2019-02-27 Nr. AB-5204-3-62-3-02937-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2019-02-27 Nr. AB-5204-3-62-3-02937-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Taip pat pareiškėjas prašė teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimo, nes jo finansinė padėtis yra sunki, taip pat atnaujinti skundo padavimo terminą, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑788-552/2018.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-154-575/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02937-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN) 2018 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 69-471; 2) panaikinti Pravieniškių PN 2018 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 69-504; 3) panaikinti Pravieniškių PN 2018 m. liepos 10 d. raštą Nr. 7-1691; 4) panaikinti Pravieniškių PN 2018 m. liepos 11 d. raštus Nr. 7-1720, Nr. 7-1721 ir Nr. 7-1728; 5) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 29-2671; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 7) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 8) įpareigoti Pravieniškių PN sudaryti sąlygas pareiškėjui gauti rašymo mašinėlę, televizorių, garso grotuvą, feną ir personalinį kompiuterį su interneto prieiga.
Taip pat pareiškėjas prašė teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimo, nes jo finansinė padėtis yra sunki, taip pat atnaujinti skundo padavimo terminą, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑788-552/2018.
II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, atsisakė priimti skundo dalį atsakovui Pravieniškių PN ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui dėl nutarimų skirti nuobaudas ir sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, priėmė skundo dalį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN ir Kalėjimų departamento, dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Pravieniškių PN nutarimais skirti nuobaudą ir jo prašymų nagrinėjimo pagrindu priimtais sprendimais, pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuris 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 2S-2671 jo skundą atmetė. Nesutikdamas su Kalėjimų departamento sprendimu, pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip neteismingą šiam teismui, konstatavęs, kad pareiškėjas turėtų kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, ją apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi jo atskirojo skundo netenkino, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 26 d. lydraščiu grąžino pareiškėjui jo skundą su priedais.
Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 7 d. su tuo pačiu skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, pateikdamas prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį. Tačiau šioje nutartyje nurodyta, jog administracinė byla teisminga Regionų apygardos administraciniam teismui, pareiškėjo atskirasis skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog administracinė byla teisminga Regionų apygardos administraciniam teismui, pareiškėjas tikslingai siekė bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl turi prisiimti procesinių veiksmų atlikimo teisines pasekmes. Tai nėra objektyvi aplinkybė, savaime suponuojanti praleisto skundo padavimo termino atnaujinimą. Net ir atsisakius priimti skundą nagrinėti bei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, pareiškėjas vėlgi skunde prašo bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Teismas, įvertinęs tai, kad procesinio dokumento parengimas, ginčo šalių bei proceso dalyvių nurodymas, skundo reikalavimo formulavimas, skundo adresavimas teismui yra pareiškėjo diskrecija, o pareiškėjui bylų teismingumo klausimai jau daug kartų buvo išaiškinti nagrinėjant jo atskiruosius skundus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-822/2018; 2018 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-363-1062/2018), nelaikė pareiškėjo nurodytų skundo padavimo termino praleidimo priežasčių svarbiomis, objektyviai sutrukdžiusiomis per įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, kuriam teisminga administracinė byla, todėl netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjo skundo dalį dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priimti atsisakė. Atitinkamai teismas atsisakė priimti nagrinėti ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Likę pareiškėjo skundo reikalavimai buvo priimti nagrinėti.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nuspręsta neatnaujinti termino skundo daliai paduoti ir nepriimti nagrinėti atitinkamų skundo reikalavimų, panaikinti, ir praleistą skundo padavimo terminą atnaujinti arba grąžinti minėtą klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad savo teises siekė apginti kreipdamasis į teismą. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, kurioje buvo nurodyta, jog ginčas teismingas Regionų apygardos administraciniam teismui, į šį teismą nedelsdamas ir kreipėsi. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos administracinės bylos pagal jo pateiktus skundus, be kita ko, ir atsakovui Pravieniškių PN, todėl negalima teigti, jog jis nepagrįstai iš pradžių kreipėsi būtent į šį teismą. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-245-756/2018, kurioje jam buvo nurodyta kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Pravieniškių PN atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Pažymi, kad pareiškėjas itin dažnai kreipiasi į teismą, todėl jam yra žinomos bylų teismingumo taisyklės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui pateikė praleidęs nustatytą terminą ne dėl objektyvių priežasčių, todėl teismas jį pagrįstai atsisakė atnaujinti ir priimti dalį skundo reikalavimų nagrinėti.
Kalėjimų departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad pareiškėjui jau daug kartų buvo išaiškintos bylų teismingumo taisyklės, todėl jis turi prisiimti atitinkamo savo veikimo pasekmes.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą bei atitinkamai priimti nagrinėti skundo reikalavimus atsakovui Pravieniškių PN ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui dėl nutarimų skirti nuobaudas ir sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumas ir pagrįstumas.
Bylos medžiaga nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu dėl Pravieniškių PN ir Kalėjimų departamento atitinkamų sprendimų panaikinimo, taip pat ir dėl išvestinio reikalavimo – įpareigojimo atlikti veiksmus, nes iš pradžių, pažeisdamas įstatyme nustatytas teismingumo taisykles, pagal kurias jo skundas nagrinėtinas Regionų apygardos administraciniame teisme, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjų kolegija nustatė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (b. l. 18) atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ir jam išaiškino, kad jis su skundu turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-788-552/2018 (pareiškėjui buvo išsiųsta 2018 m. lapkričio 23 d.) ši pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista, todėl pirmosios instancijos teismas su 2018 m. lapkričio 26 d. lydraščiu (b. l. 10) grąžino pareiškėjui jo skundą su priedais. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 7 d. persiuntė Regionų apygardos administraciniam teismui tą patį skundą, be kita ko, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-788-552/2018 (b. l. 3, 5, 25).
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1‑8 punktuose <...>; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai <...>.
Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.
Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006; 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006). Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502‑499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).
Skundo padavimas nesilaikant ABTĮ numatytos tvarkos, pateikiant skundą neteismingam teismui, pats savaime nėra laikomas objektyvia aplinkybe, leidžiančia teismui konstatuoti, kad skundo padavimo terminas nėra praleistas. Tokiu atveju, jei asmuo buvo suklaidintas, ar sąžiningai klydo dėl teismingumo taisyklių ir dėl to praleido skundo padavimo terminą, turi būti teikiamas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą, o šios aplinkybės vertintinos nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti. Būtent nagrinėjant skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir yra svarbu tai, kiek, net ir laikant, kad pareiškėjas sąžiningai suklydo paduodamas skundą ne pagal teismingumą, pareiškėjas buvo aktyvus, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo ir stengdamasis šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą, po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-191/2010; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS‑822‑662/2016).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti terminą paduoti atitinkamą pareiškėjo skundo dalį nustatęs, jog pareiškėjui buvo žinomos teismingumo taisyklės, todėl jis nesąžiningai siekė bylos nagrinėjimo būtent Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su prieš tai nurodytu pirmosios instancijos teismo vertinimu, nes teismingumo taisyklės pareiškėjui buvo ne kartą išaiškintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, priimtose išnagrinėjus jo atskiruosius skundus (žr., pvz., 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-822/2018; 2018 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-363-1062/2018). Tuo tarpu pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta nutartis, kurioje, pareiškėjo vertinimu, pateiktas kitoks išaiškinimas, buvo priimta atsižvelgiant į individualią bylos situaciją, be to, ji buvo priimta seniau nei prieš tai nurodytos nutartys, todėl pareiškėjas turėjo vadovautis aktualiai išaiškintomis teismingumo taisyklėmis. Pareiškėjas, pasirinkęs kitokį savo elgesio variantą, t. y. sąmoningai kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, turi prisiimti tokio savo veikimo atitinkamas pasekmes.
Pažymėtina ir tai, kad, kaip jau buvo minėta prieš tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-788-552/2018 pareiškėjui buvo išsiųsta 2018 m. lapkričio 23 d., tačiau pareiškėjas skundą Regionų apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2018 m. gruodžio 7 d., kas nelaikytina, jog pareiškėjas, sužinojęs apie savo atskirojo skundo išnagrinėjimo rezultatą ir nustatytą administracinės bylos teismingumą, operatyviai, be nepagrįsto delsimo kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus.
Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą paduoti skundą praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą (atitinkamus skundo reikalavimus), kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, šio termino neatnaujinus. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė