7e52b3af-3b55-4fe5-a283-e041f2ed330c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-16-658/2022 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6, 2.5.19 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. D. (A. D.) skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria netenkintas PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam A.

D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. A. D. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 6 straipsnį ir 234 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnį ir 105 straipsnio 2, 8, 12 punktus, jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su 1/2 turto konfiskavimu.

Nuteistojo apeliacinis ir kasacinis skundai buvo atmesti, nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 1997 m. liepos 17 d.

2. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovas kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ praÅ¡ydamas nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi Å¡is pataisos įstaigos teikimas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pataisos proceso metu dedamų elgesio korekcijos pastangų nepakanka jam paskirtos bausmės rÅ«Å¡iai pakeisti. II. Skundo argumentai bei praÅ¡ymai 3.

Skunde nuteistasis praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį, tenkinti PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimÄ ir pakeisti jam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausmės rÅ«Å¡imi – terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistojo skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 3.1. Priimant skundžiamÄ nutartį buvo tik formaliai įvertinta bausmės rÅ«Å¡ies pakeitimo klausimui spręsti reikÅ¡minga informacija bei nuteistojo jau atliktos bausmės dalis. 3.2.

Teismas neatsižvelgė į nuteistojo praÅ¡ymÄ iÅ¡analizuoti medžiagÄ , susijusiÄ su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kreipimusi į Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo ir perdavimo tirti iÅ¡ naujo, ir nepagrįstai akcentavo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ vertinusios G. N. nuomonę, iÅ¡dėstytÄ pataisos įstaigos teikime. Vertinimo metu buvo nepagrįstai padidintas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, nepaisant to, kad jis PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje dalyvavo visose pozityvaus užimtumo programose, nebuvo baustas drausmine tvarka, užsiima individualia veikla, jam leidžiama dirbti su tokiais įrankiais kaip peiliai, kaltai, pjÅ«klai ir pan.

AnalogiÅ¡kai nuteistasis elgėsi ir atlikdamas bausmę LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kur iÅ¡moko megzti, nerti, drožinėti, įgijo kompiuterinio raÅ¡tingumo žinių, iÅ¡moko groti muzikos instrumentais, buvo ne kartÄ skatintas. 3.3. Žemesnės instancijos teismas taip pat neįvertino to, kad A. D. yra nuteistas tik remiantis priklausomybę turinčio asmens parodymais bei neteisingai iÅ¡ rusų kalbos iÅ¡verstais dviejų liudytojų parodymais. Kadangi nusikalstamų veikų A. D. nepadarė, negali bÅ«ti vertinama ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Jokių kitų nusikalstamų veikų, iÅ¡skyrus 1993 m. bandymÄ duoti kyšį, už kurį buvo nuteistas, jis taip pat nėra įvykdęs, iki įkalinimo mokėsi, dirbo, gyveno su Å¡eima. Dirbdamas kitų asmenų namuose, jokių nusikalstamų veikų nuosavybei ar gyvybei nėra įvykdęs. 3.4. Atlikdamas bausmę, nuteistasis buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kenksmingomis sÄ lygomis, tačiau siekė pozityvaus užimtumo nuo pat jo patalpinimo įkalinimo įstaigoje pradžios, dalyvavo daugelyje visuomeninių, sportinių renginių, užėmė prizines vietas.

Jis drausmine tvarka baustas 40 kartų, tačiau 34 nuobaudos jam buvo skirtos laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio iki 2009 m. vasario mėn. Visi Å¡ie pažeidimai buvo nustatyti nepagrįstai, tai lėmė juos konstatavusių pareigÅ«nų atleidimÄ iÅ¡ pareigų. Tuo tarpu nuteistajam skirtų paskatinimų kiekį teismas nurodė neteisingai, jų A. D. turi ne 5, o mažiausiai 12, paskutinį kartÄ buvo skatintas 2021 m. gruodžio 13 d. Be to, jis dvejus metus dirbo neapmokamÄ darbÄ .

4. Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ bei pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo ar kitų praÅ¡ymų negauta. III. Teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo A. D. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1671 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas šį klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar jis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. Taigi teismas turi įvertinti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, suponuojančius iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis ateityje išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės interesÄ Ä¯ saugiÄ aplinkÄ .

Tai vertindamas, teismas atsižvelgia į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas iÅ¡vadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiÅ¡kų tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Bausmę atliekančio asmens elgesys pataisos proceso metu sudaro pagrindÄ spręsti apie bausmės poveikį ir kartu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ ateityje.

6. Svarstant nuteistajam A. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę klausimÄ , visų pirma pažymėtina, kad jis bausmę atlieka nuo 2017 m. liepos 17 d., taigi ilgiau kaip 20 metų, todėl atitinka formalųjį BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bausmės rÅ«Å¡ies pakeitimo kriterijų, tačiau, kaip minėta, vien Å¡io formalaus pagrindo buvimo nepakanka priimti nuteistojo lÅ«kesčius atitinkantį sprendimÄ ir pakeisti jam paskirtÄ bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.

BÅ«tina įvertinti ir materialiuosius minėtoje baudžiamojo įstatymo normoje įtvirtintus kriterijus, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams, kurie, kaip pagrįstai konstatuojama žemesnės instancijos teismo nutartyje, Å¡iuo metu dar nesudaro pagrindo spręsti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir jis, pakeitus jam skirtÄ bausmę terminuotu laisvės atėmimu, ateityje išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

7. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , visų pirma pažymėtina, kad pataisos įstaigos parengtoje 2021 m. liepos 28 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skiriami tiek statiniai, tiek ir dinaminiai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ sudarantys veiksniai. Dinaminiams veiksniams, kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu pataisos proceso metu turi galimybę pakeisti, priskiriama maža, nestabili A. D. darbo istorija, lėšų valdymo sunkumai. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendyje konstatuota, jog nuteistasis nusikalstamas veikas trijų asmenų gyvybei įvykdė siekdamas turtinės naudos, Å¡i aplinkybė reikÅ¡minga svarstant dėl nuteistojo pažangos pataisos proceso metu.

Analizuojant socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateikiamÄ informacijÄ apie nuteistojo lėšų tvarkymÄ ir pajamas matyti, kad jis pataisos įstaigoje nedirba, yra iÅ¡laikomas artimųjų, kreipiasi dėl socialinių iÅ¡mokų skyrimo. Nors darbinės veiklos, kuri padėtų užsitikrinti stabilų bei legalų pragyvenimo Å¡altinį, nuteistasis bausmės atlikimo metu nevykdė pataisos įstaigoje nesant laisvų darbo vietų, tačiau pastangų padidinti savo galimybes įsidarbinti A. D. taip pat pakankamai nededa.

Turėdamas profesinį iÅ¡silavinimÄ ir tik vienÄ specialybę, pataisos įstaigose nuteistasis nesimokė, naujų profesijų įgyti nesiekė, užsiėmė kÅ«rybine veikla (drožinėjimu, mezgimu, nėrimu ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant nuteistojo aukÅ¡tos motyvacijos siekiant įsidarbinti, jo dedamos pastangos užsitikrinti pragyvenimo Å¡altinį nebuvo efektyviai realizuotos, kas sudaro pagrindÄ spręsti apie nepakankamÄ nuteistojo pažangÄ eliminuojant galimas turtines naujų nusikalstamų veikų darymo paskatas.

8. Be to, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nuteistajam iÅ¡skiriami ir kiti kriminogeniniai veiksniai, susiję su jo žalingu alkoholio vartojimu. Nors nuteistasis priklausomybę Å¡iai psichikÄ veikiančiai medžiagai neigia, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas, alkoholio vartojimas bausmės atlikimo metu sÄ lygojo A. D. pakartotinį bausmės atlikimo vietos tvarkai prieÅ¡taraujantį elgesį. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje akcentuojama, kad nuteistasis dažnai užsiima veikla, skatinančia jo nusikalstamumÄ , jam bÅ«dingas pavojingas, rizikingas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu bei smurtinis elgesys jo pavartojus.

Atsižvelgiant į tai, kad antrÄ jį nusikaltimÄ dviejų žmonių gyvybei, už kurio padarymÄ nuteistasis Å¡iuo metu atlieka bausmę, jis įvykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, aptariamas dinaminis kriminogeninis veiksnys vertinamas itin neigiamai ir sudaro pagrindÄ abejoti, jog jau Å¡iuo metu pakeitus nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Å¡velnesne bausmės rÅ«Å¡imi, tolesniam jo elgesiui neturės įtakos žalingas alkoholio vartojimas. Nuteistajam neigiant priklausomybę alkoholiui, vis dėlto matyti, kad jis iki 2006 m. bausmės atlikimo metu buvo sistemingai baudžiamas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimÄ , taip pat dar 2019 m. gegužės 27 d. dėl to buvo svarstytas drausmės komisijoje.

Nors svarstymo metu buvo priimtas sprendimas jam neskirti drausminės nuobaudos, tačiau iki Å¡iol tolerantiÅ¡kÄ nuteistojo požiÅ«rį į alkoholio vartojimÄ pataisos įstaigoje patvirtina taip pat ir tai, kad jo gyvenamojoje patalpoje buvo ne kartÄ rasta alkoholinių gėrimų bei jų surogatų. Paties nuteistojo teigimu, alkoholinių gėrimų vartojimas pataisos įstaigoje nėra problema, o kasdienybės praskaidrinimas, jis buvo nutaręs sau leisti bent kartÄ per metus jų pasigaminti. Tai rodo ne tik nepakankamus nuteistojo elgesio pokyčius eliminuojant jo teisei prieÅ¡ingo elgesio rizikÄ , susijusiÄ su žalingu alkoholio vartojimu, tačiau ir sudaro pagrindÄ spręsti, kad nuteistasis iki Å¡iol pataisos įstaigoje numatytÄ tvarkÄ bei priežiÅ«rÄ vertina su iÅ¡lygomis ir negeba laikytis visiems nustatyto bendro režimo, kÄ pagrįstai akcentavo ir žemesnės instancijos teismas.

9. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje atkreipiamas dėmesys ir į nepakankamus nuteistojo emocijų bei streso valdymo įgÅ«džius, taip pat stebimas jo pernelyg geras, nepagrįstas savęs vaizdas, agresyvus bei kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti probleminių sričių bei problemų sprendimo įgÅ«džių neturėjimas, nelankstus mÄ stymas, empatijos stoka, elgesio pasekmių neįvertinimas, diskriminacinės nuostatos, kurios, kaip matyti iÅ¡ iÅ¡vados turinio, iÅ¡reiÅ¡kiamos ir į tam tikras socialines grupes nukreiptomis frazėmis, susijusiomis su gyvybės atėmimu kankinant, ir kt.

Pagrindžiant kriminogeninių veiksnių, susijusių su nuteistojo emocine gerove, mÄ stymu bei elgesiu, egzistavimÄ , socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad A. D. siekia save pateikti palankiau, sudaryti įspÅ«dį, tačiau jo turimas savivaizdis neatitinka elgesio laisvės atėmimo vietoje, kadangi nuteistasis yra konfliktavęs su pareigÅ«nais, o Å¡iuo metu stebima netiesioginė, pasyvi agresija įstaigos darbuotojų atžvilgiu (bandymas paÅ¡iepti, sumenkinti), kitų žmonių kaltinimas dėl savo nesėkmių.

Å ios aplinkybės stebimos ir susipažinus su nuteistojo skundu, kuriame jis, nesutikdamas su jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, jį atlikusios specialistės iÅ¡vadas apibÅ«dina įžeidžiančio pobÅ«džio sÄ vokomis. Bausmės atlikimo metu stebėtas ne vienas atvejis, kai nuteistasis, praradęs savitvardÄ , elgėsi pykčio įtakojamas, keturis kartus atliko agresyvius veiksmus pareigÅ«nų atžvilgiu, o iÅ¡ linkusių užpulti įskaitos buvo iÅ¡brauktas tik 2011 metais, tai yra atlikęs keturiolika metų laisvės atėmimo bausmės, kas sudaro pagrindÄ spręsti, kad nuteistojo elgesys didelę dalį bausmės atlikimo laiko Å¡iuo aspektu nebuvo koreguojamas teigiama linkme.

Tai, kad agresyvaus elgesio rizika iÅ¡lieka iki Å¡iol, patvirtino ir pats nuteistasis pokalbio su socialinio tyrimo iÅ¡vados rengėja metu, teigdamas, kad pajutęs neteisybę, provokuojamas, jis gali pasielgti spontaniÅ¡kai, agresyviai, panaudoti fizinę jėgÄ . Dar 2015 m. nuteistojo asmens byloje pažymima apie psichologinės tarnybos iÅ¡vadoje akcentuotÄ vidutinę pakartotinio smurtinio elgesio rizikÄ , teigiama, kad esant alkoholio vartojimo problemoms, grįžus į ankstesnę aplinkÄ , neturint asmeninės paramos, destruktyvaus ir smurtinio elgesio rizika gali bÅ«ti aukÅ¡ta.

Nepaisant to, nuteistojo savęs vertinimas nėra kritiÅ¡kas, jis įžvelgia tik asmenines neigiamas bausmės atlikimo pasekmes, o savo atsakomybę už teisei prieÅ¡ingus veiksmus minimizuoja. Tai, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, sudaro pagrindÄ spręsti, kad nuteistojo lankytos pozityvaus užimtumo bei resocializacijos programos, kÅ«rybinė, sporto veikla bei dalyvavimas visuomeniniuose renginiuose reikÅ¡mingo teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui bei mÄ stymui nepadarė. Nors socialinio tyrimo iÅ¡vadoje teigiama, kad Å¡iuo metu nuteistasis deda pastangas ir aptariamų veiksnių poveikis jo elgesiui iÅ¡reikÅ¡tas kiek mažiau, tačiau tai vis dar nesudaro pagrindo spręsti apie galimybę nuteistajam skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

10. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai atitinka vidutinį rizikos lygį ir jis reikÅ¡mingai skiriasi nuo ankstesniojo 2018 m. atlikto vertinimo metu nustatytu rezultatų, stebint jo padidėjimÄ . Žemesnės instancijos teismo posėdyje apklausta vertinimÄ atlikusi specialistė paaiÅ¡kino, kad tokį pokytį lėmė ne nuteistojo elgesys, o vertintojų akcentuotų nuteistÄ jį charakterizuojančių aspektų skirtumai. Dėl Å¡ios priežasties pagrindo vertinti A. D. elgesio pokytį ir dinamikÄ nuo paskutinio vertinimo Å¡iuo metu galimybės nėra.

Tačiau jau aptarti nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai veiksniai, juos vertinant ryÅ¡ium su aplinkybe, kad iki Å¡iol nuteistasis savo kaltės dėl nusikaltimų įvykdymo nepripažįsta bei teigia esantis nekaltas, neapibÅ«dina jo elgesio kryptingumo teigiama linkme. Kaip nurodyta socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, asmeniui neprisiimant atsakomybės už savo destruktyvius veiksmus, resocializacijos procesas gali tapti sunkesnis. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmeniui negebant įsisÄ moninti neigiamų savo teisei prieÅ¡ingų veiksmų pasekmių aplinkiniams, visuomenei, tokiu bÅ«du užkertamas kelias taikyti tikslingÄ intervencinį jo elgesio korekcijos planÄ , siekiant valdyti kriminogeninius veiksnius ir smurto rizikÄ , o jau aptarti nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai neleidžia manyti, jog jo elgesio pokytis Å¡ioje A.

D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra pakankamas tenkinti praÅ¡ymÄ dėl jam paskirtos bausmės pakeitimo Å¡velnesne. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui, kurių vertinamu atveju nepakanka bausmės rÅ«Å¡iai pakeisti.

Å iuo atveju, kai nuteistajam nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (72 balai), o dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ didinančių svertinių taÅ¡kų kiekis itin reikÅ¡mingas – 52 balai, kuriuos nuteistasis, siekdamas Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmės, savo kryptingu elgesiu turi siekti sumažinti, Å¡ių aplinkybių visuma neleidžia pagrįstai manyti, jog jo elgesio korekcija jau yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimui Å¡velnesne.

11. Nors skunde ginčijamas nuteistojo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kvestionuojant vertintojos kompetencijÄ jį atlikti bei remiantis anksčiau nuteistajam nustatytu rizikos balų kiekiu, tačiau Å¡ios aplinkybės apygardos teismo buvo tiriamos itin kruopščiai, ir teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su padarytomis iÅ¡vadomis. Žemesnės instancijos teisme apklausta vertinimÄ atlikusi specialistė argumentuotai paaiÅ¡kino rizikos balų pokytį bei nurodė objektyvias jį nulėmusias aplinkybes, jog vertinimas atliktas patobulinta vertinimo sistema, pasikeitus vertinimų atlikimo tvarkai, iÅ¡samiau atsižvelgiant į nuteistÄ jį bei jo elgesį pataisos proceso metu apibÅ«dinančius veiksnius. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad skundžiamoje nutartyje, remiantis minėtos specialistės atliktu vertinimu, A. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo pagrįstai įvertinta kaip vidutinė.

12. Be to, nuteistojo polinkį nepaisyti visuomenėje nustatytos tvarkos bei elgesio normų pagrindžia ir tai, kad pataisos proceso metu jis 43 kartus buvo baustas drausmine tvarka, be kita ko, ir už itin šiurkščius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Todėl teisinga yra apygardos teismo išvada, kad nors šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo.

IÅ¡dėstytos aplinkybės rodo nuteistojo netinkamÄ požiÅ«rį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymÄ si, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį. Nors vien nuobaudų paskyrimo faktas nėra kliÅ«tis taikyti BPK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau įvertinus pažeidimų kiekį, jų turinį ir santykinai trumpesnį laikÄ , kuomet nuteistasis pažeidimų nedaro (paskutinė nuobauda nuteistajam skirta 2013 m., jau atlikus daugiau kaip 16 metų laisvės atėmimo bausmės), Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamÄ nuteistojo pažangÄ pataisos proceso metu.

Vertinant nuteistojo turimų nuobaudų ir paskatinimų santykį (bylos duomenimis, skatintas 5 kartus, tačiau, nuteistojo teigimu, skatintas ir 2021 m. gruodžio 13 d.), jis leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo pastangos elgesio korekcijai iÅ¡imtinai teigiama linkme vis dar yra menkos, todėl Å¡iuo metu tenkinti praÅ¡ymÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausme vis dar bÅ«tų per anksti. Be to, pažymėtina, kad nors nuteistasis pateiktame skunde neigia jam skirtų drausminių nuobaudų kiekį, teigdamas, kad 34 nuobaudos, skirtos iki 2009 metų, jam buvo panaikintos, o skatintas jis buvo bent 12 kartų, tačiau byloje nėra jokių tokius jo argumentus patvirtinančių duomenų.

Tuo tarpu nuteistojo nurodomo dar vieno paskatinimo, gauto jau po skundžiamos nutarties priėmimo, faktas iš esmės nekeičia santykinio nuteistojo turimų nuobaudų bei paskatinimų vertinimo.

13. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad A. D. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Å¡velninti, pakeičiant jÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagrindo nėra. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra akivaizdi, o jÄ lėmė iÅ¡imtinai su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių (artimų socialinių ryÅ¡ių palaikymas, kÅ«rybinės veiklos, nemokamų darbų atlikimas ir dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse), kaip ir jo pateikiamų retrospektyvių duomenų apie iki bausmės atlikimo vykdytÄ darbo veiklÄ , nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad tolesnis A.

D. bausmės atlikimas jau yra galimas Å¡velnesnėmis sÄ lygomis, t. y. pakeitus jam skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

14. Pažymėtina, kad nuteistasis skunde akcentuoja ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kreipimÄ si į Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, tačiau Å¡i aplinkybė, esant nepanaikintam, įsiteisėjusiam bei vykdomam Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiui, įtakos svarstant klausimÄ dėl paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies pakeitimo neturi. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. D. (A. D.) skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį. Å i nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Albinas Bielskis Nerijus Meilutis Regina Pocienė