7e78f74b-e856-4714-8bc9-30ec16fdeaeb · Vilniaus apygardos teismas

Administracinė byla Nr. ATP-566-870/2016Teisminio proceso Nr.: 4-39-3-01498-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.5.; 3.26. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. gegužės 19 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. skundÄ dėl 2016-04-07 Å alčininkų rajono apylinkės teismo nutarties, kuria netenkintas jo skundas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės DieveniÅ¡kių užkardos nutarimas Nr. 1449N-43493552-15 paliktas nepakeistas, n u s t a t ė :

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado pavaduotojo G. R. nutarimu J. K. buvo nubaustas už tai, kad jis 2015-07-28, 17.45 val., pasienio ruože Å alčininkų r., DieveniÅ¡kių sen., kelyje DieveniÅ¡kės – Kalviai, nesustabdė patikrinimui automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nui duodant aiÅ¡kiai matomÄ signalÄ skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu, skersai judėjimo krypties, ir toliau važiuojant tarnybiniu visureigiu iÅ¡ paskos su įjungtais mėlynos spalvos Å¡vyturėliais, per garsiakalbį liepiant sustoti.

Nutarimu J. K. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 4 dalyje, paskiriant jam 504 Eur dydžio baudÄ . 2016-04-07 Å alčininkų rajono apylinkės teismas nutartimi J. K. skundo netenkino ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado pavaduotojo G. R. nutarimÄ Nr. 1449N-43493552-15 paliko nepakeistÄ .Skundu J.

K. praÅ¡o panaikinti 2016-04-07 Å alčininkų rajono apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad, apklaustas pirmosios instancijos teisme, davė iÅ¡samius bei nuoseklius parodymus dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo, ir pastarieji neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams – paaiÅ¡kino, kad įvykio metu automobilio BMW nevairavo, pareigÅ«nams persekiojant šį automobilį, jis tuo metu grybavo kartu su S. M.. Grįžęs iÅ¡ miÅ¡ko, iÅ¡ savo brolio sužinojo, kad iÅ¡ kiemo buvo pavogtas jo automobilis BMW, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio vagystės pranešė policijai. Teigia, jog pareigÅ«nų parodymai apie tai, kad jie matė ApeliantÄ vairuojant automobilį BMW, prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. J. K. reiÅ¡kia abejones pareigÅ«nų parodymų teisingumu ir jų kompetencija, paaiÅ¡kindamas, kad M. B. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, jog pastarasis persekiojo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) visÄ laikÄ bÅ«nant apie 15 metrų atstumu ir nesugebėjo sulaikyti automobilyje buvusio asmens, kuris važiavo nedideliu greičiu, bet tuo pačiu suspėjo sustabdyti automobilį ir užrakinti durų spynelę, nes raktai nuo automobilio buvo palikti vairuotojo durelių spynelėje.

Apelianto manymu, lieka neaiÅ¡ku, kaip pareigÅ«nai, turėdami ne tik specialiÄ sias priemones, bet ir fiziÅ¡kai pasirengę persekioti pabėgėlį, nesugebėjo sulaikyti asmens, kuris nuo persekiojimÄ vykdžiusių pareigÅ«nų buvo nutolęs tik 15 metrų atstumu ir dar suspėjo užrakinti automobilio dureles. Teigia, kad pareigÅ«nai, nesugebėdami sulaikyti pažeidėjo ir tuo pačiu asmens, kuris pagrobė Apeliantui priklausantį automobilį, tokiu bÅ«du bando perkelti atsakomybės naÅ¡tÄ dėl savo aplaidžių veiksmų transporto priemonės savininkui ir tik tuo pagrindu, kad automobilyje buvo J.

K. asmens dokumentai. Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neskyrė dėmesio tam, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu procesiniu veiksmu pasienio pareigÅ«nai atliko Apelianto atpažinimÄ , kaip asmens, įvykio metu vairavusio transporto priemonę. Teismo posėdžio metu teigė paaiÅ¡kinęs, kad praėjus kelioms dienoms po įvykio buvo iÅ¡kviestas kartu su broliu A. K. į DieveniÅ¡kių pasienio užkardÄ , kur DieveniÅ¡kių užkardos koridoriuje vado pavaduotojas G. R. pakvietęs prieiti prie jo pasienio pareigÅ«nus V.

Š. ir M. B., rankos pirštu parodė į jį ir pasakė: „Jis!“. Taip pat atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu A. K. patvirtino, jog jokio atpažinimo nebuvo, todėl tiek 2015-08-04 minėtų pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai dėl J. K. atpažinimo, tiek ir pastarųjų parodymai, negali būti laikomi teisingais ir objektyviais įrodymais, kurie patvirtintų, jog Apeliantas vairavo automobilį. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į pareigūnų teisme duotus parodymus, kad sulaikyto automobilio BMW negalėjo užvesti ir dėl to buvo iškviestas keltuvas, į kurį buvo pakrautas automobilis.

Vertinant šiuos parodymus su byloje esančiais duomenimis apie tai, kad automobilis buvo pagrobtas, teismui turėjo kilti abejonių dėl to, kodėl pasienio pareigūnai dėl nurodyto automobilio sulaikymo nepranešė policijos komisariatui, nepasidomėjo, ar nėra gautas pranešimas apie šio automobilio vagystę bei neiškvietė specialisto tam, kad būtų paimti pirštų pėdsakai nuo automobilio vairo ar mikrodalelės nuo automobilio kėdės tam, kad vėliau būtų galima identifikuoti automobilį vairavusį asmenį, ir bet kokios abejonės dėl automobilio vagystės būtų išsklaidytos.

Be to, teismas, nagrinėjęs bylÄ , nepasidomėjo, ar stabdant bei persekiojant transporto priemonę pasienio pareigÅ«nų tarnybiniame automobilyje buvo įrengta vaizdo įraÅ¡ymo įranga bei kodėl pareigÅ«nai nepateikė filmuotos medžiagos. Apelianto nuomone, toks pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas akivaizdžiai pažeidė asmens teisę į teisingÄ teismÄ , nes visos abejonės traktuojamos trauktino administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje objektyvių įrodymų, patvirtinančių Apelianto padarytÄ pažeidimÄ , nėra bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, J.

K. teigiamumu, neįrodyta, jog jis padarė ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .Atsiliepimų byloje negauta.Skundas atmestinas.ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nepripažįsta kaltės dėl ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756-450/2010, Nr. N63-992/2010).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , jog J.

K. veiksmuose yra nustatyti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 4 dalyje, požymiai, todėl pagrįstai paliko Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado pavaduotojo G. R. nutarimÄ nepakeistÄ .Skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad teismo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus dėl jam inkriminuoto pažeidimo, o pastarieji parodymai neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Su tokiais Apelianto argumentais skundÄ nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti. Dėl pastarojo parodymų nuoseklumo pažymėtina, jog J. K. skunde apygardos teismui nurodė, kad grįžęs iÅ¡ miÅ¡ko iÅ¡ savo brolio A. K. sužinojo, kad iÅ¡ kiemo buvo pavogtas jo automobilis BMW, dėl automobilio vagytės jis pranešė policijai. Apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, jog apie devintÄ valandÄ , kai grįžo iÅ¡ miÅ¡ko, maÅ¡inos kieme nebuvo, paskambinęs policijai sužinojo, kad automobilis užkardoje (b.l. 26).

Tuo tarpu Apelianto brolis A. K. teismui paaiÅ¡kino, kad apie septintÄ valandÄ grįžo namo, kieme automobilio nerado, klausė brolio, kur automobilis, Å¡is pasakė, kad nežino ir paskambino į policijÄ (b.l. 27). Liudytojas S. M., apklaustas teisme, ir paaiÅ¡kinęs, kad su J. K. apie devintÄ grįžo iÅ¡ miÅ¡ko ir automobilio kieme nerado, tačiau apie tarp Apelianto ir jo brolio neva vykusį pokalbį apie automobilį neužsiminė (b.l. 27). Visgi matyti, kad J. K. pozicija dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nėra nuosekli, kaip teigiama skunde, ir Å¡ios jo pozicijos nepatvirtina kita bylos medžiaga.

Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai J. K. pateiktÄ versijÄ apie automobilio pagrobimÄ vertino kritiÅ¡kai. Pritartina nutarties argumentams, jog kelia abejonių Apelianto požiÅ«ris į asmens dokumentus ir nuosavybės saugojimÄ , t.y. tai, kad neaptvertame, neapsaugotame kieme esančioje neužrakintoje transporto priemonėje laiko savo asmens dokumentus bei telefonÄ . Taip pat pažymėtina, jog asmuo nurodė neturintis teisės vairuoti transporto priemonių, o nubaudus ApeliantÄ už tokio pobÅ«džio pažeidimÄ (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, J.

K. 2015-06-29 Å alčininkų rajono apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį), teigė automobilio daugiau nevairavęs. Taigi visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl savo asmeninius daiktus, tokius kaip asmens bei automobilio dokumentus, piniginę, taip pat mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , pastarasis laikė bÅ«tent automobilyje, kurio, kaip nurodo, net nevairuoja, o nusipirko dalių pardavimui. Be to, kaip atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, automobilis stovi prie pat jo namų, taigi nelogiÅ¡ka paminėtus asmeninius daiktus laikyti nenaudojamame automobilyje, juo labiau, kai jis laikomas neužrakintas. Tuo tarpu, teismo posėdžio metu apklaustų pareigÅ«nų V.

Å . ir M. B. parodymai, prieÅ¡ingai skundo teiginiams, neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, be to, yra nuoseklÅ«s, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teismo patikrinti įrodymai. Abu pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad J. K. yra ne kartÄ matę anksčiau DieveniÅ¡kėse, V. Å . matė pastarÄ jį pravažiuojant automobiliu maždaug 5 metrų atstumu ir atpažino, kad tai buvo bÅ«tent Apeliantas, persekiojant transporto priemonę, ji iÅ¡ pareigÅ«nų akiračio dingusi nebuvo, o asmuo, bėgdamas iÅ¡ automobilio ir nesėkmingai bandydamas jį užrakinti, buvo į pareigÅ«nus atsisukęs. Taigi pareigÅ«nai pažeidėjo asmenybę nustatė ne tik iÅ¡ automobilyje rastų dokumentų, tačiau ir patys matė, kad už transporto priemonės vairo sėdėjo bÅ«tent J.

K., kurį pastarieji iÅ¡ matymo pažinojo. Tuo tarpu apklausti pasienio pareigÅ«nai teismo posėdžio metu buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , davė nuoseklius parodymus, kurie patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinktÄ medžiagÄ . PareigÅ«nai yra nesuinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai objektyvÅ«s, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jie gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, todėl netikėti pareigÅ«nų parodymais teismas neturi pagrindo.

Apylinkės teismas liudytojo S. M. parodymus vertino kaip nepatikimus, perteikiančius J. K. gynybinę versijÄ , tokį vertinimÄ motyvuotai pagrįsdamas, skundÄ nagrinėjantis teismas su Å¡iais skundžiamos nutarties argumentais sutinka ir pakartotinai jų neanalizuoja. Skunde visiÅ¡kai nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti pareigÅ«nų teisme duotus parodymus, susijusius su tuo, kad jie negalėjo užvesti automobilio BMW, kodėl apie automobilio sulaikymÄ nepranešė policijos komisariatui, nepasidomėjo, ar nėra gautas praneÅ¡imas apie Å¡io automobilio vagystę bei neiÅ¡kvietė specialisto pirÅ¡tų antspaudams nuimti.

Pažymėtina, kad pasienio pareigÅ«nų veiksmai su persekiota transporto priemone, pažeidėjui iÅ¡ jos pasiÅ¡alinus, neturi jokios įtakos Apelianto padaryto teisės pažeidimo kvalifikavimui. PareigÅ«nai fiksavo administracinį teisės pažeidimÄ , o ne nusikalstamos veikos padarymÄ , iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareigÅ«nai neturėjo pagrindo manyti, kad automobilis gali bÅ«ti vogtas, taigi neprivalėjo atlikti Apelianto skunde minimų veiksmų, juo labiau, kad automobilyje buvo rasti dokumentai asmens, kuris ir vairavo persekiojamÄ transporto priemonę.

Taip pat pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali bÅ«ti begalinis ir tik teismo prerogatyva yra spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadas. Nagrinėjamu atveju, objektyvių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent J. K. padarė jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , pakako, taigi papildomi veiksmai neturėjo teisinės prasmės.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog J.

K. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 4 dalyje, yra visiÅ¡kai įrodytas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ netenkinti skundo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado pavaduotojo, ir Å¡io pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė:

             palikti 2016-04-07 Å alčininkų rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistÄ ir J. K. skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                               Virginija Liudvinavičienė