7e6a41b3-07a5-47f9-99bb-7fc0638d2a2a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I2-591-596/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01266-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės ir Jolantos Vėgelienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos „Garbingas amžius“ patikslintÄ skundÄ atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (iki reorganizacijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio iÅ¡mokų tarnyba), trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja vieÅ¡oji įstaiga (toliau – ir VÅ¡Ä®) „Garbingas amžius“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, įmonė arba bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino praÅ¡ydama:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio iÅ¡mokų tarnybos (toliau – ir VSDFV Užsienio iÅ¡mokų tarnyba arba Tarnyba) 2020 m. sausio 27 d. sprendimÄ Nr. SPRE-569 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti A1 pažymėjimus VÅ¡Ä® „Garbingas amžius“ darbuotojams“ (toliau – VSDFV Užsienio iÅ¡mokų tarnybos sprendimas);

2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV arba Fondo valdyba) 2020 m. kovo 6 d. sprendimÄ Nr. (1.45E)I-1579 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio iÅ¡mokų tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimo SPRE-569” (toliau – ir VSDFV sprendimas);

3) įpareigoti VSDFV Užsienio iÅ¡mokų tarnybÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus dėl A1 pažymėjimų iÅ¡davimo. PareiÅ¡kėja teigia, kad VSDFV sprendimas turi atitikti Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gegužės 1 d.) nustatytus reikalavimus, t. y. individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. PareiÅ¡kėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir pažymi, kad VSDFV, įgyvendindama jai suteiktÄ kompetencijÄ yra saistoma bendrųjų konstitucinių teisės principų bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų.

Laikosi pozicijos, kad VSDFV sprendimas privalėjo bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis bei pakankamais įrodymais, todėl vien įstatyminio pagrindo nurodymas skundžiamame sprendime, nepateikiant jokių kitų jį pagrindžiančių faktinių duomenų bei argumentų, negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. PareiÅ¡kėjos nuomone, VSDFV sprendimas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, nes jame nėra nurodyta, kokios faktinės aplinkybės sudarė pagrindÄ traktuoti, jog pagal pirkimo-pardavimo sutartį (iÅ¡simokėtinai) numatytų pajamų negalima įtraukti į įmonės veiklos pajamas.

Teigia, kad VSDFV sprendimas turi bÅ«ti panaikintas kaip neatitinkantis VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Mano, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMÄ®) 79 straipsniu, Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ir Finansinės atskaitomybės įstatymas) 11 straipsniu, 10-uoju Verslo apskaitos standartu „Pajamos“, visos iÅ¡raÅ¡ytų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sÄ skaitų faktÅ«rų sumos privalo bÅ«ti įtraukiamos į bendrovės balansÄ kaip veiklos pajamos.

PaaiÅ¡kina, kad su AB „Šiaulių bankas“ (toliau – ir pirkėjas arba bankas) 2019 m. liepos 12 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pareiÅ¡kėja įsipareigojo parduoti naudotÄ traktorių, kurį buvo įsigijusi 2019 m. birželio 18 d., kaip prekę perpardavimui už 15 000 Eur. Nurodo, kad minėtas traktorius buvo parduotas už 18 000 Eur. Pardavus traktorių tarp pareiÅ¡kėjos ir pirkėjo buvo pasiraÅ¡ytas turto priėmimo-perdavimo aktas, pagal kurį pareiÅ¡kėjos atstovas perdavė, o pirkėjas priėmė turtÄ .

PasiraÅ¡ius minėtÄ aktÄ buvo iÅ¡raÅ¡yta pardavimo PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kuri buvo užregistruota pareiÅ¡kėjos iÅ¡raÅ¡omų sÄ skaitų registre, deklaruota VMI IMAS sistemos ISAF posistemyje, o taip pat deklaruota VMI EDS sistemos FR0600 deklaracijoje. Traktoriaus nuosavybės teisė perėjo pirkėjui, o pareiÅ¡kėja nuo priėmimo-perdavimo akto pasiraÅ¡ymo tapo traktoriaus naudotoja pagal Finansinės nuomos sutartį. Pažymi, kad pardavimo pajamos turi bÅ«ti laikomos uždirbtomis nuo nuosavybės teisės į traktorių perdavimo pirkėjai momento.

IÅ¡ to seka, kad minėta sÄ skaita faktÅ«ra privalo bÅ«ti įtraukta į įmonės veiklos pajamas, kas sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog už minėtÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjos pajamos Lietuvoje sudarė daugiau nei 10 procentų, todėl atsisakyti iÅ¡duoti A1 pažymėjimus nebuvo jokio pagrindo. PareiÅ¡kėjos manymu tai patvirtina, kad skundžiami sprendimai turėtų bÅ«ti panaikinti kaip visiÅ¡kai neteisėti ir nepagrįsti. PareiÅ¡kėjos atstovas 2021 m. kovo 17 d. teismui pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodo, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) su paklausimu dėl parduoto traktoriaus sumos laikymo pareiÅ¡kėjos pajamomis, iÅ¡ kurios 2021 m. vasario 23 d. gavo atsakymÄ , kad pagal įstatyminį reglamentavimÄ pareiÅ¡kėjos traktoriaus pardavimÄ AB „Šiaulių bankas“ pagal pirkimo-pardavimo sutartį turėjo įforminti PVM sÄ skaita faktÅ«ra.

Sudarius lizingo sutartį bankas taip pat turėjo įforminti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Pažymėjo, kad 2019 m. įsigytÄ traktorių tais pačiais metais pareiÅ¡kėja pardavė bankui, taigi apskaičiuojant apmokestinamÄ jį pelnÄ iÅ¡ traktoriaus pardavimo gautos pajamos, atitinkančios tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , turi bÅ«ti laikomos apmokestinamosiomis pajamomis, o leidžiamiems atskaitymams priskiriama juridinę galiÄ turinčiu dokumentu pagrįsta Å¡io traktoriaus vertė ir apmokestinama PVMÄ® nustatyta tvarka.

Mano, kad yra akivaizdu, jog pardavimo pajamos turi bÅ«ti laikomos uždirbtomis nuo nuosavybės teisių į traktorių pardavimo ir pinigų gavimo bei (vėlesnio) paties daikto perdavimo AB „Šiaulių bankas“ momento, todėl minėta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 0616 privalo bÅ«ti įtraukta į įmonės veiklos pajamas, kas sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog VÅ¡Ä® „Garbingas amžius“ pajamos Lietuvoje sudarė daugiau 10 proc., todėl atsisakyti iÅ¡duoti A1 pažymėjimų nebuvo jokio pagrindo ir atsakovė pareiÅ¡kėjos atžvilgiu priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ .

Atsakovė VSDFV Užsienio iÅ¡mokų tarnyba atsiliepime nurodo, jog su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad vertinant, ar yra pagrindas iÅ¡duoti A1 pažymėjimus darbuotojams, siunčiamiems dirbti į kitÄ valstybę, turi bÅ«ti įvertinta, ar juos siunčiantis darbdavys atitinka visus Europos SÄ jungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d.

įsakymu Nr. V-253 (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as) 7 punkte nurodytus reikalavimus ir neatitinka nei vienos iÅ¡ 8 punkte nurodytų sÄ lygų. Atsakovė nurodo, kad siekdama nustatyti, ar darbuotojų siuntimas atitinka teisės aktuose keliamas sÄ lygas, įvertino:

1) Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybinių socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, pagal kuriuos pareiškėja įregistruota 2016 m. gruodžio 3 d.;

2) darbdavio, siunčiamo darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketos duomenis;

3) pateikto pardavimų dokumentų žurnalo už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. duomenis. Teigia, kad sistemiÅ¡kai įvertinusi nurodytus duomenis, ar pareiÅ¡kėjos pajamos iÅ¡ veiklos Lietuvoje sudaro ne mažiau kaip 10 proc. visų pajamų per pastaruosius metus iki darbuotojų siuntimų dirbti į VokietijÄ , vadovavosi pareiÅ¡kėjos pateikto pardavimų dokumentų žurnalo duomenimis. Atsakovė nustatė, kad pagal pareiÅ¡kėjos pateiktus duomenis pajamos iÅ¡ veiklos Lietuvoje per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki atskirai kiekvieno darbuotojo siuntimo dirbti į VokietijÄ sudarė atitinkamai 9,87 proc. (vertintos nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.), 9,91 proc. (vertintos nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.) ir 7,35 proc. (vertintos nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) nuo visų pajamų, ir tai nurodė VSDFV sprendime, jame taip pat pateikė pagrįstus apskaičiavimus.

Pažymi, kad atsakovė bÅ«tent pagal pareiÅ¡kėjos pateiktus ir jos disponuojamus duomenis nustačiusi, kad pareiÅ¡kėjos pajamos iÅ¡ veiklos Lietuvoje sudaro mažiau kaip 10 proc. visų pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki atskirai kiekvieno darbuotojo siuntimo dirbti į VokietijÄ konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos veikla Lietuvoje negali bÅ«ti vertinama kaip didelė, o A1 pažymėjimai neiÅ¡duotini. Atsakovė nurodo, kad VSDFV Užsienio iÅ¡mokų tarnybos sprendime iÅ¡samiai apraÅ¡yti skaičiavimai, atlikti pagal Tvarkos apraÅ¡o 8.4 punkte nustatytus reikalavimus.

Atkreipia dėmesį į tai, kad traktoriaus pirkimo-pardavimo sutarties, turto priėmimo-perdavimo akto prie pirkimo-pardavimo sutarties, lizingo sutarties specialių sÄ lygų, atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. liepos 15 d. ir PVM sÄ skaitos faktÅ«ros kopijas pareiÅ¡kėja VSDFV Užsienio iÅ¡mokų tarnybai pateikė tik 2020 m. vasario 20 d., praėjus beveik mėnesiui po skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, todėl jų vertinti sprendimo priėmimo dienÄ atsakovė negalėjo.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja, manydama, jog įvertinus pridėtus dokumentus bus pagrindas iÅ¡duoti A1 pažymėjimus, Tvarkos apraÅ¡o nustatyta tvarka turi užpildyti naujÄ praÅ¡ymÄ ir pridėti papildomus dokumentus, kurie, pareiÅ¡kėjos manymu, turi reikÅ¡mės jos pajamoms iÅ¡ veiklos Lietuvoje apskaičiuoti. Atsakovė apibendrindama nurodo, kad VSDFV Užsienio iÅ¡mokų tarybos sprendimas yra motyvuotas, teisingas, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir priimtas vadovaujantis teisės aktų normomis, todėl nėra jokio pagrindo jo naikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . VSDFV neabejoja, kad VSDFV Užsienio iÅ¡mokų tarnyba teisingai ir pagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėjos pajamos iÅ¡ veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. visų pareiÅ¡kėjos pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo į VokietijÄ . Mano, kad atsakovės priimti sprendimai yra teisėti bei pagrįsti. Atsižvelgdama į pareiÅ¡kėjos argumentus, kad atsakovė neįtraukė į apskaičiavimÄ pardavimo sÄ skaitos, iÅ¡raÅ¡ytos pirkėjui, informuoja, jog Å¡i suma nebuvo įtraukta, nes tai yra lizingo sutartis, kuria parduodamas daiktas neperduodamas kitam asmeniui, o lieka pas pardavėjÄ , kuris už naudojimÄ si daiktu moka periodines įmokas, todėl pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ gautos sumos negalima įtraukti į įmonės veiklos pajamas.

Teigia, kad VSDFV Užsienio išmokų tarnybos sprendimas ir VSDFV sprendimas yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir priimti vadovaujantis teisės aktų normomis, todėl pagrindo juos naikinti nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl Fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. SPRE-569 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus VšĮ „Garbingas amžius“ darbuotojams“ bei VSDFV 2020 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. (1.45E)I-1579 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimo SPRE-569”, teisėtumo bei pagrįstumo.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. birželio 19 d. tarp J. A. ir pareiÅ¡kėjos buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėja už 15 000 Eur įsigijo traktorių „John Deere“. 2019 m. liepos 4 d. buvo pateiktas komercinis pasiÅ«lymas, kuriame minėto traktoriaus vertė nurodyta lygi 18 000 Eur. 2019 m. liepos 12 d. tarp pareiÅ¡kėjos ir AB „Šiaulių bankas“ buvo sudaryta traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje sutarties kaina yra 18 000 Eur.

Å ia sutartimi buvo susitarta, kad 7 000 Eur suma užskaitoma kaip kliento bankui pagal nuomos sutartį sumokėta pirmojo turto vertės dengimo mokesčio ir administravimo mokesčio suma bei banko pardavėjui pagal sutartį sumokėta turto kainos dalis. LikusiÄ turto kainos dalį – 11 000 Eur sumÄ , bankas sumoka pardavėjui sutartyje numatyta tvarka į PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodytÄ sÄ skaitÄ , jei pardavėjas yra fizinis asmuo, o ne PVM mokėtojas, į Å¡ioje sutartyje nurodytÄ pardavėjo sÄ skaitÄ . 2019 m. liepos 12 d. sudarytas turto priėmimo-perdavimo aktas prie 2019 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. FL-193-11460.

Taip pat byloje pateikta 2019 m. liepos 12 d. pasiraÅ¡yta lizingo sutartis Nr. FL-193-11460 bei 2019 m. liepos 12 d. pardavimo PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0616, kurioje nurodoma pardavimo vertė - 18 000 Eur. 2020 m. sausio 27 d. VSDFV Užsienio iÅ¡mokų tarnyba sprendimu atsisakė iÅ¡duoti A1 pažymėjimus pareiÅ¡kėjos darbuotojams: L. M., L. V., L. A., K. K., S. L., E. K.,V. L., V. K., K. G., V. K., L. K., R. G., R. K., A. S., L. Ž., R. B., L. K., E. J., V. O., R. B., D. G., V. R., D. M., A. G., D. K., G. R., N. G., G.

B. pagal atitinkamus laikotarpius. Taip pat nusprendė, kad pareiškėjos veikla Lietuvoje nėra didelė, t. y. sudaro mažiau kaip 10 proc. nuo visos bendrovės apyvartos. Apskaičiavo, kad pareiškėjos apyvartos dalis Lietuvoje už laikotarpius:

1) nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė 9,87 proc.;

2) nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. - 9,91 proc.;

3) nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. - 7,35 proc. PareiÅ¡kėja 2020 m. vasario 14 d. apskundė VSDFV Užsienio iÅ¡mokų tarnybos sprendimÄ Fondo valdybai, kuri 2020 m. kovo 6 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė. VSDFV sprendime patvirtino, jog VSDFV Užsienio iÅ¡mokų tarnyba pasielgė teisėtai, neskaičiuodama prie pareiÅ¡kėjos pajamų pirkėjui iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 0616 (data 2017 m. liepos 12 d., suma 18 000 Eur). Nagrinėjamoje byloje taikytinos socialinio draudimo teisės nustatymÄ asmenims, siunčiamiems laikinai dirbti į kitÄ Europos SÄ jungos (toliau – ES) valstybę narę, reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 72; toliau – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 ), 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarkÄ (OL 2009 L 284, p. 1; toliau – Reglamentas (EB) Nr. 987/2009), Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos 2009 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. A2 „Dėl Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio dėl teisės aktų taikymo komandiruotiems darbuotojams ir savarankiÅ¡kai dirbantiems asmenims, laikinai dirbantiems ne kompetentingoje Å¡alyje, aiÅ¡kinimo“ (toliau – Sprendimas A2) ir Tvarkos apraÅ¡as.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalį asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdaviui, kuris joje paprastai vykdo savo veiklÄ , ir kurį tas darbdavys iÅ¡siunčia į kitÄ valstybę narę dirbti tam darbdaviui, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai su sÄ lyga, kad numatyta tokio darbo trukmė nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt keturių mėnesių, ir jis nesiunčiamas pakeisti kito komandiruoto asmens. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ detalizuoja Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 1 ir 2 dalys.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikant pagrindinio reglamento (t. y. Reglamento (EB) Nr. 883/2004) 12 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdavio, kuris paprastai ten verčiasi savo veikla, vardu, ir kurį darbdavys iÅ¡siunčia į kitÄ valstybę narę apima asmenį, įdarbintÄ siekiant jį iÅ¡siųsti į kitÄ valstybę narę, jei atitinkamam asmeniui prieÅ¡ pat jo darbo pagal darbo sutartį pradžiÄ jau taikomi valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs jo darbdavys, teisės aktai.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, žodžiai ,,kuris paprastai ten verčiasi savo veikla“ reiÅ¡kia darbdavį, kuris valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs, paprastai vykdo didelę veiklos dalį, iÅ¡skyrus vien tik vidaus valdymo veiklÄ , atsižvelgiant į visus kriterijus, apibÅ«dinančius atitinkamos įmonės vykdomÄ veiklÄ . Atitinkami kriterijai turi atitikti kiekvieno darbdavio konkrečias savybes ir tikrÄ jį vykdomos veiklos pobÅ«dį.

Sprendime A2 taip pat iÅ¡aiÅ¡kinamas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio turinys. 12 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lyga yra darbdavio ir valstybės narės, kurioje jis įsisteigęs, ryÅ¡iai. Todėl darbuotojus turėtų komandiruoti tik įmonės, kurios paprastai savo veiklÄ vykdo valstybės narės, kurios teisės aktai toliau taikomi komandiruotam darbuotojui, teritorijoje; dėl to daroma prielaida, kad minėtos nuostatos taikomos tik įmonėms, kurios paprastai vykdo didelę veiklos dalį valstybės narės, kurioje jos įsisteigusios, teritorijoje.

Tvarkos apraÅ¡o 5 punkte yra numatytos sÄ lygos, kurios turi bÅ«ti įvykdytos, kad asmeniui, pagal darbo sutartį dirbančiam Lietuvoje darbdaviui, ir kuris darbdavio siunčiamas į kitÄ valstybę narę dirbti tam darbdaviui, bÅ«tų iÅ¡duotas A1 pažymėjimas. Viena iÅ¡ sÄ lygų – siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje (Tvarkos apraÅ¡o 5.5 punktas). Tvarkos apraÅ¡o 7 punkte nustatyti kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar darbdavio veikla Lietuvoje laikytina didele. Tvarkos apraÅ¡o 8 punkte iÅ¡vardinti atvejai, kai darbdavio veiklos Lietuvoje dalis negali bÅ«ti pripažinta didelė, jei iki darbuotojų siuntimo dirbti į valstybę narę darbdavys Lietuvoje vykdė ekonominę veiklÄ trumpiau nei 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių (1 punktas); po darbuotojų siuntimo dirbti darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje (2 punktas);

Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklÄ (3 punktas); darbdavio pajamos iÅ¡ veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti. Darbdavio pajamų iÅ¡ veiklos Lietuvoje dalis procentais skaičiuojama pagal darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketos duomenis, pagrįstus Tarnybai pateiktais įrodymais (dokumentais, duomenimis): darbdavio pajamų, gautų iÅ¡ Lietuvoje vykdytos veiklos, suma dalijama iÅ¡ bendros darbdavio pajamų, gautų iÅ¡ veiklos, vykdytos Lietuvoje ir užsienyje, sumos ir gauta suma dauginama iÅ¡ 100.

Esant darbdavio pateiktų dokumentų ir (ar) duomenų neatitikimui su valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančiais duomenimis, vadovaujamasi valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančiais duomenimis (4 punktas). Tvarkos apraÅ¡o 25 punkte įtvirtinta, kad darbdavys kreipdamasis dėl A1 pažymėjimo(-ų) apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymÄ asmeniui(-ims), siunčiamam(-iems) dirbti į užsienio valstybę, užpildo Fondo valdybos direktoriaus nustatytos formos praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pažymÄ (-as)/pažymėjimÄ (-us) apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymÄ asmeniui(-ims), siunčiamam(-iems) dirbti į užsienio valstybę, užpildo Fondo valdybos direktoriaus nustatytos formos praÅ¡ymo iÅ¡duoti pažymÄ (-as)/pažymėjimÄ (-us) apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymÄ asmeniui(-ims), siunčiamam(-iems) dirbti į užsienio valstybę, priedÄ dėl kiekvieno siunčiamo darbuotojo ir, be kita ko, prideda:

Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketÄ . Ä®monė, nuolat (ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį) siunčianti darbuotojus dirbti į kitÄ valstybę narę, darbdavio užpildytÄ anketÄ pateikia kartÄ per metus arba Fondo valdybos Užsienio iÅ¡mokų tarnybai papraÅ¡ius (25.2. papunktis); dokumentus, įrodančius įmonės veiklÄ Lietuvoje ir užsienyje: bendradarbiavimo sutarties su priimančia įmone (kitu priimančiu asmeniu), darbo sutarčių su siunčiamais darbuotojais, sutarčių, sudarytų su fiziniais ar juridiniais asmenimis dėl veiklos vykdymo Lietuvoje ir užsienyje, patvirtintas kopijas, jei siunčianti įmonė nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja – dvylikos praėjusių mėnesių laikotarpio iki darbuotojų siuntimo iÅ¡raÅ¡omų sÄ skaitų faktÅ«rų registro patvirtintÄ iÅ¡raÅ¡Ä (kopijÄ ) (25.3. papunktis).

Tvarkos apraÅ¡o 31 punkte nustatyta, kad gavusi praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti A1 pažymėjimÄ , Tarnyba per 5 darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo informuoja pareiÅ¡kėjÄ apie trÅ«kstamus dokumentus (informacijÄ ), reikalingus taikytinos teisės nustatymui ir tai patvirtinančio pažymėjimo iÅ¡davimui (tai yra dokumentus ir informacijÄ , iÅ¡vardintus Tvarkos apraÅ¡o 25, 26, 27, 28, 29 punktuose, o esant reikalui – ir kitus dokumentus), ir papraÅ¡o juos pateikti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų, nurodydama konkrečiÄ datÄ .

Jei reikiamų dokumentų pareiÅ¡kėjas nepateikia iki nurodyto termino pabaigos, A1 pažymėjimo iÅ¡davimo klausimas sprendžiamas remiantis pateiktais dokumentais. Tokiais atvejais sprendimas dėl praÅ¡ymo iÅ¡duoti A1 pažymėjimÄ priimamas per 20 darbo dienų nuo trÅ«kstamų dokumentų pateikimo dienos, o jeigu pareiÅ¡kėjas jų nepateikė, per 20 darbo dienų nuo termino trÅ«kstamiems dokumentams pateikti pabaigos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1893-146/2015 konstatavo, kad bÅ«tent minėtas Tvarkos apraÅ¡as yra Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priimtas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 nuostatas patikslinantis ir papildantis teisės aktas ir bÅ«tent Å¡iuo aspektu į jį atsižvelgtina taikant minėtus reglamentus, kurių baigiamosiose dalyse, be kita ko, nurodyta, kad Å¡ie reglamentai yra privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse.

Pažymėtina, kad vertinant, ar yra pagrindas iÅ¡duoti A1 pažymėjimus darbuotojams, siunčiamiems dirbti į kitÄ valstybę, turi bÅ«ti įvertinta, ar juos siunčiantis darbdavys atitinka visus Tvarkos apraÅ¡o 7 punkte nurodytus reikalavimus ir neatitinka nei vienos iÅ¡ 8 punkte nurodytų sÄ lygų. VSDFV Užsienio iÅ¡mokų tarnyba skundžiamu sprendimu atsisakė iÅ¡duoti A1 pažymėjimus atitinkamiems pareiÅ¡kėjos darbuotojams pagal nurodytus laikotarpius, nes nustatė, kad pareiÅ¡kėjos vykdoma veikla Lietuvoje nėra didelė – sudaro mažiau kaip 10 proc. nuo visos įmonės apyvartos.

VSDFV Užsienio išmokų tarnybos sprendime pateikti skaičiavimai, iš kurių matyti, kad pareiškėjos apyvartos dalis Lietuvoje už laikotarpius:

1) nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė 9,87 proc.;

2) nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. - 9,91 proc.;

3) nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. - 7,35 proc. PareiÅ¡kėja skunde iÅ¡ esmės nesutinka su skundžiamais sprendimais, kurie buvo priimti neįtraukus pardavimo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 0616 į įmonės veiklos pajamas, dėl ko buvo konstatuota, kad VÅ¡Ä® „Garbingas amžius“ pajamos Lietuvoje sudarė mažiau nei 10 proc. nuo visos bendrovės apyvartos ir tuo pagrindu neiÅ¡duoti A1 pažymėjimai. Teismas pažymi, kad VSDFV Užsienio iÅ¡mokų tarnybos kompetencija buvo spręsti, ar pagal pareiÅ¡kėjos pateiktus dokumentus priimti sprendimai buvo pagrįsti ir teisėti.

Atkreiptinas dėmesys į atsakovės atsiliepime pateiktus argumentus, kad traktoriaus pardavimo suma nebuvo įtraukta, nes tai yra lizingo sutartis, kuria parduodamas daiktas neperduodamas kitam asmeniui, o lieka pas pardavėjÄ , kuris už naudojimÄ si daiktu moka periodines įmokas. Pažymėtina, kad pardavus traktorių buvo įforminta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kuri buvo užregistruota pareiÅ¡kėjos iÅ¡raÅ¡omų sÄ skaitų registre, deklaruota VMI IMAS sistemos ISAF posistemyje, o taip pat deklaruota VMI EDS sistemos FR0600 deklaracijoje.

Prekių perdavimas (pardavimas) pagal pirkimo-pardavimo sutartį pagal PVMÄ® 4 straipsnio 1 dalį laikomas prekių tiekimu, o pagal 79 straipsnio 1 dalį įvykusį prekių tiekimÄ apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sÄ skaita faktÅ«ra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimÄ jo vardu įformintų Å¡ių prekių pirkėjas arba trečiasis asmuo. Pagal PVMÄ® 4 straipsnio 2 dalį, prekių tiekimu taip pat laikomas prekių perdavimas pagal nuomos sutartį ar kitÄ sutartį, kuri numato atlyginimo už perduodamas prekes atidėjimÄ ir (arba) atlyginimÄ dalimis, jeigu pagal sandorio sÄ lygas asmeniui, kuriam prekės perduotos, arba trečiajai Å¡aliai perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe, ir numatytas turto nuosavybės perdavimas.

Viena iÅ¡ tokių prekių nuomos sutarčių, kai pagal sandorio sÄ lygas asmeniui, kuriam prekės perduotos, pereina didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe ir numatytas turto nuosavybės perėjimas, yra lizingo (finansinės nuomos) sutartis. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja, bÅ«dama pelno nesiekiančiu vienetu, 2019 m. įsigytÄ traktorių tais pačiais metais perdavė bankui, todėl apskaičiuojant pelno nesiekiančio vieneto apmokestinamÄ jį pelnÄ iÅ¡ traktoriaus pardavimo gautos pajamos, atitinkančios tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , turi bÅ«ti laikomos apmokestinamosiomis pajamomis, o leidžiamiems atsiskaitymams priskiriama juridinę galiÄ turinčiu dokumentu pagrįsta Å¡io traktoriaus įsigijimo vertė ir apmokestinama, o leidžiamiems atskaitymams priskiriama juridinę galiÄ turinčiu dokumentu pagrįsta Å¡io traktoriaus įsigijimo vertė ir apmokestinama Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (toliau – ir PMÄ®) nustatyta tvarka, nes pelno nesiekiančio vieneto pajamomis yra laikomos iÅ¡ Lietuvos Å¡altinių ir ne iÅ¡ užsienio valstybėse esančių Å¡altinių uždirbtos ir (arba) gautos pajamos, įskaitant ir pajamas, gautas vykdant vieÅ¡Ä jį interesÄ tenkinančiÄ veiklÄ .

Vadovaujantis PMÄ® 7 straipsnio nuostatomis, pajamos ir sÄ naudos pripažįstamos pagal pajamų ir sÄ naudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus. Pelno nesiekiančio vieneto pajamoms priskiriamos visos pajamos, uždirbtos pardavus prekes ar kitÄ turtÄ , suteikus apmokamas paslaugas. PMÄ® 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad leidžiami atsiskaitymai yra visos faktiÅ¡kai patirtos įprastinės tokiai veiklai sÄ naudos (pagrįstos dokumentais), bÅ«tinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.

Leidžiamiems atskaitymams priskiriama parduotų prekių įsigijimo kaina. Turto (prekių) perleidimo (pardavimo) kaina, vadovaujantis PMÄ® 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi atitikti tikrÄ jÄ rinkos kainÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimant ginčijamus sprendimus nepagrįstai buvo konstatuota, kad VÅ¡Ä® „Garbingas amžius“ pajamos Lietuvoje sudarė mažiau nei 10 proc. nuo visos bendrovės apyvartos ir tuo pagrindu atsisakyta iÅ¡duoti A1 pažymėjimus.

PareiÅ¡kėja skunde nurodo ir tai, kad VSDFV sprendimas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, nėra nurodyta, kokios faktinės aplinkybės sudarė pagrindÄ traktuoti, jog pagal pirkimo-pardavimo sutartį (iÅ¡simokėtinai) numatytų pajamų negalima įtraukti į įmonės veiklos pajamas. Taigi pažymi, kad VSDFV sprendimas turi bÅ«ti panaikintas kaip neatitinkantis VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2014 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. A-822-132/2014). Pažymėtina, kad atsakovė rėmėsi turimais duomenimis, sprendime pateiktas netikslus apskaičiavimas, kurio metu buvo neįtraukta traktoriaus pardavimo PVM sÄ skaita faktÅ«ra, todėl konstatuotina, kad skundžiamuose sprendimuose nurodytas faktinių aplinkybių pagrindimas neatitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ . Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ ne kiekvienas procedÅ«rinis pažeidimas yra pagrindas taikyti ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ (2019 m. birželio 14 d.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-4370-552/2019). Teismas nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad nustatytas esminis procedÅ«rinis pažeidimas dėl to, jog į apskaičiavimÄ nebuvo įtraukta traktoriaus pardavimo sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0616 ir nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos pajamos Lietuvoje sudarė mažiau nei 10 proc. visų pareiÅ¡kėjos pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti. Taigi atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas, skundžiami sprendimai naikintini, o VSDFV Vilniaus skyrius (VSDFV Užsienio iÅ¡mokų tarnybos teisių ir pareigų perėmėjas) įpareigotinas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus dėl A1 pažymėjimų iÅ¡davimo jos darbuotojams, iÅ¡vardintiems skundžiamo VSDFV Užsienio iÅ¡mokų tarnybos sprendimo priede.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos „Garbingas amžius“ patikslintÄ skundÄ tenkinti. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio iÅ¡mokų tarnybos (po reorganizacijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius) 2020 m. sausio 27 d. sprendimÄ Nr. SPRE-569 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti A1 pažymėjimus VÅ¡Ä® „Garbingas amžius“ darbuotojams“.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimÄ Nr. (1.45E)I-1579 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio iÅ¡mokų tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimo SPRE-569”. Ä®pareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos „Garbingas amžius“ praÅ¡ymus iÅ¡duoti A1 pažymėjimus apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymÄ vieÅ¡osios įstaigos „Garbingas amžius“ darbuotojams, iÅ¡vardintiems Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio iÅ¡mokų tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. SPRE-569 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti A1 pažymėjimus VÅ¡Ä® „Garbingas amžius“ darbuotojams“ priede.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Jolita Rasiukevičienė Vita Valeckaitė Jolanta Vėgelienė