7e73f2de-3fac-4116-b669-c67aa9f3c659 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-342-267/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02589-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.;3.3.2.3.;3.3.2.4.;3.3.2.5. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 15 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos UAB „TalÅ¡a“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6251-776/2022, kuria iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjos UAB „TalÅ¡a“ pareiÅ¡kimo suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja UAB „TalÅ¡a“ kreipėsi į teismas su pareiÅ¡kimu suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja nuosavybės teise valdo mobilaus ryÅ¡io bokÅ¡tÄ , esantį Å iaulių m. sav. teritorijoje. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos UAB „TalÅ¡a“ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

3. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo kreipėsi po to, kai VÄ® Registrų centras 2022 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. SPR5-6788(14.4E) atsisakė įraÅ¡yti mobiliojo ryÅ¡io bokÅ¡to kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir 2022 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. SPR4-5813(14.5E) atsisakė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiÅ¡kėjos nuosavybės teises į šį mobiliojo ryÅ¡io bokÅ¡tÄ .

PareiÅ¡kėja nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 94/100 dalys pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su kuriuo mobilaus ryÅ¡io bokÅ¡tas yra sujungtas neatsiejama jungtimi ir sudaro bendrÄ vientisÄ kompleksÄ , o mobilaus ryÅ¡io bokÅ¡tas yra apskaitytas bendrovės balanse kaip ilgalaikis turtas. Tačiau pareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , nenurodė, kad praeityje buvo įgijusi nuosavybės teisę į mobiliojo ryÅ¡io bokÅ¡tÄ ir kad egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kėjos teisę, tačiau Å¡ie dokumentai yra prarasti.

4. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisė į 94/100 dalis pastato įregistruota 1994 m. gruodžio 12 d. potvarkio Nr. 650 pagrindu, o Juridinių asmenų registro pažymėjimas patvirtina, kad UAB „TalÅ¡a“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1994 m. sausio 18 d. PareiÅ¡kėja nurodė, kad mobilaus ryÅ¡io bokÅ¡tas buvo pastatytas 1970 m. Todėl pareiÅ¡kėjai nenurodžius, kad ji buvo įgijusi nuosavybės teises į bokÅ¡tÄ praeityje, teismas negali nustatyti ypatingÄ ja teisena juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad Å¡is turtas pareiÅ¡kėjai priklauso nuosavybės teise.

5. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja dėl mobiliojo ryÅ¡io bokÅ¡to įteisinimo gali inicijuoti vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras arba kreiptis į teismÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Pažymėjo, kad, kai atsisakoma įregistruoti nekilnojamojo turto objektÄ ir nuosavybės teisę į jį, šį atsisakymÄ galima skųsti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio nustatyta tvarka. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 6.

Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja UAB „TalÅ¡a“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. PareiÅ¡kėja nuosavybės teise, adresu (duomenys neskelbtini), valdo nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos pabaigos metai yra 1953. PareiÅ¡kėja nuosavybės teise adresu (duomenys neskelbtini) teritorija, valdo nekilnojamojo turto registre neįregistruotÄ statinį mobilaus ryÅ¡io bokÅ¡tÄ , kurio unikalus numeris bÅ«tų (duomenys neskelbtini), statybos metai 1970, o visas aukščiau nurodytas pareiÅ¡kėjos valdomas turtas, tiek įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tiek ir neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, sujungtas neatsiejama jungtimi,- kabeliu ir sudaro vienÄ visumÄ .

Yra pagrindas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog UAB „TalÅ¡a“ nuosavybės teise valdo mobilaus ryÅ¡io bokÅ¡tÄ , adresu (duomenys neskelbtini) teritorija, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris bÅ«tų (duomenys neskelbtini), nes mobilaus ryÅ¡io bokÅ¡tas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra bendrovės ilgalaikis turtas apskaitytas bendrovės balanse, sudarantis vienÄ bendrÄ kompleksÄ su įregistruotu Nekilnojamojo turto registre nekilnojamuoju daiktu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 6.2.

Mobilaus ryÅ¡io bokÅ¡to statybos metai yra 1970 metais, todėl jokie teisės aktai neturi atgalinės veikimo galios, tuo labiau jog statant 1970 metais mobiliojo ryÅ¡io bokÅ¡tÄ buvo laikytasi tuo metu galiojančių teisės aktų, tačiau tai patvirtinančių dokumentų UAB „TalÅ¡a“ neberanda, t. y. UAB „TalÅ¡a“ realiai yra tas pats anksčiau buvęs statytojas veikęs ir Statybos tresto „TalÅ¡a“ pavadinimu, kuriai kartu su statiniu (duomenys neskelbtini) buvo perduotas juridinio asmens veiklai įgyvendinti naudotas mobiliojo ryÅ¡io bokÅ¡tas, statytas faktiÅ¡kai to paties juridinio asmens.

Akivaizdu jog 1970 metais statyto mobiliojo ryÅ¡io bokÅ¡to pareiÅ¡kėjos nuosavybę patvirtinantys dokumentai yra prarasti ir kitokia tvarka, iÅ¡skyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti, kÄ patvirtina ir prie pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pirmosios instancijos teismui pateikti registratoriaus sprendimai, kuriuose nėra nurodoma, kad Å¡io 1970 metų statybos mobiliojo ryÅ¡io bokÅ¡to savininkas bÅ«tų ne UAB „TalÅ¡a“. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti tuo pagrindu, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ( CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismÄ . Pagal civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinama pateikiant teismui ieÅ¡kinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytÄ tvarkÄ (CPK 5 straipsnio 1dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieÅ¡kinio, pareiÅ¡kimo ar praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ , teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

Nustatęs, kad nėra bent vienos iÅ¡ CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ar Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. Viena jų – kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad Å¡iuo pagrindu atsisakoma priimti ieÅ¡kinį, jei ginčas apskritai nepriskirtinas nagrinėti teismams arba jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.

10. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiÅ¡kimo priėmimÄ , todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 str.). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

12. Civilinis procesas vyksta pagal įstatymu nustatytÄ tvarkÄ , kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingÄ asmens teisės į teismÄ , įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimÄ . Ä® Å¡iÄ principinę nuostatÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama teismui aiÅ¡kinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingÄ ir realų teisės į teisingÄ teismÄ Ä¯gyvendinimÄ abiem ginčo Å¡alims, todėl civilinio proceso teisės normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieÅ¡tarautų Å¡iems principams.

13. Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieÅ¡kinio pateikimas. Teisė į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia (lot. be visa kita, be kita ko, be to) turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iÅ¡kelta.

Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes, jo reikalavimÄ teismui priėmus ir iÅ¡nagrinėjus, teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

14. CPK 442 straipsnio 1 punktas numato, kad turintys juridinę reikÅ¡mę faktai gali bÅ«ti nustatyti specialia teismine procedÅ«ra – ypatingÄ ja (neginčo) teisena. Å ios teisenos pagrindinis ypatumas yra tas, kad tokiose bylose nėra Å¡alių ir nėra sprendžiamas ginčas dėl teisės, nėra pažeistos ar ginčijamos teisės, nėra teisės pažeidimo, bet, remiantis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, siekiama įrodyti praeityje egzistavus tam tikrÄ faktÄ , kuris pareiÅ¡kėjui sukeltų teisines pasekmes. Civilinių bylų ypatingÄ ja teisena nagrinėjimÄ reglamentuoja CPK V dalies normos, o CPK XXV skyriuje įtvirtintos bendrosios bylų nagrinėjimo ypatingÄ ja teisena nuostatos. Å iame skyriuje nurodytų bylų nagrinėjimas pradedamas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu ar praÅ¡ymu, tačiau tokiam procesiniam dokumentui keliami analogiÅ¡ki paminėti reikalavimai kaip ir ieÅ¡kiniui.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimas, pareikÅ¡tas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009; kt.).

16. Taigi bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, iÅ¡skyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktÄ tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiÅ¡kėjas daiktÄ nuosavybės teise valdė visÄ laikÄ nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015).

17. Apeliantė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso 94/100 dalys pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), su kuriuo mobilaus ryÅ¡io bokÅ¡tas yra sujungtas neatsiejama jungtimi ir sudaro bendrÄ vientisÄ kompleksÄ . PareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , nenurodė, kad praeityje buvo įgijusi nuosavybės teisę į mobiliojo ryÅ¡io bokÅ¡tÄ ir kad egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kėjos teisę, tačiau Å¡ie dokumentai yra prarasti.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje numatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad 1970 metais statyto mobiliojo ryšio bokšto pareiškėjos nuosavybę patvirtinantys dokumentai yra prarasti, gali būti reikšmingos tik pareiškus ieškinį, atitinkantį CK 135 straipsnio reikalavimus, dėl nuosavybės teisės įgijimo (CK 1.138 straipsnis, CPK 5 straipsnis).

19. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl iÅ¡vardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Danutė Burbulienė