7e73eade-e498-4cf2-8b89-f7e42624e55f · Vilniaus apygardos teismas

                             Civilinė byla Nr. 2A-693-520/2011                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3., 75.8., 75.9.,, 121. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2011 m. birželio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Dalia ViÅ¡inskienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Editai Kirdeikienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei J.

A., ieÅ¡kovės atstovui advokatui E. K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. A. apeliacinį skundÄ dėl Å irvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, iÅ¡laikymo sutuoktiniui, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turto padalijimo pagal ieÅ¡kovės J. A. ieÅ¡kinį atsakovui L. A. (trečiuoju asmeniu byloje dalyvauja AB DnB NORD bankas), n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė J. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė santuokÄ , įregistruotÄ 1983-06-04 Vilniaus miesto CMS, sudarytÄ tarp jos ir atsakovo L. A., nutraukti dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai A. pavardę, atsakovui palikti jo iki santuokos sudarymo turėtÄ pavardę A., priteisti jai iÅ¡ atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , 400 Lt iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos, jeigu nepagerės jos materialinė padėtis arba sveikatos bÅ«klė, palikti jai prievoles pagal su AB DnB NORD banku 2007-01-31 jos vardu sudarytÄ vartojimo kredito sutartį, palikti jai prievoles pagal su AB DnB NORD banku atsakovo vardu 1996-01-17 sudarytÄ ilgalaikės paskolos sutartį Nr. 15 bÅ«stui įsigyti, padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ : automobilį (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės, palikti jai, automobilį FORD ESKORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės palikti atsakovui, santuokos metu įgytÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 132 000 Lt padalyti lygiomis dalimis, po ½ dalį kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių. Nurodo, kad su atsakovu susituokė 1983-06-04, santuokoje gimė dvi dukros, kurios Å¡iuo metu jau yra pilnametės ir gyvena atskirai. Su atsakovu kaip sutuoktiniai nebegyvena jau keleri metai, nebeveda bendro Å«kio, nebendrauja, gyvena skirtinguose kambariuose.

Jos ir atsakovo santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, dėl jo nuolatinio girtavimo, barnių, žiauraus elgesio su ja, fizinio smurto naudojimo, todėl atsakovas turi jai atlyginti neturtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu. Neturtinę žalÄ sudaro fizinis skausmas, patirtas dėl atsakovo smurto, jos (ieÅ¡kovės) sunkÅ«s dvasiniai iÅ¡gyvenimai, susiję su nepagarba jai, gėda prieÅ¡ kaimynus ir artimuosius dėl netinkamo sutuoktinio elgesio, gilus emocinis sukrėtimas dėl bendrų ateities planų sužlugdymo, vieÅ¡as jos, kaip moters, su kuria santuokoje atsakovas gyveno 25 metus, pažeminimas.

Šiuo metu ji yra neįgali, tik iš dalies darbinga, gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, todėl negali susirasti gerai apmokamo darbo. Šiuo metu jos gaunamos pajamos yra 300 Lt, šių pajamų nepakanka jai išgyventi. Atsakovas yra sveikas, darbingas ir gali skirti dalį savo uždarbio jai išlaikyti. Taip pat turi būti padalytas santuokoje įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. ieškovės J.

