7e643cbb-3bfc-4f6f-a99e-602c5a9bc9e5 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr.1-337-422/2017                                                                                                            Proceso Nr. 3-62-3-01776-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.,37.6.;55.1.1.;55.1.3. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 11 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,nedalyvaujant pareiškėjui I.

G. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. G. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas I. G. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 18-22) nurodė, kad 2012 m. birželio 18 d. iki 2013 m. gegužės 17 d. buvo konvojuojamas iÅ¡/į Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. Teigė, kad konvojuojamuose automobiliuose buvo mažai vietos, nebuvo kur atsisėsti, todėl dažnai važiuodavo stovėdamas, dalį ploto užėmė konvojuojamų asmenų asmeniniai daiktai. Konvojavimo automobiliuose sveiki asmenys buvo vežami su sergančiais, kuo Å¡ie asmenys sirgo nežinojo, todėl jausdavo baimę nuo jų užsikrėsti.

Tvirtino, kad konvojavimo metu jis nebuvo iÅ¡leidžiamas į tualetÄ . Konvojavimo automobiliai buvo seni, smirdėjo degalais, juose neveikė ventiliacija, todėl žiemÄ buvo Å¡alta, o vasarÄ juose tvyrodavo blogas kvapas, dėl to pareiÅ¡kėjÄ pykindavo. Vaistų su savimi turėti buvo neleidžiama, o gydytojas kartu nevažiuodavo. Dėl tokių konvojavimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas visÄ laikÄ jautė nervinę įtampÄ , nepatogumus, dvasinį ir moralinį kankinimÄ , nesaugumo jausmÄ , po tokių sukrėtimų jo organizmas sunkiai adaptavosi, jautė galvos skausmus, padidėjusį nervingumÄ , t.y. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 15000 Eur, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovo atstovas VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VieÅ¡ojo saugumo tarnyba) su skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 38-42) nurodė, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). VieÅ¡ojo saugumo tarnyba konvojuoja asmenis transporto priemonėmis – specialiais automobiliais, kuriose įrengtos kameros laikantis nustatytų higienos ir saugumo reikalavimų. Visuose automobiliuose yra vėdinimo, Å¡ildymo, apÅ¡vietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai.

Visam VieÅ¡ojo saugumo tarnybos specialiosios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveiktos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių veiksmų tyrimo skyriaus dirbtinės Å¡viesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai, kurių metu nenustatyta, kad Å¡ių automobilių kamerose esanti aplinka bÅ«tų netinkama konvojavimui. Konvojavimo automobilių tinkamÄ techninę bÅ«klę patvirtina Å¡ių automobilių registracijos liudijimai ir kasmetinės techninės apžiÅ«ros ataskaitos. Nurodė, jog VieÅ¡ojo saugumo tarnyba besÄ lygiÅ¡kai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius, pareiÅ¡kėjo konvojavimo metu maksimalus leidžiamas konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo virÅ¡ytas.

Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmeninių daiktų pervežimo, nenustato konkretaus patalpos ploto ir tÅ«rio, skirtino susidėti konvojuojamųjų daiktams. Konvojuojamieji į tualetÄ vedami pasikeitimo punktuose tiktai patiems praÅ¡ant, apie tai įraÅ¡oma konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje. Konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ Å¡io reikalavimo buvo laikomasi. Nurodė, kad konvojavimo pagrindas yra konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su užklijuota asmens bylos pažyma, kurioje yra gydytojo (bendruomenės slaugytojo) iÅ¡vada apie konvojuojamojo asmens sveikatos bÅ«klę, nurodant, ar konvojuojamasis gali vykti planiniu konvojumi, jo konvojavimo pobÅ«dis ir režimas.

Sergantys pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiama liga asmenys konvojuojami atskirai nuo kitų konvojuojamųjų. PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamÄ neigiamÄ poveikį savo psichinei ir fizinei sveikatai, konvojaus metu ar iÅ¡ karto po konvojavimo galėjo pateikti skundus žodžiu ir raÅ¡tu konvojaus virÅ¡ininkui ar VieÅ¡ojo saugumo tarnybai, tačiau to nepadarė. VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjo konvojavimÄ vykdė tinkamai pagal Konvojavimo taisyklių nuostatas, todėl nėra bÅ«tinų sÄ lygų atsirasti valstybės deliktinei atsakomybei, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti 3 metų sutrumpintos ieÅ¡kinio senaties institutÄ .Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas I. G. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, atstovas, apie posėdį jiems praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.). Skundas netenkinamas.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nų veiksmų, jį konvojuojant laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 18 d. iki 2013 m. gegužės 17 d., atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nų buvo konvojuotas 19 kartų (b.l. 9-10, 30-35)Atsakovo atstovas praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodęs, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamo konvojavimo jautė nervinę įtampÄ , nepatogumus, dvasinį ir moralinį kankinimÄ , nesaugumo jausmÄ , skaudėdavo galvÄ , jį pykindavo. Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytų galimų pažeidimų pobÅ«dį, jų sukeltas neigiamas pasekmes pareiÅ¡kėjui, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę suvokti, sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų jau pirmojo jo konvojavimo 2012 metų birželio 18 d. metu.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų į VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nus, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su konvojavimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, gauti iÅ¡ VieÅ¡ojo saugumo tarnybos ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ .

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį (nuo 2012 m. birželio 18 d. iki 2013 m. gegužės 17 d.) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismÄ kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 30 d. (b.l. 11), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytÄ laikotarpį pareikÅ¡ti.CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumÄ , nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu, gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ Â (kuriame praÅ¡oma taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senatį), neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, nenurodė ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo priežasčių, nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas ir reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytÄ laikotarpį Å¡iuo pagrindu atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo I. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                         Janina Vitunskienė