojamas Å¡viesoforu, vairuotojas privalo vadovautis Å¡viesoforo signalais (KET 176 punktas). IeÅ¡kovė įstrižai bėgo tamsiu paros metu, žiemos laiku, kai kelio danga apsnigta, matomumas nepakankamas, degant raudonam Å¡viesoforo signalui per keturių eismo juostų keliÄ .

KET nustatyta pareiga elgtis atidžiai bei apdairiai galioja ne tik transporto priemonių vairuotojams, bet taip pat ir pėstiesiems, kurie privalo įvertinti eismo sÄ lygas. IeÅ¡kovei degė draudžiamasis Å¡viesoforo signalas, kurio metu ieÅ¡kovė privalėjo neįžengti į važiuojamÄ jÄ gatvės dalį ir laukti žalio Å¡viesoforo signalo. Nustatytos aplinkybės patvirtina ieÅ¡kovės didelį neatsargumÄ . IeÅ¡kovė pažeidė KET 42 ir 44 punktuose numatytus reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo metu vertinta, kurio eismo dalyvio taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga ir padaryta iÅ¡vada, kad jei ieÅ¡kovė nebÅ«tų iÅ¡bėgusi į važiuojamÄ jÄ dalį, nepaisant transporto priemonės važiavimo greičio, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė už veiksmus, kurie nebÅ«tų sukėlę jokių pasekmių ir kurie patys savaime, veikiantys savarankiÅ¡kai, nepadidina rizikos tokiems padariniams kilti, jei ieÅ¡kovė nebÅ«tų pažeidusi KET bei paprasčiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių.

Vertindamas neturtinės žalos reikalavimÄ , teismas privalo atsižvelgti, kad patirti sužalojimai buvo mažiau gyvybiÅ¡kai svarbiose kÅ«no vietose ir yra paÅ¡alinti, ieÅ¡kovė gali gyventi visavertį gyvenimÄ . Atsakovė praÅ¡o taikyti sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Atsakovė 2016 m. gruodžio 16 d. pranešė ieÅ¡kovei apie priimtÄ sprendimÄ , kurio ieÅ¡kovė neskundė. IeÅ¡kinio senaties terminas suėjo 2017 m. gruodžio 16 d., t. y. daugiau nei prieÅ¡ metus, todėl ieÅ¡kinys atmestinas taikant ieÅ¡kinio senatį.

4. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje prašė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. sausio 8 d., apie 19.59 val., Vilniuje, Saulėtekio al. 9, įvyko eismo įvykis, kurio metu jis, vairuodamas automobilį „R. T.“, partrenkė ir sužalojo ieškovę. Atsakovas važiavo Saulėtekio alėjos antra eismo juosta iš dviejų link Nemenčinės plento. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, kelio danga slidi.

Važiavo apie 50 km/h greičiu. Važiuodamas minėta kryptimi priartėjo prie reguliuojamos Saulėtekio alėjos sankryžos su nuvažiavimu, jungiančiu alėjÄ su Vilniaus universiteto teritorija. Sankryžoje jam degė žalias Å¡viesoforo signalas. Tuo metu greta jo automobilio, tos pačios krypties pirma juosta važiavo troleibusas. Kai pravažiavo Saulėtekio alėjÄ ir nuvažiavimo universiteto važiuojamųjų dalių sankirtos link, ties Å¡viesoforu Saulėtekio alėjos prieÅ¡inga puse pravažiavo automobilis, kurio žibintų Å¡viesos pablogino matomumÄ .

Prasilenkus su Å¡iuo automobiliu, atsakovas staiga pamatė kelio važiuojamÄ ja dalimi bėgančiÄ pėsčiÄ jÄ . Kai pamatė pėsčiÄ jÄ , pastaroji jau buvo ties vairuojamojo automobilio priekiniu kairiuoju kampu, 2–3 metrų atstumu. IÅ¡ karto staigiai nuspaudė stabdžio pedalÄ , tačiau dėl slidžios kelio dangos stabdomas automobilis pačiuožė keletÄ metrų ir partrenkė pėsčiÄ jÄ . Norėdamas iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo jis vairuojamojo automobilio sukti į deÅ¡ine negalėjo, nes pirma juosta greta važiavo troleibusas.

Iki buvo partrenkta, pėsčioji kraÅ¡tine jo važiavimo krypties antra eismo juosta nuo dvigubos iÅ¡tisinės linijos, skiriančios prieÅ¡ingos krypties eismo pusės, spėjo žengti du žingsnius. Pėsčioji per keliÄ bėgo ne statmenai, o įstrižai, t. y. kažkur nuo Å¡viesoforo, kuris buvo iÅ¡ kairės pusės, jau nuvažiuojant link universiteto, kitoje kelio pusėje buvusio visuomeninio transporto sustojimo, todėl jai smÅ«gis teko į deÅ¡inį Å¡onÄ . Po įvykio pėsčioji buvo sÄ moninga.

Ä® eismo įvykio vietÄ atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai sužalotÄ pėsčiÄ jÄ iÅ¡gabeno į ligoninę. Eismo įvykio aplinkybes patvirtino liudytojai ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovas kirto pėsčiųjų perėjÄ degant reguliuojamos sankryžos Å¡viesoforo žaliam signalui. Eismo įvykis įvyko už Saulėtekio perėjos, kuomet pėsčioji nesilaikydama kelių eismo taisyklių, sudarydama kliÅ«tį atsakovui vairuoti automobilį pati sukėlė eismo įvykį ir dėl to nukentėjo.

Aplinkybes, kad eismo įvykis įvyko už perėjos patvirtina eismo įvykio planas, ikiteisminio tyrimo duomenys. Eismo įvykio metu ieÅ¡kovė elgėsi neapdairiai ir neatsargiai, nes pažeidė KET 42 ir 44 punktų reikalavimus: ji, tamsiu paros metu, degant eismÄ draudžiančiam Å¡viesoforo signalui, kirto važiuojamÄ jÄ kelio dalį neįsitikinusi, kad tokie jos veiksmai nesukels grėsmės eismo saugumui. Nurodytos aplinkybes, nukentėjusiosios elgesys ir jos veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su įvykio kilimu ir bÅ«tina jo kilimo sÄ lyga.

Atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė už veiksmus, kurie nebūtų sukėlę jokių pasekmių ir kurie patys savaime, veikiantys savarankiškai, nepadidina rizikos tokiems padariniams kilti, jei ieškovė nebūtų pažeidusi KET bei paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 19,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė kildina žalos atlyginimo pagrindÄ iÅ¡ deliktinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro iÅ¡vada, vertino, kad nagrinėjamoje byloje neturi įtakos palankiam sprendimo priėmimui ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė dėl atsakovo greičio virÅ¡ijimo 5 km/val., t. y. pastarojo neteisėtų veiksmų, nes atsakovas važiuodamas 50, 51, 55 km/val. greičiu turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo tik tuo atveju, jei ieÅ¡kovė bÅ«tų įžengusi į važiuojamÄ jÄ dalį degant žaliam Å¡viesoforo signalui, ir negalėjo iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo, jei, jai įžengiant į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, jos judėjimo krypties atžvilgiu degė raudonas Å¡viesoforo signalas.

Teismas nustatė, kad ieškovės bei atsakovo parodymai dėl tikslios nukentėjusiosios partrenkimo vietos skiriasi 15 m. Teismas konstatavo, kad ieškovės partrenkimo vieta yra važiuojamosios kelio dalies trečioje eismo juostoje, už pėsčiųjų perėjos nuo 5 m. iki 20 m. (iki automobilio šukės). Eismo įvykis įvyko už pėsčiųjų perėjos. Ieškovė skubėjo pasiekti Universiteto stotelę (apie 40 m. nuo pėsčiųjų perėjos). Teismas nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminiame tyrime nustatyti faktai neturi prejudicinės reikšmės civilinės bylos išsprendimui.

Byloje įrodymų visuma bei atsakovo, liudytojų S. L. K., S. A., P. B. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad eismo įvykis įvyko už pėsčiųjų perėjos, ieÅ¡kovė partrenkta apie 20 m. nuo pėsčiųjų perėjos važiuojamosios dalies kelio trečioje eismo juostoje (kur užfiksuota Å¡ukė), jai galėjo degti tik draudžiamasis raudonas Å¡viesoforo signalas, eismo įvykio metu eismo dalyviams (transporto priemonėms) kertant pėsčiųjų perėjÄ degė žalias Å¡viesoforo signalas.

Teismas nurodė, kad byloje nesurinkta duomenų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovės parodymus dėl eismo įvykio aplinkybių, kad jai pradedant eiti per pėsčiųjų perėjÄ mirksėjo žalias Å¡viesoforo signalas, ji buvo partrenkta pėsčiųjų perėjos ribose, atsakovas kirto pėsčiųjų perėjÄ esant raudonam Å¡viesoforo signalui (CPK 178 straipsnis).

7. Teismas sprendė, kad tuo atveju, jeigu pėsčiajai įžengiant į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, jos judėjimo kryptimi degė raudonas Å¡viesoforo signalas, tai automobilio vairuotojas, važiuodamas 50, 51, 55 km/h greičiu, kai pėsčioji įžengė į jo važiavimo krypties važiuojamÄ jÄ dalį, neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo. IeÅ¡kovės veiksmai (nespėjus pereiti važiuojamosios dalies nesustojant linijos skiriančios prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas, o tęsus judėjimÄ , kada automobilio „R.

T.“ vairuotojas neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilio) techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . Teismas nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygos. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė elgėsi itin neapdairiai ir pažeidė KET 42, 44 punktų reikalavimus, nepaneigta. KET reikalavimų nevykdymas vertinamas kaip didelis neatsargumas, taigi turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajai kilo dėl pastarosios veiksmų, nesilaikant KET reikalavimų, todėl priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių byloje įrodytas.

