Legislator Case Law & Legislation
7e67b1b5-e5bc-477a-861e-4c3ef660fb42 AI generated

7e67b1b5-e5bc-477a-861e-4c3ef660fb42 · Kauno apygardos teismas

Case Number 7e67b1b5-e5bc-477a-861e-4c3ef660fb42
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 30 d. apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – jam priklausantį automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,06 promilės etilo alkoholio).

Legislator headnote

AI generated

7e67b1b5-e5bc-477a-861e-4c3ef660fb42 · Kauno apygardos teismas: BK 1 straipsnis numato, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Apeliantas labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, savo kaltę pripažino, davė iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus, nesiekė iÅ¡vengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-516-245/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68115-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pranešėjo ir pirmininko), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistojo M.

P. gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteistas 60 parų areÅ¡to bausme, kuri pritaikius BK 641 straipsnį sumažinta trečdaliu, ir paskirta galutinė 40 parų areÅ¡to bausmė, bausmę atliekant areÅ¡tinėje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas M. P. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. gruodžio 30 d. 3.10 val. iki 2017 m. gruodžio 30 d. 10.51 val. (1 para), jį prilyginat vienai areÅ¡to parai. M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. M. P. nuosavybės teise priklausantis automobilis Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susiję daiktai – VÄ® „Regitra“ automobilio Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 30 d. apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – jam priklausantį automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,06 promilės etilo alkoholio).

2. Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį laiduotojai M. P., laidavimo terminÄ nustatant 1 (vieniems) metams, o baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Netenkinus skundo ir neatleidus M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliantas praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį ir paskirti jam 20 parų areÅ¡to bausmę, nustatant jÄ atlikti poilsio dienomis. 2.1.

Apeliaciniame skunde sutinkama su M. P. veikos kvalifikavimu ir jo pripažinimu kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir automobilio konfiskavimu, tačiau nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai aiÅ¡kino BK 40, 641 straipsnių nuostatas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nepagrįstai netaikė laidavimo instituto. Savo atsisakymÄ atleisti apeliantÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas motyvavo tuo, kad praeityje apeliantas yra ne kartÄ baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimÄ neblaiviu.

Tačiau tokie teismo motyvai yra nepagrįsti. BK 40 straipsnio nuostatos nedraudžia taikyti laidavimo instituto asmeniui, kuris yra baustas administracine tvarka. Pabrėžtina, kad visas jam paskirtas administracines nuobaudas nuteistasis privalės sumokėti. Å iuo metu dėl sunkios finansinės padėties, pajamų neturėjimo to padaryti jis negali. Darbo paieÅ¡kas sunkina aplinkybė, kad nuteistasis įgijęs tik pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , neturi jokios specialybes, darbo patirties, jam trÅ«ksta socialinių įgÅ«džių bei sugebėjimų.

Å ios aplinkybės tik patvirtina faktÄ , kad apeliantas neturi jokios tyčios ar piktybiÅ¡kumo nemokant paskirtų baudų, todėl teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam laidavimo institutÄ , tik todėl, kad jis nemoka už administracinius pažeidimus paskirtų baudų, baudžiÄ jį antrÄ kartÄ . Apylinkės teismas taip pat nepagrįstai vertino M. P. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kaip neatsitiktinį nusikaltimÄ . 2.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad yra visos sÄ lygos taikyti nuteistajam laidavimo institutÄ .

Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas padarė nesunkų nusikaltimÄ , nusikalto pirmÄ kartÄ , savo kaltę pripažino, dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi ir labai iÅ¡gyvena, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iki Å¡iol nuteistasis jaučia didžiulę gėdÄ prieÅ¡ savo artimuosius bei aplinkinius, baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamÄ auklėjamÄ jį poveikį, leido kritiÅ¡kai įvertinti savo veiksmus, praėjus po įvykio beveik pusmečiui, jis daugiau nenusižengė ir nepadarė jokių naujų nusižengimų ar nusikaltimų.

Nuteistojo mama M. P. sutiko bÅ«ti laiduotoja. Jos asmeninės savybės, gyvenimo bÅ«das, veiklos pobÅ«dis bei labai stiprÅ«s tarpusavio santykiai su sÅ«numi tikrai jį įtakoja tik teigiamai. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo nuomone, yra visos sÄ lygos ir pagrindai jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant mamos M. P. atsakomybei. Tai leis įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo tikslus.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Å¡iuo atveju neprieÅ¡tarautų ir teismų praktikai tokio pobÅ«džio bylose (Panevėžio apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-248-134/2016, Kauno apygardos nuosprendis byloje Nr. 1A-70- 530/2018, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-83-497/2017 ir kt.). 2.3. Skunde taip pat nesutinkama su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje paskirta aiÅ¡kiai per griežta 40 parų areÅ¡to bausme. Nuteistojo nuomone toks bausmės dydis akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir BK 54 straipsnio nuostatoms.

BK 1 straipsnis numato, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Apeliantas labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, savo kaltę pripažino, davė iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus, nesiekė iÅ¡vengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis suvokė savo veiksmų pavojingumÄ ir neteisėtumÄ , tinkamai įvertino savo veiksmus, dėl jų gailėjosi, siekia įsidarbinti ir gauti pajamas, yra pagrindas skirti jam Å¡velnesnę bausmę. 2.4. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas paskirdamas areÅ¡to bausmę nenustatė jos atlikti savaitgaliais, nors įstatymas tokiÄ galimybę numato (BK 49 straipsnio 5 dalis). Nuteistojo nuomone, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , nesant kitų aplinkybių, yra teisinis pagrindas mažinti jam paskirtÄ areÅ¡tÄ bei nustatyti atlikti bausmę savaitgaliais.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.

4. Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nekeliamos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl M. P. kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tik kvestionuojama galimybė taikyti jam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ institutÄ , kartu nesutinkama su paskirtos areÅ¡to bausmės dydžiu, nurodant, kad jis yra per didelis ir praÅ¡ant suÅ¡velninti areÅ¡to bausmę bei skirti jÄ atlikti poilsio dienomis, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama tik apeliacinio skundo ribose.

6. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos. Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal teismų praktikÄ tik visų Å¡ių sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-133/2013, 2K-52-648/2017). Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi bÅ«ti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sÄ lyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobÅ«džio. Teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018).

7. Pirmosios instancijos teismas atsisakymÄ taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad nenustatė bÅ«tinos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sÄ lygos, jog Å¡is asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Savo sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad nors M. P. padarė nesunkų nusikaltimÄ , visiÅ¡kai pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir dėl to gailisi, teisiamas pirmÄ kartÄ , tačiau nusikaltimÄ , susijusį su itin Å¡iurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu – vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, padarė bÅ«damas ne kartÄ baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviu bei neturint teisės vairuoti, ir nepaisant jam taikytų lengvesnių sankcijų savo elgesio nepakeitė.

Apylinkės teismas taip pat pabrėžė, kad M. P. niekur nedirba, nesimoko, dabo biržoje neregistruotas, pragyvena iÅ¡ atsitikinių darbų, jo įsiskolinimai už administracinius nusižengimus siekia 4092,00 eurus. Pagrįstai buvo atsižvelgta ir į tai, kad M. P. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad pamatęs policijos pareigÅ«nus pirmÄ kartÄ nuo jų pasislėpė ir tik jiems atvykus antrÄ kartÄ Ä¯ įvykio vietÄ buvo sulaikytas bei į tai, kad motinos pavyzdys ir elgesys neužkirto kelio M.

P. daromiems pažeidimams, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Ä®vertinusi aptartus skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantas nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, jo atžvilgiu taikyta Å¡velnesnė atsakomybės rūšis neužkirto kelio naujų įstatymų pažeidimų darymui ir Å¡ios iÅ¡vados pagrindu konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog M.

P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl pagrįstai netenkino nuteistojo praÅ¡ymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

8. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis yra pirmÄ kartÄ teisiamas, kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, padarė nesunkų nusikaltimÄ , dėl nusikalstamos veikos niekam nebuvo padaryta žala, iki Å¡iol nuteistasis jaučia didžiulę gėdÄ prieÅ¡ savo artimuosius bei aplinkinius, baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamÄ auklėjamÄ jį poveikį, leido kritiÅ¡kai įvertinti savo veiksmus, praėjus po įvykio beveik pusmečiui, jis daugiau nenusižengė ir nepadarė jokių naujų nusižengimų ar nusikaltimų, o jo motina M.

P. yra tinkama laiduotoja, savaime nesudaro pagrindo laidavimo instituto taikymui, jeigu iÅ¡ kitų byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti apie tai, jog asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnyje, ir sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jam taikytÄ administracinę atsakomybę.

Å iuo atveju neabejotinai svarbu įvertinti tai, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarimu apeliantas buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,33 promilių girtumas, kas nuo 2017 m. sausio 1 d. vertintina kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, už kÄ jis nuteistas ir Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog veika, už kuriÄ apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nėra atsitiktinio pobÅ«džio, jis linkęs daryti analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus, t. y. vairuoti transporto priemones, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, M. P. padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų už administracinius nusižengimus, taip pat susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (b. l. 30-38). Å ios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad apeliantas yra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir Å¡iuo atveju tik atsitiktinai buvo iÅ¡vengta dar sunkesnių padarinių dėl jo nusikalstamų veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė – stiprūs tarpusavio santykiai su motina, jį siejo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir apylinkės teismas, motinos pavyzdys ir elgesys nuo nusikalstamos veikos padarymo jo nesulaikė.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat praÅ¡o Å¡velninti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtÄ areÅ¡to bausmę ir jÄ skirti atlikti poilsio dienomis. Pažymėtina, kad už Kelių transporto priemonės vairavimÄ asmeniui esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes: baudÄ arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki vienerių metų. Teismas skundžiamu nuosprendžiu M. P. paskyrė 60 parų areÅ¡to bausmę, kuriÄ BK 641 straipsnio pagrindu sumažino vienu trečdaliu, ir paskyrė 40 parų areÅ¡tÄ .

10. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. P. areÅ¡to bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ir paskyrė teisingÄ bausmę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad areÅ¡to bausmė M. P. buvo paskirta atsižvelgus į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, įvertinus jo asmenybę.

M. P. padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, pripažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad M. P. yra ne kartÄ baustas administracine tvarka už įvairius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais susijusius nusižengimus, tame tarpe ir už vairavimÄ neblaiviu, neturint teisės vairuoti, paskirtų administracinių nuobaudų – baudų nemoka, didžioji dalis jam skirtų administracinių nuobaudų galioja.

Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturi, nedirba, nesimoko, jo vardu registruoto turto neturi. Visos Å¡ios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo aiÅ¡kų jo nenorÄ laikytis įstatymų ir polinkį daryti prieÅ¡ingus teisei veiksmus, taip pat patvirtina iÅ¡vadÄ , kad anksčiau taikyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė nebuvo efektyvios ir jokio teigiamo poveikio M. P. neteisėtam elgesiui nepadarė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai parinko M.

P. areÅ¡to bausmę ir nustatė artimÄ vidurkiui jos dydį. Be to, teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažino pilnai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, bylÄ iÅ¡nagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir nuteistajam paskirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu. Å iuo atveju Å¡velnesnės bausmės paskyrimas nuteistajam neužtikrins ne tik BK 41 straipsnyje bausmės paskirčiai įgyvendinti keliamų sÄ lygų, bet ir prieÅ¡taraus teisingumo principo įgyvendinimui.

Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ užtikrinti saugų eismÄ , o ne asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, už kurių atsiradimÄ atsakingas jis pats. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad M. P. dėl areÅ¡to bausmės atlikimo negalės įsidarbinti, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta areÅ¡to bausmė yra per griežta ir neteisinga bausmė.

11. Nors apeliaciniu skundu praÅ¡oma pakeisti ir M. P. paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymo tvarkÄ , t. y. leisti nuteistajam atlikti jam paskirtÄ bausmę poilsio dienomis, tačiau kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolo turinio (b. l. 117-125), nagrinėjant bylÄ teisme nuteistasis tokio praÅ¡ymo nepareiÅ¡kė, todėl Å¡is klausimas apylinkės teismo nuosprendžiu ir nebuvo sprendžiamas. Tuo tarpu remiantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, jeigu asmeniui paskirta iki keturiasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡to, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis.

Ir vis tik Å¡iuo atveju įvertinus nuteistojo asmenybę, atsižvelgiant į tai, kad bÅ«damas laisvėje jis niekur nedirbo, nedirba ir Å¡iuo metu, jokių objektyvių duomenų apie jo galimÄ Ä¯darbinimÄ apeliacinės instancijos teismui jis nepateikė, tenkinti tokį M. P. praÅ¡ymÄ Å¡ioje proceso stadijoje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ä®vertinus aukščiau aptartų duomenų visumÄ neabejotina, kad areÅ¡to bausmės atlikimas įprasta tvarka jokių neigiamų pasekmių nuteistojo gyvenimui laisvėje nesukels, jo teisių ir interesų, prieÅ¡ingai nei tai iÅ¡ esmės traktuojama nuteistojo apeliaciniu skundu, nepažeis.

Priešingai, arešto bausmės atlikimas poilsio dienomis, neleis pasiekti bausmės tikslų, kadangi pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti ir toliau daryti nusikalstamas veikas lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

12. Ä®vertinus visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo M. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Kęstutis Dargužis Danguolė Å iugždinytė Algerdas UrbÅ¡ys