7e77cf5e-ff32-4c59-a4dc-83de9df4b704 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-1191-764/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03915-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2019 m. rugsėjo 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. J. (D. J.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. J. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) priteisti 5 000 neturtinei žalai atlyginti nuo atvežimo į LukiÅ¡kių TI-K iki skundo teismui padavimo dienos (b. l. 1–6). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1R-253 „Dėl Kybartų pataisos namų ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo reorganizavimo“ LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas nuo 2019 m. balandžio 1 d. reorganizuotas jį prijungiant prie Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), kurie po reorganizavimo tęsia veiklÄ perimdami visas reorganizuojamo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teises ir pareigas, todėl Lietuvos valstybės atstovu vietoje LukiÅ¡kių TI-K byloje laikytini Vilniaus PN.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad daug kartų kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K su praÅ¡ymais gerinti privatumo sÄ lygas naudojantis sanitariniu mazgu, tačiau jo praÅ¡ymų netenkino, motyvuojant tuo, kad neturi finansinių galimybių užtikrinti privatumÄ sanitariniame mazge. Visose kamerose, kuriose buvo laikomas, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas tik 1,5 m aukščio pertvara ir visiÅ¡kai neatitvertas nuo įėjimo į kamerÄ . Taip pat iÅ¡ sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, kuris likdavo kameroje, nes nebuvo įrengta oro Å¡alinimo sistema.

Privatumas nebuvo užtikrintas ir duÅ¡e, nes LukiÅ¡kių TI-K darbuotojai (tiek vyriÅ¡kos, tiek moteriÅ¡kos lyties) pareiÅ¡kėjÄ galėjo stebėti pro duÅ¡o duryse įrengtÄ stebėjimo langelį arba atidarius duris, prieÅ¡ tai neįspėjus. Dėl tokių sÄ lygų jautėsi pažemintas, sukrėstas, patyrė diskomfortÄ , sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo labiau irzlus, nervingas, užsidaręs savyje. IlgÄ laikÄ trunkantis pažeminimo jausmas sutrikdė visavertį kasdieninį gyvenimÄ , neigiamai paveikė miegÄ , apetitÄ , bendravimÄ su kitais žmonėmis.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 23–31). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K buvo atvežtas 2016 m. rugsėjo 19 d. ir įvairiose kamerose buvo iki 2018 m. lapkričio 16 d. LukiÅ¡kių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas pertvara, kuri buvo ne žemesne kaip 1,5 m aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257; 2012 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395; 2015 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417; 2016 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426. Kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebėdavo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinti, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K dušų įrengimas atitiko higienos normų reikalavimus, o siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros (bendras aukÅ¡tis 1,6 m (0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis 1,2 m). Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjo skundas yra abstraktus, o reiÅ¡kiami nusiskundimai bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su pareiÅ¡kėjo elgesiu, kuris lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) galimai netinkamomis sÄ lygomis 2016 m. rugsėjo 19 d. (atvežimo į LukiÅ¡kių TI-K dienos)–2018 m. lapkričio 16 d. (skundo teismui iÅ¡siuntimo dienos) ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 23–31) pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) buvo laikomas 789 dienas, iÅ¡ kurių 2016 m. rugsėjo 21–25 d., 2016 m. rugsėjo 27–28 d., 2016 m. rugsėjo 30 d.–2016 m. lapkričio 4 d., 2016 m. lapkričio 6–23 d., 2016 m. lapkričio 25 d.–2017 m. sausio 5 d., 2017 m. sausio 7–8 d., 2017 m. sausio 10 d., 2017 m. sausio 12–23 d., 2017 m. sausio 25–31 d., 2017 m. vasario 3–13 d., 2017 m. vasario 15 d.–2017 m. kovo 19 d., 2017 m. kovo 21 d.–2017 m. balandžio 19 d., 2017 m. balandžio 21–24 d., 2017 m. balandžio 26 d.–2017 m. gegužės 25 d., 2017 m. gegužės 27 d.–2017 m. birželio 4 d., 2017 m. birželio 6–15 d., 2017 m. birželio 17–20 d., 2017 m. birželio 23 d.–2017 m. liepos 11 d., 2017 m. liepos 14–30 d., 2017 m. rugpjūčio 1–18 d., 2017 m. rugpjūčio 20 d.–2017 m. lapkričio 12 d., 2017 m. lapkričio 14 d.–2018 m. sausio 4 d., 2018 m. sausio 6–10 d., 2018 m. sausio 12 d.–2018 m. kovo 19 d., 2018 m. kovo 21–25 d., 2018 m. kovo 27 d.–2018 m. balandžio 18 d., 2018 m. balandžio 20–22 d., 2018 m. balandžio 24 d.– 2018 m. gegužės 10 d., 2018 m. gegužės 12 d.–2018 m. birželio 11 d., 2018 m. birželio 13 d.–2018 m. liepos 16 d., 2018 m. liepos 18 d.–2018 m. rugsėjo 5 d., 2018 m. rugsėjo 7–13 d., 2018 m. rugsėjo 15–26 d., 2018 m. rugsėjo 29 d.–2018 m. spalio 22 d., 2018 m. spalio 24 d.–2018 m. lapkričio 11 d., 2018 m. lapkričio 13–16 d., iÅ¡ viso 748 dienas, buvo laikomas kameroje su kitu asmeniu, o likusiomis dienomis kameroje buvo laikomas vienas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015, įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 16.5 papunktyje nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi, teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo visiÅ¡kai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Tačiau EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ /akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p. ir kt.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje taip pat pripažįsta, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės pertvara ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonius iÅ¡gyvenimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017, 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1471-415/2019 ir kt.).

IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime ir LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. gruodžio mėnesio praneÅ¡ime „Dėl D. J. skundo“ (b. l. 35–36) nurodytų duomenų matyti, kad kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 aukščio sienele su užuolaidomis. Atsižvelgiant į nurodytÄ teismų praktikÄ , konstatuotina, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas, kai jis nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio pertvara ir užuolaida, nėra pakankamas privatumui užtikrinti tiek nuo kitų kameroje kartu laikomų asmenų, tiek nuo prižiÅ«rėtojų, todėl pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista visÄ ginčo laikotarpį (789 dienas).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo aplinkybes dėl netinkamos ventiliacijos sanitariniame mazge. Eksploatavimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaromos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos higienos normÄ HN 134:2015. Tų pačių taisyklių 16.10 papunktyje nustatyta, kad kameros turi bÅ«ti Å¡ildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Å¡ių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatÅ«rai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali bÅ«ti aprÅ«pinamos elektriniais oro Å¡ildytuvais ir ventiliatoriais.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. gruodžio mėnesio praneÅ¡ime „Dėl D. J. skundo“ (b. l. 35–36) nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros vėdinamos per langus, kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, vėdinti pritaikyti.

Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nenustatytas imperatyvus reikalavimas sanitariniame mazge įrengti atskirÄ oro Å¡alinimo sistemÄ , todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Be to, kaip nurodyta minėtame LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. gruodžio mėnesio praneÅ¡ime, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę kamerÄ iÅ¡vėdinti per langÄ , kuris vėdinti pritaikytas. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad duÅ¡e nebuvo užtikrintas privatumas, nes LukiÅ¡kių TI-K darbuotojai (tiek vyriÅ¡kos, tiek moteriÅ¡kos lyties) jį galėjo stebėti pro duÅ¡o duryse įrengtÄ stebėjimo langelį arba atidarius duris, prieÅ¡ tai neįspėjus.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nuteistųjų (suimtųjų) privatumui užtikrinti LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros bendras aukÅ¡tis 1,6 m (0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis 1,2 m, suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaryta galimybė nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Ä®kalinimo įstaigų patalpų įrengimÄ reglamentuojantys teisės aktai neįpareigoja pataisos įstaigos administracijÄ duÅ¡o vietas įrengti atskirose uždarose patalpose, ar sudaryti sÄ lygas duÅ¡u naudotis po vienÄ .

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 81 punktu, viena iÅ¡ vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra pareigÅ«nų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai galėjo stebėti asmenis, kai jie naudojosi duÅ¡u per duÅ¡o patalpoje įrengtus stebėjimo langelius. LVAT savo praktikoje yra akcentavęs, kad, vadovaujantis nurodyta instrukcija, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neiÅ¡vengiami, tačiau Å¡i instrukcijos nuostata turi bÅ«ti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumÄ , orumÄ ir garbę.

Asmens maudymasis duÅ¡e, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iÅ¡ dalies uždengti duÅ¡o užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumÄ (žr., pvz., 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018). Byloje pateiktos nuotraukos (b. l. 49–51) patvirtina, kad duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros, tačiau jos visiÅ¡kai neuždengia matomumo nuo kitų duÅ¡o patalpoje esančių asmenų ar duryse įrengto stebėjimo langelio. Taigi, remiantis ginčui aktualia LVAT praktika, darytina iÅ¡vada, kad vien pertvarų duÅ¡e įrengimas, nesant galimybės bent iÅ¡ dalies nuo duryse įrengto stebėjimo lango užsidengti duÅ¡o užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumÄ , todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis duÅ¡u buvo pažeista.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 2016 m. rugsėjo 19 d.–2018 m. lapkričio 16 d., iÅ¡ viso 789 dienas. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo teisė pasinaudoti duÅ¡u bÅ«tų buvusi suvaržyta. Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėjui vienÄ kartÄ per savaitę buvo suteikta galimybė pasinaudoti duÅ¡u, laikytina, kad privatumas naudojantis duÅ¡u ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas 113 dienų. Ä®vertinęs kitas pareiÅ¡kėjo nurodytas kalinimo sÄ lygas (netinkama ventiliacija sanitariniame mazge), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad dėl laikymo sÄ lygų visumos pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ . Tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala privalo bÅ«ti atlyginta pinigine forma. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo trukmę, t. y.

į tai, kad privatumas naudojantis sanitariniu mazgu pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas 789 dienas, o privatumas naudojantis duÅ¡u – 113 dienų. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisės į privatumÄ pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) elgesio, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti nurodoma 5 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2235-261/2019 ir kt.), vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygomis, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 1 691 Eur sumos priteisimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. J. (D. J.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 691 (tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt vienÄ ) eurÄ neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundo dalį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Egidija Puzinskaitė