7e792dcb-e617-4844-8750-9b240f6c6353 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1721-644/2013Proceso Nr. 3-62-3-01059-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 21.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 3 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui A. A. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. M. skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 11 000 Lt (vienuolika tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos atlyginimui.PareiÅ¡kėjas savo skunde (b.l.

4) nurodė, kad nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d. buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje (Toliau tekste –Kauno TI). BÅ«nant Kauno TI jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su sugyventine. Dėl Å¡ių Kauno TI veiksmų (neveikimo) patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, atÅ¡alo santykiai su sugyventine, kurie vėliau iÅ¡ vis nutrÅ«ko. Dėl nutrÅ«kusių santykių pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius skausmus, stresÄ , emocinę depresijÄ , didžiulį diskomfortÄ , pažeminimÄ .

Jam padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 11 000 Lt. PareiÅ¡kėjas skunde remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu byloje Nr. 42615/06 T. V. prieÅ¡ LietuvÄ , kuriame, esant analogiÅ¡koms bylos sÄ lygoms, pareiÅ¡kėjui buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Jo manymu, teismas, nagrinėdamas bylÄ , turi vadovautis minėtu Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu sukurtu precedentu.Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir atsiliepimu (b.l. 59-60) bei teismo posėdžių metu nurodė, jog pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas kaip suimtasis.

Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikia teisės tardymo izoliatoriuje laikomam suimtajam teisės į ilgalaikius pasimatymus. Be to, Kauno TI kompetencijai nepriskirtina suteikti leidimus pasimatymams, tokia teisė priskirta ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam ar jį atliekančiam prokurorui arba teismui, kurio žinioje yra byla. Taigi, Kauno TI veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti ir teisingi. Vien teiginio, kad dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, pareiškėjui buvo sukelti nurodyti dvasiniai išgyvenimai, žeminamas orumas, žalos atlyginimui nepakanka.

BÅ«tina įrodyti, kad tokie Kauno TI trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė jo teises ir laisvę. Kadangi Kauno TI pareigÅ«nai veikė teisės aktų nustatyta tvarka, pareiÅ¡kėjo asmens teisių ir laisvių suvaržymas buvo jo padaryto nusikaltimo pasekmė, todėl jo reikalavimas atlyginti žalÄ yra nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu, priimtu byloje Nr. 42615/06 T.

V. prieÅ¡ LietuvÄ , nes Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės nebuvo analogiÅ¡kos pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytoms aplinkybėms. Be to, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl ryÅ¡ių su sugyventine nutrÅ«kimo nepagrįsti, nes pagal byloje esamus duomenis Alytaus PN (kur pareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę), jam suteikiami tiek trumpalaikiai, tiek ilgalaikiai pasimatymai, leidžiama pasiskambinti ir Å¡iomis teisėmis pareiÅ¡kėjas naudojasi.Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas E. M.

Kauno tardymo izoliatoriuje (Toliau tekste – Kauno TI) buvo kalinamas nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d. (b.l. 6). E. M. praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ atsakovo Valstybės, atstovaujamos Kauno TI, neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno TI pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo) nesuteikiant jam ilgalaikių pasimatymų.Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno TI) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Kauno TI pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .Sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Kauno TI atstovo paaiÅ¡kinimai duoti teismo posėdžio metu bei Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas E. M. buvo sulaikytas ir suimtas 2010 m. kovo 16 d. (Kauno apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-1-00065-2010-8). Ä® Kauno TI pristatytas 2010 m. kovo 17 d., į Alytaus pataisos namus pareiÅ¡kėjas konvojuotas 2010 m. gruodžio 29 d. (b.l. 6). Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Kauno TI (2010 m. kovo 17 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d.) kaip suimtasis Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 1 d. prasme.Taigi, nagrinėjamu atveju svarbi teisės aktų, reglamentuojančių suimtųjų asmenų teisinę padėtį, analizė.Asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį, suėmimÄ vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas (Toliau tekste - Ä®statymas).Å io Ä®statymo nustatytos kardomosios priemonės – suėmimo vykdymo tvarkos ir sÄ lygų įgyvendinimÄ , taip pat suimtųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės), patvirtintos Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172.Pagal Ä®statymo 22 str. 1 d. bei Taisyklių 61 p. (aktų redakcijos, galiojusios ginčo laikotarpiu), suimtiesiems asmenims pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymÄ tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu. RaÅ¡ytinis sutikimas turi bÅ«ti patvirtintas atitinkamai prokuratÅ«ros ar teismo herbiniu antspaudu ir registruotas jį iÅ¡davusioje institucijoje.

Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas (Ä®statymo 22 str. 2 d.). Pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (Ä®statymo 22 str. 4 d.). Pagal Taisyklių 62 – 63 punktus, asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojami tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka. Asmuo, atvykęs pasimatyti su suimtuoju, tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biure raÅ¡o praÅ¡ymÄ suteikti pasimatymÄ . PraÅ¡ymÄ , kartu su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu, Å¡is asmuo įteikia biuro darbuotojui.

Biuro darbuotojas, įsitikinęs, kad pateikti dokumentai yra pagrindas suteikti pasimatymÄ , apie tai informuoja tardymo izoliatoriaus direktorių arba jo pavaduotojÄ , o poilsio ir Å¡venčių dienomis – tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintįjį padėjėjÄ , kurie raÅ¡ytiniame praÅ¡yme suteikti pasimatymÄ nurodo pasimatymo trukmę, o jeigu suteikti pasimatymÄ atsisako, – atsisakymo motyvus. RaÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ su rezoliucija dėl pasimatymo suteikimo biuro darbuotojas perduoda tardymo izoliatoriaus direktoriaus budinčiajam padėjėjui.

Pasimatyti su vienu suimtuoju vienu metu gali ne daugiau kaip du suaugę asmenys, su kuriais gali bÅ«ti nepilnamečiai suimtojo vaikai. Taisyklių 65 punkte nurodyta, jog pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Vienu metu pasimatymų salėje gali bÅ«ti ne daugiau kaip 10 suimtųjų (Taisyklių 69 p.). Atvykusieji į pasimatymÄ asmenys bei suimtieji pasimatymų metu yra nuolat stebimi (Taisyklių 70 p.). Aukščiau nurodytų normų, reglamentuojančių suimtųjų pasimatymų skyrimo bei vykdymo tvarkÄ , sisteminė analizė duoda pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog suimtiesiems asmenims, pagal pareiÅ¡kėjo buvimo Kauno TI galiojusį teisinį reglamentavimÄ , galėjo bÅ«ti suteikti leidimai tik trumpalaikiams pasimatymams.

Be to, Kauno TI administracijos teisė suteikti trumpalaikius pasimatymus suimtiesiems nėra savarankiška, ji priklauso nuo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra suimtojo byla, valios, t.y. leidimas pasimatymui išduodamas tik esant rašytiniam šių asmenų sutikimui. Akivaizdu, jog aukščiau minėtuose teisės aktuose nėra įtvirtinta suimtųjų asmenų teisė į ilgalaikius pasimatymus, o tardymo izoliatoriaus administracijai nesuteikta galimybė išduoti minėtiems asmenims leidimus ilgalaikiams pasimatymams, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl Kauno TI neteisėtų veiksmų ( neveikimo), neskiriant jam ilgalaikių pasimatymų, atmestini, kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo siekį realizuoti jo tariamÄ teisę į ilgalaikius pasimatymus (nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas, jo giminaičiai ar kiti asmenys, jo buvimo Kauno TI laikotarpiu, bÅ«tų prašęs (-ę) Kauno TI suteikti ilgalaikį pasimatymÄ ), todėl teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai apie pareiÅ¡kėjo teisės - gauti ilgalaikius pasimatymus, pažeidimÄ ir negali konstatuoti, kad atsakovas dėl Å¡ios pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės galėjo veikti (neveikti) neteisėtai.

Atsakovo atstovas taip pat nurodė, jog Kauno tardymo izoliatoriuje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas, per visÄ savo buvimo Kauno TI laikotarpį, į juos bÅ«tų kreipęsis dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo. Byloje esantis 2013 m. rugpjūčio 26 d. Kauno TI raÅ¡tas Nr. 13-138 (b.l. 8), kuriuo, atsakant į 2013 m. liepos 29 d. paklausimÄ , pareiÅ¡kėjui suteikta informacija apie teisinį reglamentavimÄ dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo suimtiesiems, nepatenka į byloje vertinamo laikotarpio ribas (2010 m. kovo 17 d. - gruodžio 29 d.), todėl esminės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai neturi.Europos Žmogaus Teisių Teismas (Toliau tekste - EŽTT) 2013 m. liepos 9 d. sprendime byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ (Nr. 42615/06), nurodė, jog tiek nuteistieji, tiek kalinamieji asmenys turėtų turėti tokias pačias bendravimo su iÅ¡oriniu pasauliu, ypač artimaisiais teises, be to, nagrinėjamoje byloje konstatavo Konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ) ir 14 straipsnio (diskriminacijos uždraudimas) pažeidimus bei priteisė pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ .

Minėtame sprendime EŽTT taip pat nurodė, kad daugumoje Valstybių narių yra numatyta ilgalaikių pasimatymų galimybė asmenims, kuriems suvaržyta laisvė, vis dėlto Å¡ioje srityje jos turi plačiÄ vertinimo laisvę, t.y. Å¡i teisė gali bÅ«ti konkrečiu atveju suvaržyta, tačiau tokie suvaržymai turi bÅ«ti pagrįsti, jais siektinas teisėtas tikslas ir kiek įmanoma trumpesni. Nenustačius pareiÅ¡kėjo pažeistos teisės bei neteisėtų atsakovo veiksmų, vadovautis minėtu EŽTT sprendimu nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.

Be to, pažymėtina, jog ir nustačius sÄ lygas Valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, minėtas EŽTT negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai taikomas byloje, nes kiekvienu atveju bÅ«tina įvertinti konkrečios bylos aplinkybes, pritaikytų apribojimų siektinÄ tikslÄ , pagrįstumÄ ir terminus.Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – valstybinės valdžios institucijos (Kauno TI) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius Kauno TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 87 str., 88 str. 1 p. teismas, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                  Audrius Grauželis