7e69f0b8-c5e4-467d-bc51-e1c259d4e4a6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1160-302/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00210-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės G. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties, kuria patenkintas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1719-173/2015 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios akcinės bendrovės „AuÅ¡ra“ ieÅ¡kinį atsakovams V.

D., G. V., A. Č., G. L. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.IeÅ¡kovas BAB „AuÅ¡ra“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams V. D., G. V., A. Č., G. L., kuriuo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 221 869,95 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimo užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos areÅ¡tuoti atsakovams priklausantį nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sÄ skaitose ar pas kitus asmenis.

Nurodė, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, nes didelė ieÅ¡kinio suma savaime didina bÅ«simo tesimo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Teigė, kad atsakovai, siekdami iÅ¡vengti teismo sprendimo vykdymo, gali imtis priemonių perleisti turtÄ tretiesiems asmenims, todėl taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra bÅ«tina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2015-03-18 nutartimi patenkino ieÅ¡kovo BAB „AuÅ¡ra“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir jo reikalavimo užtikrinimui areÅ¡tavo atsakovų nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ bendrai 221 869,95 Eur sumai, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Turto nesant ar esant nepakankamai, teismas nurodė trÅ«kstamai sumai areÅ¡tuoti atsakovų pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindė ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie atsakovų turimÄ turtÄ , todėl sprendė, jog praÅ¡oma priteisti pinigų suma jiems yra didelė ir objektyviai padidinanti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Teismas konstatavo, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovė G.

V. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-03-18 nutartį kaip nepagrįstÄ . Skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad 2014-01-12 pirmasis BAB „AuÅ¡ra“ kreditorių susirinkimas priėmė nutarimÄ bei įpareigojo administratorių atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®), pateikiant pareiÅ¡kimÄ dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, siekiant žalos atlyginimo iÅ¡ buvusių bendrovės valdymo organų.

Tačiau ji (atsakovė), kaip bendrovės kreditorė, nėra nei apie tokius sprendimus girdėjusi, nei dalyvavusi juos priimant, todėl, anot apeliantės, akivaizdu, kad bankroto administratorius piktnaudžiauja savo teisėmis, nes nepridėjo minėto kreditorių susirinkimo protokolo bei nepateikė jokios informacijos apie susirinkimÄ , kad galėtų pradėti nepagrįstus bylinėjimusis.2. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovai neturėjo teisės kreiptis į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, nes, anot jo, bendrovė buvo nemoki ir jie turėjo inicijuoti bankroto bylÄ , tačiau Å¡is administratoriaus teiginys prieÅ¡tarauja elementariai logikai, Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo nuostatoms bei teismų praktikai, kurioje pasisakoma, jog sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo, prioritetas turi bÅ«ti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla turi bÅ«ti keliam tik tuomet, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.

Anot apeliantės, kreipimasis į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, siekiant iÅ¡gelbėti verslo subjektÄ nuo bankroto, negali bÅ«ti traktuojamas tyčinio bankroto požymiu ar žalos bendrovei padarymu.3. IeÅ¡kovas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu remiasi vien bendrovės pastatų pardavimu 2009 m. UAB koncernui „Achemos grupė“ už mažesnę nei nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė kainÄ , tačiau UAB koncernas „Achemos grupė“ teikė dideles paskolas bendrovei iki 2009 m., o krizės laikotarpiu įsigijo pastatus iÅ¡ AB „AuÅ¡ra“.

Nėra suprantama, kodėl ieÅ¡kovas neteikia įrodymų dėl nekilnojamojo turto bei nepraÅ¡o į bylÄ Ä¯traukti suinteresuotų asmenų – UAB koncerno „Achemos grupė“ bei tuo metu valdybos nariais buvusių asmenų.4. IeÅ¡kovas pateikia nelogiÅ¡kÄ praÅ¡omos priteisti žalos apskaičiavimÄ â€“ iÅ¡ patvirtintų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų atima 2012 m. buvusius kreditorinius įsipareigojimus. Jei ieÅ¡kovas naudojasi tokia skaičiavimo metodika, kyla klausimas, kodėl jis nesiremia gero mokumo balansų duomenimis, kuomet įsipareigojimų bendrovė neturėjo.

IeÅ¡kovas taip pat neįvertina turto pardavimo kainos ir debitorinių įsiskolinimų atgavimo galimybių, kai tuo tarpu pardavus turtÄ bei atlikus debitorinių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ bÅ«tų galima padengti visų bendrovės kreditorių reikalavimus. Atsakovas BAB „AuÅ¡ra“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2015-03-18 nutartį. Nurodo Å¡iuos atsiliepimo skundui argumentus:1. Apeliantės argumentai dėl bankroto administratoriaus neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų veiksmų pradėjus teisminį ginÄÄ prieÅ¡ jÄ ir kitus atsakovus yra nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s. Teisę kreiptis į teismÄ garantuoja CPK 5 straipsnio 1 dalis, taip pat Ä®BÄ® 11 straipsnio 4 dalies 8 punktas, 5 dalies 20 punktas.2.

Skundo argumentai, susiję su Ä®BÄ® 8 straipsnyje nustatytos pareigos nevykdymu bei restruktÅ«rizavimo proceso tikslais ir ypatumais, bendrovės sandoriais, sudarytais su UAB koncernu „Achemos grupė“, neturi sÄ sajos su skundžiamos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu.3. Skunde apeliantė įrodinėja ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ , t. y. tas aplinkybes, kurios nėra atskirojo skundo faktinis pagrindas ir dalykas, todėl skundo argumentai dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo neįrodo bÅ«tinumo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį.

Atsakovė G. L. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o klausimÄ dėl skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliantės teigimu, ieÅ¡kinys jos ir kitų atsakovų atžvilgiu akivaizdžiai nepagrįstas.

TokiÄ pozicijÄ apeliantė grindžia argumentais dėl bankroto administratoriaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pareiÅ¡kiant ginčo reikalavimÄ , dėl atsakovų veiksmų siekiant iÅ¡saugoti AB „AuÅ¡ra“ mokumÄ , dėl administratoriaus pareiÅ¡kimo pripažinti AB „AuÅ¡ra“ bankrotÄ tyčiniu nepagrįstumo, taip pat dėl nepagrįsto praÅ¡omos priteisti žalos apskaičiavimo bÅ«do. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti skundo argumentai, susiję pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumu, paprastai priskiriami argumentams dėl bylos esmės ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ nėra aktualÅ«s. Dėl Å¡ių argumentų iÅ¡ esmės pasisakys teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir priimdamas joje sprendimÄ .

Å ioje civilinio proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, vertinamas ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas, patikrinant, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015). Spręsdamas dėl poreikio atsakovui taikyti atitinkamus laikinus apribojimus ir draudimus, iki ginčas bus iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų.

Pagal prima facie doktrinÄ atliekamo ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-31 nutartis c. b. Nr. 2-2476/2013). Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo buvusiems bankrutavusios bendrovės valdymo organo – valdybos nariams tuo pagrindu, kad pastarieji, bendrovei esant nemokiai, savalaikiai nepateikė pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos AB „AuÅ¡ra“ iÅ¡kėlimo.

Ieškovo BAB „Aušra“ ieškininiame pareiškime išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai juos vertinant preliminariai (lot. „prima facie“) nesuteikia pagrindo išvadai, jog pareikštas reikalavimas, grindžiamas ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies, CK 2.87 straipsnio 7 dalies, 6.245-249 bei 6. 279 straipsnių nuostatomis, aktualioje teisminėje praktikoje suformuluotais išaiškinimais bei nurodymais, yra akivaizdžiai nepagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).

Tuo tarpu nurodyti apelianto skundo argumentai, susiję su tuo, kad ieÅ¡kinys pagal bylos faktines aplinkybes atsakovų atžvilgiu nepagrįstas, nesuponuoja kitokio laikinųjų apsaugos priemonių klausimo iÅ¡nagrinėjimo, nei tÄ padarė pirmosios instancijos teismas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovo reikalaujama iÅ¡ jos solidariai su kitais atsakovais priteisti 221 869,95 Eur suma pati savaime nėra didelė ir negali sukelti grėsmės bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti, nors Å¡ių faktų įrodinėjimo naÅ¡ta tenka bÅ«tent atsakovams (CPK 178 str.;

Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-879/2014). Taigi nagrinėjamu atveju nepaneigta ir kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga (CPK 144 str. 1 d.). Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti keičiamos, panaikinamos (CPK 148 str.). Proceso Å¡alis, pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu pakeisti ar panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, o taip pat praÅ¡yti taikyti nuostolių užtikrinimÄ (CPK 146 str.).Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                              Romualda Janovičienė