7e72f6e2-3eca-4c88-bb4f-7de3d43b0ed9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-31263-433/2020 Teisminio Proceso Nr. 2-68-3-25526-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o iÅ¡taisymo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas A. K. yra translytė moteris. Pagal civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us E. K. yra vyriÅ¡kos lyties (biologinė lytis) asmuo, tačiau pareiÅ¡kėjas ilgÄ laikÄ save identifikuoja kaip moterį ir gyvena kaip moteris (socialinė lytis). E. K. transseksualumas (TLK-10 kodas F64.0) oficialiai diagnozuotas „Romuvos klinikoje“ 2020 m. gegužės 27 d. PareiÅ¡kėjas, privačiai konsultuojamas endokrinologo užsienio valstybėje, yra pradėjęs ir pakaitinę hormonų terapijÄ .

Remiantis 2020 m. liepos 28 d. tyrimų rezultatais, hormoninis gydymas pareiÅ¡kėjui duoda pageidaujamų rezultatų - hormono estradiolio (E2) koncentracija kraujyje sudarė 133.5 pg/ml, o hormono testosterono (TESTO) koncentracija kraujuje sudarė 0.69 nmol/l. Sėkmingas hormoninio gydymo taikymas sÄ lygojo pageidaujamus fizinės iÅ¡vaizdos pokyčius - pareiÅ¡kėjas E. K. socialinėje erdvėje yra matomas ir atpažįstamas kaip moteriÅ¡kos lyties asmuo. Be to, pareiÅ¡kėjas sÄ moningai kryptingai konstruoja su moteriÅ¡ka lytimi sietinÄ identitetÄ , prisistato „E. K.“ vardu ir pavarde.

VienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas yra pradėjęs negrįžtamÄ lyties pakeitimo procesÄ . Atsižvelgiant į radikalius pageidaujamus fizinės iÅ¡vaizdos pokyčius, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių (toliau - CMS) su individualiais praÅ¡ymais dėl lyties, vardo ir pavardės įrašų pakeitimo civilinės bÅ«klės aktuose, siekiant sinchronizuoti Å¡iuos įraÅ¡us su tikrÄ ja pareiÅ¡kėjo E. K. lytine tapatybe ir lytimi.

E. K. praÅ¡ymus dėl lyties, vardo ir pavardės pakeitimo civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose pateikė 2020 m. liepos 21 d. CMS nusprendė netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl lyties pakeitimo (iÅ¡vada Nr. A136-1877/20(2.4.1.55-TD1) parengta 2020 m. liepos 21 d., patvirtinta 2020 m. liepos 31 d.). IÅ¡vadoje nurodoma, jog „[...] Å¡iuo metu Lietuvos Respublikos įstatymais nėra nustatytos nei lyties pakeitimo sÄ lygos, nei tvarka. Kol nėra priimtas lyties pakeitimo įstatymas, Civilinės metrikacijos skyrius neturi teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl lyties pakeitimo registravimo.

Atsižvelgiant į tokiÄ susidariusiÄ situacijÄ , t.y., kad Lietuvos Respublikoje nėra priimta teisės aktų, reglamentuojančių lyties pakeitimo klausimus, tačiau atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių teismo praktikÄ , tokiu teisiniu pagrindu galėtų bÅ«ti teismo sprendimas, kuriuo bÅ«tų iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas.“ CMS analogiÅ¡kai nusprendė netenkinti ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų dėl vardo (iÅ¡vada Nr. A136-1870/20(2.4.1.51-AD21) parengta 2020 m. liepos 21 d., patvirtinta 2020 m. liepos 22 d.) ir pavardės (iÅ¡vada Nr. A136-1871/20(2.4.1.51-AD21) parengta 2020 m. liepos 22 d., patvirtinta 2020 m. liepos 30 d.) pakeitimo.

Išvadoje Nr. A136-1871/20(2.4.1.51-AD21) dėl pavardės pakeitimo teigiama, jog „[p]areiškėjo asmens kode, kuris šiuo metu nurodytas Lietuvos Respublikos Gyventojų Registro informacinėje sistemoje ir Lietuvos Respublikos pase, esantis pirmas skaitmuo „3“, atitinka vyro gimusio XX šimtmetyje požymius. Pasirinkta pavardės K. forma neatitinka pareiškėjo lyties, ji tinkama tik moteriškos lyties asmenims. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti pareiškėjo prašymo dėl pavardės pakeitimo nėra teisinio pagrindo“.

Valstybės institucijos atsisakymas pakeisti lyties, vardo ir pavardės įraÅ¡us civilinės bÅ«klės aktuose, kad jie atspindėtų tikrÄ jÄ pareiÅ¡kėjo lytinę tapatybę, ir dėl to susidariusi situacija, kai pareiÅ¡kėjas, pradėjęs negrįžtamÄ lyties pakeitimo procesÄ , yra priverstas gyventi su jo faktinės iÅ¡vaizdos, tikrosios lytinės tapatybės ir besikeičiančios lyties neatitinkančiais asmens tapatybės dokumentais, vienareikÅ¡miÅ¡kai laikytina konstitucinės teisės į privataus gyvenimo neliečiamumÄ , įvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 8 str. 1 d., ribojimu.

Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 514 str. 2 d., pareiÅ¡kėja kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti negaliojančiomis tris aukščiau paminėtas CMS iÅ¡vadas (Nr. A136-1877/20(2.4.1.55-TD1), Nr. A136-1870/20(2.4.1.51-AD21) ir Nr. A136- 1871/20(2.4.1.51-AD21)) ir įpareigoti CMS pakeisti įraÅ¡us apie pareiÅ¡kėjos lytį, vardÄ ir pavardę civilinės bÅ«klės aktuose. Pažymėtina, jog Å¡iuo praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas nesikreipia į teismÄ dėl galimybės pakeisti civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡Ä apie asmens kodÄ , kuris taip pat leidžia pareiÅ¡kėjÄ identifikuoti kaip vyriÅ¡kos lyties asmenį.

Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmeniui suteiktas asmens kodas yra unikalus ir nekečiamas. Tačiau teisės aktai numato dvi galimas išimtis, kai gali būti suteikiamas naujas asmens kodas. Vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų duomenų formų patvirtinimo“, 113 punktu, asmeniui yra suteikiamas naujas asmens kodas, kai gimimo įraše ištaisoma vaiko gimimo data arba lytis.

Vadovaujantis Gyventojų registro įstatymu ir Gyventojų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1495 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų patvirtinimo“, valstybės įmonės „Registrų centras“ pareiga suteikti naujÄ asmens kodÄ yra iÅ¡vestinė ir atsiranda tik po civilinės bÅ«klės aktų įrašų pakeitimo ir jų duomenų pateikimo valstybės įmonei „Registrų centras“. Dėl Å¡ios priežasties darytina prielaida, jog, gavusi duomenis iÅ¡ civilinės metrikacijos skyriaus apie pakeistÄ asmens lytį, valstybės įmonė „Registrų centras“ pareiÅ¡kėjui automatiÅ¡kai sugeneruos naujÄ asmens kodÄ , kuris atspindės moteriÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjo lytį.

Savo praÅ¡ymÄ dėl lyties, vardo ir pavardės pakeitimo civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose pareiÅ¡kėjas grindžia toliau iÅ¡dėstytais argumentais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) yra konstatavęs, kad translyčių asmenų teisės patenka tarp pagal EŽTK 8 straipsnį (teisė į Å¡eimos ir privataus gyvenimo gerbimÄ ) ginamų teisių, o valstybė turi užtikrinti Å¡ias teises ir įgyvendinti su Å¡iomis teisėmis susijusias pareigas (žr. EŽTT sprendimÄ byloje Christine Goodwin prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 289957/95)).

Taip pat pažymėtina, jog valstybės yra įpareigotos, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės nuožiÅ«ros laisvę tam tikrose ribose, užtikrinti lyties pakeitimo pripažinimÄ , inter alia, pakeičiant civilinės bÅ«klės aktus (žr. EŽTT sprendimÄ byloje Grant prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 32570/03)). Vadovaujantis EŽTT jurisprudencija, sprendžiant, ar konkrečios žmogaus teisės ribojimas yra teisėtas, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡iuos tris aspektus: (a) ar ribojimas yra numatytas įstatymu; (b) ar ribojimu yra siekiama teisėtų tikslų; (c) ar ribojimas yra proporcingas pageidaujamų pasiekti teisėtų tikslų atžvilgiu.

Asmens teisę pakeisti lytį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Civilinio kodekso 2.27 straipsnis. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu bÅ«du pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniÅ¡kai įmanoma. Å io straipsnio antra dalis numato, kad lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato įstatymai. Lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustatantys teisės aktai (įstatymai) turėtų sureguliuoti du tarpusavyje itin glaudžiai susijusius lyties keitimo proceso etapus, bÅ«tent: (1) administracinės civilinės bÅ«klės aktų įrašų keitimo tvarkos reglamentavimÄ ; (2) medicininį lyties pakeitimÄ ir gydymÄ nustatantį teisinį reguliavimÄ .

Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 2.27 straipsnis neapibrėžia skirtingų lyties keitimo proceso etapų, t. y. teisinio lyties pakeitimo pripažinimo ir medicininio gydymo, tarpusavio sÄ veikos - tai turėtų padaryti lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustatantys įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kad Civilinio kodekso 2.27 straipsnio norma dėl teisės pakeisti lytį įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d. Å io įstatymo 50 straipsnio (e) dalimi Vyriausybei buvo pasiÅ«lyta iki 2003 m. sausio 1 d. parengti lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuojantį įstatymo projektÄ .

Toks Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtas įstatymo projektas Nr. IXP-2627 Seimo posėdžių sekretoriate buvo registruotas 2003 m. birželio 4 d., tačiau niekada taip ir nebuvo priimtas. 2007 m. EŽTT byloje L. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 27527/03) konstatavo, jog Lietuvos Respublikos neteisėtas neveikimas, pasireiÅ¡kiantis delsimu priimti teisės aktus, reglamentuojančius administracinę civilinės bÅ«klės aktų įrašų keitimo tvarkÄ ir medicininį lyties pakeitimÄ ir gydymÄ , prilygsta EŽTK 8 straipsnio pažeidimui.

EŽTT konstatavo, jog „Lietuvos teisėje pripažįstama jų [translyčių asmenų] teisė pasikeisti ne tik lytį, bet ir civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us <...>. Tačiau egzistuoja teisės spraga - nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties pakeitimo operacijas. Kol nebus priimtas toks įstatymas, neatrodo, kad Lietuvoje bÅ«tų teikiamos tinkamos ir prieinamos medicininės lyties pakeitimo paslaugos.” [57-oji sprendimo byloje L. prieÅ¡ LietuvÄ pastraipa] EŽTT įpareigojo LietuvÄ priimti reikiamus teisės aktus (t. y. specialų įstatymÄ , reglamentuojantį lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ ) per tris mėnesius nuo galutinio sprendimo įsigaliojimo datos.

Nepavykus to padaryti - iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui 40,000 eurų su medicininės lyties pakeitimo procedÅ«ros kaÅ¡tais užsienyje susijusiÄ turtinę žalÄ . Lietuvos Vyriausybė trumpuoju laikotarpiu pasirinko pastarÄ jį sprendimo įgyvendinimo variantÄ . Pažymėtina, jog, kompensavus turtinę žalÄ pareiÅ¡kėjui, t. y. pritaikius individualiÄ sias sprendimo įgyvendinimo priemones, EŽTT įpareigojimas priimti lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuojantį įstatymÄ niekur neiÅ¡nyko.

Praėjus daugiau nei deÅ¡imtmečiui nuo EŽTT sprendimo priėmimo, su lyties pakeitimo reglamentavimu susijusi spraga Lietuvos teisinėje sistemoje vis dar iÅ¡lieka nepaÅ¡alinta. Atkreiptinas teismo dėmesys į aplinkybę, jog, reaguodamas į Lietuvos Vyriausybės delsimÄ Ä¯gyvendinti sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ LietuvÄ , EŽTT sprendimų įgyvendinimÄ prižiÅ«rintis Europos Tarybos Ministrų komitetas 2014 metų rugsėjo mėnesį bylai pritaikė sustiprintos priežiÅ«ros procedÅ«rÄ .

Vadovaudamiesi EŽTT sprendimu byloje L. prieÅ¡ LietuvÄ ir siekdami užtikrinti efektyvų konstitucinės teisės į privataus gyvenimo neliečiamumÄ Ä¯gyvendinimÄ lytinės tapatybės pripažinimo kontekste, Lietuvos Respublikos nacionaliniai teismai buvo iÅ¡plėtoję nuosekliÄ jurisprudencinę praktikÄ , kuri įpareigoja atsakingas institucijas pakeisti translyčių asmenų, pareiÅ¡kusių reikalavimus teismui, lyties, vardo ir pavardės įraÅ¡us civilinės bÅ«klės aktuose (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-30838-294/2016, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-13394-640/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1450-553/2008 ir kt.).

Pažymėtina, kad šios teismų nutartys buvo priimtos pareiškėjų, kurie atliko chirurgines lyties keitimo operacijas užsienyje, atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje pareiškėjas dar nėra atlikęs chirurginės lyties pakeitimo operacijos, tačiau, kaip nurodoma faktinėse aplinkybėse, savo konkliudentiniais veiksmais (t. y. hormoninių preparatų vartojimu) yra aiškiai išreiškęs siekį atlikti su pageidaujamais fizinės išvaizdos pokyčiais susijusias medicinines lyties pakeitimo procedūras.

Kita vertus, Å¡iuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas nesuteikia galimybės atlikti visų su medicininiu lyties pakeitimu susijusių procedÅ«rų. Å iuo metu galiojantys teisės aktai ir nacionalinių teismų sprendimai nenumato imperatyvaus reikalavimo atlikti chirurginę lyties pakeitimo operacijÄ prieÅ¡ kreipiantis į atsakingas institucijas dėl atitinkamų įrašų civilinės bÅ«klės aktuose pakeitimo. PareiÅ¡kėjo nuomone, jo teisė į privataus gyvenimo neliečiamumÄ taip pat apima ir teisę reikalauti pakeisti įraÅ¡us civilinės bÅ«klės aktuose neatlikus chirurginės lyties pakeitimo operacijos.

