7e69c1b6-6288-4b24-9bda-e9e24ef486cd · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1202-1092/2021 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00762-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.8; 3.2.4.11 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gineda ES“ apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gineda ES“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

K. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gineda ES“ (toliau – ir ieÅ¡kovė, darbdavys) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas, darbuotojas) 2 146,50 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų ir visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji yra transporto ir logistikos paslaugų įmonė, kuri užsiima lengvųjų automobilių pervežimu tarptautiniais maršrutais. Atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. dirbo ieškovės įmonėje automobilvežio vairuotoju-ekspeditoriumi. Ieškovė 2018 m. kovo 2 d. įsakymu pavedė atsakovui įmonės autovežiu „Volvo FM“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pervežti krovinius (automobilius) maršrutu Belgija–Prancūzija–Belgija.

Atsakovas prieÅ¡ pradėdamas vykdyti darbines funkcijas buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareigine instrukcija (toliau – Instrukcija), kurios 20 punkte įtvirtinta atsakovo atsakomybė už savalaikį pavestų užduočių vykdymÄ , 20.5 punkte – vairuotojo pareiga saugiai tvirtinti krovinius ir užtikrinti saugų krovinio vežimÄ visÄ kelionės laikÄ , o 23 punkte – kad vairuotojo padaryta žala iÅ¡ieÅ¡koma įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas turėjo paimti keletÄ automobilių iÅ¡ Antverpeno uosto ir pristatyti gavėjams.

Automobilių pasikrovimo metu jokie pažeidimai nebuvo užfiksuoti, tačiau jau pristačius gavėjams, 2018 m. kovo 21 d. Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraÅ¡tyje (CMR) 0001691 užfiksuoti krovinio pažeidimai, t. y. į iÅ¡sikrovimo vietÄ krovinys pristatytas su apgadinimais – transporto priemonei 019683 subraižytas priekinis buferis. Å iÄ faktinę aplinkybę atsakovas pripažino ir CMR važtaraÅ¡tyje patvirtino savo paraÅ¡u. Dėl Å¡ios žalos atlyginimo ieÅ¡kovė 2018 m. gegužės 11 d. gavo žalos dokumentÄ Nr. PZ834, kuriuo buvo reikalaujama atlyginti 262,50 Eur žalÄ .

JÄ ieÅ¡kovė sumokėjo. Tos pačios komandiruotės metu 2018 m. balandžio 10 d. žalos aktu fiksuotas kito gabento krovinio apgadinimas – automobilio „Fiat 500X“ ratlankio subraižymas ir oksidacija. Šį pažeidimÄ atsakovas taip pat pripažinęs ir paraÅ¡u patvirtinęs važtaraÅ¡tyje. Dėl Å¡ios žalos ieÅ¡kovė 2018 m. balandžio 16 d. gavo 946,30 Eur pretenzijÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė atlygino. Tos pačios komandiruotės metu atsakovas apgadino ieÅ¡kovei priklausančiÄ transporto priemonę „Volvo FM“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. sulaužė galinį automobilvežio žibintÄ .

Pagal 2018 m. balandžio 16 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ DTSB1804086 už galinio žibinto keitimÄ ir remonto darbus ieÅ¡kovė sumokėjo 171,90 Eur. Be to, buvo gautas 2018 m. balandžio 9 d. žalos dokumentas Nr. PZ925 dėl 765,80 Eur. Gavėjas „Marci Group“ pretenzijoje nurodė, kad žala padaryta už 765,80 Eur – taip pat ratlankio oksidacija su įbrėžimu. Atsakovas, sugrįžęs iÅ¡ reiso, darbe nepasirodė, todėl atsakovui buvo fiksuojamos pravaikÅ¡tos, o direktoriaus 2018 m. gegužės 22 d.

įsakymu Nr. 20180522-1 už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ atsakovas atleistas. IÅ¡ viso ieÅ¡kovei atsakovas padarė 2 146,50 Eur žalÄ . Dėl žalos padarymo atsakingas atsakovas, nes jis įsipareigojo vykdyti darbinius įsipareigojimus pagal ieÅ¡kovės nustatytÄ tvarkÄ , InstrukcijÄ , darbo tvarkos taisykles ir kita. Atsakovas elgėsi neapdairiai, neatsakingai ir aplaidžiai, tai prilygsta tyčiniams veiksmams. Vežėjo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“, tačiau draudimo kompanija žalos neatlygino, kadangi sutartyje numatyta draudimo iÅ¡skaita (1 500 Eur frančizė) buvo didesnė už kiekvieno įvykio žalos dydį.

IeÅ¡kovės automobilvežis kasko draudimu draustas nebuvo, tai žala už žibinto apgadinimÄ netgi negalėjo bÅ«ti atlyginama.

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jau nagrinėta civilinė byla tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko Marijampolės apylinkės teisme (civilinėje bylos Nr. 2-161-374/2019). Ieškinys teisme ir ieškinys Darbo ginčų komisijoje (toliau – ir DGK) pateiktas kaip kerštas už tai, kad DGK priteisė atsakovui pinigines išmokas. 2018 m. nagrinėjant darbo ginčus DGK tarp jo ir ieškovės ginčo dėl nuostolių darbdavys nekėlė, o tai reiškia, kad nuostolių nebuvo ir nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieÅ¡kovės UAB „Gineda ES“ ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė atsakovui A. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės 150 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai: 4.1. Teismas nustatė, kad Instrukcijos 20.5 ir 20.6 punktuose įtvirtinta, kad vairuotojas- ekspeditorius atsako už saugų krovinių tvirtinimÄ ir saugų krovinio vežimÄ visÄ kelionės laikÄ , savalaikį ir kokybiÅ¡kÄ krovinio pristatymÄ adresatui. 4.2.

A. K. nuosekliai aiškino, jog tris lengvuosius automobilius į automobilvežį pasikrovė Antverpeno jūrų uoste. Automobiliai buvo atplukdyti jūra, stipriai apdulkėję. Jis neturėjo specialių priemonių ir jokių galimybių įbrėžimams ar nežymiam buferio įbrėžimui bei ratlankių oksidacijai (rūdims) pastebėti. Pasikrovimo metu automobilių valyti skuduru ar kitaip juos liesti negalima. Automobilius apėjo, apžiūrėjo vizualiai, pašvietė prožektoriumi po apačia, tačiau šių defektų nepastebėjo.

Darbdavys jo nebuvo aprÅ«pinęs jokiomis specialiomis priemonėmis, iÅ¡skyrus prožektorių. Oksidacija yra ratlankių rÅ«dijimas, tai ilgalaikis procesas, sÄ lygotas drėgmės, todėl vairuotojas per keletÄ dienų perveždamas automobilius iÅ¡ pasikrovimo vietos į pristatymo vietÄ tokių pažeidimų padaryti negalėjo. Jis galėjo tik pasikrovimo metu jų nepastebėti. 4.3. Teismas konstatavo, jog pagal InstrukcijÄ vairuotojas neturėjo pareigos atlikti klientų pasikraunamų automobilių defektų diagnostikos, jis nebuvo aprÅ«pintas tam tinkama įranga, nebuvo nurodyta, kaip darbuotojui elgtis pasikraunant automobilį, kaip nustatinėti krovinio defektus ar trÅ«kumus, kÄ daryti tokiu atveju, jei juos pastebėjo ar jam nebuvo leidžiama juos tinkamai apžiÅ«rėti, kur kreiptis ir pan.

Tarp Instrukcijoje darbuotojui keliamų reikalavimų taip pat nėra kvalifikacinių reikalavimų vairuotojui sugebėti atlikti krovinio (ne transporto priemonės, kuriÄ valdo) gedimų ar defektų diagnostikÄ ir pan. Todėl darbdaviui neparengus ir nesupažindinus darbuotojo su pareigybės apraÅ¡ymu žalos atsiradimo atveju, neįtraukus instrukcijų, kaip patikrinti krovinį ir diagnozuoti jo defektus, kaip elgtis pastebėjus defektus ir pan., neaprÅ«pinus darbuotojo tam reikiamomis priemonėmis, jis neturi teisės reikalauti atlyginti žalÄ remiantis minėtais lokaliniais teisės aktais. 4.4.

Teismo vertinimu, vairuotojas nepažeidė Instrukcijos 20.5 punkto, jis saugiai pervežė krovinius, tačiau nepastebėjo ar negalėjo pastebėti jų defektų pasikrovimo metu (oksidacijos ir įbrėžimų), kurie, tikėtina, jau egzistavo jų saugojimo aikÅ¡telėje ir atsirado ilgÄ laikÄ transportuojant jÅ«ra. 4.5. Teismas pažymėjo, jog žala automobilvežiui „Volvo FM“ užfiksuota iÅ¡ nenustatyto asmens – M. – vairuotojo telefonu atsiųstos fotonuotraukos. Todėl neaiÅ¡ku, ar, užfiksavus žalÄ , automobilvežį jau vairavo kitas vairuotojas, nežinoma nei nuotraukos padarymo vieta, nei laikas, užfiksuojant žalos padarymo atvejį nebuvo pakviestas dalyvauti pats atsakovas, žala tinkamai neįforminta, į bylÄ pateiktos nuotraukos yra neinformatyvios, neaiÅ¡ku, kokio automobilio žibintai buvo fotografuojami. 4.6.

Visais žalos padarymo atvejais ieÅ¡kovė neatliko jokių tyrimų dėl minėtų automobilių apgadinimo aplinkybių, tiesiog preziumavo vairuotojo kaltę dėl žalos, kurios nepadengė draudimo bendrovė. 4.7. Kadangi ieÅ¡kovė užsiima padidintos rizikos verslu, kurio metu naudojami padidinto pavojaus Å¡altiniai, todėl žalos atsiradimas yra neatsiejamas nuo vykdomos veiklos, dėl to ieÅ¡kovė turėjo imtis visų bÅ«tinų priemonių, kuriomis užtikrintų transportuojamo turto apsaugÄ .

Kad kiltų kuo mažiau rizikos ieÅ¡kovė, bÅ«dama atsakovo darbdaviu, galėjo apdrausti atsakovo kaip vairuotojo civilinę atsakomybę tiek prieÅ¡ darbdavį, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu, tokia galimybė numatyta ir Darbo kodekse. Be to, darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklÄ , turi prisiimti (atlyginti) tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį be regreso teisės į darbuotojÄ . 4.8. Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , Å¡iuo atveju darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklÄ , turi prisiimti savo darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį be regreso teisės į darbuotojÄ .

Todėl ieÅ¡kovei neapdraudus vairuotojo civilinės atsakomybės su mažesne iÅ¡skaita (frančize), nuostolių atlyginimas tenka pačiam darbdaviui. Tokį procesinį sprendimÄ padiktuoja teisingumo, proporcingumo principai ir realus, bet ne formalus požiÅ«ris į faktines žalos atsiradimo aplinkybes. 4.9. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , taip pat konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad dėl jai padarytos turtinės žalos yra kaltas atsakovas, kad žalÄ padarė atsakovas tyčia ar dėl didelio neatsargumo.

Todėl teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo atmetė kaip neįrodytÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 5. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Gineda ES“ praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 5.1.

Teismas klaidingai taikė kasacinio teismo praktikÄ , nuspręsdamas dėl darbdavio pareigos prisiimti savo darbuotojų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Teismo nurodytoje kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad darbdavys turi prisiimti tik tam tikrÄ rizikos ir darbuotojų padarytos žalos dalį. Kokia tos rizikos ir žalos apimtis, konkrečiu atveju turi bÅ«ti nustatoma teismo, atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobÅ«di, pavojingumÄ ir atitinkamai potencialios žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnį, darbuotojui pavestų vykdyti darbo funkcijų pobÅ«dį, darbuotojo veiksmų, kuriais tretiesiems asmenims padaryta žala, atitiktį pavestoms vykdyti darbo funkcijoms ir kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teismas, iÅ¡vis nevertindamas, kokia dalis rizikos ir žalos teko darbdaviui, nusprendė, jog visa rizika ir žala dėl darbuotojo veiksmų tenka iÅ¡skirtinai darbdaviui. Kitaip tariant, teismas nustatė, kad darbuotojas iÅ¡vis neturi jokių pareigų darbo santykiuose ir nėra atsakingas už savo tinkamÄ pareigų vykdymÄ . 5.2. IeÅ¡kovės pareiginės Instrukcijos 15.16 punkte nustatyta, kad vykdydamas savo funkcijas vairuotojas-ekspeditorius registruoja, priima, laiko ir iÅ¡duoda materialines vertybes: tikrina, ar pristatomos materialinės vertybės atitinka kokybės reikalavimus, ar sukomplektuotos.

Instrukcijos 14 punkte yra nustatytos vairuotojo-ekspeditoriaus pareigos, tarp kurių – organizuoti ir kontroliuoti prekių priėmimÄ ir iÅ¡davimÄ (14.4 punktas) ir vykdyti materialinių vertybių priėmimo–iÅ¡davimo apskaitÄ (14.7 punktas). Taigi darbuotojui tenka nemažai pareigų, susijusių su jo tinkamu darbo santykių vykdymu. 5.3. Teismo iÅ¡vados dėl iÅ¡skirtinai darbdavio prisiimamos rizikos dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atsiradimo yra nesuderinamos ir su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) X skyriaus nuostatomis.

IeÅ¡kovės reikalaujamai atlyginti žalai nevirÅ¡ijant atsakovo 3 vidutinių darbo užmokesčių, atsakovui tenka pareiga atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ . 5.4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė dėjo visas įmanomas pastangas apsidrausti savo veiklÄ nuo galimų rizikų. Vien tai, kad darbuotojo padaryta žala yra mažesnė nei savarankiÅ¡ko draudimo iÅ¡skaita, tai nereiÅ¡kia, kad tokiÄ Å¾alÄ visa apimtimi turi prisiimti darbdavys be jokios regreso teisės į darbuotojÄ . 5.5. 2018 m. kovo 21 d.

Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraÅ¡tyje (CMR) 0001691 užfiksuotas krovinio – transporto priemonės Nr. 019683 apgadinimas – subraižytas priekinis buferis. Atsakovas pats pasirašė šį CMR, taigi apgadinimo faktÄ pripažindamas. TokiÄ Å¾alÄ pripažino ir teismas, tačiau abstrakčiai nurodė, jog defektai yra mažareikÅ¡miai ir Å¡io epizodo žalos suma nėra didelė. Tačiau įstatymuose nenustatyta, iki kokios sumos dydžio darbdavys neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimo darbuotojui dėl žalos atlyginimo.

Teismas nevertino, kad bÅ«tent atsakovas vieno reiso metu apgadino net 3 krovinius, dėl to ieÅ¡kovė klientams turėjo atlyginti 1 974,64 Eur žalÄ . 5.6. Atsakovas priimdamas krovinį nepažymėjo jokių transporto priemonės Nr. 019683 apgadinimų, nors pats apgadinimo pobÅ«dis yra mechaninis, gerai matomoje vietoje. Tai neabejotinai patvirtina, jog apgadinimas buvo padarytas jau paties atsakovo veiksmais. 5.7. Atsakovui transportuojant krovinį, buvo apgadintas transporto priemonės Nr. JT164231 ratlankis, dėl to atsirado oksidacija.

Å iuo atveju teismas savarankiÅ¡kai padarė ekspertinio tyrimo reikalaujančias iÅ¡vadas, kad oksidacija ant automobilio ratlankio negalėjo atsirasti per laikotarpį nuo atsakovo prekių pasikrovimo iki transportavimo į pristatymo vietÄ . Tokios teismo iÅ¡vados yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir neteisėtos. Atsakovas priimdamas krovinį nepažymėjo jokių jo apgadinimų, o tuo labiau oksidacijos. Tokie automobilio trÅ«kumai buvo nustatyti tik krovinio pristatymo momentu. Å ios aplinkybės patvirtino, jog apgadinimas (trÅ«kumai) atsirado jau po to, kai atsakovas perėmė krovinį. 5.8.

Atsakovui transportuojant krovinį, buvo subraižytas transporto priemonės Nr. JT163873 deÅ¡inysis ratlankis bei atsidaro oksidacija. Teismas ir Å¡iuo atveju nustatė, kad oksidacija nėra atsakovo veiksmų pasekmė, nes, teismo ekspertiniu vertinimu, oksidacija ant ratlankio negali atsirasti per kelias dienas. Vis dėlto teismas nepaaiÅ¡kino, kodėl mano, kad oksidacija turėjo įvykti iki atsakovui perimant krovinį, jeigu jis pats priėmimo momentu tokių trÅ«kumų nefiksavo. 5.9. Tos pačios komandiruotės metu atsakovas apgadino jam patikėtÄ transporto priemonę „Volvo FM“.

Teismas atmetė ir šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atlyginti žalÄ , nurodydamas, kad žala užfiksuota nenustatyto asmens telefonu atsiųstomis fotonuotraukomis, nežinoma nuotraukų padarymo vieta ir laikas, nuotraukos neinformatyvios, o darbdavys neatliko tyrimo dėl automobilio apgadinimo aplinkybių. Tačiau teismas iÅ¡vis nevertino atsakovo elgesio visų žalos epizodų kontekste. Nėra aiÅ¡ku, kaip ieÅ¡kovė turėjo atlikti žalos tyrimÄ , kai atsakovas piktybiÅ¡kai nuo pat grįžimo iÅ¡ komandiruotės darbe nepasirodė.

IeÅ¡kovės darbuotojams užfiksavus atsakovo paliktai transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ , ji buvo sutaisyta ir vėl eksploatuojama. Nei ieÅ¡kovė, nei jos darbuotojai nesitikėjo, kad ginčas su atsakovu gali tęstis teisme, todėl žalos fiksavimui nebuvo iÅ¡kviestas specialistas. Vis dėlto padarytos nuotraukos patvirtina transporto priemonės apgadinimÄ . 5.10. PrieÅ¡ingai nei nustatė teismas, atsakovo pareiginėje Instrukcijoje yra nustatyti visi su pareigomis tiesiogiai susiję kvalifikaciniai reikalavimai.

Instrukcijos 10 punkte yra nustatyti žinių reikalavimai, kurie apima: krovinių ekspedijavimo pagrindus, krovos organizavimo reikalavimus, dokumentų pildymo tvarkÄ ir reikalavimus, su savo tiesioginiu darbu susijusius darbo kokybės reikalavimus, bendrovės darbo specifikÄ , darbo metu naudojamas priemones, darbo tvarkos reikalavimus. Taigi darbuotojo pareiginėje Instrukcijoje aiÅ¡kiai numatyti specifiniai krovinių ekspedijavimo žinių reikalavimai. Instrukcijos 14 punkte yra nustatytos vairuotojo-ekspeditoriaus pareigos, tarp kurių yra nustatytos pareigos organizuoti ir kontroliuoti prekių priėmimÄ ir iÅ¡davimÄ ir vykdyti materialinių vertybių priėmimo–iÅ¡davimo apskaitÄ .

Instrukcijos 15.16 punkte nustatyta, kad vykdydamas savo funkcijas vairuotojas-ekspeditorius registruoja, priima, laiko ir iÅ¡duoda materialines vertybes: tikrina, ar pristatomos materialinės vertybės atitinka kokybės reikalavimus, ar sukomplektuotos. Tuo tarpu Instrukcijos 20 punkte nurodyta, jog vairuotojas ekspeditorius atsako už saugų tvirtinimÄ krovinių ir užtikrinimÄ saugų krovinio vežimÄ visÄ kelionės laikÄ , savalaikį ir kokybiÅ¡kÄ krovinio pristatymÄ adresatui, darbo drausmės pažeidimus, darbo pareigų pažeidimus.

PrieÅ¡ingai nei nustatė teismas, atsakovui teko pareigos žinoti krovinių ekspedijavimo pagrindus, apžiÅ«rėti, ar pristatomos bei jam perduodamos materialinės vertybės atitinka kokybės reikalavimus, mokėti tinkamai pildyti ekspedijavimo veiklai privalomus dokumentus, kaip CMR. Teismo iÅ¡vados, jog darbuotojui nebuvo numatyta ir aiÅ¡ku, kaip elgtis pastebėjus krovinio defektus, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kos ir nesuderinamos su ekspedijavimo veikla bei vairuotojo-ekspeditoriaus pareigomis. 5.11. Atsakovui neteko pareiga atlikti krovinio diagnostikÄ , o tik iÅ¡orinę apžiÅ«rÄ , tam jam buvo reikalingos minimalios priemonės ir įgÅ«džiai.

Visi krovinio trÅ«kumai yra iÅ¡oriniai, vizualiniai. Teismas nenurodė, kuriam iÅ¡ Å¡ių mechaninių trÅ«kumų, jo nuomone, reikėjo diagnostikos ar specialiosios įrangos. Taip pat nėra aiÅ¡ku, kokios specialiosios įrangos reikia, siekiant pamatyti apibraižymus, oksidacijÄ ar sulaužymus. 5.12. Nei teismas, nei atsakovas byloje nepaaiÅ¡kino, kodėl tokius trÅ«kumus vizualiai apžiÅ«rėjęs krovinį atsakovas negalėjo užfiksuoti krovinio priėmimo metu (jei tokie trÅ«kumai egzistavo), tačiau jau krovinio pristatymo momentu pats atsakovas CMR pripažino krovinio trÅ«kumus ir juos galėjo vizualiai pamatyti be jokios specialios įrangos. 5.13.

Nagrinėju atveju susiklostė iÅ¡skirtinė situacija, kai ginčas dėl tų pačių Å¡alių ir tuo pačiu pagrindu pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas du kartus. Vis dėlto tik dėl formalių priežasčių iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ antrÄ kartÄ , teismas priėmė visiÅ¡kai kitÄ sprendimÄ , nei buvo priimtas ginÄÄ iÅ¡sprendus pirmÄ jį kartÄ . 5.14. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo.

Teismas nustatė, kad atsakovas elgėsi aplaidžiai, neapdairiai, apgadino vežamÄ krovinį ir automobilvežį, o ieÅ¡kovė dėl atsakovo elgesio patyrė nuostolius, todėl įgijo teisę reikalauti atlyginimo iÅ¡ asmens, dėl kurio veiksmų buvo padaryta žala. Atsakovui pareiÅ¡kus apeliacinį skundÄ , Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies – panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė iki kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu nebuvo iÅ¡naudojusi privalomosios ikiteisminės darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos. Taigi apeliacinės instancijos teismas ginčo iÅ¡ esmės nenagrinėjo, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikino tik dėl procedÅ«rinio klausimo. Vis dėlto iÅ¡nagrinėjęs tuos pačius ieÅ¡kovės reikalavimus Marijampolės apylinkės teismo teismas priėmė visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ sprendimÄ nei Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu.

IeÅ¡kovė nesupranta, kaip teismai, nagrinėdami tÄ patį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , gali priimti visiÅ¡kai skirtingÄ sprendimÄ , nors jokių su tokiu sprendimu susijusių naujų aplinkybių ar teisės taikymo klaidų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Kitaip tariant, nėra aiÅ¡ku, kaip teismas vykdo teisingumÄ , jei tais pačiais klausimais priima visiÅ¡kai skirtingus sprendimus. Skundžiamu sprendimu teismas pažeidė ieÅ¡kovės teisėtus lÅ«kesčius, jog teismas yra saistomas bendrų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, o ypač suformuluotų dėl tų pačių fakto klausimų.

6. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas A. K. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, palikti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimÄ nepakeistÄ , taip pat priteisti 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 6.1. Teismas visiÅ¡kai teisingai ir pagrįstai aiÅ¡kino, kad darbo santykiuose įtvirtintas ribotos darbuotojo materialinės atsakomybės principas, kuriuo remiantis visiÅ¡kos materialinės atsakomybės principas turi bÅ«ti aiÅ¡kus, tikslus ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas per plačiai.

Kitaip tariant, teismas visiÅ¡kai pagrįstai argumentavo, kad materialinės atsakomybės ribos darbuotojui turi bÅ«ti aiÅ¡kios ir darbuotojo pareiginėje instrukcijoje ar kitame akte turėjo bÅ«ti konkrečiai iÅ¡vardyta, už kÄ ir kokia apimtimi jis atsako materialiai. 6.2. Teismas teisingai nurodė, kad darbdavys darbuotojo nebuvo aprÅ«pinęs jokiomis specialiomis priemonėmis, o pagal InstrukcijÄ darbuotojas neturėjo pareigos atlikti klientų pasikraunamų automobilių defektų diagnostikos, neturėjo tam net priemonių (iÅ¡skyrus prožektorių) pažeidimams nusistatinėti. 6.3.

Teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė naudoja padidinto pavojaus Å¡altinius ir žalos atlyginimas yra neatsiejamas nuo jos vykdomos komercinės veiklos. Teismas teisingai vadovavosi suformuota bendra teismų praktika, kurioje nurodoma, kad darbdavys vykdantis didesnio pavojaus veiklÄ turi prisiimti atsakomybę už žalÄ be regreso į darbuotojÄ . 6.4. Teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad žalÄ jo ar kitų asmenų turtui padarė atsakovas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl ieÅ¡kinio pagrindo 10. IeÅ¡kovė savo nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde grindžia, be kita ko, argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo, kaip ieÅ¡kovės darbuotojo, Instrukcijoje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir jo pareigas priimant krovinį gabenimui, įskaitant ir pareigÄ pažymėti krovinio trÅ«kumus jo priėmimo metu.

11. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , teismui pareiÅ¡kiamame ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodyta, be kita ko, aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas).

12. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra nurodęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiÅ¡kia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas. IeÅ¡kinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieÅ¡kinyje, nes jie individualizuoja kiekvienÄ konkretų civilinį ginÄÄ .

Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimÄ ), taip užtikrinant ginčo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ . PareiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį asmuo privalo tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vienÄ iÅ¡ savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 straipsnis).

IeÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ . Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieÅ¡kinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiÅ¡kiamas reikalavimas, bei Å¡ias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

13. Tinkamas ieÅ¡kinio pagrindo suformulavimas pirmosios instancijos teisme turi reikÅ¡mės ir procesui apeliacinės instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali bÅ«ti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011), nes apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , o ne pakartotinai nagrinėja bylÄ .

14. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė buvo suformavusi tokį ieÅ¡kinio pagrindÄ â€“ atsakovui tvirtinant ir (arba) vežant krovinį, krovinys buvo apgadintas, dėl to ieÅ¡kovei buvo padaryta žala. IeÅ¡kovė pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės grindė atsakovo Instrukcijos 20.5 punkto (vairuotojo pareiga saugiai tvirtinti krovinius ir užtikrinti saugų krovinio vežimÄ visÄ kelionės laikÄ ) pažeidimu. Vadinasi, ieÅ¡kovė byloje turėjo įrodinėti ir įrodinėjo, kad atsakovas tvirtindamas ir (arba) veždamas transporto priemones jas apgadino.

15. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo ir naujÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ â€“ atsakovo pareigos priimant krovinį tinkamai užfiksuoti krovinio trÅ«kumus, jei tokie buvo, nesilaikymÄ . IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde atitinkamai nurodo kitus atsakovo pareigybių pažeidimus pagal InstrukcijÄ â€“ Instrukcijos 15.6, 14, 14.4 ir 14.7 punktų pažeidimus, kuriais nesirėmė pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje. Kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija nenagrinėja ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių (naujo ieÅ¡kinio pagrindo), susijusių su atsakovo pareigomis priimant krovinį ir galima atsakovo atsakomybe už jų netinkamÄ vykdymÄ .

Dėl krovinio tvirtinimo ir (arba) vežimo metu padarytos žalos 16. IeÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog oksidacija ant transporto priemonių Nr. JT164231 ir Nr. JT163873 ratlankių negalėjo atsirasti per laikotarpį nuo atsakovo krovinio pasikrovimo iki jo transportavimo į pristatymo vietÄ . IeÅ¡kovės įsitikinimu, teismas padarė ekspertizės reikalaujančias iÅ¡vadas, kurios yra nepagrįstos. Tokie transporto priemonių trÅ«kumai buvo nustatyti tik jų pristatymo metu, tai, ieÅ¡kovės teigimu, patvirtina aplinkybę, kad oksidacija ant transporto priemonių Nr. JT164231 ir Nr. JT163873 ratlankių atsirado jau po to, kai atsakovas perėmė krovinį transportavimui.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

18. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 29 punktas).

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 30 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl atsakovo krovinio tvirtinimo ir (arba) vežimo metu padarytos žalos atlyginimo priteisimo. Vadinasi, bÅ«tent ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje turėjo įrodyti, jog bÅ«tent dėl atsakovo tvirtinimo ir (arba) vežimo metu padarytų transporto priemonių apgadinimo atsirado minėta ratlankių oksidacija.

20. IeÅ¡kovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė ekspertizės reikalaujančias iÅ¡vadas, jog oksidacija ant transporto priemonių Nr. JT164231 ir Nr. JT163873 ratlankių negalėjo atsirasti per laikotarpį nuo atsakovo krovinio pasikrovimo iki jo transportavimo į pristatymo vietÄ . Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, minėtiems pirmosios instancijos teismo teiginiams nebuvo specialių žinių ar ekspertizės byloje skyrimo poreikio, nes bendrai žinoma, kad oksidacija per vienÄ ar kelias dienas neturėtų atsirasti. PrieÅ¡ingas aplinkybes, t. y. kad Å¡iuo konkrečiu atveju per laikotarpį nuo atsakovo krovinio tvirtinimo iki jo transportavimo į pristatymo vietÄ dėl atsakovo padarytų transporto priemonių apgadinimo oksidacija galėjo atsirasti, turėjo įrodyti bÅ«tent ieÅ¡kovė. Tačiau ieÅ¡kovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių tokias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų.

21. IeÅ¡kovė atsakovo krovinio tvirtinimo ir (arba) gabenimo metu transporto priemonėms padarytÄ Å¾alÄ (transporto priemonių ratlankių oksidacija, transporto priemonių buferių įbrėžimai) įrodinėjo samprotavimu, kad jeigu atsakovas tokių transporto priemonių defektų nepažymėjo krovinio priėmimo metu, tai reiÅ¡kia, kad transporto priemonių įbrėžimai, ratlankių apgadinimai ir dėl jų atsiradusi oksidacija įvyko vėliau, atsakovui tvirtinant krovinį ir (arba) jį gabenant.

Tačiau teisėjų kolegija iš apeliaciniame skunde ieškovės aptartų įrodymų ir jos paaiškinimų negali daryti pakankamai tikėtinos išvados, jog transporto priemonių defektai atsirado būtent atsakovo krovinio tvirtinimo ir (arba) jo gabenimo metu. Vien tai, kad atsakovas, priimdamas krovinį, defektų nepažymėjo dokumentuose, nereiškia, kad jis apgadino transporto priemones jų tvirtinimo ir (arba) vežimo metu. Nustatyti transporto priemonių trūkumai galėjo egzistuoti ir iki krovinio priėmimo bei likti atsakovo nepastebėti ir (arba) nepažymėti dokumentuose.

Juo labiau, kad, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, pats atsakovas kitoje Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-161-374/2019 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) buvo nurodęs, jog automobilis „Dacia“ (transporto priemonė Nr. 019683) jau jos priėmimo transportavimui metu buvo subraižytu priekiniu buferiu, dėl to jau transporto priemonės priėmimo metu buvo surašytas defektinis aktas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į ieškovės pateiktus transporto priemonių Nr. JT163873, JT164231 defektinius aktus, kuriuose prie žalos dydžio (SD) pažymėta reikšmė „1“, kuri pagal pateiktų reikšmių lentelę reiškia, kad transporto priemonės pažeidimai yra mažesni nei 1 cm.

Iš pateiktų transporto priemonių nuotraukų taip pat yra pagrindas manyti, kad automobiliai buvo iš tikrųjų purvini. Byloje nepaneigti atsakovo teiginiai, kad apžiūrint automobilius nebuvo galima prie jų visiškai arti prieiti ar valyti.

22. Dėl visumos anksčiau minėtų aplinkybių ir argumentų teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai pagrindinei išvadai (sprendimo 25 punktas), jog vairuotojas (atsakovas) nepažeidė Instrukcijos 20.5 punkto, jis saugiai pervežė krovinius, o aptarti defektai, labiau tikėtina, atsirado dar iki atsakovui juos tvirtinant į automobilvežį.

23. Kaip jau minėta Å¡ios nutarties 14–15 punktuose, kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrindas buvo atsakovo transporto priemonių tvirtinimo ir (arba) vežimo metu padaryti apgadinimai, dėl to ieÅ¡kovei buvo padaryta žala, teisėjų kolegija Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės nevertina, ar atsakovui kyla atsakomybė dėl jo veiksmų ar neveikimo priimant krovinį vežti. Dėl „Volvo FM“ apgadinimo 24. IeÅ¡kovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl jai priklausančios ir atsakovui patikėtos transporto priemonės „Volvo FM“ apgadinimo.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vis nevertino atsakovo elgesio visų žalos epizodų kontekste. Nėra aiÅ¡ku, kaip ieÅ¡kovė turėjo atlikti žalos tyrimÄ , kai atsakovas piktybiÅ¡kai nuo pat grįžimo iÅ¡ komandiruotės darbe nepasirodė. IeÅ¡kovės darbuotojams užfiksavus atsakovo paliktai transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ , ji buvo sutaisyta ir vėl eksploatuojama. Nei ieÅ¡kovė, nei jos darbuotojai nesitikėjo, kad ginčas su atsakovu gali tęstis teisme, todėl žalos fiksavimui nebuvo iÅ¡kviestas specialistas.

Vis dėlto padarytos nuotraukos patvirtina transporto priemonės apgadinimÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems ieÅ¡kovės argumentams.

25. Minėta, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Vadinasi, bÅ«tent ieÅ¡kovei, siekiančiai įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus (transporto priemonės „Volvo FM“ apgadinimÄ ), teko pareiga tokius jo veiksmus įrodyti ir pagrįsti, t. y. pateikti įrodymus, kad bÅ«tent atsakovas apgadino minėtÄ transporto priemonę.

Tik tokiu atveju bÅ«tų galima spręsti dėl atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų. Tačiau nagrinėjamu atveju transporto priemonės „Volvo FM“ priėmimo–perdavimo akto į bylÄ nepateikta, duomenų, kad ieÅ¡kovė dėl padarytos žalos bÅ«tų kreipusis į policijos pareigÅ«nus, taip pat nėra. O iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos nuotraukos nėra aiÅ¡ku, nei kada, nei kur Å¡i nuotrauka daryta, ar tai tikrai ta pati transporto priemonė. Be to, teisėjų kolegijai kelia abejonių ir ta aplinkybė, kad atsakovas civ. byloje Nr. 2-161-374/2019 nurodė, jog paskutinį kartÄ automobilvežį vairavo 2018 m. balandžio 11 d., įrodymų paneigiančių šį teiginį nėra, o nuotrauka ieÅ¡kovei buvo atsiųsta tik 2018 m. balandžio 13 d.

Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė neįrodė, jog būtent atsakovo veiksmais buvo apgadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė. Dėl vairuotojo civilinės atsakomybės įtakos jo atsakomybei 26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė buvo sudariusi vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tačiau esant 1 500 Eur išskaitai kiekvienam atvejui atskirai (kiekvienam automobiliui) ir nė vienam žalos atvejui nesiekiant 1 500 Eur, draudimo kompanija ieškovei žalos neatlygino.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklÄ , turi prisiimti savo darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį be regreso teisės į darbuotojÄ . Todėl ieÅ¡kovei neapdraudus vairuotojo civilinės atsakomybės su mažesne iÅ¡skaita (frančize), nuostolių atlyginimas tenka pačiam darbdaviui.

27. IeÅ¡kovės vertinimu, ji dėjo visas įmanomas pastangas apdrausti savo veiklÄ nuo galimų rizikų. Vien tai, kad darbuotojo padaryta žala yra mažesnė nei savarankiÅ¡ko draudimo iÅ¡skaita, tai nereiÅ¡kia, kad tokiÄ Å¾alÄ visa apimtimi turi prisiimti darbdavys be jokios regreso teisės į darbuotojÄ . Teisėjų kolegija pritaria tokiam ieÅ¡kovės argumentui.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, vien ta aplinkybė, kad ieškovas nėra apsidraudęs arba yra apsidraudęs su didesne draudimo išskaita nei buvo padaryta žala, nėra pakankamas pagrindas visiškai atmesti ieškinį. Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018), kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

Juolab kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ėmėsi konkrečių priemonių apdrausti kylančiÄ Å¾alos rizikÄ , todėl jai negali bÅ«ti perkelta visa atsakomybės naÅ¡ta. Vis dėlto Å¡i apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nes ieÅ¡kovė nagrinėjamu atveju neįrodė savo ieÅ¡kinio pagrindo. Dėl ieÅ¡kovės teisėtų lÅ«kesčių 29. IeÅ¡kovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu buvo pažeisti jos teisėti lÅ«kesčiai, nes ginčas dėl tų pačių Å¡alių ir tuo pačiu pagrindu pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas du kartus.

Vis dėlto tik dėl formalių priežasčių iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ antrÄ kartÄ , teismas priėmė visiÅ¡kai kitÄ sprendimÄ , nei buvo priimtas ginÄÄ iÅ¡sprendus pirmÄ jį kartÄ . IeÅ¡kovė nesupranta, kaip teismai, nagrinėdami tÄ patį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , gali priimti visiÅ¡kai skirtingÄ sprendimÄ , nors jokių su tokiu sprendimu susijusių naujų aplinkybių ar teisės taikymo klaidų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Skundžiamu sprendimu teismas pažeidė ieÅ¡kovės teisėtus lÅ«kesčius, jog teismas yra saistomas bendrų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, o ypač suformuluotų tų pačių fakto klausimų atžvilgiu.

Teisėjų kolegija atmeta tokius ieÅ¡kovės argumentus kaip nepagrįstus 30. Teisėjų kolegijos vertinimu, panaikintas ankstesnis Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimas negali sukelti ieÅ¡kovei teisėtų lÅ«kesčių, nesvarbu, kokiu pagrindu jis buvo panaikintas. Sutiktina, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi panaikindamas minėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ jokių su tokiu sprendimu susijusių naujų aplinkybių ar teisės taikymo klaidų nenustatė, bet apeliacinės instancijos teismas ir nesprendė bylos iÅ¡ esmės. Todėl negalima teigti, kad Kauno apygardos teismas, nesant ikiteisminės ginčo tvarkos pažeidimų, bÅ«tų palikęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

Tuo labiau, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto pirmosios instancijos teismo sprendimas ir jis gali pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ .

31. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, ieÅ¡kovės argumentai dėl jos pažeistų teisėtų lÅ«kesčių atmestini kaip nepagrįsti. Dėl procesinės bylos baigties 32. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė iÅ¡ esmės teisingas iÅ¡vadas dėl neįrodytos atsakovo civilinės atsakomybės tvirtinant ir (arba) pervežant krovinį. Tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iÅ¡ esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl Å¡ių argumentų iÅ¡samiau nepasisako. Å iame kontekste teisėjų kolegija tik priduria, kad aplinkybė, jog Darbo ginčų komisija dėl praleisto termino kreiptis į jÄ atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovės reikalavimus, neatėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės teisės per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo kreiptis į teismÄ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme (Darbo kodekso 220 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 34. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35. Atsakovas A. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 300 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. Atsakovas pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus (2021 m. spalio 12 d. pinigų priėmimo kvitÄ ). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo patirtos 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gineda ES“ 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atsakovui A. K.. Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Milda Skersienė