2026-02-04 Nr. AB-2742-3-63-3-02269-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-723-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02269-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jurbarkų mėsa“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Jurbarkų mėsa“ (toliau – ir Bendrovė, atsakovas) NMA naudai 31 000 Eur skolą bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės) 15 punktu ir 16.1 papunkčiu nuo 2026 m. vasario 14 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Bendrovės turtui bei piniginėms lėšoms taikyti turto areštą 31 000 Eur dydžio sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su NMA (mokėjimus atliekant tik į NMA sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)), bei šį areštą įregistruoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto arešto aktų registre. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (arba) pas kitus trečiuosius asmenis, 31 000 Eur dydžio sumai.

Pareiškėjas nurodė, kad, atsižvelgiant į atsakovo padarytus projekto pažeidimus, yra didelė tikimybė, jog priėmus sprendimą NMA naudai, jo įvykdymas neabejotinai pasunkėtų arba net taptų negalimas.

Teigė, kad teismas gali įsitikinti NMA reikalavimo pagrįstumu įvertinęs NMA sprendimą, kurio pagrindu teikiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. NMA nuomone, nekyla abejonių, kad susigrąžintina paramos suma (31 000 Eur) yra akivaizdžiai didelė, turint mintyje tai, jog nurodyta suma yra valstybės biudžeto lėšos ir Europos Sąjungos paramos lėšos, t. y. padaryta konkreti žala valstybės bei Europos Sąjungos finansiniams interesams. NMA prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siekia apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos finansinius interesus.

Pareiškėjo vertinimu, byloje pateiktų duomenų (skolos sumos dydis bei pažeidimo tyčinis pobūdis) pakanka antrajai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) – pagrįsti.

Pareiškėjas pažymi, kad nors sprendimo skolos apmokėjimo terminas nėra suėjęs, tačiau tai niekaip nedaro įtakos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. NMA prašyme pateikė aiškiai suformuotą teismų praktiką, taip pat ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra vertinamas nepriklausomai nuo to, ar yra praėjęs 60 kalendorinių dienų terminas nuo NMA administracinio sprendimo išsiuntimo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Teismas įvertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šių nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 31 000 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas remdamasi NMA 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimu. Pareiškėjas pateikia reikalavimo argumentus, pagal kuriuos jo prašymas dėl skolos ir palūkanų priteisimo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) gali būti tenkinamas, todėl teismas vertino, kad egzistuoja pirmoji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas taip pat vertino, ar egzistuoja ir antroji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. ar netaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje pareiškėjui kils sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjo prašyme suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Pareiškėjo prašymo forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimas yra grindžiamas prašyme išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių grindžia tuo, jog NMA privalo užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos biudžeto bei Europos Sąjungos lėšų panaudojimą. NMA 2025 m. gruodžio 2 d. sprendime pareiškėjas konstatavo, kad Bendrovė (paramos gavėja) NMA nėra pateikusi įsigytų investicijų pirkimų dokumentų vertinti bei galutinis mokėjimo prašymas pateiktas netinkamu būdu. Kaip matyti iš sprendimo, už netinkamu būdu pateiktą galutinį mokėjimo prašymą sankcijos netaikomos.

Teismas akcentavo, kad teismų suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, jog turto arešto, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui (pareiškėjui) galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kontekste nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Arešto taikymas savaime nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio (prašymo) suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju byloje nėra pateiktos informacijos apie atsakovo nesąžiningus veiksmus siekiant gauti paramą jau teikiant pradinę paraišką dėl paramos (pvz., pradinės paraiškos teikimo metu akivaizdžiai neatitinkant teisės aktų reikalavimų ir sąlygų paramai gauti, atliekant neteisėtus veiksmus siekiant gauti didesnę paramą nei atsakovė turėtų teisę pagal teisės aktus, dirbtinai sukuriant sąlygas paramai gauti ar kt.).

Aplinkybė, kad atsakovas nuo NMA sprendimo dėl skolos grąžinimo išsiuntimo nėra apmokėjęs skolos, nepatvirtina jo nesąžiningo elgesio. Jokių kitų argumentų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą, ar konkrečių nesąžiningų arba grėsmę teismo sprendimo įvykdymui galinčių sukelti jo veiksmų (jo ketinimo perleisti, parduoti, nuslėpti turimą turtą) pareiškėjas nenurodė. Teismas, spręsdamas reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja prašymo dėl skolos ir palūkanų pagrįstumo iš esmės, netiria, nevertina prašymo faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės ar įstatymų saugomi interesai iš tikrųjų buvo pažeisti, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodomos neigiamos pasekmės yra tik tikėtinos. Pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pateikti motyvuotą prašymą ir pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones – atsakovo turto areštą, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti.

Pareiškėjas, pakartodamas prašyme pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes, teigia, jog prašyme aiškiai nurodė, jog egzistuoja dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. NMA prašyme išsamiai išdėstė tiek reikalavimų pagrįstumą, tiek dėl teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos, neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, tačiau teismas selektyviai vertino byloje esančius duomenis.

Pareiškėjas nurodo, kad didžiąją dalį nutarties sudaro faktinių aplinkybių bei teismų praktikos nurodymas, o teismo vertinimas šioje situacijoje iš esmės yra pateikiamas tik keliose pastraipose. Teismas nevertino prašyme pateiktų argumentų dėl paramos gavėjo nesąžiningumo. Nesąžiningumą nusakantis elgesys pasireiškia tuo, kad paramos gavėjas įsigijo investicijas pažeisdamas Sutarties ir teisės aktų nuostatas, nes netinkamai organizavo investicijų pirkimą. Atsakovas, investicijas įsigijęs nepaskelbus konkurso, pažeidė konkurencingumo principą, nes potencialiems tiekėjams nebuvo sudarytos vienodos ir sąžiningos galimybės dalyvauti pirkime, teikti pasiūlymus Sutartyje numatytoms investicijoms įsigyti ir konkuruoti tarpusavyje. Nepaskelbus skelbimo apie pirkimą diskriminuojami kiti potencialūs rinkos dalyviai, iškreipiama konkurencinė aplinka ir neužtikrinamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bei skaidrus lėšų panaudojimas, todėl pažeidimas laikytinas esminiu, turinčiu reikšmės konkurencijos ir skaidrumo principams.

NMA vertinimu, teismas apskritai nenagrinėjo ir neįsigilino į sąžiningumo aspektą, nors pagal teismų praktiką, taikant užtikrinimo priemones svarbus atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio / prašymo / pareiškimo suma preziumuoja būtinumą taikyti apsaugos priemones (šiuo atveju – reikalavimo užtikrinimo priemones), nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. NMA nuomone, nagrinėjamu atveju susigrąžintina paramos suma (31 000 Eur) yra akivaizdžiai didelė, turint mintyje, jog nurodyta suma yra valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšos, t. y. padaryta konkreti žala valstybės bei Europos Sąjungos finansiniams interesams. Atsakovas iki šiol nėra įvykdęs prievolės grąžinti susidariusią skolą, nors jam buvo žinomos tokios prievolės atsiradimo aplinkybės ir galimos teisinės pasekmės. Pareiškėjo nuomone, egzistuoja pagrįsta rizika, jog be reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo gali būti apsunkintas arba neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Atsakovo elgesys kelia abejonių dėl veiklos skaidrumo ir sąžiningumo, todėl šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tiek teisiškai pagrįstos, tiek būtinos.

Pareiškėjas akcentuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjo teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Todėl teigti, kad prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones teikianti šalis turi pateikti duomenis apie atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti ir (ar) apsunkinti turimą turtą, taip pat dėl jo turtinės padėties yra nepagrįsta, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje. NMA vertinimu, byloje pateiktų duomenų (skolos sumos dydis bei pažeidimų tyčinis pobūdis) pakanka reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) – pagrįsti.

Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju turėjo būti ne selektyviai vertinta galimybė, jog turtas gali būti paslėptas, perleistas ar parduotas, bet ir tai, kad Bendrovė investicijas įsigijo pažeisdama Sutarties ir teisės aktų nuostatas, t. y. įvertino 3 subjektų pateiktus komercinius pasiūlymus Projekto išlaidų sumai pagrįsti, tačiau neorganizavo investicijų pirkimo konkurso. Dėl to buvo konstatuotas esminis pažeidimas, turėjęs įtakos konkurencingumo ir skaidrumo principų įgyvendinimui. Toks atsakovo elgesys ir bylos aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą apie realią riziką, jog neįgyvendinus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti apsunkintas ar net tapti neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, atsižvelgiant į reikalavimo dydį, konstatuotų pažeidimų pobūdį bei atsakovo neveikimą vykdant prievolę grąžinti paramos lėšas.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nukrypo ir nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kuriais remiantis prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, sprendė, jog šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokios informacijos apie atsakovo nesąžiningus veiksmus siekiant gauti paramą, nenurodė nesąžiningo elgesio ar konkrečių nesąžiningų arba grėsmę teismo sprendimo įvykdymui galinčių sukelti atsakovo veiksmų (ketinimo perleisti, parduoti, nuslėpti turimą turtą), nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą, todėl prašymo netenkino.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde teigia, jog teismas apskritai nenagrinėjo ir neįsigilino į sąžiningumo aspektą, neanalizavo Bendrovės (paramos gavėjos) veiksmų. NMA teigimu, nagrinėjamu atveju susigrąžintina paramos suma (31 000 Eur) yra akivaizdžiai didelė, atsakovas iki šiol nėra įvykdęs prievolės grąžinti susidariusią skolą, todėl egzistuoja pagrįsta rizika, jog be reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo gali būti apsunkintas arba neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Atsakovo elgesys kelia abejonių dėl veiklos skaidrumo ir sąžiningumo, todėl šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tiek teisiškai pagrįstos, tiek būtinos. Be to, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto galiojimas ir vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; ir kt.).

Taigi proceso įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtinoji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-377-1047/2023).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas NMA kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu priteisti NMA naudai iš atsakovo 31 000 Eur skolą bei 5 procentų metines palūkanas ir siekė, kad laikinai, kol bus išnagrinėta byla, būtų taikomas atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms turto areštas 31 000 Eur sumai.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė Sprendime pateikta informacija apie nesąžiningą atsakovo elgesį, kuris pasireiškia tuo, kad paramos gavėjas įsigijo investicijas pažeisdamas Sutarties ir teisės aktų nuostatas, nes netinkamai organizavo investicijų pirkimą. Atsakovas, investicijas įsigijęs nepaskelbus konkurso, pažeidė konkurencingumo principą, nes potencialiems tiekėjams nebuvo sudarytos vienodos ir sąžiningos galimybės dalyvauti pirkime, teikti pasiūlymus Sutartyje numatytoms investicijoms įsigyti ir konkuruoti tarpusavyje. 2025 m. gruodžio 2 d. buvo priimtas sprendimas susigrąžinti 31 000 Eur paramos sumą. Akivaizdžiai didelė siekiamų susigrąžinti paramos lėšų suma bei tikimybė, kad paramos gavėjas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, patvirtina reikalavimo užtikrinimo priemonės taikumo būtinybę byloje. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra būtina, ja siekiama apsaugoti valstybės ir Europos Sąjungos finansinius interesus.

Susipažinus su byloje esančiu NMA Sprendimu nustatyta, kad NMA konstatavo, jog Bendrovė (paramos gavėja) įsigijo investicijas pažeisdama Sutarties ir kitų teisės aktų reikalavimus, nes netinkamai organizavo investicijų pirkimą. Paramos gavėja, investicijas įsigijusi nepaskelbus konkurso, pažeidė konkurencingumo principą, nes potencialiems tiekėjams nebuvo sudarytos vienodos ir sąžiningos galimybės dalyvauti pirkime, teikti pasiūlymus Sutartyje numatytoms investicijoms įsigyti ir konkuruoti tarpusavyje. Nepaskelbus skelbimo apie pirkimą, buvo diskriminuojami kiti potencialūs rinkos dalyviai, iškreipiama konkurencinė aplinka ir neužtikrinamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bei skaidrus lėšų panaudojimas, dėl ko pažeidimas laikytinas esminiu, turinčiu reikšmės konkurencijos ir skaidrumo principams. NMA paramos gavėjui taikė išmokėtos paramos (31 000 Eur) susigrąžinimo sankciją bei paramos neskyrimo sankciją – nekompensuotina visa Galutiniame mokėjimo prašyme prašoma išmokėti 31 000 Eur paramos suma, nutraukiant Sutartį.

Atsižvelgus į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, Sprendimo turinį, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. NMA, kuriai teko pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, nurodyti argumentai, kuriais ji grindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepagrindžia neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo grėsmės realumo. Nagrinėjamu atveju visapusiškai vertinant, ar siekiama susigrąžinti suma atsakovui yra didelė, turėjo būti pateikti duomenys apie jo turtinę padėtį, pajamas ir pan., tačiau byloje tokių duomenų (pvz., duomenų iš viešųjų registrų apie atsakovės turimą turtą, įsiskolinimus ir kt.), kurie leistų daryti išvadą, kad Bendrovė yra nemoki ar gali tapti nemoki, imtis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, nepateikta, todėl pareiškėjo argumentai pripažintini deklaratyviais ir neįrodytais.

Vertinant NMA argumentus, pažymėtina, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui yra reikšmingas ne tiek siekiamos susigrąžinti lėšų sumos dydis, kiek atsakovo turtinė padėtis ir jos (turtinės padėties) pokyčio perspektyvos, taip pat nei atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, priešingai nei teigia pareiškėjas, byloje nėra pateikta, todėl NMA teiginiai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, jog bus siekiama nuslėpti turimą turtą ar bus imtasi kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, yra deklaratyvūs, nepatvirtinantys realios grėsmės, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-767-1188/2024; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-136-1047/2025).

Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodoma teismų praktika nėra identiška nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms (be kita ko, skiriasi prašomos priteisti sumos, aplinkybės dėl paramos išmokėjimo / susigrąžinimo, atsakovo veiksmai iki NMA kreipimosi į teismą ir kt.), todėl šiuo atveju nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, paaiškėjus naujoms ar pasikeitus aplinkybėms, neužkerta kelio pareiškėjui vėl kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo byloje.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepagrindė, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė