7e64d9b2-c2ca-4be0-9e5d-a9172adef451 · Vilniaus apygardos teismas



Civilinė byla Nr. e2A-1463-392/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19994-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Visvaldo Kazakiūno ir Rositos Patackienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo I. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. G. ieÅ¡kinį atsakovui I. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, ir atsakovo I. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė N. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui I. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, praÅ¡ydama neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžiÄ M. G. atžvilgiu ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ginčo Å¡alys buvo sudariusios santuokÄ . (duomenys neskelbtini) Å¡alims gimė dukra M. G.. Santuoka nutraukta bendru sutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 9 d. sprendimu. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovui buvo įtvirtinta pareiga mokėti vaikui 200 Eur iÅ¡laikymÄ iki vaiko pilnametystės. Atsakovas iÅ¡laikymo įmokas sumokėjo tik kelis kartus, noro susitikti su vaiku nereiÅ¡kė, buvo atėjęs keletÄ kartų į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ neblaivus. Atsakovas buvo du kartus teistas, iÅ¡ antstolio ieÅ¡kovė gavo informacijÄ , jog atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su narkotinėmis medžiagomis. IeÅ¡kovės žiniomis, atsakovas atliko įkalinimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Atsakovas iÅ¡ esmės visiÅ¡kai nebendravo su dukra, ryÅ¡io su vaiku nepalaikė, todėl vaikas neturi jokio emocinio ryÅ¡io su atsakovu. Atsakovas neįgyvendina tėvo pareigų ir jo elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti bÅ«tinas sÄ lygas. Jis yra visiÅ¡kai nusiÅ¡alinęs nuo tėvų pareigų vykdymo ir per paskutinius penkis metus nerodė pastangų atkurti emocinį ryšį su dukterimi, ja nesidomi, nesirÅ«pina ir iÅ¡laikymo neteikia.

2. Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskyrė jam 11 metų laisvės atėmimo bausmę. IeÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovas piktybiÅ¡kai nesidomi dukterimi ir neteikia iÅ¡laikymo neatitinka realybės. Atsakovas domėjosi dukros gyvenimu, iÅ¡laikymo įsiskolinimo iki atsakovui pradedant atlikti laisvės atėmimo bausmę nebuvo. Å iuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, neturi pajamų, todėl neturi galimybės lankyti dukters bei teikti jai iÅ¡laikymÄ . Atlikus trečdalį bausmės atsakovas bus perkeltas į bÅ«rį, kur galės dirbti ir teikti dukrai iÅ¡laikymÄ . Atsakovas raÅ¡ydavo laiÅ¡kus iÅ¡ įkalinimo įstaigos ieÅ¡kovei ir dukrai, tačiau nežino, ar ieÅ¡kovė perduodavo jo raÅ¡ytus laiÅ¡kus dukrai. Atsakovas neturi jokių nuobaudų, prieÅ¡ingai, turi paskatinimų, kalinimo įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai. Vien aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas neturi darbo ir turi finansinių sunkumų, fiziÅ¡kai neturi galimybės lankyti vaiko, nėra pagrindas spręsti dėl tėvo valdžios apribojimo, nesant kitų pagrįstų priežasčių. Aplinkybė, kad atsakovas lankė dukrÄ ieÅ¡kovės namuose neblaivus, neatitinka tikrovės. Atsakovas visuomet atvažiuodavo pas dukrÄ automobiliu, kurį vairuodavo bÅ«damas blaivas. Tėvo valdžios apribojimas neatitinka nepilnametės dukters interesų.

3. Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-26929-897/2017 nustatytÄ I. G. bendravimo su nepilnamete dukterimi M. G. tvarkÄ , nustatant, kad tėvas bendrauja su dukterimi kiekvienos savaitės penktadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. vaizdo skambučiu, ir vienÄ kartÄ per mėnesį dukters motina N. G. atveža dukterį M. G. į pasimatymÄ su tėvu Marijampolės pataisos namuose. PraÅ¡o įpareigoti N. G. sudaryti sÄ lygas tėvo ir dukters bendravimui vaizdo skambučiais pagal teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir taip pat įpareigoti praneÅ¡ti atsakovui pasikeitusius jos ir dukters telefono numerius. Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl neturi galimybės bendrauti su dukra pagal teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . IeÅ¡kovė sudarinėja kliÅ«tis atsakovo ir dukros bendravimui, netgi užvedė bylÄ dėl tėvo valdžios apribojimo. Atsakovas gali bendrauti su dukra elektroninių ryÅ¡ių pagalba. Mano, kad ieÅ¡kovė tikrai gali sudaryti galimybę kiekvienÄ savaitę bent pusei valandos leisti jam pakalbėti su dukra vaizdo skambučiu. Atsakovas siÅ«lytų pokalbių laikÄ skirti penktadienį nuo 18.00 iki 18.30 val., tačiau sutiktų bendrauti su dukra ir bet kuriuo kitu, ieÅ¡kovei ir dukrai patogiu laiku, tik atsakovas turi žinoti laikÄ iÅ¡ anksto, kad priėjimÄ prie ryÅ¡ių priemonių galėtų suderinti su kalinimo įstaigos administracija. Todėl ieÅ¡kovė kartu įpareigotina pateikti teismui savo ir dukters telefono numerius, nes ieÅ¡kovė, galimai siekia riboti atsakovo galimybę kalbėtis su dukra telefonu, yra pakeitusi telefono numerį ir naujo telefono numerio atsakovas nežino. Taip pat atsakovas mano, kad ieÅ¡kovė tikrai turėtų galimybę bent kartÄ per mėnesį atvežti dukrÄ Ä¯ pasimatymÄ su juo. Kokia tai bÅ«tų mėnesio diena, atsakovas nedetalizuoja, ieÅ¡kovė tai galėtų padaryti jai patogiu laiku.

4. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas nepateikia teismui įrodymų, patvirtinančių atsakovo išdėstytas aplinkybes. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su vaiku, riboja jų susitikimus. Atsakovas su dukra nėra gyvenęs nuo dukters gimimo, nedėjo jokių pastangų, vaikas jau eilę metų nėra matęs atsakovo, visiškai nepažįsta tėvo, tarp atsakovo ir vaiko nėra susiformavusio jokio tarpusavio ryšio, o pats atsakovas net nesiekė jo sukurti.

Atsakovas yra teistas už tyčinį sunkaus nusikaltimo padarymÄ , dėl to jam paskirta reali 11 metų laisvės atėmimo bausmė, jis vaiku nesirÅ«pina ir artimiausiu metu negalės rÅ«pintis, tokia neapibrėžtumo situacija yra žalinga vaikui. Atsakovo nebendravimas su vaiku yra sÄ lygotas iÅ¡imtinai paties atsakovo kaltės – dėl nenoro bendrauti su vaiku, nesidomėjimo juo, tėvystės įgÅ«džių neturėjimo, agresyvaus, nusikalstamo elgesio ir pan. Atsakovas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atsakovo realų siekį ir bandymÄ sukurti bendravimo ryšį su vaiku.

LaiÅ¡kus vaikui ieÅ¡kovei ar vaikui atsakovas siuntė nuo 2021 m. vasario 1 d. vos kelis kartus, t. y. vos 5 kartus per beveik 2 metus. Byloje pateiktas atsakovo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kuriame pateiktas vertinimas kaip vidutinis, patvirtina, esant atsakovÄ vis dar pavojingÄ visuomenei. Atsakovas yra įkalintas pataisos namuose dar nuo 2021 m. vasario 1 d., tačiau praėjus beveik dvejiems metams iki Å¡iol nedirba ir nesistengia teikti dukrai reikalingo iÅ¡laikymo. Vaikas nepažįsta tėvo, tarp vaiko ir tėvo nėra jokio tarpusavio ryÅ¡io, atsakovas niekada nesirÅ«pino vaiku, nesidomėjo vaiko ugdymu, lavinimu.

Atsakovas jau eilę metų visiškai neišlaiko vaiko, niekuomet nesidomėjo vaiko sveikata, jam nežinomi vaiko poreikiai. Atsakovas nevykdė savo kaip tėvo pareigų, jo neauklėjo, neprižiūrėjo. Atsakovas yra socialiai neatsakingas ir vengia vykdyti savo pareigas dukrai. Atsakovas, žinodamas, kad vaikas jo nepažįsta, nesiekė kreiptis į specialistus tikslu išklausyti pedagogų/psichologų nuomonę dėl ryšio su vaiku sukūrimo, nesiaiškino, ar vaikas pasirengęs pradėti bendrauti su atsakovu, jei taip, tai kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis, kokiu intensyvumu ir pan.

Atsakovo požiÅ«ris į vaiko saugumÄ ir priežiÅ«rÄ yra neatsakingas, jis nesuvokia savo elgesio pasekmių bei susidariusios situacijos neigiamos įtakos vaikui. Vaikas nenori bendrauti su juo. Vaiko ir tėvo bendravimas per prievartÄ gali tik neigiamai paveikti tolesnį jų tarpusavio ryšį. Tiesioginis atsakovo bendravimas su vaiku kenktų vaikui, jo interesams. IeÅ¡kovės įsitikinimu, įkalinimo vieta nėra tinkama nepilnamečiam vaikui lankytis įstaiga. Atsakovas, praÅ¡ydamas nustatyti nuolatinį bendravimÄ , nepateikė įrodymų, kad jam leidžiama bendrauti elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, kokiu dažnumu ir pan.

Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl ko bÅ«tų bÅ«tina keisti nustatytÄ galiojančiÄ tvarkÄ . Å iuo atveju dėl vaiko interesų, tikslinga apriboti atsakovo valdžiÄ jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovas atlieka bausmę, nėra objektyvi priežastis, kuria atsakovas gali pateisinti tėvo pareigų nevykdymÄ vaiko atžvilgiu, nes atsakovas neteko laisvės dėl savo paties tyčinio, neteisėto veikimo. Atsakovo bendravimas su dukra gali bÅ«ti net žalingas, ypač atsižvelgus į tai, jog dukrai yra vos 7 metai.

5. IÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) iÅ¡vadoje dėl ieÅ¡kinio, nurodo, kad Tarnybos atstovė aplankė ieÅ¡kovę jos gyvenamojoje vietoje. IeÅ¡kovė gyvena su motina R. J., senele I. Z. ir nepilnamečiu vaiku M. G. 2 aukÅ¡tų name su kiemu. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir Å¡varu. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, 1 klasėje, lanko Å¡achmatų, dainavimo bÅ«relius bei baseino treniruotes.

Tarnybos atstovė pakalbino mergaitę individualiai. Mergaitė teigė, kad nepamena nei tėčio išvaizdos, nei jo vardo. Vaikas samprotavo – „turėjau tėtį, bet mama kažkodėl išsiskyrė ir jo neturiu“. Mergaitė nurodė, kad tėvas nelanko vaiko nei per šventes, nei per gimtadienius, nesveikina ir nieko nedovanoja. Mergaitė teigė, jog neturi tėčio numerio, o jeigu tėvas paskambintų ir pasiūlytų susitikti, tai ji nenorėtų. Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų šeima nėra žinoma, šeimai niekada nebuvo ir nėra taikomas atvejo vadybos procesas.

Tarnyba pateikė papildomÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio, nurodydama, kad, Tarnybos vertinimu, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai galimai neatitiktų nepilnametės geriausių interesų. Vaikas neatsimena tėvo, nežino jo vardo, iÅ¡vaizdos, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog tarp tėvo ir dukros nėra jokio ryÅ¡io, jis yra iÅ¡nykęs. Pirmiausia atsakovui reikia sukurti ryšį su dukterimi, saugumo jausmÄ , įgyti jos pasitikėjimÄ ir tam reikalinga specialistų pagalba, pereinamasis laikotarpis, bendravimÄ (ryšį) pradėti kurti palaipsniui, o vertinant nepilnametės iÅ¡sakytÄ nuomonę, abejotina, kad nepilnametė iÅ¡ karto norės bendrauti.

Atsakovas praÅ¡o pakeisti bendravimo tvarkÄ ir nustatyti bendravimÄ kol jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau dažniausiai bendravimo tvarka nustatoma ilgesniam laikotarpiui, ir jeigu bÅ«tų tenkinami prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, galimai bÅ«tų tikslinga nustatyti atsakovo ir dukters bendravimo tvarkÄ jam jau atlikus paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta bendravimo tvarka turi bÅ«ti realiai įgyvendinama ir pirmiausia atitikti vaiko geriausius interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Laikinai apribojo atsakovo I. G. tėvo valdžiÄ nepilnamečio vaiko M. G. atžvilgiu. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-26929-897/2017 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.3. punkte patvirtintÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , ir nustatė naujÄ I. G. (toliau – ir tėvas) bendravimo su dukra M.

G. (toliau – ir vaikas, dukra) tvarkÄ : nuo teismo įsiteisėjimo dienos nustatė atsakovo I. G. ir vaiko M. G. bendravimÄ laiÅ¡kais. Atsakovas I. G. su dukra M. G. gali bendrauti laiÅ¡kais. IeÅ¡kovę N. G. įpareigojo perduoti atsakovo siunčiamus laiÅ¡kus dukrai M. G.. Atsakovo I. G. bendravimas su dukra neturi prieÅ¡tarauti vaiko interesams, todėl ieÅ¡kovė N. G., nors įpareigota užtikrinti atsakovo siunčiamų laiÅ¡kų perdavimÄ dukrai (ir dukros laiÅ¡kų atsiuntimÄ atsakovui, jeigu padedant motinai, dukra norėtų atraÅ¡yti tėvui), tačiau motina (ieÅ¡kovė) gali susipažinti su atsakovo atsiunčiamais laiÅ¡kais dukrai, ir matydama laiÅ¡kuose netinkamÄ leksikÄ , keiksmažodžius ar kitas akivaizdžias aplinkybes, kurios galėtų pažeisti vaiko interesus, ieÅ¡kovė gali atsisakyti tokį laiÅ¡kÄ perduoti vaikui.

Neperdavus 2 iÅ¡ eilės atsakovo laiÅ¡kų vaikui, ieÅ¡kovė apie tai turi informuoti atsakovÄ . Pati dukra gali nuspręsti, skaityti ar ne atsakovo laiÅ¡kÄ , tačiau motina turi informuoti, jog tai laiÅ¡kas nuo tėvo. Dukrai iÅ¡reiÅ¡kus motinai (ieÅ¡kovei) norÄ bendrauti su tėvu (atsakovu) nuotoliniu ryÅ¡io priemonėmis, tuomet ieÅ¡kovė įpareigojama apie tai informuoti atsakovÄ ir pateikti Å¡iam kontaktus (kuriais bÅ«tų galima suderinti konkrečias bendravimo nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis dienas).

Susiklosčius tokioms aplinkybėms (t. y. dukrai pareiÅ¡kus motinai norÄ bendrauti su tėvu nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis) įpareigojo ieÅ¡kovę sudaryti sÄ lygas tėvo ir dukters bendravimui nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis (telefonu, kompiuterinėmis bendravimo programomis) bent 1 kartÄ per mėnesį, įpareigojo ieÅ¡kovę užtikrinti tinkamÄ nuotolinio ryÅ¡io priemonių veikimÄ , kad atsakovas I. G. galėtų bendrauti su dukra. Bendravimo laikas turi bÅ«ti suderinamas ir su vaiku. Å is bendravimas gali bÅ«ti ir dažnesnis (suderinus Å¡alims tarpusavyje ir ieÅ¡kovei su vaiku).

Atsakovo I. G. bendravimas nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis su dukra neturi prieÅ¡tarauti vaiko dienos režimui ir interesams. IeÅ¡kovė neturi vaiko versti bendrauti su tėvu, tačiau turi nedrausti, netrukdyti ir sudaryti sÄ lygas vaikui bendrauti su tėvu, panaudojant iÅ¡maniÄ sias nuotolinio ryÅ¡io technologijas. Priteisė iÅ¡ atsakovo I. G. ieÅ¡kovės N. G. naudai 2 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pripažino visÄ bylos medžiagÄ nevieÅ¡a. Atleido atsakovÄ I. G. nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų Å¡ioje civilinėje byloje sumokėjimo į valstybės biudžetÄ .

7. Teismas nustatė, kad N. G. ir atsakovas I. G. yra nepilnamečio vaiko – M. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-26929-897/2017 buvo nutraukta Å¡alių santuoka ir patvirtinta pareiÅ¡kėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ : nepilnamečio vaiko M. G. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina (sutarties 2.1.1. punktas). Sutarties 2.1.2. punkte nustatyta, kad atsakovas I. G. įsipareigoja kiekvienÄ mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui M. G. po 200 Eur iÅ¡laikymÄ iki jos pilnametystės. Sutarties 2.1.3. punkte Å¡alys susitarė dėl tokios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos: dukrÄ M. G. Å¡alys auklės, rÅ«pinsis ir prižiÅ«rės bendru susitarimu.

8. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė N. G. gyvena kartu su dukra, savo motina ir močiute adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra baustas 2020 m. liepos 16 d. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį; buvo teistas pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nuosprendį (pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį. Nuo 2017 m. kovo 10 d. pradėjo atlikinėti arešto bausmes, atliko galutinai arešto bausmę 2017 m. rugpjūčio mėn. Nuo 2018 m. kovo 27 d. pradėtas atsakovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Nuo 2018 m. birželio 10 d. atsakovui skirtas suėmimas iki 2018 m. liepos 10 d., šis buvo pratęstas kelis kartus, iki 2018 m. gruodžio 10 d. Nuo 2019 m. balandžio 11 d. skirtas atsakovui dokumentų paėmimas ir intensyvi priežiūra. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu atsakovas nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį. Atsakovui paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 11 metų. 2021 m. sausio 19 d. atsakovas atvyko atlikinėti bausmės, 2021 m. vasario 1 d. atvyko į Marijampolės pataisos namus. Atsakovui skirtos bausmės pabaiga – 2031 m. kovo 16 d.

9. Marijampolės pataisos namų 2022 m. lapkričio 24 d. pažymoje apie nuteistojo I. G. charakteristikÄ nurodyta, kad nuteistasis atvyko į pataisos namus 2021 m. vasario 1 d. Atlieka bausmę kalėjimo sÄ lygomis, paprastoje grupėje. Pataisos namuose nuteistasis įdarbintas nebuvo, Å¡iuo metu nedirba. Pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, 2021 m. lapkričio 11 d. buvo paskatintas. Atlikdamas bausmę pataisos namuose nuteistasis dalyvauja individualiuose konsultacijose, užimtumo programose, tikslu ugdyti socialinius įgÅ«džius, lavinti loginį mÄ stymÄ , gerinti psichologinį klimatÄ . Elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Marijampolės pataisos namų 2022 m. lapkričio mėn. pažymoje dėl nuteistojo užimtumo darbine veikla, nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 15 d. gautas atsakovo praÅ¡ymas sudaryti galimybę dirbti pataisos namuose. Å is praÅ¡ymas iÅ¡nagrinėtas ir nurodyta, kad pagal atsakovo specialybę, Å¡iuo metu laisvų darbo vietų nėra, įstaigos administracija galės pasiÅ«lyti nekvalifikuotÄ darbinę veiklÄ (patalpų ir teritorijos tvarkymo), kuomet bus laisva vieta. Antstolė A. S. informavo, jog iÅ¡ atsakovo priverstine tvarka iÅ¡ieÅ¡komas iÅ¡laikymas (bendra skola 11 401 Eur). Trumpais laikotarpiais atsakovas dirbdavo nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 25 d., nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. Jokių duomenų apie kokias nors gaunamas legalias pajamas 2018 metais byloje nėra.

10. Teismo vertinimu, byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei ieÅ¡kovės teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų, liudytojos R. J. parodymų pakanka padaryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad iki patekimo į kalinimo įstaigÄ atsakovas neįgyvendino tėvo valdžios (t. y. vengė atlikti savo pareigÄ auklėti vaikÄ , juo pakankamai nesirÅ«pino). Byloje nėra įrodymų apie galimas ieÅ¡kovės kliÅ«tis bendravimui, iÅ¡skyrus atsakovo paaiÅ¡kinimus. IÅ¡ pateikto iÅ¡laikymo mokėjimo grafiko nuo 2017 m. birželio 1 d. matyti, kad atsakovas nemokėjo laiku iÅ¡laikymo vaikui kaip nustatyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. po 200 Eur iÅ¡laikymÄ už einamÄ jį mėnesį iki 15 dienos, mokėjimai vėluodavo, nebuvo reguliarÅ«s, o nuo 2018 m. gegužės 31 d. (po paskutinio mokėjimo) mokėjimai iÅ¡ viso nutrÅ«ko, tikėtina, dėl to, kad atsakovas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu buvo sulaikytas ir jam skirtas suėmimas 2018 m. birželio mėn. Teismas sprendė, kad bendravimo tarp vaiko ir tėvo tuo metu ir iki Å¡iol nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas po santuokos nutraukimo bÅ«tų rodęs iniciatyvÄ dėl reguliaraus bendravimo su vaiku, nuolatinio ryÅ¡io palaikymo, ar kad rÅ«pinosi, auklėjo vaikÄ . Tėvas nieko nežinojo (nežino) apie vaiko gyvenimÄ , nesidomėjo nei ugdymu, nei sveikata. Vaikas savo tėvo (atsakovo) nepažįsta, nežino kaip jis atrodo, nežino kuo jis vardu, nežino kur tėvas randasi. Teismo vertinimu, tokia situacija iÅ¡ esmės susiklostė dėl paties atsakovo kaltės, kuris nedalyvavo vaiko gyvenime iÅ¡ esmės svarbiais vaiko raidos etapais, kai formuojasi vaiko ir tėvų ryÅ¡is, emocinis ryÅ¡is. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas iki pat Å¡io proceso bÅ«tų atlikęs kokius nors aktyvesnius veiksmus dėl bendravimo su vaiku. Atsakovas, žinodamas, jog bÅ«damas įkalinimo įstaigoje negali tinkamai užtikrinti vaikui tinkamo iÅ¡laikymo ir vaikas iÅ¡imtinai iÅ¡laikomas motinos ir jos artimųjų, iÅ¡liko pasyvus.

11. Teismas, vertindamas atsakovo galimybes dirbti ir gauti darbo užmokestį, pažymėjo, kad nors atsakovas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę (teistas už tyčinę nusikalstamÄ veikÄ ), tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams iÅ¡laikymo, nereiÅ¡kia, kad toks iÅ¡laikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Teismas sprendė, jog vien tai, kad atsakovas Å¡iuo metu yra įkalinimo įstaigoje, negali bÅ«ti vertinama kaip objektyvi aplinkybė dėl atsakovo turtinės padėties pablogėjimo ar aplinkybė, dėl kurios bÅ«tų galima neteikti vaikui iÅ¡laikymo. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės tikėtinai rodo, kad atsakovui tinkamai nesirÅ«pinant dukra, neteikiant jai iÅ¡laikymo, toks elgesys daro žalÄ vaikui, nėra sÄ Å¾iningas vaiko motinos atžvilgiu, kuriai tenka faktiÅ¡kai dviguba iÅ¡laikymo naÅ¡ta. Atsakovo nesirÅ«pinimas vaiku, t. y. vengimas iÅ¡laikyti, yra savarankiÅ¡kas pagrindas apriboti tėvo valdžiÄ (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-739-896/2018), t. y. vienas iÅ¡ tėvo valdžios pagrindų byloje įrodytas.

12. Teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog atsakovas tinkamai neįgyvendino tėvo valdžios dukros atžvilgiu (vengė atlikti savo pareigas auklėti vaikÄ bei nesirÅ«pino vaiku) (neteisėtas neveikimas).

13. Teismas sprendė, jog iÅ¡ nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nepilnamečio vaiko teisės ir interesai iÅ¡ tiesų buvo pažeisti. Atsakovas nesirÅ«pino, neauklėjo, neprižiÅ«rėjo tinkamai vaiko, nepalaikė su juo reguliaraus ryÅ¡io, apleido vaikÄ , todėl nustatyta atsakovo kaltė, reikalingai atsakovo kaip tėvo valdžios apribojimui. Tačiau teismas, iÅ¡analizavęs visÄ byloje esančiÄ medžiagÄ , vertino, jog Å¡iuo atveju tikslinga taikyti laikinÄ valdžios apribojimÄ , kadangi bylų duomenų visuma rodo, jog atsakovas stengiasi bent pavieniais veiksmais keisti susidariusiÄ situacijÄ (nori bendravimo su vaiku), dar iki įkalinimo atsakovas stengėsi pagal galimybes užtikrinti iÅ¡laikymÄ , nors ir ne taip kaip buvo nustatyta teismo sprendimu, atliko mokėjimÄ ir proceso metu. Atsakovas taipogi laikosi įkalinimo taisyklių, įkalinimo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, įkalinimo įstaigos pažymoje pažymėta, kad atsakovo darbinė motyvacija teigiama, pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių atsakovas nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, 2021 m. lapkričio 11 d. buvo paskatintas. Teismas įvertinęs tai sprendė, jog Å¡iuo atveju atsakovui turi bÅ«ti taikomas laikinas tėvo valdžios apribojimas. Laikinas valdžios apribojimas yra proporcingas nustatytoms aplinkybėms, kadangi atsakovui paliekama galimybė panaikinti nustatytÄ apribojimÄ , pradėjus tinkamai rÅ«pintis savo vaiku, pradėjus teikti vaikui tinkamÄ iÅ¡laikymÄ , padengus įsiskolinim. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino Å¡ioje dalyje iÅ¡ dalies – terminuotai apribojo atsakovo valdžiÄ Ä¯ dukrÄ .

14. Teismo posėdžio metu atsakovas nebepalaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies, kuria praÅ¡oma nustatyti, jog vienÄ kartÄ per mėnesį dukters motina N. G. atveža dukterį M. G. į pasimatymÄ Marijampolės pataisos namuose su tėvu I. G.. Papildė aplinkybes dėl bendravimo vaizdo skambučiais.

15. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė yra kategoriÅ¡kai prieÅ¡ bet kokį tėvo bendravimÄ su dukra. Tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgdama į tai, jog atsakovas yra įkalinimo įstaigoje, nesutinka, jog bÅ«tų nustatoma kokia nors atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tarp tėvo ir mergaitės jokio ryÅ¡io nėra, tėvas nedalyvavo arba dalyvavo visiÅ¡kai minimaliai vaiko gyvenime svarbiais vaiko raidos etapais. Byloje nėra įrodymų, kad iÅ¡ karto nustatyta praÅ¡oma bendravimo tvarka, t. y. mergaitė bendrautų su jai visiÅ¡kai nepažįstamu asmeniu per nuotolinio ryÅ¡io priemones ar kitais bÅ«dais gyvais, atitiktų vaiko interesus ir nepadarytų vaikui psichologinės žalos. Tarnybos vertinimu, bendravimo tvarka galėtų bÅ«ti plėtojama, kai atsakovas iÅ¡eis iÅ¡ įkalinimo įstaigos.

16. Byloje nėra ginčo, kad tarp atsakovo ir vaiko nebėra ryšio, jis nutrūkęs. Vaikas nepažįsta tėvo ir nenorėtų su juo bendrauti. Vaikas turi ryšius su motina ir jos artimaisiais. Teismo nustatytos esminės aplinkybės yra tos, kad tarp tėvo ir dukros ryšys yra visiškai nutrūkęs. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, jog vaikas savo biologinio tėvo nepažįsta, nežino net vardo, bendrauti su tėvu nenori, pats tėvas taip pat iki šio proceso nerodė pakankamos iniciatyvos dėl bendravimo su vaiku nustatymo. Tas pats iš esmės nurodyta ir psichologo akte.

17. Tačiau teismo vertinimu, nėra pagrindo paÅ¡alinti vaiko tėvÄ (atsakovÄ ) iÅ¡ vaiko gyvenimo visiÅ¡kai. Byloje nustatyta, jog tėvas (atsakovas) yra padaręs gyvenime didelių klaidų dėl savo ryÅ¡io su vaiku palaikymo, su vaiko rÅ«pinimosi, auklėjimu. Atsakovas nevedė tinkamo gyvenimo bÅ«do, dėl savo nusikaltimų įkalintas laisvės atėmimo bausme ilgam laikui, tačiau jam apribota valdžia laikinai. Teismo nuomone, pagal bylos duomenis atsakovas dar gali pakeisti savo elgesį, dėdamas visas įmanomas pastangas pakeisti Å¡iÄ situacijÄ . Pereinamuoju laikotarpiu bendravimas ryÅ¡io priemonėmis atitiktų vaiko interesus, tik prieÅ¡ tai sukÅ«rus tėvo ir vaiko ryšį, tik tuomet, teismo vertinimu, bÅ«tų galima spręsti apie konkrečiÄ bendravimo tvarkÄ , kai pats vaikas jaustųsi, bendraudamas su tėvu, saugiai ir jaukiai. Å iai dienai tokių aplinkybių nėra. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas bylos aplinkybes, dėl staigaus vaiko įprastų gyvenimo aplinkybių pakeitimo, nuolatos (pvz., kas savaitę) pradėti bendrauti su jai nepažįstamu asmeniu, vaikas gali patirti nesaugumo jausmÄ , patirti stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus ir tikėtinai vaikui gali bÅ«ti net pakenkta. Teismas pažymėjo, jog siekiant apsaugoti vaikÄ nuo galimo psichologinio streso ir neigiamų iÅ¡gyvenimų bei kitų iÅ¡gyvenimų, bÅ«tina skirti pereinamÄ jį laikotarpį, kad pagal galimybes bÅ«tų atkurtas vaiko ir tėvo nutrÅ«kęs ryÅ¡ys, ar bent iÅ¡ dalies, sukurtos sÄ lygos tinkamam vaiko bendravimui su atsakovu.

18. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju neturi pagrindo pagal byloje nustatytas aplinkybes tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio pagal pasiÅ«lytÄ bendravimo tvarkÄ , tačiau dėl vaiko interesų, siekiant atkurti tėvo ir vaiko ryšį, suteikti galimybę atsakovui ilgo proceso ir pastangų dėka iÅ¡taisyti ankstesnes gyvenimo klaidas, tikslinga pakeisti formaliÄ 2017 m. birželio 9 d. teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-26929-897/2017 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.3 nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . Teismo iniciatyva tikslinga nustatyti bendravimÄ laiÅ¡kais (kuriuos atsakovas turi galimybę raÅ¡yti iÅ¡ įkalinimo įstaigos), t. y. nustatomas bendravimo pereinamasis laikotarpis, kurio metu atsakovas I. G. su dukra M. G. gali bendrauti laiÅ¡kais. Teismo vertinimu, kol nėra atkurtas vaiko ir tėvo ryÅ¡is, nėra pagrindo įpareigoti ieÅ¡kovę praneÅ¡ti atsakovui pasikeitusius jos ir dukters telefono numerius.

19. Teismas nurodė, jog nors Å¡iuo atveju atsakovo tėvo valdžia nebuvo apribota neterminuotai, o apribota laikinai, laikoma, kad teismo sprendimas priimtas ieÅ¡kovės naudai (t. y. patenkintas 100 proc.), kadangi tėvo valdžia apribota, atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, o bendravimo tvarkos pakeitimai nustatyti teismo iniciatyva, veikiant Å¡eimos byloje aktyviai. Teismas atsižvelgęs į tai, kad abi Å¡alys nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo atleistos, sprendė, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų. Atsakovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų už ieÅ¡kovės iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir už kitas bÅ«tinas bei pagrįstas iÅ¡laidas. Teismas įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovės patirtos už advokato teisinę pagalbÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrįstos, apskaičiuoti dydžiai nevirÅ¡ija maksimalių Rekomendacijose nustatytų apmokėjimo dydžių, nurodytas advokato užmokestis yra proporcingas teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokato darbo laiko sÄ naudoms, sprendė, jog ieÅ¡kovės nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos (jų dydis) už advokato teisinę pagalbÄ bylos procese, už psichologinės iÅ¡vados parengimÄ laikytinos pagrįstomis, todėl ieÅ¡kovės patirtas 2 700 Eur bendras bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, t. y. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje 2YT-26929-897/2017 nustatytÄ atsakovo I. G. bendravimo su nepilnamete dukterimi M. G. tvarkÄ , nustatant, kad tėvas bendrauja su dukterimi kiekvienos savaitės penktadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. vaizdo skambučiu; įpareigoti ieÅ¡kovę N. G. sudaryti sÄ lygas tėvo ir dukters bendravimui vaizdo skambučiais pagal teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir taip pat įpareigoti praneÅ¡ti atsakovui pasikeitusius jos ir dukters telefono numerius; paskirstyti tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmos instancijos teisme; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

20.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo apribojo jo tėvystės teises. Nurodo, kad nei vieno iÅ¡ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintų tėvo valdžios ribojamo pagrindų jo elgesyje nėra. Jis nevengė ir nevengia atlikti savo pareigas dukteriai, iki suėmimo reguliariai teikė jai iÅ¡laikymÄ . BÅ«damas laisvėje atsakovas dirbo vienu metu keliuose darbuose tam, kad uždirbti Å¡eimai daugiau pinigų. Å iuo metu, atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, laikinai neturi galimybės teikti iÅ¡laikymÄ dukteriai, nes kol kas nedirba. Teismo sprendimo motyvas, kad atsakovas jau nuo pat laisvės atėmimo bausmės pradžios, galėjo teikti praÅ¡ymÄ administracijai ir dirbti bent nekvalifikuotÄ darbÄ , neatitinka tikrovės. Nurodo, kad atsakovas trečdalį bausmės privalo atlikti kalėjimo režimu, kur darbas yra neįmanomas. Å is terminas baigiasi, todėl atsakovas galės įkalinimo įstaigoje dirbti, mokėti iÅ¡laikymÄ dukteriai ir padengti susidariusį iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Atsakovas nepiktnaudžiauja tėvo valdžia, nesielgia žiauriai su dukra, nedaro įtakos jai amoraliu elgesiu, nori ja rÅ«pintis. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali bÅ«ti pagrindu apriboti atsakovui tėvo valdžiÄ , todėl tėvo valdžia jam neturėjo bÅ«ti apribota.

20.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo pradėjimo bendrauti su dukra tvarka neužtikrina tėvo ir dukters ryÅ¡io atkÅ«rimo ir faktiÅ¡kai netgi užkerta keliÄ atsakovui kada nors bendrauti su dukra. IeÅ¡kovė nusistačiusi prieÅ¡ atsakovÄ itin kategoriÅ¡kai, visokiais bÅ«dais stengiasi riboti bet kokį dukters kontaktÄ su atsakovu. Todėl atsakovas neturi jokios vilties, kad ieÅ¡kovė perduos dukteriai jo siunčiamus laiÅ¡kus, nes iki Å¡iol ieÅ¡kovė elgėsi prieÅ¡ingai. Apelianto nuomone, ieÅ¡kovė niekada neleis dukteriai bendrauti su juo nuotolinėmis ryÅ¡io priemonėmis, net jei duktė to pageidautų, nes iki Å¡iol slepia nuo jo netgi savo telefono numerį. Nors teismo posėdžio metu apeliantas sutiko nepraÅ¡yti, kad ieÅ¡kovė atvežtų dukterį į susitikimus su juo, tačiau mano, kad jo bendravimas su dukterimi nuotoliu bÅ«du turėtų bÅ«ti nustatytas tiksliai ir be jokių iÅ¡lygų, įpareigojant ieÅ¡kovę konkrečiu laiku organizuoti jo ir dukters pasimatymus nuotoliniu bÅ«du.

20.3. Apelianto nuomone, teismas iÅ¡ atsakovo priteisė nepagrįstai didelę sumÄ už ieÅ¡kovę atstovavusios advokatės paslaugas. Teigia, kad ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies. Nors teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, tačiau nustatė (pakeitė) atsakovo bendravimo su dukterimi tvarkÄ , ko nebÅ«tų daręs, jei atsakovas nebÅ«tų teikęs prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl bendravimo su dukterimi tvarkos pakeitimo. Todėl atsakovui priteista ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų suma turėtų bÅ«ti žymiai mažesnė.

21. IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime iÅ¡dėstyti argumentai:

21.1. IeÅ¡kovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismo sprendimu be jokio pagrindo buvo apribota apelianto tėvo valdžia. IeÅ¡kovės nuomone, teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas nevykdo savo prigimtinės pareigos rÅ«pintis vaiku, t. y. nustatė, kad atsakovas nesirÅ«pino, neauklėjo, neprižiÅ«rėjo tinkamai vaiko, nepalaikė su juo reguliaraus ryÅ¡io, apleido vaikÄ , todėl nustatyta atsakovo kaltė, reikalinga atsakovo kaip tėvo valdžios apribojimui. Nepagrįsta apelianto pozicija, jog jis nevengė ir nevengia atlikti savo pareigas dukrai, iki suėmimo reguliariai teikė jai iÅ¡laikymÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas bylos medžiaga patvirtina, jog ieÅ¡kovė dar iki santuokos nutraukimo, atsakovui nevykdant pareigos iÅ¡laikyti dukrÄ 2016 m. balandžio 7 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu iÅ¡duoti teismo įsakymÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. iÅ¡davė teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. L2-18658-967/2016, tačiau atsakovas pateikė prieÅ¡taravimus, dėl ko įsakymas buvo panaikintas. Atsakovas tiek santuokos metu, tiek po santuokos nutraukimo dirbdavo trumpais laikotarpiais, byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo gaunamas oficialias ir legalias pajamas 2018 m., ir nors apeliantas nurodo, jog po santuokos nutraukimo iki jo sulaikymo teikė dukrai iÅ¡laikymÄ , tačiau teismas įvertino, kad atlikti mokėjimai buvo nereguliarÅ«s ir pan.

21.2. Nepagrįsta apelianto pozicija, jog atsakovas trečdalį bausmės privalo atlikti kalėjimo režimu, kur darbas yra neįmanomas, kadangi Å¡is terminas baigiasi, tai atsakovas galės kalinimo įstaigoje dirbti, mokėti iÅ¡laikymÄ dukrai ir padengti susidariusį iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad iÅ¡ Marijampolės pataisos namų 2022 m. lapkričio mėn. pažymos matyti, kad dėl darbo apeliantas kreipėsi praėjus 2 m. 4 mėn. nuo nuosprendžio priėmimo, t. y. neparėjus trečdaliui paskirtos bausmės (atsakovui paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė), tai paneigia apelianto nurodytas aplinkybes.

21.3. IeÅ¡kovės nuomone, teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo poelgis vengiant iÅ¡laikyti dukrÄ , neatskleidžiant antstoliui, vykdančiam vykdomÄ jÄ bylÄ dėl iÅ¡laikymo, savo tikrosios turtinės padėties, žinant, kad įkalinimo įstaigoje negali tinkamai užtikrinti vaikui tinkamo iÅ¡laikymo ir vaikas iÅ¡imtinai iÅ¡laikomas motinos ir jos artimųjų, iÅ¡liko pasyvus, nesiėmė jokių veiksmų dėl turto (garažo) pardavimo tikslu padengti susidariusį iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , kas tik patvirtina atsakovo savanaudiÅ¡kumÄ . Pažymėjo, jog nors apeliantas kaip priežastį, pateisinančiÄ iÅ¡laikymo teikimo vengimÄ , nurodo bausmės atlikimÄ pataisos namuose, tačiau tokia situacija susidarė iÅ¡imtinai dėl paties apelianto kaltų, tyčinių, prieÅ¡ingų teisei veiksmų. Atsakovo neatsakingumas, žalingÄ Ä¯takÄ darantis jo elgesys bei bausmės atlikimas už nusikalstamas veikas negali bÅ«ti laikomos objektyviomis, pateisinančiomis priežastimis. Nors teismas nustatė, kad vien iÅ¡laikymo pareigos nevykdymas yra savarankiÅ¡kas pagrindas apriboti tėvo valdžiÄ , tačiau pagrįstai nustatė ir kitus CK 3.180 straipsnyje numatytus pagrindus, t. y. atsakovas vengia atlikti pareigas auklėti vaikÄ , piktnaudžiauja tėvų valdžia, nesirÅ«pina vaiku.

21.4. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas po santuokos nutraukimo nerodė jokios iniciatyvos dėl bendravimo su vaiku, nuolatinio ryÅ¡io palaikymo, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad rÅ«pinosi dukra, auklėjo jÄ . Atsakovas nieko nežinojo (nežino) apie vaiko gyvenimÄ , nesidomėjo nei ugdymu, nei sveikata, nors bÅ«damas pataisos namuose turi galimybę prisijungti prie interneto, jis niekuomet nesidomėjo dukters lankoma ugdymo įstaiga, bÅ«reliais, mokyklos parinkimu, sveikatos priežiÅ«ros įstaigos parinkimu, vaiko sveikatos bÅ«kle, vaiko ugdymu, raida, laisvalaikiu ir pan., t. y. atsakovas visiÅ¡kai neįgyvendino savo kaip tėvo valdžios, buvo pasyvus vaiko atžvilgiu. Taigi nepilnamečio vaiko teisės ir interesai didžiÄ jÄ vaiko gyvenimo dalį, t. y. praktiÅ¡kai nuo vaiko gimimo, eilę metų buvo pažeidžiami, kadangi atsakovas nesirÅ«pino, neauklėjo, neprižiÅ«rėjo vaiko, nepalaikė su juo jokio ryÅ¡io, apleido vaikÄ .

21.5. IeÅ¡kovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog bendravimas su dukterimi nuotoliniu bÅ«du turėtų bÅ«ti nustatytas tiksliai ir be jokių iÅ¡lygų, įpareigojant ieÅ¡kovę konkrečiu laiku organizuoti jo ir dukters pasimatymus nuotoliniu bÅ«du. Kaip nustatyta bylos medžiaga, atsakovas su dukra nėra gyvenęs nuo pat dukters gimimo, vaikas jau eilę metų nėra matęs apelianto, visiÅ¡kai jo nepažįsta, tarp jų nėra susiformavusio jokio tarpusavio ryÅ¡io, o pats apeliantas net nesiekė jo sukurti. Nors atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį byloje, praÅ¡ydamas nustatyti bendravimo tvarkÄ su vaiku, tačiau nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų jo realų siekį ir bandymÄ sukurti bendravimo ryšį su vaiku, realų norÄ bendrauti su vaiku, siekį jį pažinti ir pan. PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai patvirtina tik deklaratyvų jo norÄ bendrauti su vaiku. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto bendravimo su vaiku, pagrįstai įvertino, kad vaikas nepažįsta tėvo, tarp vaiko ir tėvo nėra jokio tarpusavio ryÅ¡io, atsakovas niekada vaiku nesirÅ«pino, nesidomėjo vaiko ugdymu, lavinimu, jau eilę metų visiÅ¡kai neiÅ¡laiko vaiko, niekuomet nesidomėjo vaiko sveikata, jam nežinomi vaiko poreikiai ir kt. IeÅ¡kovės nuomone, toks apelianto neveikimas patvirtina, kad jis abejingai žiÅ«ri į savo pareigas arba jų turinio nesupranta.

21.6. Apelianto reikalavimas nustatyti nuotolinį bendravimÄ su vaiku akivaizdžiai prieÅ¡tarauja vaiko interesams, juolab apeliantas nesuvokia, kad vaikas jo net nepažįsta, nenori su juo bendrauti. Atsakovo nusikalstamas elgesys, veiksmai yra ypatingai žalingi nepilnametės dukros saugiam, emociÅ¡kai stabiliam, visapusiÅ¡kam ir harmoningam vystymuisi. Atsakovo bendravimas su dukra bÅ«tų itin žalingas, sutrikdytų vaiko psichologinį ir psichinį saugumÄ , raidÄ , neigiamai paveiktų 7 metų amžiaus mergaitės emocinę bÅ«klę, yra prieÅ¡ingas jos interesams, todėl net ir nuotolinis tiesioginis bendravimas su mergaitei nepažįstamu asmeniu žalotų vaikÄ , kenktų vaikui, jo interesams, keltų grėsmę vaiko sveikatai ar net gyvybei, kadangi atsakovas ne kartÄ teistas už itin pavojingus visuomenei nusikaltimus, Å¡iuo metu atlieka net vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę, atsakovo socialiai rizikingas elgesys yra ilgalaikis.

21.7. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog priteista nepagrįstai didelė suma už ieÅ¡kovę atstovavusio advokato paslaugas. Byloje buvo rengta eilė procesinių dokumentų: atsiliepimas į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ymai dėl papildomų įrodymų prijungimo, vyko teismo posėdžiai, teikti patarimai ir pan. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, apskaičiuoti dydžiai nevirÅ¡ija maksimalių Rekomendacijose nustatytų apmokėjimo dydžių, nurodytas advokato užmokestis yra proporcingas teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokato darbo laiko sÄ naudoms. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, faktiÅ¡kai procesinį pagrindÄ keisti nustatytÄ formaliÄ bendravimo tvarkÄ sÄ lygojo ne atsakovo pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinis, o iÅ¡vada, kad tvarkos pakeitimas labiau atitiks vaiko interesus. Teismas, bÅ«damas aktyvus ir gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ savo iniciatyva nustatė apelianto bendravimÄ su vaiku laiÅ¡kais, padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje priimtas sprendimas ieÅ¡kovės naudai, todėl ieÅ¡kovės pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos ir buvo priteistos iÅ¡ atsakovo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir bÅ«tinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.

23. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė N. G. ir atsakovas I. G. yra nepilnamečio vaiko – M. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-26929-897/2017 buvo nutraukta Å¡alių santuoka ir patvirtinta pareiÅ¡kėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ : nepilnamečio vaiko M. G. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina (sutarties 2.1.1. punktas); nustatyta, kad atsakovas I. G. įsipareigoja kiekvienÄ mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui M. G. po 200 Eur iÅ¡laikymÄ iki jos pilnametystės (sutarties 2.1.2. punktas); Å¡alys susitarė dėl tokios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos: dukrÄ M. G. Å¡alys auklės, rÅ«pinsis ir prižiÅ«rės bendru susitarimu (sutarties 2.1.3. punktas).

24. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžiÄ M. G. atžvilgiu. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu nustatytÄ I. G. bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkÄ , nustatant, kad tėvas bendrauja su dukterimi kiekvienos savaitės penktadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. vaizdo skambučiu, ir vienÄ kartÄ per mėnesį dukters motina N. G. atveža dukterį M. G. į pasimatymÄ Marijampolės pataisos namuose su tėvu I. G.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, laikinai apribojo atsakovo I. G. tėvo valdžiÄ nepilnamečio vaiko M. G. atžvilgiu, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.3. punkte patvirtintÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , ir nustatė naujÄ I. G. bendravimo su dukra tvarkÄ - atsakovo ir vaiko bendravimÄ laiÅ¡kais.

Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo

25. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirÅ«pina vaikais, teismas gali priimti sprendimÄ dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ konstatuota, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota nustačius bent vienÄ iÅ¡Â CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Nustačius bent vienÄ iÅ¡ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam praÅ¡oma apriboti valdžiÄ , kaltę, turi bÅ«ti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

26. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , taip pat kaip bÅ«das apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos, nelaukiant, kol Å¡i jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Sprendžiant klausimÄ dėl tėvų valdžios apribojimo sÄ lygų, bÅ«do ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡inga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobÅ«dį. Pabrėžtina, kad kiekvienu iÅ¡ CK 3.180 straipsnyje nurodytų prieÅ¡ingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingÄ Å¾alÄ vaikui. Žala neturi bÅ«ti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

27. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo apribojo jo tėvystės teises. Apelianto nuomone, jo elgesyje nėra nei vieno iÅ¡ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintų tėvo valdžios ribojamo pagrindų. Teigia, jog nevengė ir nevengia atlikti savo pareigas dukrai, iki suėmimo reguliariai teikė jai iÅ¡laikymÄ , bÅ«damas laisvėje atsakovas dirbo vienu metu kelis darbus, siekiant uždirbti Å¡eimai daugiau pinigų. Pasak apelianto, Å¡iuo metu, atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, laikinai neturi galimybės teikti iÅ¡laikymÄ dukrai, nes kol kas nedirba, tačiau atlikus trečdalį bausmės, galės dirbti įkalinimo įstaigoje. Apeliantas pažymėjo, kad Å¡is terminas jau baigiasi, todėl galės dirbti, mokėti iÅ¡laikymÄ dukrai ir padengti susidariusį iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Nurodo, kad nepiktnaudžiauja tėvo valdžia, nesielgia žiauriai su dukra, nedaro įtakos jai amoraliu elgesiu, nori ja rÅ«pintis.

28. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį. Å iame nuosprendyje nurodytos aplinkybės apie tai, kad nuteistasis (Å¡ios bylos atsakovas) savo vartojimui buvo įsigijęs įvairių psichotropinių medžiagų – metamfetamino, MAM-2201, AM-2201, nuteistasis pripažino, jog vartojo narkotines medžiagas. Nuo 2017 m. kovo 10 d. pradėjo atlikinėti areÅ¡to bausmę, kuriÄ galutinai atliko 2017 m. rugpjūčio mėn. Nuo 2018 m. kovo 27 d. atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

Atsakovas suimtas išbuvo nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. įskaitytinai. Nuo 2019 m. balandžio 11 d. atsakovui skirtas dokumentų paėmimas ir intensyvi priežiūra. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu atsakovas nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 11 metų. Šiuo nuosprendžiu nuteistasis (atsakovas) nuteistas už tai, jog neteisėtai pardavė psichotropines medžiagas ir neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nuosprendžiu nustatytus tyčinius nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas.

IÅ¡ nuosprendyje nustatytų aplinkybių matyti, jog 2015 m. liepos 21 d. atsakovas buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrÄ kaip vartojęs narkotines medžiagas. 2021 m. sausio 19 d. atsakovas atvyko atlikinėti bausmės, jam skirtos bausmės pabaiga – 2031 m. kovo 16 d. Atsakovas 2020 m. liepos 16 d. yra baustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, jog atsakovas dirbo nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 25 d., nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d.

Byloje nėra jokių duomenų apie kokias nors 2018 metais gaunamas legalias pajamas. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas išlaikymo vaikui nemokėjo laiku, kaip nustatyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, mokėjimai vėluodavo, nebuvo reguliarūs, o nuo 2018 m. gegužės 31 d. nutrūko.

29. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, bylos medžiaga, pagrįstai nustatė, kad bendravimo tarp atsakovo ir vaiko nebuvo. Vaikas savo tėvo (atsakovo) nepažįsta, nežino kaip jis atrodo, kur yra. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas po santuokos nutraukimo bÅ«tų rodęs iniciatyvÄ dėl reguliaraus bendravimo su vaiku, nuolatinio ryÅ¡io palaikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nedalyvavo vaiko gyvenime iÅ¡ esmės svarbiais vaiko raidos etapais, kai formuojasi vaiko ir tėvų ryÅ¡is, ilgÄ laikÄ visa vaiko priežiÅ«ros, auginimo ir iÅ¡laikymo naÅ¡ta teko iÅ¡imtinai ieÅ¡kovei (motinai). Pavieniai bandymai užmegzti ryšį su ieÅ¡kove, raÅ¡ant laiÅ¡kus iÅ¡ įkalinimo įstaigos, vienkartinis mokėjimas iÅ¡ įkalinimo įstaigos, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog atsakovas bÅ«tų atlikęs kokius nors aktyvius, nuoseklius, ilgalaikius veiksmus dėl bendravimo su vaiku. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nepilnamečio vaiko teisės ir interesai iÅ¡ tiesų buvo pažeisti.

30. Apelianto argumentas, kad jis tik atlikęs trečdalį bausmės galės dirbti įkalinimo įstaigoje, vertintinas kritiÅ¡kai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuo bausmės atlikimo pradžios negalėjo teikti praÅ¡ymų administracijai dėl galimybės dirbti. PrieÅ¡ingai, Marijampolės pataisos namų 2022 m. lapkričio 29 d. raÅ¡te dėl nuteistojo užimtumo darbine veikla nurodyta, kad atsakovas 2022 m. lapkričio 15 d. kreipėsi su praÅ¡ymu sudaryti jam galimybę dirbti pataisos namuose, t. y. praÅ¡ymÄ pateikė neatlikęs trečdalio bausmės, paaiÅ¡kinta, kad Å¡iuo metu laisvų darbo vietų pagal turimÄ specialybę nėra, o dirbti nekvalifikuotÄ darbÄ galės sulaukęs savo eilės. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vien tai, kad atsakovas Å¡iuo metu yra įkalinimo įstaigoje, negali bÅ«ti vertinama kaip objektyvi aplinkybė dėl atsakovo turtinės padėtis pablogėjimo ar aplinkybė dėl kurios bÅ«tų galima neteikti vaikui iÅ¡laikymo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovui tinkamai nesirÅ«pinant dukra, neteikiant jai iÅ¡laikymo, toks elgesys daro žalÄ vaikui, nėra sÄ Å¾iningas vaiko motinos atžvilgiu, kuriai tenka faktiÅ¡kai dviguba iÅ¡laikymo naÅ¡ta.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas nesirÅ«pina vaiku, t. y. vengia iÅ¡laikyti, kas paneigia apelianto argumentÄ , jog jo elgesyje nėra nei vieno iÅ¡ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintų tėvo valdžios ribojimo pagrindų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad byloje įrodyta, jog atsakovas tinkamai neįgyvendino tėvo valdžios dukros atžvilgiu, t. y. vengė atlikti savo pareigas auklėti vaikÄ bei nesirÅ«pino vaiku.

32. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju tikslinga taikyti laikinÄ valdžios apribojimÄ , nes įrodymų visuma rodo, kad atsakovas vis tik pavieniais veiksmais stengiasi keisti susidariusiÄ situacijÄ (nori bendravimo su vaiku), dar iki įkalinimo stengėsi pagal galimybes užtikrinti iÅ¡laikymÄ , nors ir ne taip kaip buvo nustatyta teismo sprendimu, atliko mokėjimÄ ir proceso metu. NežiÅ«rint to, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo, laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžiÄ dukros atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo)

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai pasisakė dėl tėvo bendravimo su dukra įstatyminio reglamentavimo, aptarė aktualiÄ Å¡iuo klausimų teismų praktikÄ , todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismui, pakartotinai nutartyje to paties nebenurodo.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje pasiÅ«lytÄ bendravimo tvarkÄ , kadangi byloje esančių duomenų visuma nustatyta, jog tarp tėvo ir dukros ryÅ¡ys yra visiÅ¡kai nutrÅ«kęs, vaikas nepažįsta tėvo ir nenori su juo bendrauti. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovo siÅ«lyta bendravimo tvarka, t. y. kad mergaitė bendrautų su jai visiÅ¡kai nepažįstamu asmeniu per nuotolinio ryÅ¡io priemones ar kitais gyvais bÅ«dais, atitiktų vaiko interesus ir nepadarytų vaikui psichologinės žalos. Tarnybos vertinimu, vien atsakovo noras vėl bendrauti su vaiku, neturint jokio ryÅ¡io, Å¡iuo metu neatitinka vaiko interesų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog dėl staigaus vaiko įprastų gyvenimo aplinkybių pakeitimo, nuolatos pradėti bendrauti su vaikui nepažįstamu asmeniu, vaikas gali patirti nesaugumo jausmÄ , stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus ir tikėtinai vaikui gali bÅ«ti net pakenkta. Tačiau atsakovas su specialistų pagalba galėtų bandyti atkurti ryšį su vaiku.

35. Pirmosios instancijos teismas, siekiant apsaugoti vaikÄ nuo galimo psichologinio streso ir neigiamų bei kitų iÅ¡gyvenimų, pagrįstai sprendė, jog bÅ«tina skirti pereinamÄ jį laikotarpį, kad pagal galimybes bÅ«tų atkurtas vaiko ir tėvo nutrÅ«kęs ryÅ¡ys, ar bent iÅ¡ dalies sukurtos sÄ lygos tinkamam vaiko bendravimui su atsakovu ir nustatė bendravimo pereinamÄ jį laikotarpį, kuriuo metu atsakovas su dukra gali bendrauti laiÅ¡kais. Nors apeliantas nurodo, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka neužtikrina tėvo ir vaiko ryÅ¡io atkÅ«rimo, tačiau pažymėtina, jog be specialistų pagalbos, pereinamojo laikotarpio, vaiko bendravimas su tėvu, kuris yra įkalinimo įstaigoje ir kurio vaikas nepažįsta, nepilnamečiui vaikui gali padaryti net ir žalingÄ poveikį.

36. Apelianto nuomone, jo bendravimas su dukra nuotoliu bÅ«du turėtų bÅ«ti nustatytas tiksliai ir be jokių iÅ¡lygų, įpareigojant ieÅ¡kovę konkrečiu laiku organizuoti jo ir dukters pasimatymus nuotoliniu bÅ«du. Teisėjų kolegija su Å¡ia apelianto pozicija nesutinka. Nustatyta, kad vaikas atsakovo nepažįsta, nežino kaip jis atrodo, tarp jų nėra susiformavusio jokio emocinio ryÅ¡io, vaikas nenori su juo bendrauti. Be to, pats apeliantas nedalyvavo vaiko gyvenime, nesidomėjo juo, nerodė pakankamai iniciatyvos dėl bendravimo su vaiku nustatymo. Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, jog tik sukÅ«rus tėvo ir vaiko ryšį, galima bÅ«tų spręsti klausimÄ dėl bendravimo tvarkos nuotoliniu bÅ«du, kai pats vaikas bendraudamas su tėvu jaustųsi saugiai ir jaukiai. Å iuo metu apelianto reikalavimas nustatyti nuotolinį bendravimÄ su vaiku akivaizdžiai prieÅ¡tarautų vaiko interesams.

37. Nors apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovė visokiais bÅ«dais stengiasi riboti bet kokį dukters kontaktÄ su atsakovu, apelianto nuomone, ji neperduos dukrai jo siunčiamus laiÅ¡kus, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė atsakovo ir vaiko bendravimÄ laiÅ¡kais, įpareigojo ieÅ¡kovę perduoti atsakovo siunčiamus laiÅ¡kus dukrai. IeÅ¡kovei nevykdant teismo sprendimo, atsakovas galės kreiptis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo ar dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ieÅ¡kovei, nurodydamas, jog priteista nepagrįstai didelė suma. Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies ir nors teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, tačiau nustatė (pakeitė) atsakovo bendravimo su dukterimi tvarkÄ , ko nebÅ«tų daręs, jei atsakovas nebÅ«tų teikęs prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl bendravimo su dukterimi tvarkos pakeitimo. Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka.

39. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumÄ , atsižvelgė į tai, jog nors nagrinėjamu atveju atsakovo tėvo valdžia nebuvo apribota neterminuotai, o apribota laikinai, tačiau laikoma, kad teismo sprendimas priimtas ieÅ¡kovės naudai. Be to, teismas atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, o bendravimo tvarkos pakeitimai nustatyti teismo iniciatyva. IeÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų realumÄ . Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės patirtos už advokato teisinę pagalbÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrįstos, apskaičiuoti dydžiai nevirÅ¡ija maksimalių Rekomendacijose nustatytų apmokėjimo dydžių, nurodytas advokato užmokestis yra proporcingas teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokato darbo laiko sÄ naudoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir priteisimo.

40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos už jam suteiktÄ teisinę pagalbÄ nepriteisiamos. IeÅ¡kovė prašė priteisti 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Teisėjų kolegija pripažįsta Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrįstomis ir priteisia jas iÅ¡ atsakovo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundÄ atmesti.

Priteisti iš atsakovo I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės N. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Virginijus Kairevičius

Visvaldas Kazakiūnas

Rosita Patackienė