7e656a7a-d195-45a7-94b7-c062fb2c3cef · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas L Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-79-361/2022

Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01296-2021-6

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9;

21.3.3; 21.11.10

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ pagal institucijos, priėmusios nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, VÅ¡Ä® „Klaipėdos keleivinis transportas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. vasario 7 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį V. Ž., panaikinimo,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. Ž. VÅ¡Ä® „Klaipėdos keleivinis transportas“ vyr. specialistė I. B. 2021 m. spalio 22 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad patikrinimo metu 2021 m. rugpjūčio 27 d., 14 val. 13 min. Klaipėdos m., Baltijos pr. esančioje „Arenos“ galutinėje stotelėje, marÅ¡rutinio autobuso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptarnaujančio marÅ¡rutÄ Nr. 14 (KlipÅ¡iai - Arena), vairuotojas atsisakė įleisti į autobusÄ VÅ¡Ä® „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius autobuso salono Å¡varos patikrinimui. Vairuotojas pasakė, kad neturi laiko ir jam pietÅ«s. Paklausus vairuotojo, kada galėsime atlikti Å¡varos patikrinimÄ minėtame autobuse, vairuotojas neatsakė. Vairuotojas kontrolieriams liepė sekti tvarkaraÅ¡tį ir tikrinti jį važiuojantį. PapraÅ¡ius pateikti asmens dokumentÄ , vairuotojas tai padaryti atsisakė, taip nevykdydamas teisėtų įgaliotų pareigÅ«nų nurodymų ir reikalavimų bei trukdydamas atlikti jiems pavestas pareigas. 2021 m. rugsėjo 17 d. KTKB „Gintarinis vairas“ administracija nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d., autobusÄ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo V. Ž..

2. VÅ¡Ä® „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovė A. B. 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo V. Ž. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ 430 Eur dydžio baudÄ .

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. vasario 7 d. nutarimu VÅ¡Ä® „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimÄ panaikino ir administracinio nusižengimo teisenÄ V. Ž. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nutraukė, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliantė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. vasario 7 d. nutarimÄ ir VÅ¡Ä® „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

4.1. Mano, kad teismas neatsižvelgė į visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, todėl nutarimas yra nepagrįstas. Teismas nutartį nepagrįstai grindė bendraisiais teisės aktais – Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais darbo santykius, kurie nereglamentuoja transporto priemonių, kuriomis vykdoma keleivių vežimo veikla, kontrolės bei tikrinimo tvarkos. Teismas, nesivadovaudamas specialiaisiais teisės aktais – Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu, ANK, poįstatyminiais teisės aktais, padarė teisės taikymo klaidÄ bei priėmė nepagrįstÄ nutarimÄ . Teismas nepagrįstai susiaurino VÅ¡Ä® „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių, kaip valstybės įgaliotų pareigÅ«nų pareigas, apribojo pareigÅ«nų teisę pasirinkti kontrolinių patikrinimų laikÄ ir bÅ«dÄ . Subjektyviai ir be jokio pagrindo teismas interpretavo autobusų patikrinimo tvarkÄ , taip pat įsikiÅ¡o į autobusų patikrinimų atlikimo procesÄ , nepagrįstai nurodydamas, kada ir kaip kontrolieriai turėtų atlikti autobusų kontrolinius patikrinimus. Todėl įsiteisėjus Å¡iam teismo sprendimui, bÅ«tų suformuota ydinga praktika, leidžianti VÅ¡Ä® „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriams atlikti kontrolinius patikrinimus tik pagal konkrečios įmonės nustatytÄ vidaus tvarkÄ , t. y. atsižvelgiant į vairuotojų pietų pertraukas, vairuotojų ar įmonių atstovų pageidavimus ir jų nustatytu metu. Tokia praktika neužtikrintų tinkamo teisės aktų, kurie reglamentuoja transporto priemonių, kuriomis vežami keleiviai, kontrolę, įgyvendinimo.

4.2. Teismas nutarime nepagrįstai nurodė, jog „reikalavimas buvo iÅ¡reikÅ¡tas vairuotojo nedarbo metu, dėl ko jis turėjo objektyviÄ priežastį reikalavimo nevykdyti“. Pažymi, kad teisės aktai, reglamentuojantys transporto priemonių, kuriomis vykdoma keleivių vežimo veikla, kontrolę bei tikrinimo tvarkÄ (Kelių transporto kodeksas, Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais ir marÅ¡rutiniais taksi Klaipėdos mieste tvarkos apraÅ¡as, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės, Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai ir kt.), nenustato iÅ¡imčių dėl ekipažų tikrinimo pietų pertraukos metu – ekipažai turi pareigÄ vykdyti teisėtus pareigÅ«nų reikalavimus bei nekliudyti jiems atlikti jų pareigų bet kuriuo metu. Ä®monės vidaus dokumentai, reglamentuojantys įmonės vidaus tvarkÄ , darbuotojų darbo laikÄ , negali bÅ«ti pagrindu nevykdyti teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų. Teismo posėdžio metu patikrinimÄ vykdžiusi kontrolierė R. J. patvirtino, kad autobusų patikrinimas trunka porÄ minučių, todėl netgi objektyviai žiÅ«rint į darbuotojo sugaiÅ¡tÄ laikÄ patikrinimo metu, akivaizdu, kad motyvas neįleisti tikrinti per pietų pertraukÄ yra ne tik kad neteisėtas, bet ir neproporcingai iÅ¡keliantis V. Ž., kaip samdomo darbuotojo, teises prieÅ¡ turimas pareigas. Vadovaujantis tokia logika, pavyzdžiui, policijos pareigÅ«nui, sustabdžius transporto priemonę vairuojantį asmenį, asmuo galėtų atsisakyti bÅ«ti patikrintas pareigÅ«no vien dėl to, kad jam darbovietėje patikrinimo metu yra nustatyta pietų pertrauka ir iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės už teisėtų pareigÅ«no reikalavimų nevykdymÄ .

4.3. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais transporto priemonių, kuriomis vežami keleiviai, kontrolę bei tikrinimo tvarkÄ , ekipažas turi pareigÄ netrukdyti pareigÅ«nams vykdyti jiems pavestas pareigas bei vykdyti teisėtus pareigÅ«nų reikalavimus, nesvarbu kuriuo metu patikrinimas vykdomas, kadangi jokių iÅ¡imčių dėl patikrinimų Kelių transporto kodekso, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3-13(1.5 E) patvirtintų Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatų, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T2-268 patvirtinto Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais ir marÅ¡rutiniais taksi Klaipėdos mieste tvarkos apraÅ¡o normos nenumato. Todėl teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad V. Ž. kontrolierių neįleido į autobusÄ dėl objektyvių priežasčių, kadangi kontrolieriai patikrinimÄ norėjo atlikti jo pietų pertraukos metu.

4.4. Teismas nutarime klaidingai nurodo, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, V. Ž. neatsisakė leisti kontrolieriams patikrinti autobuso. Byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e, užfiksuotame kontrolieriaus L. D. asmenine vaizdo kamera, matyti, kaip kontrolieriui prisistačius bei praneÅ¡us, kad bus tikrinama autobuso Å¡vara, vairuotojas V. Ž. neleidžia kontrolieriams atlikti patikrinimo, kategoriÅ¡kai pasakydamas „ne“ (įraÅ¡o 0:18 minutė, užfiksuota 14:14:04 laiku). Kontrolierė R. J., pakartotinai paklaususi vairuotojo ar neįleis kontrolierių į autobusÄ atlikti patikrinimo, vairuotojas atsako, kad kontrolieriai neturi teisės tikrinti ir uždaro autobuso duris (įraÅ¡o 01:47 minutė, užfiksuota 14:15:33 laiku). Kontrolieriai vairuotojo kelis kartus prašė nurodyti, kada kitÄ kartÄ kontrolieriai galės patikrinti autobusÄ , tačiau vairuotojas kontrolieriams tokios informacijos nenurodė, paskutinį kartÄ pasakydamas, kad „ta informacija neteikiama“ (įraÅ¡o 03:50 minutė, užfiksuota 14:17:36 laiku).

4.5. Teismas klaidingai vertina, kad institucija žinodama autobusų grafikus (kurie skelbiami visiems keleiviams vieÅ¡ai) kartu žino ir vežėjų darbuotojų pietų pertraukas. PaaiÅ¡kina, kad vairuotojų darbo grafikai bei juose numatytos poilsio pertraukos apeliantei nėra žinomos, tačiau Å¡ie grafikai yra autobuso marÅ¡rutÄ aptarnaujančios įmonės rengiamas vidaus dokumentas, kuris yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga aplinkybė bei neturinti įtakos kontroliniams patikrinimams, kuriuos vykdo VÅ¡Ä® „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas (posėdžio įraÅ¡o 16:18 minutė), taip pat kontrolierius L. D. (posėdžio įraÅ¡o 25:50 minutė) patvirtino, kad V. Ž. buvo tikrintas ir anksčiau, buvo nustatyta neatitikimų autobusų Å¡varos reikalavimams, todėl atliktas pakartotinis patikrinimas. R. J. paliudijo, kad patikrinimas trunka trumpai, porÄ minučių (posėdžio įraÅ¡o 32:02 minutė), jeigu vairuotojai patikrinimo metu susitvarko, tokiu atveju kontrolieriai nefiksuoja autobusų Å¡varos reikalavimo pažeidimo (posėdžio įraÅ¡o 31:20 minutė), siekdami užtikrinti kad vairuotojai nevengtų patikrinimų, nepasiÅ¡alintų iÅ¡ patikrinimo vietos, kontrolieriai patikrinimÄ vykdo iÅ¡kart, tik atvykę į patikrinimo vietÄ (posėdžio įraÅ¡o 32:05), kadangi pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ , vairuotojai yra linkę pasiÅ¡alinti iÅ¡ patikrinimo vietos ir negrįžti. Kontrolierė taip pat paliudijo, kad V. Ž. buvo tikrinamas ne pirmÄ kartÄ ir buvo užfiksuoti autobusų Å¡varos reikalavimų pažeidimai (posėdžio įraÅ¡o 33:23 minutė). Teismas į institucijos atstovo ir patikrinimÄ vykdžiusių kontrolierių paaiÅ¡kinimus neatsižvelgė ir jų nenagrinėjo. IÅ¡ minėtų liudytojų parodymų yra akivaizdu, kad V. Ž., galbÅ«t siekdamas iÅ¡vengti pakartotinių pažeidimų užfiksavimo, kliudydamas kontrolieriams vykdyti jiems pavestas pareigas, neleido kontrolieriams vykdyti kontrolinio patikrinimo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kontrolę vykdę pareigÅ«nai neleido vairuotojui susitvarkyti, nors ginčo dėl Å¡ios aplinkybės nekilo ir Å¡i aplinkybė neturi teisinės reikÅ¡mės, vertinant vairuotojo veiksmus.

4.6. Teismas nutarime nurodo, kad kontrolieriai nenurodė vairuotojui, kokius dokumentus vairuotojas turi pateikti. Å iÄ teismo pozicijÄ paneigia kontrolieriaus L. D. asmenine vaizdo kamera užfiksuotas vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti, kaip kontrolierė R. J. papraÅ¡o vairuotojo pateikti asmens dokumentÄ â€“ vairuotojo pažymėjimÄ , tapatybės kortelę (įraÅ¡o 03:50 minutė, užfiksuota 14:17:36 laiku), o vairuotojas atsisako dokumentÄ pateikti. Asmens dokumentas buvo praÅ¡ytas siekiant nustatyti vairuotojo tapatybę, patikrinti turimus dokumentus. Tačiau nepriklausomai nuo dokumentų pateikimo tikslo, vairuotojas privalėjo vykdyti teisėtus kontrolierių reikalavimus ir nekliudyti jiems vykdyti pavestas pareigas bei pateikti asmens dokumentÄ . Vairuotojas patikrinimo metu net neklausė kokiu tikslu bei kokių dokumentų praÅ¡oma pateikti, iÅ¡ karto atsisakydamas pateikti praÅ¡omÄ dokumentÄ .

4.7. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T2-268 patvirtintame Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais ir marÅ¡rutiniais taksi Klaipėdos mieste tvarkos apraÅ¡e baigtiniu sÄ raÅ¡u apibrėžti dokumentai, kuriuos privalo turėti ekipažas reguliariojo reiso metu. Šį apraÅ¡Ä privalo žinoti autobusų vairuotojai bei juo turi vadovautis vykdydami keleivių vežimo veiklÄ . Vykdymas veiklÄ , V. Ž. yra susipažinęs su Å¡iuo apraÅ¡u bei Kelių transporto kodeksu ir žino bei turi bÅ«ti pasiruošęs kontroliniams patikrinimams ir galimiems nepatogumams, vykdant keleivių vežimo veiklÄ . Å iuo atveju, patikrinimo metu vairuotojo V. Ž. vairuojamas autobusas stovėjo galutinėje stotelėje, kurioje pagal teisės aktų reikalavimus, autobusas turėjo bÅ«ti sutvarkytas bei iÅ¡vėdintas ir vairuotojas turėjo pareigÄ paklusti pareigÅ«nų teisėtiems reikalavimams bei juos vykdyti. V. Ž. kaltė padarius administracinį nusižengimÄ Ä¯rodyta byloje surinktais įrodymais – administracinio nusižengimo protokolu, patikrinimo aktu, vaizdo įraÅ¡u, nuotraukomis, teismo posėdžio metu duotais liudytojų parodymais, taip pat kitais byloje surinktais įrodymais. V. Ž. dirbdamas autobuso vairuotoju, turi pareigÄ Å¾inoti keleivių vežimÄ autobusais bei kontrolę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei nekliudyti kontrolę vykdantiems pareigÅ«nams atlikti jiems pavestas pareigas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka Å¡iame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis yra bÅ«tinas pagrindas juridiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį nusižengimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn.

6. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administracinio nusižengimo byloje privalo bÅ«ti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas iÅ¡vadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimÄ asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

8. IÅ¡analizavęs administracinio nusižengimo medžiagÄ , peržiÅ«rėjęs kontrolierių patikrinimo metu daryto vaizdo ir garso įraÅ¡Ä , apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutarimÄ nutraukti V. Ž. administracinio nusižengimo teisenÄ ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, apylinkės teismas teisingai įvertino ginčo patikrinimo situacijos faktines aplinkybes ir pagrįstai rėmėsi Reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatomis, nustatančiomis ekipažo darbÄ ir poilsį, o bÅ«tent Å¡io reglamento: 7 straipsniu, reglamentuojančiu, jog po keturių su puse valandų vairavimo vairuotojas, jeigu jis nepradeda naudoti poilsio laikotarpio, turi daryti ne trumpesnę kaip 45 minučių pertraukÄ . Å i pertrauka gali bÅ«ti pakeista ne trumpesne kaip 15 minučių pertrauka, po kurios sektų ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka, kurios per laiko tarpÄ bÅ«tų paskirstytos taip, kad bÅ«tų laikomasi 1 pastraipos reikalavimų; 4 straipsnio d) punktu, apibrėžiančiu, jog „pertrauka“ – tai laikotarpis, kurio metu vairuotojas nevairuoja ar nedirba kitų darbų, ir kuris naudojamas tik jėgoms atgauti. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse, o bÅ«tent Å¡io kodekso 10 straipsnio 3 dalyje yra aiÅ¡kiai nustatyta, kad kelių transporto priemonės ekipažo darbÄ ir poilsį nustato minėtasis Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, taip pat Vyriausybės nutarimu patvirtinti darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte ir kiti teisės aktai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 122 straipsnio 2 dalies 1 punktu, reglamentuojančiu darbuotojo minimaliojo poilsio laiko reikalavimus, apylinkės teismas tik papildė aptartÄ teisinį reguliavimÄ .

9. Apeliantė neginčija ir apylinkės teismo patikimais įrodymais nustatyta, jog autobuso vairuotojui V. Ž. 2021 m. rugpjūčio 27 d. nuo 14.13 val. iki 14.53 val. tikrai buvo pietų pertrauka, o aktualų patikrinimÄ kontrolieriai ketino atlikti bÅ«tent 14.13 val., t. y. vos V. Ž. grįžo į galutinę stotelę ir ruošėsi iÅ¡eiti iÅ¡ autobuso į parduotuvę pirktis maisto pietums. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas kontrolierių ir vairuotojo V. Ž. bendravimo epizodas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, leidžia kaip teisingÄ vertinti apylinkės teismo motyvÄ , jog V. Ž. prašė kontrolierių ateiti tikrinti pasibaigus jo pietų pertraukai ar tai daryti darbo laiku, tikrai neatsisakė leisti jų patikrinti autobuso ir net keletÄ kartų tai jiems kartojo. IÅ¡ karto po to, kai kontrolieriai negavo leidimo patekti į autobusÄ , sekė jų kitas reikalavimas V. Ž. – pateikti asmens dokumentÄ . Todėl toks reikalavimas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog kontrolieriai V. Ž. tikrino ir anksčiau, pagrįstai sukėlė apylinkės teismui abejones dėl jo teisėtumo. Toks reikalavimas iÅ¡reikÅ¡tas vairuotojo V. Ž. nedarbo metu – per jo pietų pertraukÄ bei jam jau palikus vairuotojo vietÄ ir bandant kontrolieriams paaiÅ¡kinti, kad neketina neleisti jų atlikti patikrinimo, o tai praÅ¡o daryti po jo pietų pertraukos ar važiuojantį marÅ¡rutu. Todėl apylinkės teismas teisingai motyvavo, jog V. Ž. turėjo objektyviÄ priežastį ir tokio kontrolieriaus reikalavimo nevykdyti.

10. Aptartoje patikrinimo situacijoje dalyvavusių dviejų kontrolierių ir vairuotojo V. Ž. veiksmai, leidžia kaip nepagrįstÄ vertinti apeliantės pozicijÄ , jog V. Ž. kliudė įstatymų įgaliotiems pareigÅ«nams įgyvendinti jiems suteiktas teises ir atlikti pavestas pareigas ir nevykdė pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų bei nurodymų. Ignoruodama aptartos pietų pertraukos instituto reikÅ¡mę, apeliantė nepagrįstai suabsoliutina tokio įprasto patikrinimo atlikimo tikslÄ ir jį atliekančių kontrolierių teises ir pareigas. Apygardos teismas pažymi, jog autobuso vairuotojo poilsiui ir pietų pertraukai skirtas konkretus laikas ir todėl jis yra itin svarbus atgauti jam jėgas, kurios bÅ«tinos saugiai tęsti darbÄ vežant žmones padidinto pavojingumo Å¡altiniu. Todėl, pasirinkdami patikrinimui vietÄ , kontrolieriai kartu turi žinoti ir vairuotojo pietų pertraukos laikÄ arba ekipažo pareikalauti darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumentų, kuriuos ekipažas turi turėti. Å iuo atveju kontrolieriai tokio dokumento iÅ¡ V. Ž. pateikti nereikalavo ir į pastarojo argumentus, jog jam yra pietų pertraukos laikas nereagavo, o toliau tęsė reikalavimus ir galiausiai pareikalavo pateikti asmens dokumentÄ . IÅ¡ teisės aktais suteikiamų teisių ir pareigų kildinami kontrolierių reikalavimai turi derėti net tik su teisėtumo, bet ir protingumo principu. Tik taip galima užtikrinti gero vieÅ¡ojo administravimo principo realizavimÄ .

11. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog VÅ¡Ä® „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai savo reikalavimus ir nurodymus leisti patikrinti marÅ¡rutinio autobuso Å¡varÄ ir pateikti dokumentus vairuotojui V. Ž. pareiÅ¡kė jo nedarbo, t. y. pietų pertraukos, metu. Todėl pastarasis ne tik neprivalėjo, bet aptartu teisiniu reguliavimu, jam apskritai buvo draudžiama atlikti darbines funkcijas. Taigi byloje nenustatyta duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog V. Ž. tyčia nevykdė kontrolierių reikalavimų, atliko neteisėtus, pavojingus veiksmus ANK 505 straipsnio 1 dalies dispozicijos prasme. Todėl, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, apylinkės teismas pagrįstai nutraukė teisenÄ V. Ž..

Vadovaudamasis ANK kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. vasario 7 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir institucijos, priėmusios nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, VÅ¡Ä® „Klaipėdos keleivinis transportas“ apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys