7e6fac9d-463d-4587-b382-50b4e7bd5a71 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1768-1131/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12832-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, sekretoriaujant Dianai Abent, dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei, kaltinamajam S. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vykdantis individualiÄ veiklÄ , anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : S. K. vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2022 m. balandžio 15 d. apie 2.20 val. Vilniuje, Geležinkelio g., ties pastatu Nr. 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Mokka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2022 m. balandžio 15 d. 2.25 val. pirmuoju testavimu, alkoholio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. 1527145) buvo nustatytas 1,58 promilių girtumas, 2022 m. balandžio 15 d. 2.46 val. antruoju testavimu, alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas.

Tokiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. K. kaltę pripažino. PaaiÅ¡kino, kad iki 23 val. su draugais gėrė alų, po to vandenį, kolÄ ir prieÅ¡ iÅ¡einant iÅ¡gėrė tekilos. Boltas kainavo 11 Eur, Å¡alia stovėjo (duomenys neskelbtini), norėjo sutaupyti ir pasirinko (duomenys neskelbtini). Gėrė tuščiu skrandžiu, dėl to promilės taip sukilo. Buvo alkanas, pavargęs, neturėjo su savimi matuoklio, bet nesijautė girtas.

Ramiai važiavo namo, nenorėjo pažeisti jokių taisyklių, tiesiog turėjo daugiau promilių, nei tikėjosi. Gailėjosi dėl to, kÄ padarė. Žino, kad automobilio vertė yra 30 000 Eur, pasakė tyrėja. Jo pajamos įvairios, vasarÄ didesnės, žiemÄ mažesnės, dirba su projektais, todėl vasarÄ turi daugiau darbo. Pajamos per metus tarp 15 000-20 000 Eur. Ä® mėnesį gauna 1500 Eur, turi mokėti už butÄ , studijÄ , nežino, per kiek metų iÅ¡mokėtų tokiÄ sumÄ . IÅ¡ (duomenys neskelbtini) gavo 1500 Eur baudÄ už tai, kad važiavo iÅ¡gėręs ir pažeidė jų taisykles.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , paaiÅ¡kino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, o kaltinamasis, kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė iÅ¡samius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. V. paaiÅ¡kino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos bÅ«rio vyriausiuoju patruliu. 2022 m. balandžio 15 d. patruliuodamas kartu su vyriausiÄ ja patrule G. A. ir specialistu M. V., apie 2.20 val., pastebėjo įtartinai vinguriuojantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo Vilniuje, Geležinkelio gatve. Automobilį pasivijo ir sustabdė Geležinkelio gatvėje, ties pastatu Nr.

3. Tada jis priėjo prie automobilio vairuotojo, prie vairo sėdėjo vyras. PapraÅ¡ius dokumento, jis jam pateikė savo dokumentÄ , kaip vėliau paaiÅ¡kėjo tai buvo S. K. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, iÅ¡ jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo neriÅ¡liai, kai su juo bendravo. Jo kolega jo (S. K.) paklausė, kada paskutinį kartÄ vartojo alkoholinius gėrimus. Vairuotojas atsakė, kad prieÅ¡ pusvalandį, kelis stikliukus. Tada jo kolega alkotesteriu patikrino vairuotojo asmens girtumo (neblaivumo) laipsnį ir apie 2.25 val., buvo nustatytas 1,58 promilių laipsnis.

Apie 2.46 val. alkotesteriu dar kartÄ buvo patikrintas girtumo (neblaivumo) laipsnis, ir buvo nustatytas 1,74 promilių laipsnis. Nustatė, kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklauso automobilis. Susisiekė su įmonės darbuotoju, Å¡is paaiÅ¡kino, kad atvykti į vietÄ pasiimti automobilio nebus galimybės. Kadangi automobilis KET nepažeidė, buvo paliktas stovėti (b. l. 35-38). IÅ¡ 2022 m. balandžio 15 d. Vilniaus apskrities VPK kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo D.

J. praneÅ¡imo apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad 2022 m. balandžio 15 d. apie 2.25 val., Vilniaus m. sav., Geležinkelio g. 3., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, S. K. vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1-2). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų matyti 2022 m. balandžio 15 d. pranešėjo praneÅ¡imas, kad 2022 m. balandžio 15 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu L.

