Legislator Case Law & Legislation
7e7e06ed-4dc9-41e7-9ce4-ab5944e1b236 AI generated

7e7e06ed-4dc9-41e7-9ce4-ab5944e1b236 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7e7e06ed-4dc9-41e7-9ce4-ab5944e1b236
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å . dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Kėdainių aruodai“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo V. Å . 1 048 021 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jos veiklos sritys yra grÅ«dų supirkimas, džiovinimas, valymas, laikymas ir sandėliavimas bei didmeninė prekyba grÅ«dais, vykdant grÅ«dų importÄ bei eksportÄ .

Legislator headnote

AI generated

7e7e06ed-4dc9-41e7-9ce4-ab5944e1b236 · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsakovas V. Å . su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Atsakovo vadovavimo ieÅ¡kovei metu sandorių sudarymas atitiko įprastÄ verslo rizikÄ . Sudarant sandorius buvo atsižvelgiama tiek į turimÄ informacijÄ , tiek į pagrindinės akcininkės J. B. ir patronuojančios bendrovės nurodymus bei keliamus reikalavimus ieÅ¡kovės augimui. IeÅ¡kovės nurodoma tariamai įprasta verslo praktika, kad iÅ¡ankstiniai sandoriai turėtų sudaryti ne daugiau 30 procentų visų sandorių, neegzistuoja ir nėra visuotinai taikoma.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-513-881/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00856-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių aruodai“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1028-555/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių aruodai“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

Å . dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Kėdainių aruodai“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo V. Å . 1 048 021 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jos veiklos sritys yra grÅ«dų supirkimas, džiovinimas, valymas, laikymas ir sandėliavimas bei didmeninė prekyba grÅ«dais, vykdant grÅ«dų importÄ bei eksportÄ .

Vykdydama savo veiklÄ , bendrovė sudaro pirkimo-pardavimo sutartis su pardavėjais, auginančiais ir parduodančiais grÅ«dus, taip pat pirkimo-pardavimo sutartis su pirkėjais, kurie superka grÅ«dus iÅ¡ bendrovės. IeÅ¡kovės praktikoje paprastai sudaromos dvejopo pobÅ«džio sutartys: iÅ¡ankstinės sutartys – tai žaliavos (kviečių, rapsų, pupų ir kt.) sutartys su pardavėjais ir sutartys su pirkėjais, kurios sudaromos dėl žaliavos pirkimo ir pardavimo iki derliaus – įprastai iki einamųjų metų liepos 15 dienos (tokios sutartys pasižymi didele rizika, kadangi žaliavos pirkimas ir pardavimas yra vykdomas nežinant faktinio žaliavos kiekio bei kokybės; dėl klimatinių sÄ lygų, kitų aplinkybių, dažni atvejai, kai Å«kininkai neiÅ¡augina ir nepristato sutarto kiekio ar kokybės žaliavos; neįvykdžiusi įsipareigojimų savo klientams ieÅ¡kovė moka „baudas“ – atpirkimo mokestį (angl. k.

„wash out“); sutartys po derliaus nuėmimo (tokios sutartys pasižymi mažu neįvykdymo rizikos laipsniu, kadangi sudarant sutartis yra žinoma, kiek ir kokios kokybės žaliavos turi Å«kininkai bei kiek ir kokios kokybės žaliavos reikia bendrovės klientams). Tokio verslo, kurį vykdo bendrovė, praktikoje, yra įprasta, jog iÅ¡ankstiniai sandoriai ne daugiau kaip 30 procentų, o sandoriai po derliaus – 70 procentų viso portfelio. Atleidus atsakovÄ iÅ¡ valdytojo pareigų, buvo pasikreipta į nepriklausomÄ auditorių MB „Apruva“, kuri atliko bendrovės sandorių analizę ir parengė ataskaitÄ .

Laikotarpiu, kurio metu buvo vykdomas vidinis auditas, bendrovė patyrė 13 410 Eur nuostolių vidinio tyrimo komisijos narių atlyginimams. Ä®vertinus bendrovės sudarytus sandorius per 2016 m. sezonÄ , t. y. nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. liepos 4 d., audito metu nustatyta, kad bendrovės pardavimo ir pirkimo sutarčių sudarymo ir vykdymo strategija buvo ypatingai rizikinga. Bendrovė iÅ¡ankstiniais sandoriais įsipareigojo klientams parduoti ir pristatyti 132 500 tonų žaliavos, t. y. 38 procentai sutarčių nuo biudžeto, tuo tarpu iÅ¡ankstinių pirkimo sutarčių buvo sudariusi 116 352 tonoms žaliavų, t. y. 20 procentų nuo biudžeto pelno.

Taigi, jau sezono pradžioje, sudarydamas iÅ¡ankstinius sandorius, bendrovės vadovas (atsakovas) ignoravo faktÄ , kad bendrovės įsipareigojimai gali bÅ«ti neįvykdyti, nes nėra sudaryta pakankamai žaliavos pirkimo iÅ¡ankstinių sutarčių su Å«kininkais, net nevertinant fakto, kad dalis iÅ¡ankstinių sutarčių gali bÅ«ti neįvykdytos dėl prasto derliaus, t. y. bendrovė buvo įsipareigojusi parduoti grÅ«dų daugiau nei jų turėjo / galėjo nupirkti, nenumatant jokių mechanizmų galimiems nuostoliams (,,washout“) padengti.

Dėl netinkamo bendrovės veiklos organizavimo, tinkamo rizikos neįvertinimo, akivaizdaus aplaidumo, bendrovė 2016 m. sezono metu nepristatė 76 500 tonų žaliavos klientams, t. y. net 58 procentų sutartinių sandorių neįvykdymas. Tuo tarpu Å«kininkai bendrovei nepateikė beveik 30 000 tonų žaliavos. Faktinis sutarčių vykdymas parodo, kad net jei Å«kininkai ir bÅ«tų pristatę trÅ«kstamÄ grÅ«dų kiekį (beveik 30 000 tonų), bendrovė vis tiek nebÅ«tų galėjusi pristatyti 46 500 tonos žaliavos klientams ir bet kokiu atveju bÅ«tų patyrusi nuostolį, t. y. dėl 46 500 tonų žaliavos apskritai nebuvo sudariusi pirkimo sutarčių, nors turėjo įsipareigojimus tokį kiekį pristatyti klientams.

Iš viso bendra baudų suma pagal neįvykdytus bendrovei tiekėjų įsipareigojimus pagal pirkimo sutartis siekė 1 179 476 Eur, nepristatytas kiekis buvo 29 478 tonos grūdų. Ieškovės teigimu, bent dalies netesybų išieškojimas iš ūkininkų būtų sumažinęs bendrovės nuostolius, t. y. bendrovė galėjo išieškoti netesybas iš ūkininkų, tačiau to nedarė, o visiškas ūkininkų atleidimas nuo netesybų nėra pagrįstas. Ieškovės vertinimu, bent 10 procentų netesybų sumos (117 947 Eur) galėjo ir turėjo būti išieškota, o šiuo metu tokios galimybės nėra, kadangi yra suėjęs netesybų išieškojimo senaties terminas.

Atitinkamai dėl negalėjimo įvykdyti pardavimo sutarčių bendrovės patirtas nuostolis pagal neįvykdytas, bet atpirktas pardavimo sutartis siekė 774 460 Eur. Anot ieÅ¡kovės, atsakovas, sudarydamas sandorius, virÅ¡ijo įprastÄ verslo rizikÄ , kadangi neįvertino galimų iÅ¡orinių veiksnių, nors turėjo ir galėjo tai padaryti kaip patyręs vadovas. Akivaizdžiai neprotingos rizikos priėmimas lėmė didelius bendrovės nuostolius, apie kurių atsiradimÄ jau buvo galima spręsti sandorių sudarymo metu.

SEB banko pritaikytos sankcijos patvirtina netinkamÄ rizikos valdymÄ , t. y. bendrovei neįvykdžius įsipareigojimo dėl kredito padengimo rodiklio, kuris negalėjo bÅ«ti mažesnis kaip 1,2, pritaikytas sutarties su SEB banku sÄ lygų nevykdymo administravimo mokestis – 1 038,48 Eur, taip pat padidintos SEB banko palÅ«kanos, kurios iki 2017 m. gegužės 31 d. buvo 14 443 Eur. Be to, atsakovas sudarė iÅ¡skirtines ir nepagrįstas verslo sÄ lygas trims žaliavos tiekėjams ŽŪB „Miegėnai“, V.

R. ir V. Č., iÅ¡ kurių už nepagrįstai didelę kainÄ buvo perkamos žaliavos. Dėl sudarytų sandorių su privilegijuotais tiekėjais bendrovė už kviečius permokėjo 126 723 Eur. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas nevykdė ir kitų jam, kaip bendrovės vadovui, keliamų pareigų, t. y. netinkamai organizavo bendrovės veiklÄ , neparengė rizikų valdymo tvarkos, teikė klaidinančiÄ ir neiÅ¡samiÄ informacijÄ bendrovės valdybai, slėpė tikrÄ jÄ bendrovės finansinę padėtį.