Už Å¡iuos veiksmus atsakovas ir jo draudikas nėra atsakingi. Teismas nenustatė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų: atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių ieÅ¡kovei neigiamų pasekmių sveikatai. Tokiu bÅ«du, civilinė atsakomybė atsakovui negali kilti, ji neįrodyta (CPK 178 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 8. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 8.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai paÅ¡alino vairuotojo atsakomybę ir atsakomybę dėl eismo įvykio kilimo priskyrė apeliantei. Teismo sprendimo motyvai sudaro įspÅ«dį, kad didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, visiÅ¡kai atleidžiamas nuo bet kokios atsakomybės ir nėra saistomas jokių reikalavimų. 8.2. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Sprendžiant klausimÄ dėl eismo įvykio dalyvių veiksmų ir kaltės, dėl kurių kilo eismo įvykis, atsižvelgtina į visus faktorius, galėjusius turėti reikÅ¡mės padarinių atsiradimui.

Jeigu teismas padaro iÅ¡vadas, kad pėsčiojo (nukentėjusiojo) veiksmai turėjo įtakos jo sužalojimui, tai neatleidžia vairuotojo nuo atsakomybės atlyginti žalÄ . Tokiu atveju turi bÅ«ti nustatomas kaltės laipsnis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nukentėjusio asmens padaryti pažeidimai negali bÅ«ti pagrindu atmesti reikalavimÄ atlyginti žalÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015). Didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, kai vairuotojas virÅ¡ija nustatytÄ maksimalų greitį, tai toks vairuotojo padarytas KET reikalavimų pažeidimas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykį sÄ lygojo vairuotojo neteisėti veiksmai (civilinė byla Nr. 2A-1264/2013). 8.3.

Atsakovas vairavo neatidžiai ir neatsargiai, virÅ¡ijo leistinÄ greitį. Atsakovas nebuvo pakankamai atidus, rÅ«pestingas ir atsargus (bonus pater familias) tiek kiek buvo reikalinga pagal tuo metu buvusiÄ situacijÄ , nes nepasirinko bÅ«tent saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas. Atsakovas nesiėmė visų bÅ«tinųjų saugumo priemonių, kad iÅ¡vengtų apeliantės partrenkimo. Atsakovas keitė parodymus dėl transporto priemonės greičio: pradžioje nurodė, kad važiavo 55 km/val., vėliau – 50-51 km/ val. greičiu.

Eismo įvykis įvyko dėl greičio virÅ¡ijimo. 8.4. Atsakovas neįrodė, kad jis nekaltas dėl įvykio. PrieÅ¡ingai nei nurodyta ginčijamame sprendime – byloje realiai nėra įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykį iÅ¡skirtinai sÄ lygojo arba eismo įvykio kilimui turėjo įtakos tik vienos apeliantės veiksmai. 8.5. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neatsakingas dėl kilusio eismo įvykio, tarp jo veiksmų ir įvykio nėra priežastinio ryÅ¡io.

Apeliantė iki įvykio buvo praėjusi daugiau nei pusę gatvės (apie 7,7 m). matomumas gatvėje buvo geras. Nesuvokiama, kaip atsakovas galėjo jos nepastebėti. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad apeliantė jam buvo netikėta ir staigi kliÅ«tis. Apeliantės nueitas atstumas nuo Å¡aligatvio leidžia daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas jÄ matė, bet naiviai tikėjosi iÅ¡vengti jos partrenkimo. Liudytoja L. S. K. matė apeliantę, todėl jÄ turėjo matyti ir atsakovas. 8.6. IeÅ¡kovė pradėjo eiti per keliÄ degant leidžiamam Å¡viesoforo signalui.

Atsakovas, artėdamas prie perėjos turėjo lėtinti greitį ir privalėjo leisti apeliantei baigti ėjimo per pėsčiųjų perėjÄ manevrÄ . Teismas nevertino, ar atsakovas pažeidė KET 28, 29 punktų reikalavimus (vairuotojas privalo duoti keliÄ nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į jÄ esant leidžiančiam eiti signalui; jeigu Å¡viesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėjÄ , vairuotojas privalo sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žStop“ linija“ ir (ar) „Stop“ linijÄ , Å¡viesoforÄ , o jeigu jų nėra, – prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ ). 8.7.

Versija, kad apeliantė kirto keliÄ Ä¯strižai, neįrodyta, kildinama iÅ¡ atsakovo ir liudytojos L. S. K. paaiÅ¡kinimų. Jų pirminiuose paaiÅ¡kinimuose nenurodyta, kad apeliantė keliÄ kirto įstrižai. 8.8. Atsakovas teismui paaiÅ¡kino ir eismo įvykio vietos plane nurodė, kad apeliantės partrenkimas įvyko jau už plane pažymėtos automobilio Å¡ukės. O taip bÅ«ti negali, nes tokie atsakovo parodymai prieÅ¡tarauja ekspertizės akto iÅ¡vadoms, kur ekspertas nurodė, kad atsidalijusios detalės/Å¡ukės nuo transporto priemonės po susidÅ«rimo juda į priekį, transporto priemonės judėjimo prieÅ¡ susidÅ«rimÄ kryptimi.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pėsčiosios partrenkimo vietÄ . 8.9. Atsakovo paaiÅ¡kinimai teisme, kad apeliantę partrenkė 15–20 m atstumu nuo perėjos prieÅ¡tarauja jo parodymams užfiksuotiems ikiteisminiame tyrime. Atsakovas 2016 m. vasario 19 d. apklausoje nurodė, kad partrenkimas įvyko už pėsčiųjų perėjos 5 metrų atstumu. Teismas nevertino tokių parodymų pakeitimų ir dėl jų nepasisakė. 8.10. Teismas nepagrįstai nenustatė atsakovo kaltės ir nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Atsakovo veiksmus (greičio virÅ¡ijimÄ ) sieja priežastinis ryÅ¡ys su eismo įvykio kilimu.

9. Atsiliepime atsakovas praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ , palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 9.1. Atsakovo atsiliepime ir ginčijamame sprendime nuosekliai ir iÅ¡samiai pateiktos faktinės įvykio aplinkybės, kurias patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojai L. S. K., S. A., P. B. ir atsakovas. Apeliantė skunduose, teiktuose ikiteisminiame tyrime, siekė įrodyti, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės. 9.2.

Apeliantė nenurodė ieÅ¡kinyje, kad ėjo per reguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , jai degė raudonas Å¡viesoforo signalas ir ji bėgo. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovas virÅ¡ijo leistinÄ greitį, laiku nesustabdė vairuojamojo automobilio, nors turėjo objektyviÄ galimybę tai atlikti, dėl to kliudė apeliantę, o tai, apeliantės įsitikinimu, techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga kilti minėtam eismo įvykiui. 9.3. IeÅ¡kinys buvo grindžiamas KET 4, 9,106, 133, 134, 135 punktų nuostatų pažeidimais.

Baigiamojoje kalboje apeliantė nurodė, kad atsakovas pažeidė tuo metu galiojančios KET redakcijos 28, 29 punktų reikalavimus. Dėl to apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Å¡ių pažeidimų. Apeliantė nepagrįstai bando įtikinti teismÄ , jog eismo įvykis įvyko reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, nors ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme jokių įrodymų apie tai nėra. Liudytojų parodymai, eismo įvykio schema, ekspertų pateiktos iÅ¡vados patvirtina, jog eismo įvykis įvyko už reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. 9.4.

Objektyvi situacija eismo įvykio vietos aplinkoje po nukentėjusiosios partrenkimo grafiÅ¡kai užfiksuota 2016 m. sausio 8 d. eismo įvykio vietos plano fragmente, iÅ¡ kurio matyti, kad automobilis „R. T.“ stovi 31,9 m už pėsčiųjų perėjos ir 3,2 m už Stop ženklo, iki Universiteto stotelės – 10,2 m. FaktÄ kad automobilis po eismo įvykio stovi prie pat stotelės ir už Stop ženklo patvirtina pareigÅ«no padaryta nuotrauka. Å ie objektyviai užfiksuoti duomenys patvirtina tÄ faktÄ , kad eismo įvykis įvyko už pėsčiųjų perėjos ir net už Stop ženklo.

Apeliantė neapdairiai ir nerÅ«pestingai, pažeisdama KET 42, 44 punktų reikalavimus bėgo per keliÄ link Universiteto stotelės ne per perėjÄ ir net ne prie jos. 9.5. Atsakovas pirmÄ kartÄ duodamas parodymus nurodė prielaidÄ , kad važiavo apie 55 km/val. greičiu, į spidometrÄ nežiÅ«rėjo, nes vairuodamas privalėjo stebėti važiuojamÄ jÄ kelio dalį ir greta važiuojantį troleibusÄ bei Å¡viesoforo rodmenis. Atsakovas važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui. Pėsčiųjų perėjoje nieko nebuvo.

Å alia važiavo troleibusas, su kuriuo kartu ir kirto pėsčiųjų perėjÄ . Kirtus pėsčiųjų perėjÄ , M. B. iÅ¡ priekio važiavo automobilis, kurio žibintai pablogino matomumÄ . NukentėjusiÄ jÄ pamatė tik tuomet, kai ji staiga iÅ¡bėgo apie 2 metrus prieÅ¡ automobilį. Automobilis buvo staiga stabdomas, tačiau eismo įvykio iÅ¡vengti atsakovas neturėjo jokių techninių galimybių. 9.6. Lietuvos teismo ekspertizės centro iÅ¡vadoje teisingai nurodoma, kad, jeigu pėsčiajai įžengiant į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, jos judėjimo krypties atžvilgiu degė raudonas Å¡viesoforo signalas, tai automobilio vairuotojas, važiuodamas 50, 51, 55 km/val. greičiu ir reaguodamas stabdymui, kai pėsčioji įžengė į jo važiavimo krypties važiuojamÄ jÄ dalį neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo. 9.7.

Apeliantė, pasirinkdama jai naudingus atsakovo pasisakymus, ieÅ¡kinyje, teisme ir apeliaciniame skunde akcentuoja, kad atsakovas virÅ¡ijo greitį, nors tai nėra įrodyta ir tai patvirtino atlikta ekspertizė. Apeliantė jos atžvilgiu surinktais ikiteisminio tyrimo duomenimis nesivadovauja, teismui nurodo neteisingas ir klaidinančias eismo įvykio aplinkybes, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s įrodymai. 9.8. Apeliantės didelis neatsargumas ir neapdairumas buvo tiesiogine pasekmių priežastimi. Jos veiksmai lėmė kilusiÄ Å¾alÄ .

Esant tokiai situacijai, jeigu žala atsiranda dėl paties nukentėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo, bÅ«tų neteisinga visÄ atsakomybę taikyti tik žalÄ padariusiam asmeniui, nes protingo, rÅ«pestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajai. 9.9. Apeliantės KET 42 ir 44 punktų reikalavimų pažeidimai tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su įvykio kilimu ir buvo bÅ«tina jo kilimo sÄ lyga. 9.10. Pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kėjo faktas, jog apeliantės tėvai skambino nepriklausomiems liudytojams, įtikinėdami juos patvirtinti ne objektyvias, o apeliantės nurodytas eismo įvykio aplinkybes, kurios neatitinka objektyvios tikrovės.

10. Atsakovė atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį įvertino visus byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimÄ , tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė Å¡iose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos. Pirmos instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo visus eismo įvykio kilimo aspektus bei aplinkybes, iÅ¡klausė liudytojus bei Å¡alis, kruopščiai aiÅ¡kinosi įvykio schemÄ bei atsakovo veiksmus įvykio metu ir po įvykio.

Atsakovo veiksmuose nėra pareigos elgtis atidžiai pažeidimo, atvirkščiai – atsakovas padarė viskÄ , kÄ tokioje situacijoje padarytų atsargumo, atidumo bei rÅ«pestingumo laikantis transporto priemonės vairuotojas. 10.2. Apeliantė cituoja civilinėse bylose Nr. e2A-1864-275/2016 bei 3K-3-597-421/2015 priimtų procesinių sprendimų motyvacinių dalių argumentus, bet jų faktinės aplinkybės kitokios. Nurodytose bylose nustatyta, kad atsakovai pažeidė KET, t. y. buvo įrodyti neteisėti veiksmai.

Å ioje byloje yra nustatyta prieÅ¡ingai. 10.3. Pėsčiųjų atidumas ir protingumas dalyvaujant eismo turi bÅ«ti tokio pat lygio kaip ir transporto priemonių vairuotojų. IÅ¡ pėsčiųjų taip pat reikalaujama nekelti pavojaus sau ir kitiems. Apeliantės ypatingai neapdairų elgesį patvirtino liudytojai. Ji pati ikiteisminio tyrimo metu sakė apie mirksintį žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ . Negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad pirmos instancijos teismas ignoravo didesnio pavojaus Å¡altinio vairuotojo veiksmus.

Pirmos instancijos teismas analizavo įvykio schemÄ , atidžiai klausė liudytojų parodymų, tikslino jų atsakymus bei iÅ¡aiÅ¡kino tiesÄ byloje. 10.4. Maksimalaus greičio virÅ¡ijimas nenustatytas byloje. Atsakovas patvirtino, kad greičio nevirÅ¡ijo, vairavo apytiksliai 50-51 km/val. greičiu. Jo teiginius patvirtino liudytoja L. S. K., kuri tuo momentu ta pačia kryptimi vairavo troleibusÄ , artėjantį prie vieÅ¡ojo transporto stotelės ir mažino greitį. Ji nurodė, kad atsakovas nevirÅ¡ijo greičio, nes jis važiavo beveik lygiagrečiai su troleibusu, nežymiai jį lenkdamas.

Atsakovas ėmėsi visų atsargumo priemonių, jis pasirinko tinkamÄ greitį. Apeliantės ypatingai neatsargÅ«s veiksmai, KET 42 ir 44 punktų pažeidimai, sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . 10.5. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovas galėjo imtis tam tikrų veiksmų: sukti vairÄ Ä¯ kitÄ pusę, pradėti stabdyti anksčiau, intensyviai naudoti garso signalÄ , arba bent jau atkreipdamas dėmesį į save pamirksėti ilgosiomis Å¡viesomis. Ekspertizės iÅ¡vada patvirtina, kad atsakovas važiuodamas 50, 51, 55 km/val. greičiu turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo tik tuo atveju, jei ji įžengė į važiuojamÄ jÄ dalį degant žaliam Å¡viesoforo signalui ir negalėjo iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo, jei jai įžengiant į kelio važiuojamÄ ja dalį, Å¡ios judėjimo krypties atžvilgiu degė raudonas Å¡viesoforo signalas.

Atsakovas neturėjo galimybių iÅ¡vengti partrenkimo. Apeliantė hipotetiÅ¡kai iÅ¡vardijo veiksmus, kuriuos galbÅ«t galėjo atlikti transporto priemonės vairuotojas. Apie tai, kad apeliantė į važiuojamÄ jÄ kelio dalį iÅ¡bėgo netikėtai, skersai važiuojamosios dalies ir labai skubėjo, paliudijo ir liudytoja, troleibuso vairuotoja, S. L. K.. Liudytoja S. L. K. pastebėjo apeliantę anksčiau negu atsakovas, nes ji vairavo troleibusÄ , iÅ¡ kurio matomumas geresnis. Be to, kiti liudytojai nematė jokių pėsčiųjų, kurie kirstų pėsčiųjų perėjÄ degant žaliam Å¡viesoforo signalui. 10.6.

Negalima sutikti su apeliantės teiginiais dėl jos įveikto atstumo nuo pradžios taÅ¡ko iki partrenkimo vietos. Apeliantė neįrodinėjo, per kokį laikÄ Ä¯veikė atstumÄ iki transporto priemonės. Tai, kad apeliantė įveikė 2 eismo juostas iki partrenkimo, nereiÅ¡kia, kad atsakovas objektyviai galėjo jÄ pamatyti ir turėjo techninę galimybę efektyviai stabdyti vairuojamÄ transporto priemonę. Byloje nustatyta, kad apeliantė nesilaikė kelių eismo taisyklių, jas pažeidė bėgdama įstrižai degant jai draudžiamam Å¡viesoforo signalui, todėl sukėlė sau grėsmę ir sunkias pasekmes. 10.7.

Teismas neturėjo pasisakyti dėl KET 28 ir 29 punktų, nes apeliantė nesirėmė jais iki pat baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 4 dalis). 10.8. Visų liudytojų paaiÅ¡kinimai buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s. Liudytojos S. L. K. paaiÅ¡kinimai nesikeitė visÄ procesÄ . LiudytojÄ per teismo posėdį užtikrintai pakartojo tai, kÄ matė įvykio dienÄ . Jos paaiÅ¡kinimai patvirtino apeliantės didelį neatsargumÄ ir neapdairumÄ . Apeliantės neatsargÅ«s veiksmai buvo eismo įvykio kilimo tiesiogine priežastimi ir dėl Å¡ių veiksmų kilo žala.

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 11. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės.

12. P. C. proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

13. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. sausio 8 d., apie 19.59 val., Vilniuje, Saulėtekio al. 9, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas transporto priemonę „R. T.“ ( valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė pėsčiÄ jÄ (ieÅ¡kovę). Atsakovo vairuojama transporto priemonė įvykio metu buvo apdrausta draudėjo UAB „KertuÅ¡as“ įprastiniu privalomuoju automobilio draudimu „BTA Insurance Company“ SE (poliso Nr. 12 6047158).

15. Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto 2016 m. vasario 12 d. išvadoje nurodoma, kad ieškovės sveikata sunkiai sutrikdyta, jai nustatyti odos nubrozdinimas kaktoje ir kairiame skruoste, poodinio kraujosruva kairiame kelyje, kairio blauzdikaulio kūno ir dešinio šlaunikaulio kūno lūžiai.

16. Atsakovė 2016 m. sausio 12 d. užregistravo įvykio bylÄ . Atsakovė 2016 m. gruodžio 16 d. pranešė ieÅ¡kovei, kad neturi įrodymų, jog dėl eismo įvykio transporto priemonės valdytojui kiltų civilinė atsakomybė, draudimo iÅ¡mokai mokėti nėra pagrindo.

17. IeÅ¡kovė 2016 m. birželio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydama pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje ir pripažinti jÄ nukentėjusiÄ ja (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 02-2-00451-16). IÅ¡ ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad eismo įvykio metu vairuotojui (atsakovui), vairuojant transporto priemonę „R. T.“ sankryžoje Saulėtekio al. Vilniuje, degė žalias Å¡viesoforo signalas, o pėsčioji (ieÅ¡kovė) važiuojamÄ jÄ kelio dalį kirto jau užsidegus raudonam Å¡viesoforo signalui, t. y. tuomet, kai to daryti pagal KET reikalavimus ji jau neturėjo teisės ir privalėjo sustoti ant prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostas skiriančios iÅ¡tisinės linijos (KET 45 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, kad ieÅ¡kovė elgėsi neapdairiai ir pažeidė KET 42, 44 punktų reikalavimus, nes tamsiu paros metu, degant eismÄ draudžiamajam Å¡viesoforo signalui, kirto važiuojamÄ jÄ kelio dalį įstrižai, neįsitikinusi, kad tokie jos veiksmai nesukels grėsmės eismo saugumui.

18. Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2017 m. vasario 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2017 m. gegužės 2 d. nutarimu netenkino nukentėjusiosios (ieškovės) skundo dėl nurodyto nutarimo panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovės skundo dėl vyriausiojo prokuroro nutarimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ . Dėl transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės 19. Kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalÄ , padarytÄ asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

20. Žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala reglamentuojama CK 6.250 straipsnyje, o žala asmens sveikatai ir gyvybei (žala asmeniui) – CK 6.283–6.291 straipsniuose.

21. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryÅ¡io sÄ lyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

22. Specialiosios CK 6.270 straipsnio normos reglamentuoja didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo civilinę atsakomybę už padarytÄ Å¾alÄ . Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ä®statyme įtvirtinta didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybė yra griežtoji (be kaltės).

23. Civilinė atsakomybė netaikoma dėl nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

24. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

25. Teismų praktikoje nurodoma, kad didelis nukentėjusio asmens neatsargumas buvo nustatytas, nes Å¡is asmuo pažeidė kelių eismo taisykles bėgdamas per pėsčiųjų perėjÄ Ä¯ kitÄ važiuojamosios dalies pusę. Kasacinis teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, kaip pėsčiasis ir eismo dalyvis, taip pat sudarė galimybes kilti grėsmei savo saugumui, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių galimam susidÅ«rimui su gatve važiuojančia transporto priemone iÅ¡vengti, todėl, įbėgdamas į pėsčiųjų perėjÄ , bet ne eidamas ja, sumažino ir (ar) visiÅ¡kai prarado galimybę laiku pastebėti prie perėjos artėjantį ir (ar) į jÄ Ä¯važiuojantį, nemažinantį greičio ir (ar) nestabdomÄ automobilį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

26. Apeliantė teisingai nurodo, kad, sprendžiant klausimÄ dėl eismo įvykio dalyvių veiksmų ir kaltės, dėl kurių kilo eismo įvykis, atsižvelgtina į visus faktorius, galėjusius turėti reikÅ¡mės padarinių atsiradimui. Tačiau įvykęs eismo įvykis savaime nereiÅ¡kia vairuotojo atsakomybės atlyginti žalÄ . Pats faktas, kad atsakovas eismo įvykio metu buvo didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas (vairavo transporto priemonę), nepatvirtina jo prievolės atlyginti ieÅ¡kovės (pėsčiosios) patirtÄ Å¾alÄ . Dėl to bÅ«tina įvertinti abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmus.

27. Apeliantė teigia, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad atsakovas, vairuodamas transporto priemonę virÅ¡ijo maksimalų leistinÄ greitį. IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų negalima nustatyti, kokiu greičiu važiavo atsakovas iki eismo įvykio. Eismo įvykio vietoje maksimalus leistinas greitis 50 km/val. Atsakovas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad važiavo apie 55 km/val. greičiu, vėliau nurodė, kad jo greitis buvo apie 50-51 km/val. Liudytoja apklausta troleibuso vairuotoja L. S. K. paaiÅ¡kino, kad atsakovo vairuojama transporto priemonė važiavo antra eismo juosta, kiek didesniu greičiu nei 30 km/val.

Å ioje byloje vertinant atsakovo veiksmų teisėtumo klausimÄ svarbu tai, ar atsakovas važiuodamas 50, 51, 55 km/val. greičiu bÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymu teismas skyrė pakartotinę eismo įvykio ekspertizę. Ekspertizės iÅ¡vadoje nurodoma, jog, jeigu pėsčiajai įžengiant į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, jos judėjimo kryptimi degė raudonas Å¡viesoforo signalas, tai automobilio vairuotojas, važiuodamas 50, 51, 55 km/val. greičiu, kai pėsčioji įžengė į jo važiavimo krypties važiuojamÄ jÄ dalį, neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo.

Dėl to apeliantės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas keitė parodymus dėl transporto priemonės greičio Å¡iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės, nes, net važiuodamas leistinu greičiu, atsakovas neturėjo galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimu su į važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgusia pėsčiÄ ja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, remiantis L. S. K. parodymais, kad troleibuso greitis buvo apie 30 km/val., pervažiuoti reguliuojamÄ sankryÅ¾Ä lygiagrečiai abi transporto priemonės negalėjo kartu, jeigu atsakovas bÅ«tų važiavęs 55 km/val. greičiu.

28. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykį iÅ¡skirtinai lėmė arba eismo įvykio kilimui turėjo įtakos tik vienos apeliantės veiksmai. Apeliantė ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 5 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad ėjo pėsčiųjų perėja, mirksint žaliam Å¡viesoforo signalui. Kai įžengė į kitÄ gatvės pusę, jai degė raudonas Å¡viesoforo signalas, bet ji tęsė judėjimÄ , nes galvojo, kad spės pereiti į kitÄ gatvės pusę. Įžengusi į kitÄ perėjos dalį, spėjo nueiti gal du žingsnius, kai jÄ patrenkė važiuojantis automobilis. Apeliantė nurodo, kad matomumas buvo geras, gatvė apÅ¡viesta, atsakovas turėjo jÄ matyti, tačiau ji nenurodo, kodėl ji nematė atsakovo vairuojamos transporto priemonės, kuri važiavo greta pirma juosta važiuojančio troleibuso.

29. Liudytoja L. S. K., vairavusi troleibusÄ , paaiÅ¡kino, kad sankryÅ¾Ä kirto degant žaliam Å¡viesoforo signalui. Jai iÅ¡ kairės pusės tos pačios krypties antra eismo juosta važiavo atsakovo vairuojamas mikroautobusas. Sankryžoje esančioje perėjoje nebuvo pėsčiųjų. IÅ¡važiuodama iÅ¡ sankryžos, ji pamatė iÅ¡ kairės pusės į Saulėtekio alėjos važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgusiÄ pėsčiÄ jÄ . Pėsčioji nuo Å¡aligatvio į važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgo jau už sankryžos, ties prieÅ¡ingos krypties eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo Nemenčinės plento, esančia „STOP“ linija.

Pėsčioji iÅ¡bėgo labai staigiai ir nesidairydama bėgo per keliÄ greitu tempu. Kirsdama keliÄ Ä¯strižai, ji bėgo nuo minėtos „STOP“ linijos link „Universiteto“ sustojimo. Ä®bėgdama į prieÅ¡ingos krypties eismo pusę, mergina nesulėtino bėgimo tempo, nestabtelėjo. Kadangi pėsčioji bėgdama greitu tempu kelio važiuojamÄ jÄ dalį kirto įstrižai, „Universiteto“ stotelės link, todėl iÅ¡bėgusi į jų su mikroautobusu važiavimo krypties eismo pusę, atsidÅ«rė prieÅ¡ pat mikroautobuso priekinę dalį.

Nurodyti liudytojos parodymai patvirtina atsakovo teiginį, kad ieÅ¡kovė į važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgo staiga. Atsakovas pamatė ieÅ¡kovę likus keliems metrams iki susidÅ«rimo. Dėl to, apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovas galėjo imtis tam tikrų veiksmų: sukti vairÄ Ä¯ kitÄ pusę, pradėti stabdyti anksčiau, intensyviai naudoti garso signalÄ , pamirksėti ilgosiomis Å¡viesomis.

30. Apeliantė nurodo, kad iki įvykio nuėjo daugiau negu pusę gatvės (apie 7,7 m). Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantės nueitas atstumas turi bÅ«ti vertinamas, ar ji, eidama per gatvę, nepažeidė KET reikalavimų. Kaip pirmiau nurodyta, apeliantė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui nurodė, kad ėjo perėja mirksint žaliam Å¡viesoforo signalui, jai įžengus į kitÄ važiuojamÄ jÄ kelio dalį, degė raudonas Å¡viesoforo signalas. Liudytoja L. S. K., atsakovas nurodo, kad sankryÅ¾Ä kirto degant žalia Å¡viesoforo signalui.

31. Pirmosios instancijos teismas iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios eismo įvykio schemos, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. gegužės 17 d. ekspertizės akto bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. spalio 24 d. ekspertizės akto, palydovinės įvykio nuotraukos, kitų bylos duomenų teisingai nustatė, kad pėsčioji buvo partrenkta trečios eismo juostos važiuojamojoje dalyje. Nuo pėsčiųjų perėjos iki atsakovo transporto priemonės šukės – 20,2 m., atsakovo transporto priemonė sustojo nuo šukės nutolusi 11,7 m, o nuo šios transporto priemonės iki Universiteto stotelės – 10,2 m , iki STOP ženklo – 3,2 m.

IeÅ¡kovės bei atsakovo parodymai dėl tikslios nukentėjusiosios partrenkimo vietos skiriasi 15 m. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovės partrenkimo vieta yra trečioje eismo juostoje, važiuojamojoje kelio dalyje, už pėsčiųjų perėjos nuo 5 m. iki 20 m. (iki automobilio Å¡ukės). Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes sprendžia, kad ieÅ¡kovė iÅ¡bėgo į važiuojamÄ jÄ dalį staiga, pažeisdama KET 42 ir 44 punktų nuostatas, nes bėgdama kirto važiuojamÄ jÄ dalį neleistinoje vietoje, netoliese esant Å¡viesoforais reguliuojamai pėsčiųjų perėjai, įžengė į važiuojamÄ jÄ dalį, neįvertinusi atstumo iki artėjančių transporto priemonių ir jų greičio, neįsitikinusi, kad tai saugu, nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.

Apeliantės argumentai, kad atsakovas artėdamas prie perėjos turėjo mažinti greitį, sustoti prie STOP linijos, atmestini kaip nepagrįstas, nes perėja reguliuojama šviesoforų, atsakovui degė žalias, ieškovei – raudonas šviesoforo signalas. Toks ieškovės elgesys vertintinas kaip didelis nukentėjusio asmens neatsargumas. Dėl jos veiksmų kilo grėsmė jos, kitų eismo dalyvių saugumui. Ieškovė nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių galimam susidūrimui su gatve važiuojančia transporto priemone išvengti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygos. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, konstatavus ieÅ¡kovės didelį neatsargumÄ , atmestinas ieÅ¡kovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos (civilinės bylos Nr. e2A-1864-275/2016 bei 3K-3-597-421/2015). Apeliantės nurodytoje teismų praktikoje konstatuoti transporto priemonės valdytojo neteisėti veiksmai, KET pažeidimai, dėl to skiriasi nustatytos aplinkybės nuo Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių.

32. Apeliantė teigia, kad versija, jog ji kirto keliÄ Ä¯strižai, neįrodyta, kildinama iÅ¡ atsakovo ir liudytojos L. S. K. paaiÅ¡kinimų. Jų pirminiuose paaiÅ¡kinimuose nenurodyta, kad apeliantė keliÄ kirto įstrižai. IeÅ¡kovė 2016 m. spalio 4 d. apklausta ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui paaiÅ¡kino, kad, jai einant skersai važiuojamosios dalies, pradėjo mirksėti žalias Å¡viesoforo signalas. Dėl to ieÅ¡kovės nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

33. Kiti Å¡alių argumentai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pirmiau Å¡ioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija iÅ¡samiau nepasisako. Dėl visų Å¡ioje nutartyje iÅ¡vardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimÄ , taikė materialinės teisės normas, teisingai vadovavosi teismų praktika, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.

34. Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 400 Eur iÅ¡laidų, patirtų už advokato teisinę pagalbÄ parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (CPK 98 straipsnis). Ä®vertinusi bylos apimtį, pobÅ«dį, sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, teisinių paslaugų pobÅ«dį, procesinių dokumentų turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ civilinėse byloje dydžius, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų advokato pagalbai dydis pagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutaria: Atmesti ieÅ¡kovės P. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo. Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimÄ . Priteisti atsakovui M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės P. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Irmantas Šulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus