2021-06-16 Nr. AB-13060-3-61-3-03790-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-993-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03790-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. G. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir SĮ VASA) 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. SD-2019-05-00397 „Dėl metinės vietinės rinkliavos Vilniaus miesto savivaldybėje“; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. A63-249/19(67088)(3.2.1.-AD24) „Dėl rinkliavos už atliekų tvarkymą ir SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ priimto sprendimo“; 3) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 2 d. skundą (prašymą) atleisti pareiškėją nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir suteikti lengvatą apskaičiuojant vietinės rinkliavos pastoviąją dalį nuo 2018 m. gegužės 1 d.; 4) įpareigoti SĮ VASA iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 19 d. prašymą atleisti pareiškėją nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d.

2. Pareiškėja nurodė, kad atsakovai nevertino pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. komunalinių atliekų tvarkymo paslauga individualiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), faktiškai nebuvo teikiama, nes minėtu laikotarpiu šis adresas nebuvo įtrauktas į SĮ VASA atliekamų išvežimo grafikus ir neegzistavo paslaugų teikimo sąrašuose. Pareiškėja pažymėjo, kad nuo 2019 m. gegužės 1 d. mišrių atliekų tvarkymo paslauga taip pat nebuvo teikiama, nors nuo 2019 m. gegužės minėtas adresas įtrauktas į atliekų surinkimo grafiką (nelegaliai (be pareiškėjos leidimo) buvo patekta į privačią teritoriją ir pastatytas antras atliekų surinkimo konteineris). Tvirtino, kad mišrių komunalinių atliekų surinkimo paslauga pareiškėjos individualaus namo adresu nėra ir negalėjo būti teikiama, nes nėra tokio kiekio ir tokios rūšies atliekų, kokias nustatė Vilniaus miesto savivaldybė. Pareiškėjos namų ūkis generuoja tik iki 0,4 kg antrinių žaliavų per dvi savaites, kurias sudaro rūšiuojamas popierius ir plastikas, išmetamas į netoliese esančius antrinių žaliavų konteinerius. Jei atsiranda maisto atliekų, jos kompostuojamos. Pareiškėja teigė, kad mišrių komunalinių atliekų apskritai neturėjo. Už neegzistuojančias komunalines atliekas ji negalėjo būti priversta mokėti ne tik kintamosios rinkliavos dalies, kuri nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. yra fiksuota ir nekinta, bet ir neproporcingai didelės pastoviosios rinkliavos dalies.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad kitoje gatvės pusėje esančio mažesnio bendrojo ploto individualaus namo pagal tą patį atliekų išvežimo grafiką (du kartus per mėnesį) yra išvežami dideli sukauptų atliekų kiekiai, kurie net nesutelpa į vieną konteinerį (name gyvena keturi suaugę asmenys), tačiau šio namo savininkas turi prievolę mokėti beveik dvigubai mažesnį mokestį nei pareiškėja. Pareiškėjos nuomone, pagal Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo nuostatus jai taikomas itin didelis rinkliavos mokestis savo esme yra ne mokestis už komunalinių atliekų išvežimo paslaugą, o nekilnojamojo turto mokestis, kadangi apmokestinamos ne faktiškai turimos mišrios atliekos (jų kiekis), o pareiškėjos bendrasis nekilnojamojo turto plotas. Pareiškėjos mokamas Nekilnojamojo turto mokestis (135 eurai per metus), žemės mokestis (29 eurai per metus) yra mažesni už Vilniaus miesto savivaldybės jai nustatytą komunalinių atliekų tvarkymo mokestį (rinkliavą) (146 eurai per metus). Be to, pareiškėja nurodė, kad jos finansinė padėtis yra sunki, nes jos pajamas sudaro tik gaunama pensija, tačiau į tai skundžiamuose sprendimuose iš esmės nebuvo atsižvelgta.

4. Teisme 2019 m. gruodžio 9 d. gauti papildomi pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovai nenagrinėjo jos individualios situacijos, netikrino, kad pareiškėja neturi (neturėjo) atliekų, neanalizavo, kad paslauga jai nereikalinga, neįvertino pareiškėjos pajamų dydžio.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

6. Administracija nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą. Nuostatai nustato vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų, atliekų tvarkymą apskaičiavimo ir administravimo principus, rinkliavos mokėtojus, rinkliavos mokėjimo, lengvatų teikimo ir permokų grąžinimo, priemokų išmokėjimo tvarką. Apie nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvedamą vietinę dvinarę rinkliavą buvo informuoti visi Vilniaus miesto nekilnojamojo turto objektų savininkai, siunčiant jiems pirminius mokėjimo pranešimus. Siekiant informuoti savininkus taip pat buvo siunčiamos informacinės skrajutės, Vilniaus miesto savivaldybė ir SĮ VASA informacija dalijosi savo interneto puslapiuose, pastatų informacinėse lentose buvo talpinami informaciniai pranešimai, viešajame transporte buvo rodoma vaizdinė medžiaga / trumpo siužeto filmukai apie įvedamą rinkliavą. Savininkai, neturintys mišrių komunalinių atliekų konteinerio, turėjo galimybę kreiptis į atliekų vežėją arba SĮ VASA dar iki rinkliavos įvedimo. Atsižvelgiant į tai, kad prašymą dėl konteinerio užsakymo SĮ VASA pareiškėja pateikė tik 2019 m. balandžio 16 d., ji nėra atleidžiama nuo pareigos mokėti rinkliavą. Konteineris buvo pastatytas 2019 m. gegužės 6 d., pažymėtas ir sudarytas komunalinių atliekų tvarkymo grafikas (skelbiamas VASA interneto svetainėje www.sivasa.lt).

7. Atsakovas pažymėjo, kad terminas „pagal faktiškai sukauptų atliekų kiekį“ nėra vartojamas nei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir ATĮ), nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ), nei Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, nei Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-445. Šio termino turinys yra atkleidžiamas aiškinant principą „teršėjas moka“ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Direktyva 2006/12/EB dėl atliekų bei ESTT praktika dėl šios direktyvos taikymo, yra konstatavęs, kad ATĮ numatytas principas „teršėjas moka“, kuris į nacionalinę teisės sistemą buvo perkeltas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, bei sąvoka „atliekų turėtojas“, kuri visose valstybėse narėse aiškintina vienodai (Direktyvos 2006/12/EB preambulės 3 p., 1 str. 1 d. c p.), savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, o siejamas su turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi.

Atsakovas pažymėjo, kad nėra galimybės įrodyti, kokiose vietose ir kokiu būdu pareiškėja ar kiti asmenys atsikrato atliekomis, todėl atliekų surinkimo mokestis nėra tiesiogiai susijęs su faktiškai susidarančių atliekų kiekiu. Esant nustatytai rinkliavai už atliekų tvarkymą, nesiejant jos su faktiškai perduodamų tvarkyti atliekų kiekiu, atliekų turėtojai nėra skatinami atsikratyti atliekomis neteisėtais būdais ar kitaip slėpti jų tikruosius kiekius, taip visiškai išvengiant rinkliavos mokėjimo arba mokant mažesnį rinkliavos dydį.

Atsakovas nurodė, kad Nuostatuose nenumatyta galimybė sumažinti rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą pastoviąją dalį, taip pat sumažinti rinkliavą, vertinant sutvarkytų atliekų kiekį ar atsižvelgiant į atliekų turėtojų pajamas. Atsakovas mano, kad pareiškėja, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, turėjo elgtis atsakingai, laiku kreiptis į atliekų vežėją arba SĮ VASA dar iki rinkliavos įvedimo. Atsakovas pažymėjo, kad už laikotarpį 2019 m. gegužės 1 d. – 2020 m. balandžio 30 d. pareiškėja yra atleista nuo kintamosios rinkliavos dalies, kintamoji rinkliavos dalis už šį laikotarpį jai neskaičiuojama.

8. Administracija pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai, kurie buvo patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1450, (toliau – ir Nuostatai) yra priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, ATĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“, Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-445 (toliau – ir Taisyklės), ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, todėl jie yra teisėti ir pagrįsti.

9. Atsakovas SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

10. SĮ VASA pažymėjo, kad pareiškėja valdo nekilnojamojo turto objektą, kuris pagal ATĮ 301 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 17–18 punktus, Nuostatų 3 punktą yra įtrauktas į aplinkos ministro patvirtintą apmokestinamų objektų sąrašą. Pareiškėja laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą / tvarkymą mokėtoju, ji neturi teisės pasirinkti, ar vykdyti pareigą mokėti jai priskaičiuotą vietinę rinkliavą. SĮ VASA pažymėjo, kad pareiškėja per 2018 m. ir 2019 m. nėra sumokėjusi nė vienos rinkliavos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliavos Nuostatose nenumatyta galimybė sumažinti rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą pastoviąją dalį, taip pat sumažinti rinkliavą, vertinant sutvarkytų atliekų kiekį ar atsižvelgiant į atliekų turėtojų pajamas.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjos N. G. skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 16 d. kreipėsi į SĮ VASA (prašymo reg. Nr. GP-2019-10-03962), prašydama atleisti ją nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu su šiuo prašymu buvo pateikti papildomi dokumentai, turintys įrodyti nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu faktą (už 2018 m. gegužės 1 d. – 2019 m. balandžio 30 d. laikotarpį). SĮ VASA 2019 m. birželio 26 d. raštu Nr. SP-2019-10-04118 „Dėl atleidimo nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo“ (toliau – ir 2019 m. birželio 26 d.

Raštas) nurodė, jog, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija), atsižvelgiant į tai, kad buvo viršyta Nuostatų 38.2 punkte nurodyta vandens sunaudojimo norma (jei yra miesto vandentiekis, sunaudotas vandens kiekis per metus neturi viršyti 1 kub. m), nuspręsta skaičiuoti kintamąją vietinės rinkliavos dedamąją nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2019 m. birželio 26 d.

Raštu taip pat buvo prašoma, pasibaigus nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpiui, pateikti dokumentus, įrodančius paslaugos teikimo poreikio nebuvimą / nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą (Nuostatų 38 punktas). Pareiškėja, nesutikdama su 2019 m. birželio 26 d. Raštu, 2019 m. rugpjūčio 19 d. pakartotinai kreipėsi į SĮ VAVA su prašymu „Dėl rinkliavos už neegzistuojančių atliekų tvarkymą panaikinimo“. Atsakydama į šį prašymą, SĮ VAVA šioje administracinėje byloje skundžiamu 2019 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. SD-2019-05-00397 „Dėl metinės vietinės rinkliavos Vilniaus miesto savivaldybėje“ (toliau – ir SĮ VASA raštas, sprendimas) išsamiai išdėstė atsakymus į pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 19 d. prašyme nurodytus klausimus ir pažymėjo, kad mokėjimo pranešimas Nr. 10929228 yra suformuotas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, yra teisingas ir pagrįstas.

Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Administraciją su skundu „Dėl SĮ VASA atsakymo / sprendimo 2019-08-29 Nr. SD-2019-05-00397 į mano 2019-08-19 prašymą“. Administracija šioje byloje skundžiamu 2019 m. spalio 8 d. raštu Nr. A63-249/19(67088)(3.2.1-AD24) „Dėl rinkliavos už atliekų tvarkymą ir SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ priimto sprendimo“ (toliau – ir Administracijos raštas, sprendimas) nurodė, kad SĮ VASA sprendimas neatleisti nuo kintamosios rinkliavos dalies nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. atitinka (nepažeidė) šiuo metu galiojančių Nuostatų reikalavimus.

13. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – individualų namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybėje. Taigi pareiškėja laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja, nepriklausomai nuo sukaupiamo mišrių komunalinių atliekų kiekio. Nors pareiškėja nurodė, kad visas komunalines atliekas išrūšiuoja ir jos namų ūkyje apskritai nesusidaro jokių mišrių komunalinių atliekų, tačiau šie argumentai nepagrįsti įrodymais. Pareiškėja, teigdama, kad ji nesinaudoja esama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema, nurodo, kad ji rūšiuoja atliekas ir jas išmeta į netoliese esančius konteinerius, skirtus rūšiuoti antrines (perdirbamas) žaliavas. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, kiekvienai savivaldybei įstatymais suteikta teisė savarankiškai nuspręsti dėl jos teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimo, nustatyti antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimą, sąvartynų įrengimą ir eksploatavimą, taip pat nuspręsti dėl vietinių rinkliavų nustatymo (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 2, 31 p.). Teismas pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybėje nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiavimas paremtas kiekvieno asmens valdomo nekilnojamojo turto paskirties ir ploto kriterijumi.

14. Teismas sprendė, kad pareiškėja, ginčydama Administracijos ir SĮ VASA priimtus raštus, nesutinka su savivaldybės tarybos pasirinkta ir nustatyta Vilniaus miesto savivaldybėje komunalinių atliekų organizavimo sistema ir vietinės rinkliavos už mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatymu bei apskaičiavimu. Pareiškėja siekia, kad atsakovai atsižvelgtų išskirtinai į jos individualią situaciją. Teismas pabrėžė, kad viešojo administravimo subjektai privalo elgtis teisėtai, o tai reiškia, kad jų veikla turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad atsakovų taikyti teisės aktai, aktualūs pareiškėjos individualiam ginčui, nėra panaikinti ar pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės teisinės galios teisės aktams (pareiškėjos nurodomas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI-2819-815/2019, kuriuo 2018 m. kovo 21 d. redakcijos Nuostatų atitinkami punktai pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, nėra įsiteisėjęs). Skundžiami raštai yra pagrįsti aiškiai ir suprantamai išdėstytu jų priėmimo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu. Teismo vertinimu, pagal esamą reguliavimą, nenumatytas atleidimas nuo pastoviosios rinkliavos dedamosios dalies, todėl skundžiamuose sprendimuose pagrįstai buvo spręsta tik dėl pareiškėjos atleidimo nuo kintamosios rinkliavos dalies.

15. Teismas pažymėjo, kad SĮ VASA 2019 m. birželio 26 d. rašte Nr. SP-2019-10-04118 „Dėl atleidimo nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo“ 1 punkte nusprendė už ginčo nekilnojamąjį turtą skaičiuoti kintamąją vietinės rinkliavos dedamąją nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., 2 punkte nusprendė už ginčo nekilnojamąjį turtą neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Pareiškėja neginčijo sprendimų dalies, kuriais nutarta (pakartotinai išaiškinant) nuo 2019 metų neskaičiuoti kintamosios rinkliavos dedamosios, tačiau nesutiko su sprendimų dalimis, kuriomis ji nebuvo atleista nuo kintamosios rinkliavos dalies už 2018–2019 metus mokėjimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad, pagal Nuostatų 36 punktą, kintamoji rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie SĮ VASA deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip 3 mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip 1 metai), ir pateikia prašymą bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį. Teismas nustatė, kad byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėja būtų teikusi tokį prašymą SĮ VASA. Be to, nebuvo ginčo, kad pareiškėja ginčo nekilnojamuoju turtu naudojasi, jame nuolat gyvena, t. y. ji neatitinka Nuostatuose įtvirtinto atleidimo nuo rinkliavos kintamosios dalies reikalavimų.

16. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad jos pajamos yra labai nedidelės. SĮ VASA 2019 m. rugpjūčio 29 d. rašte nurodė, kad šiuo metu pensininkams, mažas pajamas gaunantiems ir kitoms socialinėms grupėms priklausantiems asmenims lengvatos nėra taikomos. Vadovaujantis Nuostatų 31 punktu (redakcija iki 2020 m. sausio 1 d.), rinkliavos lengvatos gali būti taikomis atitinkamu savivaldybės tarybos sprendimu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, turinčią teisę išimties tvarka nustatyti asmenims lengvatą, ir šis prašymas nebūtų išspręstas. Teismas pažymėjo, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojanti Nuostatų redakcija numato kitokią rinkliavos lengvatų nustatymo tvarką (72–80 p.). Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus.

III. 17. Pareiškėja N. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

18. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas iš esmės. Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymo nagrinėjimas nėra priskirtas SĮ VASA kompetencijai, o lengvata gali būti suteikta tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Tai, kad pareiškėjos prašymo nagrinėjimas nėra priskirtas SĮ VASA kompetencijai, net du kartus pažymėjo ir SĮ VASA. Taigi, teismo sprendimas atmesti pareiškėjos skundą ir palikti galioti SĮ VASA 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą yra neteisėtas, nes teismas palieka galioti SĮ VASA sprendimą, kuris buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalį;

18.2. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į faktinius duomenis. Teismas pakartoja SĮ VASA sprendime, Administracijos atsakyme į pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 2 d. skundą išdėstytą nepagrįstą neatleidimo nuo rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo argumentą – nėra galimybės įrodyti, kad pareiškėja atliekų negeneruoja. Pripažindamas šį argumentą teisingu, teismas nevertina akivaizdaus fakto, kad SĮ VASA nepasinaudojo visais Nuostatuose nurodytais instrumentais, kad įrodytų atliekų buvimo ar nebuvimo faktą, ir pripažįsta teisinga ir pagrįsta, kad savo sprendimuose SĮ VASA rėmėsi ir toliau remiasi tik vieninteliu sunaudoto vandens kiekio kriterijumi. Teismas patvirtina Administracijos išvadą, kad nėra galimybių įrodyti, jog pareiškėja mišrių atliekų negeneruoja, neatsižvelgdamas į tai, jog Administracija šią savo išvadą pagrindė tiesos neatitinkančia informacija. Be to, teismas remiasi Administracijos išvada, kuri yra pagrįsta išankstiniu nusistatymu, jog pareiškėja atliekomis atsikrato neleistinais būdais. Teismas neatsižvelgia į pareiškėjos pateiktus faktus dėl 2018 m. gegužės 1 d. – 2019 m. gegužės 1 d. atliekų surinkimo paslaugos neteikimo, nors Nuostatai aiškiai apibrėžia, kad asmuo turi būti atleistas nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą, jeigu nekilnojamojo turto objektas neturi priskirto konteinerio ir nėra teikiama konteinerio ištuštinimo paslauga. Pareiškėja teigia, kad teismas nevertino papildomos informacijos, kuri rodo, kad SĮ VASA turėjo galimybių pareiškėjos faktines aplinkybes patikrinti ir įsitikinti, kad nėra sąlygų gyventi pareiškėjos name žiemos metu;

18.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, nes yra pagrįstas klaidinančiais ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Pareiškėjos nuomone, tai įrodo jos SĮ VASA, Administracijai ir pirmosios instancijos teismui pateiktų skundai / prašymai ir kiti dokumentai. Pareiškėja teigia, kad ji nesukuria mišrių komunalinių atliekų, už kurių surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą jai yra numatyta prievolė mokėti neproporcingai didelę kintamąją rinkliavos dalį, ji sukuria apie 9 kg antrinių žaliavų, kurias pati nuneša į joms skirtus konteinerius. Pareiškėjos tvirtinimu, ji teismui pateikė rašytinius ir daiktinius įrodymus apie tai, kad iš pareiškėjos individualaus gyvenamojo namo nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. mišrios komunalinės atliekos niekada nebuvo surenkamos, tuo laikotarpiu namo adresas net nebuvo įtrauktas į atliekų išvežimo grafikus, itin mažos pareiškėjos pajamos sąlygoja labai mažą vartojimą, taigi, ir su juo susijusį atliekų generavimą, pareiškėja per mėnesį maistui gali skirti iki 50 Eur; pareiškėja surinktas atliekas rūšiuoja, name gyvena viena ir ne nuolat, visas maisto atliekas kompostuoja;

18.4. SĮ VASA Sprendimas ir Administracijos atsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimams, pažeidžia žmogaus teises. Teismas remiasi SĮ VASA sprendimu, kuris prieštarauja ATĮ 302 straipsnio reikalavimui, kad nustatant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodarą būtų laikomasi proporcingumo principo. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnis teigia, kad atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas. Šis straipsnis suponuoja, kad teršėjas apmoka išlaidas už savo surinktų atliekų tvarkymą. Nors atsakovai pabrėžia, kad nėra galimybės nustatyti, kiek atliekų generuoja pareiškėja, bet net ir be pareiškėjos pateiktų įrodymų apie jos sukaupiamų komunalinių atliekų kiekį teismas 2017 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-3645-968/2017 konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė turi visas galimybes pati surinkti pakankamai tikslius duomenis apie faktinius sukauptų atliekų kiekius. Pirmosios instancijos teismas nekreipia dėmesio į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimą dėl konstitucinės pareigos mokėti mokesčius. Pareiškėjos skundas ir yra pagrįstas būtent tuo, kad, priimdamos sprendimus, SĮ VASA ir Administracija nesilaiko protingumo, teisingumo, proporcingumo, teisinio aiškumo principų. Taigi, palikdamas atsakovų sprendimus galioti, teismas neatsižvelgia į nurodytus Konstitucijos principus, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį.

19. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

20. Administracijos atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas išnagrinėjo teisminio nagrinėjimo metu tiek pareiškėjos, tiek atsakovų pateiktus argumentus ir su procesiniais dokumentais pateiktus dokumentus, kuriais grindžiama Administracijos pozicija nagrinėjamu klausimu;

20.2. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad Nuostatuose nėra numatyta galimybė sumažinti rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą pastoviąją dalį, taip pat sumažinti rinkliavą, vertinant sutvarkytų atliekų kiekį ar atsižvelgiant į atliekų turėtojų pajamas. SĮ VASA atsakymuose pareiškėjai išaiškino tvarką, pagal kurią atliekų turėtojai gali būti atleisti tik nuo rinkliavos kintamosios dalies, priklausomai nuo suvartojamos elektros energijos, vandens kiekio. Administracija sutinka su teismo pozicija dėl vietinių rinkliavų nustatymo ir papildomai pažymi, kad, vadovaujantis ATĮ 302 straipsnio 4 punktu, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais;

20.3. Administracija nurodo, kad visiems pareiškėjams vienodai taiko teisių aktų nuostatas ir įvertina konkrečią situaciją, taip užtikrindama lygiateisiškumo principo laikymąsi, todėl pareiškėjos argumentai dėl išankstinio nusistatymo yra visiškai nepagrįsti. Nurodo, kad Administracijai nebuvo žinomos aplinkybės, kad pareiškėja sukauptas šiukšles pati išrūšiuoja. Teismas, be kita ko, įvertino aplinkybę, jog pareiškėjos pajamos yra labai nedidelės, tačiau pagrįstai vadovavosi SĮ VASA 2019 m. rugpjūčio 29 d. rašte pateikiama informacija, kad šiuo metu pensininkams, mažas pajamas gaunantiems ir kitoms socialinėms grupėms priklausantiems asmenims lengvatos nėra taikomos. Pagal Nuostatų 31 punktu, rinkliavos lengvatos gali būti taikomos atitinkamu savivaldybės tarybos sprendimu. Administracija pažymi, kad Nuostatuose nėra numatyta galimybė sumažinti rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą pastoviąją dalį, taip pat sumažinti rinkliavą, vertinant sutvarkytų atliekų kiekį ar atsižvelgiant į atliekų turėtojų pajamas. Pažymi, kad pati pareiškėja, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, turėjo elgtis atsakingai, kreiptis į atliekų vežėją arba SĮ VASA dar iki rinkliavos įvedimo, o ne po metų, kai jau buvo įvesta vietinė dvinarė rinkliava. Nurodo, kad už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. pareiškėja yra atleista nuo kintamosios dalies;

20.4. Administracija laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

21. Atsakovas SĮ VASA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

22. SĮ VASA atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjos skundo argumentų, juos pakankamai detaliai išanalizavo, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Byla buvo nagrinėjama pareiškėjos skunde suformuluotų reikalavimų ir argumentų ribose, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės neteisėtas;

22.2. Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog yra siekiama, kad atsakovai atsižvelgtų į pareiškėjos individualią situaciją ir nuspręstų kitaip, nei yra nustatyta teisės aktuose, t. y. atleistų pareiškėją nuo pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dalies nesant tam teisėto pagrindo. Pareiškėjos pozicija prieštarauja aktualiam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai. Pažymėjo, kad atsakovas SĮ VASA yra viešojo administravimo subjektas, todėl atsakovo veikla ir priimami sprendimai privalo atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. SĮ VASA sutinka su Administracijos pozicija, pateikta pirmosios instancijos teismui, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama sprendimus, visiems pareiškėjams vienodai taiko teisės aktų nuostatas ir įvertina konkrečią situaciją, taip užtikrindama lygiateisiškumo principo laikymąsi. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovų taikyti teisės aktai, aktualūs pareiškėjos individualiam ginčui, nėra panaikinti ar pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Skundžiami raštai yra pagrįsti aiškiai ir suprantamai išdėstytu jų priėmimo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu. Pagal esamą reguliavimą, nėra numatytas atleidimas nuo pastovios rinkliavos dedamosios dalies, todėl skundžiamuosiuose sprendimuose tai buvo nurodyta pareiškėjai ir spręsta tik dėl atleidimo nuo kintamosios rinkliavos dalies.

22.3. Atsakovo nuomone, vien tai, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuojama vadovaujantis kiekvieno asmens valdomo nekilnojamojo turto paskirties ir ploto kriterijumi, o ne taip, kaip norėtų pareiškėja, nereiškia, kad pareiškėja yra diskriminuojama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu tam tikros savivaldybės teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar asmenys šiuo turtu naudojasi, asmens pripažinimas rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu, savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl SĮ VASA 2019 m. rugpjūčio 29 d. rašto Nr. SD-2019-05-00397 „Dėl metinės vietinės rinkliavos Vilniaus miesto savivaldybėje“ ir Administracijos 2019 m. spalio 8 d. rašto Nr. A63-249/19(67088)(3.2.1-AD24) „Dėl rinkliavos už atliekų tvarkymą ir SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ priimto sprendimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nurodė, kad, apskaičiuojant Vilniaus miesto savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, atsižvelgiama į asmens valdomo nekilnojamojo turto paskirtį ir plotą. Teismas konstatavo, kad atsakovų taikyti teisės aktai aktualūs, nėra panaikinti ar pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės teisinės galios teisės aktams, skundžiami raštai yra pagrįsti aiškiai ir suprantamai išdėstytu jų priėmimo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu. Pagal esamą reguliavimą, nenumatytas atleidimas nuo pastoviosios rinkliavos dedamosios dalies, todėl skundžiamuose sprendimuose tai buvo pagrįstai nurodyta pareiškėjai ir spręsta tik dėl jos atleidimo nuo kintamosios rinkliavos dalies.

25. Pareiškėja su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas iš esmės, teismas neanalizavo visų aplinkybių, netinkamai išaiškino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į tam tikrus faktinius duomenis.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžia padarytas išvadas. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reikėtų vertinti iš naujo, pareiškėja iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu.

28. Pagal bendrą taisyklę, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

29. Byloje nustatyta, jog pareiškėja yra nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė. Pareiškėja siekia būti atleista nuo kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo dėl to, jog ji neturėjo mišrių komunalinių atliekų konteinerio ir komunalinių atliekų tvarkymo paslauga jai nebuvo teikiama. Pareiškėja siekia gauti lengvatą apskaičiuojant vietinės rinkliavos pastoviąją dalį dėl to, jog turi mažas pajamas.

30. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Taigi šioje byloje pagrįstai nustatyta, jog pareiškėja pripažintina atliekų turėtoja ir atitinkamai – vietinės rinkliavos mokėtoja. Atsižvelgiant į tai, teisiškai nereikšmingi pareiškėjos argumentai, jog ji komunalinių atliekų neturėjo, jos nesusidarė ar buvo rūšiuojamos.

31. Ginčo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija).

32. Pagal Nuostatų 20 punktą, rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų. Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus. Nuostatų 22 punktas numato, jog apmokestinimo rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras. Pagal Nuostatų 24 punktą, rinkliava mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą. Pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą (Nuostatų 34 punktas), o kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą, atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas (Nuostatų 35 punktas).

33. Nuostatų 36 punkte nustatyta, kad kintamoji rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį. Pagal Nuostatų 37 punktą, atliekų turėtojai, deklaruodami nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu faktą, taip pat turi patvirtinti raštu, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus perleistos tretiesiems asmenims, nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus gyvenama arba vykdoma ūkinė veikla. Nuostatų 38 punkte įtvirtinta, kad, pasibaigus deklaruotam nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpiui, per 30 kalendorinių dienų tokio nekilnojamojo turto objekto savininkas arba jo įgaliotas asmuo, deklaravęs, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį pateikia Administratoriui šiuos dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamojo turto objektu nesinaudota: 1) elektros tiekėjo išduotą pažymą apie per mėnesį sunaudotą elektros energiją (sunaudota elektros energija neturi viršyti 10 kWh); 2) vandens tiekėjo pažymą apie per metus sunaudotą vandens kiekį (jei yra miesto vandentiekis, sunaudotas vandens kiekis neturi viršyti 1 kub. m); 3) kitus dokumentus, pagrindžiančius paslaugos teikimo poreikio nebuvimą / nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą. Nuostatų 39 punktas reglamentuoja, kad, nepateikus šių dokumentų ar jų kopijų, Administratorius už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį priskaičiuoja kintamąją rinkliavos dalį ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia tokio nekilnojamojo turto objekto savininkui pranešimą apie prievolę sumokėti rinkliavą.

34. Iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog nemokėti kintamosios rinkliavos dalies galima, kai nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys yra deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu (Nuostatų 36 p.), t. y. pateikia prašymą ir dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį.

35. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ar SĮ VASA iki jos 2019 m. balandžio 16 d. prašymo SĮ VASA pateikimo ir informavo, jog nesinaudoja nekilnojamojo turto objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Byloje nustatyta, kad SĮ VASA 2019 m. birželio 26 d. raštu Nr. SP-2019-10-04118 „Dėl atleidimo nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo“ nurodė, jog, vadovaujantis Nuostatais, už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini, Vilniuje, yra nuspręsta skaičiuoti kintamąją vietinės rinkliavos dedamąją nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. (atsižvelgiant į tai, kad buvo viršyta Nuostatų 38.2 punkte nurodyta vandens sunaudojimo norma) ir neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu SĮ VASA raštu, 2019 m. rugpjūčio 19 d. pakartotinai kreipėsi į SĮ VAVA su prašymu „Dėl rinkliavos už neegzistuojančių atliekų tvarkymą panaikinimo“. Atsakydama į šį pareiškėjos prašymą, SĮ VAVA skundžiamame rašte atsakė į pareiškėjos prašyme užduotus klausimus ir pažymėjo, kad mokėjimo pranešimas Nr. 10929228 suformuotas vadovaujantis Nuostatais ir kitais teisės aktais, jis yra teisingas ir pagrįstas. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Administraciją su skundu, į kurį atsakydama Administracija skundžiamame 2019 m. spalio 8 d. rašte Nr. A63-249/19(67088)(3.2.1-AD24) „Dėl rinkliavos už atliekų tvarkymą ir SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ priimto sprendimo“ nurodė, kad SĮ VASA sprendimas neatleisti nuo kintamosios rinkliavos dalies nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. atitinka (nepažeidė) šiuo metu galiojančių Nuostatų reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamais sprendimais teisėtai bei pagrįstai buvo apskaičiuota kintamoji vietinės rinkliavos dalis.

36. Dėl lengvatos, taikomos apskaičiuojant pastoviąją vietinės rinkliavos dalį, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, vadovaujantis Nuostatų 31 punktu, rinkliavos lengvatos gali būti taikomos atitinkamu savivaldybės tarybos sprendimu, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, turinčią teisę išimties tvarka nustatyti asmenims lengvatą, ir šis prašymas nebūtų išspręstas.

37. Pažymėtina, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris juos išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, daugelis šių argumentų yra deklaratyvūs, paremti tik pareiškėjos nuomone ir teisės aktų interpretavimu, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad skundžiami raštai yra pagrįsti aiškiai ir suprantamai išdėstytu jų priėmimo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu.

38. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė