7e524ed1-014c-46cb-a11c-e29639ce9136 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr            Civilinė byla Nr. 2A-2804-553/2014 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-1963-2013-5              Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1, 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2014 m. gruodžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Liudos Uckienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) G.

U. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. M. ieÅ¡kinį atsakovui G. U., dalyvaujant valstybės institucijai iÅ¡vadai duoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui bei trečiam asmeniui ieÅ¡kovės pusėje V. M., dėl tėvystės nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,                                        n u s t a t ė:

Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. M. 2013-06-10 ieÅ¡kiniu prašė pripažinti atsakovÄ G. U. dukros V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu; priteisti iÅ¡ atsakovo vaiko iÅ¡laikymui po 500 Lt periodinių iÅ¡mokų į mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki jos pilnametystės; priteisti 14 400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo už trejus metus ir nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas, sužinojęs apie jos nėštumÄ , nutraukė visus santykius, gimus dukrai tėvystės nepripažino, prie iÅ¡laikymo neprisidėjo.

IeÅ¡kovės teigimu, kreiptis į teismÄ ji neturėjo galimybės, nes vylėsi, kad atsakovas atsiras, vėliau jo ieÅ¡kojo, bet nerado, nežinojo gyvenamosios vietos. Dukros auklėjimu ir iÅ¡laikymu rÅ«pinasi ji viena, gyvena ir iÅ¡laiko dukterį iÅ¡ socialinės paÅ¡alpos ir iÅ¡mokų vaikams. Viso per mėnesį gauna 825 Lt. IeÅ¡kovė nurodė, kad su dukromis gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, dar iÅ¡laiko trylikametę dukterį V. Å . ir mažametę N. M.. Pati ieÅ¡kovė niekur nedirba, nes augina mažametį vaikÄ , dukros N. M. tėvystės klausimas Å¡iuo metu sprendžiamas administracine tvarka, o dukterį V.

Å . padeda iÅ¡laikyti jos tėvas P. Å ..Atsakovas G. U. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepilnametės V. M. interesais, nes viena svarbiausių vaiko teisių yra teisė žinoti savo kilmę, ieÅ¡kovės M. M. reikalavimas dėl iÅ¡laikymo V. yra siejamas su bÅ«tinais, minimaliais jos poreikiais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieÅ¡taravo, kad nepilnametės V.

M. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina M. M.. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-15 sprendimu ieÅ¡kovės M. M. ieÅ¡kinį patenkino: nustatė, kad G. U. V. M. tėvas, o V. M. - G. U. dukra; V. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina M. M. jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iÅ¡ atsakovo G. U. nepilnametės dukros V. M. iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį po 500 Lt nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, tai yra 2013-06-10, iki dukters pilnametystės; priteisti iÅ¡ atsakovo G.

U., nepilnametės dukros V. M. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už tris metus -14400 Lt; nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė ieÅ¡kovę M. M., priteisė iÅ¡ atsakovo G. U. į valstybės pajamas 781 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 1723,32 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo teismas nutarė vykdyti skubiai.Teismas sprendimÄ dėl tėvystės nustatymo motyvavo tuo, kad atlikta genominė ekspertizė patvirtino, jog G.

U. yra V. M. tėvas su 99,99999 tikimybe. Nepilnametės gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina nustatė, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė V. visada gyveno kartu su motina, kad mergaitė iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su motina, nesant Å¡alių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pritariant vaiko teisių apsaugos institucijai. Teismas sprendimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo dukros V. iÅ¡laikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis grindė nustatytomis aplinkybėmis apie tėvų turtinę padėtį, iÅ¡laikytinius bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , jog, sprendžiant iÅ¡laikymo priteisimo klausimÄ , teismui orientaciniu kriterijumi gali bÅ«ti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ , kuri nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt per mėnesį.

Vadovaudamasis Å¡ias kriterijai bei CK 3.200 straipsniu teismas priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus (po 400 Lt/mėn.) – 14 400 Lt. Apeliacinio skundo bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai Apeliantas G. U. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-15 sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir sumažinti priteistÄ nepilnametei dukrai V. M. iki 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-15 sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo už trejus metus (14 400 Lt) priteisimo; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-15 sprendimÄ dalyje dėl 781 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 1 723,32 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo į valstybės pajamas; priteisti apeliantui patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės M.

M.. Apeliantas nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu jis nesutinka iÅ¡ dalies, t. y. dėl iÅ¡laikymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Apeliantas, sutikdamas, kad turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametę dukrÄ , teigia, kad ir ieÅ¡kovė turi pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo dukrÄ , o priteisto iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. EsÄ pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, siekia 2 500 Lt, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis kiekvienÄ mėnesį savo mamai L.

U. duoda po 400 Lt bÅ«tinoms pragyvenimo iÅ¡laidoms. Be to, netrukus planuoja daryti namo, kuriame gyvena mama, renovacijÄ , todėl turės pareigÄ duoti jai daugiau piniginių lėšų. Nurodė, kad jis taip pat turi iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , nes gyvena su sugyventine A. P. ir nepilnamečiu sÅ«numi K. P., todėl priteista iÅ¡laikymo suma jį įklampins į beviltiÅ¡kÄ padėtį. NesutikimÄ su priteistu iÅ¡laikymo įsiskolinimu apeliantas dar motyvavo ir tuo, kad 1997 metais jis ne vienÄ kartÄ buvo nuėjęs pas V.

M., tačiau ji sakė, kad vaikas yra ne jo ir nereiÅ¡kė jokių pretenzijų. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovė, prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ , turėjo tinkamai informuoti jį apie savo reikalavimus ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti įsiskolinimo uždelsimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl nei įsiskolinimas, nei bylinėjimosi iÅ¡laidos neturi bÅ«ti priteistos.IeÅ¡kovė M. M. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovo G. U. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai V. M. po 500 Lt periodinių iÅ¡mokų į mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki jos pilnametystės, 14 400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus bei bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apelianto G. U. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009).Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius.Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vieno iÅ¡ tėvų gyvenamojo bÅ«sto suteikimo faktas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių taikant CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ proporcingumo principÄ , nustatantį, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2004).

Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iÅ¡ tėvų lieka vaikas ir jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu.Apeliantas, neneigia savo pareigos iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ V. M. ir nesutinka tik su priteisto iÅ¡laikymo dydžiu, apeliaciniu skundu patvirtindamas, kad jam yra žinomi priteisiamo iÅ¡laikymo dydžio nustatymo kriterijai ir suformuota teismų praktika. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ nepilnametei atsakovo dukrai, orientaciniu kriterijumi pagal suformuotÄ teismų praktikÄ laikė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , jog vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ (MMA), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, bylų kategorija 72.2, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).

Tačiau teismas kartu vertino ir visas kitas iÅ¡laikymo dydžiui nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes: abiejų nepilnametės tėvų turtinę padėtį – ieÅ¡kovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute, atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu yra registruotas tik automobilis, gaunamas pajamas – ieÅ¡kovė gauna 825,55 Lt dydžio socialinę paÅ¡alpÄ , atsakovas – 2 500 Lt siekiantį darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, ieÅ¡kovė turi tris iÅ¡laikymo reikalaujančius nepilnamečius vaikus, atsakovas kitų nepilnamečių vaikų neturi, atsakovė Å¡iuo metu niekur nedirba, nes augina mažametę dukrÄ , atsakovas yra sveikas, darbingas ir turintis profesijÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo motyvus ir byloje esančius įrodymus, vertina, kad iÅ¡ atsakovo nepilnametei dukrai priteistas iÅ¡laikymo dydis buvo nustatytas pagrįstai. Teismas nepilnametės tėvų turtinę padėtį įvertino, atsižvelgdamas į nustatytų bei įrodymais pagrįstų faktinių aplinkybių visumÄ , ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas G. U. gali nepilnametės dukros Valerijos iÅ¡laikymui skirti 500 Lt sumÄ kas mėnesį iki jos pilnametystės, o už įsiskolinimo laikotarpį privalo sumokėti 14 400 Lt (400 Lt/mėn.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kad V. M. yra gimusi (duomenys neskelbtini), sprendžia, kad priteisto iÅ¡laikymo dydis nepažeidžia nepilnametės poreikių ir atsakovo turtinės padėties proporcijos. Priteistas iÅ¡laikymas yra pakankamas užtikrinti tik pačius bÅ«tiniausius nepilnametės poreikius, nes mergaitės motina neturi objektyvių galimybių lygiaverčiai prisidėti prie dukros iÅ¡laikymo, tačiau tokiÄ pareigÄ vykdė ir vykdo, suteikdama jai gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . IÅ¡laikymo įsiskolinimas yra priteistas griežtai laikantis CK 3.200 straipsnio nuostatų, ribojančių priteisiamo iÅ¡laikymo dydį trejų metų iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos terminu.

Spręsti, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiavo ir sÄ moningai vengė nustatyti dukros tėvystę, nėra pagrindo.Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apelianto G. U. apeliacinio skundo motyvus, kad jis turi nepilnametį sÅ«nų K. P., nes į bylÄ nėra pateiktų įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, o iÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įraÅ¡o nustatyta, kad nagrinėjant ginÄÄ iÅ¡ esmės atsakovas pripažino, jog daugiau nepilnamečių iÅ¡laikytinių neturi, tik padeda kartu gyvenančiai moteriai iÅ¡laikyti jos sÅ«nų.

Apelianto skundo motyvai, kad jis materialiai remia savo motinÄ ir ketina prisidėti prie jos gyvenamojo bÅ«sto remonto, neÅ¡alina atsakovo pareigos iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ ir neįtakoja jos iÅ¡laikymui priteistinos sumos dydžio. Atsakovas, įvertinęs savo finansines galimybes, turi teisę nuspręsti, kokiÄ finansinę paramÄ laisva valia jis gali suteikti artimiesiems. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovo pensinio amžiaus mama yra jo iÅ¡laikytinė ir kad atsakovas privalo teikti bei realiai teikia jai materialinę pagalbÄ .

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ginčo nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu atsakovas sutiko, kad iÅ¡ jo nepilnametės dukros iÅ¡laikymui bÅ«tų priteistas 500 Lt/mėn. iÅ¡laikymas.CPK 96 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė buvo atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, ieÅ¡kinį patenkinus visa apimtimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi iÅ¡laidas į valstybės pajamas priteisė iÅ¡ atsakovo.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus iÅ¡dėstytus motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė : Apelianto G. U. apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                              Aldona Tilindienė                                                                               Loreta Lipnickienė                                                                               Liuda Uckienė