7e4ab50b-993f-4ca5-bce4-a9f44edfef2b · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Algerdas Urbšys                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-390-175/2015;Teisėja Laima Lubauskienė                                         Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00324-2011-1                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                      2.4.; 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Čitavičiūtei, nuteistajam P. J., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nuteistajam P. J., jo gynėjui advokatui Viliui Masiuliui, nukentėjusiojo V.

V. atstovui advokatui Antanui Pliaugai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų P. J. ir P. J. skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo: P. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir nubaustas 25 MGL (941 Eur) bauda,P. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 223 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. 25 MGL (941 Eur) bauda, pagal BK 223 str. 1 d. 30 MGL (1129 Eur) bauda, pagal BK 300 str. 1 d. 35 MGL (1318 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausme subendrinus iÅ¡ dalies sudedant, P. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 MGL (2259 Eur) bauda. V. V. iÅ¡ P. J. priteista 144,81 Eur, iÅ¡ P. J. – 144,81 Eur iÅ¡laidoms už suteiktÄ teisinę pagalbÄ atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: P. J. nuo 2010 m. gegužės 13 d., bÅ«damas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. (straipsnio redakcija iki 2013-01-01) bÅ«damas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka, pagal 11 str. 1 d. bÅ«damas atsakingu už buhalterinių įrašų teisingumÄ , pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimus, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2011 m. liepos 1 d. neapskaitė 93 723,69 Lt (27144,26 Eur) komandiruočių iÅ¡laidų;pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. reikalavimÄ , kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus bei pažeisdamas 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto reikalavimÄ , kad pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2011 m. liepos 1 d. atvaizdavo Å«kines operacijas (dienpinigių ir komandiruotės iÅ¡laidų iÅ¡mokėjimÄ darbuotojams), kurioms nepateikė pateisinančių pirminės buhalterinės apskaitos dokumentų, tai yra iÅ¡ kasos iÅ¡laidavo 72 584,29 Lt (21021,86 Eur) įmonės darbuotojams kaip dienpinigius ir komandiruotės iÅ¡laidas, tačiau Å¡ių Å«kinių operacijų nepagrindė kasos iÅ¡laidų orderiais;taip pat pažeidė minėtų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 5 punkto reikalavimÄ , kad pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasiraÅ¡o kasos iÅ¡laidų orderyje, kuriame įraÅ¡oma gautoji suma: litai-žodžiais, centai-skaitmenimis, 19 punkto reikalavimus, kad jeigu kasos iÅ¡laidų orderyje arba mokėjimo žiniaraÅ¡tyje nėra pinigų gavėjo paraÅ¡o, laikoma, kad pinigai neiÅ¡mokėti, 8 punkto reikalavimus, kad kasininkas, neiÅ¡mokėjęs pinigų per mokėjimo žiniaraÅ¡tyje Å«kio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nurodytÄ laikotarpį, privalo: 8.1. mokėjimo žiniaraÅ¡tyje prie negavusių pinigų asmenų pavardžių įraÅ¡yti žodį „Deponuota“; 8.2. sudaryti deponuotų sumų žiniaraÅ¡tį; 8.3. mokėjimo žiniaraščio pabaigoje įraÅ¡yti faktiÅ¡kai iÅ¡mokėtÄ pinigų sumÄ , taip pat neiÅ¡mokėtÄ pinigų sumÄ , kuri turi bÅ«ti deponuotam sutikrinti Å¡ias sumas su žiniaraÅ¡tyje nurodyta bendra suma, padaryti atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä ir pasiraÅ¡yti, nes:2010-12-31 kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-11-11 kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta iÅ¡mokama suma žodžiais; 2010-07-26 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kasos iÅ¡laidavo 2 273,18 Lt, 2010-08-31 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kasos iÅ¡laidavo 304,00 Lt, 2010-08-31 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kasos iÅ¡laidavo 45 300,00 Lt, 2010-09-28 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kasos iÅ¡laidavo 304,00 Lt, 2010-10-26 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kasos iÅ¡laidavo 1 359,58 Lt, 2010-10-27 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kasos iÅ¡laidavo 357,00 Lt, 2010-10-27 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kasos iÅ¡laidavo 12 117,64 Lt, 2010-10-27 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kasos iÅ¡laidavo 18 842,07 Lt, 2010-10-27 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kasos iÅ¡laidavo 817,55 Lt, 2010-10-27 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kasos iÅ¡laidavo 14 500,00 Lt, 2010-10-29 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kasos iÅ¡laidavo 491,49 Lt, 2010-11-03 pagal mokėjimo žiniaraÅ¡tį Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kasos iÅ¡laidavo 1 483,80 Lt, 2010-11-03 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kasos iÅ¡laidavo 10 000,00 Lt, 2010-11-11 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kasos iÅ¡laidavo 20 000,00 Lt, 2010-12-31 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kasos iÅ¡laidavo 30 000,00 Lt, 2010-06-27 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kasos iÅ¡laidavo 10 054,63 Lt – iÅ¡ viso iÅ¡ kasos iÅ¡laidavo 168 204,94 Lt (48715,52 eurų) be pinigų gavėjo parašų, žiniaraščiuose nenurodė, kad pinigai deponuoti, nesudarė deponuotų pinigų žiniaraščio; be to, minėtuose kasos iÅ¡laidų orderiuose, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), jis, kaip įmonės vadovas, nepasirašė; o kasos iÅ¡laidų orderiuose, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirašė ir įmonės vyr. finansininkas (buhalteris);taip pat pažeidė minėtų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 11 punkto reikalavimus, kad kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasÄ arba iÅ¡mokami iÅ¡ kasos pinigai; pinigai priimami arba iÅ¡mokami tik kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderių iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ , nes 2010-12-31 V.

V. iÅ¡raÅ¡ytame kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 21065,03 Lt mokėjimo pagrindas yra nurodyta „Avansas“, nors pinigai iÅ¡mokėti pagal 2010-10-29, 2010-10-29, 2010-11-08, 2010-11-25, 2010-11-25, 2010-12-06 avansinėse apyskaitose priskaičiuotas komandiruotės iÅ¡laidas;pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-29 nutarimu Nr. 780 „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ (nauja redakcija pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimÄ Nr. 407) patvirtintų mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo ir pripažinimo taisyklių nuostatų reikalavimus - pagal 7 punktÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo bÅ«ti vedamas kasos pajamų bei iÅ¡laidų orderių registras, tačiau jo nevedė; 6.1 punktÄ - kasos pajamų bei iÅ¡laidų orderiuose turi bÅ«ti nurodytas numeris, kuris turi bÅ«ti formuojamas didėjančia tvarka, t.y. skirtinguose UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiuose negali bÅ«ti nurodomas tas pats numeris, o Ūkio subjektai privalo užtikrinti kasos pajamų bei iÅ¡laidų orderių numerio unikalumÄ vedamoje kasos knygoje.Dėl Å¡ių buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d.,be to, P. J. nuteistas už tai, kad 2011 m., nuo birželio 22 d. iki rugpjūčio 4 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini)., paprašė apskaitininkės G.

B. perraÅ¡yti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos įraÅ¡us apie kasos operacijas, atliktas nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. lapkričio mėn., į naujÄ kasos knygÄ ir perraÅ¡ant įtraukti tariamai praleistus įraÅ¡us apie jo nurodytas kasos operacijas, t.y. kad 2010-09-27 P. J. pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) į kasÄ Ä¯nešė 11 100 Lt avansÄ Å«kinei veiklai ir 2010-09-28 P. J. pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kasos iÅ¡mokėta pagal vekselį 11 100 Lt, taip pat paprašė suraÅ¡yti tariamai praleistas kasos operacijas patvirtinantį kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), nuslėpdamas nuo G.

B. tik jam ir vadybininkui P. J. žinomas aplinkybes, jog tariamai praleisti įraÅ¡ai neatitinka tikrovės ir nurodytos kasos operacijos, kurioms paprašė iÅ¡raÅ¡yti orderius, nėra įvykę; G. B., kuri nieko nežinojo apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , vykdydama P. J. praÅ¡ymÄ , perraÅ¡ydama jo pateiktos kasos knygos įraÅ¡us, į naujÄ kasos knygÄ , Å¡ios kasos knygos 10-ame lape, įrašė, kad 2010-09-27 P. J. pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) į kasÄ Ä¯nešė 11 100 Lt avansÄ Å«kinei veiklai, bei 11-ame lape įrašė, kad 2010-09-28 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) P. J. iÅ¡ kasos iÅ¡mokėta pagal vekselį 11 100 Lt, taip pat iÅ¡rašė Å¡ias kasos operacijas patvirtinantį kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), P. J. savo paraÅ¡u patvirtino G.

B. suraÅ¡ytos kasos knygos įrašų, kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos iÅ¡laidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) tikrumÄ , tokiu bÅ«du jis pagamino netikrus dokumentus - UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygÄ , kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , žinomai netikrÄ kasos knygÄ laikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini) iki 2011 m. rugpjūčio 4 d., kuomet jÄ panaudojo – reikalaujamų dokumentų pateikimo metu pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui kaip įrodymÄ , patvirtinantį, jog 2010-09-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ esÄ paskolino V.

V. 11 100 Lt (3214,78 eurų);be to, P. J. ir P. J. nuteisti už tai, kad P. J. iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su P. J., turėdami tikslÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgyti svetimÄ turtÄ â€“ V. V. priklausančius 11 100 Lt, 2011 m. birželio 14-15 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui K. J. paruoÅ¡ti paprastojo vekselio blankÄ 2010 m. rugsėjo 29 d. data, 11 100 Lt sumai, vekselio gavėju nurodant UAB „(duomenys neskelbtini)“;

K. J., kuris nieko nežinojo apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagal P. J. nurodymÄ atspausdinus neprotestuotino paprastojo vekselio blankÄ , kuriame vekselio suraÅ¡ymo data nurodė datÄ - 2010 m. rugsėjo 29 d. ir vekselio gavėju nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei atspausdintame blanke ranka įraÅ¡ius vekselio sumÄ 11 100 Lt (skaičiais ir žodžiais) ir datÄ - 2011 m. birželio 20 d. - iki kurios turėtų bÅ«ti apmokėtas paprastasis vekselis, P. J. – K. J. paruoÅ¡tÄ paprastojo vekselio blankÄ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkei V.

L., nurodė jai Å¡io vekselio grafoje „Vekselio davėjas“ įraÅ¡yti V. V. duomenis ir šį vekselį, įdėtÄ tarp kitų dokumentų, pateikti pasiraÅ¡yti V. V.; V. L., kuri nieko nežinojo apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , vykdant P. J. nurodymÄ , jo duotame neprotestuotino paprastojo vekselio blanko grafoje „Vekselio davėjas“ ranka įraÅ¡ius „V. V.“, V. V. asmens kodÄ bei gyvenamosios vietos adresÄ , ir užpildytÄ vekselio blankÄ , įdėtÄ tarp dokumentų, kuriuos turėjo pasiraÅ¡yti iÅ¡ komandiruotės grįžęs V.

V., pateikus jam pasiraÅ¡yti, V. V., pasitikėdamas V. L. ir bÅ«damas įsitikinęs, jog pasiraÅ¡o su komandiruote susijusius dokumentus, pasirašė visuose jos pateiktuose ir jos verčiamuose dokumentuose – tarp jų ir paprastajame vekselyje grafoje „Vekselio davėjas“ prie iÅ¡ anksto įraÅ¡yto jo vardo ir pavardės; tokiu bÅ«du P. J. – piktnaudžiaudamas V. V. pasitikėjimu, V. V. vardu pagamino netikrÄ vertybinį popierių – paprastÄ jį vekselį, pagal kurį V. V. iki 2011 m. birželio 20 d. esÄ privalo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 11 100 Lt;

Å¡io žinomai netikro vekselio pagrindu 2011 m. birželio 22 d. ir 2011 m. birželio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini)., po to pagamintÄ netikrÄ vertybinį popierių – paprastÄ jį vekselį, perdavė P. J., pastarasis šį netikrÄ vertybinį popierių iki 2011 m. liepos 12 d. 11 val. 3 min., laikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini) bei Å¡io netikro vekselio pagrindu 2011 m. birželio 22 d. ir 2011 m. birželio 27 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose pasirašė ir paÅ¡tu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iÅ¡siuntė V. V. – tokiu bÅ«du pateikė reikalavimus sumokėti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ 11 100 Lt (3214,78 eurų) pagal 2010 m. rugsėjo 29 d. paprastÄ jį vekselį, tačiau apgaule svetimo turto neįgijo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes V. V., gavęs P. J. 2011 m. birželio 22 d. ir 2011 m. birželio 27 d. pasiraÅ¡ytus reikalavimus apmokėti netikrÄ vekselį, apie tai pranešė policijos pareigÅ«nams.P. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2015-01-09 nuosprendį panaikinti ir atleisti P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, P. J. pripažindamas kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

Teismo iÅ¡vados pagrįstos prielaidomis, vienas kitam prieÅ¡taraujančiais įrodymais, jos padarytos neiÅ¡samiai, Å¡aliÅ¡kai vertinant bylos duomenis, nevertinant nuteistÄ jį teisinančių įrodymų, nepaneigus kaltinimui prieÅ¡taraujančių duomenų, pažeidžiant rungimosi, nekaltumo prezumpcijos principus, įtvirtintus BPK 7 str., 10 str. ir 44 str. P. J. nuteistas nesant jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių faktÄ , kad jis pasikėsino sukčiauti, t. y. buvo iÅ¡ anksto susitaręs su P. J.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgyti svetimÄ turtÄ â€“ V. V. priklausančius 11 100 Lt, ir žinodamas, kad paprastasis vekselis yra suklastotas, tyčia pateikė jį apmokėti V. V.. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino tiek paties nukentėjusiojo V. V., tiek nuteistųjų P. J. ir P. J., tiek kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, apklaustų pirmosios instancijos teisme, parodymų, iÅ¡ kurių matyti, kad 2011 m. birželio mėn. iÅ¡ komandiruotės (duomenys neskelbtini) grįžęs vairuotojas V.

V. neparvežė apie 3000 Eur, kuriuos buvo gavęs iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ partnerių (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo ir nuteistųjų parodymai dėl pinigų praradimo fakto sutapo, o iÅ¡siskyrė tik dėl to, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusysis prarado pinigus. Nukentėjusiojo teigimu, pinigai iÅ¡ jo buvo pavogti, o nuteistieji viso proceso metu tvirtino, kad nukentėjusysis juos pragėrė. Nuteistųjų versijÄ patvirtina ta aplinkybė, kad V. V. automobilį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) parvairavo kitas vairuotojas, nes V.

V. dėl savo ilgalaikio girtavimo to padaryti nesugebėjo. Å ios aplinkybės patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui P. J., kuris, kaip lojalus įmonės darbuotojas bei tiesiogiai su įmonės vairuotojais dirbęs asmuo, turėjo pagrįstÄ siekį, kad vairuotojas V. V. atlyginių įmonei padarytÄ Å¾alÄ arba bent jau vienokiu ar kitokiu bÅ«du užtikrintų įmonei padarytos materialinės žalos atlyginimÄ ateityje. Vienas iÅ¡ tokių bÅ«dų yra vekselio iÅ¡raÅ¡ymas. Nurodytos aplinkybės neginčijamai byloja apie iÅ¡ darbo teisinių santykių tarp nukentėjusiojo ir jo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios interesus atstovauja nuteistieji, kilusio ginčo apimtį.

Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra motyvuota, kokiais įrodymais grindžiama iÅ¡vada, kad nuteistasis J. P. buvo iÅ¡ anksto susitaręs su P. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgyti svetimÄ turtÄ â€“ V. V. priklausančius 11 100 Lt. Nei nuteistojo P. J., kuris organizavo vekselio parengimÄ , nei nukentėjusiojo V. V. parodymuose, nei kituose byloje iÅ¡tirtuose įrodymuose nėra jokių duomenų, kad nuteistasis P. J. iÅ¡ anksto buvo susitaręs su P. J. suklastoti paprastÄ jį vekselį, iÅ¡raÅ¡ytÄ vekselio davėjo V.

V. vardu. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistasis P. J. žinojo paprastojo vekselio parengimo ir pasiraÅ¡ymo aplinkybes. TÄ dienÄ , kai buvo pasiraÅ¡ytas vekselis, nuteistojo P. J. net nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Aplinkybę, jog po to, kai V. V. pasirašė paprastÄ jį vekselį ir jį P. J. po kelių dienų perdavė P. J. buvo pastebėta, kad vekselyje per apsirikimÄ yra neteisingai nurodyta vekselio data, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip nuteistojo P. J.

žinojimÄ , kad vekselis yra suklastotas. Net pats pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, kad vekselio data ne sÄ moningai, o per klaidÄ (apsirikimÄ ) buvo nurodyta neteisinga. Be to, akivaizdu, kad asmenys, kurie rengė vekselį UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, neturėjo jokio tikslo vekselyje nurodyti ne tikrÄ jÄ jo iÅ¡raÅ¡ymo datÄ (2011-06-15), o 2010-09-29. Be to, nukentėjusysis V. V. 2010-09-29 įmonėje net nedirbo. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad neteisingas paprastojo vekselio datos nurodymas yra ne jo suklastojimo požymis, o raÅ¡ymo apsirikimas, dėl kurio nėra nei vieno iÅ¡ nuteistųjų tyčios.

Todėl ta aplinkybė, jog po to, kai V. V. pasirašė paprastÄ jį vekselį, nuteistasis J. P., žinojęs apie V. V. įmonei padarytÄ materialinę žalÄ ir buvęs įsitikinęs dėl vekselyje iÅ¡reikÅ¡tos V. V. valios atlyginti padarytÄ Å¾alÄ tikrumo, po kelių dienų pastebėjo, kad vekselyje nurodyta neteisinga data, negali bÅ«ti vertinama kaip vekselio suklastojimo požymis. Skunde taip pat nurodoma ir tai, kad teismo iÅ¡vados, jog nuteistasis P. J. suklastojo kasos knygÄ , neatitinka teismo nustatytų faktinių aplinkybių.

Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio motyvuojamosios dalies, teismas pripažino, kad popierinė knyga, kurioje nuteistojo P. J. praÅ¡ymu padaryti įraÅ¡ai apie faktiÅ¡kai neįvykusias finansines operacijas, nėra oficiali UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga, nes tikroji kasos knyga, kuria reikia remtis, yra ta, kuriÄ vedė buhalterines paslaugas teikianti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buhalterines paslaugas teikiančios įmonės vestoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje jokių įrašų apie faktiÅ¡kai neįvykusias finansines operacijas nėra.

Popierinėje kasos knygoje, kuri nėra oficialus dokumentas, padaryti įraÅ¡ai negali bÅ«ti laikomi dokumento suklastojimu BK 300 str. prasme. Dėl nurodytų aplinkybių P. J. pirmosios instancijos teismo nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 str. 1 d., nes jo veiksmuose nėra dokumentų klastojimo požymių. Apeliantas pažymi, kad konstatavus, jog jis pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. kaltu pripažintas nepagrįstai, teismas turėtų spręsti dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Pažymima, kad P. J. visiÅ¡kai prisipažino dėl BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, todėl yra visos baudžiamajame įstatyme nustatytos sÄ lygos taikyti jo atžvilgiu atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Apelianto padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 223 str. 1 d., priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl akivaizdu, kad BK 40 str. 1 d. nustatyta pirmoji iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų yra nustatyta.

Taip pat yra asmuo – S. J., kuris vertas teismo pasitikėjimo ir sutinka laiduoti už P. J.. Tai patvirtina byloje esantis praÅ¡ymas perduoti P. J. laiduotojo atsakomybei pagal laidavimÄ . Taip pat yra nustatytos BK 40 str. 2 d. numatytos sÄ lygos. J. P. nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, žala padaryta nebuvo, ieÅ¡kinys nėra pareikÅ¡tas. P. J. anksčiau neteistas, dirba, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pragyvenimo Å¡altinį, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad P. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Esant paminėtoms aplinkybėms, apelianto įsitikinimu, yra visos sÄ lygos taikyti BK 40 str. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . P. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o Prienų rajono apylinkės teismo 2015-01-09 nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Teismo iÅ¡vados pagrįstos prielaidomis, vienas kitam prieÅ¡taraujančiais įrodymais, jos padarytos neiÅ¡samiai, Å¡aliÅ¡kai vertinant bylos duomenis, nevertinant nuteistÄ jį teisinančių įrodymų, nepaneigus kaltinimui prieÅ¡taraujančių duomenų, pažeidžiant rungimosi, nekaltumo prezumpcijos principus, įtvirtintus BPK 7 str. 10 str. ir 44 str.

P. J. nuteistas nesant jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių faktÄ , kad jis pasikėsino sukčiauti, t. y. iÅ¡ anksto susitaręs su P. J. ir piktnaudžiaudamas V. V. pasitikėjimu, sÄ moningai organizavo paprastojo vekselio suklastojimÄ per V. L. pateikiant jį pasiraÅ¡yti V. V.. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino tiek paties nukentėjusiojo V. V., tiek nuteistųjų P. J. ir P. J., tiek kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, apklaustų pirmosios instancijos teisme, parodymų, iÅ¡ kurių matyti, kad 2011 m. birželio mėn. iÅ¡ komandiruotės (duomenys neskelbtini) grįžęs V.

V. neparvežė apie 3000 Eur, kuriuos buvo gavęs iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ partnerių (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo ir nuteistųjų parodymai dėl pinigų praradimo fakto sutapo, o iÅ¡siskyrė tik dėl to, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusysis prarado pinigus. Nukentėjusiojo teigimu, pinigai iÅ¡ jo buvo pavogti, o nuteistieji viso proceso metu aiÅ¡kino, kad nukentėjusysis juos pragėrė. TokiÄ versijÄ patvirtina tai, kad V. V. automobilį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) parvairavo kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiųstas vairuotojas, kadangi V.

V. dėl ilgalaikio girtavimo to padaryti nesugebėjo. Šiuo atveju akivaizdu, kad tarp nukentėjusiojo V. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kilęs ginčas dėl darbuotojo materialinės atsakomybės, kylančios iš darbo teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra motyvuota, kokiais įrodymai grindžiama išvada, jog nuteistasis P. J. su nuteistuoju P. J. buvo susitaręs dėl netikro paprastojo vekselio parengimo vekselio davėjo V. V. vardu. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus paties V.

V. teiginius, kurie bylotų, kad V. V. paprastÄ jį vekselį pasirašė ne savo valia, o dėl P. J. sukčiavimo, padaryto piktnaudžiavimo pasitikėjimu bÅ«du. Skunde pažymima, kad pats nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jis dokumentus pasirašė net jų neskaitęs. Toks nukentėjusiojo elgesys byloja, kad jis pats veikė visiÅ¡kai aplaidžiai ir neatsakingai. Jokių trukdymų ar kliūčių perskaityti jam pateiktus pasiraÅ¡yti dokumentus niekas nedarė, to neteigė ir pats nukentėjusysis.

Be to, nukentėjusysis netgi teigė, kad jis visada pasirašydavo dokumentus jų neskaitęs. Pažymima, kad šioje byloje turi būti įvertinta, kad tuo metu, kai pasirašė vekselį, nukentėjusysis pasirašė ne tik dokumentus, kurie paprastai pateikiami pasirašyti grįžus iš komandiruotės, bet ir visus dokumentus, kuriuos turi pasirašyti atleidžiamas iš darbo asmuo, nes būtent tuo metu nukentėjusysis buvo atleistas iš darbo. Taigi, jis žinojo, kad pasirašo ne tik komandiruotės dokumentus.

Teismas, vertindamas ar nuteistasis P. J. piktnaudžiavo nukentėjusiojo pasitikėjimu, taip pat visiškai ignoravo aplinkybę, kad nukentėjusiojo atleidimo iš darbo faktinė priežastis buvo ta, kad jis neparvežė iš (duomenys neskelbtini) partnerių gautų pinigų. Taigi, darbo santykių nutraukimo dokumentų ir vekselio pasirašymo metu jokių pasitikėjimu grįstų santykių tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo P. J. ar kitų įmonės darbuotojų, kurie, beje, visi patvirtino, jog jiems buvo žinoma, kad su V.

V. buvo kalbėta apie bÅ«dus, kaip jis atlygins įmonei padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡ principo negalėjo bÅ«ti. Neabejotina, kad nukentėjusiojo elgesys patvirtina, kad ne nuteistasis P. J. piktnaudžiavo nukentėjusiojo pasitikėjimu, o nukentėjusysis, kaip jis pats teigia, pasiraÅ¡ydamas pateiktus dokumentus jų neskaitydamas, veikė absoliučiai neatsakingai ir turi prisiimti visas savo veiksmų teisines pasekmes, o nesiekti, kad bÅ«tų kriminalizuota įmonės darbuotojo P. J., kuris veikė įmonės interesais, veika.

Aplinkybę, kad po to, kai V. V. pasirašė paprastÄ jį vekselį ir jį P. J. po kelių dienų perdavė P. J., buvo pastebėta, kad vekselyje per apsirikimÄ yra neteisingai nurodyta vekselio data, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip nuteistųjų žinojimÄ , kad vekselis yra suklastotas. Net pats pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, kad vekselio data ne sÄ moningai, o per klaidÄ buvo nurodyta neteisinga. Be to, akivaizdu, kad asmenys, kurie rengė vekselį UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, neturėjo jokio tikslo vekselyje nurodyti ne tikrÄ jÄ jo iÅ¡raÅ¡ymo datÄ (2011-06-15), o 2010-09-29.

Pažymima, kad V. V. 2010-09-29 įmonėje net nedirbo. Paminėtos aplinkybės, nuteistojo vertinimu, patvirtina, kad neteisingas paprastojo vekselio datos nurodymas yra ne jo suklastojimo požymis, o raÅ¡ymo apsirikimas, dėl kurio nėra nei vieno iÅ¡ nuteistųjų tyčios. Nukentėjusysis V. V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o P. J. apeliacinį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ , ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2015-01-09 nuosprendį. Taip pat praÅ¡o priteisti advokato atstovavimo iÅ¡laidas.

Nukentėjusiojo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisingas, priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, remiantis visais byloje pateiktais įrodymais, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, neprieÅ¡tarauja LAT formuojamai praktikai. IÅ¡teisinti P. J. jo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu nėra jokio teisinio pagrindo, o taip pat nėra juridinio pagrindo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Nukentėjusysis nurodo, kad apie vekselio egzistavimÄ sužinojo tik gavęs laiÅ¡kÄ , kuriuo buvo raginamas pagal vekselį sumokėti pinigus.

IÅ¡ karto suprato, kad apgaule ir tokiu bÅ«du sukčiaudami UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. J. ir P. J. ketina iÅ¡sireikalauti pinigų. Vekselis buvo suklastotas, todėl pinigų nemokėjo ir kreipėsi į policijÄ . Dėl aplinkybių, susijusių su vekseliu, buvo apklaustas ne kartÄ , smulkiai papasakojo visas žinomas aplinkybes, savo parodymų laikosi ir Å¡iuo metu. Atlikus du raÅ¡ysenos tyrimus specialistas nepatvirtino, kad vekselis yra pasiraÅ¡ytas paties nukentėjusiojo, vadinasi vekselyje galėjo pasiraÅ¡yti imituodami nukentėjusiojo paraÅ¡Ä kiti asmenys.

Atlikus trečiÄ ekspertizę ekspertės jau padarė iÅ¡vadÄ , kad avansinėse ataskaitose ir neprotestuotiname paprastame vekselyje pasirašė nukentėjusysis. Nukentėjusysis taip pat nurodo manantis, kad vekselis pasiraÅ¡yti buvo pakiÅ¡tas apgaulės bÅ«du tarp kitų dokumentų, gali bÅ«ti 2011-06-15, kai atvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kabinete pasiraÅ¡inėjo kažkokius dokumentus, kuriuos teikė susegtus segtuve kabinete buvęs vadybininkas ir įmonės buhalterė. TÄ pačiÄ dienÄ P. J. klausė, kÄ nukentėjusysis darys dėl pinigų, siÅ«lė paimti paskolÄ iÅ¡ banko ir grÄ Å¾inti pinigus, kuriuos pavogė (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis sutiko.

BÅ«tent tada nukentėjusysis buvo pakviestas į biurÄ pasikalbėti dėl pinigų ir vyko segtuve susegtų dokumentų pasiraÅ¡ymas. Dokumentų nukentėjusysis neskaitė ir nesiaiÅ¡kino, kokius dokumentus pasiraÅ¡o. V. V. nurodo pasitikėjęs ir nemanęs, kad juose gali bÅ«ti toks dokumentas, kuris įvardijamas vekseliu. Nukentėjusysis taip pat pabrėžia, kad anksčiau niekada nebuvo susidÅ«ręs su tokiu dokumentu, kaip vekselis, neturėjo jokio supratimo apie tokius dokumentus ir kÄ reiÅ¡kia tokį dokumentÄ pasiraÅ¡yti.

Atkreipiamas dėmesys, kad tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2011-06-15, kai nukentėjusysis pasirašė kažkokius dokumentus, buvo sumuÅ¡tas P. J. ofise, nukentėjusiajam buvo sulaužyta nosis, buvo padaryta operacija. Policija nedėjo jokių pastangų, kad įrodyti, jog sumušė ir sužalojo P. J. ir ikiteisminį tyrimÄ nutraukė nesurinkus pakankamai duomenų. V. V. kategoriÅ¡kai nurodo, kad vekselio jis tikrai nepasirašė ir pinigų sumokėti pagal tokį vekselį neįsipareigojo. Kad vekselis suklastotas, patvirtina ir jo suraÅ¡ymo data (2010-09-29), kai nukentėjusysis dar nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokių santykių su minėta bendrove dar neturėjo, dirbti pradėjo tik 2010-10-13.

Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ginčas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) pavogtų pinigų galėjo bÅ«ti tik po 2011-06-14, kai nukentėjusysis grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartÄ nukentėjusysis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tada, kai buvo sumuÅ¡tas 2011-06-15. Nukentėjusysis taip pat nesutinka su gynybine pozicija, kad nustačius, jog vekselyje ir kituose dokumentuose pasirašė vienas ir tas pats asmuo, nebebus pagrindo kaltinimams, kad vekselis yra suklastotas.

Dokumento suklastojimas, kaip faktas ir vekselio suklastojimas yra teisiamųjų vertinimas siekiant panaikinti inkriminuotas nusikalstamas veikas. V. V. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad P. J. 2013-05-08 įtariamojo apklausos protokole ir P. J. 2013-05-08 įtariamojo apklausos protokole savo kaltę dėl pareikÅ¡to įtarimo pripažino visiÅ¡kai. 2013-06-11 nuteistasis teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo teisme surengimo po to, kai buvo nuteistas 2013-05-27 baudžiamuoju įsakymu ir pripažintas kaltu pagal visas inkriminuotas nusikalstamas veikas.

IÅ¡ bylos matyti, kad P. J. savo kaltės dėl netikro suklastoto vekselio nepripažįsta, todėl jo perdavimas laiduotojo atsakomybėn pagal laidavimÄ yra teisiÅ¡kai negalimas. Nukentėjusysis nurodo nesutinkantis ir su nuteistojo P. J. apeliaciniu skundu. Nurodo, kad iÅ¡teisinti P. J. jo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. P. J. siekė nukentėjusįjį apgauti, tÄ suplanavo iÅ¡ anksto, paruošė suklastotÄ vekselį, kaip dokumentÄ ir po to pakiÅ¡o pasiraÅ¡yti tarp kitų dokumentų.

P. J. argumentas, kad tokiu bÅ«du jis siekė apginti įmonės interesus, sietinus su darbiniais santykiais tarp įmonės ir nukentėjusiojo, kaip tik patvirtina jo tyčiÄ veikti taip, kad nukentėjusysis bÅ«tų apgautas. Nukentėjusysis nurodo paaiÅ¡kinęs visas su vekseliu susijusias aplinkybes, savo parodymų laikosi. Nors byloje yra pateiktos skirtingos iÅ¡vados dėl raÅ¡ysenos tyrimo, teismas objektyviai įvertino specialisto ir eksperčių pateiktų iÅ¡vadų pagrįstumÄ ir patikimumÄ bendrame kontekste su kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis pabrėžia, kad tikrai nebuvo taip, kad nukentėjusysis sÄ moningai vekselio tikrai nepasirašė ir nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta jo valia pripažinti tokiÄ skolÄ . SumuÅ¡imo ir sužalojimo faktas įmonės ofise taip pat patvirtina faktÄ , kad kai nukentėjusysis nesutiko atlyginti iÅ¡ jo (duomenys neskelbtini) pavogtų pinigų buvo tiesiog apgautas ir sumuÅ¡tas, turėjo sprukti, kad nebÅ«tų dar labiau sužalotas. Nukentėjusysis pažymi, kad apie vekselio egzistavimÄ su juo niekas nekalbėjo, jokio sutikimo raÅ¡yti vekselį negavo, suraÅ¡yto vekselio neparodė.

Vekselis surašytas tuo metu, kai nukentėjusysis įmonėje dar nedirbo, o iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pavogtų pinigų galėjo būti tik po 2011-06-14, kai nukentėjusysis grįžo iš (duomenys neskelbtini). V. V. įsitikinimu, abu kaltinamieji yra kalti dėl vekselio suklastojimo, todėl jų apeliaciniai skundai turi būti atmesti. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai apeliacinius skundus palaikė, prašė juos tenkinti.Prokurorė ir nukentėjusiojo V.

V. atstovas advokatas prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų P. J. ir P. J. apeliaciniai skundai atmetami.Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. J. nuteistas dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir pasikėsinimo sukčiauti, P. J. nuteistas dėl pasikėsinimo sukčiauti. Nuteistieji P. J. ir P. J. apeliaciniuose skunduose nesutinka su teismo išvadomis pripažinti juos kaltais dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., padarymo, P. J. taip pat nesutinka su nuteisimu pagal BK 300 str. 1 d.

Nuteistųjų teigimu, pirmosios distancijos teismas, pripažindamas juos kaltais dėl minėtų nusikaltimų padarymo, pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl jų kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į BPK 320 str. 3 d. nuostatas, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose teismo iÅ¡vados dėl P. J. kaltės padarius BK 223 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , nėra ginčijamos, todėl aukÅ¡tesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos iÅ¡vadomis dėl Å¡ios nusikalstamos veikos ir nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų pripažįstant P. J. kaltu padarius šį nusikaltimÄ , nuosprendžio motyvų nekartoja.

Dėl BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos. Dėl dokumentų klastojimo pagal BK 300 str. 1 d. skundžiamu nuosprendžiu kaltu pripažintas ir nuteistas P. J.. Savo nesutikimÄ su teismo iÅ¡vadomis dėl Å¡ios nusikalstamos veikos P. J. grindžia tuo, kad kasos knyga, kurioje buvo padaryti atitinkami įraÅ¡ai dėl 11 000 Lt sumos, nėra oficiali, tai pripažino ir teismas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ tvarkė buhalterines paslaugas teikianti įmonė, todėl popierinėje kasos knygoje, kuri nėra oficialus dokumentas, padaryti įraÅ¡ai negali bÅ«ti laikomi dokumentų klastojimu BK 300 str. prasme.

Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kad pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Å ioje BK 300 str. dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vienÄ iÅ¡ BK 300 str. 1 d. dispozicijoje iÅ¡vardytų pavojingų veikų. Tačiau Å¡iuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už disponavimÄ netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentÄ panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012).Nagrinėjamoje byloje P. J. buvo nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus (kasos knygÄ , kasos pajamų orderį, kasos iÅ¡laidų orderį), juos laikė ir panaudojo pateikdamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams kaip įrodymÄ , neva patvirtinantį, kad 2010-09-29 UAB „(duomenys neskelbtini)” paskolino V.

V. 11 100 Lt. Tokie P. J. veiksmai įvertinti kaip dokumentų klastojimas ir kvalifikuoti pagal BK 300 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad tyrimui pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)” popierinė kasos knyga nebuvo ta kasos knyga, kuria reikia remtis, tačiau ši kasos knyga buvo perrašyta, t. y. pagamintas netikras dokumentas, siekiant įtraukti neva praleistus įrašus apie kasos operacijas, t. y. dokumentas suklastotas siekiant sukelti teisiškai reikšmingas pasekmes.

Pagamintas netikras dokumentas-kasos knyga buvo pateikta ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams kaip tikra, siekiant patvirtinti versijÄ , kad V. V. UAB „(duomenys neskelbtini)” yra skolingas 11 100 Lt. Apygardos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad P. J. nebuvo kaltinamas tikro dokumento – kasos knygos suklastojimu į jÄ Ä¯raÅ¡ant tikrovės neatitinkančius įraÅ¡us apie neva praleistas operacijas, todėl atmetamas, kaip nepagrįstas, apelianto skundo argumentas, kad popierinėje kasos knygoje, kuri nėra oficialus dokumentas, padaryti įraÅ¡ai negali bÅ«ti laikomi dokumentų klastojimu BK 300 str. 1 d. prasme.

Å ioje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tiriamu laikotarpiu (nuo 2010-07-01 iki 2011-06-30) tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010-06-30 apskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Apskaita buvo tvarkoma kompiuterinės apskaitos programa. Pagal Å¡iÄ sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, be kitų paslaugų, įsipareigojo ir vesti kasos knygÄ . Ä®vertinus tai, laikytina, kad dvi kasos knygos, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, Å¡iuo atveju negalėjo bÅ«ti vedamos.

Taigi, įvertinęs paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas P. J. veiksmus – nurodymÄ perraÅ¡yti kasos knygÄ Ä¯ jÄ Ä¯traukiant neva praleistas operacijas įvertino kaip dokumentų klastojimÄ . Su tokiu vertinimu apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka. Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiÅ¡kai naujo žinomai melagingo dokumento, t. y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Kitaip tariant, kaltininkas neteisėtai visÄ dokumentÄ , kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, suraÅ¡o, atspausdina ar kitokiais bÅ«dais sukuria siekdamas iÅ¡leisti tokį dokumentÄ Ä¯ teisinę apyvartÄ , kaip teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ .

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, bendrovėje dvi kasos negalėjo bÅ«ti vedamos, kasos knyga buvo vedama buhalterines paslaugas teikiančios įmonės, todėl dar vienos kasos knygos suraÅ¡ymas vertintinas kaip netikro dokumento pagaminimas, kas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 300 str. 1 d. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad byloje įrodyta ir tai, kad P. J. netikrÄ dokumentÄ laikė ir panaudojo. Netikro dokumento laikymas suprantamas kaip Å¡io nusikaltimo dalyko turėjimas savo žinioje (valdymas), neatsižvelgiant į to turėjimo trukmę, kai kaltininkas netikrÄ ar suklastotÄ dokumentÄ laiko gyvenamojoje ar darbovietės patalpoje, automobilyje, slėptuvėje, drabužių kiÅ¡enėje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.

Netikro dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai paleido netikrÄ ar suklastotÄ dokumentÄ Ä¯ teisinę apyvartÄ , siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad liudytoja G. B., P. J. nurodymu perraÅ¡iusi kasos knygÄ , jÄ atidavė P. J.. Å ios aplinkybės neneigia ir pats P. J., taip pat neneigė, kad Å¡iÄ kasos knygÄ iki to laiko, kol pateikė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, turėjo savo žinioje.

Å iÄ kasos knygÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų nurodymu P. J. pateikė kaip tikrÄ , siekdamas pagrįsti savo ir P. J. pirminėse apklausose nurodytas aplinkybes dėl paskolos nukentėjusiajam V. V. suteikimo. Taigi, netikra (suklastota) kasos knyga, kaip tikra, buvo pateikta siekiant sukelti tam tikras teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas pasekmes nukentėjusiajam V. V. ir siekiant pateisinti veiksmus dėl vekselio suraÅ¡ymo. Nepaisant to, kad P. J. savo kaltės dėl dokumentų klastojimo nepripažino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, taip pat paties P. J. paaiÅ¡kinimus, kad jis nurodė perraÅ¡yti kasos knygÄ ir įterpti kelias tariamai praleistas operacijas, taip pat suraÅ¡yti tas operacijas patvirtinančius kasos orderius, pagrįstai konstatavo, kad P. J. kaltė padarius BK 300 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ yra įrodyta.

Dėl BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos.Nuteistieji P. J. ir P. J. apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. jie nuteisti nepagrįstai, kadangi byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kad jie, iÅ¡ anksto susitarę, piktnaudžiaudami V. V. pasitikėjimu, pasikėsino sukčiauti. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina.

Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, jog apgaudinėja turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, pvz., meluodamas jiems, pateikdamas suklastotus dokumentus, praneÅ¡damas neteisingus duomenis, nutylėdamas ar iÅ¡kraipydamas esmines aplinkybes, faktus, ir numato, kad taip veikdamas suklaidins turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir nori apgaule įgyti svetimÄ turtÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309/2013). Apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.

Apgaulei sukčiavimo bylose baudžiamosios teisės prasme bÅ«dingas esminis informacijos nuslėpimas, jos iÅ¡kraipymas, kuris lėmė nukentėjusiojo sprendimÄ savo turtÄ perduoti kitam asmeniui. Paprastai toks suklaidinimas daromas pateikiant suklastotus dokumentus, liudijančius teisę į turtÄ , arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymÄ , ar asmens, užvaldžiusio turtÄ , nustatymÄ .

Apgaulės bÅ«dų gali bÅ«ti labai įvairių, tÄ atspindi ir gausi teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-309/2013, 2K-312/2013, 2K-336/2013, 2K-523/2013, 2K-123/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas BK 182 str. nurodytas nusikalstamas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryÅ¡iais, sudarančiais pagrindÄ pasitikėti kaltininku.Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė sprendžiant, ar kaltininkų veiksmai atitinka sukčiavimo sudėtį, yra tai, ar nukentėjusysis V.

V. vekselį iÅ¡rašė ir pasirašė pats savo laisva valia, aiÅ¡kiai suvokdamas vekselio pasiraÅ¡ymo pasekmes, t. y. tai, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)” įsipareigoja sumokėti 11 100 Lt, ar iÅ¡ anksto suraÅ¡ytÄ vekselį pasirašė kaltininkų apgaulės įtakoje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar V. V. vekselį pasirašė laisva valia, ar ne, rėmėsi ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir K. J., V. L. parodymais, specialisto iÅ¡vadomis, ekspertizės aktu, iÅ¡ dalies ir pačių kaltinamųjų teisme duotais parodymais, kuriuos palygino su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais ir BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsintais parodymais, taip pat kaltinamuosius ikiteisminio tyrimo metu apklausiusių pareigÅ«nų R.

J. ir D. I. parodymais. Įvertinęs paminėtus įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusysis V. V. vekselyje pasirašė pats, tačiau pasirašė panaudojus apgaulę, t. y. nukentėjusiajam paprastasis vekselis buvo pateiktas pasirašyti tarp kitų buhalterinių dokumentų, kurie buvo segtuve ir kuriuos jis turėjo pasirašyti grįžęs iš komandiruotės. Nukentėjusysis V. V. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)” 11 000 Lt skolingas nebuvo, savo valia jokio vekselio nepasirašė.

Vekselį galėjo pasiraÅ¡yti to nežinodamas tuo metu, kai grįžęs iÅ¡ komandiruotės pasiraÅ¡inėjo kitus dokumentus, kuriuos pasiraÅ¡yti buvo pateikusi V. L.. V. L. jis pasitikėjo, ji visuomet grįžus iÅ¡ komandiruotės pateikdavo pasiraÅ¡yti su komandiruote susijusius dokumentus. Paties nukentėjusiojo V. V. veiksmai po to, kai gavo raginimÄ sumokėti bendrovei pinigus pagal vekselį, taip pat kiti bylos įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis V. V. iÅ¡ tikrųjų vekselį pasirašė kaltininkams piktnaudžiaujant jo pasitikėjimu, t. y. apgaulės įtakoje.

V. V. iÅ¡ karto po to, kai iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)” gavo raginimÄ sumokėti 11 100 Lt, kreipėsi į policijÄ , buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apklausta V. L. patvirtino, kad P. J. jai padavė vekselį ir daug kitų dokumentų, kuriuos ji vertė, o nukentėjusysis V. V. pasiraÅ¡inėjo. Aplinkybę, kad V. V. atžvilgiu buvo panaudota apgaulė patvirtina ir nenuosekli nuteistojo P. J. pozicija viso proceso metu. Savo parodymus P. J. keitė viso proceso metu, tačiau sprendžiant dėl raÅ¡ysenos ekspertizės skyrimo pripažino, kad jis pateikė V.

L. vekselį, kad ji V. V. pateiktų pasiraÅ¡yti dokumentus, tarp kurių buvo ir vekselis. Kad vekselis buvo suraÅ¡ytas nukentėjusiajam nežinant ir ne abipusių derybų metu, o kaltininkams turint tikslÄ apgaule iÅ¡ nukentėjusiojo gauti 11 100 Lt patvirtina ir tai, kad vekselio suraÅ¡ymo data nurodyta tokia, kuriÄ V. V. įmonėje net nedirbo. Vekselio data taip pat nesutapo ir su V. V. grįžimo iÅ¡ komandiruotės, pinigų praradimo, nei vekselio perdavimo jam pasiraÅ¡yti laiko. Nors nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo keliama versija, kad suraÅ¡ant vekselį V.

V. netyčia suklydo nurodydamas jo suraÅ¡ymo datÄ , Å¡i versija pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmesta, kaip prieÅ¡taraujanti kitiems byloje esantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti ir iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju vekselis nebuvo suraÅ¡ytas abipusių derybų metu radus bendrÄ sutarimÄ dėl pinigų sumokėjimo terminų. Vekselio turinys, jo pasiraÅ¡ymo aplinkybės, P. J. ir P. J. elgesys (netikro dokumento-kasos knygos pagaminimas į jÄ Ä¯raÅ¡ant melagingus duomenis apie tai, kad V.

V. 2010 m. buvo suteikta 11 100 Lt paskola) akivaizdžiai rodo, kad vekselis iÅ¡ tikrųjų neatspindi nukentėjusiojo V. V. valios ir jis suraÅ¡ytas siekiant apgaule neteisėtai užvaldyti V. V. priklausantį turtÄ â€“ 11 100 Lt. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė teisingÄ ir faktinėms bylos aplinkybėms neprieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad V. V. vekselį pasirašė dėl jo atžvilgiu panaudotos apgaulės ir, kad P. J. sudarytos vekselio pasiraÅ¡ymo aplinkybės buvo esminės, dėl kurių V.

V. vekselį ir pasirašė. Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino V. V., pačių nuteistųjų, taip pat kitų bendrovės darbuotojų parodymų apie tai, kaip nukentėjusysis V. V. komandiruotėje (duomenys neskelbtini) prarado apie 3000 Eur, kuriuos jis turėjo parvežti į bendrovę. Nuteistųjų įsitikinimu, aplinkybė, kad V. V. minėtus pinigus (duomenys neskelbtini) pragėrė, o grįžęs jų negrÄ Å¾ino, patvirtina, kad tarp V.

V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo kilęs ginčas dėl darbuotojo materialinės atsakomybės, kylančios iÅ¡ darbo teisinių santykių. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamu aspektu aplinkybės, kokiu bÅ«du nukentėjusysis V. V. prarado pinigus, ar jis juos iÅ¡ tikrųjų prarado, teisinės reikÅ¡mės vertinant P. J. ir P. J. veiksmus, kaip atitinkančius BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, neturi. Tokiu atveju, jei nukentėjusysis V. V. iÅ¡ tikrųjų prarado įmonės pinigus ir jų negrÄ Å¾ino savo noru, kaltinamieji galėjo kreiptis į teismÄ ir gintis savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka.

Tačiau Å¡iuo atveju P. J. ir P. J. tokia teise nepasinaudojo, ėmėsi veiksmų, kad nukentėjusysis V. V. panaudotos apgaulės įtakoje pasiraÅ¡ytų vekselį, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)” jis įsipareigoja sumokėti 11 100 Lt. Å iuo atveju apgaulės panaudojimas Å¡alina tiek drausminės, tiek civilinės atsakomybės galimybę. Pirmosios instancijos teismas paminėtas aplinkybes įvertino tinkamai ir pagrįstai tos aplinkybės, kad V. V. komandiruotėje Rusijoje prarado jam patikėtus pinigus, ko jis ir pats neneigė nurodydamas, kad pinigus pavogė, nelaikė esmine aplinkybe, turinčia juridinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl P. J. ir P. J. baudžiamosios atsakomybės. Nesutinkama su nuteistųjų skundų argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra motyvuota, kuo remiantis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad P. J. buvo iÅ¡ anksto susitaręs su P. J. dėl netikro paprastojo vekselio parengimo ir jo panaudojimo.

Nors P. J. tvirtino, kad jis nežinojo apie vekselio suklastojimÄ , teismas tokius paaiÅ¡kinimus pagrįstai vertino kaip gynybinę pozicijÄ . Teismas nuosprendyje nurodė, kokiais duomenimis remdamasis sprendžia, kad P. J. parodymai apie vekselio suklastojimo aplinkybes neatitinka tikrovės ir yra melagingi, įvertino ne tik paties P. J. paaiÅ¡kinimus, bet įvertino ir kitus duomenis, kuriuos pagrįstai laikė įrodymais. Vien tai, kad nuteistieji nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu savaip interpretuodami byloje esančius įrodymus ir juos vertindami, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas įrodymus vertino neteisingai ir padarė faktinėms aplinkybėms prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas.

Nagrinėjamu atveju P. J. elgesys vekselyje pastebėjus tariamÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ â€“ neteisingÄ jo suraÅ¡ymo datÄ , kasos knygos klastojimas siekiant pateisinti savo parodymus dėl paskolos V. V. suteikimo, nemotyvuotas parodymų dėl suklastoto vekselio keitimas teisme rodo, kad ta aplinkybė, kad vekselis yra suraÅ¡ytas ne V. V. valia, o siekiant apgaulės bÅ«du iÅ¡ V. V. gauti pinigus, P. J. buvo žinoma. Be to, P. J. ir P. J. dirbo kartu, kaip abu tvirtino, žinojo, kad V. V. prarado įmonės pinigus, abu turėjo tikslÄ , kad žala bendrovei bÅ«tų atlyginta, P. J. pats patvirtino, kad dėl kasos knygos klastojimo tarėsi su P. J., todėl pagrįstai teismas atmetė P. J. versijÄ , kad jam aplinkybė, kad vekselis yra suklastotas, nebuvo žinoma.

Dėl BK 40 str. nuostatų taikymo.Nuteistasis P. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti BK 40 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Tokį praÅ¡ymÄ grindžia tuo, kad jis dėl BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, dėl BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. numatytų nusikalimų jis nekaltas, todėl yra visos sÄ lygos jo atžvilgiu taikyti minėto straipsnio nuostatas. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu toks nuteistojo praÅ¡ymas yra nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas.

Pagal BK 40 str. asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ ir yra visos Å¡io straipsnio 2 d. nurodytos sÄ lygos. Nagrinėjamu atveju P. J. savo kaltę pripažino tik dėl nusikaltimo, numatyto BK 223 str. 1 d., dėl dokumentų klastojimo ir pasikėsinimo sukčiauti savo kaltę neigė.

BK 40 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad visiÅ¡kas savo kaltės pripažinimas ir gailėjimas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų sprendžiant dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Kadangi P. J. savo kaltę pripažino tik dėl vienos nusikalstamos veikos, BK 40 str. nuostatos jo atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos. Aukščiau paminėtų aplinkybių pagrindu kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius, nukentėjusįjį, liudytojus, iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus, palygino duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių ir nuosprendį, laikydamasis BPK 301 str. 1 d. nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.

Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 str. 5 d. nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę. Pirmosios instancijos teismo posėdyje tinkamai iÅ¡tirtų įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas P. J. ir P. J. kaltei pagrįsti, todėl abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame nuteistiesiems paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 str. nustatytų nuostatų.

Apygardos teismo teisėjų kolegija nenustatė esminių proceso pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.Nukentėjusysis V. V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ P. J. ir P. J. jo turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. BPK 105 str. 1 d. teigiama, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas. BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti <...> nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, nukentėjusysis, siekdamas užtikrinti tinkamÄ savo interesų gynimÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, turėjo kreiptis teisinės pagalbos, todėl jis turi teisę iÅ¡ kaltų asmenų gauti turėtų proceso iÅ¡laidų, susijusių su teisinės pagalbos suteikimu, atlyginimÄ . Byloje pateiktas kvitas patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis V.

V. advokatui A. Pliaugai sumokėjo 100 Eur. Tai patvirtina byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. 729307. Atsižvelgiant į tai, kad procesas vyko pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, kurie atmestini, nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš nuteistųjų. Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos P. J., išlaidas iki 2015-04-15 sudaro 11,58 Eur dydžio advokato darbo užmokestis.

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundÄ kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybÄ , kuri jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, iÅ¡laidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iÅ¡ kaltinamojo gali bÅ«ti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistųjų P. J. ir P. J. apeliacinius skundus atmesti.Iš P. J. ir P. J. priteisti nukentėjusiajam V. V. po 50 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 11,58 Eur, iš nuteistojo P. J. nepriteisti. Pirmininkaujantis teisėjas                                                                               Algerdas Urbšys Teisėjai                                                                                                              Danguolė Šiugždinytė                                                                                                                           Rimas Švirinas