Lietuvos Respublikoje neegzistuojant atskiram lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuojančiam įstatymui, su lyties pakeitimu susijusių civilinės bÅ«klės aktų įrašų keitimo tvarkos reglamentavimo požymių galima įžvelgti kituose teisės aktuose. Civilinio kodekso 2.18 straipsnis nustato civilinės bÅ«klės aktų valstybinę registracijÄ . Valstybė privalomai registruoja asmens lyties pakeitimÄ (2.18 straipsnio (8) dalis). Civilinės bÅ«klės aktai, iÅ¡skyrus partnerystę, registruojami civilinės bÅ«klės aktų registravimÄ reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 2.19 straipsnis).

Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymas (Nr. XII-2111) apskritai nemini su lyties pakeitimu susijusios civilinės bÅ«klės aktų valstybinės registracijos. Civilinio kodekso 3.281 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bÅ«klės aktai iÅ¡taisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina Teisingumo ministras. Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 buvo patvirtintos Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklės, kurių 133 punktas nustato, kad „[k]ai gimimo įraÅ¡e iÅ¡taisoma vaiko gimimo data arba lytis, jam suteikiamas naujas asmens kodas.“ Å ių taisyklių 131 punktas suteikia teisę civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä iÅ¡taisyti remiantis teismo sprendimu.

Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1495 patvirtintų Gyventojų registro nuostatų 15 punkte nustatyta, kad Gyventojų registre tvarkomi asmens duomenys, tarp jų ir asmens lytis (4 dalis). Asmens vardo ir pavardės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333, 9.5. punktas numato, kad pareiÅ¡kėjas gali pakeisti savo pavardę, jeigu turi pavardės formÄ , neatitinkančiÄ jo lyties. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios su lyties pakeitimu susijusių civilinės bÅ«klės aktų įrašų keitimo tvarkos reglamentavimo požymių turinčių teisės aktų analizės, nė vienas Lietuvos Respublikos teisės aktas nedetalizuoja „lyties pakeitimo“ teisinės sÄ vokos turinio, t. y. niekur nėra nustatyta, jog lyties pakeitimas yra registruojamas tik atlikus konkrečias medicinines procedÅ«ras, inter alia, chirurginę lyties keitimo operacijÄ .

Manytina, jog tiksliausiai „lyties pakeitimo“ teisinės sÄ vokos turinį turėtų apibrėžti lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustatantys įstatymai (Civilinio kodekso 2.27 straipsnio 2 dalis). Dėl Å¡ios priežasties darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato (ir niekada nenumatė) imperatyvaus reikalavimo atlikti chirurginę lyties pakeitimo operacijÄ prieÅ¡ kreipiantis į atsakingas institucijas dėl atitinkamų įrašų civilinės bÅ«klės aktuose pakeitimo.

Å iuo metu pareiÅ¡kėjas, net ir pageidaudamas, negalėtų atlikti chirurginės lyties keitimo operacijos Lietuvoje, nes tokios galimybės nenumato Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A858-152/2010). 2017 m. birželio-rugsėjo mėnesiais Sveikatos apsaugos ministerijoje veikė ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta parengti lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos ir gydymo apraÅ¡Ä , apimantį pirminio bei antrinio lygio psichiatro konsultacijų bei endokrinologinio gydymo pakaitine hormonų terapija paslaugų teikimÄ translyčiams asmenims.

TokiÄ ribotÄ rengiamo diagnostikos ir gydymo apraÅ¡o apimtį (t. y. nereglamentuojant chirurginių lyties pakeitimo operacijų) sÄ lygojo dvi aplinkybės. Visų pirma, Sveikatos apsaugos ministerija atsisako reglamentuoti chirurgines lyties pakeitimo operacijas tol, kol nebus priimtas atitinkamas lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuojantis atskirasis įstatymas (Civilinio kodekso 2.27 straipsnio 2 dalis). Visų antra, atsižvelgiant į progresyviÄ nacionalinių teismų jurisprudencijÄ civilinėse bylose Nr. e2YT-5329- 934/2017, Nr. e2YT-5326-987/2017, Nr. e2YT-26625-466/2017, Nr. e2YT-43448-294/2017 ir Nr. e2YT-46226-861/2017, nuspręsta reglamentuoti bÅ«tent tų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ , kurios sudarytų prielaidas translyčiams asmenims pasikeisti asmens tapatybes dokumentus teismine tvarka be privalomojo chirurginės operacijos reikalavimo.

Nepaisant šių teigiamų tendencijų, lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos ir gydymo aprašas kol kas nebuvo priimtas ir, atitinkamai, neįsigaliojo. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos sveikatos priežiūros institucijos taip pat negali nukreipti pareiškėjo atlikti chirurginės lyties pakeitimo operacijos užsienyje, nes, kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-152/2010), translyčiai asmenys nėra tinkami subjektai pasinaudoti 2001 m. rugsėjo 6 d.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 478 patvirtintų Pacientų siuntimo konsultuotis (iÅ¡sitirti) ir (ar) gydytis Europos SÄ jungos ir kitose Å¡alyse ir iÅ¡laidų apmokėjimo apraÅ¡u, nes jie neatitinka subjektams keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo manymu, jam neturėtų bÅ«ti keliamas reikalavimas atlikti chirurginę lyties pakeitimo operacijÄ prieÅ¡ kreipiantis dėl įrašų civilinės bÅ«klės aktuose pakeitimo, nes toks reikalavimas pareiÅ¡kėjui yra neįmanomas įgyvendinti ir nėra numatytas Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Siekiant įvertinti, kokia apimtimi galimybė atsisakyti pakeisti įraÅ¡us apie translyčio asmens lytį, vardÄ ir pavardę civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose, remiantis tuo, jog translytis asmuo yra neatlikęs konkrečių medicininių procedÅ«rų, inter alia, chirurginės lyties keitimo operacijos, galėtų bÅ«ti pateisinama tuo jog esÄ yra siekiama teisėtų ir demokratinėje visuomenėje bÅ«tinų tikslų, svarbu įvertinti, koks teisinis reguliavimas galioja kitose Europos Tarybos (toliau – ir ET) valstybėse narėse.

Remiantis 2019 metų duomenimis, net 28 ET valstybėse narės – tarp jų Estija, Lenkija, Danija bei Å vedija - suteikia galimybę translyčiams asmenims pasikeisti asmens tapatybės dokumentus (t. y. pakeisti civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us) be privalomosios chirurginės operacijos, sÄ lygojančios sterilizacijÄ , reikalavimo. IÅ¡ esmės tai reiÅ¡kia, jog lyties, vardo ir pavardės įraÅ¡ai civilinės bÅ«klės aktuose yra keičiami iÅ¡ anksto numatytuose ir teisiÅ¡kai reglamentuotose lyties pakeitimo proceso etapuose.