V. ir specialistu M. V. pastebėjo įtartinai vinguriuojantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris važiavo Geležinkelio gatve. Sustabdžius automobilį Geležinkelio g. 3, už vairo sėdėjo, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo S. K., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo neriÅ¡liai. Pabendravus su asmeniu, jis paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ pusę valandos iÅ¡gėrė kelis stikliukus alkoholinio gėrimo. Patikrinus blaivumÄ 2.25 val. pirmu pÅ«timu buvo nustatytas 1,58 promilių girtumas, patikrinus antru pÅ«timu 2.46 val. buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas.

Bendraujant su asmeniu, Å¡is neneigė, kad bÅ«damas neblaivus vairavo automobilį, su padarytu pažeidimu sutiko ir dėl to gailėjosi. Automobilis priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)”, susisiekus su įmonės darbuotoju, Å¡is paaiÅ¡kino, kad atvykti į vietÄ pasiimti automobilio galimybės neturi, todėl automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas stovėti nepažeidžiant KET. Asmeniui įteiktas Å¡aukimas, asmuo paleistas, savarankiÅ¡kai grįžo namo su taksi (b. l. 5-8).

Iš Vilniaus apskrities VPK rinktinės ,,Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiosios patrulės G. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu L. V. ir specialistu M. V. pastebėjo įtartinai vinguriuojantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo Geležinkelio gatve. Sustabdžius automobilį Geležinkelio g. 3, už vairo sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo S. K., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai.

Pabendravus su asmeniu, jis paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ pusę valandos iÅ¡gėrė kelis stikliukus stipraus gėrimo. Patikrinus blaivumÄ 2.25 val. pirmu pÅ«timu buvo nustatytas 1,58 promilių girtumas, patikrinus antru pÅ«timu 2.46 val. buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas. Bendraujant su asmeniu, Å¡is neneigė, kad bÅ«damas neblaivus vairavo automobilį, su padarytu pažeidimu sutiko ir dėl to gailisi. Automobilis priklauso įmonei ,,(duomenys neskelbtini)’’, susisiekus su įmonės darbuotoju, Å¡is paaiÅ¡kino, kad atvykti į vietÄ pasiimti automobilio galimybės neturi, todėl automobilis automobilį „Opel“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas stovėti nepažeidžiant KET. Asmeniui įteiktas šaukimas, asmuo paleistas, savarankiškai grįžo namo su taksi (b. l. 20). Iš 2022 m. balandžio 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. 1 matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios naudotojas S. K. (b. l. 21-26). Iš 2022 m. balandžio 15 d. Vilniaus apskrities VPK rinktinės „Vytis“ neblaivumo nustatymo akto, matyti, kad S. K. pirmo patikrinimo alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL-0676 metu, t. y. 2.25 val. buvo nustatytas 1,58 promilių girtumas.

Pakartotinai patikrinus asmens blaivumÄ 2.46 val. S. K. nustatytas 1,74 promilių girtumas. Akte taip pat nurodyta, kad jam nustatyti Å¡ie neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamasis neblaivumo nustatymo aktÄ pasirašė (b. l. 28-31). IÅ¡ autotransporto kainų Lietuvoje bendrovės „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „Opel Mokka Ultimate“ 2022 m. balandžio mėnesio kaina su PVM 30 420 Eur (b. l. 32). IÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų bazės informacijos matyti, kad automobilis „Opel Mokka“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 33). Ä®rodymų vertinimas ir kaltinamojo veikos kvalifikavimas Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Iš BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.:

1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas;

2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai;

3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Opel Mokka Ultimate“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,58 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Taigi, byloje esantys įrodymai visiÅ¡kai patvirtino S. K. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Apklaustas teisme S. K. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, t. y. vartojo alkoholinius gėrimus, po to vairavo automobilį. Tai, jog S. K. vairavo automobilį, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo L. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, BIRT žiÅ«ryklės duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitų rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintÄ draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Ä®vertinus pirmiau iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , konstatuotina, kad S. K. 2022 m. balandžio 15 d. apie 2.20 val. Vilniuje, Geležinkelio g., ties pastatu Nr. 3, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Mokka“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,58 promilių etilo alkoholio koncentracija.

S. K. veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Bausmės skyrimas BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ S. K. padarė tyčinę baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ transporto eismo saugumui, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis). S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad S. K. jauno amžiaus, nevedęs, Sodros duomenimis vykdantis individualiÄ veiklÄ (b. l. 73), daug kartų baustas administracine tvarka, dalies paskirtų baudų nesumokėjęs (b. l. 81-102), anksčiau neteistas, užsienyje baustas už teisės pažeidimus, susijusius su narkotinių medžiagų gamyba ir neteisėta jų prekyba (b. l. 75-79). Byloje nėra duomenų apie jo gydymÄ si psichiatrinėse ligoninėse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybės ligų įskaitÄ .

Atsižvelgiant į visa tai, teismas sprendžia, kad už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ S. K. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ , bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, parenkant jos dydį artimÄ Å¡ios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai – 51 MGL, t. y. 2550 Eur dydžio baudÄ . Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – skirtina galutinė 34 MGL, t. y. 1700 Eur dydžio bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudÄ Ä¯ teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitÄ teismo nustatytÄ laikotarpį.

Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo materialinę padėtį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dvideÅ¡imt keturių mėnesių – baudos sumokėjimo terminÄ . Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali bÅ«ti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Å is terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.). S. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus, nustatytas 1,58 promilių girtumo laipsnis, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir Å¡iurkÅ¡tus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. S. K., bÅ«damas neblaivus, vairavo transporto priemonę mieste, nakties metu, kėlė grėsmę ne tik aplinkiniams, bet ir sau pačiam.

Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumÄ ir atsainų požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintÄ nusikaltimÄ , ir nustatant jos terminÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti kaltininkui keliÄ toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam bÅ«tina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminÄ , teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis pirmÄ kartÄ padarė tokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, jos terminÄ nustatant mažesnį nei įstatyme nurodytas jos vidurkis – uždraudimas vieneriems metams keturiems mėnesiams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. balandžio 19 d.

Teismo vertinimu, Å¡is terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Apie priimtÄ sprendimÄ praneÅ¡tina VĮ „Regitra“. Baudžiamajame įstatyme nustatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebÅ«tų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimÄ turtÄ galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis) kaltinamajam skirtina dėl to, kad bylos duomenimis nustatyta, jog S. K., nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį „Opel Mokka“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, bet trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 33).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali bÅ«ti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natÅ«ra Å¡iuo atveju negalimas. Å iame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiÅ¡kia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir Å¡io turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ esmės yra imperatyvus, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Opel Mokka“ (visureigis, kuras: elektra, 136 AG, 2021 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 30 420 Eur (b. l. 32). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Tačiau teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y.

įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumÄ , o jos dalis (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju S. K. vairuotas automobilis priklauso ne jam, o trečiajam asmeniui, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nustatė, kad S. K. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo matyti, kad jis aiÅ¡kiai suvokė ir jau dabar įvertino tokio savo teisei prieÅ¡ingo elgesio pasekmes, pats baudžiamasis procesas kaltinamajam padarė teigiamÄ Ä¯takÄ . Turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas negali bÅ«ti prilyginamas bausmei.

Taigi, teismui nusprendus taikyti aptariamÄ baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir iÅ¡ieÅ¡kant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (30 420 Eur), kaltinamasis patirtų iÅ¡kirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, teismo nuomone, automobilio „Opel Mokka“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios visos pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ S. K. bÅ«tų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes kaltinamojo galimybės įvykdyti jÄ bÅ«tų itin pasunkintos, jam bÅ«tų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iÅ¡ kaltinamojo S. K. iÅ¡ieÅ¡kotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 7000 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas atitiks balansÄ tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Dėl kitų klausimų Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 50-60) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL, t. y. 2550 Eur, dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti trečdaliu ir S. K. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų eurų), dydžio baudÄ .

Paskirti S. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 19 d. Apie priimtÄ sprendimÄ informuoti VÄ® „Regitra“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ S. K. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto – automobilio „Opel Mokka“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, tai yra 7000 Eur (septynis tÅ«kstančius eurų) valstybės naudai, sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 6610. S. K. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymÄ , dokumento paėmimÄ , palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – specialiosios teisės sustabdymÄ ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti, o dokumentÄ , t. y. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VÄ® ,,Regitra“.

S. K. išaiškinti, kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo bÅ«ti sumokėta per teismo nustatytÄ 24 (dvideÅ¡imt keturių) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant jÄ Ä¯ pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke L.

B., AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtÄ baudÄ , mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudÄ nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Asta Benetytė