7e770e38-e15e-49e9-a5e3-18f32dc55b57 · Utenos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr.2-73-839/2010

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

11.9.10.8; 11.9.13.; 18.2.2.; 113.1.; 116.1.;

 UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 4 d.

Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. S., ieÅ¡kovės atstovei adv. Janinai Umbrasienei, atsakovės UAB „Žalgirio loto“ atstovui Pranui Mieželiui vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. S. ieÅ¡kinį

atsakovei UAB „Žalgirio loto“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės

kompensacijos priteisimo, moralinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

ieÅ¡kovė prašė pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, 2007-05-16 sudarytÄ darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ skaičiuojant nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos – 2008 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui, su Å¡ia byla turėtas teismo iÅ¡laidas ir iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovė nurodė, kad nuo

2007-05-17 dirbo UAB „Žalgirio loto“ vadybininkės pareigose. Darbas nebuvo atliekamas bendrovės patalpose, o buvo dirbama

darbdavio priskirtoje teritorijoje, t.y. Utenos, Zarasų, RokiÅ¡kio ir aplinkiniuose rajonuose platinant UAB „Žalgirio loto“ loterijos bilietus, ieÅ¡kant naujų loterijos bilietų prekybos vietų bei aptarnaujant esamas prekybos loterijos bilietais vietas. Bendravimas su darbdaviu vyko telefonu ir elektroniniu paÅ¡tu. Darbe naudojosi savo transportu, tačiau kurui darbdavys buvo iÅ¡davęs degalinių tinklo ‚Lukoil“ kortelę. Loterijos bilietai (nauji, laimingi ir kt.), kitos darbui reikalingos priemonės buvo perduodami per siuntų perdavimo tarnybas. Dirbti atvykus į darbdavio buveinės vietÄ Erfurto g. 30, Vilniuje, iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio nebuvo reikalaujama, su darbdaviu buvo sutarta, jog jos darbo vieta, kaip ir faktiÅ¡kai dirbamas darbas, bus Utenos r., Vijeikių k. 2008 m. rugpjūčio mėnesį iÅ¡ jos buvo pareikalauta sutikimo dirbti nepilnu darbo krÅ«viu nuo 2008-07-01, tačiau nesutikus buvo pradėta reikÅ¡ti priekaiÅ¡tus dėl darbo atlikimo, pareikalauta atvykti į darbÄ Erfurto g. 30, Vilniuje, ir nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 235 str. neatvykimas į darbÄ yra Å¡iukÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas. 2008-08-21 nuvykus į darbdavio buveinę Erfurto g. 30, Vilniuje buvo liepta raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl atliktų darbų 2008 m. liepos mėnesį ir nurodyta vykti aptarnauti prekybos centrų Vilniuje. Suprasdama, kad yra verčiama be iÅ¡ankstinio įspėjimo pakeisti darbo vietÄ , nusprendė nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d., tačiau darbdavys netenkino jos praÅ¡ymo ir ji buvo atleista ir darbo 2008-10-06, remiantis DK 235 str. pagrindu kaip Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas, t.y. neatvykus į darbÄ be pateisinamos priežasties.

Atsakovė UAB „Žalgirio loto“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (79 b.l.), nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsakovė taip pat nurodė, kad su ieÅ¡kove nebuvo sutarta dėl konkrečios kitos darbo vietos nei nurodyta darbo sutartyje, t.y. Erfurto g. 30, Vilniuje. IeÅ¡kovė pagal vadybininko pareiginę instrukcijÄ privalėjo atsiskaityti už parduotus loterijos bilietus ir priduoti įmonės buhalterijai apskaitos dokumentus, todėl buvo privalu periodiÅ¡kai lankytis darbo sutartyje nurodytoje darbo vietoje. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas atleisti iÅ¡ darbo buvo netenkintas, todėl, kad darbdavys nepažeidė įsipareigojimų pagal darbo sutartį ir neketino keisti ieÅ¡kovės darbo vietos ir darbo pobÅ«džio, apie tai ieÅ¡kovė buvo informuota jai siųstu atsakymu į jos praÅ¡ymÄ . Nuo 2008-09-03 ieÅ¡kovė be pateisinamos priežasties neatvykdavo į darbÄ visÄ darbo dienÄ , todėl ji vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 p. atleista iÅ¡ darbo teisėtai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė pagal 2007-05-16 su atsakovu sudarytÄ darbo sutartį Nr.651 (19 b.l.) nuo 2007-05-17 iki 2008-10-06 atsakovo įsakymo Nr.90-01 (54 b.l.) priėmimo darbo teisiniais santykiais buvo susijusi su atsakovu.

Ieškovė

iš darbo atleista 2008-10-06 atsakovo įsakymu Nr.90-01 (54 b.l.) nuo 2008-10-06, įsakyme atleidimo iš darbo

priežastis nurodyta „už tai, kad neatvyksta į įmonę nuo 2008-09-03 dienos be pateisinamos priežasties ir jai patikėtų įmonės materialinių vertybių trÅ«kumo nustatyto 2008-09-16 buhalterinėje pažymoje“ pagrindas „LR DK 136 str. 3 d. 2 p“. Apie darbo sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovei praneÅ¡ta 2008-10-08 raÅ¡tu Nr.01-2961 (143 b.l.).

Lietuvos Respublikos DK 95 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys privalo sulygti dėl bÅ«tinųjų sutarties sÄ lygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktÅ«rinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Bylos Å¡alių sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovės darbovietė UAB „Žalgirio loto“, darbo funkcijos – vadybininkė (sutarties 1.1,

1.2 papunkčiai).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų 2007-05-16 atsakovo įsakymo Nr.40-01 (84 b.l.), 2003-07-09 atsakovo įsakymu Nr.339-02 patvirtintos vadybininko pareigybinės instrukcijos (85-86 b.l.), elektroninio susirašinėjimo duomenų (171 b.l., 2 t. 43, 44 b.l.), atsakovo nustatyto teritorijų paskirstymo zonomis (172 b.l.), siuntų perdavimo

kvitų (184-185 b.l., 2 t. 3-12 b.l.) bei liudytojų V. S., V. M. paaiškinimų (2 t. 32, 48, 49 b.l.), ieškovės parodymų (2

t. 14, 15 b.l.) matyti, kad ieÅ¡kovės pagrindinė darbinė veikla buvo vykdoma ne atsakovės buveinėje Erfurto g. 30, Vilniuje (Vilniaus mieste ar Vilniaus rajone), o Utenos rajone. Liudytoja V. M. patvirtino ieÅ¡kovės teiginius, kad jos darbo vieta buvo Utenos rajone ir bendrovės buveinėje ieÅ¡kovė lankydavosi retai ir visi dokumentai buvo siunčiami per siuntų perdavimo tarnybas, grÄ Å¾inti likučiai taip pat buvo ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje Vijeikių k., Utenos r. Å ie įrodymai patvirtina ieÅ¡kovės teiginius, kad

jos pagrindinė darbo vieta buvo Utenos rajone bei darbinės funkcijos Utenos, Zarasų, Rokiškio, Anykščių, Visagino, Ignalinos,

Molėtų rajonuose esančių prekybos UAB „Žalgirio loto“ loterijos bilietais vietų aptarnavimas ir prekybos vietų plėtra. Atitinkamai būtent pagal šių rajonų prekybos loterijos bilietais apimtis buvo vertinama ieškovės darbinė veikla ir nuo to priklausė atlyginimo dydis (Darbo sutarties Nr.651 3 p. (19 b.l.), 88, 89, 92, 93, 174, 175 b.l.).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovė neturi Utenos ar greta esančiuose rajonuose filialo ar kitos jos pavaldume esančios buveinės, todėl ieÅ¡kovė savarankiÅ¡kai organizuodavo savo darbÄ (pildė darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį) ir jos darbo kontrolė buvo vykdoma analizuojant pateiktus dokumentus (93, 100, 123, 2 t. 23, 24, 25, 48 b.l.).

Ä®vertinant minėtas aplinkybes, jog nuo 2007-05-16, kai buvo sudaryta darbo sutartis, ieÅ¡kovei nebuvo taikomas reikalavimas kiekvienÄ darbo dienÄ atvykti į atsakovo buveinės vietÄ Vilniuje, Erfurto g. 30 ir dirbti Vilniuje nustatytÄ laikÄ , konstatuotina, kad ieÅ¡kovės elgesys, palyginus su prieÅ¡ tai buvusiu, atsakovės atžvilgiu liko nepakitęs, juolab, kad ir ieÅ¡kovės atliekamo darbo pobÅ«dis nebuvo susijęs su bÅ«tinumu (poreikiu) darbÄ dirbti vienoje vietoje.

Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieÅ¡kovės darbo vieta buvo Utenos r., Vijeikių k., todėl atsakovės reikalavimas ieÅ¡kovei atvykti kiekvienÄ darbo dienÄ Ä¯ Vilnių ir dirbti, vertintinas kaip darbo sutarties sÄ lygų pakeitimas.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti, kad ieÅ¡kovės darbo vieta buvo sutarta ir nustatyta Vilniuje ir neįrodė savo teiginių, kad reikalavimas ieÅ¡kovei kasdien atvykti į atsakovo buveinę buvo tik siekis apmokyti dirbti. Atsakovės teiginiai grindžiami prielaidomis, tačiau iÅ¡ bylos duomenų ir raÅ¡ytų raÅ¡tų turinio (98, 101, 116 b.l.) negalima daryti iÅ¡vados, kad buvo siekiama tik darbuotojÄ papildomai apmokyti ar pasitikslinti darbinės ataskaitos trÅ«kumus. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iÅ¡kilus abejonėms dėl ieÅ¡kovės darbinės veiklos buvo pareikalauta iÅ¡ ieÅ¡kovės bÅ«ti kiekvienÄ darbo dienÄ Vilniuje ir praneÅ¡ta, kad ji čia gaus konkrečias užduotis darbui (98, 101, 107 b.l.). Ä®rodymų, kad nebuvo grÄ Å¾inta materialinės vertybės ar jos buvo pagrobtos byloje nepateikta. Liudytoja V. M. nurodė, kad buvo nuvykusi pas ieÅ¡kovę ir paėmė materialines vertybes (2 t. 48 b.l.).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė gautus reikalavimus taip pat suprato kaip siekį pakeisti darbo vietÄ , nesutiko su pateiktais reikalavimais bei nurodė motyvus ir prašė patikslinti darbo sutartį naujomis sÄ lygomis iÅ¡ kurių matytųsi naujos darbo sÄ lygos ir apmokėjimas (99 b.l.). Pagal DK 120 str. nuostatas, keičiant darbo sutarties sÄ lygas bÅ«tina laikytis Å¡iame straipsnyje nurodytų sÄ lygų. Ä®rodymų, kad buvo laikytÄ si DK 120 str. reikalavimų atsakovė nepateikė.

Atsakovės teiginiai, jog darbo sutartyje nebuvo sutarta dėl konkrečios kitos darbo vietos nei nurodyta sutartyje atmestini ir dėl to, kad ilgÄ laikÄ trunkantis darbdavio elgesys paveikia darbuotojo ir darbdavio santykius taip, kad nelieka pagrindo konstatuoti darbuotojo neteisėtÄ elgesį ir kaltę, t.y. negalima nustatyti tokių darbo drausmės pažeidimÄ sudarančių elementų kaip darbo drausmės pažeidimo objektyvioji ir subjektyvioji pusės, o nesant pažeidimÄ sudarančių elementų viseto, negalimas ir darbo drausmės pažeidimo fakto konstatavimas. Tik darbdaviui iÅ¡ naujo informavus darbuotojÄ apie darbo organizavimo pasikeitimÄ ir darbo tvarkos taisyklių tinkamÄ laikymÄ si, ateityje už Å¡ios tvarkos pažeidimus bÅ«tų galima taikyti drausminio poveikio priemones (DK 35 straipsnis,

227 straipsnio 2 dalis).

DK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. DK

238 straipsnyje nustatyta, kad skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Darbo drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės pagrindas, yra pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 str.). Å iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų. Darbdavys atleisti darbuotojÄ Å¡iuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas.

Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovės nepateikė įrodymų,

kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ieškovės kaltę ir kad pasirinkta drausminė nuobauda ieškovei atitiko darbo

drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos apibendrinimo civilinėse bylose apžvalga darbdavys privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti priežastis, dėl kurių darbuotojas nebuvo darbe. Ä®vertinant bylos aplinkybių visumÄ konstatuotina, kad atsakovė, pareikalavusi ieÅ¡kovės pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ , tai padarė tik dėl formalių sumetimų ir atleido ieÅ¡kovę, neatsižvelgdama į faktines ieÅ¡kovės neatvykimo į darbÄ aplinkybes bei savo veiksmus ir maksimaliai objektyviai neįvertino susidariusios situacijos.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atsakovė nepagrįstai atleido ieškovę iš darbo už pravaikštas.

Tenkintinas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas negrÄ Å¾inti jos į darbÄ vadybininkės pareigose, nes jai bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti bei priteisti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2008-10-06 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 dalis).

IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nurodė, kad neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo sukėlė jai stiprius emocinius sukrėtimus, todėl įvertinant bylos aplinkybes ir vadovaujantis LR DK 250 str., LR CK 6.250 str., iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina neturtinė žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniu iÅ¡gyvenimu, emociniu sukrėtimu. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali bÅ«ti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iÅ¡ darbo. Asmens teisė į darbÄ , asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrÄ bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo Å¡eimos stabilumÄ . Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraÅ¡tutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iÅ¡ darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus.

Teisė į garbę ir orumÄ nėra absoliuti teisė, todėl, sprendžiant, ar Å¡i teisė, darbdaviui vykdant savo funkcijas, nepažeista, bÅ«tina atriboti Å¡ių asmeninių neturtinių vertybių pažeidimÄ nuo darbdavio teisės vertinti darbuotojo darbines, dalykines asmens savybes, darbo rezultatus, realizavimo. Darbdavys turi teisę vertinti darbuotojÄ pagal jo dalykines savybes, darbo rezultatus, tikrinti, ar darbuotojas laikosi sutartimi pavestų pareigų, nes už tai mokamas atlyginimas. Taigi tai, kad darbdavys kontroliavo ieÅ¡kovės darbÄ , nurodė konkrečius faktus dėl netinkamo kai kurių darbinių pareigų atlikimo, nelaikytina jo asmeninių neturtinių teisių pažeidimu. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimų ir liudytojos V. M. parodymų, darbdavys turėjo nusiskundimų ieÅ¡kovės atliekamo darbo kokybe, tai buvo iÅ¡dėstęs raÅ¡tu (97, 98a b.l.), dėl to prašė pasiaiÅ¡kinti. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad patyrė itin stiprų sukrėtimÄ dėl atsakovės veiksmų, todėl esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti neturtinę žalÄ tenkintinas dalinai. Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais neturtinės žalos dydį teismas sumažina iki 500 litų.

Iš pažymos (152 b.l.) matyti, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 1159,30 (55,87 x 20,75 (vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį 2008 m. pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymo Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2008 metais patvirtinimo Nr. A1-377 2.1.1. p.)) Lt, neatskaičius mokesčių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 297 str. 4 d. ir 140 str. l d. bei atsižvelgiant į ieÅ¡kovės darbo staÅ¾Ä atsakovės bendrovėje (nuo 2007-06-17) bei priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , jeigu ji bÅ«tų grÄ Å¾inta į darbÄ (15 mėn. ), ieÅ¡kovei priteistina 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija – 2318,60 Lt (1159,30 Lt x 2) neatskaičius mokesčių.

Už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2008-10-06 iki teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovės naudai priteistina 17 389,50 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio,

taip pat priteistinas ieÅ¡kovei vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (1159,30 Lt) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo sprendimo priėmimo

dienos iki jo įsigaliojimo.

Visos priteistos sumos paskaičiuotos, neatskaičius privalomų mokėti mokesčių.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas.

Patenkinus iÅ¡ dalies ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, paskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (LR CPK 93 str.). IÅ¡ atsakovės UAB „Žalgirio loto“ valstybės biudžeto naudai priteistinas priklausantis mokėti žyminis mokestis, kuris sudaro 733 Lt (127 Lt už neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ ir 606 Lt ((2318,60 +17 389,50 +500) x 3:100) už turtinius reikalavimus (suapvalinus pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.)), 27,67 Lt teismo procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (LR CPK 79 str., 80 str.,

88 str., 96 str.).

Iš atsakovės UAB „Žalgirio loto“ ieškovės R. S. naudai priteistinos advokato pagalbos išlaidos (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str.). Ieškovė už

advokato suteiktÄ pagalbÄ apmokėjo jam 1500 Lt (159 b.l.). Å i suma pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, 8.2 p., 8.18 p. numatytomis sÄ lygomis ir maksimaliais dydžiais, pripažintina bÅ«tina ir pagrįsta, todėl ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteistina visa Å¡i suma realiai turėtų ir pagrįstų dokumentais iÅ¡laidų advokato pagalbai.

Sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio – 1159,30 Lt priteisimo vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 2 p.).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270, 414 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ su ieÅ¡kove R. S. nuo 2008 m. spalio 6 d. pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu, laikyti, kad darbo sutartis su R. S. nutraukta pagal LR DK 297 str. 4 d. teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Žalgirio loto“, įm. kodas 121744779, ieÅ¡kovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai: dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių - 2318,60 Lt kompensacijÄ , 17 389,50 Lt už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2008-10-06 iki teismo sprendimo priėmimo,

vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (jam esant 1159,30 Lt) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo sprendimo priėmimo

dienos iki jo įsigaliojimo, 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1500 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Žalgirio loto“, įm. kodas 121744779, į valstybės biudžetÄ 733 Lt žyminio mokesčio ir 27,67 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

SprendimÄ dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1159,30 Lt priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                              Â

            Gediminas Karpavičius