A. ir L. A. santuokÄ , įregistruotÄ 1983-06-04 Vilniaus miesto CMS (įraÅ¡o Nr.1945), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalijo santuokos metu įgytÄ turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 132 000 Lt, po ½ dalį ieÅ¡kovei J. A. ir atsakovui L. A., 1996-01-17 paskolos grÄ Å¾inimÄ AB DnB NORD bankui paliko pagal sudarytos sutarties sÄ lygas, po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes: A. ir A., ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos ir iÅ¡laikymo priteisimo atmetė.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė santuokÄ 1983-06-04 Vilniaus miesto CMS, santuokoje gimė dvi dukros, kurios Å¡iuo metu jau yra pilnametės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktiniai santuokinio gyvenimo nebegyvena jau kelerius metus, nebeveda bendro Å«kio, nebendrauja, gyvena skirtinguose kambariuose, kad abi Å¡alys nurodė, jog santuokos metu trÅ«ko lojalumo, rÅ«pinimosi vienas kitu, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, nepateikė, konstatavo, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, vadovaudamasis CK 3.70 str. 2 d., nurodė, kad nutraukiant santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės neturtinė žala nepriteisiama.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nutraukus santuokÄ , pasibaigia ir bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 str.), ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokoje įgytÄ turtÄ , butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), padalijo kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių po ½ dalį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama prievoles pagal atsakovo 1996-01-17 sudarytÄ ilgalaikės paskolos sutartį Nr. 15 AB DnB NORD bankui palikti jai, nepateikė jokių svarių įrodymų, kad paskolos grÄ Å¾inimas pagal sutartį bÅ«tų pakeistas ir paskola bÅ«tų tik jos prievolė, taip pat į tai, kad atsakovas tinkamai vykdo įsipareigojimÄ ir paskolÄ grÄ Å¾ina, paskolos likutis yra nedidelis, kad paskolos grÄ Å¾inimui užtikrinti yra įkeistas butas, kuris po santuokos nutraukimo priklausys Å¡alims po ½ dalį, konstatavo, kad paskola turi bÅ«ti grÄ Å¾inama pagal sutarties sÄ lygas.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis iki 2010-09-07, kad jos gaunamos pajamos per mėnesį yra 285,95 Lt, kad ieÅ¡kovė yra registruota darbo biržoje, taip pat kad atsakovas Å¡iuo metu yra bedarbis, jokių pajamų negauna, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės Å¡iuo metu turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovė gali save iÅ¡laikyti pati, nors yra iÅ¡ dalies ir nedarbinga. IeÅ¡kovė J. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo sprendimÄ pakeisti, santuokÄ , įregistruotÄ 1983-06-04 Vilniaus miesto CMS, sudarytÄ tarp jos ir atsakovo L.

A. nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti jai iÅ¡ atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , 400 Lt iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos, jeigu nepagerės jos materialinė padėtis arba sveikatos bÅ«klė, kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad 2009-09-14 teismo posėdžio metu atsakovas, praÅ¡ydamas skirti terminÄ susitaikyti, pripažino, jog dėl Å¡eimos iÅ¡irimo yra kaltas jis, nes piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, kelia barnius Å¡eimoje, kartais prieÅ¡ jÄ smurtauja, niekur nedirba.

Byloje yra pažyma, kuri patvirtina, jog atsakovas prieÅ¡ jÄ yra vartojęs fizinį smurtÄ . Bandomojo laikotarpio metu dėl netinkamo atsakovo elgesio ji kvietė policijÄ . Aplinkybę, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, patvirtina tai, kad atsakovas du kartus be pateisinamos priežasties (nes buvo neblaivus) neatvyko į teismo posėdžius, jam už tai buvo skirtos baudos. Kadangi atsakovas žiauriai su ja elgėsi, paskutiniuosius gyvenimo kartu metus nuolat girtavo, dėl to jai buvo gėda prieÅ¡ kaimynus ir artimuosius, jaudinosi, kad atsakovas nesirÅ«pino Å¡eima, praÅ¡o tenkinti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

PrieÅ¡ paskutinį teismo posėdį ji dėl sveikatos bÅ«klės neteko darbo, tačiau teismas, spręsdamas klausimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė. Iki santuokos nutraukimo atsakovas ilgÄ laikÄ niekur nedirbo, ji iÅ¡laikė atsakovÄ . Å iuo metu ji yra neįgali, jos sveikatos bÅ«klei įtakÄ padarė tai, kad ji visÄ laikÄ dėl Å¡eimos sunkiai dirbo, todėl iÅ¡laikymas jai turi bÅ«ti priteistas. Be to, atsakovas po to, kai pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo, įsidarbino ir turi galimybę teikti jai iÅ¡laikymÄ .

Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovės J. A. ieÅ¡kinio reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo L. A. kaltės, nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo, nustatė, jog atsakovas neturi teikti ieÅ¡kovei iÅ¡laikymo.

Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė J. A. ir atsakovas L. A. susituokė 1983-06-04, santuokoje gimė dvi dukros, kurios yra pilnametės. IeÅ¡kovė 2009-01-26 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad su atsakovu nebeveda bendro Å«kio, gyvena skirtinguose kambariuose jau kelerius metus. IeÅ¡kovė reikalavimÄ grindė CK 3.60 str. 3 d., kuri numato sutuoktinio kaltės prezumpcijÄ , ir teigė, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo žiauraus elgesio su ja (atsakovas vartojo smurtÄ ).

Taip pat ieÅ¡kovė nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo nuolatinio girtavimo, barnių. Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog ieÅ¡kovė byloje neįrodė fakto, su kuriuo siejo atsakovo kaltės prezumpcijÄ , t. y. atsakovo žiauraus elgesio, atsakovo vartoto smurto. IeÅ¡kovė pateikė įdėtinius lapus į ambulatorinę kortelę, kuriuose nurodyta, kad 1992-11-16 ieÅ¡kovė gydytojui sakė, jog vyras namuose sudaužė durų stiklÄ ir Å¡ukės sužalojo jos veidÄ , 1997-11-18 įraÅ¡yta, kad dužo stiklas ir sužeidė ieÅ¡kovės veidÄ (b. l. 78).

Jokių kitų įrodymų ieÅ¡kovė apie atsakovo smurtÄ ar kitokį žiaurų elgesį nepateikė. Pateiktuose įrodymuose informacija įraÅ¡yta iÅ¡ ieÅ¡kovės žodžių, be to, įvykiai yra tokie seni, kad akivaizdu, jog jie nėra susiję su Å¡eimos iÅ¡irimu ieÅ¡kovės nurodytu laikotarpiu. IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo alkoholio vartojimu ir dėl to Å¡eimoje kylančiais konfliktais, barniais, yra pagrįstos įrodymais, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinio pareigas.

Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukÅ«rimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi iÅ¡tuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (CK 3.60 str. 2 d.). CK 3.27 str. numato, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, vienas kitÄ remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų galimybes prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, jog sutuoktinis tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti tik kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali prieÅ¡inti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio interesams.

Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktÄ profesijÄ , užsiėmimÄ , pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos Å¡eimos teisių ir interesų. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta CK trečiojoje knygoje, todėl, pripažinus, kad Å¡iÄ pareigÄ abu sutuoktiniai pažeidė, gali bÅ«ti taikomas CK 3.61 str. dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo.

Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 str., pažeidimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalÅ«s, jeigu tÄ pareigÄ pažeidė iÅ¡ esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos nepasitikėjimo vienu iÅ¡ sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų šalių nurodytas aplinkybes apie tai, kad buvo stokojama lojalumo, nebuvo rūpinamasi vienas kitu, pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina, nes įvertinus abiejų šalių nurodytas aplinkybes apie tarp jų kylančius konfliktus, konfliktų priežastis matyti, kad pagrindinė konfliktų priežastis yra tai, kad atsakovas vartoja alkoholinius gėrimus.

Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad savo problemÄ dėl alkoholio pripažįsta (b. l. 112). Atsakovas taip pat nurodė, kad „ieÅ¡kovei negerai su nervais“, ji sukelia konfliktus, „šaukia ant jo, Å¡okinėja prieÅ¡ jį su peiliu“, tačiau konkrečiai nenurodė, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovė konfliktuoja. IÅ¡ atsakovo nurodytų aplinkybių apie tai, kad kai ieÅ¡kovė vos pajaučia alkoholio kvapÄ , iÅ¡kviečia policijÄ , 2009-10-13 buvo kviesta policija, nes ieÅ¡kovė pajautė, kad atsakovas yra iÅ¡gėręs (b. l. 139), darytina iÅ¡vada, kad konfliktų priežastis yra tai, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, o tai, kad ieÅ¡kovė netoleruoja tokio atsakovo elgesio, negali bÅ«ti pripažinta, jog ieÅ¡kovė pažeidžia lojalumo pareigÄ , abipusės pagarbos pareigÄ .

Emocijų iÅ¡reiÅ¡kimas dėl kito sutuoktinio Å¡eiminių pareigų nevykdymo negali bÅ«ti laikomas lojalumo stoka kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2004). Atsakovas nenurodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių esminių ieÅ¡kovės, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimų, todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai pripažinta kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, kaip pažeidusi sutuoktinės pareigas, ir yra faktinis ir teisinis pagrindas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo pripažinti atsakovÄ , kaip pažeidusį sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 d. (CK 3.60 str. 2 d.).

Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pakeistina, nurodant, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. CK 3.70 str. 2 d. numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Nustačius, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, ir atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių santuoka iÅ¡iro, į santuokos trukmę, Å¡alių turtinę padėtį, į tai, kad nenustatyta, jog atsakovas žiauriai elgėsi su ieÅ¡kove, nenustatyti atsakovo smurtinio pobÅ«džio veiksmai, į ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį dėl atsakovo veiksmų, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Netenkintinas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų pagrindu nenustatytina, jog jai padaryta 10 000 Lt neturtinė žala (CK 6.250 str.). IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas visiÅ¡kai nesirÅ«pino Å¡eima, jai buvo gėda prieÅ¡ kaimynus, artimuosius, kad sveikata paÅ¡lijo dėl atsakovo kaltės, tačiau Å¡ios aplinkybės nepagrįstos įrodymais, t. y. ieÅ¡kovė neteikė įrodymų, kad atsakovas visiÅ¡kai nesirÅ«pino Å¡eima, nedavė jokių lėšų (ieÅ¡kovė nurodė, kad banko paskolÄ dengia atsakovas (b. l. 138)), kad apie atsakovo alkoholio vartojimÄ Å¾inojo kaimynai, artimieji, kad ieÅ¡kovė susirgo dėl atsakovo netinkamo elgesio (CPK 178 str.).

CK 3.72 str. 1 d. nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iÅ¡ kito sutuoktinio iÅ¡laikymÄ . Å i teisė siejama su praÅ¡ančiojo priteisti iÅ¡laikymÄ sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt. gali bÅ«ti reikÅ¡mingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar iÅ¡laikymo praÅ¡antis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save iÅ¡laikyti. Taigi teisę į iÅ¡laikymÄ turi ir darbingas sutuoktinis, jeigu jo turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti.

Vertinant, ar užtenka praÅ¡ančiam priteisti iÅ¡laikymÄ sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save iÅ¡laikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimÄ turtÄ ir pajamas užtikrinami minimalÅ«s bÅ«sto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiÅ«ros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar iÅ¡laikymÄ privalantis teikti sutuoktinis yra finansiÅ¡kai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad praÅ¡ančio priteisti iÅ¡laikymÄ sutuoktinio minimalÅ«s poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikÅ¡, kad tokiu atveju liks neužtikrinti iÅ¡laikymÄ turinčio teikti sutuoktinio minimalÅ«s poreikiai.

IÅ¡laikymui sutuoktiniui priteisti reikÅ¡mingi abu aspektai: tiek iÅ¡laikymo reikalingumas, tiek ir galimybė iÅ¡laikymÄ teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, ji gauna 285,95 Lt netekto darbingumo pensijÄ , registruota darbo biržoje, jai nuosavybės teise yra priteista ½ dalis trijų kambarių buto, ieÅ¡kovė dirbo, nors buvo nedarbinga, o tai tvirtina, kad liga jai netrukdo įsidarbinti, kad priteisus iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei iÅ¡laikymÄ , atsakovas neturėtų minimalių lėšų deramai gyventi.

Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ dalies netenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo dėl iÅ¡laikymo jai priteisimo, nes byloje buvo pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovei dėl sveikatos sutrikimų yra apribota galimybė dirbti (ieÅ¡kovė gali dirbti tik pagal negalios pobÅ«dį pritaikytoje aplinkoje, negali dirbti, kai Å¡iluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos Å¡iluminės aplinkos norminių verčių, keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, priverstiniais liemens palenkimais, darbų aukÅ¡tyje virÅ¡ 1,3 m, rekomenduojama dirbti ne visÄ darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikÄ ), ieÅ¡kovė gauna minimalias pajamas, kurios nepakankamos jos minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti, ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad reikalingos lėšos gydymuisi.

Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovei yra reikalingas išlaikymas. Pagal bylos duomenis atsakovas yra darbingas, sveikas, byloje pateikė 2009-09-14, 2010-05-25 Širvintų darbo biržos pažymas, kad nuo 2008-10-09 yra registruotas darbo biržoje, kad nuo 2009-05-15 negauna nedarbo draudimo išmokos. Įrodymai, kad atsakovas darbo biržoje yra registruotas šiuo metu, nepateikti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo pajamų šaltinį, t. y. iš kur konkrečiai gauna pinigų tam, kad galėtų patenkinti savo poreikius.

Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad kai negauna paÅ¡alpos iÅ¡ darbo biržos, dirba pas žmones (b. l. 112). Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas gauna pajamas ir turi galimybę teikti iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymÄ po 400 Lt kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis. Å is reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, nes bylos duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atsakovas gali teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , nes atsakovas, kaip ir ieÅ¡kovė, turi mokėti paskolÄ trečiajam asmeniui, byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas pagal savo profesijÄ , darbo patirtį gali gauti tokias pajamas, kurios leistų atsakovui teikti 400 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ ir užsitikrinti savo poreikių patenkinimÄ , todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinas iÅ¡laikymas, mokamas po 150 Lt kas mėnesį nuo 2001-06-20 iki ieÅ¡kovės gyvos galvos arba ieÅ¡kovė sudarys naujÄ santuokÄ (CK 3.72 str. 13 d.).

Panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteista 2280 Lt žyminio mokesčio. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovei žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti ir visus kitus su santuoka susijusius klausimus, kaip antai: nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų iÅ¡laikymo, sutuoktinio iÅ¡laikymo, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai turtas pasidalytas notarine tvarka (CK 3.62 str. 3 d.).

Taigi santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimÄ lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra iÅ¡plaukiantys iÅ¡ pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus juridiÅ¡kai reikÅ¡mingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio praÅ¡ymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimÄ dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu (CK 3.70 str. 2 d.).

Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo reiÅ¡kia bylos nagrinėjimÄ taip, kad sprendimas priimtas nekalto dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinio naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2010). Nagrinėjamoje byloje santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl nėra pagrindo iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti žyminį mokestį į valstybės biudžetÄ .

IÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistinas žyminis mokestis už patenkintus apeliacinio skundo reikalavimus, t. y. 246 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 d., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str.).Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IÅ¡ esmės patenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , nurodytos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: Å irvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimÄ pakeisti.Sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės J. A. ir atsakovo L. A. santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pakeisti, nurodant, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo L. A. kaltės. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kovės J. A. ieÅ¡kinio reikalavimai dėl neturtinės žalos ir iÅ¡laikymo priteisimo, Å¡iuos reikalavimus patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti ieÅ¡kovei J. A. iÅ¡ atsakovo L. A. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 150 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo 2011 m. birželio 20 d. iki ieÅ¡kovės gyvos galvos arba ieÅ¡kovė sudarys naujÄ santuokÄ . Panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės J. A. valstybei priteista 2280 Lt žyminio mokesčio. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo L. A. valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT 247300010112394300, AB “Swedbank” įmokos kodas 5660) 246 Lt žyminio mokesčio, 8,40 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                             Dalia Višinskienė Teisėjai                                                                      Liuda Uckienė                                                                               Alvydas Barkauskas