2023-07-05 Nr. AB-13072-3-61-3-04013-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-644-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04013-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Beatos Martišienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Valstybės tarnybos departamentui, Vilniaus pataisos namams (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), trečiajam suinteresuotam asmeniui D. R. dėl sprendimo panaikinimo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti: 1) Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Pretendentų vertinimo komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. protokolu Nr. 27L-2375 (toliau – ir Protokolas) priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo konkurse į Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo Nr. 45046) (toliau – ir Konkursas); 2) Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 4-87 „Dėl D. R. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. 27VK-2035 dėl „Pretendentų vertinimo komisijos sudarymo“ viešai nepaskelbtas, todėl yra negaliojantis ir negali būti taikomas, o tokiu įsakymu sudaryta Pretendentų vertinimo komisija (toliau – ir Komisija) teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinta, todėl neteisėta. Departamento paskirta Komisijos pirmininkė A. M. pagal jos pareigybės aprašymą neturėjo teisės vertinti pretendentų, kadangi funkcija „dalyvauti konkursų (atrankų) komisijų darbe“ nereiškia pretendentų vertinimo funkcijos ir teisės vertinti. Analogiškai tokios teisės neturėjo ir Departamento vyriausioji specialistė Komisijos narė – sekretorė I. A.. Komisijos pirmininkei A. M. ir Komisijos narei Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojai H. Ž., kuriai ir pavaldus Veiklos organizavimo skyrius, pareiškėjas pareiškė nušalinimus, tačiau šis Konkurso eigos faktas nuslėptas ir Protokole nefiksuotas. Sąmoningai nefiksavus dalies Konkurso eigos bei neįrašius nušalinimų ir jų išsprendimo faktų, toks Protokolas, įrašant į jį žinomai neteisingus duomenis, yra ir suklastotas ir sudaro pagrindą tokiu Protokolu priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo panaikinti.

3. Pareiškėjas teigė, kad Protokolu priimtas sprendimas dėl konkurso laimėtojo nemotyvuotas, nenurodyti jokie faktiniai duomenys ir teisės aktai, jo apskundimo tvarka, todėl toks Protokolu priimtas sprendimas dėl konkurso laimėtojo naikintinas kaip nepagrįstas ir neaiškus bei neatitinkantis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 bei 34 straipsnių imperatyvių reikalavimų. Pareiškėjas nebuvo informuotas ir jam nėra žinoma, ar visi pretendentai atitiko nustatytus reikalavimus.

4. Pareiškėjas nurodė, kad iš Protokolo išrašo matyti, jog Departamentas neinformavo pareiškėjo, kiek pretendentų dalyvavo bei kokie kitų pretendentų (-o) vertinimo rezultatai (-as) ir jų (jo) užimta (-os) vieta (-os), neinformavo ir apie Komisijos galutinį sprendimą (konkurso laimėtojus), kuo buvo pažeisti Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – ir Aprašas) 3.2 papunkčio ir 48, 51, 52 punktų imperatyvūs reikalavimai.

5. Pareiškėjas teigė, kad Konkurso sąlygose ir prieš pradedant vertinimą Komisijoje, žodžiu buvo informuotas, kad bus taikomas tik interviu (pokalbis žodžiu) metodas. Tačiau Konkurso metu pareiškėjui (vadinasi ir kitiems pretendentams) buvo taikytas dar ir kitas, žodinės praktinės užduoties metodas, kai Komisijos darbe dalyvavusios Departamento atstovės žodžiu nurodė su pareigybės aprašymo funkcijomis nesusijusias praktines užduotis – hipotetiškai jau esant skyriaus vedėju, paaiškinti nuo ko pradėtų darbą, kokiais veiksmais, kokiomis priemonėmis padidintų komandos sutelktumą, gal žino skyriaus psichologinio klimato gerinimo priemonių, ką darytų, jog skyriaus veikla būtų efektyvi, būtų rezultatai, o Vilniaus PN Komisijos atstovė – užduotis dėl palikto registracijos žurnalo ar susitarimo nuslėpti sutarties sąlygas. Tuo pareiškėjas buvo suklaidintas ir apgautas. Konkurso metu iš esmės pakeitus Konkurso sąlygas buvo pažeisti ir Aprašo 5 ir 32 punkto reikalavimai dėl naudotinų vertinimo kriterijų ir metodų, o tokių faktų patikrinimui bei nustatymui teismo išreikalautinas ir Komisijos sudarytas pretendentų vertinimo organizavimo planas (jo garso įrašas), kuris vertinimo komisijos sudaromas likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki pretendentų vertinimo komisijoje dienos. Dėl konkurso eigoje pakeistų sąlygų sprendimai tapo nenuspėjami, nes pasikeitė ir vertinimo kriterijai, kuo buvo pažeisti ir Aprašo 46 bei 47 punktų imperatyvūs reikalavimai, ir skaidrumo bei objektyvumo ir nešališkumo principai. Pretendentams buvo pateiktos skirtingos užduotys, tai lėmė neadekvačius, neskaidrius, šališkus, nepagrįstus bei neaiškius ir nenuspėjamus vertinimus, nors pareiškėjas paties vertinimo neginčija.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam duotos hipotetiškos užduotys ir klausimai buvo visiškai nesusiję su kompetencijomis ir gebėjimais pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti ir tinkamai eiti valstybės tarnautojo pareigas. Dėl to buvo pažeisti vertinimo kriterijai, nustatyti Aprašo 38 punkte, skaidrumo, objektyvumo bei nešališkumo principai. Buvo sudarytos nevienodos konkurencinės sąlygos visiems pretendentams, o sprendimai nenuspėjami, pažeisti skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principai.

7. Pareiškėjo vertinimu, jei Aprašas nereglamentuoja pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarkos, užpildant teisinę spragą taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintas Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (toliau – ir Konkursų tvarkos aprašas) (13 p.). Komisijos posėdyje pareiškėjas pareiškė nušalinimą Komisijos narei A. M. dėl pažeidimų iš ankstesnio konkurso ir būsimo prašymo ją apklausti teisme, tai patvirtino esantį konfliktą ir jos šališkumą, o H. Ž. dėl to, kad ji nuslėpė, jog Konkurse dalyvauja ir jos pavaldinys Veiklos organizavimo skyriuje vyriausiuoju teisininku dirbantis D. R., kuris ir yra aiškus laimėtojas, o Konkursas fiktyvus. Konkursui vykus nuotoliniu būdu, pareiškėjui reiškiant nušalinimą ne visai tiksliai nurodžius jos pavardę, H. Ž. tuo labai pasipiktino, kuo parodė ir išankstinį neigiamą požiūrį į pareiškėją. Po pareikštų nušalinimų, Komisijos pirmininkė A. M. pasimetė, nurodė, kad nėra teisininkė, todėl nežino ką daryti, darė pertrauką, tai įrodo jos nekompetenciją. Po pertraukos A. M. pacitavo Aprašo 26 punktą, apskundimo tvarkos nenurodė ir pareiškė, kad nenusišalina. Nenusišalino ir H. Ž.. Kadangi abi Komisijos narės pačios nusprendė nenusišalinti, tuo pažeidė pareikšto nušalinimo išsprendimo teisinį reguliavimą ir pamatinį teisės principą, kad niekas negali būti teisėjas savo byloje (nemo judex in causa sua). Tinkamai neišsprendus nušalinimų, Konkursas buvo tęsiamas neteisėtai.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad prisistatydamas nurodė daugiau ir aukštesnių turimų kompetencijų (privalumų), reikalingų skyriaus vedėjo pareigybei, kurių neturi kiti pretendentai. Tai: 13 metų vadovavimo patirtis, 5 metų mokslinio-pedagoginio darbo patirtis ir baigta doktorantūra būtent administracinės teisės srityje, 5 metai statutinio pareigūno darbo stažo ir vidaus tarnybos kapitono laipsnis, turėjo išduotą tarnybinį ginklą, todėl moka juo naudotis. Vilniaus PN apie 90 proc. darbuotojų yra būtent statutiniai pareigūnai.

9. Pareiškėjas teigė, kad iš Konkurso vaizdo įrašo matyti, jog po pareikštų nušalinimų atsakinėjant pareiškėjui, Komisijos narė I. A. akivaizdžiai nesiklauso, užsiima pašaliniais reikalais, kelis kartus atsistoja ir išeina, ilgai negrįžta, o grįžusi rankas užima gėrimu. Pareiškėjui atsakinėjant nesiklauso ir narė H. Ž., o skambina ir kalbasi telefonu. Komisijos pirmininkė A. M. į tai nereaguoja, posėdžio eigos nevaldo. Kai pareiškėjas atsakinėja į Komisijos narės H. Ž. užduotis, I. A. kalba su A. M., o A. M. kalbasi mobiliuoju telefonu. Pareiškėjo manymu, Komisijos narėms nerūpėjo jo atsakymai ir kompetencijos, o jų elgesys patvirtina atvirai rodytą pareiškėjui antipatiją ir šališkumą, priešišką nusistatymą ir, nepriklausomai nuo pareiškėjo atsakymų, aiškų išankstinį pareiškėjui nepalankų vertinimą. Tai atsispindi ir Komisijos narių vertinimo baluose bei sprendime.

10. Pareiškėjas teigė, jog pretendentai buvo nevienodose sąlygose, vertinimo kriterijai neaiškūs ir šališki, o sprendimai tapo nenuspėjami, kuo buvo pažeisti Aprašo 3.2 papunktis, skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principai. Pareiškėjas neatmetė, jog buvo diskriminuojamas dėl savo amžiaus. Galbūt skirtingi kiekvienam pretendentui pateikti klausimai ir užduotys buvo aptakūs, nekonkretūs ir be galimo teisingo atsakymo. Nesant galimo teisingo atsakymo (vertinimo nekonkretumui), tokiais klausimais bei skirtingomis užduotimis objektyviai, nešališkai ir skaidriai patikrinti ar įvertinti buvo neįmanoma (Aprašo 3.2, 32, 38, 46 ir 47 p.). Pretendentai buvo nelygiose konkurencinėse sąlygose (be vertinimo kriterijų vertinimas priklausė tik nuo Komisijos narių subjektyvaus požiūrio), todėl Protokolu priimtas sprendimas dėl konkurso laimėtojo (-ų) naikintinas, nes konkurso metu nebuvo užtikrintas pretendentų nešališkas ir objektyvus vertinimas, buvo pažeistas konkurso skaidrumo principas ir neužtikrintas Konkurso sąlygų aiškus taikymas ir vienodas požiūris į konkurso dalyvius. Dėl daugybės esminių konkurso procedūrų pažeidimų, kurie lėmė neobjektyvų, neskaidrų, šališką, nepagrįstą ir neaiškų Protokolu priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo (-ų), Protokolas turi būti panaikintas. Panaikinus Protokolą turi būti panaikintas ir Įsakymas.

11. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovas paaiškino, kad Departamento direktoriaus įsakymas dėl Komisijos sudarymo yra individualus administracinis aktas, jis neturi būti skelbiamas. Departamento valstybės tarnautojų A. M. ir I. A. pareigybių aprašymuose nurodyta funkcija: „dalyvauja konkursų (atrankų) komisijų darbe“ yra ir pretendentų vertinimo funkcija. Į Komisijos sudėtį buvo įtrauktas Vilniaus PN deleguotas asmuo – H. Ž., kurios pareigybės aprašyme turėtų būti įtvirtinta ši funkcija. Konkurso Protokolas atitinka Aprašo reikalavimus. Protokolas yra skirtas pretendentų vertinimo komisijos posėdžio eigai ir rezultatams fiksuoti, o ne sprendimui motyvuoti. Pareiškėjo nurodoma teisminė praktika nesusijusi su konkursų protokolais. Konkurso garso / vaizdo įrašas yra sudedamoji konkurso protokolo dalis, todėl visa informacija dėl pareikšto nušalinimo yra įraše. Pareiškėjas reiškė nušalinimą A. M., dėl to, kad pareiškėjas yra teismui padavęs skundą dėl kito konkurso, kurio komisijos narė buvo A. M.. Vien toks faktas nereiškia Komisijos narių šališkumo, tai patvirtino ir Komisijos narės. Pareiškėjas teismui yra apskundęs jau kelis konkursus su skirtingais komisijų nariais, todėl, pasak pareiškėjo, esant šališkumui dėl to, Departamentas negalėtų skirti savo atstovų į konkursų komisijas, nes nebeliktų Departamento atstovų, kurie nedalyvavo komisijos darbe, kai pareiškėjas buvo pretendentas. Komisijos narys būtų galbūt šališkas esant atvirkštinei situacijai – kai komisijos nariui tektų vertinti pretendentą, kuris yra jo tiesioginis vadovas (tokią poziciją yra pateikusi ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija). Pareiškėjui pateikus prašymą nušalinti Komisijos nares H. Ž. ir A. M., buvo padaryta pertrauka, siekiant išsiaiškinti situaciją dėl nušalinimo. Pertraukos metu buvo priimtas sprendimas netenkinti nušalinimo. Sprendimą dėl Komisijos pirmininkės A. M. nušalinimo priėmė I. A. kartu su Komisijos nare H. Ž., sprendimą dėl komisijos narės H. Ž. nušalinimo priėmė Komisijos pirmininkė kartu su I. A.. Po pertraukos Komisijos pirmininkė sprendimą netenkinti nušalinimo pristatė pareiškėjui, tai patvirtina ir garso įrašas. Departamento direktoriaus įsakymu yra patvirtintas reglamentas, kad šališkumo / nušalinimo klausimą sprendžia būtent konkurso komisija.

13. Departamentas teigė, kad Konkurso laimėtojai atitiko bendruosius ir specialiuosius pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, pretendentų dokumentai buvo vertinami ir tikrinami vadovaujantis Aprašo IV skyriaus nuostatomis. Pokalbio pabaigoje pareiškėjo buvo paklausta, ar jis prisijungs, kai bus atliktas visų pretendentų vertinimas ir skelbiami rezultatai ar apie surinktą balą ir vietą informuoti per VATIS sistemą. Pareiškėjas pageidavo šią informaciją gauti per VATIS, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti – nuotoliniu būdu išklausyti Komisijos skelbiamus rezultatus, tačiau pareiškėjas atsisakė. Pareiškėjas per VATIS 2020 m. lapkričio 6 d. buvo informuotas apie komisijos narių vertinimo balų vidurkį – 6 balai, užimta III vieta.

14. Departamentas paaiškino, kad pretendentams buvo taikomas interviu metodas. Visiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai, susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti bei tinkamumui eiti pareigas įvertinti. Pareiškėjo kritikuojami klausimai yra susiję su esminėmis vedėjo funkcijomis – organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti skyriaus darbus, tinkamai paskirstyti darbus, motyvuoti darbuotojus. Tokie klausimai leidžia pamatyti / pamatuoti, kaip pretendentas elgėsi / elgsis, t. y. iš tikrųjų atliko / atliks veiksmus, vienoje ar kitoje situacijoje, ir kokio lygio kompetenciją jis turi.

Pranešimai pareiškėjui buvo pateikti per VATIS, jis buvo informuotas apie vertinimo Komisijoje datą, laiką ir vietą, Aprašo 32 punkte nurodytą pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis. Per VATIS apie tai pranešta pareiškėjui ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios. Vertinimo planas buvo aptartas Komisijos narių žodžiu. Komisijoje darbas buvo detaliai suplanuotas ir tinkamai organizuotas. Buvo sudaryta Komisija, buvo nustatyti vertinimo Komisijoje kriterijai (kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas), vertinimo metodas (interviu metodas); nėra jokių duomenų, paneigiančių, kad vertinimo planas pretendentų vertinimo komisijos narių buvo aptartas žodžiu.

Konkurso metu kiekvienas Komisijos narys individualiai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus, todėl kiekvienas Komisijos narys sau individualiai nusistatė, koks jo kiekvieno klausimo-atsakymo lyginamasis svoris ir kokio atsakymo į kiekvieną klausimą jis tikisi, t. y. pasirengė sau asmeniškai vertinimo gaires. Atsižvelgęs į pretendento atsakymą, Komisijos narys, vadovaudamasis vertinimo skale, skiria balą. Į interviu būdu užduotus klausimus kiekvieno pretendento atsakymai yra skirtingai, individualiai pateikiami, todėl kiekvienu atveju komisijos narys ir vertina individualiai vadovaudamasis patvirtintais kriterijais: kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas.

Tuo interviu metodas yra pranašesnis už testą, kur vertinama tik pagal teisingai pažymėtus atsakymus, nes leidžia visapusiškai įvertinti pretendento kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, nes klausimai užduodami elgesio, kurie leidžia pretendentams pademonstruoti kompetencijas ir gebėjimus per sukauptą darbinę patirtį, situaciniai (hipotetiniai), kurie gali prognozuoti pretendento elgesį konkrečiose situacijose, kai jis neturi darbinės patirties konkrečioje srityje ir žinių klausimai, kurie tikrina išmanymą konkrečios srities.

Vertinimo skalė skirta padėti komisijos nariams, ypač deleguojamiems iš kitų įstaigų, susiorientuoti, kaip pasirinkti / nustatyti teisingiausią balą. Teisės aktai nenustato jokių tarpinių skaičiavimų už kiekvieną užduotą klausimą-atsakymą bei tų tarpinių balų paskelbimo ar kitokio viešinimo. Komisijos nariai individualų vertinimą atliko nepažeisdami nustatytų procedūrų.

15. Departamento nuomone, pareiškėjo procesinis elgesys netinkamas ir jis, teikdamas nuolatinius skundus teismui dėl Departamento sprendimų, veiksmų, galbūt siekia pasipelnyti. Pareiškėjas yra vykdęs advokato veiklą, skundžia beveik visus konkursus, kurių nelaimi, pagal analogišką tvarką yra laimėjęs konkursą į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos bei Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

16. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

17. Vilniaus PN nurodė, kad Konkursas buvo organizuotas vadovaujantis atrankos organizavimo metu galiojančiu teisės aktų nuostatomis, buvo atliktas atrankoje dalyvavusių pretendentų gebėjimų atlikti Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas patikrinimas. Vertinimo komisija pati apsisprendžia, kokį vertinimo metodą taikys, šiuo atveju buvo taikomas interviu metodas, o kiekvienas Komisijos narys apsisprendė kokius klausimus užduos pretendentams. Visi Komisijos narių užduoti klausimai buvo aiškūs ir konkretūs. Visiems pretendentams užduoti vienodi klausimai. Buvo užduota ne po vieną klausimą, visi klausimai vienareikšmiškai buvo susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia Vilniaus PN Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti ir tinkamumo įvertinimu eiti valstybės tarnautojo pareigas. Konkursas buvo skaidrus, objektyvus. Du pretendentai, Konkurso metu geriausiai atsakę į Komisijos narių klausimus ir surinkę aukščiausius balus, labiausiai atitiko užimamoms pareigoms keliamus reikalavimus ir sąžiningai buvo pripažinti Konkurso laimėtojais, o objektyviai ir pagrįstai įvertinus pareiškėjo atsakymus, jis liko 3 atrankos vietoje. Skunde nenurodyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų Konkurso neteisėtumą, procedūrinių pažeidimų buvimą ar vertinimo rezultatų nepagrįstumą. Komisijos pirmininkė neturėjo pagrindo nusišalinti. Dalyvavimas teismo posėdyje liudytojo statusu byloje dėl visiškai kitos, praeityje vykusios atrankos, nesuponavo jokio šališkumo. Atrankoje dalyvavo Vilniaus PN Veiklos organizavimo skyriaus darbuotojas, tačiau šis darbuotojas tiesiogiai pavaldus skyriaus vedėjui (šiuo atveju nesant skyriaus vedėjo – skyriaus vedėjo patarėjui žmogiškųjų išteklių klausimais), o šis skyrius, kaip ir įstaigos Turto valdymo skyrius yra Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojos (Komisijos narės) kuruojamos sritys. Vilniaus PN direktoriaus pavaduotoja (Komisijos narė) visus atrankos dalyvius vertino objektyviai, užduodama analogiškus klausimus ir taikydama vienodą vertinimo metodą. Objektyviai buvo įvertintas ir pareiškėjas, tai matyti iš vertinimo suvestinėje lentelėje fiksuotų šios Komisijos narės vertinimo rezultatų. Komisijos narių nenusišalinimas yra teisėtas ir pagristas, nes nusišalinimams nebuvo pagrindo.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą dalyvauti ir dalyvavo konkurse į Vilniaus PN Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas. Departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 27VK-2035 buvo sudaryta šios sudėties vertinimo komisija: A. M., Departamento Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus patarėja – Komisijos pirmininkė, I. A., Departamento Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistė – Komisijos narė ir sekretorė, bei H. Ž., Vilniaus PN direktoriaus pavaduotoja – Komisijos narė. Konkursas vyko 2020 m. lapkričio 5 d. vaizdo konferencijos formatu, kiekvienam pretendentui posėdyje dalyvaujant individualioje prisijungimo vietoje, naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius. Pretendentų vertinimui komisijoje buvo taikomas vertinimo metodas – interviu. Surašytas vertinimo Komisijoje šioje byloje ginčijamas Protokolas. Konkurse dalyvavo penki pretendentai. Pareiškėjas J. K. atsisakė dalyvauti balų skaičiavime ir rezultatų paskelbime ir apie gautą balą ir užimtą vietą konkurse į Vilniaus PN Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo pareigas pareiškėjui buvo pranešta per VATIS. Konkurse Komisijos sprendimu pareiškėjas surinko 6 balus ir užėmė III vietą. Konkursą laimėjo D. R. (surinko 7,53 balus) ir E. K. (surinko 6,27 balus). Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 4-87 „Dėl D. R. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“ trečiasis suinteresuotas asmuo D. R. buvo priimtas į Vilniaus PN Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo pareigas.

20. Teismas aptarė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ), Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d.), nuostatas, teismų praktiką.

21. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punkto, VAĮ 2 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatas, konstatavo, kad Departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. 27VK-2035 dėl „Pretendentų vertinimo komisijos sudarymo“ neatitinka norminio teisės akto sąvokos, šis įsakymas nėra norminis teisės aktas, kadangi įsakymas priimtas dėl konkretaus vienkartinio įvykio – konkurso, jis nėra skirtas neapibrėžtam subjektų ratui, be to, nenustato bendro pobūdžio taisyklių, atlieka organizacinį vaidmenį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas (konkurso būdu) procedūroje. Todėl atsakovas pagrįstai minėto Departamento direktoriaus įsakymo neskelbė Teisės aktų registre.

22. Teismas pažymėjo, kad priėmimą į valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato pretendentų teisės būti informuotiems apie kitų pretendentų atitiktį specialiems reikalavimams. Departamentas turi pareigą užtikrinti, kad pretendentai, dalyvaujantys konkursuose atitiktų pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus. Pretendentams, kurie neatitinka pareigybių aprašymuose nustatytų specialiųjų reikalavimų, konkursuose dalyvauti neleidžiama ir apie tai jie yra informuojami per VATIS. Atsakovas teismui nurodė, jog Departamentas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos ir suteiktų įgaliojimų ribose patikrino visų Konkurse dėl ginčo pareigybės dalyvavusių pretendentų atitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams, dėl ko jiems ir buvo leista dalyvauti pretendentų vertinimo komisijoje. Teismui nėra pateikta į bylą jokių įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, nei nurodo atsakovas.

23. Teismas, įvertinęs Aprašo 42, 47 ir 48 punktų nuostatas, pažymėjo, kad iš Protokolo matyti, jog jame nurodyti Komisijos konkurso nariai, dalyviai, vieta, laikas, pareigos į kurias vyksta Konkursas, kiekvieno pretendento bei kiekvieno Komisijos narių balai, Komisijos sprendimas dėl konkurso laimėtojo, Protokolas pasirašytas ir kt. Šiame Protokole aiškiai nurodyta, jog posėdis vyksta vaizdo konferencijos formatu. Taigi skundžiamas Protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus dėl motyvavimo. Protokole nurodoma, jog Komisijos sprendimu iš visų pretendentų laimėtojais yra pripažinti du pretendentai: D. R. ir E. K. (pareiškėjas pagal Komisijos balų skaičiavimą liko trečias), kadangi minėti asmenys surinko daugiausiai balų iš visų pretendentų. Pagal suformuotą teismų praktiką teismas nepasisako dėl komisijos narių vertinimų, o tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Konkurso eigai fiksuoti ir vertinimo objektyvumui užtikrinti buvo daromas skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas, kuris pateiktas į bylą.

24. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas tinkamai realizavo savo teisę kreiptis į teismą, sprendė, kad Protokolo trūkumas dėl apskundimo tvarkos nenurodymo nevertintinas kaip esminis trūkumas, sudarantis pagrindą panaikinti Protokolą.

25. Teismas aptarė Aprašo 46 punkto nuostatas, Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204 (toliau – ir Reglamentas), 7 punkto nuostatas dėl pretendentų vertinimo metodų ir tvarkos. Anot pareiškėjo, Komisijos Departamento atstovė žodžiu nurodė su pareigybės aprašymo funkcijomis visiškai nesusijusias pareiškėjui praktines užduotis, tačiau teismo vertinimu, iš to negalima daryti išvados, jog buvo pritaikytas kitas metodas – praktinės užduoties metodas. Nors pareiškėjas akcentuoja, jog buvo užduodami skirtingi klausimai, tačiau iš Konkurso garso įrašo matyti, jog visiems pretendentams buvo užduoti vienodi ir lygiaverčiai klausimai, ir, priklausomai nuo pretendentų atsakymų, skyrėsi patikslinantys klausimai, kas nėra minėtų teisės aktų pažeidimas.

26. Teismas konstatavo, kad Konkurso metu buvo taikytas tik vienas metodas – interviu metodas, t. y. individualus pokalbis, per kurį pretendentams individualiai buvo duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus. Apie taikomą vertinimo metodą visi pretendentai buvo informuoti per VATIS sistemą, taip pat pakartotinai buvo informuoti ir Konkurso metu, ką patvirtina garso įrašas. Taigi visiems pretendentams buvo sudarytos vienodos konkurso sąlygos, o vertinimo organizavimo planas buvo aptartas pretendentų vertinimo komisijos narių žodžiu.

27. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad Departamentas neinformavo pareiškėjo, kokie pretendentai dalyvavo vertinimo komisijoje bei kokie buvo kitų pretendentų vertinimo rezultatai ir jų užimta vieta, nors privalėjo, bei Aprašo 48 punkto nuostatas, pažymėjo, jog vaizdo įrašas patvirtina, kad pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, jog apie Konkurso rezultatus jam būtų pranešta per VATIS. Teismas konstatavo, kad Aprašo 48 punktas nebuvo pažeistas, pats pareiškėjas atsisakė stebėti Konkurso rezultatų skaičiavimą ir paskelbimą, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas per VATIS.

28. Teismas pažymėjo, kad Apraše nėra numatyta pretendentų teisė ar pareiga nušalinti komisijos narius. Apraše yra numatyta pareiga nusišalinti komisijos nariams esant Apraše nurodytiems pagrindams.

29. Teismas posėdžio metu išklausė Konkurso garso įrašą ir nustatė, kad pareiškėjui pareiškus nušalinimą Komisijos narėms, buvo padaryta pertrauka, po kurios buvo pagarsinta, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo nušalinimo. Konkurso garso / vaizdo įrašas yra sudedamoji Konkurso protokolo dalis, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl pareikšto nušalinimo neužfiksavimo pretendentų Komisijos vertinimo metu, atmetė. Pareiškėjo spėliojimai ir daromos prielaidos dėl galimo Komisijos narių šališkumo negali būti objektyvus pagrindas, nesant tam jokių įrodymų, teismui vertinti, jog Komisijos narės buvo šališkos pareiškėjo atžvilgiu.

30. Teismas nustatė, kad per VATIS pareiškėjui buvo pranešta pretendentų vertinimo komisijoje data, laikas ir vieta; pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas, kurie yra įtvirtinti Aprašo 38 punkte; bus vykdomas interviu, kurio metu pretendentai turės pateikti atsakymus į komisijos narių užduodamus klausimus; pretendentų vertinimas komisijoje vyks nuotoliniu būdu vaizdo konferencijos formatu, kai visi dalyviai tiek pretendentai, tiek komisijos nariai jungiasi iš skirtingų jiems patogių / prieinamų vietų. Iš pateiktų pranešimų per VATIS, akivaizdu, jog pareiškėjas buvo informuotas apie vertinimą komisijoje datą, laiką ir vietą, Aprašo 32 punkte nurodytą pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis, Departamentas pranešė pareiškėjui apie tai per VATIS ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios. Todėl teismas pareiškėjo argumentą, kad nebuvo sudarytas pretendentų vertinimo organizavimo planas, atmetė.

31. Teismas dėl pretendentų vertinimo organizavimo plano laikymosi vertinant pretendentus konstatavo, jog Komisija (visi jos nariai) atrankos metu visiems pretendentams taikė tą patį interviu metodą, uždavė vienodus tiesiogiai su į pretenduojamas pareigybės aprašyme nurodytų kompetencijų ir gebėjimų patikrinimu susijusius klausimus, kurie buvo įvertinti laikantis dešimties balų sistemos (šiuo aspektu nėra jokio pagrindo teigti, kad Komisija nesilaikė Reglamento priede įtvirtintos rekomenduojamos vertinimo skalės). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise.

32. Teismas sprendė, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, teisės aktų nustatyta tvarka organizavo Konkursą, priėmė pagrįstą ir teisėtą Protokolą. Teismas nesutiko, kad organizuojant Konkursą, buvo padaryti esminiai konkurso organizavimo procedūros pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą panaikinti Protokolą, todėl Protokolas yra teisėtas bei pagrįstas, o pareiškėjo reikalavimas dėl Protokolo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui atmetus pareiškėjo reikalavimą dėl Protokolo panaikinimo nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo.

III. 33. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

34. Pareiškėjas teigia, kad pagal Aprašo 51 punktą pretendentais į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas laikomi 2 daugiausiai konkurse balų, bet ne mažiau kaip 6 balus, surinkę pretendentai. Konkursą laimėjo D. R. (surinko 7,53 balus) ir E. K. (surinko 6,27 balus), o pareiškėjas, surinkęs 6 balus liko trečias. Teismas sprendime pasisakė ir dėl Konkurso laimėtojo E. K., kurio (pareiškėjui prašant) į bylos nagrinėjimą neįtraukė, todėl teismo sprendimas naikintinas absoliutaus negaliojimo pagrindu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 2 d. 2 p.).

35. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN atstovo D. M. įgaliojimas 2021 m. vasario 28 d. buvo pasibaigęs, o teismas leido jam dalyvauti bylos nagrinėjime, sprendimą grindė neįgalioto asmens D. M. paaiškinimais ir prašymais. Pareiškėjo vertinimu, tai parodo, kad teisėjų kolegija buvo nesusipažinusi su byla, todėl teismo sprendimas naikintinas ir dėl šių esminių proceso teisės normų pažeidimų.

36. Pareiškėjas nurodo, kad savo procesiniuose dokumentuose teismo prašė nesiųsti dokumentų į jo EPP sistemos paskyrą, o visus gautinus dokumentus, išskyrus teismo sprendimą, siųsti nurodytu el. paštu arba registruotu paštu, o teismo sprendimą tik registruotu paštu. Teismas pareiškėjui teismo šaukimo apskritai nesiuntė ir neįteikė, o dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu pareiškėjo nuomonės neklausė, neatsižvelgdamas į tai, kad tai prieštarauja ir suformuotai administracinių teismų praktikai. Šie esminiai proceso normų pažeidimai neužtikrinus pareiškėjo teisės į tinkamą procesą, sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti.

37. Pareiškėjas pažymi, kad bylą teismas nagrinėjo žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu. Prasidėjus teismo posėdžiui, kai pareiškėjo atstovas advokatas neprisijungė (į teismo posėdį neatvyko), teismas nesiaiškino to priežasčių ir bylą be jokio kolegialaus nutarimo išnagrinėjo pareiškėjo atstovui advokatui nedalyvaujant. Be to, į teismo posėdį neatvyko (neprisijungė) ir trečiasis suinteresuotas asmuo D. R., tačiau teisėja pranešėja vienasmeniškai nutarė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Todėl teismas, bylą išnagrinėjęs pareiškėjo atstovui advokatui nedalyvaujant, pažeidė proceso teisės normas, neužtikrino pareiškėjo teisės į teisingą procesą ir pažeidė pareiškėjo teises į gynybą bei paneigė ir suvaržė pareiškėjo teisę turėti advokatą. Teismas taip pat neišaiškino pareiškėjui jo procesinių teisių ir pareigų.

38. Pareiškėjas nurodo, kad savo skundą grindė argumentais dėl Komisijos sudarymo neteisėtumo, atsakovai Komisijos narių pareigybės aprašymų į bylą nepateikė ir teismas jų neištyrė. Teismo sprendime nepasisakyta dėl Komisijos narių kompetencijos vertinti pretendentus, todėl teismo sprendimas be motyvų, o atsakovai neįrodė teisėtos Komisijos sudėties.

