7e4b897a-d020-4022-bfff-defa7d8d2fcb · Å iaulių apygardos teismas

                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-477-519/2014                           Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01199-2013-3                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 2.4.2; 1.2.26.2 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 4 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Gražvydo PoÅ¡kaus,teisėjų Boleslovo Kalainio, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,nuteistojo T. K. gynėjui advokatui Sauliui Alysui,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir jam skirta 20 MGL (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų) dydžio bauda.

Nuosprendžiu iÅ¡ T. K. priteista Å iaulių valstybinei ligonių kasai 104,04 Lt (vienas Å¡imtas keturi litai 4 ct) turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajam D. T. iÅ¡ T. K. priteista 800 Lt (aÅ¡tuoni Å¡imtai litų) turtinės žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , kolegija nustatė   n u s t a t ė: T. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 27 d. apie 04.00 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) namu, tyčia, įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, mesdamas Å¡aligatvio plytelės betoninę nuolauÅ¾Ä nukentėjusiajam D.

T. į veidÄ , tuo padarydamas sužalojimus: muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, kraujosruvÄ apatinės lÅ«pos gleivinėje, virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės 1 ir 2 danties dalies vainiko lūžius, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis T. K. praÅ¡o panaikinti jo atžvilgiu priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Skunde nurodo, kad nuosprendyje padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių aplinkybių, teismas netinkamai įvertino įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos, iÅ¡ esmės rėmėsi tik kaltinančiais duomenimis. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, jog nukentėjusiojo D. T. tyčia nežalojo, todėl ir vieÅ¡osios tvarkos nesutrikdė. IÅ¡dėstydamas įvykio aplinkybes tvirtina, kad eidamas matė nuo G. gatvės pusės link jų bėgančius D. T. ir L. A., D. T. spyrė L.

P. į Å¡onÄ , o L. P. tada papurÅ¡kė pastarajam aÅ¡arinėmis dujomis ir D. T. nubėgo link gatvės. Nuteistojo teigimu, jis pribėgo prie D. T. ir liepė trauktis nuo gatvės, kad jo nesuvažinėtų automobilis, D. T. veidas nebuvo kruvinas, veidÄ jis buvo uždengęs rankomis, tuo pat metu matė, kaip L. P. ritosi ant žemės su L. A., o netrukus į įvykio vietÄ grasindamas peiliu atbėgo jaunuolis, todėl visi ir iÅ¡silakstė. Nurodo, kad jo duotus parodymus teisme patvirtino liudytojai H. K., M.

K., L. P., G. P., jie nematė, kad jis su nukentėjusiuoju būtų konfliktavęs ar mušęsis, taip pat patvirtino, kad buvo atbėgęs nepažįstamas jaunuolis su peiliu. Teigia, kad ir liudytojai M. K., S. L., R. Z. teisme parodė, kad D. T. sužalojimo momento nematė, tačiau ir nematė, jog jis (nuteistasis) būtų smurtavęs prieš jį. Nurodo, kad liudytojas L. A. paaiškino, kad matė D. T. su kažkuo besimušančiu, tačiau jo - T. K. įvykio vietoje konflikto metu nebepastebėjo.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nuosprendyje netiksliai cituojami Å¡io liudytojo parodymai, nes teismo posėdžio metu L. A. parodė, kad įvykio naktį nukentėjusysis nesakė, kas į jį metė plytgalį. T. K. teigia, kad nei vienas liudytojas nenurodė, jog jis metė plytgalį į D. T., taip pat nenurodė, kad jis bÅ«tų mušęsis su D. T., nukentėjusysis tÄ patį įvykio vakarÄ jo nekaltino dėl sumuÅ¡imo. Skunde nuteistasis tvirtina, kad vienintelis nukentėjusysis D. T. nurodė, kad jis (nuteistasis) iÅ¡ artimo atstumo metė į jį plytÄ ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ , tačiau,T.

K. teigimu, nukentėjusiojo parodymai atmestini kaip prieÅ¡taringi ir neatitinkantys bylos medžiagÄ . T. K. tvirtinimu, jis neturėjo jokio tikslo žaloti D. T., jie buvo pažįstami, bendravo, kartu Å¡ventė Å¡ventes, įvykio naktį nebuvo susipykę ir D. T. teisme pripažino, kad nebuvo priežasties muÅ¡tis. Pabrėžia, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, kas galėjo turėti įtakos įvykio aplinkybių netinkamam suvokimui ir prieÅ¡ sužalojimÄ jam į akis buvo papurkÅ¡ta dujų, kas ypač pablogino regėjimÄ .

T. K. tvirtina, kad D. T. parodymai prieÅ¡tarauja daugumos liudytojų parodymams, kad nukentėjusysis pats užsipuolė L. P. pirmas spirdamas jam iÅ¡ kojos, o L. P. gindamasis papurÅ¡kė dujų jam į veidÄ , tačiau Å¡io fakto D. T. nenurodė. Nurodo, kad nukentėjusiojo agresyvumÄ patvirtino ir kiti liudytojai, D. T. artimesni draugai, kurie patvirtino, kad D. T. norėjo aiÅ¡kintis su L. P., nes jam nepatiko, jog pastarasis mėgino naktį jį raminti. Nuteistojo tvirtinimu, nukentėjusiojo parodymai neatitinka ir tų aplinkybių, t.y. kÄ jis darė, kai jam buvo papurkÅ¡ta dujų, be to pažymi, kad įvykio vietos apžiÅ«ros, daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota Å¡aligatvio plytelės betoninė nuolauža, tuo tarpu nukentėjusysis tvirtina, kad jis buvo sužalotas iÅ¡ plytos.

Vadovaudamasis teismų praktika, nuteistasis tvirtina, kad asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali bÅ«ti grindžiama tikėtinais ar abejones keliančiais duomenimis. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo T. K. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistojo T. K. skundas atmestinas Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo T. K. apeliacinio skundo, jis nesutinka su apylinkės teismo juridine jo veiksmų kvalifikacija. Kolegijos nuomone, teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . VieÅ¡Ä ja vieta teismų praktikoje pripažįstama tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Net ir tada, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, pademonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis D. T. buvo sužalotas prie daugiabučio namo (7-8 b. l.), t.y. vietoje, į kuriÄ bet kuriuo metu gali patekti kiti asmenys, o triukÅ¡mÄ galėjo girdėti daugiabučio namo gyventojai, todėl pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog nusikalstama veika buvo padaryta vieÅ¡oje vietoje.

Apylinkės teismas padarė teisingas iÅ¡vadas nuteistojo veiksmÄ smÅ«giuojant nukentėjusiajam į veidÄ Å¡aligatvio plytelės betonine nuolauža įvertindamas, kaip įžūlų elgesį, nepagarbos demonstravimÄ aplinkiniams, visuomenės ir rimties sutrikdymÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų ir nukentėjusioj D. T. sužalojimÄ . Teismų praktikoje chuliganiÅ¡komis paskatomis laikomi veiksmai, kai veika padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

IÅ¡ nukentėjusiojo D. T. nuoseklių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, matyti, kad jam smÅ«gį T. K. iÅ¡ betoninės plytelės nuolaužos į veidÄ sudavė po to, kai jis norėjo iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius L. A. ir L. P.. Nukentėjusiojo teigimu, jis su T. K. įvykio metu nekonfliktavo, pradžioje manė, kad dujas į jį papurÅ¡kė bÅ«tent T. K., o iÅ¡ betoninės nuolaužos gavo praėjus kokioms 4-5 minutėms po dujų papurÅ¡kimo, kai bandė iÅ¡skirti abu Lukus, matė, kad plytelės nuolauÅ¾Ä metė bÅ«tent T.

K., tarp jų buvo nedidelis atstumas. Nuo smÅ«gio buvo nuskelti du dantys ir sužalota lÅ«pa, kÄ patvirtino ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 897/13(04), kurioje nurodyta, kad                    D. T. padaryti muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje, kraujosruva apatinės lÅ«pos gleivinėje, virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės 1 ir 2 danties dalies vainiko lūžiai.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo parodymai apie tai, jog jį sužalojo bÅ«tent T. K., buvo nuoseklÅ«s viso bylos nagrinėjimo metu ir tai paneigiančių duomenų byloje nėra (11-12, 14-15, 19, 46, 143 b. l.). Ir nors liudytojais teisme apklausti G. P., M. K., H. K., M. K., L. P. tvirtino, jog nematė, kaip T. K. betoninės plytelės nuolauža sužalojo D. T. veidÄ , tačiau iÅ¡ jų parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sužalojimai D. T. buvo padaryti bÅ«tent nustatyto įvykio metu, nes iki įvykio D.

T. buvo sveikas. Be to, kaip matyti iÅ¡ liudytojo G. P. parodymų teisme, jam D. T. pasakojo, kad jį su plyta sužalojo bÅ«tent           T. K. (143 -144 b. l.). Taip pat iÅ¡ raÅ¡ytinės bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis D. T. policijos pareigÅ«nams iÅ¡ kart po įvykio nurodė, kad jį, smÅ«giuodamas su plytos nuolauža, sužalojo T. K. (3, 39, 40, 41 b. l.). Kolegija, įvertinusi visus aukščiau aptartus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog duomenų, kurie leistų pagristai manyti, kad D.

T. meluoja ir jį sužalojo kitas asmuo ir D. T. nepagrįstai siekia apkaltinti T. K., byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, jog T. K. pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., todėl apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nukentėjusiojo parodymams suteikė prioritetinę reikÅ¡mę ir jų pagrindu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, o kitus įrodymus nemotyvuotai atmetė.

Kolegija pažymi, kad Å¡ie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai.

Kaip minėta aukščiau, nuteistojo T. K. kaltė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu buvo įrodyta ne pavieniais įrodymais, tačiau byloje surinktų įrodymu visuma. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų ir, atsižvelgęs į tai, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , tenkinti nuteistojo T. K. apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : nuteistojo T. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                     Gražvydas PoÅ¡kus Teisėjai                                                                  Boleslovas Kalainis                                                                  Bronius Zalaga