7e6e7a2a-396b-46de-bc99-9b74a31a3bbb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                          Baudžiamoji byla Nr. PK-790-295/2016Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00012-2016-0Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.8.2.; 2.3.6.4.4.(S)                           VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMAS N U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu 2016 m. liepos 7 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant nukentėjusiajai T.

R.,nukentėjusiosios atstovui advokatui RamÅ«nui Vanagui,nusikalstamos veikos padarymu kaltinamiems asmenims J. K. ir J. K.,kaltinamųjų gynėjui advokatui Konstantinui Mironovui,vertėjams Audriui KruÅ¡nai, Olgai Macijauskienei ir Audronei Adomavičienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , pradėtÄ privataus kaltinimo tvarka, kuriojeJ. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kaime, Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡situokusi, pensininkė, anksčiau neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), irJ.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis direktoriaus pavaduotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinami nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :Kaltinamoji J. K., 2015 m. liepos 7 d., apie 17:30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje, be jokios aiÅ¡kios priežasties, pradėjo stumdyti nukentėjusiÄ jÄ T.

R., vėliau iÅ¡ nugaros pusės trenkė nukentėjusiajai du kartus į nugaros sritį su raktų ryÅ¡uliu, o nukentėjusiajai T. R. atsisukus į J. K., kaltinamoji trenkė nukentėjusiajai dar vienÄ smÅ«gį raktais į veido sritį, vėliau pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ ir ne mažiau kaip vienÄ kartÄ spyrė koja T. R. į deÅ¡inę Å¡launį ir deÅ¡inę blauzdÄ , tokiu bÅ«du, muÅ¡dama nukentėjusiÄ jÄ T. R., kaltinamoji J. K. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir nežymiai jÄ sužalojo, padarydama nukentėjusiajai T.

R. odos nubrozdinimus plaÅ¡takose bei poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje Å¡launyje ir deÅ¡inėje blauzdoje.Å iais savo veiksmais kaltinamoji J. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamoji J. K. savo kaltės jai inkriminuojama nusikalstama veika nepripažino, ir teigė, kad ji nukentėjusiosios T. R. ne tik, kad nemušė, bet netgi nelietė, nes ji abejose rankose nešėsi du krepÅ¡ius, todėl negalėjo to padaryti fiziÅ¡kai. Be to, kaltinamoji J. K. paaiÅ¡kino, kad kartu su nukentėjusiÄ ja T.

R. vienoje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje, ji gyvena labai seniai, ir nuo pat pradžių jų santykiai yra blogi, dėl T. R. kaltės, kuri yra konfliktiÅ¡ka asmenybė, visÄ laikÄ ieÅ¡kanti priekabių ir kaltinanti kitus asmenis nebÅ«tais dalykais. 1996 metais, darant namo laiptinės bendrÄ remontÄ , T. R. apkaltino kaltinamÄ jÄ J. K. ir jos buvusį sutuoktinį, kad jie pavogė 16 plytų. Nors kaltinamosios sutuoktinis atidavė T. R. 24 plytas, tačiau nuo to laiko, nukentėjusioji, susitikusi kaltinamÄ jÄ , visÄ laikÄ pradeda ieÅ¡koti priekabių ir kolioti kaltinamÄ jÄ J.

K.. 2015 m. liepos 7 d., kaltinamoji J. K. ruošėsi važiuoti į savo sodÄ , todėl susitarė su savo sÅ«numi J. K., kad jis atvažiuos automobiliu ir jÄ nuveÅ¡. Išėjusi iÅ¡ savo buto, ji pamatė, kad laiptinėje eilinį kartÄ ant grindų yra iÅ¡verstos Å¡iukÅ¡lės, todėl ten buvusiai T. R. papriekaiÅ¡tavo dėl to, kad ji nuolat ne vietoje pila Å¡iukÅ¡les, į kÄ nukentėjusioji pradėjo Å¡aukti, kad J. K. nubaus ir pasodins į kalėjimÄ , ir kad šį atvejį J. K. atsimins visÄ likusį savo gyvenimÄ .

Nenorėdama toliau konfliktuoti su T. R., kaltinamoji J. K. iÅ¡sikvietė liftÄ ir nusileido prie išėjimo iÅ¡ laiptinės, kur jos jau laukė sÅ«nus su marčia, tačiau kitu liftu žemyn nusileidusi T. R. taip pat išėjo iÅ¡ laiptinės, ir vėl pradėjo Å¡Å«kauti, į kÄ kaltinamoji J. K. T. R. pasiÅ«lė geriau susirinkti Å¡iukÅ¡les, o ne rėkauti be reikalo. Kaltinamosios J. K. teigimu, jos sÅ«nus į gyvenamojo namo laiptinę įėjęs nebuvo ir jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo.