39. Pareiškėjas teigia, kad teismas tik pasisakė dėl Komisijos narių nušalinimo nefiksavimo Protokole, tačiau dėl pareiškėjo pareikšto nušalinimo A. M. bei H. Ž. išsprendimo faktinių ir teisinių pagrindų sprendime jokių motyvų nenurodė. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Komisijos narės neteisėtai pačios išsprendė jų nušalinimo klausimą, jos buvo šališkos. Viešas konkursas ir jo metu priimamas Komisijos protokolinis sprendimas yra administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra (VAĮ 2 str. 2, 3 ir 5 d.). Komisijos narės yra valstybės tarnautojos, todėl joms taikomas VAĮ nustatytas reguliavimas ir VAĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje tvarka. Teismas nurodyto teisinio reguliavimo nevertino ir nepasisakė (nemotyvavo) kodėl šiuo atveju netaikytinos aukštesnės teisinės galios VAĮ nuostatos. Komisijos narėms nenusišalinus Komisijos darbas buvo tęsiamas neteisėtai, todėl neteisėti ir šios Komisijos priimtas Protokolinis sprendimas, kuris, kaip ir išvestinis Įsakymas naikintini, o byloje priimtinas naujas sprendimas.

40. Pareiškėjas teigia, kad teismas netyrė ir nepasisakė dėl pretendentų atitikimo bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams pareigybei užimti, remdamasis tik tuo argumentu, kad Departamentas nurodė tai patikrinęs. Kadangi atsakovai neįrodė, o teismas pretendentų atitikimą keliamiems reikalavimas nepatikrino, nes atsakovas į bylą pateikė tik pareiškėjo Konkursui teiktus dokumentus, toks teismo sprendimas naikintinas kaip nemotyvuotas. Teismas, sprendime pasisakydamas, kad pareiškėjui negalima susipažinti su kitų pretendentų duomenimis, ar jie atitiko reikalavimus, nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę teisme pateikti savo argumentus dėl to, todėl padarytas esminis ABTĮ 52 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

41. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytos diskriminacijos dėl jo amžiaus, nevertino Konkurso garso įrašo dėl interviu metu pateiktų klausimų vienodumo. Teisme buvo ištirta tik Įrašo dalis su pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens D. R. vertinimu. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus (Komisijos nares ir kitus pretendentus) todėl nebuvo nustatytos esminės bylos faktinės aplinkybės.

42. Pareiškėjas nurodo, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę Plano sudarymą byloje turėjo įrodyti atsakovai, o Komisijos narių diskrecijos teisė vertinti pretendentus nėra beribė, o privalo atitikti tai reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus, visų pirma savo pačių sudaryto Plano. Pareiškėjo vertinimu, teismas vadovavosi bylai neaktualia teismų praktika, o atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, koks Planas ir kada buvo sudarytas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jokio Plano sudaryta nebuvo. Nebuvus Plano, Komisijos narės susiteikusios sau neribotą pretendentų vertinimo diskreciją neužtikrino pretendentų nešališko ir objektyvaus vertinimo, vertinimo balų skaičiavimo procedūra Komisijos narių nusistatyta nebuvo ir pažeidė konkurso skaidrumo principą, o tuo pačiu ir kitus Aprašo, Reglamento ir kitų teisės aktų imperatyvius reikalavimus.

43. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepatikrino ar Konkurso metu nebuvo pretendentų vertinimo tvarkos pažeidimų, nepasisakė, ar į bylą yra pateiktos individualios pretendentų vertinimo lentelės, dėl individualių pretendentų vertinimo lentelių privalomumo, įtvirtinto Aprašo 47 punkte. Teismas nevertino ar užduodami klausimai buvo susieti su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais bei jo tinkamumu eiti atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, ir ar tai atsispindi Plane ir individualiose pretendentų vertinimo lentelėse, kaip buvo įvertintas konkretus pareiškėjo atsakymas į klausimus, ar buvo naudojama vienoda vertinimo metodika visų pretendentų atsakymams, ar pareiškėjas nebuvo įvertintas skirtingai.

44. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad buvo įvertintas neteisingai, šališkai, taikius dar ir kitą, žodinės praktinės užduoties metodą, nors buvo informuota tik apie interviu, pareiškėjas buvo suklaidintas (Aprašo 3.2 p. pažeidimas), Konkurso metu pakeistos jo sąlygos.

45. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad Įrašas patvirtina, jog pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, kad apie Konkurso rezultatus jam būtų pranešta per VATIS ir Aprašo 48 punktas nebuvo pažeistas. Pareiškėjas teigia stebėti Konkurso rezultatų paskelbimo neatsisakęs, tai patvirtina teismo posėdyje išklausytas Įrašas (02:03:42 – 02:04:10 val.). Nepriklausomai nuo pareiškėjo atsisakymo stebėti rezultatų paskelbimą, Departamentas pareiškėjui privalėjo pateikti informaciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos, tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti netinkamai taikius teismų praktiką.

46. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Protokolu priimtas sprendimas nemotyvuotas, jame nenurodyta jokių teisinių (teisės aktų normų) ir faktinių pagrindų ir kitų administraciniam sprendimui įtakos turėjusių aplinkybių (pareikštų nušalinimų ir jų išsprendimo ir kt.), nenurodyta ir jo apskundimo terminai ir tvarka. Todėl toks Protokolu priimtas sprendimas ir jo pagrindu priimtas išvestinis Įsakymas naikintinas kaip nepagrįstas ir neaiškus (Aprašo 3.2 p.) bei neatitinkantis ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies imperatyvių reikalavimų.

47. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

48. Departamentas nurodo, kad proceso šalims apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, pareiškėjo atstovo advokato ir trečiojo suinteresuoto asmens nedalyvavimas nesudaro pagrindo pripažinti teismo sprendimą neteisėtu. Atsakovas teigia, kad iš daugelio pareiškėjo inicijuotų ginčų jo atstovas advokatas dalyvavo tik viename posėdyje, apie nedalyvavimą ir to priežastis nepraneša. Įsakymas dėl Komisijos sudarymo – individualus teisės aktas, kurio viešai skelbti neprivaloma. Į pretendentų vertinimo komisiją gali būti deleguojamas bet kuris valstybės tarnautojas.

Komisijos nariai galėjo ir turėjo teisę dalyvauti Komisijos darbe. Byloje esantis vaizdo / garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjo pareikštas nušalinimo klausimas buvo išspręstas tinkamai, pareiškėjas supažindintas su rezultatu. Teismui buvo pateikti Konkurso laimėtojų atitiktį specialiesiems reikalavimams pagrindžiantys dokumentai, visas Protokolas bei viso Konkurso vaizdo ir garso įrašas. Pareiškėjas apie Konkurso rezultatus pageidavo būti informuotas per VATIS, tai buvo padaryta 2020 m. lapkričio 6 d. Atsakovas teigia, kad pretendentams buvo taikomas interviu metodas ir nurodo pateiktus klausimus, kurie yra susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, bei tinkamumui eiti pareigas įvertinti.

Pareiškėjo kritikuojami klausimai yra susijęs su esminėmis vedėjo funkcijomis – organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti, tinkamai paskirstyti darbus, motyvuoti darbuotojus, skirti pamatuoti pretendento turimas kompetencijas. Pareiškėjas buvo informuotas apie vertinimą komisijoje datą, laiką ir vietą, Aprašo 32 punkte nurodytą pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis, Valstybės tarnybos departamentas pranešė pareiškėjui apie tai per VATIS ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios. vertinimo planas buvo aptartas Komisijos narių žodžiu.

Vertinimo plano turinys nustatytas Aprašo 32 punkte, o forma – Aprašo 39 punkte bei Reglamento 7.4 punkte. Kiekvienas komisijos narys individualiai, t. y. vertina atsakymus remiantis Aprašo 38 punkte nustatytais vertinimo kriterijais: pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Vertinimo skalė (nuo 1 iki 10 balų) skirta padėti komisijos nariams, ypač deleguojamiems iš kitų įstaigų, t. y. ne iš Departamento, susiorientuoti, kaip pasirinkti / nustatyti teisingiausią balą.

Kiekvienas komisijos narys turi diskrecijos teisę vertinti pretendentą, pagal savo susiformuluotas teigiamo atsakymo gaires (indikatorius) (Aprašo 47 p.). Atsakovas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas yra vykdęs advokato veiklą, skundžia beveik visus konkursus, kuriuose dalyvauja, teismuose yra apie 48 bylas pagal jo skundus (atskiruosius skundus), bylos nesudėtingos, keliame beveik identiški argumentai, advokatas teisminiame nagrinėjime dalyvauja itin retai, todėl galima įtarti pareiškėjo piktnaudžiavimą procesu.

49. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

50. Vilniaus PN nurodo, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, jog organizuojant ir vykdant konkursą galėjo būti pažeisti konkurso pretendentų nešališko ir objektyvaus vertinimo bei konkurso skaidrumo principai, nebuvo užtikrintas vienodas požiūris į konkurso dalyvius, nebuvo vadovautasi teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl konkurso organizavimo bei vykdymo teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 51. Pareiškėjas J. K. byloje ginčijo Protokolu priimtą sprendimą dėl laimėtojo konkurse į Vilniaus PN Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas ir Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 4-87 „Dėl D. R. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

52. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuoja, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

53. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

54. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja ir pasisako tik esminiais apeliacinio skundo aspektais bei tais klausimais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados.

55. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas byloje patikslino skundą, kurį pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 2 d. nutartimi priėmė. Tikslindamas skundą, pareiškėjas atsakovais nurodė Departamentą ir Vilniaus PN, trečiuoju suinteresuotu asmeniu – D. R.. Pareiškėjas prašė panaikinti ir Vilniaus PN direktoriaus priimtą Įsakymą. Todėl byloje atsakovais byloje yra Departamentas ir Vilniaus PN, o pirmosios instancijos teismo sprendime nurodymas (įvardijimas), kad Vilniaus PN – trečiasis suinteresuotas asmuo, laikytina rašymo apsirikimu.

56. Plačiau pasisakant dėl kito Konkurso dalyvio – E. K., užėmusio Konkurse antrą vietą, įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų šiuo aspektu, primintina, kad, kaip minėta, pats pareiškėjas, tikslindamas skundą, trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė tik D. R., kuris, pripažinus jį Konkurso laimėtoju, buvo priimtas į valstybės tarnybą byloje skundžiamu Vilniaus PN direktoriaus Įsakymu. Kadangi visos Konkurso procedūros jau yra pasibaigusios, Aprašo nustatyta tvarka Vilniaus PN Konkurso rezultatų pagrindu į valstybės tarnybą byloje ginčijamu Įsakymu jau priėmė D. R., nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju E. K. teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įtraukti šio Konkurse dalyvavusio asmens į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (ABTĮ 46 str. 2 d.). Atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad byloje būtų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų).

57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka naudojant informacines bei elektroninių ryšių technologijas (programą „Zoom“) būtų pažeidę pareiškėjo procesines teises, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos proceso teisės normos ir dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Apie teismo posėdį proceso dalyviai nustatyta tvarka buvo informuoti teismo šaukimais. Nenustatyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas dėl svarbių priežasčių nedalyvavo teismo posėdyje. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nedalyvaujant pareiškėjo atstovui ar trečiajam suinteresuotam asmeniui, tinkamai taikė ABTĮ 77 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintas proceso teisės normas. Nepagrįsti yra ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jam neišaiškintos procesinės teisės. Pareiškėjas yra gavęs teismo šaukimą, kuriame yra nurodytos procesinės teisės. Pareiškėjas neteikė prašymų dėl kurių nors ar visų teisių papildomo paaiškinimo, todėl nėra teisinio pagrindo padaryti išvadą, jog pareiškėjui neišaiškintos jo procesinės teisės (ABTĮ 73 str. 2 d.).

58. Vadovaujantis Aprašo 23 punktu, konkurso ar atrankos komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių, kurių daugiau kaip pusę turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai. Konkurso ar atrankos komisijos nariu skiriamas ir į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (-ys). Komisija sudaryta iš Departamente dirbančių valstybės tarnautojų, kurių pareigybių aprašymuose nustatyta funkcija – dalyvauti konkursų komisijų darbe. Įgaliojimai atlikti funkcijas vykdant Konkurso pretendentų atranką yra suteikti Departamento direktoriaus įsakymu sudarant Komisiją. Dalyvavimas komisijos darbe įtraukiant į jos sudėtį teisiniu požiūriu reiškia visų įgaliojimų, priskirtų Komisijos nariui pagal Aprašą, vykdymą. H. Ž. yra į pareigas priimančio asmens atstovas. Abejonių, kad ji į pareigas priimančio asmens buvo deleguota atlikti būtent Konkurso komisijos nario funkcijas, nėra. Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Komisijos nariai veikė be įgaliojimų ar juos peržengdami.

59. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, ar visi nelaimėję konkurso pretendentai atitinka keliamus reikalavimus, nėra susiję su pareiškėjo ginamomis subjektinėmis teisėmis ir su teismo priimtais reikalavimais. Pareiškėjas nenurodė konkrečios teisės normos, kurią Departamentas pažeidė, neinformuodamas pareiškėjo dėl kitų Konkurse dalyvavusių pretendentų atitikties specialiesiems reikalavimams. Tokia teisės aiškinimo ir taikymo praktika yra formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse panašiose bylose (žr., pvz., 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-525-575/2022 ir kt.) (ABTĮ 15 str. 1 d.).

60. Dėl vertinimo plano ir jo laikymosi. Teisėjų kolegija, įvertinusi lingvistinę Reglamento 7.4 punkte įtvirtintos teisės normos konstrukciją, konstatuoja, kad (i) pagal paminėtą teisinį reglamentavimą Komisija pretendentų vertinimo organizavimo plano neprivalo sudaryti atskirame rašytiniame dokumente, (ii) Komisija Aprašo 32 punkte nurodytą vertinimo organizavimo plane aptartiną informaciją gali aptarti žodžiu, (iii) ne visa Komisijos aptarta pretendentų vertinimo organizavimo planą sudaranti informacija privalo būti raštu perteikta pretendentams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3082-968/2021). Byloje atsakovas nurodo, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas (sudarytas) pretendentų vertinimo komisijos narių žodžiu, o pareiškėjas tai paneigiančių įrodymų nepateikė.

61. Vadovaujantis Aprašo 32 ir 39 punktais, darytina išvada, kad Departamentas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios per VATIS privalo pretendentams suteikti informaciją apie: 1) pretendentų vertinimą komisijoje datą, laiką ir vietą; 2) pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, t. y. (i) naudotinus vertinimo kriterijus ir metodus, (ii) tuo atveju, jeigu bus naudojamas daugiau nei vienas vertinimo metodas – vertinimo balų skaičiavimo procedūrą; (iii) tai, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3082-968/2021).

62. Departamentas per VATIS pateiktais pranešimais tinkamai įgyvendino Aprašo 39 punkte įtvirtintą reikalavimą pateikti informaciją apie pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį. Įvertinus paminėtą aplinkybę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju Komisija prieš posėdį buvo žodžiu aptarusi Aprašo 32 punkte nurodytą vertinimo organizavimo plane aptartiną informaciją, todėl šiuo aspektu Komisija nepadarė esminių konkurso organizavimo procedūros reikalavimų pažeidimų. Aprašo 32 punkte nurodyta nebaigtinė informacija, kuri turi būti aptarta pretendentams išsiunčiamame pretendentų vertinimo organizavimo plane, o kai kuri informacija (tokia kaip klausimų (užduočių) ir jų vertinimo kriterijų parengimas) yra susijusi išimtinai su vidiniu Komisijos darbo organizavimu, reikalingu jai pavestai užduočiai atlikti (t. y. atrinkti tinkamiausią kandidatą). Reglamento 7.4 punkte nurodyta, jog pretendentų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas ar į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas vertinimo komisija prieš posėdį „sudaro / aptaria“ pretendentų vertinimo organizavimo planą pagal Aprašo 32 punktą.

63. Dėl pretendentų vertinimo organizavimo plano laikymosi vertinant pretendentus ir pareiškėjo argumentų dėl jo diskriminacijos dėl amžiaus, teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija (visi jos nariai) atrankos metu pretendentams taikė tą patį interviu metodą, uždavė vienodus tiesiogiai su pareigybės, į kurią vyko konkursas, aprašyme nurodytų kompetencijų ir gebėjimų patikrinimu susijusius klausimus, kurie buvo įvertinti laikantis dešimties balų sistemos. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise, pareiškėją kaip nors diskriminavo dėl amžiaus.

64. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl Komisijos narių nušalinimo, pažymi, kad Aprašo 26 punkte nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad komisijos narys yra pretendento tėvas, motina (įtėvis, įmotė), vaikas (įvaikis), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė), senelis, senelė, vaikaitis, sutuoktinis, sugyventinis ar partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl komisijos nario nešališkumo, komisijos narys turi nusišalinti. Apraše nėra numatyta pretendentų teisė nušalinti komisijos narius. Apraše yra numatyta pareiga nusišalinti komisijos nariams esant nurodytiems pagrindams.

65. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kitose panašiose faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bylose jau yra pasisakęs, kad pareiškėjas turėjo teisę pareikšti nušalinimą nepaisant to, kad Apraše expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra įtvirtinta tokia konkurse dalyvaujančio asmens teisė. Šis teisės aiškinimas pagrįstas iš konkursų į valstybės tarnybą organizavimo pagrindinių principų kylančiais imperatyvais. Aprašo 3 punkte yra nustatyta, kad konkursas, atranka ar statuso atkūrimas organizuojami vadovaujantis nuostatomis, kad inter alia (be kita ko) priimami sprendimai, organizuojant konkursą, atranką ar statuso atkūrimą, turi būti skaidrūs, nešališki, pagrįsti ir aiškūs. Pagrįstos abejonės dėl komisijos nario veiksmų skaidrumo ir nešališkumo, išreiškiamos konkurso dalyvio žodžiu arba raštu, privalo būti vertinamos kitų komisijos narių.

Kitaip aiškinant teisę, ribojant konkurse dalyvaujančių asmenų teisę pareikšti nušalinimą, nebūtų užtikrinamas konkursuose dalyvaujančių asmenų teisinis tikrumas, kad priimami sprendimai atitinka VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 ir 14 punktuose nustatytus reikalavimus. Kiti komisijos nariai, sprendžiantys komisijos nario nušalinimo klausimą, turi įvertinti, ar konkurse dalyvaujantis asmuo, pareikšdamas nušalinimą, laikosi sąžiningumo imperatyvų, nepiktnaudžiauja šia teise. Todėl procedūriniu požiūriu būtina skirtingai vertinti tuos atvejus, kai a priori (iš anksto) yra akivaizdus naudojimosi nušalinimo teise nepagrįstumas.

Tokiu atveju komisijos nariai, sprendžiantys nušalinimo klausimą, privalo tai konstatuoti ir atmesti pareiškimą dėl nušalinimo remdamiesi tik šiais teisiniais faktais. Tais atvejais, kai pareiškimas dėl nušalinimo grindžiamas vertinamaisiais teisiniais argumentais: nurodomi aiškūs, konkretūs kylančių abejonių dėl komisijos nario veiksmų skaidrumo ir / ar nešališkumo faktiniai pagrindai, komisijos nariai, sprendžiantys nušalinimo klausimą ir atmesdami pareiškimą dėl nušalinimo, žodžiu privalo motyvuoti savo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-349-552/2022, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-707-415-2022).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad Komisijos narių nušalinimo (nusišalinimo) klausimas buvo išspręstas netinkamai.

66. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, priskirta patikrinti, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-516-463/2022). Nustatyta, kad Konkurso metu kiekvienas Komisijos narys individualiai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus, todėl kiekvienas Komisijos narys sau individualiai nusistatė, koks jo kiekvieno klausimo ir atsakymo į jį lyginamasis svoris ir kokio atsakymo į kiekvieną klausimą jis tikisi, t. y. pasirengė vertinimo gaires. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia Komisijos narių atlikto jo vertinimo teisėtumo.

67. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai bei pateiktos aplinkybės (dėl Protokolo motyvuotumo, interviu metodo taikymo, Įsakymo teisėtumo ir kt.), nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria vertinimams, jog Protokolo priedais yra ir konkurso garso bei vaizdo įrašas, Komisija naudojo tik interviu metodą, o patikslinantys klausimai negali būti vertinami kaip žodinės praktinės užduoties metodas.

68. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles ir padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti ir kitus byloje surinktus įrodymus, kurių vertinimą pareiškėjas ginčija apeliaciniame skunde.

69. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

70. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Beata Martišienė

Arūnas Sutkevičius