7e7d8cf8-8947-467e-bea2-930f07b1d799 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2289-115/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09809-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.5.; 35.3.6.; 45.5. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 26 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas AuruÅ¡kevičius, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės D. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Antakalnio bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovei D.

R. dėl skolos priteisimo.              Teismas                                                                                                                                                                  n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas yra gyvenamojo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės, kuriai nuosavybės teise priklauso minėtame name esantis butas, 342,70 Lt skolÄ už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė su skolos dydžiu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti skolÄ už kanalizacijos vamzdžio, kuris nepriklauso namo butų savininkams dalinės nuosavybės teise, remontÄ .

Ieškovas taip pat iš anksto neinformavo namo butų savininkų apie planuojamus atlikti vamzdyno remonto darbus, nederino jų kainos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.              Teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 25 d. buvo atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų vamzdžio, atkarpoje nuo namo sienos iki pirmo šulinio, deformuotos dalies keitimo remonto darbai.

Anot teismo, ieÅ¡kovo pateiktas planas patvirtina, kad ieÅ¡kovas eksploatuoja nuotekų tinklus kartu su kitais tinklų naudotojais pagal tarpusavio susitarimÄ nuo Å¡ulinio Nr. 112 iki pastatų. Remonto darbai buvo atlikti 44 Å¡ulinyje, kuris yra prie ginčo namo, taigi laikytina, kad nuotekų vamzdis priklauso namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas prieÅ¡ pradėdamas vamzdyno darbus nepranešė butų savininkams apie planuojamus atlikti konkrečius darbus, jų apimtį, kainas, atlikimo terminus, darbų rangovus, nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia atsakovę, kaip Å¡io pastato bendraturtę, nuo prievolės mokėti mokesčius, skirtus pastato iÅ¡laikymui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Apeliaciniu skundu atsakovė D. R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Teismas neįvertino fakto, kad butas atsakovei priklauso ne asmeninės nuosavybės, bet bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu A.

R., kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ . Taigi priteisdamas skolÄ tik iÅ¡ atsakovės, teismas pasisakė dėl byloje nedalyvaujančio asmens teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.              2. Teismas neatsižvelgė į faktÄ , jog valstybinėje žemėje už valstybės lėšas įrengti nuotekų tinklai nepriklauso daugiabučio namo bendraturčiams nuosavybės teise. Teismas nesiaiÅ¡kino, ar lauko nuotekų tinklai buvo įtraukti į atsakovės buto inventorizavimo bylÄ kaip buto priklausiniai, kad galėtų bÅ«ti perduoti atsakovei buvo privatizavimo sutartimi.

Taip pat nesiaiÅ¡kino, ar nuotekų tinklai buvo įtraukti į miesto (rajono) valdybų ir organizacijų balansÄ , kad galėtų bÅ«ti privatizuojami Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo tvarka. Jeigu ginčo nuotekų tinklai, už valstybės lėšas įrengti valstybinėje žemėje, nebuvo privatizuoti įstatymų nustatyta tvarka, jie iÅ¡liko valstybės nuosavybe. Tačiau teismo iÅ¡vados Å¡iuo klausimu grindžiamos tik prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis.              3.

Ginčo nuotekų tinklai neįeina į pagrindinio daikto sudėtį ir gali egzistuoti savarankiÅ¡kai, todėl negali bÅ«ti laikomi esmine daugiabučio gyvenamojo namo dalimi. Inžineriniai tinklai, atsakovės nuomone, kure įrengti ne pastato viduje, o iÅ¡orėje, nėra ir negali bÅ«ti laikomi bendrÄ ja inžinerine daugiabučio namo įranga pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymÄ . Byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis galėjo bÅ«ti konstatuota, kad lauke esantys nuotekų tinklai priklauso namo bendraturčiams, o ne Vilniaus miesto savivaldybei ar geriamojo vandens tiekėjui UAB „Vilniaus vandenys“.

Å io fakto negalima nustatyta, kadangi iki Å¡iol ieÅ¡kovas nėra sudaręs administruojamo turto apraÅ¡o.              4. Teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi prielaidomis ir ieÅ¡kovo pateiktu kažkokios sutarties priedu, pagal kurį kažkoks „abonentas“ (tikėtina – ieÅ¡kovas) eksploatuoja nuotekų tinklus nuo ginčo daugiabučio namo iki Å¡ulinio Nr.

44. Rengiant apeliacinį skundÄ , Vilniaus miesto savivaldybės darbuotoja R. K. informavo atsakovę, kad be ginčo daugiabučio namo gyventojų žinios ir sutikimo lauko nuotekų tinklų priežiÅ«ros atsakomybės ribas nustatė ieÅ¡kovas ir UAB „Vilniaus vandenys“, pasiraÅ¡ydami minėtÄ planÄ , tačiau nesudarydami jokios eksploatacijos sutarties. Atsakovė pabrėžia, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį ginčo nuotekų vamzdynas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir (ar) UAB „Vilniaus vandenys“, kurie ir yra tinkami atsakovai Å¡ioje byloje.

             5. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį bÅ«tent ginčo daugiabučio namo butuose įrengti vandens apskaitos prietaisai yra vandens tiekimo ir vartojimo ir nuotekų Å¡alinimo atsakomybės riba. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Antakalnio bÅ«stas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime pateikiami tokie atsikirtimai:             1. Teismo priteista skola tenka butui, kuris Nekilnojamojo turto registro duomenimis priklauso atsakovei. Nei ieÅ¡kovas, nei teismas apie atsakovės sutuoktinį negalėjo žinoti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu į bylÄ savo sutuoktinio neprašė įtraukti, taigi Å¡iuo faktu bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme negalima remtis (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

2. IeÅ¡kovas pažymi, kad remonto darbai buvo atlikti nuotekų tinklų atkarpoje, kuri pagal nustatytas nuotekų tinklų eksploatacijos ribas įeina į bendrÄ jÄ namo inžinerinę įrangÄ . Vamzdyno remonto darbai buvo atlikti įgyvendinant privalomuosius statinio priežiÅ«ros ir naudojimo reikalavimus – likviduojant kanalizacijos vamzdžio sprogimÄ . Taigi atsakovė privalo sumokėti skolÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylÄ 2013 m. balandžio 25 d. atsakovė teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl papildomų dokumentų priėmimo bei naujus įrodymus, kuriuos praÅ¡o priimti ir atsižvelgti į juos sprendžiant atsakovės apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ .

CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. IÅ¡ pateiktų papildomų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad juos atsakovė gavo jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, jų turinys yra susijęs su nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, Å¡iuos naujus įrodymus priima į bylÄ .

Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimÄ civilinėje V. R. v. N. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo). Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar nėra apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų ir pirmosios instancijos teismo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ atsižvelgiant į apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindus.

Apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės apimtimi bei teismo sprendimo įtakos buto bendrasavininko, kuris nebuvo įtrauktas dalyvauti byloje, teisėms ir pareigoms santykyje su ieškovu.              Nustatyta, kad ieškovas yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius. 2011 m. liepos 25 d. AB „City Service“ nustatė, jog yra deformuota nuotekų vamzdžio dalis, einanti nuo gyvenamojo namo sienos iki artimiausio šulinio (b. l. 66).

Å ios vamzdžio dalies keitimo darbus pagal AB „City Service“ užsakymÄ skubos tvarka 2011 m. liepos 25 d. atliko UAB „Tikresta“ (b. l. 73). Bendra darbų kaina – 3 395,22 Lt (b. l. 74). Å iuos darbus AB „City Service“ ieÅ¡kovui atliktų darbų priėmimo aktu Nr. K-V11-080918P perdavė 2011 m. spalio mėn. (b. l. 62).              IeÅ¡kovo veiklÄ prižiÅ«rint daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus reglamentuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d.

įsakymu Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai (toliau ir Nuostatai). Nuostatų 5.2. punkte nustatyta, kad ieÅ¡kovas vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomaisiais reikalavimais, jų įgyvendinimo tvarka ir Å¡ios priežiÅ«ros paslaugų (darbų) kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ), atnaujinimÄ , avarijų lokalizavimÄ ir likvidavimÄ , namui priskirto žemės sklypo priežiÅ«rÄ .

Nustatęs ar gavęs informacijÄ apie statinio, jo konstrukcijų griÅ«ties pavojų, kritinę inžinerinės įrangos bÅ«klę, įvykus avarijai, ieÅ¡kovas turi pareigÄ skubiai imtis priemonių avarinei bÅ«klei likviduoti, gyventojų ir praeivių saugumui užtikrinti ar apsaugoti žmones, aplinkÄ ir pastatÄ nuo galimų pasekmių (Nuostatų 7.3. punktas). Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtinto Rekomenduotino daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto remonto darbų organizavimo tvarkos apraÅ¡o 2.1. punktÄ avarijos likvidavimo darbai atliekami nedelsiant, t.y. iÅ¡ anksto nederinant su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais.

Išdėstytas teisinis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo reglamentavimas suponuoja, jog ieškovas, nustatęs administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų avarijas, privalo nedelsdamas organizuoti jų likvidavimo darbus.              CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (redakcija nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2012 m. birželio 30 d.) 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte buvo nustatyta, jog bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė yra bendroji inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos <...> tinklai, <...>, vamzdynai ir angos, <...> ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo pavyzdinės formos patvirtinimo“ patvirtinto Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apraše nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektu laikoma nuotekų šalinimo sistema (nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už namo sienos).              Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas organizavo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto avarijos likvidavimo darbus, t.y. vykdė jam teisės norminių aktų nustatytas pareigas (CPK 185 straipsnis).

Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog buvo keičiamas nuotekų vamzdžio dalis, einanti nuo įsijungimo į namo nuotekų tinklo stovo triÅ¡akį iki pirmo nuotekų Å¡ulinio už namo sienas. Šį faktÄ patvirtina tiek AB „City Service“ 2011 m. liepos 25 d. defektinis aktas, tiek ieÅ¡kovo pateikti Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų brėžiniai, tiek apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas UAB „Vilniaus vandenys“ iÅ¡duotas Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planas.

Pastebėtina, kad keisto nuotekų vamzdžio priklausimÄ daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams patvirtina ir apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Vandentiekio ir nuotekų skyriaus 2013 m. kovo 6 d. raÅ¡tas Nr. A51-27715-(3.3.10.1.-EM4) „Dėl sutarties pateikimo“ bei jau minėtas UAB „Vilniaus vandenys“ iÅ¡duotas Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planas. Kadangi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo nuotekų Å¡alinimo sistema yra laikomi nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo triÅ¡akį iki pirmo nuotekų Å¡ulinio už pastato sienos, konstatuotina, kad apeliantė, kaip minėto namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtė, turi prievolę apmokėti proporcingai savo daliai nuotekų vamzdžio remonto iÅ¡laidas.

Apeliantės deklaratyvus nesutikimas su ieÅ¡kovo patirtų nuotekų vamzdžio remonto iÅ¡laidų dydžiu nėra pagrindas apeliantę atleisti nuo jos įstatyminės pareigos vykdymo.              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v.

UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurių nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).              Apeliantė taipogi teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendė dėl jos sutuoktinio, kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ , teisių ir pareigų, nes ginčo butas jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Nekilnojamojo turto registre bendrosios jungtinės nuosavybės faktas nėra iÅ¡vieÅ¡intas (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), tačiau butas yra registruotas kaip Å¡eimos turtas. CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra bÅ«tinas Å¡eimos namų Å«kiui iÅ¡laikyti ir vaikų auklėjimui bei Å¡vietimui užtikrinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. J. v.

A. J., bylos Nr. 3 K-3-482/2008). Nagrinėjamu atveju prievolė apmokėti ieÅ¡kovo iÅ¡laidas nuotekų vamzdžio remontui kyla įstatymo pagrindu (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), tačiau ji neabejotinai yra susijusi su Å¡eimos namų Å«kio iÅ¡laikymu. Taigi apeliantė ir jos sutuoktinis santykyje su ieÅ¡kovu yra solidarÅ«s skolininkai (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.6 straipsnio 1 dalis). Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek visÄ prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Ä®statymas suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir nuspręsti iÅ¡ kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 straipsnis). CK 6.14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas vienam iÅ¡ bendraskolių neatima iÅ¡ kreditoriaus teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylÄ kitus bendraskolius. Taigi bendraskolis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė bÅ«tų padalyta ar, kad kreditorius pirma pareikÅ¡tų ieÅ¡kinį kitam bendraskoliui.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantė savo procesine teise reikalauti įtraukti į bylÄ sutuoktinį nesinaudojo. Faktas, jog ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas tik apeliantei, kaip vienai iÅ¡ solidarių bendraskolių, nereiÅ¡kia, jog skundžiamu teismo sprendimu buvo nustatytos ar panaikintos teisės ar pareigos į bylÄ neįtraukto apeliantės sutuoktinio, arba kitaip pakeista jo teisinė padėtis (CK 6.14 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis) nenustatyta.

             Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantės priteisiama 242 Lt (b. l. 138-139) atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).                           Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

             Priteisti iš atsakovės D. R. ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ 242 Lt bylinėjimosi išlaidų.                                                                                                                                                                                                                       Teisėjas                                                                                                                        Algirdas Auruškevičius