2022-05-31 Nr. AB-14188-4-28-3-00136-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2826-381/2022

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00136-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

sekretoriaujant Laisvidai Verseckienei,

dalyvaujant pareiškėjui užsieniečiui M. K., jo atstovui advokatui Ričardui Kubiliui,

vertėjui Hicham Ibrahim,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje pagal pareiškėjo užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 22S65623 dalies dėl laikino apgyvendinimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis M. K. (toliau – pareiškėjas, užsienietis) prašė panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 22S65263 dalį dėl užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis savo elgesiu niekaip neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų. Dėl to jam gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nes taip būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvoje, kartu sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

3. Migracijos departamentas nesutiko su skundu ir nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 1408 straipsnio 6 dalį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – VSAT) kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Tyrimo metu toks pagrindas nebuvo nustatytas, pareiškėjo atžvilgiu 2022 m. vasario 9 d. priimtas sprendimas Nr. 22S65623 dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

4. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau jis ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Dėl to, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

5. Nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, nes jis nėra sulaikytas. Pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

II. 6. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

7. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2022 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. 22S65623 įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, nes per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymas 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

8. Sprendimo dalis apgyvendinti užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės: užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą; jis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę; prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų tarnautojais ir darbuotojais; skirtingais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją. Dėl to buvo padaryta išvada, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos.

9. Teismo vertinimu, vien skunde nurodyti teiginiai, kad užsienietis savo elgesiu niekaip neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, pateikė tiek informacijos, kiek galėjo, nesudaro pagrindo naikinti Migracijos departamento skundžiamo Sprendimo dalį bei taikyti pareiškėjos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Dėl to teismas sprendė, kad skundžiama Migracijos departamento 2022 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 22S65623 dalis yra teisėta ir pagrįsta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo jos naikinti bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę skunde nurodytais motyvais.

III. 10. Pareiškėjas M. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį (skunde klaidingai nurodo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą byloje Nr. A-20.448-416/2022) ir sutrumpinti pareiškėjo apgyvendinimo terminą ir (arba) netaikyti judėjimo apribojimų.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apgyvendinimo termino pratęsimas, suvaržant judėjimo laisvę, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Apgyvendinimo termino pratęsimas yra neproporcinga sankcija, o judėjimo laisvės apribojimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtas ir pažeidžia esmines žmogaus teises. Toks pareiškėjo apgyvendinimo pratęsimas, ribojant jo teisę judėti, prilygsta sulaikymui.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė — viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, be kita ko, ir jų sulaikymo klausimus, yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Šio įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

13. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Pareiškėjo atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Dėl to teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti (netaikyti sulaikymo pratęsimo).

14. Apeliantas prašo sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir netaikyti judėjimo apribojimų, kas būtų proporcinga ir atitiktų tiek VSAT, tiek Migracijos departamento, tiek pareiškėjo interesus naudotis asmens laisvėmis.

15. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti, bylą nagrinėti nedalyvaujant Migracijos departamento atstovui, nes departamento pozicija išsamiai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo – dėl jo buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl to, kad pareiškėjas nėra sulaikytas, nėra pagrindo jam taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 20 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

17. Priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų kirto sieną. Pareiškėjas iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai kirsti sieną. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Dėl to jo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas tol, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

18. Pareiškėjas prieglobsčio Lietuvoje paprašė tik neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikytas pareigūnų. Pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, tokio nepateikė ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Tokios aplinkybės leidžia pripažinti, kad asmuo, atvykdamas į Lietuvos Respubliką neteisėtu būdu, neturėdamas asmens dokumentų, turėjo išankstinį tikslą nuslėpti savo tapatybę, taip apsunkinti jo grąžinimą į jo kilmės šalį. Be to, per palyginti ilgą buvo Lietuvoje laikotarpį pareiškėjas turėjo realią galimybę, bendradarbiaudamas su kompetentingomis institucijomis, įvairiais prieinamais būdais pateikti jo tapatybę patvirtinančius asmens dokumentų originalus ar patvirtinti dokumentų kopijų autentiškumą. Tai leidžia pripažinti, kad prašymo nagrinėjimo metu asmuo nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Be to, pareiškėjas skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą.

19. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 21S34750 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė, tačiau Migracijos departamento Komisija 2021 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 21M48913 skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 21S34750. Naujas sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje dar nėra priimtas.

20. Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priimtais sureguliuoti paskelbtą ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Be to, pareiškėjas nėra sulaikytas, jis yra apgyvendintas, tik nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Pažymėtina, kad netaikant šio apribojimo, pareiškėjas gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jo prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta.

21. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas ginčijamų sprendimų priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas paduotas dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje A20.-299-537/2022, kuriuo atmestas pareiškėjo M. K. skundas panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 22S65263 dalį, kuria jis apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816).

24. Įstatymo 1407 straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Kitos šio įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 straipsnio 3 dalis).

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d. Taigi, nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 straipsnio 10 dalis), tačiau taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios užsieniečių teisinės padėties klausimus, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

26. Įstatymo 1408 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis).

27. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalis).

28. Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis).

29. Jeigu Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis).

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 27 d. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, paprašė prieglobsčio, kai buvo sulaikytas pareigūnų.

31. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 21S34750 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pateikus skundą, Migracijos departamento Komisija 2021 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 21M48913 skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 21S34750. Naujas sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje iki šiol dar nėra priimtas.

32. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. 22S65623 įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, nes per 6 mėnesius nuo jo užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, taip pat apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

33. Nurodytos bylos aplinkybės bei teisės nuostatos patvirtina, kad pareiškėjas šiuo metu turi prieglobsčio prašytojos teisinį statusą (Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).

34. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių egzistavimas.

35. Migracijos departamentas skundžiamą 2022 m. vasario 9 d. sprendimo dalį pagrindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punkte nurodytais rizikos veiksniais (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jos asmens tapatybę ir (ar) pilietybę; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), įgalinančiais daryti išvadą, kad pareiškėjas, neapribojus jam judėjimo laisvės, gali pasislėpti.

36. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad asmens laisvė yra viena labiausiai saugotinų vertybių ir jos ribojimas galimas tik tais atvejais, kai tai yra būtina ir neišvengiama bei griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

37. Migracijos departamento pritaikyta priemone (pareiškėjo apgyvendinimu laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje), siekiama teisėtų Įstatymo keliamų tikslų įgyvendinimo – prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvų nustatymo, galutinio sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimo ir įvykdymo. Tačiau tokia priemonė, ribojanti asmens judėjimo laisvę, gali būti taikoma tik tais atvejais, kai, atsižvelgiant į individualias prieglobsčio prašytojo bylos aplinkybes, tai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, taip pat kai laisvę ribojančias priemones taikanti kompetentinga valstybės institucija laikydamasi gero administravimo principo pati tinkamai atlieka jai įstatymo deleguotas pozityviąsias pareigas.

38. Pagal byloje pateiktus duomenis, Migracijos departamento Komisija dar 2021 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. Nr. 21M48913 panaikino Migracijos departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 21S34750, kuriuo užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį. Migracijos departamento sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje iki šiol nėra priimtas, taigi pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas tęsiasi neproporcingai ilgą laikotarpį - jau dešimt mėnesių. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad jo prieglobsčio byloje po 2021 m. gruodžio 5 d. Migracijos departamentas jokių veiksmų neatliko, atsakovas šių teiginių nepaneigė.

39. Teismas pažymi, kad pareiškėjui pakankamai ilgą laiką (nuo 2021 m. liepos 27 d.) yra taikomi judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimai. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad Migracijos departamentas jo atžvilgiu sprendimo nėra priėmęs, jokia kita apklausa pareiškėjo atžvilgiu nėra atlikta, pareiškėjas gyvena Kybartų užsieniečių registracijos centre, kur jį tenkina apgyvendinimo sąlygos, jis mokosi lietuvių kalbos, nori integruotis į Lietuvos visuomenę. Taip pat pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad pateikė Migracijos departamentui savo asmens dokumento kopiją, originalų ar patvirtintų kopijų pateikti negali, nes giminės ir artimieji jo išsižadėjo. Migracijos departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra paneigtos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo teismui pateikti paaiškinimai paneigia jo nebendarbiavimo su Migracijos departamentu faktą. Migracijos departamentas nepateikė teismui paaiškinimų ir įrodymų, kodėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas taip užtruko, ar atliekami su pareiškėju kokie nors papildomi veiksmai (apklausos), byloje nėra pateikta duomenų, kad Migracijos departamentas aiškinosi, ar apskritai pareiškėjas turi galimybę ir jeigu taip, tai kokiais būdais, pateikti kilmės valstybėje galimai turimų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų originalus ar jų patvirtintas kopijas.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nebendradarbiavimu paprastai pripažįstama valstybės sienos kirtimas ne per pasienio kontrolės punktą, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikimas, pasišalinimas iš stovyklos, bandymas išvykti iš Lietuvos Respublikos ir kt. (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4462-822/2021; kt.). Tačiau vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai nesuponuoja kategoriškos išvados, kad pareiškėjas nebendradarbiauja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022; 2022 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; kt.).

41. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvų vertinimas yra negalimas, nes ginčas nagrinėjamoje byloje inicijuotas ne dėl užsieniečio prašymo suteikti jam prieglobstį, o dėl jam laikinojo apgyvendinimo vietoje nustatytų ribojimų bei apgyvendinimo trukmės, jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bus nagrinėjami byloje dėl prieglobsčio suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-1047/2022).

42. Byloje nepateikta duomenų apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar apie jo padarytus nusižengimus apgyvendinimo laikotarpiu po ginčijamo Migracijos departamento 2022 m. vasario 9 d. sprendimo priėmimo ar anksčiau.

43. Kitų aplinkybių (pasislėpimo rizikos veiksnių), dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas Sprendime nenurodė, tokių duomenų nėra ir byloje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjui nagrinėjamoje situacijoje paskyrus švelnesnę priemonę (užsieniečio apgyvendinimą tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų), kiltų rizika nepasiekti minėtų Įstatymo tikslų, t. y. kad pareiškėjas, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio šalį.

44. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai ir yra neproporcingas, judėjimo laisvės ribojimas nepagrįstai varžytų užsieniečio judėjimo laisvę, todėl ši skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo dalis naikintina ir užsienietis apgyvendintinas Kybartų užsieniečių registracijos centre netaikant laisvės judėjimo apribojimų. Kadangi užsieniečio prieglobsčio suteikimo prašymas nėra išnagrinėtas, sutrumpinti jo apgyvendinimo trukmę užsieniečių registracijos centre nėra pagrindo, todėl šis apelianto reikalavimas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 22S65263 dalį dėl pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui M. K. jo apgyvendinimo vietoje nustatytų judėjimo laisvės apribojimų.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė