2016-12-14 Nr. AB-24432-3-61-3-02863-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-891-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02863-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pakartotiniu prašymu atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio ir priimti nagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą, kuriam teismas nustatė terminą trukumams pašalinti – pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis arba įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nusprendė V. K. skundą laikyti nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog prie prašymo pareiškėjas pridėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) Buhalterinės apskaitos skyriaus buhalterės N. R. pasirašytą atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštį už 2016 m. liepos mėnesį. Iš šio dokumento matyti, kokie buvo pareiškėjo atsiskaitymai su kreditoriais 2016 m. liepos mėnesį, tačiau iš žiniaraščio nematyti, kokiomis lėšomis disponuoja pareiškėjas Lukiškių TI-K sąskaitoje. Pareiškėjui 2016 m. liepos 14 d. nutartimi buvo išaiškinta, koks dokumentas nagrinėjamu atveju galėtų atspindėti pareiškėjo turtinę padėtį, tačiau pareiškėjas tokio dokumento teismui nepateikė. Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal kiekybinį ir kokybinį kriterijus įvertinus pareiškėjo kreipimusis į teismą, yra pagrindas konstatuoti jo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise ir įpareigoti sumokėti žyminį mokestį. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. 2016 m. liepos 14 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų pareiškėjas nepašalino, todėl pareiškėjo skundą teismas laikė nepaduotu ir skundas buvo grąžintas pareiškėjui. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai, ištaisius skundo trūkumus, kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu.

III. Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio arba jį sumažinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad teismui pateikė įrodymus, kurie pagrindžia, jog pareiškėjo finansinė būklė yra sunki. Taip pat teigia, kad pateiktoje pažymoje buvo nurodyta kiek pinigų pareiškėjas turi savo sąskaitoje. Akcentuoja, kad dėl tokios situacijos pareiškėjo procesinės teisės yra suvaržytos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 37 straipsnyje nustatyta, jog administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog pareiga įrodyti sunkią finansinę padėtį tenka pareiškėjui (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-873/2011). Pagal ABTĮ 37 straipsnį, prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais. Sunki finansinė padėtis gali būti įrodinėjama įvairiais duomenimis. Asmens sunkią turtinę padėtį gali įrodyti duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, pajamų ir turto deklaracijos už atitinkamą laikotarpį (2008 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-393/2008), duomenys apie draudžiamąsias pajamas, gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-148/2010), duomenys apie turimas pajamas, gauti iš bausmių vykdymo institucijų (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA63-28/2011) ir kita.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas nepateikė sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas į bylą pateikė pažymą apie darbo pajamas, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K nedirba ir darbingų pajamų negauna, taip pat pateikė atsiskaitymų su kreditoriais žiniaraštį. Pažymėtina, jog pateikti įrodymai nepagrindžia asmens sunkios turtinės padėties, kas sudarytų pagrindą nuo žyminio mokesčio atleidimo arba jo sumažinimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog sunkią pareiškėjo padėtį galėtų įrodyti Lukiškių TI-K pažyma apie pareiškėjo turimas lėšas jo asmeninėje sąskaitoje, tačiau pareiškėjas tokios pažymos teismui nepateikė.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė