A-525-1545-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-1545/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00088-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Modestai Morkūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. K. ir E. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai E. K. ir J. K. skundu (b.l. 2–3) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrių (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) paženklinto sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone, suprojektuoto vietoje asmeninio ūkio, perkelti į laisvos valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone.

Nurodė, jog Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-182-212/2009) 0,26 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaime prie E. K. pasodybinio sklypo tapo laisvos valstybinės žemės sklypu. Pareiškėjai 2009 m. spalio 19 d. prašymu kreipėsi į Panevėžio rajono apskrities viršininką ir 2009 m. lapkričio 20 d. gavo atsakymą Nr. 20-3463-(138)-60, kad pretenduoti į šį sklypą gali sūnus J. K., kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės, tačiau tenkinant jo prašymą buvo laikinai sustabdytas įteisinimas, raštu atsisakant suprojektuotų sklypų ir pateikiant prašymą įrašyti į papildomai rengiamą projektą.

Taip pat į šį laisvą sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) galėjo pretenduoti ir E. K., jei pateiks dokumentus, įrodančius, kad asmeniniam ūkiui naudojo sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Asmeninio ūkio žemę 1998 metais užleidus savininkams V., E. K. 2007 metų gegužės mėnesį buvo suprojektuotas ir paženklintas sklypas laisvos valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) kaime, kurio įteisinimas pareiškėjo prašymu sustabdytas (tuo metu buvo aiškinamasi, ar teisėtai J. K. privatizavo sklypą prie pasodybinio sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje). 2010 m. kovo 9 d. buvo pateiktas prašymas šio (duomenys neskelbtini) kaime suprojektuoto sklypo dalį atkelti į (duomenys neskelbtini) kaimą prie pareiškėjos pasodybinio sklypo. 2010 metų spalio mėnesį papildomai pasiteiravus Žemėtvarkos skyriaus darbuotoja atsakė, kad lapkričio mėnesio pradžioje bus sprendimas ir atvyks matininkai permatuoti sklypo, o 2010 m. gruodžio 2 d. gautas Žemėtvarkos skyriaus atsakymas į 2009 m. lapkričio 25 d. ir 2010 m. kovo 9 d. prašymus dėl atsisakymo formuoti asmeninio ūkio žemės sklypą.

Šis atsakymas 2010 m. gruodžio 14 d. apskųstas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), prašant išaiškinti, kodėl asmeninio ūkio žemę užleidus savininkams, ji negali būti projektuojama laisvame žemės plote, bet atsakymo į šį klausimą nesulaukta. Pažymėjo, jog pareiškėjas J. K., 2010 metų birželio mėnesį gavo pranešimą, kad paruošti dokumentai žemės grąžinimui. Pareiškėjui nuvykus į Žemėtvarkos skyrių darbuotoja patikino, kad jo žemės byla yra paimta sklypo adresu (duomenys neskelbtini) projektavimui, todėl pareiškėjas gali pasirašyti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus (pareiškėjo 2007-12-03 prašymu įteisinimas buvo sustabdytas, kol buvo aiškinamasi, ar teisėtai prie mamos pasodybinio sklypo žemę privatizavo J.

K.). Pažymėjo, jog jam pranešimas pasirašyti dokumentus išsiųstas 2010 metų birželio mėnesį, o E. K. atsakyta, kad nebus projektuojamas sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), 2010 m. gruodžio 2 d., todėl, pareiškėjų teigimu, apgaulės būdu buvo reikalaujama iš pareiškėjo J. K. įsiteisinti nuosavybę, kad jis nebegalėtų pretenduoti į laisvos žemės sklypą, prie mamos pasodybinio sklypo. Pabrėžė, jog Tarnyba šią situaciją atsisakė nagrinėti motyvuodama tuo, kad praėjo daugiau, kaip vieni metai nuo projektų paruošimo, kai J.

K. suprojektuoti sklypai, tačiau pareiškėjai nekalti dėl to, kad Žemėtvarkos skyriaus darbuotojai neteisėtai į eilę įrašė J. K. ir jam 2007 m. balandžio 19 d. suformavo sklypą jų nuo 1964 metų dirbtoje žemėje, o pareiškėjas J. K., kaip 9 eilės pretendentas, negalėjo pretenduoti į savo gimtinės žemę ir tik Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartimi sklypas prie mamos pasodybinio sklypo tapo laisvos valstybinės žemės sklypu. Teismo posėdžio metu pareiškėjos E. K. atstovė papildomai paaiškino, kad iki 1994 metų ji naudojosi pasodybiniu žemės sklypu, esančiu prie jai priklausančios namų valdos. 1993 metais pareiškėjai buvo suprojektuotas 51 aro asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, kuriuo ji naudojosi iki 1998 metų.

Prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimui, šis žemės sklypas buvo grąžintas atsiradusiems žemės savininkams. Pareiškėja E. K. turėjo būti įrašyta į ketvirtą eilę ir žemės sklypas pareiškėjai turėjo būti projektuojamas laisvoje žemėje, tačiau kitas asmeninio ūkio žemės sklypas iki 2007 metų nebuvo suprojektuotas. Tuo tarpu apie Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 89ž (toliau – ir Žemėtvarkos projektas), kuriuo buvo suprojektuotas žemės sklypas, pareiškėjai nežinojo. 2007 metais žemės sklypas buvo atmatuotas ir paženklintas (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone, ir tik tada pareiškėja sužinojo, kad J.

K. neteisėtai privatizavo žemės sklypą, esantį prie jos namų valdos. E. K. prašė sustabdyti jai paženklinto žemės sklypo privatizavimą. Panevėžio apygardos teisme išnagrinėjus civilinę bylą, teismo sprendimu žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone, tapo laisvos žemės fondu. Nors buvo žadėta asmeninio ūkio žemę atkelti į šį laisvu tapusį žemės sklypą, esantį prie E. K. namų valdos, tačiau šiuo metu atsakovas atsisako tai padaryti.

Atsakovas Žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į skundą (b.l. 31–32) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad asmeninio ūkio žemė gali būti projektuojama tik tam tikrose teritorijose, o asmeninio ūkio žemės teritorijos ribos yra apibrėžtos. Įstatymai nenumato galimybės perkelti asmeninio ūkio žemę iš vienos teritorijos į kitą. Pažymėjo, kad, nors žemė, į kurią pareiškėja prašo perkelti jos asmeninio ūkio žemę (0,26 ha), šiuo metu yra laisva, tačiau minėtoji žemė nėra skirta asmeniniam ūkiui. Pagal bendrąjį planą ši teritorija numatyta rekreacinei zonai. Žemė įtraukta į žemės reformos žemėtvarkos projektą kaip valstybinė žemė ir ją pagal eiliškumą galės rinktis pretendentai atkurti nuosavybės teises.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendimu (b.l. 72–75) pareiškėjų skundą atmetė.

Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės 1993 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 191 pareiškėjai E. K. suteikta asmeniniam ūkiui 0,76 ha žemės, iš kurios namų valda užima 0,26 ha. Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 89ž buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame buvo suformuotos žemės sklypų ribos. Šiame Žemėtvarkos projekte pareiškėjai E. K. buvo suformuotas 0,76 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone.

Pareiškėja sutiko šio žemės sklypo vieta ir ribomis, pasirašė Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės teritorijoje 2000 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais tais metais gauti žemę žiniaraštyje – Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos 5 priede. Vėliau paaiškėjo, kad per klaidą iš Žemėtvarkos projektu suformuoto žemės sklypo nebuvo atimtas pareiškėjos privatizuotos namų valdos plotas, todėl šio žemės sklypo plotas buvo patikslintas, o pareiškėjai paženklintas asmeninio ūkio 0,56 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone.

Pareiškėja sutiko su suprojektuoto žemės sklypo Nr. 447 vieta, plotu ir ribomis, pasirašė 2007 m. gegužės 25 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte bei 2007 m. gegužės 25 d. sklypo abrise. Pareiškėja 1999 m. lapkričio 15 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P-66/99-0589 įsigijo 0,25 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone. Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. Ž-3194 greta pareiškėjai priklausančios namų valdos, buvusioje rekreacinėje teritorijoje (rekreacinės teritorijos statusas panaikintas Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2005-09-22 sprendimu Nr. T-864) buvo patvirtintas J.

K. suformuotas 0,26 ha ploto žemės sklypas, kurį J. K. vėliau pardavė. 2008 m. gruodžio 12 d. Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal Panevėžio apygardos prokuratūros ieškinį. Šioje byloje, be kitų reikalavimų, buvo pareikštas ir reikalavimai panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. Ž-3194 ir pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis 0,26 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo perleistas tretiesiems asmenims.

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo grąžintas valstybės nuosavybėn. Teismas nurodė, kad iš esmės pareiškėja siekia jai skirtą asmeninio ūkio žemės dalį perkelti į 0,26 ha žemės sklypą, kuris po minėtos taikos sutarties patvirtinimo, tapo laisva valstybine žeme. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja savo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 9 dalimi, kreipimosi į teismą metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (2007-08-29 redakcija) patvirtinto Žemės reformos vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punktu, pagal kurią asmeninio ūkio žemės sklypų, kurie buvo nuolat naudojami iki 1993 m. gruodžio 31 d., ribos ir vieta rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, gali būti keičiamos šių naudojamų žemės sklypų užimtoje teritorijoje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6, 7, 9 dalimis, Aprašo 13 punktu (2011-08-17 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos (toliau – ir Metodika) 67, 68, 69 punktais, konstatavo, kad šių teisės normų analizė laidžia daryti išvadą, jog asmeninio žemės ūkio žemės sklypai gali būti projektuojami tik rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą ir tik asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms dalims suteikiamo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 16 punktą, matyti, kad įstatymo leidėjo naudojama sąvoka „asmeniniam ūkiui skirta teritorija“ turi būti suprantama kaip specialaus teisinio statuso teritorija, nustatyta žemės reformos žemėtvarkos projektu, ir tik ji skirta asmeninio ūkio žemės sklypų formavimui. Konstatavo, jog pareiškėja sutiko su jai suprojektuoto ir paženklinto sklypo ribomis ir vieta, pasirašė tiek žiniaraštyje, tiek Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, o Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. sausio 25 d.

įsakymo Nr. 89ž neginčijo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad iš Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1342ž (patikslinto ir papildyto 2000-01-14 įsakymu Nr. 42ž, 2001-07-17 įsakymu Nr. 1788ž) patvirtinto Panevėžio apskrities Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vietovės žemės kadastro plano valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plano, matyti, jog žemė, į kurią pareiškėja pretenduoja perkelti savo asmeninio ūkio žemę, nėra asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas teisės normas bei į faktinių aplinkybių visumą, konstatavo, jog atsakovas pagrįstai atsisakė perkelti pareiškėjos asmeninio ūkio žemės sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaime esantį 0,26 ha laisvos valstybinės žemės sklypą, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjų nurodomus veiksmus. Be to, teisėjų kolegija konstatavo ir tai, kad pareiškėjas J. K. nagrinėjamu atveju neturėjo teisės kreiptis į teismą, nes atsakovo veiksmai – atsisakymas perkelti E. K. asmeninio ūkio žemę – J.

K. jokių teisinių pasekmių nesukuria, minėtieji atsakovo veiksmai teisines pasekmes sukuria tik E. K.

III. Pareiškėja E. K. pateikė apeliacinį skundą (b.l. 77–79), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo įpareigoti Žemėtvarkos skyrių (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone paženklinto sklypo, suprojektuoto vietoje asmeninio ūkio, dalį perkelti į laisvos valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1) Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone suprojektuoto sklypo negalima perkelti į 0,26 ha laisvą valstybinės žemės sklypą, esantį prie pareiškėjos namo (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone. Pareiškėja nurodo, kad pretendentams atkurti nuosavybės teises į žemę, žemė buvo grąžinama tais atvejais, jeigu asmeninio ūkio naudotojai sutiko savo noru atiduoti žemę. Pareiškėja savo asmeninio ūkio žemę jos savininkams užleido 1998 metais, todėl pareiškėjai 0,51 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone turėjo būti projektuojamas, remiantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 4 punktu. Šį faktą patvirtina ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2000 metų paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad savininkams galima grąžinti žemę, užimtą asmeniniu ūkiu, kai asmeninio ūkio žemės naudotojai patys atsisako jiems suteikto asmeninio ūkio žemės ir sutinka išsikelti į kitą vietą, o asmeninio ūkio žemės sklypai iškeliami iš asmeniniam ūkiui skirtos teritorijos ir suprojektuojami esančiame laisvame žemės plote.

2) Pareiškėja taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ji sutiko su 2000 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 89ž suformuotomis žemės sklypo ribomis bei vieta (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone, ir pasirašė Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės teritorijoje 2000 metais rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais tais metais gauti žemę žiniaraštyje. Nurodo, kad 1999 m. rugsėjo 28 d. pasirašė ir sutiko su plotu bei ribomis sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone, o 1999 m. lapkričio 15 d. pareiškėja minėtąjį 0,25 ha sklypą įsigijo.

3) Nesutinka su teiginiu, jog 1999 metais jai buvo suprojektuotas 0,51 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone. Nurodo, kad iki 2007 metų pareiškėja nieko nežinojo apie sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone. Apie minėtąjį sklypą jai tapo žinoma tik 2007 metais, kai jos vaikai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją. Pareiškėja sutiko su 2007 m. gegužės 25 d. paženklinto 0,51 ha žemės naudmenų sklypo paženklinimo ribomis ir plotu. Tų pačių metų balandžio mėnesį, kai paaiškėjo, kad J. K. neteisėtai privatizavo žemės sklypą, esantį prie pareiškėjos namų valdos, pareiškėja parašė prašymą sustabdyti paženklinto 0,51 ha sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone privatizavimą.

Atsakovas Žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 86-88) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.

Papildomai nurodoma, kad, atsakovo manymu, Panevėžio apygardos administracinis teismas teisingai įvertino visus E. K. ir Tarnybos pateiktus argumentus, teisingai išanalizavo teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą, pažymėdamas, kad asmeninio žemės ūkio žemės sklypai gali būti projektuojami tik rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą ir tik asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pareiškėjai siekia, kad Žemėtvarkos skyrius dalį paženklinto sklypo, suprojektuoto vietoje asmeninio ūkio, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone, perkeltų į laisvos valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šalių argumentus, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad J. K. nuosavybės teisės jau yra atkurtos, sutinka su skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjas J. K. nagrinėjamu atveju neturėjo teisės kreiptis į teismą, nes atsakovo veiksmai – atsisakymas perkelti E. K. asmeninio ūkio žemę – J. K. jokių teisinių pasekmių nesukūrė. Apeliaciniame skunde pareiškėja E. K. taip pat iš esmės papildomai dėl šios teismo išvados nepasisako, kas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sudaro papildomą pagrindą nurodytoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai šiuo klausimu nepasisakys.

Pabrėžtina, jog ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo skunde pareikšti reikalavimai atsakovui ir pateikti juos patvirtinantys argumentai (reikalavimo pagrindimas), todėl šiuo aspektu būtent asmeniui, besikreipiančiam teisminės gynybos, suteikiama teisė nurodytu būdu daryti įtaką vykdomo teisminio tyrimo riboms, nes teismas, nagrinėdamas bylą pagal pareiškėjo skundą, vadovaujasi teismo priimtame skunde suformuluotais reikalavimais ir jų pagrindimu.

Nagrinėjamu atveju teisme buvo priimta skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti Žemėtvarkos skyrių atlikti prašomus veiksmus, todėl, sprendžiant kilusį ginčą, turi būti nustatyta, ar byloje yra pagrindas išvadai, jog atitinkami veiksmai nebuvo atlikti, nors jie privalėjo būti atlikti, t. y. buvo neteisėtai ir nepagrįstai atsisakyta atlikti prašomus veiksmus, viešojo administravimo subjektas neveikė taip kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Taigi byloje ginčas kilo dėl atsakovo Žemėtvarkos skyriaus atsisakymo tenkinti pareiškėjos E. K. prašymus dėl asmeniniam ūkiui suteiktos žemės suprojektavimo greta namų valdos sklypo (duomenys neskelbtini), perkeliant jai suprojektuotą ir pažymėtą asmeninio ūkio žemės sklypą prie jos pasodybinio sklypo (duomenys neskelbtini).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. K. (duomenys neskelbtini) apylinkės 1993 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 191 suteikta asmeniniam ūkiui 0,76 ha žemės. Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 89ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje“ buvo patvirtintas Žemėtvarkos projektas, kuriame buvo suformuotos žemės sklypų ribos. Šiame Žemėtvarkos projekte pareiškėjai E. K. buvo suformuotas 0,76 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone (pakoregavus, nurodytas 0,56 ha plotas). Pabrėžtina, jog šis Žemėtvarkos projektas bylos duomenimis ginčo išsprendimui aktualioje dalyje yra galiojantis, pareiškėja E. K. šio Žemėtvarkos projekto neginčijo, šioje byloje taip pat nėra nagrinėjamas reikalavimas dėl Žemėtvarkos projekto ar jo dalies panaikinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama kilusį ginčą, atskirai nevertins galiojančio ir neginčijamo Žemėtvarkos projekto teisėtumo.

Kaip matyti iš prie bylos prijungtoje Perkamos (ų) iš valstybės asmeninio ūkio žemės sklypo (ų), suformuoto (ų) pagal 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą (projekto papildymą), patvirtintą 2000 m. sausio mėn. 25 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 89ž, byloje esančio 2007 m. gegužės 25 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, pareiškėja E. K. savo parašu patvirtino, jog sutinka su jai paženklintu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat parašu patvirtintas ir šio žemės sklypo abrisas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių dokumentų tikrumu ir nesiremti šiais byloje pateiktais įrodymais, sprendžiant bylą pagal pareiškėjos skundą.

Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad teritorija (duomenys neskelbtini) kaime, besiribojanti su E. K. nuosavybės teise valdomu 0,25 ha ploto kitos paskirties žemės sklypu (namų valda) nuo 1994 m. sausio 2 d. iki 2005 m. rugsėjo 22 d. buvo priskirta rekreacinei teritorijai. Panevėžio rajono savivaldybė 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. T-864 rekreacinę teritoriją panaikino. Tuo tarpu Panevėžio apygardos teismui 2009 m. spalio 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-182-212/2009, t. III, b.l. 23–25) patvirtinus taikos sutartį, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo grąžintas valstybei. Byloje neginčijamai nustatyta, kad teritorija, į kurią pareiškėja nori, kad būtų perkelta jai suformuoto asmeninio ūkio žemės sklypo dalis, žemėtvarkos projektu nėra priskirta asmeninio ūkio žemei.

Kaip jau minėta, byloje sprendžiamas ginčas būtent dėl reikalavimo E. K. atžvilgiu atlikti skunde prašomus veiksmus. Remiantis Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustatė, jog asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, asmeninio ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemės sklypų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose.

Kaip matyti iš nurodytų teisės aktų nuostatų, įstatymų leidėjas įtvirtino teisinį reguliavimą, pagal kurį asmeninio ūkio žemės sklypų ribų nustatymas tiesiogiai siejamas su žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimu ir tvirtinimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas analogiškas nuostatas, taip pat yra konstatavęs (byla Nr. A438-2261/2008), jog iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad atitinkamo žemės reformos žemėtvarkos projekto nustatyta tvarka parengimas, yra būtina įstatyminė sąlyga atsirasti asmens subjektinei teisei, kuri asmeniui gali būti suteikta pagal Žemės reformos įstatymo reguliuojamus teisinius santykius. Be to, administracinių teismų praktikoje taip pat išaiškinta (byla Nr. A143-1636/2008), jog nustatant, ar tam tikra žemė laikytina asmeninio ūkio žeme pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatas, būtinų aplinkybių visuma kiekvienu konkrečiu atveju nustatytina, rengiant atitinkamą žemės reformos žemėtvarkos projektą, o tai reiškia, kad jokia prieš atitinkamo žemėtvarkos projekto rengimą planuojamo sklypo dydžio bei ribų nustatymo medžiaga (ABTĮ taikymo požiūriu įrodymai) savaime negali būti laikoma privaloma projektuojant atitinkamą sklypą žemėtvarkos projekto rengimo metu.

Byloje jau nustatyta, jog galiojančiu Žemėtvarkos projektu pareiškėjai suformuotas asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, o teritorija, į kurią pareiškėja pageidauja, kad būtų perkelta jai suformuoto žemės sklypo dalis, nėra priskirta asmeninio ūkio žemei. Todėl darytina išvada, jog byloje nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas privalėjo tenkinti pareiškėjos prašymus ir perkelti jos pageidaujamą jai suformuoto asmeninio ūkio žemės sklypo dalį į jos pageidaujamą vietą. Atitinkamai konstatuotina, jog pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas. Pakartotinai pabrėžtina ir tai, kad byloje nėra nagrinėjamas reikalavimas panaikinti Žemėtvarkos projektą arba klausimas dėl šio Žemėtvarkos projekto pakeitimo.

Papildomai pastebėtina ir tai, jog administracinių teismų praktikoje, aiškinant Žemės reformos įstatymo nuostatas, konstatuota (byla Nr. A438-2261/2008), kad net ir asmeninio ūkio žemės sklypų vietos ir ribos, asmenų naudotos iki atitinkamo žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimo, nėra besąlyginė vada šias ribas perkelti į parengtą žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, taikytinas teisės aktų nuostatas, administracinių teismų praktiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti, ir atitinkamai nėra pagrindo tenkinti E. K. reikalavimo įpareigoti Žemėtvarkos skyrių atlikti jos prašomus veiksmus. Padarius šią išvadą, papildomai nenagrinėtini pareiškėjos argumentai dėl jos eilės, vykdant žemės reformą ir formuojant žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kadangi jie šios bylos kontekste vertintini kaip teisiškai nereikšmingi.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjos E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Laimė Baltrūnaitė Anatolijus Baranovas