7e688fb2-c7db-4478-862d-3f2bd3fec68c · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr     Baudžiamoji byla Nr. 1-746-882/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19006-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; 1.2.4.8.3; 2.3.6.4.5 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 21 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas,sekretoriaujant Ievai MiÅ¡eikienei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai RakÅ¡tienei,kaltinamajai R. K.,jos gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės atstovui advokato padėjėjui Sandžiui Povilauskui,nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės atstovei pagal įstatymÄ K.

M.,nedalyvaujant nukentėjusiajai, civilinei ieÅ¡kovei mažametei M. A., civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinės ligonių kasos atstovui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) JoniÅ¡kio rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , dirbanti UAB „M.“ siuvėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini) JoniÅ¡kyje, naÅ¡laujanti, neteista, kaltinama padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

R. K. smurtaudama sukėlė fizinį skausmÄ mažametei M. A., bÅ«tent 2016 m. balandžio 22 d., apie 19 val. 30 min., Å iaulių mieste, gyvenamojo buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia sugriebė už kaklo mažametei nukentėjusiajai M. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir parklupdė jÄ ant grindų, tuo sukeldama nukentėjusiajai M. A. fizinį skausmÄ .Kaltinamoji R. K. nei teisiamajame posėdyje, nei ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, parodė, kad Å¡ių metų vasario mėnesį atsikraustė gyventi pas K.

M., adresu (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, buto Nr. nepamena, reikėjo praktikÄ atlikti Å iauliuose, ir draugė jai per internetÄ surado, kas nuomoja kambarį Å iauliuose. Su K. M. sutarė nuomotis iÅ¡ jos kambarį už 50 eurų. IÅ¡ pradžių kambaryje gyveno viena, gal dvi dienas, po dviejų dienų atsikraustė K. M. pažįstama vardu R., atsikraustė į jos kambarį, o jÄ perkėlė į vaikų kambarį. Vaikų kambario durų stiklas buvo iÅ¡daužtas, todėl vaikai po šį kambarį vaikščiojo kaip norėjo ir kada norėjo.

Tame kambaryje laikė savo daiktus, naudojosi spinta drabužiams ir dar viena spintele. K. vaikų iÅ¡ viso buvo 2, M. ir M. Pati mama į juos didelio dėmesio nekreipdavo, todėl ji kartu su jais eidavo pasivaikščioti, jie patys ateidavo pas jÄ , guosdavosi, jiems saldainių nupirkdavo. Vaikai dažnai ir patys knisdavosi po jos daiktus. Pasigesdavo, tai saldainių, tai dildės, tai lipnios juostos, tai plaukų Å¡epečio. O kai pasakė K. M., kad jos vaikai lenda prie jos daiktų, ji atsakė, jog tame bute viskas bendra, juos užstodavo.

Å nekėjo ir pati su vaikais, prašė jų neimti jos daiktų, bet jie tai neigdavo ir sakydavo, jog jos daiktus ima R. K. nuolat Å¡aukdavo ant savo vaikų už netvarkÄ namuose, tik kitiems jos vaikų nebuvo galima užkabinti. Tai buvo 22 dienÄ , grįžo iÅ¡ darbo, K. su M. ir M. savo kambaryje lovoje gulėjo. Grįžusi savo kambaryje rado siuvimo reikmenis ant žemės iÅ¡taÅ¡kytus, o M. spintelėje pamatė jos daiktus sudėtus. Tada ir nuėjo pas juos į kitÄ kambarį, iÅ¡sivadino M. ir jos paklausė, kaip jos daiktai atsirado M. spintelėje, spintelę atidarė prie M.

M. puolė sakyti, kad čia ne ji taip padarė, tai R. Tuo metu mergaitę ir palenkė prie spintelės, deÅ¡ine ranka uždėdama jai ant pečių ir apkabindama. Nieko daugiau nebuvo, kai staiga atlėkė K. ir isteriÅ¡kai pradėjo Å¡aukti, o mergaitė pradėjo verkti. Atvažiavo pareigÅ«nai ir jÄ iÅ¡sivežė. Gal kiek mergaitę tada ir buvo palenkusi, bet tik todėl, kad ji atidžiau pasižiÅ«rėtų, norėjo parodyti, kur jos daiktai buvo padėti ir kur jie atsirado. Mergaitės tikrai nemušė ir už kaklo jai tyčia negriebė, bei specialiai jos neklupdė.

Smurto nenaudojo, kaip tik prie motinos norėjo mergaitę nusivesti į savo kambarį ir parodyti. PrieÅ¡ingai, pati motina nuolat rėkdavo ant savo vaikų, jie dažnai verkdavo, M. ir į kailį nuo jos gaudavo. Jai pačiai tų vaikų buvo gaila. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka, ji net balso ant mergaitės nebuvo pakėlusi, jokio pykčio nejautė. TÄ kart tik norėjo parodyti, kad mergaitė neteisi ir ji meluoja. Kambaryje jos spintelė buvo žemai, o M. buvo aukščiau, todėl jos abi lenkėsi prie žemiau buvusios jos spintelės. Mergaitės specialiai nespaudė, abi lenkėsi, jÄ buvo apkabinusi per pečius, gal taip ir atrodė, jog jÄ lenkia.

Kas buvo joms už nugarų nematė. Mergaitės nežalojo, nuo uždėjimo rankos ant pečių jai negalėjo skaudėti, jei bÅ«tų skaudėję, bÅ«tų pasakiusi. Jaučiasi apÅ¡meižta, tai yra K. M. fantazijos, mano, kad dėl pinigų stygiaus ji taip siekia pasipelnyti, paėmė pinigus už nuomÄ ir iÅ¡varė, taip pat ir R. iÅ¡varė. Parodė, kad anksčiau yra sirgusi depresija, su alkoholiu problemų nebeturi, yra dirbanti, neteista, administracine tvarka bausta.Kaltinamosios R. K. kaltė įrodyta:Nukentėjusiosios mažametės atstovė pagal įstatymÄ K.

M. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dienÄ kartu su savo vaikais buvo namuose, miegamajame žiÅ«rėjo filmÄ , visi gulėjo lovoje, kai staiga pas juos įlėkė R., kuri su jais kartu gyveno, buvo iÅ¡nuomojusi jai kambarį, kad mažiau mokesčių reikėtų mokėti. Tada M. ji ir pasakė: „ateik čia, nurausiu tau plaukus“. Dukra atsikėlė iÅ¡ lovos ir nuėjo paskui R. IÅ¡girdusi, kaip Å¡aukia ant jos dukros, nuėjo ir ji. Įėjusi į vaikų kambarį, pamatė savo dukrÄ klÅ«pančiÄ , o R. savo deÅ¡ine ranka jai už kaklo buvo sugriebusi ir klausė jos:

„kodėl ji paėmė jos siuvimo muiliukÄ â€œ. Matė vaiko galvÄ palenktÄ ir Å¡aukė ant mergaitės, kÄ tiksliai, dabar nepamena, iÅ¡ streso nepamena ir tai, kÄ ji pati R. sakė. R. norėjo pabėgti, užrakino duris, kad ji nepabėgtų. Dukra verkė, iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. R. jos dukrÄ paleido, kai ji Å¡aukti pradėjo. Vaikas patyrė stresÄ . Girdėjo, kaip R. ant dukros iÅ¡sakė žodžius: „karve, aÅ¡ tau plaukus nurausiu“. Leido R. dukrÄ nusivesti į savo kambarį, nes nepagalvojo, kad ji jai kÄ nors padarys.

Dukra pasakojo, kad jai už kaklo buvo suėmusi ir už plaukų tampė, pati to nematė. Jas kambaryje rado ir matė, kaip dukrai R. buvo už kaklo suėmusi ir jos dukra klÅ«pėjo. R. K. ant vaiko Å¡aukė. Jokios kalbos nebuvo ir R. jai nesakė, jog dukra ima jos daiktus, vaikas į tÄ kambarį įeidavo, nes ten ir jos daiktai. Kur R. K. savo muiliukus laikė, ji nežino. Po to R. K. jai skambino, prašė, kad atleistų, kad negerai padarė. Pasakiusi, jog viskÄ teismas iÅ¡spręs. Ji iÅ¡sikraustė.

Po įvykio mergaitė skundėsi skausmu, matėsi paraudimai kaklo srityje nugaros pusėje, vaikas iÅ¡gyveno stresÄ , mėnesį gėrė vaistus, lankėsi pas psichologę Dainų poliklinikoje pagal Å¡eimos gydytojo siuntimÄ . R. gyveno pas jÄ , bet įvykio metu jos nebuvo, jos tik paprašė parvežti iÅ¡ ligoninės, ji jos draugė, iÅ¡ vieno kaimo. Ji iÅ¡sikraustė, nes iÅ¡važiavo pas draugÄ gyventi, jos nesusipyko. Dabar dukra jau atsigavusi. PraÅ¡o priteisti 1500 eurų neturtinės žalos už vaiko psichologinę traumÄ .

PrieÅ¡ įvykį dukra jautėsi gerai. Mokykloje apie šį įvykį pasakojo, bet ne viskÄ pasakė, kad vaikui gėdos nepadarytų. Specialiai pasakė, kad įvykis buvo ne namuose, o lauke, taip nurodė mokyklos socialinei darbuotojai, logopedei ir auklėtojui. Patvirtino, kad po Å¡io įvykio M. kaklas buvo paraudęs, matėsi pirÅ¡tų žymės. Veido vienas Å¡onas taip pat buvo raudonas, bet jokių žymių nesimatė, M. minėjo, kad R. jai sudavė per veidÄ , kai jÄ klupdė. Ji neklausė, kada konkrečiai per veidÄ jai sudavė, ar prieÅ¡ klupdant, ar po to.

Taip pat po įvykio M. mokslas pablogėjo, pradėjo nesisekti jai mokytis. Ligoninėje dukrai buvo daroma galvos tamograma, nes dukra skundėsi skausmais galvoje, jÄ Å¡vietė, ar nėra kas užspausta, gydytojai tai darė savo iniciatyva, ne jos praÅ¡ymu. Ji vaikus auklėja ir jiems sakydavo, kad negalima imti svetimų daiktų, vaikai sakydavo, kad jie nieko neima.Nukentėjusioji mažametė M. A., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pas juos gyveno moteris vardu R., pavardės nežino.

R. apsigyveno pas juos, kad nuoma bÅ«tų pigesnė. Pas juos yra trys kambariai. R. apsigyveno jos kambaryje. Jai kambarys buvo tik dėl stalo reikalingas. Sakė neapkrauti stalo, bet R. apkrovė stalÄ knygomis ir kompiuteriu. Ji su R. sutarė normaliai. Po kelių dienų R. rėkė, kad kažkas paėmė Å¡ukas, ji jų tikrai neėmė. Atsikelia kasdien iÅ¡siÅ¡ukuoja, dantis iÅ¡sivalo ir žiÅ«ri nukritusios Å¡ukos vonioje. PrieÅ¡ konfliktÄ R. vadino jÄ snargle, kiaule, nes ji nemetė R. Å¡iukÅ¡lių.

Tai buvo siuvimo muiliukas. Nežino, dėl ko kilo konfliktas. Mamai sakė, kad ji ne pirmÄ kartÄ rado iÅ¡knistÄ , sakė, kad ji, bet ji tikrai neėmė. R. yra kažkokia psichinė ligonė, geria vaistus nuo miego. R. rado muiliukÄ pas jos brolį. Gal R. pati padėjo, o ji rado ir paėmė nuo žemės, ir viskas. R. jai sakė daužys veidÄ , plaukus raus, rankas kapos. R. pakratė galvÄ prie jos spintelės, po to prie kitos spintelės. Ji buvo su mama ir žiÅ«rėjo filmukÄ ir R. pasakė dar negražesnį žodį mamai.

R. sakė snukis, mama girdėjo. O ji su broliu žiÅ«rėjo, kas atsitiks. Su R. nuėjo į jos kambarį. Mama matė, kur vedasi R., ji pradėjo klykti. Jos kambaryje R. paėmė stipriai už kaklo ir kratė jos galvÄ . Kratymas truko gal 2 minutes. Jai skaudėjo galvÄ ir kaklÄ . R. suėmė su viena ranka už sprando, o su kita kažkÄ laikė. R. liepė klauptis prie jos spintelės, tada mama atėjo. Pirmiausiai atidarė spintelės duris, tada papurtė kaklÄ , už kaklo paėmus liepė klauptis, bet ji nesiklaupė.

R. per prievartÄ parklupdė. Ji pradėjo klykti ir atėjo mama, mama klausė, kas čia darosi. SkausmÄ juto kakle, buvo raudonumas ant kaklo. Mama matė ir sakė, kad yra raudonumas. Mama su drauge nusprendė kreiptis į gydytojÄ . Ä® gydytojÄ kreipėsi, kuris pamatavo kraujospÅ«dį, iÅ¡rašė vaistų nuo skausmo. Daktaras liepė perÅ¡viesti kaklÄ , Å¡vietė tris kartus, gydytojas sakė, kad tai sumuÅ¡imas. Jai skaudėjo tÄ dienÄ , o kitÄ dienÄ nupirko tepalus ir po to tepaliuko jai praėjo.

Po Å¡io įvykio R. iÅ¡vežė policija, ji R. daugiau nematė. Ä®vykis įvyko 2016 m. balandžio mėn. Ji pradėjo verkti, kai atėjo pas mamÄ , o kai mama atėjo į kambarį buvo ant ribos. IÅ¡ pradžių viskas buvo gerai ir R. sakė iÅ¡neÅ¡k Å¡iukÅ¡les, o ji atsakė, kad ne jos Å¡iukÅ¡lės ir neneÅ¡. R. jÄ vadino "kiaule, snargle", o ji sakė R., jeigu nepatinka, kad iÅ¡sikraustytų, R. sakė, kad ji jai kažkÄ padarys, parodys. Po kelių dienų grįžo iÅ¡ atostogų ir jie su broliu žiÅ«rėjo penktadienio filmukÄ .

Atėjo R. ir sakė, kad jai daužys veidÄ , peÅ¡ios plaukus, suks pirÅ¡tus. Ji nieko nesuprato, galvojo, kad čia „bajeris“. R. paėmė jai už kaklo ir per prievartÄ parklupdė. R. sakė keiksmažodžius, tada paleido. Paskui mama pasakė „kÄ jÅ«s darot“ ir tada jÄ paleido. Mama sakė „iÅ¡kviesiu policijÄ â€œ, o R. sako „gal aÅ¡ per stipriai padariau“. Mama sakė „kaip jÅ«s čia darot, juk turit vaikų ir anÅ«kų“. Mama iÅ¡kvietė policijÄ , užrakino duris, kad nepabėgtų.

Tada policija jÄ iÅ¡vežė. Jos brolis ėjo paskui jÄ . M. matė, kaip R. pakėlė rankÄ prieÅ¡ jÄ . Jis viskÄ matė nuo pradžių. Jis matė, kad jÄ muÅ¡a. Kambaryje buvo ji, R., jos brolis. Ji verkė, nes skaudėjo. Ir labai iÅ¡sigando. Brolis konflikto metu buvo prie medalių ir fotelis buvo. Jis stovėjo kelių metrų atstumu. Brolis nereagavo. AÅ¡ apie šį įvykį nesikalbėjo su kitais suaugusiais. Mama jai sakė, jeigu nežino kÄ sakyti, sakyti, kad nežino. (29-30 b. l., I tomas).Liudytojas nepilnametis M.

A., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tÄ kart jis, sesė ir mama buvo kambaryje, kai atėjo teta, kuri gyveno pas juos, ir pasakė M. ateiti pas jÄ . Jis nuėjo pažiÅ«rėti, kas vyksta, ir pamatė, kad ji atidarė spintelę, kur buvo muiliukai ir klausė sesės „kodėl ėmei muiliukus“. Tada paėmė sesę už kaklo ir parklupdė, pasakė, kad už tokius dalykus nupjaus rankas ir kojas. Daugiau nieko nežino. Mama iÅ¡kvietė policijÄ ir liepė iÅ¡sikraustyti.

Nelabai prisimena dienos, kada buvo įvykis. Neatsimena, koks buvo mėnuo. Mamai trÅ«ko pinigų ir ji susitarė žodiniu susitarimu, bei Å¡i teta pradėjo pas juos gyventi. Susitarė taisykles, kad jie neitų, o jie ir nėjo, bet apkaltino sesę. Kaip tie muiliukai ten atsirado, nežino, gal ji pati padėjo. Jam buvo įdomu, kÄ sesė prisidirbo. Teta sakė, „biÅ¡ki ateik į kambarį“. Ten sesės kambarys buvo. Teta buvo atidariusi spintelę ir klausė, kodėl muiliukai sesės spintelėje.

O sesė sakė, kad nebuvo nei vakar, nei Å¡iandien. Teta paėmė sesei už kaklo su ranka, nuvedė prie spintelės, supurtė kaklÄ , parklupdė ir sesė pradėjo verkti. Nežino, kiek laiko teta laikė sesę. Teta sakė „aÅ¡ tau nupjausiu kojas, rankas už tokias vagystes“. Vadino vagile. Sesė yra bijoklė, ji miega net apsikabinusi mamos rankÄ . Sesė purtėsi, buvo jai stresas, purtė už kaklo stipriai. Sesė nieko nesakė. Sesei po konflikto ant sprando buvo rankų žymė.

Žymė iÅ¡silaikė vienÄ dienÄ . Nereikėjo tvarstyti. Sesei skaudėjo kaklÄ gal vienÄ ar tris dienas, sesė negalėjo sunkaus maisto valgyti. PolicijÄ iÅ¡kvietė mama, po konflikto tetÄ jis matė vienÄ kartÄ , kai ji kraustėsi iÅ¡ jų namų. PrieÅ¡ apklausÄ su mama nekalbėjo, kÄ reikės sakyti. Kartais sesė prisidirba. Sesė nemoka skalbimo maÅ¡ina naudotis, tai mama bara, bet nemuÅ¡a. Teta pakvietė sesę piktai, teta kalbėjo pakėlusi tonÄ . Teta sakė „ateik čia“ ir, jis nuėjo iÅ¡ paskos.

Jis su teta kažkiek susipažino. ParaudimÄ jis matė, kai buvo atvykusi greitoji pagalba. Teta prikiÅ¡o sesę prie spintelės ir klausė kodėl ėmė muiliukus, tada paėmė ir papurtė. Jam bÅ«tų skaudėję, arba bÅ«tų mamai pasiskundęs, ar bÅ«tų neleidęs imti už kaklo. Jis nesakė tetai nieko, tik žiÅ«rėjo, kodėl ji parklupdė sesę, nespėjo sutrukdyti. Nelabai geri santykiai su teta, nes jis iÅ¡ karto įtarė, kad teta bloga. Nes, kai sesė susidėdavo daiktus, teta perdėdavo sesės daiktus, nors jie ten netilpdavo.

Todėl jis mano, kad ji piktnaudžiauja. (31-32 b. l., I tomas).Liudytoja S. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba greitojoje pagalboje. Datos nepamena, buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad sumuÅ¡ta mergaitė. Nuvykus, rado verkiančiÄ mergaitę, mamos teigimu, jÄ sumušė nuomininkė, trenkė jai į galvÄ . Veidas buvo raudonas, mergaitė verkė, žaizdų nebuvo. Veidas buvo raudonas ne nuo smurto. Mama nurodė, kad mergaitei tempė už plaukų ir trenkė į galvÄ , taip tada sakė mama. Žaizdų nebuvo, hematomų nebuvo, kraujo nebuvo.

Nepamena, ar kaklas buvo raudonas. Mergaitę nuvežė į moters ir vaiko klinikas apžiÅ«rai. Pagarsinus byloje ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus (44 b. l., I tomas), liudytoja juos teisme patvirtino ir parodė, kad mergaitės kaklas buvo paraudęs, bet ne tiek ryÅ¡kiai, smaugimo žymių nebuvo. Jis buvo paraudęs, bet negali pasakyti, dėl ko. Sužalojimų nematė. Tik pats sprandas buvo paraudęs. Paraudimas Å¡viežias, galėjo bÅ«ti prieÅ¡ 20-30 minučių. Kalbėjo su mergaite, ji sakė, kad jÄ stipriai tempė už plaukų, mušė į galvÄ , taip sakė mama ir mergaitė.

Sprandas nuo verkimo negalėjo bÅ«ti raudonas. Kuri vieta tiksliai buvo raudona, dabar negali pasakyti, bet iÅ¡ galo, o iÅ¡ priekio nepamena. Bendras sprando rausvumas buvo nežymus.Liudytojas E. A. (pareigÅ«nas) teisiamajame posėdyje, pagarsinus byloje ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus (46-47 b. l., I tomas), liudytojas juos patvirtino, jie suraÅ¡yti teisingai ir teismas jais gali remtis, tada viskÄ geriau atsiminė nei dabar, nes nuo įvykio buvo praėję mažiau laiko. Kaip atrodė ir kaip jautėsi mergaitė, dabar nebepamena.Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. A. parodė, kad 2016-04-22, 19.52 val., atvyko pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, kur nuomininkė smurtavo prieÅ¡ mažametį vaikÄ .

Bute buvo nukentėjusi mergaitė, jos motina ir nuomininkė. Mergaitės mama paaiÅ¡kino, kad nuomininkė buvo paėmusi jos dukrai už kaklo ir parklupdė jÄ ant kelių. Nuomininkė skundėsi, kad mergaitė pastoviai lindo prie jos asmeninių daiktų. Ant mergaitės kÅ«no jokių akivaizdžių sužalojimų nematė, gal ant kaklo ir buvo paraudimai, mergaitės iÅ¡ arti jis neapžiÅ«rėjo. Paklausus mergaitės, kas buvo, ji patvirtino mamos žodžius ir tikslinant aplinkybę, ar jai buvo sukeltas fizinis skausmas, mergaitė atsakė teigiamai, tai yra, kad tuo metu, kai nuomininkė jai suėmė už sprando, jai skaudėjo.

Nuomininkė dėl mažamečiui sukelto fizinio skausmo buvo sulaikyta ir pristatyta tolimesniam įvykio aiÅ¡kinimuisi į policijos komisariatÄ . Nuo pat atvykimo į minėtÄ butÄ , nuomininkė elgėsi ramiai, o mergaitės mama visÄ laikÄ Å¡aukė ant nuomininkės. (46-47 b. l., I tomas).Liudytojas G. S. (pareigÅ«nas) teisiamajame posėdyje, pagarsinus kito pareigÅ«no E. A. byloje suraÅ¡ytÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ (9 b. l., I tomas), liudytojas jį patvirtino, suraÅ¡ytas teisingai ir juo teismas gali remtis.

Abu su kolega E. A. buvo atvykę į minėtÄ butÄ , bendravo su nukentėjusiosiomis, situacija jame apraÅ¡ytas taip kaip jie ir rado atvykę, dabar, kaip atrodė mergaitė, jis nebepamena, nes daug laiko praėjo.Byloje esančiame 2016-04-22 Å iaulių apskrities VPK vyriausiojo patrulio E. A. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl sukelto fizinio skausmo mažametei nurodyta, kad pagal iÅ¡kvietimÄ atvykus adresu (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, M. A. buvo iÅ¡sigandusi ir visÄ laikÄ verkė. Ji paaiÅ¡kino visÄ Ä¯vykį analogiÅ¡kai, kÄ aiÅ¡kino mama, jog nuomininkė R.

K. paėmė jai už sprando ir paklupdė jÄ ant kelių, pridÅ«rė, jog dėl to ji pajuto fizinį skausmÄ . R. K. aiÅ¡kino, kad M. A. ateina į jos kambarį ir ima jos daiktus, pastaroji buvo sulaikyta. (9 b. l., I tomas).Liudytojas D. P. (pareigÅ«nas) teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo gautas iÅ¡kvietimas, jog smurtaujama prieÅ¡ mažametį vaikÄ . Nuvykus į vietÄ moteris paaiÅ¡kino, kad jos mažametė dukra nukentėjo nuo pažįstamos, kuri tuo metu buvo priimta laikinai gyventi, kaip nuomininkė.

R. K. jau buvo iÅ¡vežta į policijÄ , patruliai jÄ pristatė į komisariatÄ . Buto Å¡eimininkė buvo susijaudinusi, jÄ apklausė, paaiÅ¡kino, kaip smurtavo prieÅ¡ jos vaikÄ . Sakė, kad buvo paėmusi mergaitei už plaukų, už kaklo, jÄ purtė. Dukra mamai minėjo, kad jai buvo suduota per veidÄ bet pati mama to nematė, todėl jis užrašė viskÄ , kas buvo reikÅ¡minga, iÅ¡ pačios mamos žodžių, galėjo tik kažkokių smulkmenų neužraÅ¡yti. Mama aiÅ¡kino, jog R.

K. jos dukrai sakė, kad nuraus jai plaukus, bet ar tai pati dukra jai pasakojusi, ar pati girdėjusi, pasakyti negali, tačiau tai mama jam minėjo. K. M. apklausÄ suformino iÅ¡ jos pačios žodžių ir ja teismas gali remtis, tada jis iÅ¡ apklausiamosios žodžių suprato, kad jau prieÅ¡ tai buvo kreiptasi į medikus, todėl surašė pavedimÄ dėl ekspertizės atlikimo. Pačios mergaitės nuvykęs į vietÄ nematė, ji jau miegojo.Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G563/2016 (04) nurodyta, kad M. A. kÅ«ne sužalojimų nėra (51 b. l., I tomas).Apklaustas ekspertas Jurgis Sakalas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016-04-26 dėl ekspertizės kreipėsi M.

A., buvo suraÅ¡yta iÅ¡vada. ApžiÅ«rėjimo metu kÅ«no sužalojimų nenustatyta. Gavus iÅ¡ Å iaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyriaus ambulatorinę kortelę, įraÅ¡uose buvo nurodyta, kad kaklo srityje patinimų nėra, galvos iÅ¡orinių ir sumuÅ¡imų nėra, kaulų sužalojimų nėra. Vadovaujantis visais duomenimis buvo priimta iÅ¡vada, kad kÅ«no sužalojimų nėra. IÅ¡ dokumentų jokių objektyvių kÅ«no sužalojimo žymių nesimatė, tik buvo užfiksuoti nusiskundimai, kad moteris paėmė už kaklo, jį spaudė, parklupdė ir mušė per galvÄ .

Be to, kreipiantis į medikus 2016-04-22, 20.48 valandÄ , jokių sužalojimo žymių taip pat nebuvo nustatyta. Atvykusi nusiskundimų neiÅ¡reiÅ¡kė, Å¡ios aplinkybės buvo suraÅ¡ytos iÅ¡ raÅ¡ytinės užduoties. Nežino, kaip paaiÅ¡kinti, kodėl greitosios pagalbos gydytoja matė paraudimus, bet ligoninės Priėmimo skyriaus gydytojas jokių sužalojimų nematė. Paraudimas nėra specifinė sužalojimo žymė. ApžiÅ«rint mergaitę po 4 dienų, jokių sužalojimų nebuvo.

Paraudimas gali išnykti per kelias minutes, tai ne kraujosruva ir tai nėra sužalojimas. Tai, kad buvo nustatytas galvos paraudimas, kaklo paraudimas, tai nieko neįpareigojanti diagnozė. Jei sakė, kad buvo mušama, tai gydytojas ir įrašo, jog sumušimas. Nežino, ar galėjo mergaitei susijaudinus parausti kaklas. Nežino, ar jai galėjo skaudėti dar prieš tai, nes sirgo ir jai gerklę skaudėjo, negali vertinti, ar jai skaudėjo, ar ne. Apžiūros metu mergaitė jokiais skausmais nesiskundė.

Jei mergaitė bÅ«tų minėjusi, kad jai skaudÄ gerklę, tai bÅ«tų pažymėję iÅ¡vadoje. Kompiuterinė tamograma gali bÅ«ti daroma be sumuÅ¡imo požymių, remiantis vien nusiskundimais. Daroma, jei buvo sakoma, kad buvo suduota per galvÄ , kad paskui nebÅ«tų priekaiÅ¡tų, kad nepilnai iÅ¡tirta.Liudytoja R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad K. M. pažįsta, pas jÄ gyveno gal 3 mėnesius. IÅ¡sikraustė, nes iÅ¡ Å iaulių iÅ¡važiavo. R. K. pažįsta, nes ji taip pat ten gyveno.

Ji pirma ten atėjo gyventi, R. dar nebuvo, kartu gyveno gal 2 mėnesius. Su R. tik pasisveikindavo ir atsisveikindavo, nes savaitgaliais ji iÅ¡važiuodavo, o vakarais tik 19 valandÄ grįždavo iÅ¡ darbo. Kol kartu gyveno, konfliktų tarp R. K. ir K. M. nepastebėjo. K. M. vaikų nemuÅ¡davo, jie kaip ir visi kiti vaikai, kartais neklausydavo, todėl juos kartais ir sudrausmindavo pakelto tono balsu, bet jų nemuÅ¡davo. Pati savaitgaliais iÅ¡važiuodavo, o grįžusi savo daiktus visada rasdavo vietoje. R. sakydavo, kad vaikai jos daiktus ima, tačiau dėl to jokių įsimintinų konfliktų negirdėjo.

Pati problemų su tais vaikais neturėjo. Negirdėjo ir to, kad K. M. kalbėtųsi su vaikais dėl R. K. daiktų. Liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra M. A. auklėtojas, ji 6-toje klasėje. Antri metai kaip yra jos auklėtoju (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Tai eilinė mergaitė, kurios savivertės jausmas galėtų bÅ«ti ir aukÅ¡tesnis. KeletÄ draugių turi, tačiau dažniausia per pertraukÄ sėdi viena. Tai draugiÅ¡ka mergaitė, kuri, papraÅ¡ius pagalbos, visada maloniai padeda.

Ä®traukus jÄ Ä¯ veiklÄ , jos ir socialumas iÅ¡ryÅ¡kėja. Brolis taip pat mokėsi Å¡ioje mokykloje, su juo buvo daugiau problemų. Su mergaite didelių problemų nėra, pamokas lanko, mokosi vidutiniÅ¡kai, vidurkis apie 7 balus. Su mama susisiekti sunkiau, ji tėvų susirinkimuose nėra buvusi. O kai jÄ pavyko prisikviesti į mokyklÄ , ji minėjo, kad turi įvykį teisme, susijusį su mergaite, tačiau tai buvo ne mokyklos teritorijoje, todėl daugiau nesigilino. Minėjo, kad dukra lauke buvo užpulta, sužalota.

Å ių metų balandžio mėn. antroje pusėje M. turėjo biuletenį, ji sirgo. Su mama buvo susitikę tik dėl mergaitės mokymosi pažangumo aptarimo. Apie įvykį namuose nieko negirdėjo. M. mokosi pagal palengvintÄ programÄ . Problemų, konfliktų nėra buvę, mergaitė nedrÄ si, kiti vaikai drÄ sesni, bet kviečiama visuomet bendrauja. Meluoti, fantazuoti, ar ji mėgsta, sunku pasakyti, nes vaikai, kai neparuoÅ¡ia pamokų, jų kÅ«ryba gerai suveikia. IÅ¡ pamokų nebėgioja, linkusi patingėti, ar pakankamai dėmesio skiria mama M., nežino kÄ pasakyti, bet ar dėl auklėjimo, ar dėl to, kad tėvai iÅ¡siskyrę, kažkas yra.

Didesnio melo nėra pasitaikę, kad apkaltintų kitus vaikus, ar Å¡meižtų. Ji ne tas vaikas, kuris labai bendrauja ar iÅ¡dykauja, dažniausia poilsio kampelyje ji bÅ«na. Galėtų labiau atsiskleisti, mato potencialo, bet kažkas vaikui yra, savivertės jausmas mažas, nėra buvę, kad ji kÄ kaltintų. Pamena, kad buvo kalba, kad jÄ kažkas nuskriaudė kieme, paskui mama sakė, kad Å¡uo įkandęs buvo. M. pažangesnė už brolį. Kai brolis mokėsi, jis dar mokykloje nedirbo, socialinė pedagogė minėjo.

M. mamos ieÅ¡kojo tik dėl kritusių rezultatų, nes lyginant su praėjusiu pusmečiu jos pažymiai buvo blogesni. Po Å¡io jų pokalbio situacija pasitvarkė. Pati M. apie jos užpuolimÄ nieko nepasakojo, iÅ¡orinių sužalojimų nematė, elgesio pokyčio nematė, nusiskundimų nebuvo.Liudytoja D. Å . teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl M. A. kalbėjo su istorijos mokytoju V. K. Å ių metų gegužės 13 dienÄ mergaitė su mama buvo pakviesta į mokyklÄ dėl mokymosi, kadangi ji turėjo spragų, analizavo, kaip mergaitei padėti, pačiÄ mamÄ Ä¯pareigojo daugiau dėmesio skirti vaiko namų darbams.

Mama užsiminė apie teismÄ . Paklausė, kas buvo, ji paaiÅ¡kino, kad moteris ar kaimynė apstumdė, mušė M. Paklausė, kur tai įvyko, ar ne mokyklos teritorijoje, mama paaiÅ¡kino, kad tai vyko jų kieme, jų aplinkoje, daugiau mama apie tai nieko nenorėjo pasakoti. Ji tik pasakė, kad tai mokyklos neliečia. Ji sakė, kad apstumdė ir mušė moteris ar kaimynė, tai ji sakė gegužės 13 dienÄ . M. rami mergaitė, elgesio problemų nebuvo. Ji vienÄ kartÄ buvo pas jÄ užėjusi, kad padėtų jai darbus padaryti, atÅ¡viesti dokumentus, pratybos sÄ siuvinius.

To įvykio jie nesiaiÅ¡kino, suprato, kad mama nenori pasakoti. Mama apie sužalojimus nieko nepasakojo, o jie ir neklausinėjo. M. yra teikiama pedagoginė pagalba, nes buvo labai didelės spragos, pažymiai buvo pablogėję. Dabar padėtis pagerėjusi. Su mama teko bendrauti ir anksčiau, kai jos sÅ«nus lankė Å¡iÄ mokyklÄ , su juo buvo labai daug problemų, labai sunkiai mokslai jam sekėsi. Kad M. galėtų fantazuoti ar meluoti, nėra pasitaikę.2016-04-22 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad apžiÅ«rėjus M.

A. buvo nustatyta preliminari diagnozė – galvos ir kaklo sumuÅ¡imas, Å«mi reakcija į stresÄ (70-71 b. l., I tomas).2016-04-23 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Å iauliuose, (duomenys neskelbtini) bute, apžiÅ«ra, fotografuota, niekas nepaimta (6-8 b. l., I tomas).2016-12-02 VÅ¡Ä® Dainų pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro raÅ¡te Nr. 1.16-732 nurodyta, kad 2016-04-23 jų pacientė M. A. kreipėsi į jų įstaigÄ dėl muÅ¡imo namuose, jautė bendrÄ Ä¯tampÄ , blogai miegojo.

Diagnozė: reakcija į stresÄ , dėl ko buvo skirta valerijono tinktÅ«ra ir bÅ«klei negerėjant buvo rekomenduota psichologo konsultacija. M. A. VÅ¡Ä® Dainų PSPC Psichikos sveiktos centre lankėsi pas psichologÄ 2016 m. balandžio 27 ir 28 dienomis, tyrimo rezultatai parodė mergaitės padidintÄ nerimÄ , nežymias depresines tendencijas, iÅ¡gyventÄ emocinę patirtį, kuriÄ mergaitė suvokė kaip traumuojančiÄ , savivertės problemas. 2016-04-27 papildomai apžiÅ«rėta poliklinikoje, mergaitė jautėsi gerai. (18, 19, 21 b. l., II tomas).Å ios bylos kontekste pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.Kaltinamoji R.

K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, parodė, kad mažametės M. A. ji nemušė, prieÅ¡ jÄ jokio smurto nenaudojo, už kaklo negriebė, per veidÄ netrenkė, nepurtė ir jos specialiai neklupdė, taip manydama vaiko motina suklydo, padarė neteisingas iÅ¡vadas, kadangi tuo metu, įeinant K. M., ji buvo uždėjusi savo deÅ¡inę rankÄ mergaitei ant pečių ir jos abi lenkėsi prie spintelių, mergaitei rodė, kur buvo padėti ir kur rado grįžusi iÅ¡ darbo savo daiktus, mergaitės specialiai nespaudė, jėga jos nelenkė ir neklupdė, tai pamačiusi mergaitės mama be reikalo pradėjo Å¡aukti, dėl ko vaikas iÅ¡sigando, pradėjo verkti, ji mergaitės nežalojo, ant jos net neÅ¡aukė ir nebuvo pakėlusi balso, o nuo rankos uždėjimo ant pečių jai negalėjo skaudėti, jaučiasi nekalta ir apÅ¡meižta.

Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma, sugretinus ir įvertinus teisme bei ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, buvo padaryta šį asmenį kaltinanti iÅ¡vada, kuriÄ pagrindžia nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės mažametės mamos K. M. parodymai, kuriuose ji nurodė, jog įėjusi į vaikų kambarį savo dukrÄ rado klÅ«pančiÄ , kaltinamoji savo deÅ¡ine ranka buvo sugriebusi mergaitei už kaklo, vaiko galva buvo palenkta, ji ant mergaitės pakeltu tonu Å¡aukė, po ko mergaitė iÅ¡sigando, skundėsi skausmais, matė paraudimÄ kaklo srityje nugaros pusėje, tai patvirtino ir pati nukentėjusi mažametė apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kurios metu ji parodė, kad kaltinamoji viena ranka buvo stipriai paėmusi jai už kaklo, kratė jos galvÄ , kratymas truko apie 2 min., jai skaudėjo galvÄ ir kaklÄ , liepė klauptis, jai atsisakius, jÄ jėga per prievartÄ paklupdė, juto skausmÄ kakle sprando dalyje, Å¡ioje vietoje buvo paraudimas, bei liudytojo apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nepilnametis M.

A. patvirtino savo sesers M. A. ir mamos K. M. nurodytus faktus, parodė, kad matė, kaip kaltinamoji buvo suėmusi sesei už kaklo, jÄ trumpai purtė, po to paklupdė, vadino jÄ vagile: „jog nupjaus kojas, rankas už jos daiktų vagystes“, sesė buvo iÅ¡sigandusi, verkė, patyrė stresÄ , kelias dienas skaudėjo jai kaklÄ , ant kurio sprando dalyje matė paraudimÄ , šį mažametės kÅ«ne buvusį paraudimÄ užfiksavo ir iÅ¡kart po įvykio į vietÄ atvykusi greitosios medicinos pagalbos darbuotoja S. G., kuri teisme patvirtino, kad tÄ kart rado mergaitę verkiančiÄ , jos kaklas sprando dalyje buvo paraudęs, bet ne tiek ryÅ¡kiai, buvo matyti, kad Å¡is paraudimas Å¡viežias, tačiau žaizdų, hematomų nebuvo, kraujo nesimatė, sprandas nuo verkimo negalėjo bÅ«ti paraudęs, eksperto J.

S. vertinimu, Å¡is paraudimas nėra specifinė sužalojimo žymė, kuri Å¡iaip iÅ¡nyksta per kelias minutes, tai ne kraujosruva ir tai nieko neįpareigojanti diagnozė, bet dėl to, ar buvo sukeltas fizinis skausmas, ar ne, priklauso nuo to, kÄ juto ir kaip jautėsi pati mažametė, kuri byloje ir nurodė, jog dėl kaltinamosios jos atžvilgiu panaudotos fizinės jėgos jai skaudėjo kaklÄ , dėl to kreipėsi pas gydytojus. Kad mergaitei iÅ¡kart po įvykio buvo skirtas medicininis gydymas, kartu psichologo konsultacija, patvirtino ir gauti medicininiai dokumentai.

Sujungus byloje surinktus įrodymus į nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ grandinę, nekyla abejonių dėl kaltinamosios R. K. kaltės padarius jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tent, 2016 m. balandžio 22 d., apie 19 val. 30 min., Å iaulių mieste, gyvenamojo buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia sugriebdama už kaklo mažametei jÄ fizine jėga parklupdė ant grindų ir tuo sukėlė nukentėjusiajai M. A. fizinį skausmÄ , tai yra padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalį, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota.

Netikėti nukentėjusiÄ ja teismas neturi pagrindo, mažametė nėra linkusi fantazuoti ar meluoti, turėjo sveikatos nusiskundimų, ir tai patvirtino jos pedagogai bei jÄ prižiÅ«rintys gydytojai. Kaltinamosios kaltės neigimÄ teismas vertina jos subjektyvia Å¡ios situacijos interpretacija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti savo naudai, kurios nepagrindžia nei vienas Å¡ios bylos įrodymas, ir remiasi tik pačios kaltinamosios nenuosekliais ir prieÅ¡taringais parodymais, kaltinamoji nebuvo nuoÅ¡irdi (nustatyti prieÅ¡taravimai tarp jos pačios ir liudytojos R.

M. parodymų, apibÅ«dinant K. M. Å¡eimÄ , jos vaikus), kaltinamosios parodymus laiko kaip jos gynybinės taktikos iÅ¡raiÅ¡ka ir teismas juos atmeta. Kaltinamoji pervertino savo fizines jėgas ir galimybes bei toks jos neadekvatus elgesys mažametės atžvilgiu nepateisinamas, nėra ir negali bÅ«ti laikomas kaip vaiko auklėjamuoju ar drausminamuoju, nes tuo pažeidžiami vaiko teisėti interesai, dėl ko kaltas asmuo už tai privalo atsakyti.Skiriant bausmę kaltinamajai už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formÄ bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadijas, į kaltinamosios asmenybę.Kaltinamosios R.

K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, bei skiriant jai bausmę be Å¡ių aplinkybių taip pat atsižvelgiama į tai, kad ji anksčiau neteista, baudžiamojon atsakomybėn traukiama pirmÄ kartÄ , padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , nukreiptÄ Ä¯ mažametį, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre įraÅ¡yta, nustatytos diagnozės: 1997 m.

– priklausomybės sindromas alkoholiui, 1999 m. psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos bÅ«klė, 2004 m. – sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, 2008-2009 m. – Å«minė reakcija į stresÄ , psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos bÅ«klė, 2011-2012 m. - psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos bÅ«klė, Å¡iuo metu klinikos paros stacionare nesigydo (75 b. l., I tomas), VÅ¡Ä® Å iaulių priklausomybės ligų centre konsultuota nebuvo (76 b. l., I tomas), administracine tvarka bausta, turi galiojančiÄ neįvykdytÄ administracinę nuobaudÄ paskirtÄ iÅ¡ anksčiau (2013 m.) už pažeidimÄ vieÅ¡ajai tvarkai pagal ATPK 186 straipsnį, dėl to, kad bÅ«dama neblaivi žinomai melagingai iÅ¡kvietė policijÄ , bauda nesumokėta, vėlesniais metais (2015 m.) administracinėn atsakomybėn patraukta kelis kartus, tačiau paskirtos baudos sumokėtos ir jų galiojimas pasibaigęs (78-80 b. l., I tomas), dirbanti UAB „M.“ (84 b. l., I tomas), darbdavio charakterizuojama kaip kruopÅ¡ti, pareiginga, atsakinga ir sÄ Å¾ininga darbuotoja, nekonfliktuoja bei sutaria su kolektyvu (154 b. l., I tomas).

Ä®vertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltinamosios asmeninių savybių, kitų jÄ charakterizuojančių duomenų pobÅ«dį, teisiama pirmÄ kartÄ , nėra linkusi daryti nusikaltimus, Å¡i nusikalstama veika pavienė ir atsitiktinė, jos socialinius įsipareigojimus, yra dirbanti, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamosios elgesį pozityviai įtakos, skiriant straipsnio sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ , su laisvės atėmimu nesusijusiÄ , bausmę – piniginę baudÄ , nustatant jos dydį mažesnį už vidurkį numatytÄ Ä¯statyme (BK 47 straipsnis).

Ä® atliktÄ bausmę įskaitytina kaltinamosios laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (BK 66 straipsnis).Byloje nukentėjusiosios M. A. atstovas advokato padėjėjas S. Povilauskas teisme pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1500 € (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų) neturtinės žalos (166 b. l., I tomas), kurios dydį pilna apimtimi patvirtino ir prašė atlyginti nukentėjusiosios mažametės atstovė pagal įstatymÄ K. M., atlyginimo iÅ¡ kaltinamosios R. K. už vaiko emocinę traumÄ , patirtus jo iÅ¡gyvenimus.BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiÅ¡kindamas neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai mažametei M. A. sužalojimų nebuvo padaryta, o tik sukeltas fizinis skausmas, dėl kurio nukentėjusioji patyrė nemalonių dvasinių iÅ¡gyvenimų, stresÄ , padidintÄ nerimÄ , blogai miegojo, apetito stoka, vartojo valerijono tinktÅ«rÄ , lankėsi pas psichologÄ , padėtis pagerėjo, mergaitė jaučiasi geriau, tačiau iki Å¡iol yra iÅ¡likusios pasekmės, nuolat įsitempusi, baiminasi sutikti kaltinamÄ jÄ , atsiradę nežymÅ«s akių ir nosies tikai, kuriems paskirti homeopatiniai preparatai.

Šie moraliniai nuostoliai (nepatogumai) laikini, psichologo pagalba ar homeopatiniais preparatais išgyvenami, ir tai nukentėjusiajai ateityje neturėtų sukelti dvasinių išgyvenimų. Atsižvelgiant į tai, byloje pareikštas 1500 € (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir priteistina 250 € (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) suma iš kaltinamosios R. K. nukentėjusiajai mažametei M.

A., Å¡ias lėšas pavedant tvarkyti įstatyminei atstovei K. M.Å iaulių teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 44,33 € (keturiasdeÅ¡imt keturių eurų 33 ct) civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiosios gydymÄ (patikrÄ ), kuris yra realus ir pagrįstas byloje esančiais dokumentais, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir priteistinas iÅ¡ kaltinamosios. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pateiktas praÅ¡ymas valstybės naudai iÅ¡ kaltinamosios R.

K. priteisti 165,02 € (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus 02 ct) už suteiktÄ jai antrinę teisinę pagalbÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, teismui nusprendus gynėjo dalyvavimÄ bÅ«tinu, vadovaujantis BK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, R. K. parinko gynėjÄ advokatę N. Lanzbergienę. Å ioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamosios teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, iÅ¡laidos už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ Å¡ioje byloje iÅ¡ R. K. nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas n u s p r e n d ž i a: R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 20 MGL (753,20 €, septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt trijų eurų 20 ct) dydžio baudÄ .

BaudÄ Ä¯pareigoti sumokėti per 10 (deÅ¡imt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į atliktÄ bausmę R. K. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016-04-22, 19.52 val., iki 2016-04-23, 15.45 val. (1 parÄ ) ir laikyti, kad yra atlikusi dalį bausmės – t. y. sumokėjusi 2 MGL (75,32 €, septyniasdeÅ¡imt penkių eurų 32 ct) dydžio baudÄ .KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti R. K., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Tenkinti iÅ¡ dalies nukentėjusiosios M.

A. atstovo advokato padėjėjo S. Povilausko 1500 € (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų) civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti 250 € (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡ kaltinamosios R. K. nukentėjusiajai M. A., Å¡ias lėšas pavedant tvarkyti įstatyminei atstovei K. M.Tenkinti Å iaulių teritorinė ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiosios M. A. gydymÄ (patikrÄ ) ir priteisti 44,33 € (keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 33 ct) iÅ¡ kaltinamosios R.

K. Å iaulių teritorinei ligonių kasai.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus praÅ¡ymo, priteisti iÅ¡ R. K. 165,02 € (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus 02 ct) už suteiktÄ jai antrinę teisinę pagalbÄ , netenkinti.PaskirtÄ R. K. laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ jos nuosavybės teise priklausančioms piniginėms lėšoms 44,33 € sumai, esančioms Å¡io asmens banko sÄ skaitose, kuriam buvo nustatytas galiojimo terminas nuo 2016-06-15 iki 2016-12-15, laikyti pasibaigusiu suėjus jo terminui, bei leidžiant R.

K. be apribojimų disponuoti savo piniginėmis lėšomis.  Kompaktinę plokÅ¡telę su nepilnamečių apklausų įraÅ¡u, esančiÄ byloje (prie bylos I tomo galinio virÅ¡elio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, paduodant skundÄ Å iaulių apylinkės teisme. Teisėjas                                                                                                          Audrius Sadauskas