7e684eed-e8e7-45ab-bbd9-a1b5e4537873 · Å iaulių apygardos teismas

Baudž

Pranešėja Klavdija

Kruminienė                                              Baudž.

bylos Nr. 1A-132-64/2010

Teisėjas Kęstutis Ačas                                                            Proceso

Nr. 1-81-1-00302-2007-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.5.1.; 1.2.4.6.8.; 2.1.3.9.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.5.; 2.1.15.3.3.3.; 2.1.14.; 2.4.6.; 2.4.6.2.1.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.3.; 2.4.7.; 2.4.9.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 24 d.

Å iauliai

           Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,

dalyvaujant prokurorams Vladai Buivydienei, Zenonui Griciui, Laimai Mažeikienei,

gynėjui advokatui Genadijui Lukminui, nuteistajam N. R.,

nukentėjusiajam A. S.,

nukentėjusiojo atstovui advokatui Evaldui Onaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N. R. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo N. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. (2003-04-10 įst. Nr. IX-1495 red.) bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ .

Priteista iš N. R. 617,72 Lt turtinės žalos ir 4000 Lt neturtinės žalos, 1785 Lt advokato atstovavimo išlaidų A. S..

Priteista iš N. R. 2987 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos nukentėjusiojo A. S. gydymo išlaidų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

N. R. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2007 m. balandžio 19 d. apie 8 val. viešoje vietoje

– (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame automobilių turguje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ â€“ tyčia, be jokios priežasties, matant kitiems asmenims, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, menkavertės dingsties, kumščiu sudavė A. S. tris smÅ«gius į veidÄ , padarydamas sužalojimus: deÅ¡inio skruostikaulio ir virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės komplekso lūžį, kraujosruvÄ deÅ¡inės akies vokuose, apatinėje lÅ«poje, muÅ¡tines žaizdas deÅ¡iniajame antakyje ir apatinėje lÅ«poje – nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl skruostikaulio ir virÅ¡utinio žandikaulio komplekso lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam, negu 10 dienų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis

N. R. praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-01-22 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Nurodo, kad nuteistas nepagrįstai, jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, nes ne jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir elgėsi įžūliai, bet nukentėjusysis A. S., o jis (apeliantas) tik gynėsi nuo nukentėjusio pavojingo sveikatai ir gyvybei užpuolimo. Taip pat nurodo, kad nuosprendyje nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas nuosprendis. Mano, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas nagrinėjant bylÄ ir neteisingai įvertino įvykį, nevertino įvykį mačiusių liudytojų parodymų, formaliai

nuosprendį surašė tik pagal A. S. parodymus. Nors jo ir A. S. parodymai teisme iš esmės skyrėsi, tačiau jis

(apeliantas) pripažino ranka sudavęs A. S. ir taip galėjęs jį sužaloti, taip pat A. S. galėjo kliūti keletas smūgių į

veidÄ metaliniu strypu, kai jis (apeliantas) norėjo atimti metalinį strypÄ iÅ¡ A. S., nes metalinį strypÄ tempė į save, o A.

S. – į savo pusę. Neneigia sužalojęs A. S., tačiau tai

padarė besigindamas, todėl mano, kad Å¡ioje situacijoje nesvarbu kiek smÅ«gių A. S. kliuvo į veidÄ . Teigia, kad teisme buvo bÅ«tina

nustatyti, ar jis turėjo teisę gintis nuo A. S., jį užpuolusio metaliniu strypu, ir jeigu turėjo teisę gintis, ar tada nevirÅ¡ijo bÅ«tinosios ginties ribų. Mano, jog teismas nuosprendyje neįvertino liudytojų parodymų, nes liudytojai V. L., D. K., V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nagrinėjant bylÄ parodė, kad įvykio dienÄ tarp jo ir A. S. kilo abipusis žodinis konfliktas ir susistumdymas, kurio metu nei jis, nei A.

S. nenukentėjo, po to A. S. nuėjo į 30 metrų nuo sustumdymo vietos buvusiÄ kalvę, ir iÅ¡ ten pasiėmė apie 1 metro ilgio metalinį strypÄ , kuriuo bandė jam suduoti į galvÄ iÅ¡ nugaros. Jis buvo žmonių perspėtas, todėl gynėsi, bandė iÅ¡plėšti strypÄ iÅ¡ A. S. rankų, kas iÅ¡ karto nepavyko. Vėliau jam A. S. spyrė koja į tarpkojį, iÅ¡ skausmo susilenkė ir paleido strypÄ . Tada A. S. vėl užsimojo jam smogti į galvÄ ir jis A. S. sudavė kumščiu į veidÄ . Po Å¡io jo smÅ«gio A. S. iÅ¡metė metalinį strypÄ ir nuėjo. Teigia, kad liudytojų D. K., V. B., V. L. parodymai yra nuoseklÅ«s, jie nėra jo draugai, o tik jo ir A. S. pažįstami. Å ie liudytojai buvo netoli jo ir A. S. ir viskÄ gerai matė, todėl jų parodymų vertinti kritiÅ¡kai nėra pagrindo, nors teismas Å¡ių liudytojų parodymų neaptarė ir nevertino. Taip pat nurodo, kad A. S. parodymai prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s, nes nukentėjusiojo A. S. pažįstamas

N. P., kuris anot nukentėjusio matė įvykį ir gelbėjo nuo nukentėjusio užpuolimo, teisme paneigė A. S. teiginius. A.

S. parodė, kad po sumušimo jis kreipėsi į turguje budėjusius policininkus, tačiau šie pareigūnai savo tarnybiniais pranešimais paneigė A.

S. parodymus, patvirtindami, kad jie buvo turgavietėje, tačiau niekas įvykio dienÄ Ä¯ juos nesikreipė. Teigia, kad A. S. teisme melavo aiÅ¡kindamas, jog metalinį strypÄ jis rado turgavietėje, toje vietoje, kur vyko apsižodžiavimas ir apsistumdymas, nors visi liudytojai patvirtino, kad turgavietėje metaliniai armatÅ«ros gabalai nesimėtė ir kad A.

S. po konflikto nuėjo į kalvę, iÅ¡ kur atsinešė apie 1 metro ilgio armatÅ«ros gabalÄ . Mano, kad jei A. S. po jųdviejų apsižodžiavimo ir apsistumdymo jautėsi įžeistas, vietoje ėjimo į kalvę ieÅ¡koti įrankio, galėjo kreiptis į turgavietėje buvusiÄ policijÄ , tačiau to nepadarė, o nusprendė su juo (apeliantu) susidoroti ir netikėtai jį užpuolė. Nemano, kad tokiu bÅ«du, kaip nurodyta nuosprendyje, A. S. gynėsi nuo jo. Mano, kad pagal teismo nuosprendį jis turėjo laukti, kol A. S. jį užpuolęs metaliniu strypu suknežins galvÄ . Dėl to mano, kad neteisingai nuosprendyje konstatuota, kad jo veiksmuose nebuvo bÅ«tinosios ginties. Teigia, kad byloje surinkti įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina jo paties parodymus, jog jis

neturėjo kitos išeities, kaip besiginant smūgiuoti jį užpuolusiam A. S. ir jis būtinosios ginties ribų neviršijo.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti. Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti atstovavimo iÅ¡laidas. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus duomenis, netinkamai juos įvertino ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl N. R. kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Lietuvos Respublikos BPK

20 str. 3 d. numatyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamojo kaltė negali bÅ«ti grindžiama spėjimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimÄ padariusio asmens.

Ä®vertinus byloje surinktus duomenis, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad N. R. kaltę pirmosios instancijos teismas grindė vien tik nukentėjusiojo parodymais. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad N. R. bei liudytojų parodymai vertintini kritiÅ¡kai todėl, kad jų parodymai neatitinka nukentėjusiojo parodymams ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vadai. Kitų argumentų, kodėl Å¡ių asmenų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, apylinkės teismas nuosprendyje nenurodė.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusysis tvirtino, kad N. R. jam smūgius sudavė tyčia, be jokios priežasties. Taip pat nukentėjusysis parodė, kad pirmas smūgis jam buvo suduotas be jokios priežasties, atsisakius N.

R. atiduoti 200 eurų už prirodytÄ automobilio pirkėjÄ . Po pirmo N. R. jam suduoto smÅ«gio kumščiu į smakrÄ , jam buvo praskelta

lÅ«pa, jis suklupo, trumpam buvo praradęs sÄ monę, tačiau pasiÅ¡alinęs iÅ¡ tos vietos, kur buvo suduotas smÅ«gis, nuėjo prie kalvės, iÅ¡ kur pasiėmė metalinį strypÄ (skirtingai įvardijamÄ vamzdeliu, armatÅ«ra, laužtuvu ir pan.), juo neÅ¡inas artinosi prie pasiÅ¡alinusio N. R., kuris nuo nukentėjusiojo buvo toli. Tačiau jį beeinantį link N. R., iÅ¡ nugaros sugriebė ir užlaužęs rankas laikė V. B., o pribėgęs N. R. sudavė daugybę smÅ«gių tiesiai į veidÄ , po ko nukentėjusysis prarado sÄ monę. Atsigavęs ir kruvinas nuėjo prie automobilių turgaus vartų stovėjusio policijos pareigÅ«nų, kurie iÅ¡kvietė jam greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Kad nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas nustatyta byloje pateiktose trijose teismo medicinos specialistų iÅ¡vadose: „A. S. padaryti kÅ«no sužalojimai: deÅ¡inio skruostikaulio ir virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės komplekso lūžis, kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose ir apatinėje lÅ«poje, muÅ¡tinės žaizdos deÅ¡iniame antakyje ir apatinėje lÅ«poje. Å ie surasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 3 smÅ«gių bukais kietais daiktais į veidÄ .

Rasti sužalojimai nėra bÅ«dingi griuviminei traumai. A. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes deÅ¡inio skruostikaulio ir virÅ¡utinio žandikaulio komplekso lūžis sutrikdė sveikatÄ ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui“ (b.l. 61, 65, t. 1). Paties nukentėjusiojo pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 165/07(10) nurodyta, kad „pil. A. S. padaryta deÅ¡inio virÅ¡utinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžimas, randai po žaizdų gijimo deÅ¡iniame antakyje, deÅ¡iniame skruoste, deÅ¡inės akies apatiniame voko-skruosto riboje, apatinėje lÅ«poje.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja ir pan., mažiausiai trimis smūgiais. Sužalojimai padaryti galimai nurodomo įvykio metu. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.“ (b.l. 51, t. 2). Tiek specialisto išvada Nr. G 736/07(04), tiek ir specialisto išvada Nr. G 165/07(10) yra duotos remiantis paties nukentėjusiojo pasakojimu apie patirtus sužalojimus, todėl šios išvados yra subjektyvios, kadangi ekspertams nebuvo žinomos aplinkybės, ar sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti nuteistajam ginantis nuo nukentėjusiojo puolimo metaliniu strypu.

Kaip matyti, Å¡ios specialistų iÅ¡vados patvirtina tik faktÄ , kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai nurodytu įvykio aplinkybėse laiku, tačiau nei viena specialisto iÅ¡vada nepatvirtina kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiajam buvo padaryti Å¡ie sužalojimai. Taigi, daroma iÅ¡vada, kad teismo medicinos specialistų iÅ¡vados, kaip dokumentai, turintys reikÅ¡mės tiriant ir nagrinėjant bylÄ , nepatvirtina nukentėjusiojo duotų parodymų apie jam padarytų sužalojimų aplinkybes. Dėl Å¡ios priežasties nepagrįstai pirmosios instancijos teismas teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis grindė N. R. kaltę padarius tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d.

Nukentėjusysis bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ jam iÅ¡kvietė prie automobilių turgaus vartų tÄ dienÄ budėję policijos pareigÅ«nai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog įvykio dienÄ toje vietoje budėjo policijos pareigÅ«nai – liudytojai S. M. ir R. P. ir jie parodė, kad neprisimena atvejo, kad prie jų bÅ«tų priėjęs sumuÅ¡tas vyriÅ¡kis (b.l. 77-78, 79-80, t. 1). Bylos duomenimis nustatytÄ faktÄ , kokiomis aplinkybėmis nukentėjusysis buvo pristatytas į VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninę patvirtina byloje esančios ambulatorinių ligonių registracijos žurnalo bei greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimų registravimo žurnalo kopijos (b.l. 54-59, t. 1, b.l. 21-23, t. 2). Å ie dokumentai patvirtina, kad greitoji medicinos pagalba nukentėjusiajam 2007-04-19 8:59 val. buvo kviesta dėl sumuÅ¡imo ir medikus iÅ¡kvietė policijos budėtojas, o antrÄ kartÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ tÄ pačiÄ dienÄ 10:17 val. prie policijos dėl kraujavimo iÅ¡ burnos iÅ¡sikvietė pats nukentėjusysis. Pastebėtina, kad Å¡ie dokumentai taip pat patvirtina tik faktÄ , kad nukentėjusysis į medikus kreipėsi dėl sužalojimo, tačiau Å¡ie dokumentai nepatvirtina nukentėjusiojo patirto sužalojimo aplinkybių ir paneigė nukentėjusiojo parodymus, jog įvykio vietoje tÄ dienÄ budėjęs policijos ekipažas iÅ¡kvietė jam greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Nukentėjusysis niekaip nepaaiÅ¡kino, kodėl antrÄ kartÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ jis kvietėsi prie policijos praėjus vos daugiau kaip vienai valandai po pirmojo iÅ¡kvietimo ir jam bÅ«tinos medicininės pagalbos suteikimo.

Analizuojant paties

nukentėjusiojo parodymus, matyti, kad nors pagrindinėse įvykio detalėse A. S. parodymai sutampa, tačiau kiekvienos vėlesnės apklausos

metu nukentėjusysis skirtingai nurodydavo aplinkybes dėl metalinio strypo radimo ir jo pasiėmimo aplinkybių. 2007-05-07 protokole-pareiškime dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto A. S. nurodė, kad prie jo priėjo N. R. ir pradėjo reikalauti 200 eurų, atsisakius

duoti reikalaujamus pinigus, smogė kumščiu į veidÄ , po to jo draugas V. B. nukentėjusįjį laikė apglėbęs, o N.

R. smogė daugybę smÅ«gių į veidÄ , dėl ko A. S. buvo sužalotas veidas, prarado sÄ monę (b.l. 17, t. 1). Taigi, apie jokį metalinį

strypÄ , vamzdelį nukentėjusysis nieko nenurodė. Tačiau tos pačios dienos A. S. pareiÅ¡kime policijai nukentėjusysis nurodė, kad po N. R. stipraus rankos smÅ«gio į veidÄ , A. S.

teigė patyręs Å¡okÄ , jam mirguliavo akyse, apsvaigo galva, prieÅ¡ akis pamatė geležies gabalÄ ; apsidairė – jo skriaudiko nesimatė; staiga iÅ¡ už nugaros jį

stipriai sugriebė ir užlaužęs rankas laikė N. R. draugas V. B., tada nežino iš kur atbėgęs N. R. vėl

pradėjo smÅ«giuoti į galvÄ , prarado sÄ monę (b.l. 18, t. 1). Nukentėjusysis

parodymų patikrinimo metu parodė vietÄ , kurioje jam pirmÄ kartÄ N. R. sudavė pirmÄ smÅ«gį – t.y. stovėjo ant žalios vejos

atokiau nuo paminklinio akmens ir medžio 12 metrų atstumu ir 11,8 metrų atstumu nuo kalvės (b.l. 38-44, t. 1, b.l. 68-75, t. 2). 2007-05-07 apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad po pirmo N. R. suduoto smÅ«gio suklupo, pamatė ant žemės prie didelio akmens gulintį geležies gabalÄ , stodamasis jį pasiėmė, nes norėjo apsiginti nuo N. R. (b.l. 21, t. 1). 2007-11-23 apklausos metu nukentėjusysis jau nurodo, kad po jam suduotų N. R. smÅ«gių į veidÄ , jis atsitraukė į Å¡alį, paėjo iki pastato, kur pamatė ant žemės gulintį metalinį strypÄ , jį pakėlė ir grįžo apie 5 metrus link N. R., kuriam norėjo smogti (b.l. 24-25, t. 1), o akistatos tarp nukentėjusiojo ir N. R. metu nukentėjusysis patvirtino, kad po pirmo smÅ«gio nieko nepamena, metalinį strypukÄ pamatė už automobilio, pasiėmė strypukÄ ir ėjo link N. R. norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti (b.l. 28-30, t. 1). 2009-05-20 apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (pastebėtina, kad trÅ«ksta posėdžio protokolo 3 lapo) nukentėjusysis parodė, kad po pirmo N. R. smÅ«gio kumščiu į smakrÄ prarado sÄ monę, rado geležies gabalÄ ir ėjo link N. R., paėjo apie 4-5 žingsnius, kai jį sulaikė V. B. bei atsakydamas į klausimÄ nurodė, kad tuo metu N. R. nuo jo buvo dideliu atstumu“ (b.l. 36-37, t. 1). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis tvirtino, kad po smÅ«gio į smakrÄ , suklupo, paėjo kelis žingsnius link kalvės (apie 5 metrus), paklÅ«pojo už automobilio, paskui pradėjo suvokti kas vyksta, prie kalvės pamatė atremtÄ vamzdelį (apie 50 cm ilgio)

(vamzdžio galÄ ), buvo Å¡oke, pasikėlė, N. R. buvo už V. L. automobilio, matė per miglÄ , paėmė vamzdelį, N. R. buvo nubėgęs toli, už maÅ¡inų (b.l. 6-13, 54-57, t. 2).

IÅ¡ Å¡ių nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nukentėjusysis skirtingai nurodo aplinkybes dėl metalinio strypo (vamzdelio) radimo ir paėmimo. Kyla klausimas, kodėl po pirmo smÅ«gio, kada nukentėjusiajam buvo smogta į veidÄ (smakrÄ ), praskėlus lÅ«pÄ ir bėgant kraujui, praradus sÄ monę, nukentėjusysis iÅ¡ karto nesikreipė pagalbos dėl patirto sužalojimo, o ėjo apie 12 metrų link kalvės, kur rado metalinį strypÄ , jį pasiėmęs vėl grįžo tokį pats atstumÄ tikslu apsiginti nuo N. R., nors nuteistasis tuo metu paties nukentėjusiojo teigimu jau buvo dideliu atstumu nuo jo, už automobilių, nuėjęs į kitÄ nei pats nukentėjusysis pusę? Taigi, tokie nukentėjusiojo parodymų tikslinimai dėl metalinio strypo dydžio, kiekvienoje sekančioje apklausoje menkinant jo dydį, dėl strypo pasiėmimo aplinkybių ir atstumų, vaikščiojimo

link kalvės ir grįžimo atgal tikslu apsiginti nuo įvykio vietos nutolusio N. R., verčia abejoti nukentėjusiojo parodymų išsamumu ir

teisingumu.. Pastebėtina, kad pats nukentėjusysis, po visų apklausų ikiteisminio tyrimo metu pasirašė protokolus, savo paraÅ¡u patvirtindamas, kad apklausos protokoluose viskas suraÅ¡yta teisingai. Be to, nukentėjusysis ne kartÄ teigė, kad po pirmo N. R. suduoto smÅ«gio jis buvo praradęs sÄ monę, tačiau iÅ¡ jo duotų parodymų matyti, kad jis atsimena, jog suklupo, paėjo į Å¡alį (prie kalvės), kur rado metalinį strypÄ , juo neÅ¡inas grįžo atgal tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti (apsiginti) nuo N. R., kuris, pagal nukentėjusiojo parodymus smurtinius veiksmus jau buvo nutraukęs ir nutolęs nuo įvykio vietos, taigi, neaiÅ¡ku nuo kokių smurtinių N. R. veiksmų nukentėjusysis ketino apsiginti?

Taip pat iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų visumos matyti, kad jis kelis kartus apklausų metu teigė, kad jo ir N. R. pirmÄ jį, o ir vėliau įvykusį antrÄ konfliktÄ nutraukė, t.y. juos iÅ¡skyrė liudytojas K. P.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. P. parodė, kad neatsimena, ar bÅ«damas įvykio metu automobilių turguje matė A.

S. ir N. R., teigė jokių muÅ¡tynių nematęs ir negirdėjo apie jas kalbant (b.l. 71, t. 1). Apklaustas N. P. parodė, kad konflikto tarp A. S. ir N. R. nematė, nes pardavęs savo automobilį, kartu su klientu iÅ¡važiavo tvarkyti dokumentų, o grįžęs girdėjo kalbas apie konfliktÄ , tačiau pats asmeniÅ¡kai negirdėjo, jog nukentėjusysis ir N. R. bÅ«tų ginčijęsi dėl pinigų, taipogi teigė, kad tÄ dienÄ A. S. nebuvo prie jo priėjęs (b.l. 70, t. 1, b.l. 179-181, t. 1). Todėl laikytinas neatitinkančiu tikrovės ir  nepagrįstu nukentėjusiojo teiginys, kad liudytojas

P. jį su N. R. iÅ¡skyrė, tačiau nenorėjo liudyti.  BPK 83 str. 1 d. bei 142 str. numatyta liudytojo pareiga Å¡aukiamam atvykti į teismÄ bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti turinčias aplinkybes. IÅ¡ bylos matyti, kad liudytojai N. ir K. P. prieÅ¡ apklausas buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , davė parodymus niekieno neverčiami. Nei teismas, nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar prokuroras negali ir neturi teisės priversti liudytojÄ duoti parodymus, palankius nukentėjusiajam ar nuteistajam, nes liudytojo pareiga yra duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti turinčias aplinkybes. Be to, BK 233 str. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui už poveikio liudytojui darymÄ . Taigi, liudytojų

K. ir N. P. ikiteisminio tyrimo metu ir liudytojo N. P. teisme duoti parodymai nepatvirtina nukentėjusiojo parodymų, jog tarp nukentėjusiojo ir N. R. įvykusio konflikto metu Å¡ie liudytojai buvo Å¡alia ir matė įvykį, taip pat iÅ¡skyrė nukentėjusįjį ir nuteistÄ jį.

Byloje apklausti kiti

liudytojai V. L., D. K., V. B., parodę, kad tiek nukentėjusįjį, tiek ir N. R. pažįsta kaip Raseinių gyventojus, paliudijo, jog pats

nukentėjusysis automobilių turguje priėjo prie jų būrelio, kuriame buvo ir N. R., tarp jų įvyko kažkoks ginčas dėl pinigų, matė kaip

nukentėjusysis ir N. R. susistumdė – vienas kitÄ pastÅ«mė

į krūtinę – nematė, kad būtų suduoti smūgiai ar kuris nors iš jų būtų nugriuvęs

ant žemės, po to iÅ¡siskirstė, matė kaip nukentėjusysis nuėjo link kalvės (b.l. 81-82, 83-84, 85-86, t. 1, b.l. 189-193, t. 1, b.l. 6-13, t. 2). Liudytojai V. L. ir D. K. savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, nurodydami vietÄ , kurioje įvyko A. S. ir N. R. susistumdymas (b.l. 93-98, 102-106, t. 2). Aplinkybę, jog pats nukentėjusysis pirmas į krÅ«tinę pastÅ«mė N. R., parodė ir apeliantas (b.l. 95-96, 97-98, 100, t. 1, b.l. 6-13, t. 2), savo parodymus patvirtindamas ir akistatos su nukentėjusiuoju metu (b.l. 28-30, t. 1) bei parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 85-92, t. 2).  Byloje nėra nustatyta duomenų, apart paties nukentėjusiojo parodymų, jog pirmo konflikto su

N. R. metu, apeliantas pirmas smogė nukentėjusiajam smÅ«gį į veidÄ , praskėlė A. S. lÅ«pÄ , dėl ko nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas. Kadangi nuteistojo ir liudytojų parodymai dėl pirmojo konflikto tarp N. R. ir nukentėjusiojo aplinkybių tarpusavyje sutampa, o byloje nesant duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus, jog N. R. pirmas smogė smÅ«gį kumščiu pastarajam į veidÄ , dėl ko jam reikėjo gintis nuo N. R. pasiimant geležinį strypÄ , kolegija bÅ«tent nukentėjusiojo parodymus dėl pirmojo konflikto aplinkybių vertina kritiÅ¡kai. Nors nukentėjusysis apeliacinės instancijos teisme teigė, jog liudytojai yra N. R. draugai ir dėl to davė N. R. palankius parodymus, tačiau kaip jau buvo minėta, liudytojų parodymai yra iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s, vieni kitiems neprieÅ¡taraujantys, be to, liudytojai parodė, kad jie N. R. ir nukentėjusįjį pažįsta tik kaip Raseinių gyventojus, todėl kolegija neturi pagrindo Å¡ių

liudytojų parodymus vertinti kritiškai. Be to, byloje nėra duomenų, kad N. R. būtų padaręs poveikį liudytojams, kad pastarieji duotų

jam palankius parodymus. Nors nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė įvykį mačiusius ir jame dalyvavusius asmenis, tačiau liudytojai, kaip ir pats N. R. apie įvykio aplinkybes buvo apklausti nuo įvykio praėjus beveik dvejiems metams, dėl ko liudytojai negalėjo nurodyti iÅ¡samiai visų įvykio aplinkybių, t.y. kas pirmas pradėjo konfliktÄ , kas pirmas pastÅ«mė, kur buvo suduotas smÅ«gis ir pan.

Be to, nukentėjusysis tyrimo pradžioje teigė, jog jokių finansinių reikalų su N. R. neturėjo, tačiau vėliau pripažino, kad N. R. buvo prirodęs pirkėjÄ nukentėjusiajam. pats nukentėjusysis patvirtino, kad Raseiniuose tvarkÄ , kad jei kitas asmuo prirodo automobilio pirkėjÄ , tai už pirkėjo prirodymÄ sumokami pinigai, tÄ darydavo ir pats nukentėjusysis. Taigi, pats nukentėjusysis pripažino, kad tarp jo ir N. R. buvo

finansiniai santykiai ir N. R. teigimas, kad jis norėjęs A. S. tik sugėdinti prieš kitus asmenis, parodyti, kad

nukentėjusysis yra nesÄ Å¾iningas, todėl pradėjęs kalbÄ apie tuos pinigus už A. S. prirodytÄ automobilio pirkėjÄ , negali bÅ«ti pripažįstami

sÄ moningu iÅ¡provokavimu A. S. imtis atsakomųjų veiksmų.

Nukentėjusysis parodė, kad jam artinantis prie N. R., jį iš už nugaros sugriebė,

užlaužė rankas V. B., jis negalėjo iÅ¡trÅ«kti, o pribėgęs N. R. sudavė jam smÅ«gius tiesiai į veidÄ , po pirmo suduoto

smÅ«gio prarado sÄ monę. Byloje apklausti liudytojai V. L.,

D. K., V. B., o ir pats apeliantas parodė, kad nukentėjusiajam artinantis prie N. R., nukentėjusysis

buvo užsimojęs rankoje laikomu metaliniu strypu, ketino juo suduoti N. R., tačiau pastarÄ jį perspėjus saugotis, N.

R. išvengė smūgio, sugriebė už metalinio strypo, susitampė, nukentėjusysis

vienÄ kartÄ spyrė N. R. į tarpkojį, dėl ko N. R. paleido metalinį strypÄ , suklupo, o kai nukentėjusysis

dar kartÄ buvo užsimojęs strypu smogti N. R., apeliantas stodamasis smogė nukentėjusiajam į galvos sritį. Liudytojai taip pat parodė, jog nukentėjusiojo niekas nelaikė apglėbęs ar užlaužęs rankas ir nematė konkrečiai kiek N. R. sudavė smÅ«gių nukentėjusiajam, tačiau po smÅ«gių sudavimo nukentėjusysis nuėjo, jie nepastebėjo, jog nukentėjusioje veide bÅ«tų matyti kokie nors sužalojimai. Apeliantas pripažįsta, kad nukentėjusiajam gindamasis sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ , o kitus sužalojimus galėjo padaryti, kai jiedu tampėsi įsikibę į metalinį strypÄ . Kolegija, įvertinusi visų liudytojų, nukentėjusiojo ir nuteistojo duotus parodymus daro iÅ¡vadÄ , nuteistojo duotus parodymus patvirtina apklausti liudytojai, kurių duoti parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklÅ«s, vienodi, juos liudytojai patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, po įvykio praėjus trims metams. Kolegija neturi pagrindo liudytojų parodymais netikėti, nes byloje nėra duomenų, jog liudytojai parodymus davė bÅ«dami įtakoti nuteistojo.

Byloje taip pat nėra

duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo versijÄ , jog jam smÅ«gius N. R. sudavė tuomet, kai V. B. jį

laikė apglėbęs ir užlaužęs rankas už nugaros, taip apribojant nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis. Nors pareiÅ¡kime pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl sužalojimo nukentėjusysis nurodė tiek N. R., tiek ir V.

B., tačiau iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas V. B. atžvilgiu nebuvo pradėtas, įtarimai V.

B., kaip N. R. bendrininkui sužalojant nukentėjusįjį, nebuvo pareikšti, V. B. byloje apklaustas tik liudytojų. Be to, pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl V.

B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn prisidėjus prie nukentėjusiojo sužalojimo. Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, kolegija nukentėjusiojo parodymus negali imti domėn kaip besÄ lygiÅ¡kai patikimus, nuoseklius ir iÅ¡samius, juos vertina tiek kiek, jie sutampa su kitų byloje apklaustų asmenų parodymais apie įvykio aplinkybes. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis buvo pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojais jo dukters pažįstamus draugus, kurie, nukentėjusiojo teigimu, matė jo muÅ¡imÄ , tačiau teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis palaikė

savo atstovo nuomonę, jog bylÄ galima nagrinėti neatvykus kviestam liudytojui T. B., nes ir be Å¡io liudytojo galima iÅ¡tirti įvykio

aplinkybes (b.l. 25, t. 2). Kitų asmenų, kurie galėtų patvirtinti nukentėjusiojo parodymus apie jo sužalojimo aplinkybes, nukentėjusysis nenurodė, o jie ir nenustatyti bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu. Taigi, teismas iÅ¡tyręs byloje surinktus duomenis, privalo juos įvertinti pagal savo vidinį įsitikimÄ , vadovaudamasis įstatymu. Pagal BPK 20 str. 3 d., įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus byloje duomenis, gautus teisėtais bÅ«dais, kuriuos galima patikrinti BPK nustatyta tvarka, pagal savo vidinį įsitikinimÄ daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas neiÅ¡samiai motyvavo savo iÅ¡vadÄ dėl N. R. kaltės tyčia sužalojus nukentėjusįjį.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmasis konfliktas tarp nukentėjusiojo ir N. R. buvo

pasibaigęs, nukentėjusiajam nuėjus link kalvės ir tarp nukentėjusiojo ir N. R. buvus gana didelį atstumÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad

nukentėjusiajam nebuvo jokios priežasties, neÅ¡tis metalinį strypÄ tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti ar apsiginti nuo N. R. veiksmų, nes pastarojo veiksmai jau buvo pasibaigę. Taigi, pats nukentėjusysis antru metu sudarė konfliktinę situacijÄ , neadekvačiai reagavo į N. R. veiksmus (kalbas apie pinigų grÄ Å¾inimÄ už prirodytÄ pirkėjÄ , susistumdymÄ ). Taigi, įvertinus visus byloje surinktus duomenis, daroma iÅ¡vada, kad smÅ«gius N.

R. sudavė gindamasis, kadangi nukentėjusysis link jo artinosi rankose neÅ¡damasis metalinį strypÄ .

Lietuvos Respublikos BK

28 str. 1 d. numatyta asmens teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį, kuriÄ asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 str. 2 d. prasme asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Taikant ir aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ teismų praktikoje bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius.

Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Taip paprastai bÅ«na, kai nukentėjusieji patiria smÅ«gius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko iÅ¡sitrauktÄ ginklÄ , girdi aiÅ¡kiai iÅ¡sakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai bÅ«tų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Tiesioginio pavojaus sÄ lygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas kol jam bus suduotas pirmasis smÅ«gis ar padaryta kitokia žala.

Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybÄ sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimÄ . Ä®statymo nereikalaujama, kad besiginančiojo atkirtis bÅ«tų smulkmeniÅ¡kai apskaičiuotas ir visiÅ¡kai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali bÅ«ti efektyvesni.

Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam yra mažesnė ar didesnė už tÄ Å¾alÄ , kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kiekybės, nei kokybės požiÅ«riu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kuriÄ sukėlė kėsinimasis. Vis dėlto ginantis negali bÅ«ti peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos, kurių turinys atskleidžiamas BK 28 str. 3 d., t. y. tik esant visoms bÅ«tinoms sÄ lygoms vienu metu:

a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas;

b) tai padaroma tiesiogine tyčia (besiginantysis suvokia, jog gynybai nėra būtini tokie padariniai, tačiau jų nori ir siekia);

c) gynyba aiÅ¡kiai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Net ir esant visoms Å¡ioms bÅ«tinoms sÄ lygoms vienu metu, įstatymas numato du atvejus, kuriems esant nepripažįstama, jog peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veikimas, kai: a) bÅ«tinosios ginties ribos peržengtos dėl didelio sumiÅ¡imo ar didelio iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ padaryta veika.

IÅ¡ byloje esančių surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad pasibaigus pirmam konfliktui tarp nukentėjusiojo ir apelianto, nukentėjusiajam nebuvo realaus pagrindo imtis neadekvačių atsakomųjų veiksmų N. R. atžvilgiu, t.y. pasiimti metalinį strypÄ , nors jis ir bÅ«tų tuščiaviduris vamzdelis ar vamzdžio dalis, tai vis viena juo galima sužaloti asmenį ir jo panaudojimo paskirtis tikrai nėra gynybinė, t.y. panaudoti apsiginti nuo kito asmens veiksmų. Nukentėjusysis vėlesnių apklausų metu pripažino, kad jis nešėsi metalinį strypÄ artindamasis link N. R., kuris nuo pateis buvo gana toli, tokius savo veiksmus nukentėjusysis aiÅ¡kino kaip tuo metu jam kilusiÄ mintį tokiu bÅ«du gintis. Tačiau kyla klausimas nuo ko gintis, jei N. R. nuo nukentėjusiojo buvo pasiÅ¡alinęs, objektyvių duomenų, jog N.

R. nukentėjusiojo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus (sudavė smÅ«gį be jokios priežasties) byloje nenustatyta, o pasakytų žodžių dėl pinigų grÄ Å¾inimo už prirodytÄ automobilio pirkėjÄ ar tarp vyriÅ¡kių įvykusį susistumdymÄ negalima laikyti tokio pavojingumo, jog bÅ«tų reali priežastis imtis neadekvačių

priemonių. Byloje apklausti liudytojai parodė, kad iÅ¡girdę kažkÄ perspėjant N. R. saugotis, pamatė kaip nukentėjusysis A.

S. rankoje laikydamas metalinį strypÄ (laužtuvÄ , gelžgalį ir pan. apibÅ«dinamÄ daiktÄ ) atbėgo nuo kalvės. Paties nuteistojo teigimu, tik bÅ«damas perspėtas saugotis, atsisukęs pamatė atbėgantį A. S., kuris laikė rankoje pakėlęs armatÅ«rÄ (apie 1 metro ilgio) ir kuria ketino jam suduoti. Situacija, kuomet ne tik apeliantas, bet ir liudytojai parodė matę nukentėjusįjį užsimojusį metaliniu strypu apeliantui, rodo kėsinimosi realumÄ , pavojingumÄ ir akivaizdų kėsinimÄ si. Taigi, nuteistasis N. R. turėjo teisę į bÅ«tinÄ jÄ ginti. Tai, kad N. R. metaliniu

strypu nebuvo suduotas smūgis, tėra tik atsitiktinumas, nes pirmo smūgio N. R. išvengė pasisukęs ir buvo kliudytas liudytojo V. L. automobilis. Liudytojai taip pat parodė matę kaip

nukentėjusysis buvo užsimojęs ir antrÄ kartÄ , po ko N. R. sugriebė už metalinio strypo ir jiedu susitampė, tiek vienas, tiek kitas bandydami atimti iÅ¡ kito metalinį strypÄ . Liudytojas V. L. parodė, kad konflikto metu A. S. stovėjo atsisukęs nugara, todėl liudytojas matė, kaip nukentėjusysis vienÄ kartÄ koja spyrė N.

R. į tarpkojį ir N. R. suklupo, o stodamasis N. R. sudavė smÅ«gį A. S., po ko pastarasis paleido metalinį strypÄ . Liudytojas D. K. apylinkės teisme parodė, kad po to, kai N. R. buvo įspėtas saugotis ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengė smÅ«gio metaliniu strypu, N. R. ir nukentėjusysis susiėmė, vyrai pasistumdė, pasismÅ«giavo – tarpusavyje apsikeitė smÅ«giais rankomis, kojomis, metaliniu strypu ir iÅ¡siskirstė, tuo tarpu buvo

susirinkusių daugiau žmonių pažiÅ«rėti. Å is liudytojas parodė, jog matė, kad N. R. nukentėjusiajam sudavė 1-2 kartus, bet nematė į kuriÄ

vietÄ , nes matė mostelėjimÄ ranka. Kadangi liudytojai parodė, jog jie nėra draugais nei su nukentėjusiuoju, nei su N. R., o tik pažįsta kaip Raseinių gyventojus, kolegija įvertinusi liudytojų parodymus, juos sugretinusi su nuteistojo bei nukentėjusiojo parodymais, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡io nukentėjusiojo ir nuteistojo kontakto metu, nukentėjusiajam ir buvo suduoti smÅ«giai į veidÄ , padarant jam teismo medicinos specialisto iÅ¡vadose nustatytus sužalojimus. Nors

N. R. teigia besigindamas A. S. sudavė tik vienÄ smÅ«gį į smakrÄ , o kiti sužalojimai A. S. galėjo bÅ«ti suduoti tampantis abiem laikantis už metalinio strypo. Specialisto iÅ¡vadose nurodyta, kad A. S. deÅ¡inio skruostikaulio ir virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės komplekso lūžis, kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose ir apatinėje lÅ«poje, muÅ¡tinės žaizdos deÅ¡iniame antakyje ir apatinėje lÅ«poje padaryti 3 smÅ«gių bukais kietais daiktais į veidÄ pasekoje. Kaip specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra bÅ«dingi griuviminei traumai, tam neprieÅ¡tarauja ir liudytojų parodymai, jog nukentėjusysis po jam suduotų smÅ«gių nebuvo nugriuvęs ant žemės. Taigi, įvertinus byloje sutrinktų įrodymų visumÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad besigindamas apeliantas A. S. sudavė teismo medicinos specialisto nustatytus 3 smÅ«gius į veidÄ , dėl ko nukentėjusiajam padarė iÅ¡vadoje nustatytus sužalojimus.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad N. R. nuo nukentėjusiojo rankoje laikomo metalinio strypo, gynėsi tik rankomis, abu vyrai buvo blaivÅ«s įvykio metu, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas ginantis nuo akivaizdaus, realaus ir pavojingo kėsinimosi metu, ir apelianto gynyba atitiko kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ , taigi kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų (BK 28 str. 3 d.). Atkreiptinas dėmesys į nukentėjusiojo parodymus, jog po įvykio jis apeliantÄ Raseiniuose buvo sutikęs ne vienÄ kartÄ , tačiau A. S. teigimu, tarp jų nebuvo jokios klabos apie padarytus sužalojimus ar negrÄ Å¾intus pinigus už prirodytÄ pirkėjÄ , kad N. R. dėl padaryto sužalojimo neatsiprašė. Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas nesijautė kaltas dėl padaryto A. S. sužalojimo, kadangi pastarÄ jį sužalojo besigindamas.

Taigi, nors nuteistojo veika formaliai ir atitinka BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo požymius, ji padaryta esant bÅ«tinajai ginčiai ir bylos duomenimis nenustatyta, jog savo veiksmais susidariusioje situacijoje N. R. bÅ«tų peržengęs bÅ«tinosios ginties ribas. Todėl N. R. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. negalima, nes nustatyta BK 28 str. 2 d. numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė. Apylinkės teismas Å¡ių bylos aplinkybių tinkamai neįvertino, BK 28 str. 2 d. nuostatomis nesivadovavo ir, esant BK V skyriuje numatytai baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei, priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, nors tokiu atveju privalėjo nutraukti bylÄ BPK 3 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu. Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir skundžiamame nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, o byla N. R. atžvilgiu nutraukiama.

Kadangi nukentėjusysis A. S. dėl patirto sužalojimo byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, tačiau pagal teismų praktikÄ , kada žala padaryta dėl bÅ«tinosios ginties, žalos iÅ¡sprendimo klausimas iÅ¡ baudžiamojo proceso iÅ¡skiriamas ir perduodamas spręsti civilinio proceso tvarka. Taigi, N.

R. atžvilgiu nutraukiant bylÄ esant Lietuvos Respublikos BK V skyriuje numatytai baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei, nukentėjusiojo

pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo  bei Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros

vyriausiojo prokuroro, ginančio Valstybinės ligonių kasos interesus, pareikštas civilinis ieškinys dėl A. S. gydymo išlaidų priteisimo paliktini nenagrinėtais. Taip pat tikslinga panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš N.

R. priteistos nukentėjusiojo patirtos advokato atstovavimo išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 9 p., 326 str. 1 d. 2 p, 327 str. 1 p., 328 str. 1 p. ir 3 p., kolegija

n u t a r i a:

RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ N. R. atžvilgiu nutraukti.

           A. S. civilinį ieškinį 617,72 Lt turtinės žalos ir 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio Valstybinės ligonių kasos interesus, 2987 Lt civilinį ieškinį už A. S. gydymo paslaugas paliktini nenagrinėtais.

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo

2010 m. sausio 22 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria iš N. R. A. S. priteista 1785 Lt advokato atstovavimo

išlaidos.

Kolegijos pirmininkė                                                                                      Klavdija

Kruminienė

Teisėjai                                                                                                           Nijolė

Matuzevičienė

                                                                                                                       Virginija

Žindulienė