Anot ieÅ¡kovės, nurodytos aplinkybės patvirtina netinkamÄ atsakovo, kaip bendrovės vadovo, fiduciarinių pareigų vykdymÄ , kas lėmė 1 048 021 Eur žalos (13 410 Eur + 117 947 Eur + 774 460,Eur + 1 038,48 Eur + 14 443 Eur + 126 723 Eur) bendrovei padarymÄ .

2. Atsakovas V. Å . su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Atsakovo vadovavimo ieÅ¡kovei metu sandorių sudarymas atitiko įprastÄ verslo rizikÄ . Sudarant sandorius buvo atsižvelgiama tiek į turimÄ informacijÄ , tiek į pagrindinės akcininkės J. B. ir patronuojančios bendrovės nurodymus bei keliamus reikalavimus ieÅ¡kovės augimui. IeÅ¡kovės nurodoma tariamai įprasta verslo praktika, kad iÅ¡ankstiniai sandoriai turėtų sudaryti ne daugiau 30 procentų visų sandorių, neegzistuoja ir nėra visuotinai taikoma.

IeÅ¡kovė klaidinga teismÄ , teigdama kad 132 500 tonų nuo biudžeto pardavimo plano – 490 161 tonų, yra 38 procentai, kadangi Å¡is kiekis sudaro tik 27 procentus. Be to, įvertinus leidžiamÄ paklaidÄ ir pačios ieÅ¡kovės sukurtÄ teorijÄ apie 30 procentų ribÄ , 38 procentai iÅ¡ankstinių sandorių taip pat negalėtų bÅ«ti vertinamas kaip rizikinga strategija. IeÅ¡kovės pateikta 2016 m. derliaus pirkimo bei pardavimo sandorių inventorizacijos ataskaita taip pat negali bÅ«ti laikoma tinkamu nuostolių įrodymu ar bylai reikÅ¡mingu dokumentu, kadangi ieÅ¡kovė turėjo galimybę kontroliuoti Å¡ios ataskaitos turinį, pateikdama ne visas pardavimo sutartis, neatskleisdama su atpirkimo (,,washout“) sandorių sudarymu susijusių aplinkybių ir jų pasekmių.

IeÅ¡kovė neatskleidžia visų atpirkimo (,,washout“) sandorių sudarymo aplinkybių, kadangi jos nurodomi atpirkimo sandoriai buvo sudaryti įvairiais tikslais, didelė dalis jų generavo pelnÄ (ieÅ¡kovė neatskleidė iÅ¡ atpirkimo sandorių gautos naudos). Sudarant 2016 m. sezono grÅ«dų pardavimo iÅ¡ankstinius sandorius buvo atsižvelgiama į ankstesnių metų patirtį ir skaičius, tačiau prastÄ 2016 m. derlių, turėjusį įtakos ieÅ¡kovės nuostolių atsiradimui, lėmė bÅ«tent klimato sÄ lygos, dėl ko pablogėjo derliaus kokybė.

Atsakovas nepažeidė lojalumo pareigos ieÅ¡kovei, neprotegavo ir niekaip kitaip nebuvo suinteresuotas tiekėjų ŽŪB „Miegėnai“, V. R. ir V. Č. sandoriais. Be to, prieÅ¡ingai nei teigiama ieÅ¡kinyje, iÅ¡ sudarytų sandorių su Å¡iais tiekėjais buvo gautas pelnas, kadangi grÅ«dai buvo parduoti didesne nei įsigijimo kaina, todėl ieÅ¡kovė net nepatyrė nuostolių. IeÅ¡kovė nepatyrė ir jokių nuostolių dėl Å¡iems tiekėjams iÅ¡duotų avansų. Atsakovas atsakingai ir rÅ«pestingai vykdė visas vadovui keliamas pareigas, iÅ¡ įsipareigojimų nevykdančių grÅ«dų pardavėjų reikalavo atsakomybės, bandė rasti kompromisinį susitarimÄ , o ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių Å«kininkus iÅ¡ tiesų nevykdžiusius sutarčių, kad su jais nebuvo rastas taikus susitarimas, kad dėl to ieÅ¡kovė patyrė nurodyto dydžio nuostolius.

Be to, prieÅ¡ingai nei įrodinėja ieÅ¡kovė, bendrovėje galiojo ir buvo taikomi valdymo principai, kuriais vadovavosi bendrovės darbuotojai. IeÅ¡kovė taip pat nemotyvuotai ir nepagrįstai teigia, kad atsakovas slėpė informacijÄ nuo valdybos ar teikė klaidingÄ informacijÄ . Anot atsakovo, ieÅ¡kovė neįrodė ir nepagrindė padarytos žalos fakto ir dydžio. 774 460 Eur dydžio mokėjimai, kuriuos ieÅ¡kovė atliko atpirkdama sutartis, grÅ«dų versle yra įprasti atpirkimo sandoriai, kurių didžioji dalis padėjo ieÅ¡kovei generuoti pajamas.

IeÅ¡kovė nepagrindė turėjusi ir 126 723 Eur nuostolių dėl tariamos permokos už tiekėjų įgytus grÅ«dus, prieÅ¡ingai, pardavusi tiekėjų grÅ«dus ieÅ¡kovė gavo pelno. Byloje nepateikta įrodymų ir dėl ieÅ¡kovės sumokėtų 14 443 Eur palÅ«kanų, kredito sutarties, iÅ¡ kurios bÅ«tų matomos skolinimosi iÅ¡ banko sÄ lygos, duomenų, kurie patvirtintų, kad nutraukus sutartis su Å«kininkais iÅ¡ tiesų buvo patirti nuostoliai ar nebuvo prieita prie taikaus susitarimo su tiekėju.

Nepagrįsti ir ieÅ¡kovės nurodyti 13 410 Eur nuostoliai atlyginimams vidinio tyrimo komisijos nariams, kurių veiklos rezultatas – dviejų puslapių ataskaita, galėjo bÅ«ti parengta per dvi valandas. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad tarp jo veiksmų ir nurodomos ieÅ¡kovės žalos nėra priežastinio ryÅ¡io, kadangi ieÅ¡kovės pasirinktas kelias ieÅ¡koti kompromiso su Å«kininkais yra verslo sprendimas, užtikrinantis ieÅ¡kovės veiklos tęstinumÄ ir skatintas koncerno Vikonda vadovybės, o 2016 metų nuostoliai yra patirti dėl itin 2016 m. suprastėjusios sezono derliaus kokybės, kurios atsakovas objektyviai negalėjo numatyti.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovas, priimdamas ginčo sprendimus, galėjo numatyti žalÄ (jei bÅ«tų vertinama, kad tokia buvo padaryta). IeÅ¡kovė taip pat nepateikė ir įrodymų dėl atsakovo kaltės, visi verslo sprendimai buvo priimti neperžengiant protingos komercinės rizikos ribų ir atsižvelgiant į įprastÄ bendrovės veiklos praktikÄ . Todėl, anot atsakovo, nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sÄ lyga. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismo vertinimu, ieškovė nagrinėjamos bylos atveju neįrodinėjo, jog ,,washout“ sandorių sudarymu, kaip tokių, bendrovei buvo padaryta žala, priešingai, pripažino, kad atpirkimo sandoriai buvo būtini, nes bendrovė neturėjo reikiamo kiekio atitinkamos kokybės grūdinių kultūrų, kurias buvo įsipareigojusi parduoti išankstiniais sandoriais, todėl, anot teismo, akivaizdu, jog ,,washout“ sandorių sudarymu buvo siekiama minimizuoti bendrovės nuostolius.

5. Teismas nurodė, kad nuostolingai pasibaigęs verslo sandoris savaime nereiÅ¡kia, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės prasme. Valdymo organų nariai negali iÅ¡ anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiÅ¡kai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių. Todėl ir atsakomybė jiems taikoma ne už neigiamÄ ekonominį jų veiksmų rezultatÄ , kurio numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmų sprendimo priėmimo metu teisėtumÄ â€“ ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sÄ Å¾iningai tikėti, kad Å¡is sandoris naudingas bendrovei.

6. Teismas sprendė, kad tiek iÅ¡ankstinių, tiek ir grÅ«dinių kultÅ«rų pirkimo pardavimo sandoriai savo pobÅ«džiu yra verslo sprendimai, todėl byloje bÅ«tina nustatyti, ar atsakovo nesaugo verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Taip pat teismas pažymėjo, kad, pagal kasacinio teismo praktikÄ , vadovo nuo civilinės atsakomybės taikymo nesaugo verslo sprendimo taisyklė, jei pažeista rÅ«pestingumo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017).

7. Teismas nurodė, kad nors ieÅ¡kovė byloje kelia klausimÄ , jog atsakovo vykdyta sutarčių sudarymo strategija buvo rizikinga, neatitiko įprastos verslo praktikos, tačiau pripažįsta, kad bendrovėje lokaliniu aktu, įmonei veikiant pelningai, nebuvo nustatyta praktika (tvarka) dėl iÅ¡ankstinių sandorių sudarymo procentine iÅ¡raiÅ¡ka. Atsakovas nurodė, jog 2012–2015 metų laikotarpiu, taikant tÄ pačiÄ iÅ¡ankstinių sandorių sudarymo strategijÄ , ieÅ¡kovė turėjo 2 670 300,15 Eur grynojo pelno, poreikio nustatyti nuostolių kompensavimo ar iÅ¡ankstinių sandorių sudarymo tvarkÄ , įmonei veikiant pelningai, t. y. egzistuojant galimybei rinkoje įsigyti riekiamÄ kiekį reikiamos kokybės grÅ«dų, nebuvo, todėl ir prekybos rinkose veikiančios bendrovės, atsižvelgdamos į pasitvirtintus planus ir siekiamus rezultatus, pagrindinius to laikotarpio uždavinius, pačios pasirinkinėjo skirtingus modelius, kuriais vadovaudamosi sudarinėjo pirkimo ir pardavimo sandorius.

Teismas sutiko ir su atsakovo argumentais, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad tokia bendra praktika egzistuoja ir kitose, analogiÅ¡kÄ veiklÄ vykdančiose įmonėse, todėl yra pagrindas iÅ¡vadai, kad byloje surinktais duomenimis nenustatyta, kad atsakovas, sudarydamas iÅ¡ankstinius sandorius, pažeidė bendrovėje nustatytÄ tvarkÄ ar galėjo pagrįstai ir sÄ Å¾iningai tikėti, kad iÅ¡ankstiniai sandoriai nenaudingi bendrovei. Kita vertus, ieÅ¡kovės pateikti argumentai apie pateisinamÄ rizikÄ , sudarant 30–40 proc. iÅ¡ankstinių sandorių, yra artimi bendrovės sudarytiems ginčo laikotarpiu iÅ¡ankstinių sandorių apimtims.

Visuotinai žinomos aplinkybės apie gamtines sÄ lygas 2016 metų derliaus nuėmimo laikotarpiu, kurios turėjo įtakos derliaus (grÅ«dų) kokybei, teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad sudarydamas iÅ¡ankstinius sandorius atsakovas veikė akivaizdžiai nerÅ«pestingai.

8. Vertindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 117 947 Eur žalÄ , sudarančiÄ 10 procentus nuo galimai neiÅ¡sireikalautų baudų iÅ¡ grÅ«dų pardavėjų, teismas laikė, kad ieÅ¡kovė, teigdama, jog galėjo gauti lėšas, kuriomis bÅ«tų galėjusi iÅ¡mokėti sutartines netesybas savo pirkėjams, remiasi prielaida bei nepateikė jokių tokio teiginio įrodymų. Teismas pažymėjo, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog dėl oro sÄ lygų 2016 metų derliaus kokybė buvo itin prasta, rinkoje buvo apribota galimybė įsigyti reikiamos kokybės grÅ«dinių kultÅ«rų.

Byloje pateikti duomenys, jog atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu bendrovė kreipėsi į teismus dėl nuostolių iÅ¡ Å«kininkų, nevykdančių sutartinių įsipareigojimų, prisiteisimo. Ä®vertinus liudytojo J. Å . parodymus, kuriais liudytojas nurodė, kad pretenzijų sumokėti baudas Å«kininkams pateikimo atveju Å«kininkai atsisakydavo sekančiais metais su ieÅ¡kove bendradarbiauti, teismo vertinimu, pateisinami bendrovės vadovo veiksmai, jog siekiant iÅ¡laikyti santykius su Å«kininkais, buvo vedamos derybos, stengiamasi rasti kitÄ iÅ¡eitį ir bendrÄ sprendimÄ su Å«kininkais padengti nuostolius kita forma.

Kita vertus, anot teismo, pripažintina, kad vien kreipimasis į teismÄ dėl netesybų priteisimo nepatvirtina, kad visais atvejais, ar 10 procentų, kaip nurodo ieÅ¡kovė, sankcijos Å«kininkams bÅ«tų taikomos, taip pat kreipimasis į teismÄ dėl sankcijų taikymo savaime neįrodo, kad sankcijų taikymo atveju priteistos sumos bÅ«tų realiai iÅ¡ieÅ¡kotos, t. y. nukreipiamos ieÅ¡kovės netesyboms padengti.

9. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė su V. R. 2016 m. gruodžio 22 d. sudarė kviečių tiekimo sutartį Nr. 17/0040, pagal kuriÄ V. R. įsipareigojo ieÅ¡kovei pristatyti 3 003 tonas kviečių, kurių vienos tonos kaina – 170 Eur, su V. Č. 2016 m. gruodžio 22 d. kviečių tiekimo sutartį Nr. 17/0042, pagal kuriÄ V. Č. įsipareigojo pristatyti 1 188 tonas kviečių, kurių vienos tonos kaina – 169 Eur, ir 2016 m. gruodžio 22 d. su ŽŪB „Miegėnai“ kviečių tiekimo sutartį Nr. 17/0044, pagal kuriÄ Å½ÅªB „Miegėnai“ įsipareigojo pristatyti 2 100 tonas kviečių, kurių kaina – 168 Eur.

10. Teismas pripažino, kad bendrovės veiklos tikslas – pelno siekimas. Byloje esant duomenims, kad ekstra klasės kviečius bendrovė realizavo už 200,53 Eur/t, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieÅ¡kovės teiginys, jog nurodytomis sutartimis, net ir įvertinus, jog sutarčių kaina buvo nustatyta aukÅ¡tesnė nei įprasta, jog sandoris sudarytas turint interesų konfliktÄ , ar buvo bendrovei nenaudingas, nėra įrodytas. Byloje pateiktos 2016 m. gruodžio 22 d. sutartys su tiekėjais patvirtina atsakovo argumentus, jog Å¡iomis 2017 m. sudarytomis sutartimis buvo siekiama kompensuoti nepriemokÄ Å¡iems tiekėjams už 2016 m. derlių.

Å iÄ aplinkybę patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas E. C.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė byloje surinktais įrodymais nepagrindė prielaidų apie atsakovo suinteresuotumÄ sudaryti sutartis, taip pat ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės nėra pakankamos sandoriui, kaip akivaizdžiai virÅ¡ijančiam protingÄ ekonominę rizikÄ , pripažinti.

11. Teismas taip pat nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad atsakovas pažeidė Kėdainių aruodai avansų mokėjimo tvarkÄ , kadangi, kaip teigė ieÅ¡kovė, avansai tiekėjams už 2016 m. gruodžio 22 d. sudarytas sutartis buvo iÅ¡mokėti negavus avansų komiteto patvirtinimo, virÅ¡ijant nustatytas maksimalias avansų iÅ¡mokėjimo sumas. Teismas nurodė, kad byloje pateikti mokėjimai 200 000 Eur (mokėjimo nurodymai Nr. 17063, 17064, 17065) yra atlikti už 2016 m. derlių dalis ir tik 400 000 Eur (mokėjimo nurodymai Nr. 17071, 17072, 17073) yra skirti už naujÄ jį 2017 m. derlių.

Teismas taip pat sutiko su atsakovo argumentais, jog nebuvo pažeista avansų pagal iÅ¡ankstines grÅ«dų tiekimo sutartis iÅ¡mokėjimo tvarka, nes avansus, nors ir neatitinka, bet kurios avansų tvirtinimo ir iÅ¡davimo taisyklėse numatytos sÄ lygos, tvirtinti galima tik esant valdytojo ar jo įgalioto / pavaduojančio asmens sutikimui, todėl atsakovo, kaip Kėdainių aruodai valdytojo, paraÅ¡as patvirtina, kad net jei tiekėjams iÅ¡duoti avansai neatitiko kažkurios iÅ¡ nustatytų sÄ lygų, tam buvo duotas Kėdainių aruodai valdytojo leidimas, be to, avansinių sumų iÅ¡mokėjimu žala bendrovei nebuvo padaryta, kadangi grÅ«dai pagal 2016 m. gruodžio 22 d. sutartis su tiekėjais buvo pristatyti, todėl ieÅ¡kovei už pristatytus grÅ«dus kilo pareiga atsiskaityti visa apimtimi, kuri apima ir iÅ¡mokėtas avansines sumas.

12. Teismas laikė, kad tai, jog 2016 metais bendrovės veikla buvo nuostolinga, lėmė gamtinės sÄ lygos 2016 metų derliaus nuėmimo laikotarpiu, kadangi Å«kininkams neiÅ¡galinat tiekti į rinkÄ atitinkamos kokybės grÅ«dinių kultÅ«rų, ieÅ¡kovė taip pat negalėjo visa apimtimi įvykdyti prievolių ir pasiekti teigiamÄ ekonominį rezultatÄ . Byloje nenustačius, jog atsakovas pažeidė rÅ«pestingumo ir lojalumo pareigas, imperatyviÄ sias teisės normų ar bendrovėje nustatytas tvarkas, sieti banko taikytas kreditavimo sÄ lygas bendrovei, pastarajai nepasiekus teigiamo ekonominio rezultato, ar su atlikto audito sÄ naudomis, su atsakovo veiksmais, anot teismo, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Teismas pažymėjo, kad bendrovės veikla tapo nuostolinga superkant ir parduodant 2016 metų derlių. Akivaizdu, jog realios galimybės vykdyti grÅ«dinių kultÅ«rų pardavimus gali paaiÅ¡kėti ne per visus derliaus auginimo metus, bet tik jo nuėmimo stadijoje, taigi atsakovo galimybės įvertinti ir (ar) žinoti apie užauginto derliaus kokybę, tuo pačiu ir dėl galimybės vykdyti bendrovės prisiimtus įsipareigojimus, dėl veiklos specifikos buvo ribotos. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovas teikė tiek bendrovei, tiek tretiesiems asmenims klaidingÄ informacijÄ , tačiau Å¡iems teiginiams pagrįsti, kokie ir kada duomenys, neatitinkantys realios bendrovės finansinės padėties buvo pateikti, teismo vertinimu, byloje įrodymų nepateikė.

13. Taigi teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad verslo sprendimų sudaryti iÅ¡ankstinius sandorius, grÅ«dų pirkimų sutartis su grÅ«dų augintojais rezultatas lėmė ieÅ¡kovės nuostolius ar verslo požiÅ«riu neturėjo jokio racionalaus tikslo ir prieÅ¡taravo bet kokiai verslo logikai ar kad Å¡ie sprendimai bÅ«tų priimti pažeidžiant įstatymus ar bendrovės įstatus. Nenustačius atsakovo fiduciarinių pareigų, kuriomis ieÅ¡kovė grindžia savo reikalavimÄ , pažeidimo, nėra pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais.

14. Nenustatęs pagrindo konstatuoti vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos, priežastinio ryÅ¡io, kaltės) kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų ginčui iÅ¡spręsti nepasisakė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Kėdainių aruodai“ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimÄ panaikinti iÅ¡ dalies – ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 901 183 Eur nuostolių ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Teismas neįvertino arba netinkamai įvertino aplinkybes, kad atsakovo pareigos buvo nustatytos ne tik teisės aktuose, bet taip pat ir vidiniuose dokumentuose, bendrovėje taip pat buvo suformuota sandorių sudarymo praktika, kuriÄ teismas nepagrįstai ignoravo. 15.2. Bendrovės vadovo fiduciarinės pareigos buvo apraÅ¡ytos iÅ¡samiau ir apibrėžtos plačiau pareiginiuose nuostatose, keliant atsakovui papildomus reikalavimus. Teismas pareiginių nuostatų apskritai nevertino, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl atsakovo fiduciarinių pareigų apimties.

Pareiginiai nuostatai numato, jog bendrovės valdytojas privalo vadovauti bendrovei optimaliai ir saugiai panaudojant finansinius iÅ¡teklius (Pareiginių nuostatų 2.4 punktas), o taip pat veikti sÄ Å¾iningai, protingai bei lojaliai bendrovės, jos narių ir valdymo organų atžvilgiu, siekti maksimalių bendrovės Å«kinės ir finansinės veiklos rezultatų, dėti visas pastangas, kad bendrovė dirbtų rentabiliai ir pelningai (Pareiginių nuostatų 2.10 punktas). 15.3. Teismo metu apklausti liudytojai bendrovės valdybos pirmininkas G.

J., buvęs bendrovės komercijos direktorius E. C., taip pat bendrovės vadovas S. G. patvirtino, kad bendrovėje buvo nusistovėjusi įprasta praktika sudaryti ne daugiau kaip 30 procentų išankstinių grūdų pirkimo / pardavimo sandorių. Nors tokia praktika ir nebuvo formalizuota, tačiau tiek liudytojai, tiek atsakovas pripažino, kad tokia sandorių sudarymo praktika buvo nusistovėjusi ne tik bendrovėje, bet ir grūdų prekybos rinkoje. Bendrovėje taikoma rizikos politika yra visuotinai pripažįstama ir tokios sudaromų sandorių proporcijos laikosi ne tik kiti ūkio subjektai, kurie užsiima analogiška veikla kaip bendrovė, bet ir ūkininkai.

Bendrovės valdybos pirmininkas G. J. duodamas parodymus pažymėjo, kad reikalavimas nevirÅ¡yti tokios sandorių sudarymo proporcijos buvo komunikuojamas atsakovui nuolatos ir sistemiÅ¡kai. Atleidus atsakovÄ iÅ¡ valdytojo pareigų, naujasis vadovas inicijavo ir parengė rizikos valdymo politikÄ , kuri 2017 m. rugpjūčio 10 d. valdybos posėdyje buvo patvirtinta. Rizikos politikos valdymo 2 punkte numatyta, kad iÅ¡ankstiniai pardavimo sandoriai negali virÅ¡yti daugiau nei 30 proc. einamojo sezono pardavimo biudžeto.

Atsakovo pareiga yra ne tik laikytis bendrovėje galiojančių sandorių sudarymo portfelio principų, tačiau prieš sudarant sandorius įvertinti galimas rizikas. 15.4. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas nesudarė pakankamai išankstinių pirkimo sutarčių, todėl bendrovė negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir pristatyti žaliavos ūkininkams. Toks atsakovo elgesys yra nesuderinamas su rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio matu, nes paprasčiausiai ignoruojamas žaliavos trūkumas.

Vertinant nepriklausomo auditoriaus MB „Apruva“ atliktoje bendrovės veiklos analizėje pateiktus skaičius matyti, kad bendrovė neturėjo sudariusi reikiamo kiekio žaliavos pirkimo sutarčių iÅ¡ankstiniais sandoriais, todėl kilo didelė rizika, kad įsipareigojimai bus neįvykdyti, bendrovė neturės ir negalės pristatyti 70 798 tonų žaliavos. Atsakovas taip pat ignoravo faktÄ , jog dalis Å«kininkų gali neiÅ¡auginti ir nepristatyti dalies žaliavos, todėl grÅ«dinių kultÅ«rų, kurios skirtos pardavimui, trÅ«kumas gali bÅ«ti dar didesnis.

Esant prastam derliui, taip pat didėja rizika, kad rinkoje nebus reikiamo kiekio ir kokybės grÅ«dų arba kaina bus neprotingai didelė. Be to, pajamų prasme iÅ¡ iÅ¡ankstinių pardavimo sandorių planuota gauti daugiau kaip 74 proc. apyvartos. Å ie duomenys patvirtina, kad bendrovė veikė ypatingai rizikingai ir beveik ¾ savo pajamų planavo gauti iÅ¡ iÅ¡ankstinių pardavimo sandorių, nors nebuvo sudariusi reikiamo kiekio iÅ¡ankstinių grÅ«dų pirkimo sutarčių. Atsakovas suprato Å¡iÄ rizikÄ , numatė pasekmes, bet vis tiek veikė aplaidžiai.

Turėdamas ilgametę patirtį atsakovas negalėjo nežinoti ir nevertinti iÅ¡ankstinių grÅ«dų pirkimo sandorių neįvykdymo rizikos. Atsakovas pažeidė pareiginiuose nuostatuose jam keliamus reikalavimus (nuostatų 2.4, 2.10 punktai), taip pat bendrovėje nusistovėjusiÄ sandorių sudarymo praktikÄ ir valdybos nurodymus, o toks atsakovo elgesys parodo jo sÄ moningÄ ir aplaidų pareigų vykdymÄ . Teismas aptartų aplinkybių nevertino, o vadovavosi tik iÅ¡imtinai atsakovo pateiktais teiginiais bei argumentais, o tai yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis.

Taip pat teismas neįvertino ir aplinkybės, kad atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų žalai užkirsti. 15.5. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, ,,washout“ sandorių sudarymu bendrovei buvo padaryta 744 460 Eur žalos, kadangi bendrovė negalėjo patiekti žaliavos (nes atsakovas neįvertino ir (ar) netinkamai įvertino sudaromų sutarčių rizikas ir neužtikrino, kad bendrovė bus pajėgi įvykdyti sutartinius įsipareigojimus) ir privalėjo padengti kainos skirtumÄ tarp atperkamo sandorio ir žaliavos pirkimo kainos rinkoje. 15.6.

Dėl atsakovo sudarytų sutarčių su Å«kininkais V. R., V. Č. ir ŽŪB „Miegėnai“ bendrovė už kviečius permokėjo 126 723 Eur ir tai yra tiesioginiai bendrovės nuostoliai. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad bendrovė kviečius realizavo už brangesnę kainÄ , todėl nepatyrė nuostolio. Jeigu atsakovas nebÅ«tų atlikęs neteisėtų veiksmų ir nebÅ«tų sudaręs sandorių su minėtais Å«kininkais už brangesnę nei rinkos kainÄ , bendrovė bÅ«tų sutaupiusi 126 723 Eur ir pelnas bÅ«tų didesnis. 15.7.

Atsakovo argumentas dėl siekio iÅ¡laikyti gerus santykius ir tęsti bendradarbiavimÄ su privilegijuotais tiekėjais yra teisiÅ¡kai nepagrįstas ir nelogiÅ¡kas. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sudaryti iÅ¡skirtines sÄ lygas tam tikriems subjektams yra laikoma įprastine bendrovės praktika. Teismo posėdžio metu liudytojas J. Å . taip pat paliudijo, jog tokių atvejų, kad žaliavos pirkimo kaina skirtųsi apie 20 Eur/t palyginus su kainynu, jam nežinoma ir taip nebÅ«na.

Manytina, kad tik atsakovo asmeninis suinteresuotumas sutarčių vykdymu ir naudos siekimas buvo tikrosios priežastys, lėmusios nuostolingų sandorių sudarymÄ . 15.8. Atsakovo nurodyta priežastis, kad privilegijuoti tiekėjai neturi elevatoriaus, ieÅ¡kovei teikia Å¡lapius grÅ«dus, o bendrovė gauna pajamas iÅ¡ Å¡ių grÅ«dų džiovinimo, todėl tiekiamų kviečių kaina yra didesnė, yra absoliučiai nelogiÅ¡ka. Viena iÅ¡ bendrovės teikiamų paslaugų yra grÅ«dinių kultÅ«rų džiovinimas.

Vadovaujantis atsakovo logika, ieÅ¡kovė už kviečius mokėjo daugiau, nes turėjo pateiktÄ Å¾aliavÄ džiovinti, nors už tokiÄ paslaugÄ turėtų susimokėti Å«kininkai V. R., V. Č. ir ŽŪB „Miegėnai“, ir kviečių kaina atitinkamai turėtų bÅ«ti sumažinta, bet ne padidinta. 15.9. Sutarytose sutartyse su Å«kininkais V. R., V. Č. ir ŽŪB „Miegėnai“, taip pat kituose teismui pateiktuose dokumentuose ar paaiÅ¡kinimuose nėra pateikta informacijos apie neva egzistavusiÄ nepriemokÄ .

Jei tokia nepriemoka bÅ«tų realiai egzistavusi, ji bÅ«tų įtraukta kaip skola į bendrovės buhalterinę apskaitÄ , apraÅ¡yta sutartyse ar kitaip fiksuota, tačiau tai nebuvo padaryta. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad 2016 m. sudarytos sutartys nebuvo įvykdytos dėl Å«kininkų kaltės, todėl bÅ«tent Å«kininkai V. R., V. Č. ir ŽŪB „Miegėnai“ buvo skolingi bendrovei dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, o ne atvirkščiai, tad atsakovo teiginiai apie nepriemokos egzistavimÄ yra nepagrįsti.

Atsakovas, bÅ«damas bendrovės valdytojas, nesielgė kaip rÅ«pestingas, atidus ir protingas vadovas, virÅ¡ijo įprastinę verslo rizikÄ , pažeidė lojalumo pareigÄ , neveikė iÅ¡imtinai bendrovės interesais, atlikti veiksmai prieÅ¡tarauja tiek įstatymuose, tiek bendrovės lokaliniuose aktuose įtvirtintoms pareigoms, todėl privalo atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ â€“ permokÄ už pirktus grÅ«dus. 15.10. Pirmiau nurodyti atsakovo veiksmai lėmė tokiÄ padarytÄ Å¾alÄ : bendrovė dėl negalėjimo įvykdyti sutartis klientams atpirko sutartis ir sumokėjo 774 460 Eur baudų; bendrovė permokėjo 126 723 Eur už nupirktus kviečius iÅ¡ privilegijuotų tiekėjų, iÅ¡ viso ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 901 183 Eur nuostoliams atlyginti.

IeÅ¡kovės vertinimu, tuo atveju, jei teismas spręstų, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai praÅ¡o visos nuostolių sumos, teismas turi teisę Å¡ios sumos dydį mažinti, įvertinęs atsakovo veiksmus ir (ar) neveikimÄ , kaltės laipsnį. Tačiau visiÅ¡kai atleisti atsakovÄ nuo atsakomybės nėra pagrindo. 15.11. IeÅ¡kovė kategoriÅ¡kai nesutinka, kad žalos padarymÄ lėmė prastos klimatinės sÄ lygos, derliaus kokybė ir kitos aplinkybės, kurios neva yra pagrindas netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės. Tokiame versle, kurį vykdo bendrovė, paminėtos aplinkybės yra verslo dalis ir įprastos, nėra ekstraordinarinės, todėl bÅ«tent vadovo pareiga yra įvertinti ir suvaldyti galinčiÄ kilti rizikÄ .

Å ias aplinkybes patvirtina pirkimo sutarčių 5.7 punktai, kuriuose nurodyta, kad tokie klimatiniai reiÅ¡kiniai kaip liÅ«tys, audros, kruÅ¡a, sausra ir kt. nelaikomos ypatingomis, pateisinančiomis sutarties nevykdymÄ . Atsakovas buvo patyręs vadovas, turintis ilgametę patirtį, tačiau tokie atsakovo teiginiai tik parodo jo nerÅ«pestingumÄ . Atsižvelgiant į aktualiÄ teismų praktikÄ , akivaizdu, kad atsiradusi žala ir neteisėti atsakovo veiksmai yra tiesiogiai tarpusavyje susiję (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis).

16. Atsakovas V. Å . atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 16.1. Bendrovėje jokiu vidiniu dokumentu nebuvo patvirtinta ir nebuvo nusistovėjusi praktika sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. iÅ¡ankstinių sandorių. Å iÄ aplinkybę pagrindžia pačios apeliantės teikti ankstesniųjų metų iÅ¡ankstinių sandorių duomenys: 2014 metais buvo sudaryta 38,3 proc. iÅ¡ankstinių sandorių, 2015 metais – 42 proc. iÅ¡ankstinių sandorių.

Å ie skaičiai ne tik aiÅ¡kiai paneigia apeliantės teiginius apie 30 proc. ribÄ ir susiformavusiÄ tokiÄ praktikÄ , tačiau ir patvirtina, kad 2016 metais buvo laikomasi tos pačios iÅ¡ankstinių sandorių sudarymo praktikos, kuriÄ taikant 2012–2015 m. apeliantė, vadovaujant atsakovui, iÅ¡ viso turėjo 2 670 300,15 Eur grynojo pelno, t. y. ketverius metus pasirinkta strategija atnešė pelno. Apeliantė ex post (po fakto) teigdama, kad nuostolių buvo patirta neva bÅ«tent dėl atsakovo pasirinktos rizikingos strategijos, nutyli ir tai, kad tiek bendrovės valdyba, tiek ir pagrindinė koncerno VIKONDA akcininkė buvo informuojamos apie bendrovės veiklÄ ir turėjo galimybę reikÅ¡ti pastabas tais atvejais, jei manė, kad atsakovo priimami sprendimai yra nepriimtini.

Tačiau jokių pastabų dėl taikomos bendrovės strategijos ir sudaromų iÅ¡ankstinių sandorių kiekio nei bendrovės valdyba, nei koncerno pagrindinė akcininkė atsakovui nereiÅ¡kė. 16.2. Apeliantė klaidina teismÄ teigdama, jog apklausti liudytojai patvirtino bendrovėje egzistavus praktikÄ sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. iÅ¡ankstinių sandorių. Nei liudytojų paaiÅ¡kinimai, nei jokie bendrovės dokumentai nepatvirtina egzistavus tokiÄ praktikÄ . Juo labiau kad ir apeliaciniame skunde pati apeliantė patvirtina, jog tokia tariama iÅ¡ankstinių sandorių sudarymo praktika bendrovėje nebuvo įtvirtinta.

IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, kad 2016 metai iÅ¡ankstinių sandorių kiekio atžvilgiu nebuvo iÅ¡skirtiniai, nes, kaip patikslintame ieÅ¡kinyje teigia apeliantė, 2016 metais iÅ¡ankstiniais sandoriais buvo parduota 38 proc. derliaus. 16.3. 2018 metų vasarÄ paskelbti straipsniai spaudoje apie grÅ«dų derlių 2018 metais ir patarimai Å«kininkams, į kuriuos apeliaciniame skunde referuoja apeliantė, neturi jokio ryÅ¡io su 2016 metų situacija ir tuo labiau negali saistyti atsakovo ar apeliantės, grÅ«dų supirkimo rinkoje veikiančio subjekto. 16.4.

Apeliantė, teigdama, kad G. J. tvirtinęs atsakovui nuolat komunikavęs apie neva 30 proc. iÅ¡ankstinių sandorių sudarymo praktikos laikymÄ si, klaidina teismÄ , kadangi G. J. pats pirmosios instancijos teismui paaiÅ¡kino, jog kol buvo vykdomi biudžetiniai planai ir bendrovė veikė pelningai (2012–2015 m.), valdyba nesikiÅ¡o ir jokių nurodymų dėl per didelio iÅ¡ankstinių sandorių kiekio atsakovui nedavė. 16.5. Ta aplinkybė, kad grÅ«dų nebuvo įsigyta iÅ¡ankstinėmis sutartimis, nereiÅ¡kia, kad grÅ«dų rinkoje daugiau neliko ar jų bendrovė negali įsigyti.

Apeliantė grūdus perka ne tik išankstinėmis sutartimis, tačiau ir sutartimis, sudaromomis po derliaus, todėl visada turi galimybę šių grūdų įsigyti pagal poreikį. 16.6. Atviros pozicijos (kai grūdų įsipareigojama parduoti daugiau, nei įsipareigota įsigyti, ar atvirkščiai) yra įprastinė praktika grūdų versle, kadangi dėl grūdų kainos svyravimų yra tikimasi šių grūdų įsigyti mažesne kaina (pvz., prasidėjus derliaus nuėmimui ir padidėjus pasiūlai).

Be to, ir naujai paskirtas apeliantės vadovas bei įmonės valdyba patvirtino atvirų pozicijų galimumÄ sudarant pirkimo ir pardavimo sutartis. 16.7. Apeliantė klaidingai nurodo, jog MB „Apruva“, įvertinusi 2016 metų sandorius, neva nustatė, kad pardavimo ir pirkimo sutarčių sudarymo ir vykdymo strategija buvo labai rizikinga, kadangi tokio vertinimo ir tokios iÅ¡vados MB „Apruva“ niekur nepateikė. Be to, MB „Apruva“ vertinimui nebuvo pateiktos visos pirkimo sutartys, todėl tokia ataskaita, kurioje buvo vertinti pačios apeliantės subjektyviai atrinkti dokumentai, negali objektyviai atskleisti realios pirkimo sutarčių sudarymo situacijos.

Juo labiau kad MB „Apruva“ nelaikytina ekspertu ir atitinkamas raÅ¡tas nelaikytinas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu bylai dokumentu (CPK 212 straipsnis). 16.8. Apeliantė apeliacinio skundo teiginius apie neva nepakankamÄ sudarytų iÅ¡ankstinių pirkimo sutarčių kiekį grindžia MB „Apruva“ skaičiavimais, tačiau nei iÅ¡ Å¡ių skaičių, nei iÅ¡ pačios ataskaitos nėra aiÅ¡ku, kurias sutartis MB „Apruva“ traktavo kaip iÅ¡ankstines, pagal kokius požymius sutartis suskirstė ir ar tai buvo padaryta tinkamai.

Be to, pati MB „Apruva“ pažymėjo, jog 2016 metais apeliantė buvo sudariusi 3 468 pirkimo sutartis, pagal kurias buvo perkamos 558 097 tonos grūdų, bei 93 pardavimo sutartis, pagal kurias buvo parduodamos 490 161 tonos grūdų, tad, kaip matyti, apeliantė 2016 metais grūdų įsigijo daugiau, nei pardavė, kas patvirtina, jog įsigyti grūdų apeliantė gali ir įsigyja visada, o ne tik išankstinėmis sutartis. 16.9. Apeliantė teigia, kad išankstiniai sandoriai sudarė 74 proc. planuojamos apyvartos, tačiau visiškai neaišku, kuo apeliantė tokį teiginį grindžia. 16.10.

Apeliantė, teigdama, kad teismas privalėjo aiÅ¡kintis, ar atsakovas bandė ieÅ¡koti trÅ«kstamų grÅ«dų kiekio vietoje ,,washout“ sutarčių sudarymo, ar ėmėsi veiksmų užkirsti keliÄ nuostoliams, nepagrįstai siekia perkelti įrodinėjimo pareigÄ teismui ir atsakovui. Be to, tokie apeliantės pamÄ stymai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, kadangi ,,washout“ sandoriai ir yra sudaromi siekiant minimalizuoti nuostolius. Teismas vertino ,,washout“ sandorių sudarymo faktÄ ir pagrįstai konstatavo juos buvus skirtus nuostoliams sumažinti. 16.11. ,,Washout“ sandoriai yra įprasta grÅ«dų verslo dalis, todėl apeliantė nepagrįstai tokių sandorių rezultatÄ prilygina baudoms ar praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ atsakovo.

Be to, apeliantės teikiami skaičiai bei skaičiavimai kelia rimtų abejonių dėl Å¡ių skaičių ar nuostolių pagrįstumo. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad ieÅ¡kovė selektyviai teikia iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už sudarytus atpirkimo sandorius, neatskleisdama ir nepateikdama jokių dokumentų, kad didžioji dalis ieÅ¡kovės sudarytų atpirkimo sandorių buvo sudaryti siekiant pelno (ir jį gaunant). 16.12. Apeliantė niekaip nepagrindžia savo teiginio apie tariamÄ lojalumo pareigos pažeidimÄ ir net nepateikia jokio paaiÅ¡kinimo, kaip atsakovas Å¡iuo atveju bÅ«tų galėjęs sukelti interesų konfliktÄ ar gauti sau asmeninės naudos, kurie yra bÅ«tini siekiant nustatyti lojalumo pareigos pažeidimÄ .

Apeliantė pati pripažįsta, jog nuostolių iš sandorių, sudarytų su tiekėjais V. R., V. Č. ir ŽŪB „Miegėnai“, nepatyrė, tačiau teigia, jog didesnis teorinis pelnas jai būtų buvęs priimtinesnis. 16.13. Kaip matyti iš apeliantės byloje pateiktų sutarčių su tiekėjais, apeliantė buvo įsipareigojusi laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. (t. y. jau atsakovui pasitraukus iš valdytojo pareigų), iš V. R. įsigyti 2 900 tonų grūdų, o įsigijo 3 003 tonas, iš V.

Č. įsigyti 1 000 tonų, o įsigijo 1 188 tonas. Jei apeliantei būtų netikusi sutartyse su tiekėjais nustatyta kaina, apeliantė nebūtų pirkusi papildomų 291 tonos kviečių kainomis, kurias apeliantė pati įvardija kaip per aukštas. Todėl yra visiškai nesuprantama, kodėl apeliantė pati savo nuožiūra priėmusi papildomus grūdų kiekius tariamai per didele kaina, dabar teigia dėl to patyrusi žalos ir jos reikalauja iš atsakovo, įskaitant ir už papildomai priimtus grūdų kiekius. 16.14.

Sandoriai su tiekėjais V. R., V. Č. ir ŽŪB „Miegėnai“ buvo sudaryti naudingomis apeliantei sÄ lygomis, nes Å¡ie tiekėjai yra vieninteliai tokie stambÅ«s grÅ«dų augintojai Kėdainių rajone, neturintys elevatoriaus, todėl apeliantei tiekia Å¡lapius grÅ«dus, taip sudarydami apeliantei galimybę dar uždirbti ir iÅ¡ grÅ«dų džiovinimo bei grÅ«dų kokybės gerinimo, todėl sutarčių su Å¡iais tiekėjais sÄ lygos buvo derinamos individualiai; apeliantė jau atsakovui pasitraukus iÅ¡ apeliantės valdytojo pareigų iÅ¡ tiekėjų nurodytomis kainomis įsigijo net 291 t grÅ«dų daugiau, nei buvo numatyta menamai nenaudingose sutartyse, taip patvirtindama, kad jai tokia kaina yra priimtina; 2016 m. gruodžio 22 d. sutartys (tai yra iÅ¡ankstinės 2017 metų derliaus sutartys) nurodytomis sÄ lygomis su tiekėjais sudarytos siekiant kompensuoti nepriemokÄ Å¡iems tiekėjams už 2016 metų derlių.

Pačios apeliantės teiktos 2016 metų derliaus sutartys patvirtina egzistavus nepriemokÄ tiekėjams už 2016 metų grÅ«dų derlių, kuri buvo dengiama sudarant naujas sutartis 2017 metų derliui. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir E. C. 2018 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje pateiktas paaiÅ¡kinimas apie tokių nepriemokų Å«kininkams mokėjimÄ , taip pat Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir pats V. R. 2018 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje. 16.15. Apeliantė niekaip nepagrindė savo prielaidų apie tariamÄ atsakovo suinteresuotumÄ sudaryti sutartis su tiekėjais. 16.16.

Apeliantė, praÅ¡ydama teismÄ taikyti civilinę atsakomybę, neįrodė ir kitų privalomų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, įskaitant žalÄ . Apeliantės teikiami dokumentai ir skaičiavimai apie jos patirtÄ Å¾alÄ , skiriasi kiekvienÄ kartÄ , kai ji juos pateikia. Be to, apeliantė nurodo permokėjusi 126 723 Eur tiekėjams ir praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti, nors pati patvirtina nuostolio iÅ¡ Å¡ių sandorių nepatyrusi, todėl nėra suprantama, kodėl reikalauja atsakovÄ atlyginti Å¡iÄ sumÄ . 16.17.

Apeliantė neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir tariamos žalos egzistavimo. Apeliantė neįrodė, jog atsakovas, priimdamas ginčo sprendimus, galėjo numatyti žalÄ (jeigu apskritai bÅ«tų vertinama, kad tokia buvo padaryta, su kuo atsakovas nesutinka). Apeliantė 2016 metais patyrė nuostolių, jeigu tokie apskritai bÅ«tų pripažinti, dėl itin suprastėjusios 2016 metų sezono derliaus kokybės, kurios atsakovas objektyviai negalėjo numatyti, kÄ patvirtina ir praneÅ¡imai spaudoje bei kitų grÅ«dų rinkos dalyvių atstovai. 16.18.

Apeliantė neįrodė atsakovo kaltės (tyčios ar didelio neatsargumo). PrieÅ¡ingai, bylos dokumentai patvirtina atsakovÄ elgusis atidžiai, rÅ«pestingai ir apdairiai. Visi atsakovo verslo sprendimai buvo priimti neperžengiant protingos komercinės rizikos ribų ir atsižvelgiant į įprastÄ bendrovės veiklos praktikÄ , todėl dėl apeliantės žalos, jei tokia buvo, nėra jokios atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bendrovės vadovo veiksmais, sudarant įmonės sandorius, padarytos žalos atlyginimo. Dėl iÅ¡ankstinių grÅ«dų pirkimo / pardavimo bei grÅ«dų atpirkimo sandorių sudarymo 19. Apeliantės teigimu, atsakovas, sudarydamas iÅ¡ankstinius grÅ«dų pirkimo ir pardavimo sandorius, nesilaikė įprastos bendrovėje tokių sandorių sudarymo praktikos, pažeidė pareiginiuose nuostatose nustatytas fiduciarines pareigas, todėl turi prisiimti atsakomybę už nepagrįstÄ rizikÄ , t. y. atlyginti nuostolius, padarytus bendrovei grÅ«dų atpirkimo (,,washout“) sandorių sudarymu.

20. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, išankstinių sandorių sudarymas yra bendrovės vadovo priimami verslo sprendimai, todėl byloje taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė.

21. Verslo sprendimų priėmimo taisyklės, kaip valdymo organų civilinės atsakomybės taisyklės, turinys bei jos taikymo sÄ lygos suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiÅ¡kia prezumpcijÄ , kad vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sÄ Å¾iningai (lot. bona fide) geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Å i prezumpcija skirta bendrovės vadovams nuo asmeninės atsakomybės už sÄ Å¾iningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rÅ«pestingumo pareigos standartus, apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Kadangi valdymo organų nariai negali iÅ¡ anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiÅ¡kai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų bÅ«ti taikoma ne už neigiamÄ ekonominį jų veiksmų rezultatÄ (ekonomiÅ¡kai nepasiteisinusį sprendimÄ ), kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, vertinant jų teisėtumÄ â€“ ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sÄ Å¾iningai tikėti, kad Å¡is sandoris naudingas bendrovei.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad vadovams civilinė atsakomybė taikytina tik už verslo sprendimo priėmimÄ pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) virÅ¡ijant įgaliojimus, dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktÄ , tačiau bÅ«tina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir kt.) pažeidimÄ , akivaizdų protingos Å«kinės komercinės rizikos peržengimÄ , aiÅ¡kų aplaidumÄ arba jiems suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

22. Taigi, pagal kasacinio teismo praktikÄ , jeigu verslo sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant fiduciarinių pareigų – teisėtai, sÄ Å¾iningai, iÅ¡tyrus reikÅ¡mingÄ informacijÄ ir akivaizdžiai nevirÅ¡ijus protingos komercinės rizikos, vertinama, kad neteisėtų veiksmų vadovas neatliko ir už tokį vadovo sprendimÄ atsakomybė nekyla, nors sandoris ir buvo nuostolingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018).

23. Dėl apeliantės argumentų, kad atsakovas nesilaikė bendrovėje susiformavusios iÅ¡ankstinių sandorių sudarymo praktikos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip nustatyta byloje, atsakovui einant vadovo (valdytojo) pareigas, bendrovėje nebuvo patvirtinta jokia iÅ¡ankstinių sandorių sudarymo tvarka, kÄ patvirtina ir apeliantės skundo argumentai, kad, tik atleidus atsakovÄ iÅ¡ pareigų, valdybos posėdyje buvo patvirtinta rizikos valdymo politika, kurios 2 punkte numatyta, kad iÅ¡ankstiniai pardavimo sandoriai negali virÅ¡yti daugiau kaip 30 proc. einamojo sezono pardavimo biudžeto.

24. Kaip matyti iÅ¡ apeliantės į bylÄ pateiktos IÅ¡ankstinių ir sezoninių sutarčių proporcijų suvestinės, pateiktos pirmosios instancijos teismui 2018 m. vasario 13 d. kartu su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, 2014–2015 metų sezonÄ bendrovėje buvo sudaryta 38,3 proc. iÅ¡ankstinių sandorių, 2015–2016 metų sezonÄ â€“ 42 proc. iÅ¡ankstinių sandorių, o ginčijamÄ 2016–2017 metų sezonÄ â€“ 41,1 proc. iÅ¡ankstinių sandorių, kas paneigia liudytojų, kaip teigia apeliantė, parodytÄ aplinkybę, kad bendrovėje buvo nusistovėjusi įprasta praktika sudaryti ne daugiau kaip 30 procentų iÅ¡ankstinių grÅ«dų pirkimo / pardavimo sandorių.

Apeliantė nepateikė įrodymų, kad, atsakovui ankstesniais metais virÅ¡ijus 30 proc. iÅ¡ankstinių sandorių procentÄ , įmonės valdyba bÅ«tų reiÅ¡kusi atsakovui pastabų ir (ar) pretenzijų, ar, kaip teigia apeliantė, atsakovas bÅ«tų nevykdęs valdybos nurodymų, todėl apeliantės argumentai apie bendrovėje nusistovėjusiÄ iÅ¡ankstinių sandorių sudarymo praktikÄ , kurios atsakovas, anot apeliantės, nesilaikė, atmetami kaip faktiÅ¡kai nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

25. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo taip pat konstatuota, kad apeliantė neįrodė aplinkybės, jog minėta iÅ¡ankstinių sandorių sudarymo praktika bÅ«tų egzistavusi ir kitose analogiÅ¡kÄ veiklÄ vykdančiose įmonėse. Tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl jos argumentai, kad bendrovėje taikoma rizikos politika yra visuotinai pripažįstama ir tokios sudaromų sandorių proporcijos laikosi kiti Å«kio subjektai, atmetami kaip nepagrįsti, juo labiau apeliantės argumentai, kad tokios praktikos laikosi Å«kininkai, nepagrindžia, kad atsakovo ginčijamų veiksmų atlikimo metu ji buvo įprasta grÅ«dus superkančioms įmonėms.

26. Apeliantė, įrodinėdama atsakovÄ atlikus neteisėtus veiksmus, taip pat nurodo, kad atsakovas pažeidė pareiginiuose nuostatuose jam nustatytas fiduciarines nuostatas, o pirmosios instancijos teismas pareiginių nuostatų apskritai nevertino, todėl, pasak apeliantės, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl atsakovo fiduciarinių pareigų apimties.

27. Apeliantės cituojamų Pareiginių nuostatų 2.4 ir 2.10 punktuose numatyta, kad bendrovės valdytojas privalo vadovauti bendrovei optimaliai ir saugiai panaudojant finansinius iÅ¡teklius (2.4 punktas), taip pat veikti sÄ Å¾iningai, protingai bei lojaliai bendrovės, jos narių ir valdymo organų atžvilgiu, siekti maksimalių bendrovės Å«kinės ir finansinės veiklos rezultatų, dėti visas pastangas, kad bendrovė dirbtų rentabiliai ir pelningai (2.10 punktas). Nors apeliantė tvirtina, kad Å¡iuose pareiginiuose nuostatuose buvo iÅ¡samiau ir plačiau apibrėžtos bendrovės vadovo fiduciarinės pareigos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktos nuostatos iÅ¡ esmės nesiskiria nuo teisės aktuose įtvirtintų ir teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintų bendrovės valdymo organų fiduciarinių pareigų apimties, juo labiau jose bendrovės vadovui (valdytojui) nėra keliami kokie nors specialÅ«s papildomi reikalavimai, nes nuostatos suformuluotos abstrakčiai, nenustatant bendrovės vadovui jokių konkrečių įpareigojimų.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo veiksmus, neanalizavo minėtų pareiginių nuostatų, neturi esminės teisinės reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui.

28. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktikÄ , jeigu sandoris sudarytas, be kita ko, akivaizdžiai nevirÅ¡ijus protingos komercinės rizikos, įmonės vadovui galioja verslo sprendimo taisyklės apsauga, o teismas neturi vertinti tokio sandorio naudingumo požiÅ«riu.

29. Apeliaciniame skunde apeliantė neginčija atsakovo argumentų, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, kad 2012–2015 metais, taikant tÄ pačiÄ iÅ¡ankstinių sandorių sudarymo strategijÄ , t. y. kai iÅ¡ankstinių sandorių sudaryta daugiau kaip 30 proc., apeliantė uždirbo 2 670 300,15 Eur grynojo pelno. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo ginčo laikotarpiu sudarytų iÅ¡ankstinių sandorių procentas yra artimas pačios apeliantės nurodytoms iÅ¡ankstinių sandorių apimtims (30–40 proc.), kurios, anot apeliantės, pateisina rizikÄ .

30. Protingos komercinės rizikos vertinimo kontekste atsakovas taip pat pagrįstai atkreipia dėmesį, kad grÅ«dų supirkimo rinkoje veikiantys subjektai, taigi ir apeliantė, grÅ«dus perka ne tik iÅ¡ankstinėmis sutartimis, tačiau ir sutartimis, sudaromomis po derliaus nuėmimo, todėl apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ginčijamu laikotarpiu atsakovas sudarė daugiau iÅ¡ankstinių pardavimo nei pirkimo sutarčių, nepagrindžia atsakovÄ akivaizdžiai virÅ¡ijus protingÄ komercinę rizikÄ .

Pati apeliantė nurodo, kad 2016 metų sezonÄ bendrovė turėjo sudariusi 3 468 vnt. žaliavos pirkimo sutarčių, pagal kurias buvo perkama 558 097 tonos žaliavos, ir 93 žaliavos pardavimo sutartis, pagal kurias buvo parduodama 490 161 tona žaliavos, taigi galiausiai bendras perkamos žaliavos kiekis buvo didesnis už parduodamÄ kiekį, o tai paneigia apeliantės pozicijÄ , kad žaliavos trÅ«kumas sudarant iÅ¡ankstines pardavimo sutartis Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti vertinamas kaip esminis verslo sprendimo taisyklės taikymo kontekste.

31. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad atsakovo veiksmuose, sudarant minėtus įmonės sandorius, buvo akivaizdaus ūkinės komercinės rizikos peržengimo ar kad šiais veiksmais atsakovas būtų nesilaikęs bendrovės vidaus teisės aktuose nustatytų ir (ar) bendrovėje taikomų reikalavimų.

32. Kaip pažymima teismų praktikoje, Å«kinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo, todėl jei įmonės valdymo organų nariai bÅ«tų asmeniÅ¡kai atsakingi už kiekvienÄ nuostolius sukėlusį sprendimÄ , tai žlugdytų jų iniciatyvumÄ , versliÅ¡kumÄ , ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, t. y. prieÅ¡tarautų vadovavimo bendrovėms tikslams plėtoti verslÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-244/2014).

Taigi vien faktas, kad dėl įmonės vadovo sudarytų sandorių įmonė patiria nuostolių, savaime nepatvirtina vadovÄ atlikus neteisėtus veiksmus, be kita ko, pažeidus vadovui nustatytas fiduciarines pareigas. Nors apeliantė teigia prieÅ¡ingai, t. y. kad atsakovas pažeidė pareiginiuose nuostatuose jam keliamus reikalavimus, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės Å¡ios apeliantės pozicijos nepagrindžia.

33. Kaip teisingai nurodo atsakovas, apeliantė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų žalai užkirsti, siekia perkelti įrodinėjimo pareigÄ teismui ir (ar) atsakovui, tačiau pareiga įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ , be kita ko, neteisėtus veiksmus bei žalÄ , tenka apeliantei, todėl bÅ«tent apeliantė turėjo įrodyti, kad sudarydamas atpirkimo sandorius atsakovas elgėsi neteisėtai, nesÄ Å¾iningai, neiÅ¡tyręs reikÅ¡mingos informacijos ir (ar) akivaizdžiai virÅ¡ijęs protingÄ komercinę rizikÄ , ko byloje pagal apeliantės nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus nenustatyta.

Dėl sandorių sudarymo su tiekėjais V. R., V. Č. ir ŽŪB „Miegėnai“ 34. Apeliantės teigimu, sudarydamas sandorius su minėtais tiekėjais, atsakovas pažeidė lojalumo pareigÄ bendrovei, todėl privalo atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro už nupirktus kviečius permokėta kainos dalis.

35. Lojalumo pareiga – fiduciarinės prigimties pareiga valdymo organams veikti geriausiais juridinio asmens ir jo dalyvių interesais – įtvirtinta CK 2.87 straipsnio 2 dalies nuostatose, pagal kurias juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui.

36. Lojalumo pareigos turinys atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , lojalumo pareiga reiÅ¡kia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtÄ ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali bÅ«ti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016, 23 punktas).

Lojalumo pareigos turinys – veikti bendrovės interesais – apima ne tik negatyvius pareigos aspektus: vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu ir pan., bet ir pozityvias pareigas – visÄ buvimo vadovu terminÄ ex officio (pagal pareigas) veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis), tai reiÅ¡kia teikti pirmenybę įmonės, kurios vadovas jis yra, bet ne savo asmeniniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010).

37. Nurodytų teisinių iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliantė teigia, jog atsakovas buvo asmeniÅ¡kai suinteresuotas sutarčių su minėtais tiekėjais vykdymu, ir naudos siekimas buvo tikrosios priežastys, nulėmusios Å¡ių sutarčių sudarymÄ , tačiau, kaip teisingai pažymi atsakovas, jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo asmeninį suinteresuotumÄ bei naudos siekį ir (ar) gavimÄ sudarant ginčo sutartis, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad lojalumo pareigos pažeidimo asmeninių interesų prieÅ¡taravimo bendrovės interesams aspektu byloje nenustatyta.

38. Apeliantės teigimu, sudarydamas sandorius didesne, nei nustatyta bendrovės kainyne ir buvusi rinkoje, kaina, atsakovas neveikė iÅ¡imtinai bendrovės interesais ir tuo taip pat pažeidė lojalumo bendrovei pareigÄ .

39. Apeliantė neginčija byloje nustatytos aplinkybės, kad iš tiekėjų V. R., V. Č. ir ŽŪB „Miegėnai“ įsigytus kviečius bendrovė realizavo pelningai, tačiau teigia, kad, kviečius įsigijus mažesne kaina, pelnas būtų dar didesnis. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovas sandorius su tam tikrais tiekėjais sudarė didesne, nei įprasta, kaina, savaime nepatvirtina atsakovo lojalumo bendrovei pareigos pažeidimo, konkrečiai, veikimo ne bendrovės interesais.

Atsakovas paaiÅ¡kino tokio savo sprendimo motyvus, t. y. kad minėti tiekėjai turi ypatingos reikÅ¡mės bendrovei, kad bendradarbiavimas su jais atneÅ¡a bendrovei papildomų pajamų iÅ¡ grÅ«dų džiovinimo bei suteikia galimybę uždirbti didesnį pelnÄ , brangiau parduodant iÅ¡džiovintus ir taip pagerintos kokybės grÅ«dus. Pažymėtina, kad apeliantė pati pripažįsta, jog grÅ«dų džiovinimas yra viena iÅ¡ apeliantės teikiamų paslaugų, taigi ir pajamų Å¡altinis, o tam, kad bÅ«tų galima spręsti, jog apeliantė, kaip teigiama skunde, dėl atsakovo didesne kaina sudarytų sandorių pati už Å¡iÄ paslaugÄ â€žpapildomai susimokėjo“, nurodytų atsakovo motyvų kontekste neužtenka, kaip nagrinėjamu atveju, nustatyti vienkartinio didesnės kainos sutarčių sudarymo fakto.

40. Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad pagal ginčo sutartis su tiekėjais V. R. ir V. Č. apeliantė buvo įsipareigojusi įsigyti atitinkamai 2 900 t ir 1 000 t kviečių, o įsigijo 3 003 t ir 1 188 t, t. y. iÅ¡ viso 291 t daugiau, nei buvo sutarta. Pagal apeliantės nurodomus duomenis, tiek ginčo sutartimis sutartas, tiek papildomai įsigytas grÅ«dų kiekis galėjo bÅ«ti nupirktas už ne didesnę kaip 149/t Eur kainÄ (remdamasi Å¡ia suma apeliantė apskaičiuoja jos įrodinėjamus nuostolius).

Tačiau, kaip teisingai pažymi atsakovas, papildomÄ grÅ«dų kiekį už kainÄ , kuriÄ apeliaciniame skunde nurodo kaip nepagrįstai didelę, apeliantė įsigijo atsakovui jau neužimant bendrovės valdytojo pareigų (pagal sutartis, grÅ«dai buvo pristatomi nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., o atsakovas nuo pareigų nuÅ¡alintas 2017 m. gegužės 29 d. valdybos sprendimu), todėl darytina iÅ¡vada, kad grÅ«dų įsigijimo metu apeliantė Å¡ios kainos nelaikė aiÅ¡kiai nepagrįsta ir tik vėliau pakeitė nuomonę.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad papildomo grÅ«dų kiekio įsigijimo metu atsakovas jau nėjo bendrovės vadovo (valdytojo) pareigų ir dėl Å¡io grÅ«dų kiekio ginčo sutartyse nebuvo susitarta, apeliantė nepagrįstai, skaičiuodama dėl atsakovo veiksmų patirtus nuostolius, į Å¡iÄ sumÄ Ä¯traukia ir už papildomÄ grÅ«dų kiekį sumokėtÄ kainÄ (jos dalį).

41. Kaip minėta, byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų asmeniÅ¡kai suinteresuotas ginčo sandorių sudarymu ir (ar) siekęs ar gavęs iÅ¡ to asmeninės naudos, todėl, nesant prieÅ¡ingų įrodymų, atsakovo sÄ Å¾iningumas ir veikimas bendrovės interesais lieka preziumuojamas.

42. Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo sutartimis su minėtais trimis tiekėjais taip pat buvo siekiama kompensuoti jiems nepriemokÄ už ankstesnių metų derlių, atsižvelgiant į pirmiau (Å¡ios nutarties 37, 39, 40 punktuose) iÅ¡dėstytus motyvus, iÅ¡ esmės nekeičia atsakovo veiksmų vertinimo lojalumo pareigos vykdymo kontekste.

43. Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes, byloje nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, jie tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi bylai iÅ¡spręsti.

44. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė esmines bylos faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvais naikinti (keisti) nėra pagrindo.

45. Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 4 580 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

46. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovo patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ) virÅ¡ija nurodytose rekomendacijose nustatytÄ maksimalų dydį (rekomendacijų 8.11 punktas).

Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovas buvo atstovaujamas to paties advokato kaip ir pirmosios instancijos teisme, tad pastarajam buvo žinomos bylos faktinės aplinkybės ir atitinkamai jam reikėjo mažiau laiko suteikti atsakovui teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, teismas sprendžia, kad pagrindo priteisti atsakovui didesnio dydžio, nei rekomenduojama, iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti nėra, todėl atsakovo praÅ¡omÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ sumažina iki 1 216,41 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui V. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių aruodai“ 1 216,41 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika eurų, 41 ct) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa Gudžiūnienė Vilija Mikuckienė Vigintas Višinskis