Toks lankstus reguliavimas yra grindžiamas prielaida, jog faktinę besikeičiančiÄ translyčių asmenų fizinę iÅ¡vaizdÄ atspindintys asmens tapatybės dokumentai (t. y. atitinkami ir teisingi įraÅ¡ai apie lytį, vardÄ ir pavardę) yra bÅ«tina sÄ lyga siekiant socialinės ir ekonominės lytį keičiančių asmenų integracijos. Dėl Å¡ios priežasties lyties, vardo ir pavardės įraÅ¡ai civilinės bÅ«klės aktuose yra keičiami kaip įmanoma ankstesniuose lyties keitimo proceso etapuose. 2010 metų kovo mėnesį Europos Tarybos Ministrų komiteto priimtoje rekomendacijoje CM/Rec2010(5) valstybėms narėms dėl priemonių kovai su diskriminacija seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės pagrindais (toliau - ir Rekomendacija) suformuluotas greitos, skaidrios ir prieinamos lyties pakeitimo procedÅ«ros principas.

Å is principas remiasi EŽTT jurisprudencija translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos srityje, įskaitant teisinio lyties pakeitimo pripažinimo (t. y. civilinės bÅ«klės aktų įrašų pakeitimo) reglamentavimÄ . Nors Å¡i rekomendacija nėra teisiÅ¡kai įpareigojanti, Å¡io dokumento tekstui pritarė visų 47 Europos Tarybai priklausančių valstybių narių - įskaitant ir Lietuvos Respublikos - atstovai, tokiu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡dami savanoriÅ¡kÄ nacionalinių vyriausybių pasiryžimÄ laikytis rekomendacijoje įtvirtintų nuostatų.

Nagrinėjamo pareiÅ¡kimo kontekste ypatingai aktuali Rekomendacijos 20 punkte suformuluota nuostata, bÅ«tent: „[...] nustatyti reikalavimai, įskaitant fizinės prigimties pokyčius dėl lyties pakeitimo teisinio pripažinimo, turėtų bÅ«ti nuolat peržiÅ«rimi, siekiant paÅ¡alinti perteklinius reikalavimus“. IÅ¡ esmės tai reiÅ¡kia, jog reikalavimas atlikti konkrečias medicinines procedÅ«ras, inter alia, chirurginę lyties keitimo operacijÄ , siekiant pakeisti įraÅ¡us apie translyčio asmens lytį, vardÄ ir pavardę civilinės bÅ«klės įraÅ¡uose, laikytinas pertekliniu, t. y. translyčių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumÄ pažeidžiančiu, reikalavimu, o ET priklausančios valstybės narės yra kviečiamos tokio reikalavimo atsisakyti. 2015 metų balandžio mėnesį priimtoje ET Parlamentinės asamblėjos rezoliucijoje 2048(2015) „Dėl translyčių asmenų diskriminacijos Europoje“ (toliau - ir Rezoliucija) įtvirtinami aukščiausi translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartai ET lygmeniu.

Nors Å¡i rekomendacija nėra teisiÅ¡kai įpareigojanti, Å¡io dokumento tekstui pritarė dauguma ET valstybių narių parlamentinių delegacijų atstovų, įskaitant ir tris Seimo delegacijos ET Parlamentinėje asamblėjoje narius (t. y. Dalia Kuodytė, Birutė Vėsaitė ir Emanuelis Zingeris). Nagrinėjamo pareiÅ¡kimo kontekste ypatingai aktuali Rezoliucijos 6.2.2. punkte suformuluota rekomendacija, bÅ«tent: „atsisakyti sterilizacijos ir kitų privalomųjų medicininio pobÅ«džio reikalavimų [...] kaip bÅ«tinų teisinių sÄ lygų pripažįstant asmens lytinę tapatybę teisės aktuose, numatančiuose įrašų apie asmens vardÄ ir lytį pakeitimÄ (iÅ¡taisymÄ )“.

IÅ¡ esmės tai reiÅ¡kia, jog Rezoliucijoje raginama visiÅ¡kai atsisakyti reikalavimo atlikti konkrečias medicinines procedÅ«ras, inter alia, chirurginę lyties keitimo operacijÄ , siekiant pakeisti įraÅ¡us apie translyčio asmens lytį, vardÄ ir pavardę civilinės bÅ«klės aktuose, tokiu bÅ«du realizuojant aukščiausius translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartus. Å iuo metu tarp ET priklausančių valstybių narių formuojasi nauja progresyvi paradigma, pagal kuriÄ apskritai atsisakoma bet kokio pobÅ«džio reikalavimų (pavyzdžiui, psichiatro diagnozės), pakeičiant įraÅ¡us apie lytį, vardÄ ir pavardę civilinės bÅ«klės aktuose.

Kitais žodžiais tariant, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinama kiekvieno asmens teisė pasikeisti lytį asmens tapatybės dokumentuose vadovaujantis paprasta administracinio pobÅ«džio procedÅ«ra. Ä®statymais yra pripažįstama translyčių asmenų apsisprendimo teisė dėl savo lytinės tapatybės, o valstybinės institucijos yra įpareigojamos įgyvendinti Å¡iÄ teisę greitu, skaidriu ir prieinamu bÅ«du, pakeičiant asmens tapatybės dokumentus. Toks iÅ¡imtinai individualia asmens apsisprendimo teise ir prerogatyva paremtas reguliavimas Å¡iuo metu yra įtvirtintas penkiose ET priklausančiose valstybėse narėse, bÅ«tent - Danijoje, Maltoje, Airijoje, Norvegijoje, Portugalijoje - ir atitinka pagrindinių žmogaus teisių apsaugos standartus.

Atsižvelgiant į ET lygmeniu Rekomendacijoje CM/Rec2010(5) ir Rezoliucijoje 2048(2015) kodifikuotus aukščiausius translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartus bei individualiose ET valstybėse narėse galiojantį teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog galimybė translyčiams asmenims pakeisti lyties, vardo ir pavardės įraÅ¡us civilinės bÅ«klės aktuose be reikalavimo atlikti konkrečias medicinines procedÅ«ras, inter alia, pilnÄ chirurginę lyties keitimo operacijÄ , demokratinėse visuomenėse nėra ribojama remiantis valstybės saugumo, vieÅ¡osios tvarkos, Å¡alies ekonominės gerovės interesų, teisės pažeidimų ar nusikaltimų prevencijos, gyventojų sveikatos ar dorovės bei kitų žmonių teisių ir laisvių apsaugos iÅ¡lygomis.

Veikiau prieÅ¡ingai - galimybė translyčiams asmenims pakeisti lyties, vardo ir pavardės įraÅ¡us civilinės bÅ«klės aktuose be privalomojo reikalavimo atlikti konkrečias medicinines procedÅ«ras, inter alia, pilnÄ chirurginę lyties keitimo operacijÄ , laikytina elementariu efektyvios translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartu. Ä®domu pastebėti, jog Lietuvos Respublika, neteisėtu neveikimu nuo 2003 m. liepos 1 d. ribojanti translyčių asmenų konstitucinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumÄ elgiasi dvilypiai, kadangi tarptautiniu ET lygmeniu savanoriÅ¡kai prisiima rekomendacinio pobÅ«džio reikalavimus laikytis aukščiausių standartų efektyvios translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos srityje.

Lieka įvertinti, ar ribojimas pakeisti lyties, vardo ir pavardės įraÅ¡us civilinės bÅ«klės aktuose neatlikus konkrečių medicininio pobÅ«džio procedÅ«rų, inter alia, pilnos chirurginės lyties keitimo operacijos, gali bÅ«ti laikomas proporcingu, nors Å¡iuo ribojimu ir nėra siekiama jokių teisėtų tikslų. Siekiant įvertinti, ar taikomas translyčių asmenų teisės į privataus gyvenimo neliečiamumÄ ribojimas, t.y. atsisakymas pakeisti lyties, vardo ir pavardės įraÅ¡us civilinės bÅ«klės aktuose neatlikus konkrečių medicininio pobÅ«džio procedÅ«rų, inter alia, chirurginės lyties keitimo operacijos, galėtų bÅ«ti laikomas proporcingu konstitucinės teisės ribojimu, bÅ«tina įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ toks ribojimas byloje nagrinėjamu atveju turėtų pareiÅ¡kėjui E. K.

Lyties pakeitimas yra procesas, kurio metu individai įvairių pokyčių ir procedÅ«rų pagalba iÅ¡ naujo apibrėžia savo kÅ«no santykį su individualia lytine tapatybe. Å is procesas gali, tačiau neprivalo, apimti įvairias medicinines procedÅ«ras (pavyzdžiui, pakaitinę hormonų terapijÄ ), kurių pagalba translyčiai asmenys „sinchronizuoja“ savo fizinę iÅ¡vaizdÄ su savo tikrÄ ja lytine tapatybe. Translyčių asmenų konstitucinė teisė į privataus gyvenimo neliečiamumÄ yra realizuojama per dvi pagrindines procedÅ«ras, bÅ«tent - įtvirtinant galimybę pakeisti įraÅ¡us apie asmens lytį, vardÄ ir pavardę civilinės bÅ«klės aktuose ir sudarant sÄ lygas gauti pageidaujamas su lyties pakeitimu susijusias sveikatos priežiÅ«ros procedÅ«ras, t. y. gydymÄ .

Tuo atveju, kai Å¡ios procedÅ«ros yra viena nuo kitos priklausomos, t. y. teisinis lyties pokyčio pripažinimas nėra įmanomas be konkrečių medicininio pobÅ«džio procedÅ«rų, inter alia, chirurginės lyties keitimo operacijos, yra ribojama translyčių asmenų konstitucinė teisė į privataus gyvenimo neliečiamumÄ . Situacija komplikuojasi dar labiau, kai valstybė lytį norintiems pakeisti asmenims kelia neįmanomus iÅ¡pildyti reikalavimus, t. y. nesudaro galimybių medicininiu bÅ«du pakeisti lytį nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos rėmuose.

BÅ«tent su tokia situacija Å¡iuo metu susiduria lyties pakeitimo procedÅ«rÄ pradėjusi pareiÅ¡kėjas E. K. PareiÅ¡kėjas E. K. ateityje galimai pageidautų atlikti pilnÄ lyties pakeitimo procedÅ«rÄ , įskatinat ir chirurginę lyties pakeitimo operacijÄ . Kita vertus, dėl jau daugiau nei penkiolika metų besitęsiančio neteisėto Lietuvos valstybės neveikimo, delsiant priimti lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuojančius teisės aktus, pareiÅ¡kėja net teoriÅ¡kai negalėtų gauti pageidaujamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų (t. y. chirurginės lyties keitimo operacijos) Lietuvoje.

Nepaisant Å¡ių aplinkybių, pareiÅ¡kėjas dėjo kryptingas ir nuoseklias pastangas ieÅ¡kant, identifikuojant ir pasinaudojant jos sveikatos bÅ«klei gydyti bÅ«tinomis sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis. Kaip matyti iÅ¡ prie pareiÅ¡kimo pridedamų dokumentų, visos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos (t. y. psichiatro konsultacija ir pakaitinė hormonų terapija) pareiÅ¡kėjui buvo suteiktos privačiose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, apmokamos paties pareiÅ¡kėjo lėšomis. Å ių sveikatos priežiÅ«ros paslaugų nėra įmanoma gauti valstybinėse sveikatos priežiÅ«ros įstaigose Lietuvoje, nes Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nėra patvirtintas tokių sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ reglamentuojantis diagnostikos ir gydymo apraÅ¡as.

Be to, konstatuotina, jog tolimesni medicininio transseksualumo gydymo etapai, t. y. pilna chirurginė lyties pakeitimo operacija, Lietuvoje nėra atliekama nei valstybinėse, nei privačiose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. EŽTT yra konstatavęs, jog nagrinėjant su medicininiu lyties pakeitimu susijusius teisinius klausimus, translyčiams asmenims negali bÅ«ti keliamas reikalavimas įrodyti, jog medicininis lyties keitimas (įskaitant chirurginę lyties pakeitimo operacijÄ ) yra vienintelis tinkamas diagnozuotos ligos gydymo bÅ«das, nes toks reikalavimas yra perteklinis ir pažeidžia translyčių asmenų teisę į privataus gyvenimo gerbimÄ (žr. sprendimÄ byloje Van KuckprieÅ¡ VokietijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 35968/97)).

Pažymėtina, jog Å¡ioje byloje klausimas dėl taikomo gydymo tinkamumo apskritai nenagrinėtinas, nes jis tiesiogiai nėra susijęs su pareiÅ¡kime keliamu reikalavimu, t. y. pakeisti asmens lyties, vardo ir pavardės įraÅ¡us civilinės bÅ«klės aktuose. Kita vertus, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo E. K. asmenine iniciatyva pasirinktos gydymo priemonės duoda pageidaujamų rezultatų - pareiÅ¡kėjas yra patenkintas pakaitinės hormonų terapijos sÄ lygotais fizinės iÅ¡vaizdos pokyčiais, o hormono estradiolo (E2) koncentracija kraujyje pareiÅ¡kėjo atveju patenka į biologinės moteriÅ¡kos lyties individams bÅ«dingÄ normÄ .

Galiausiai pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas socialinėje erdvėje yra atpažįstamas iÅ¡imtinai kaip moteriÅ¡kos lyties asmuo, o tai sÄ lygojo konkliudentiniai pareiÅ¡kėjo veiksmai siekiant su medicininiu lyties pakeitimu susijusiu fizinės iÅ¡vaizdos pokyčiu. Net ir tuo atveju, kai translyčiai asmenys laisva valia pageidauja atlikti medicininę lyties pakeitimo procedÅ«rÄ , Å¡is reikalavimas teisinio lyties pakeitimo pripažinimo kontekste laikytinas pertekliniu reguliavimu. TokiÄ pozicijÄ lemia trys pagrindinės priežastys, bÅ«tent: (a) ne visi translyčiai asmenys pageidauja atlikti medicininę lyties pakeitimo procedÅ«rÄ ; (b) dėl individualios sveikatos bÅ«klės ne visiems translyčiams asmenims yra įmanoma medicininiu bÅ«du pakeisti lytį; (c) asmens lyties, vardo ir pavardės pakeitimo civilinės bÅ«klės aktuose atžvilgiu asmens biologinės lyties charakteristikos nėra svarbios, nes Å¡ia procedÅ«ra siekiama įtvirtinti bÅ«tent subjektyvų asmens savęs priskyrimÄ vienai ar kitai lyčiai (socialinė lytis), tokiu bÅ«du sudarant sÄ lygas efektyviai dalyvauti ekonominiame bei socialiniame Å¡alies gyvenime.

BÅ«tent trečioji priežastis nagrinėjamos bylos kontekste yra ypatingai aktuali pareiÅ¡kėjo E. K. atžvilgiu. Dėl sėkmingai taikomos pakaitinės hormonų terapijos sÄ lygotų pageidaujamų fizinės iÅ¡vaizdos pokyčių, pareiÅ¡kėjas E. K. socialinėje erdvėje yra matomas ir atpažįstamas kaip moteriÅ¡kos lyties asmuo. PareiÅ¡kėjas kryptingai konstruoja savo socialinį identitetÄ kaip moteriÅ¡kos lyties asmuo darbovietėje, draugų ir pažįstamų rate, socialiniuose tinkluose ir kitur.

PareiÅ¡kėjas taip pat nuolatos dėvi įprastai su moteriÅ¡ka lytimi asocijuojamus drabužius, augina ilgus plaukus, kalba ir elgiasi „moteriÅ¡kai“. Kita vertus, pareiÅ¡kėjo asmens tapatybės dokumentuose yra nurodyta vyriÅ¡ka lytis ir su ja asocijuojamas asmens kodas (prasidedantis skaičiumi „3“). Toks faktinis neatitikimas tarp pareiÅ¡kėjo realios iÅ¡vaizdos ir asmens tapatybės dokumentų turi didelį poveikį pareiÅ¡kėjo gyvenimui tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dėl dabartinės situacijos potencialiai galėtų bÅ«ti suvaržyta pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvė keliaujant ir kertant valstybės sienÄ , nes bÅ«tų kvestionuojamas pareiÅ¡kėjo pateikiamų asmens tapatybės dokumentų autentiÅ¡kumas.

PareiÅ¡kėjas nuolatos nerimauja dėl neatitikimo tarp faktinės fizinės iÅ¡vaizdos ir asmens tapatybės dokumentų sÄ lygotų situacijų, kai bus priverstas atsakyti į nemalonius ir teisę į privataus gyvenimo neliečiamumÄ pažeidžiančius klausimus. Dėl neatitikimo tarp faktinės fizinės iÅ¡vaizdos ir asmens tapatybės dokumentuose nurodytų asmens lyties, vardo ir pavardės įrašų pareiÅ¡kėja nuolatos susiduria su žeminančiomis situacijomis, pavyzdžiui, atsiimant siuntinį paÅ¡to skyriuje ar norint atidaryti sÄ skaitÄ banke, kreipiantis į medikus ir bet kur kitur, kai, papraÅ¡ius pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentÄ , pareiÅ¡kėjas yra priverstas atskleisti savo translytę lytinę tapatybę ir tokiu bÅ«du susidurti su neabejotinomis prieÅ¡iÅ¡kumo ar diskriminacijos apraiÅ¡komis.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad galimybė atsisakyti pakeisti lyties, vardo ir pavardės įraÅ¡us civilinės bÅ«klės aktuose neatlikus konkrečiu medicininio pobÅ«džio procedÅ«rų, inter alia, chirurginės lyties keitimo operacijos, neproporcingai apribotu pareiÅ¡kėjo E. K. konstitucinę teisę į privataus gyvenimo gerbimÄ . Turėdamas faktinę asmens iÅ¡vaizdÄ , tikrÄ jÄ lytinę tapatybę ir besikeičiančiÄ lytį atspindinčius asmens tapatybės dokumentus, pareiÅ¡kėjas galėtų sėkmingiau integruotis socialiniame ir ekonominiame gyvenime, nesusidurtų su nuolatinėmis stresÄ , įtampÄ ir nerimÄ keliančiomis situacijomis, nebÅ«tų priverstas nuolatos prieÅ¡ savo valiÄ atskleisti savo translytės tapatybės aplinkiniams.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato imperatyvaus reikalavimo atlikti chirurginę lyties keitimo operacijÄ prieÅ¡ kreipiantis į atsakingas institucijas dėl atitinkamų įrašų civilinės bÅ«klės aktuose pakeitimo, o tokio reikalavimo nustatymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingas, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o:

1) pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. liepos 21 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-1877/20(2.4.1.55-TD1), 2020 m. liepos 21 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-1870/20(2.4.1.51-AD21) ir 2020 m. liepos 22 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-1871/20 (2.4.1.51-AD21);

2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti įraÅ¡Ä apie pareiÅ¡kėjo lytį civilinės bÅ«klės aktuose taip, kad Å¡is įraÅ¡as atspindėtų moteriÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjo lytį (įraÅ¡Ä apie asmens lytį pakeisti iÅ¡ „VYR/M“ į „MOT/F“);

3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti įraÅ¡us apie pareiÅ¡kėjo vardÄ ir pavardę civilinės bÅ«klės aktuose taip, kad Å¡ie įraÅ¡ai atspindėtų moteriÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjo lytį (įraÅ¡Ä apie asmens vardÄ pakeisti iÅ¡ „A. į „E.“, o įraÅ¡Ä apie asmens pavardę pakeisti iÅ¡ „K.“ į „K.“). PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad iki (duomenys neskelbtini) jis buvo sudaręs santuokÄ su moterimi.

PareiÅ¡kėjas su savo buvusia sutuoktine turi nepilnametį sÅ«nų. PareiÅ¡kėjo manymu, CK 2.27 straipsnyje įtvirtintas materialusis reikalavimas nebÅ«ti sudarius santuokos ir iÅ¡ to kylantis imperatyvus reikalavimas nutraukti jau sudarytÄ santuokÄ , siekiant realizuoti teisę į lytinės tapatybės pripažinimÄ , grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių konvencijos 8 str. 1 d. įtvirtintÄ teisę į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustatantys teisės aktai (įstatymai) turėtų sureguliuoti ne tik tarpusavyje susijusius administracinio ir medicininio lyties keitimo proceso etapus, bet ir užtikrinti konstitucinių teisių apsaugÄ jau po teisės į lytinės tapatybės pripažinimÄ realizavimo, pavyzdžiui, užtikrinant galimybę pareiÅ¡kėjui iÅ¡laikyti teisinį ryšį su savo sÅ«numi, neatskleidžiant savo tranlsytės tapatybės fakto. 2017 m. lapkričio 3 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija registravo progresyvų Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo projektÄ , tačiau kol kas Å¡is įstatymo projektas nebuvo teiktas Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti. Iki tol, kol bus priimtas Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo projektas, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o sudaryti galimybę, kad jo civilinės bÅ«klės aktų įrašų pasikeitimai automatiÅ¡kai neatsispindėtų jo sÅ«naus gimimo liudijime. Buvusi pareiÅ¡kėjo sutuoktinė Å¡iÄ pozicijÄ palaiko 2020 m. rugpjūčio 13 d. pareiÅ¡kimu.

PareiÅ¡kėjas supranta, jog pareiÅ¡kime yra nagrinėjami klausimai, susiję su jo asmeniniu gyvenimu bei asmens duomenimis. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (toliau - Vilniaus miesto CM skyrius) atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodoma, kad civilinės bÅ«klės aktų įrašų iÅ¡taisymo ir pakeitimo tvarkÄ reglamentuoja 2015-12-03 LR civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymas Nr. XII-2111, Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklės, patvirtintos LR teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334.

Vardai ir pavardės keičiami vadovaujantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėmis, patvirtintomis LR teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333. PareiÅ¡kėjas 2020-07-21 pateikė praÅ¡ymÄ Vilniaus miesto CM skyriui iÅ¡taisyti pareiÅ¡kėjo gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono Skirsnemunės seniÅ«nijoje, kÅ«dikio lytį iÅ¡ vyras į moteris, taip pat pakeisti vardÄ ir pavardę iÅ¡ A. K. į E. K.. Vilniaus miesto CM skyrius 2020-07-21 iÅ¡vadoje Nr. A136-1877/20(2.4.1.55-TD1), 2020-07-21 iÅ¡vadoje Nr. A136-1870/20(2.4.1.51-AD21) ir 2020-07-20 iÅ¡vadoje Nr. A136-1871/20(2.4.1.51-AD21), pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų nepatenkino nesant teisinio pagrindo.

Asmens teisę pakeisti lytį reglamentuoja LR civilinio kodekso (toliau - CK) 2.27 straipsnis, kuriame nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu bÅ«du pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniÅ¡kai įmanoma. Å io straipsnio antra dalis numato, kad lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato įstatymai. Toks specialus įstatymas nėra priimtas. Taigi Å¡iuo metu Lietuvos Respublikos įstatymais nėra nustatytos nei lyties pakeitimo sÄ lygos, nei tvarka. CK 2.18 straipsnio 8 punktas įpareigoja valstybę privalomai registruoti civilinės bÅ«klės aktÄ - asmens lyties pakeitimÄ .

Atsižvelgiant į tokiÄ susidariusiÄ situacijÄ , t.y., kad Lietuvos Respublikoje nėra priimta teisės aktų, reglamentuojančių lyties pakeitimo klausimus, tačiau atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , tokiu teisiniu pagrindu galėtų bÅ«ti teismo sprendimas, kuriuo bÅ«tų iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas. Gyventojų registro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2014-12-23 nutarimu Nr. 1495, (toliau-Nuostatai) 22 ir 24 punktuose nustatyta, kad asmens kodÄ suteikia Registrų centras.

Nuostatų 25 punkte, nustatyta, kad asmens kodo struktūra jo suteikimo metu nustatoma vadovaujantis LR gyventojų registro įstatymo 8 straipsniu ir Lietuvos Respublikos standartu (LST 1185-91). LR Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnis numato, kad pirmasis asmens kodo skaitmuo turi atitikti asmens lytį ir gimimo šimtmetį. Asmeniui suteiktas asmens kodas yra unikalus ir nekeičiamas. Tačiau teisės aktai numato dvi išimtis, kai gali būti suteikiamas naujas asmens kodas. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334,133 punktu, kai gimimo įraše ištaisoma vaiko gimimo data arba lytis, jam suteikiamas naujas asmens kodas.

PareiÅ¡kėjo asmens kode, kuris Å¡iuo metu nurodytas Gyventojų registre ir asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, esantis pirmas skaitmuo „4“, atitinka moters gimusio XX Å¡imtmetyje požymius. PareiÅ¡kėjo turima vardo ir pavardės forma A. K. atitinka jo lyties įraÅ¡Ä . Pasirinkta vardo ir pavardės forma E. K. ttinkama moteriÅ¡kos lyties asmenims. Taigi pareiÅ¡kimo tenkinimo atveju, Vilniaus miesto CM skyrius iÅ¡taisys įraÅ¡us apie pareiÅ¡kėjo vardÄ , pavardę ir lytį taip, kad jie atspindėtų moteriÅ¡kÄ jÄ lytį.

Pareiškėjas prašo sudaryti galimybę, kad jo civilinės būklės aktų įrašų pakeitimai automatiškai neatspindėtų jo biologinio vaiko gimimo liudijime. Iš byloje esančio pareiškėjo sūnaus gimimo liudijimo matyti, kad jis yra nepilnametis asmuo gimęs (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad asmeniui pakeitus lytį ir atitinkamai pakeitus jo civilinės būklės aktų įrašus, pakeitimai nėra įrašomi šio asmens biologinių vaikų gimimo įrašuose.

LR civilinio proceso kodekso 514 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas bylÄ dėl civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o iÅ¡taisymo ar pakeitimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä iÅ¡taisyti, pakeisti arba jeigu Å¡ie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini. Taip pat informuojame, kad bendrosios kompetencijos teismas yra iÅ¡nagrinėjęs civilines bylas dėl asmenų lyties įraÅ¡o, asmens kodo, vardų ir pavardžių pakeitimo (iÅ¡taisymo).

Vilniaus miesto CM skyrius, vadovaudamasis priimtais teismo sprendimais, yra pakeitęs asmenų lyties įraÅ¡Ä jų civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose (ko pasėkoje pasikeitė ir asmens kodas), taip pat vardus, pavardes. PareiÅ¡kimas tenkintinas. PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. K. yra translytė moteris, kuris pagal civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us yra vyriÅ¡kos lyties (biologinė lytis) asmuo, tačiau ilgÄ laikÄ save identifikuoja kaip moterį ir gyvena kaip moteris (socialinė lytis).

PareiÅ¡kėjui transseksualumas (TLK‑10 kodas F64.0) oficialiai diagnozuotas 2020 m. gegužės 27 d. „Romuvos klinikoje“. PareiÅ¡kėjas yra pradėjęs gydymÄ pakaitinę hormonų terapijÄ , kuri duoda pageidaujamų rezultatų (2020 m. liepos 28 d. gydytojo endokrinologo iÅ¡raÅ¡as). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad sėkmingas hormoninio gydymo taikymas lėmė pageidaujamus fizinės iÅ¡vaizdos pokyčius – pareiÅ¡kėjas socialinėje erdvėje yra matomas ir atpažįstamas kaip moteriÅ¡kos lyties asmuo, todėl konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas yra pradėjęs lyties pakeitimo procesÄ .

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių su praÅ¡ymais dėl lyties, vardo, pavardės ir asmens kodo įrašų iÅ¡taisymo civilinės bÅ«klės aktuose, siekiant sinchronizuoti Å¡iuos įraÅ¡us su tikrÄ ja pareiÅ¡kėjo lytine tapatybe ir lytimi. 2020-07-21 iÅ¡vada Nr. A136-1877/20(2.4.1.55-TD1), 2020-07-21 iÅ¡vada Nr. A136-1870/20(2.4.1.51-AD21) ir 2020-07-20 iÅ¡vada Nr. A136-1871/20(2.4.1.51-AD21) Civilinės metrikacijos skyrius netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų, nes Å¡iuo metu Lietuvos Respublikos įstatymais nėra nustatytos lyties pakeitimo sÄ lygos bei tvarka.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡iuo metu jo gimimo lytis ir tikrasis lytinis identitetas nesutampa, ir jis, pradėjęs lyties pakeitimo procesÄ , yra priverstas gyventi su jo faktinės iÅ¡vaizdos, tikrosios lytinės tapatybės ir besikeičiančios lyties neatitinkančiais asmens tapatybės dokumentais, kas laikytina konstitucinės teisės į privataus gyvenimo neliečiamumÄ , įvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, ribojimu.

Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjas prašė teismo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių iÅ¡taisyti įraÅ¡us apie pareiÅ¡kėjo lytį, vardÄ ir pavardę, kad jie atspindėtų pareiÅ¡kėjo moteriÅ¡kÄ jÄ lytį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.27 straipsnį, nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu bÅ«du pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniÅ¡kai įmanoma. Lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato įstatymai, tačiau pareiÅ¡kimo nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikoje priimtų lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustatančių įstatymų nėra (CK 2.27 straipsnio 2 dalis).

CK 2.18 straipsnio nuostatos įpareigoja valstybę asmens lyties pakeitimÄ registruoti privalomai. Civilinės bÅ«klės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir iÅ¡taisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 straipsnis). 2006 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 112 punkto 2 papunktyje nustatyta, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us leidžiama pakeisti, jei reikia pakeisti asmens lytį, vardÄ ir pavardę dėl lyties pasikeitimo ar pakeitimo, o civilinės bÅ«klės akto pakeitimo įraÅ¡as įraÅ¡omas remiantis teismo sprendimu (Taisyklių 116.1 punktas). 2007 m. birželio 26 d.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu V-230 patvirtintų Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų 7.3. punkte pareiga sudaryti ir suteikti asmeniui kodÄ pavesta VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamentui, o asmens kodo suteikimo tvarkos apraÅ¡o 3.5. punkte nustatyta, kad asmens kodas suteikiamas asmenims, pakeitusiems lytį. IÅ¡ nurodytų teisės normų darytina iÅ¡vada, kad įstatymo leidėjas nustatė galimybę iÅ¡taisyti civilinės bÅ«klės aktuose įraÅ¡us, identifikuojančius asmens lytį, tuo atveju, jei asmuo, sulaukęs pilnametystės ir nebÅ«damas santuokoje, mediciniÅ¡kai pakeitė lytį.

Kadangi įstatymo leidėjas iki šiol nėra priėmęs įstatymo dėl lyties pakeitimo procedūrų taikymo, įrašų dėl pareiškėjo prašymo dėl lyties, vardo ir pavardės keitimo nagrinėtinas ir nustatytinas teisme ypatingosios teisenos tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo transseksualumas diagnozuotas „Romuvos klinikoje“ 2020 m. gegužės 27 d., pradėtas gydymas pakaitine hormonų terapija, dėl kurių pareiškėjas socialinėje erdvėje yra matomas ir atpažįstamas kaip moteriškos lyties asmuo.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, kuris nėra sudaręs galiojančios santuokos (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)), yra pradėjęs negrįžtamus medicininius procesus dėl savo biologinės lyties keitimo bei save jau ilgÄ laikÄ socialiniame gyvenime suvokia ir identifikuoja kaip moterį; Å¡ias aplinkybes patvirtina medicininiai tyrimai. Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad asmens civilinės bÅ«klės aktuose esantis įraÅ¡as apie lytį turi atitikti faktinę padėtį, nes tik tokiu bÅ«du bus užtikrinta asmens, pradėjusio negrįžtamus biologinės lyties keitimo procesus, privataus gyvenimo apsauga bei nebus pažeidžiamas asmens orumas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis, 21 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, CK 2.18 straipsnio 8 punktas, 2.27 straipsnis, CPK 3 straipsnio 6 dalis, 5 straipsnis).

Å iuo metu teisės aktai įstatyminiu lygmeniu neapibrėžia sÄ vokos „lyties pakeitimas“ ar „lyties pakeitimas medicininiu bÅ«du“. SÄ voka „lyties pakeitimas“ neturi bÅ«ti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu, o turi bÅ«ti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęs sutapatinamas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai duomenys (konstatuotas transseksualumas, sėkmingas hormonų terapijos taikymas), tiek paties asmens socialinis elgesys (prisistatymas kitu vardu, pavarde nei biologinę lytį atitinkantis vardas, pavardė; dėvėjimas kitos lyties rÅ«bus; kitai lyčiai bÅ«dingi iÅ¡vaizdos pokyčiai bei elgsena, ir pan.).

Taigi, pagrindinės teisinės prielaidos civilinės bÅ«klės aktų įrašų keitimui yra asmeniui diagnozuotas transeksualumas ir asmens identifikavimas savęs kaip atitinkamos lyties. Å ios aplinkybės byloje nustatytos. Dėl Å¡ios priežasties, siekiant apsaugoti prigimtines žmogaus teises (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis), įskaitant teisę pilnamečiui asmeniui nuspręsti dėl lyties keitimo (CK 2.27 straipsnis); taip pat žmogaus konstitucines teises į orumÄ bei privataus gyvenimo neliečiamumÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22 straipsniai), užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio įgyvendinimÄ , atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo formuojamÄ teisminę praktikÄ , vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl civilinės bÅ«klės aktų įrašų pakeitimo tenkintini.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2020-07-21 iÅ¡vada Nr. A136-1877/20(2.4.1.55-TD1), 2020-07-21 iÅ¡vada Nr. A136-1870/20(2.4.1.51-AD21) ir 2020-07-20 iÅ¡vada Nr. A136-1871/20(2.4.1.51-AD21) naikintinos; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas iÅ¡taisyti įraÅ¡us apie pareiÅ¡kėjo lytį ir asmens kodÄ taip, kad jie atspindėtų moteriÅ¡kÄ jÄ lytį; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas iÅ¡taisyti įraÅ¡us apie pareiÅ¡kėjo vardÄ ir pavardę taip, kad jie atspindėtų moteriÅ¡kÄ jÄ lytį, t. y. vardÄ pakeisti iÅ¡ „A.“ į „E.“, o pavardę pakeisti iÅ¡ „K.

į „K.“. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kimÄ padavusio asmens tikslas yra įgyvendinti savo teisę pakeisti lytį, kuri nėra pažeidžiama vien todėl, kad vaiko gimimo įraÅ¡e liks užfiksuota pareiÅ¡kimÄ padavusio asmens biologinė lytis, vaiko dokumente įraÅ¡as apie jo biologinio tėvo vardÄ , pavardę ir lytį paliekami nepakeisti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, nusprendžia: pareiÅ¡kėjo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. liepos 21 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-1877/20(2.4.1.55-TD1, 2020 m. liepos 21 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-1870/20(2.4.1.51-AD21) ir 2020 m. liepos 20 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-1871/20(2.4.1.51-AD21). Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, juridinio asmens kodas 188710061, iÅ¡taisyti įraÅ¡us apie pareiÅ¡kėjo lytį civilinės bÅ«klės aktuose taip, kad Å¡ie įraÅ¡ai atspindėtų moteriÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjo lytį (įraÅ¡Ä apie asmens lyti pakeisti iÅ¡ „VYR/M“ į MOT/F).

Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, juridinio asmens kodas 188710061, iÅ¡taisyti įraÅ¡us apie pareiÅ¡kėjo vardÄ ir pavardę civilinės bÅ«klės aktuose taip, kad jie atspindėtų moteriÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjo lytį, t.y. vardÄ pakeisti iÅ¡ „A.“ į „E.“, o pavardę – iÅ¡ „K.“ į „K.“. Nekeisti pareiÅ¡kėjo A. K. asmens duomenų jo nepilnamečio vaiko V. K. (gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Edvardas Juozėnas