Kokiu bÅ«du ant nukentėjusiosios T. R. kÅ«no galėjo atsirasti teismo medicinos ekspertų konstatuoti kÅ«no sužalojimai, kaltinamoji J. K. paaiÅ¡kinti negalėjo, tačiau darė prielaidÄ , kad nukentėjusiÄ jÄ galėjo sumuÅ¡ti jos sutuoktinis, dėl kurio veiksmų dažnai kviečiami policijos pareigÅ«nai, arba sužalojimai galėjo atsirasti dėl T. R. odos ligos – egzemos.   Nors kaltinamoji J. K. savo neigė muÅ¡usi nukentėjusiÄ jÄ T. R., tačiau jos kaltė nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymu, yra įrodyta nukentėjusiosios T.

R. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, policijos pareigÅ«nų surinkta medžiaga pagal nukentėjusiosios pareiÅ¡kimÄ , kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , ir teismo medicinos specialistų iÅ¡vada dėl nukentėjusiajai padarytų kÅ«no sužalojimų. Nukentėjusioji T. R. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2015 m. liepos 7 d., apie 17 val., ji laukė atvažiuojančio lifto, kurio durys yra prieÅ¡ais kaltinamosios J. K. duris, kai iÅ¡ savo buto išėjo kaltinamoji J.

K. ir pradėjo nukentėjusiÄ jÄ T. R. kaltinti laiptinės Å¡iukÅ¡linimu prieÅ¡ais kaltinamosios buto duris, rėkdama „tu dedi man Å¡iukÅ¡les <...>“ Nors nukentėjusioji T. R. bandė paaiÅ¡kinti kaltinamajai, kad ji neÅ¡iukÅ¡lino, nes visos jos Å¡iukÅ¡lės yra suriÅ¡tos maiÅ¡elyje, tačiau kaltinamoji J. K., nieko nesakiusi trenkė nukentėjusiajai du kartus į nugarÄ , o kai T. R. atsisuko, kaltinamoji, nukentėjusiosios teigimu „puolė į veidÄ , ji su tais raktais man iki kraujo sudraskė delnus <...>“, o nukentėjusiajai nubėgus į džiovyklÄ , kaltinamoji J.

K., pasak nukentėjusiosios, „atbėgo iÅ¡ paskos, mane parvertė, pradėjo spardyti, apspardė, ir nubėgo <...>“. Tada nukentėjusioji T. R. paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iÅ¡kvietė policijÄ , o kol ji laukė policijos pareigÅ«nų, prie jos priėjęs kaltinamosios J. K. sÅ«nus – kaltinamasis J. K. du kartus sudavė nukentėjusiajai per nugarÄ ir jÄ apspjovęs, pabėgo. Kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kaltinamųjų jau nebuvo, todėl nuvykusi į policijos komisariatÄ , nukentėjusioji T.

R. parašė pareiÅ¡kimÄ , o vėliau dėl jai padarytų sužalojimų kreipėsi į teismo medicinos ekspertus. Nukentėjusiosios T. R. teigimu, Å¡ia nusikalstama veika jai buvo padaryta 1500 € dydžio neturtinė žala, kuriÄ ji praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamųjų Å¡ioje baudžiamojoje byloje (b.l. 4-5). IÅ¡ policijos pareigÅ«nų pateiktos medžiagos Nr. 12-At-03163-15 (toliau ir – medžiaga), kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal nukentėjusiosios T. R. pareiÅ¡kimÄ , matyti, kad nukentėjusioji T.

R. 2015 m. liepos 7 d. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui skundÄ , kuriuo prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn jÄ sumuÅ¡usius J. K. ir J. K. (medžiagos lapas 2), be to, policijos pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu (medžiagos lapas 4), patvirtinama, kad policijoje buvo gautas praneÅ¡imas apie konfliktÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o nuvykus nurodytu adresu, T. R. paaiÅ¡kino, kad jai stovint ir laukiant lifto, jos kaimynė iÅ¡ 35 buto, tarpusavio konflikto metu, apdraskė T.

R. deÅ¡inę rankÄ , o vėliau iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Teismo medicinos ekspertas, 2015 m. liepos 9 d. apžiÅ«rėjęs nukentėjusiÄ jÄ T. R., nustatė, kad nukentėjusiajai buvo padaryta: „veide, galvos plaukuotoje dalyje iÅ¡orinių sužalojimo žymių nėra. Nurodo skausmingumÄ Äiuopiant sprando kairėje pusėje -   iÅ¡orinių sužalojimo žymių čia nėra. Kairės plaÅ¡takos III-io pirÅ¡to artimojo tarppirÅ¡takaulinio sÄ nario projekcijoje nugariniame pavirÅ¡iuje įstrižos krypties (ties 10-5 val. pagal laikrodžio rodykles) 0,1x0,3 cm odos nubrozdinimas, pasidengęs gelsvai rausvu, odos lygyje, nepradėjusiu dalintis Å¡aÅ¡u.

Dešinės plaštakos nugariniai paviršiuje, II-o pirštakaulio krumplio projekcijoje, vertikalios krypties 0,3x0,1 cm, tarp II- ir III-o pirštakaulių krumplių įstrižos krypties (ties 1-7 val. pagal laikrodžio rodykles) 0,5x0,1 cm analogiški odos nubrozdinimai. Dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje 2x2,5 cm išoriniame paviršiuje 1 cm skersmens, apatiniame trečdalyje užpakaliniame paviršiuje 1x1,8 cm dešinės blauzdos viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje 6,5x4 cm melsvai violetinės poodinės kraujosruvos.

Nurodo skausmingumÄ deÅ¡inio kelio sÄ nario vidiniame pavirÅ¡iuje - iÅ¡orinių sužalojimo žymių čia nėra. Kitur sužalojimų nenurodo <...>“, ir priėjo prie iÅ¡vados, kad nukentėjusiajai T. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs odos nubrozdinimais plaÅ¡takose, paveikus kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktus (daiktais); poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje Å¡launyje ir deÅ¡inėje blauzdoje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku, t.y. 2015-07-07 (b.l.

8) Teisiamajame posėdyje taip pat buvo apklaustos liudytojos – kaltinamojo J. K. sutuoktinė – R. K., ir kaltinamosios J. K. dukra, o kaltinamojo J. K. sesuo – J. J., taip pat kaltinamosios J. K. ir nukentėjusiosios T. R. kaimynė J. A., tačiau teismas konstatuoja, kad Å¡ios liudytojos, duodamos parodymus teisme, nepateikė jokių reikÅ¡mingų bylai aplinkybių arba duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, todėl teismas liudytojų R.

K., J. J. ir J. A. parodymų nelaiko įrodymais, ir priimdamas teismo nuosprendį Å¡ioje baudžiamojoje byloje, jais nesivadovauja. IÅ¡analizavęs Å¡ioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas mano, kad jie yra pakankami teismo apkaltinamosios iÅ¡vadoms padaryti, kad kaltinamoji J. K., muÅ¡dama nukentėjusiÄ jÄ T. R., nežymiai sužalojo nukentėjusiÄ jÄ . Nukentėjusiosios T. R. parodymai apie tai, kad kaltinamoji J. K. naudojo smurtÄ jos atžvilgiu, taip pat jos parodymai apie naudoto smurto pobÅ«dį ir konkrečius kaltinamosios smurtinius veiksmus, yra nuoseklÅ«s nuo pat pradžių, tiek aiÅ¡kinant įvykio aplinkybes į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams, tiek duodant parodymus policijoje (medžiagos lapai 2,4,6) ir teisme, be to, patvirtinti teismo medicinos eksperto iÅ¡vada.

Nors kaltinamoji J. K. teigia, kad jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu ji nenaudojo, o nukentėjusiajai T. R. teismo medicinos ekspertų konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo atsirasti dėl nukentėjusiosios odos ligos, tačiau teismas šį kaltinamosios teiginį vertina kritiÅ¡kai, kadangi mano, jog kvalifikuotas teismo medicinos ekspertas sugeba atskirti odos susirgimus nuo sužalojimų. Be to, teismo medicinos eksperto iÅ¡vada apie nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobÅ«dį ir jų lokalizacijÄ , kaip minėta anksčiau, atitinka nukentėjusiosios parodymus apie kaltinamosios J.

K. naudoto smurto pobÅ«dį, todėl teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo J. K. kaltė jai inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta, ir jos padaryta veikos atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi ji, tyčia muÅ¡dama nukentėjusiÄ jÄ T. R., nežymiai jÄ sužalojo.Bausmės skyrimasKaltinamosios J. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę kaltinamajai J.

K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , į kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , bei į kaltinamosios asmenybę, kuri anksčiau nebuvo teista, yra senyvo amžiaus, ir mano, kad kaltinamajai J. K. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurio taikymo terminas turi bÅ«ti artimas įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytam minimaliam laisvės apribojimo terminui. Taip pat teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai J.

K., konstatuoja, kad dėl jos senyvo amžiaus ir sveikatos bÅ«klės, ji objektyviai negalėtų įvykdyti įstatyme (BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalys) numatytų draudimų ar įpareigojimų, jeigu jie bÅ«tų paskirti, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajai J. K. tikslinga paskirti BK 71 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę - įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuri gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.Dėl civilinio ieÅ¡kinioKaip minėta anksčiau, nukentėjusioji T.

R. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltų asmenų jai padarytÄ 1500 € dydžio neturtinę žalÄ . Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais.

Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamosios J. K. padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusioji T. R. patyrė pažeminimÄ ir fizinį skausmÄ , todėl atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusioji T.

R. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Tačiau neturtinės žalos dydžio tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) numatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos padarinius ir neturtinės žalos pobÅ«dį, taip pat atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad neturtinės žalos dalis iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ kaltinamosios J.

K., turi bÅ«ti mažesnė, nei civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o nukentėjusioji T. R.. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ kaltinamosios J. K. nukentėjusiosios T. R. naudai priteistinas 300 € dydžio neturtinės žalos atlyginimas.Be to, nukentėjusiosios T. R. privataus kaltinimo skundu kaltinamasis J. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2015 m. liepos 7 d., apie 17:30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje, po to, kai kaltinamoji J. K. sumušė nukentėjusiÄ jÄ T. R., o nukentėjusioji iÅ¡kvietė policijÄ ir laukė atvykstančių policijos pareigÅ«nų, prie jos priėjęs J.

K. sÅ«nus J. K., praeidamas pro nukentėjusiÄ jÄ , stuktelėjo keletÄ kartų ranka jai į nugarÄ ir jÄ apspjovė, tokiu bÅ«du, Å¡iais savo veiksmais padarydamas nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis J. K. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir teigė, kad nukentėjusiosios T.

R. jis nemušė ir nenaudojo jos atžvilgiu kitokio smurto, o visa tai, kÄ nukentėjusioji nurodė, duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, yra iÅ¡sigalvota, siekiant apkalbėti kaltinamÄ jį J. K.. Kaltinimas kaltinamajam J. K. nežymiu nukentėjusiosios T. R. sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo jai sukėlimu, iÅ¡ esmės buvo grindžiamas nukentėjusiosios T. R. parodymais, kuri tiek privataus kaltinimo skundu, tiek teisiamojo posėdžio metu teigė, kad kaltinamasis J. K., tarpusavio konflikto metu, stuktelėjo keletÄ kartų ranka jai į nugarÄ ir jÄ apspjovė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kuriuos iÅ¡analizavus padaroma iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti.Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes Å¡altinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iÅ¡ parodymų rÅ«Å¡ių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtÄ interesÄ , kad kaltininkas bÅ«tų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, jeigu tokia buvo padaryta, todėl vertinant nukentėjusiosios T.

R. parodymus dėl kaltinamojo J. K. veiksmų ir pripažįstant juos patikimu įrodymu Å¡ioje dalyje, bÅ«tina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiosios parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti iÅ¡vadÄ dėl Å¡ių įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti. Tačiau nukentėjusiosios T. R. parodymai apie tai, kad kaltinamasis J. K. naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtÄ , kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu, o kilusių abejonių teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės. Nors nukentėjusioji T.

R. teigia, kad kaltinamasis J. K. stuktelėjo jai keletÄ kartų ranka į nugarÄ , tačiau teismo medicinos ekspertas nukentėjusiosios T. R. apžiÅ«ros metu jokių sužalojimų nukentėjusiosios nugaros srityje nenustatė, be to, nukentėjusioji T. R., nurodydama teismo medicinos ekspertui (b.l.

8) įvykio aplinkybes, apie tai, kad J. K. sudavė (stuktelėjo) jai ranka į nugarÄ , t.y. naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtÄ , nenurodė, ir teigė, kad nukentėjusiosios atžvilgiu smurtavo tik kaltinamoji J. K. (specialisto iÅ¡vadoje paraÅ¡yta „kaimynė G. K. <...>“). Apie tai, kad J. K. jos atžvilgiu smurtavo, nukentėjusioji T. R. nieko nesakė ir į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams (medžiagos lapas 4), taip pat apie J. K. jos atžvilgiu naudotÄ smurtÄ nukentėjusioji nieko neužsiminė ir kitÄ dienÄ po įvykio, t.y. 2015 m. liepos 8 d., apklausiama kaip liudytoja policijos komisariate (medžiagos lapas 6).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi bÅ«ti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos Å¡alių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos Å¡alies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta.

Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis J. K., muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė nukentėjusiajai T. R. fizinį skausmÄ ar nežymiai jÄ sužalojo, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamasis J. K. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :J.

K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimÄ keturiems mėnesiams.Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio reikalavimais, įpareigoti J. K. per tris mėnesius nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokėti 5 (penkių) MGL (188,30 € - vieno Å¡imto aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 30 centų) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Išaiškinti nuteistajai J. K., kad ji privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo nustatytus įpareigojimus. Nuteistajai J. K. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jai gali būti pakeista areštu. Išieškoti iš J. K., nukentėjusiosios T. R. naudai 300€ (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.J. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajai T.

R., iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .Teisėjas                                                                                    Valdas Bugelevičius