7e48c2cb-ca39-44bb-9567-85eaaecf0922 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1918-854/2020 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04275-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) I.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. Z. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams A. N. (A. N.), N. N. N. B., V. B. (V. B.), L. K., V. S., D. K., A. K. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, VÄ® Registrų centras, Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė I. Z., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė:

1) atidalinti ieÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2019 m. kovo 12 d. parengtÄ atsidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schemÄ ;

2) nustatyti servitutÄ neterminuotai ir neatlygintinai ieÅ¡kovei naudotis (įeiti ir vaikščioti) atsakovams V. S., A. N. bei N. N. priklausančiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), pažymėtomis indeksu a-5 (15,50 kv. m ploto);

3) nesant galimybės turtÄ atidalinti natÅ«ra, atidalinti ieÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų 2 701,40 Eur piniginę kompensacijÄ : 3.1. priteisti 426,82 Eur iÅ¡ atsakovo A. N. ir nustatyti, kad jam nuosavybės teise priklauso 1473/10000 dalys neįrengtos pastogės; 3.2. priteisti 563,24 Eur solidariai iÅ¡ atsakovų N. B. ir V.

B. ir nustatyti, kad jiems bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise priklauso 1945/10000 dalys neįrengtos pastogės; 3.3. priteisti 319,85 Eur iÅ¡ atsakovės L. K. ir nustatyti, kad jai nuosavybės teise priklauso 1104/10000 dalys neįrengtos pastogės; 3.4. priteisti 603,49 Eur iÅ¡ atsakovės V. S. ir nustatyti, kad jai nuosavybės teise priklauso 2082/10000 dalys neįrengtos pastogės; 3.5. priteisti 225,57 Eur iÅ¡ atsakovo D. K. ir nustatyti, kad jam nuosavybės teise priklauso 779/10000 dalys neįrengtos pastogės; 3.6. priteisti 240,96 Eur iÅ¡ atsakovės A.

K. ir nustatyti, kad jai nuosavybės teise priklauso 832/10000 dalys neįrengtos pastogės; 3.7. priteisti 321,47 Eur iš atsakovo V. B. ir nustatyti, kad jam nuosavybės teise priklauso 1110/10000 dalys neįrengtos pastogės;

4) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1039/10000 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad neįrengta pastogė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei ir atsakovams proporcingai priklausančių butų plotui. Kadangi dalis atsakovų savo nuožiÅ«ra pastogėje įsirengė gyvenamÄ sias patalpas ir pastatė pertvaras užimdami didesnį plotÄ negu jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra apribotos ieÅ¡kovės galimybės naudotis jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia pastogės dalimi.

IeÅ¡kovė siÅ«lė atsakovams kaip bendraturčiams pirkti jai priklausančiÄ pastogės dalį, tačiau į šį ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ atsakovai nesureagavo. Kadangi ieÅ¡kovė negali naudotis 1039/10000 pastogės dalimi, yra pagrindas atidalinti jai priklausančiÄ pastogės dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.

3. Pasisakydama dėl turto atidalijimo natÅ«ra, ieÅ¡kovė nurodė, kad praÅ¡o iÅ¡ 183,64 kv. m. pastogės atidalinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ pastogės dalį pagal parengtÄ atsidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schemÄ . Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausytų 19,08 kv. m. ploto pastogės dalis. Atsidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schemoje ieÅ¡kovei atidalinama pastogės dalis pažymėta „A“: pagal iÅ¡orinius pertvarų matmenis – 17,52 kv. m., pagal vidinių pertvarų matmenis – 16,45 kv. m.

IeÅ¡kovei atidalijama pastogės dalis yra mažinama 1,56 kv. m., atsižvelgiant į pagal faktÄ bendrai visų bendrasavininkų patekimui į pastogę naudojamÄ faktiÅ¡kai atskirtÄ pastogės dalį, kurios plotas yra 14 kv. m. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2019 m. kovo 12 d. parengta pastogės patalpos atsidalinimo schema liudija, kad pastogės patalpÄ siekiama atsidalinti natÅ«ra nesudarant nė vienam iÅ¡ bendraturčių jokios žalos, saugant dalijamÄ daiktÄ nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties ar sumažėtų bendrasavininkui nuosavybės teise tenkanti dalis, kartu saugant visų bendraturčių interesus.

Atsidalinimo schema parengta proporcingai butų savininkams priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės daliai ir yra lygi jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Pažymėjo, kad 2019 m. kovo 12 d. atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės schema parengta vadovaujantis 2017 m. birželio 13 d. kadastriniais matavimais, atsižvelgiant į tai, jog dalis nekilnojamojo daikto amalgamacijos būdu buvo prijungta prie nekilnojamojo daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Pasisakydama dėl servituto nustatymo, ieÅ¡kovė nurodė, kad naudotis ir patekti į atidalintÄ pastogės dalį ji gali tiktai vieninteliu bÅ«du – per laiptinę, kuri atsidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schemoje pažymėta indeksu a-5. Å ios patalpos yra bendro naudojimo, tačiau pagal vieÅ¡us registro duomenis nuosavybės teise yra priskirtos Å¡iems atsakovams – 65/100 dalys V. S., butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 35/100 dalys A. N. bei N. N., butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi, norėdama patekti į atidalintÄ turto dalį, ieÅ¡kovė turėtų naudotis nurodytiems atsakovams priklausančiomis patalpomis. Kitos objektyvios galimybės patekti tiek į pastogę bendrai, tiek į ieÅ¡kovei atidalinamÄ pastogės dalį, nėra. Tam, kad ieÅ¡kovė galėtų objektyviai naudotis jai atidalinta pastogės dalimi, bÅ«tina nustatyti servitutÄ . IeÅ¡kovė į pastogę, nesinaudodama laiptine, galėtų patekti tik tokiu atveju, jei bÅ«tų suformuotas atskiras įėjimas kitoje namo vietoje.

Tačiau tam būtų reikalingi visų bendrasavininkių sutikimai, turėtų būti rengiamas projektas, gaunami leidimai, atliekami statybiniai darbai. Tokia galimybė priklausytų ne tik nuo ieškovės valios, todėl sunkiai įgyvendinama tiek teisiškai, tiek techniškai. Laiptinė (pažymėta indeksu a-5), yra bendro naudojimo patalpa, nors ir nuosavybės teise priskirta atsakovams. Šios patalpos nėra asmeninė atsakovų erdvė, kur servitutas galėtų nepagrįstai varžyti jų teises.

Taigi servituto nustatymas nebūtų neproporcinga suvaržymo priemonė atsakovams, tačiau užtikrintų ieškovės galimybes tinkamai naudotis atidalintu turtu.

5. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog tarp jos ir atsakovų kyla ginčai dėl galimybės atidalinti jai priklausančiÄ dalį natÅ«ra, ieÅ¡kovė sutiktų ir su piniginės kompensacijos jai iÅ¡mokėjimu. Atlikus pastogės rinkos kainos vertinimÄ , buvo nustatyta, jog jos rinkos kaina yra 26 000 Eur. Kadangi ieÅ¡kovei pagal jos nuosavybės teise turimo buto plotÄ proporcingai tenkanti pastogės dalis yra 1039/10000, tai atidalinant turtÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės ieÅ¡kovei priklausytų 2 701,40 Eur piniginė kompensacija, kuri proporcingai priteistina iÅ¡ bendraturčių, atsižvelgiant į jiems nuosavybės teise priklausančios pastogės dalį.

6. Atsakovai A. N., N. N., N. B., V. B., L. K., D. K. ir A. K. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti; teismui nusprendus atidalinti natÅ«ra ir nustatyti servitutÄ patalpai a-5, nustatyti, kad Å¡is servitutas yra atlygintinis ir ieÅ¡kovė kas mėnesį N. ir A. N. už jį turi mokėti 10 Eur kompensacijÄ ; priteisti atsakovų naudai jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Atsakovai pažymėjo, kad sutinka atsidalinti natÅ«ra, nes prioritetas teikiamas atidalijimui natÅ«ra, tačiau pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ schemÄ atidalijimas natÅ«ra yra negalimas. Nurodė, kad patalpa, kuriÄ ieÅ¡kovė siekia atidalinti, realiai neegzistuoja, todėl siekiant atidalinti konkrečiÄ patalpÄ , bÅ«tina jÄ suformuoti kaip atskirÄ turto vienetÄ , nekilnojamojo turto kadastro objektÄ . Toks suformavimas galimas tik pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtÄ ir suderintÄ projektÄ , numačius, kokius statybinius darbus ir kieno sÄ skaita reikia atlikti siekiant patalpÄ suformuoti ir jÄ atidalinti.

8. Nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas turtÄ atidalinti natÅ«ra negali bÅ«ti tenkinamas, nes ieÅ¡kovė nepateikė naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemos esminių dalių:

1) schemÄ rengusio asmens kvalifikacijÄ patvirtinančio dokumento, 2) aiÅ¡kinamojo raÅ¡to, 3) paprastojo remonto darbų techninės specifikacijos, 4) naujų patalpų planų su eksplikacijomis, kuriuose nurodomos Å¡ių objektų ribos, patalpų bendrieji rodikliai, 5) įgalioto valstybės tarnautojo iÅ¡duotos Reglamento 12 ar 13 priede nustatytos formos pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį (Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“).

9. Teigė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas atidalinti natÅ«ra atmestinas ir dėl to, nes neaiÅ¡ku, kokiÄ dalį ieÅ¡kovė siekia atsidalinti. IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso idealioji 19,08 kv. m. pastogės dalis, tačiau ieÅ¡kovė praÅ¡o atidalinti tik 17,52 kv. m., 1,56 kv. m. paliekant bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tai reiÅ¡kia, jog realus atidalijimas neįvyks, ieÅ¡kovė ir toliau liks bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir bus geresnėje padėtyje nei atsakovai.

10. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas nėra tinkamai suformuluotas. IeÅ¡kovė turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ (statinį, patalpÄ ) praÅ¡o suformuoti. IÅ¡ ieÅ¡kinio visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, ar tai pilnas atidalijimas, ar tik dalinis, kokį plotÄ kiekvienas iÅ¡ bendraturčių turės naujai atsiradusioje palėpės patalpoje ir t. t. Kadangi vietoj vienos patalpos atsiranda dvi patalpos, teisinės registracijos atlikimui bÅ«tina įvardinti ne tik atidalijamÄ patalpÄ ir jos savininkÄ , bet ir tÄ patalpÄ , kuri liks po atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir nurodyti jos savininkus bei jų turimas dalis patalpoje, o taip pat patalpos plotÄ . To nepadarius, neaiÅ¡ku, kÄ atsakovai ir kokiu teisiniu pagrindu turėtų registruoti Nekilnojamojo turto registre.

11. Atsakovai nurodė, kad Å¡iuo metu yra viena palėpės patalpa, turinti unikalų numerį (duomenys neskelbtini), kurios plotas Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodomas 183,64 kv. m. Tačiau tos pačios pažymos 2.1 punkte nurodoma, kad dalis Å¡ios patalpos amalgamacijos bÅ«du prijungta prie nekilnojamojo daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (10/5621) pagal 2017 m. rugpjūčio 24 d. deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ Nr. ACCR-60-170824-01504. Taigi dalį palėpės ploto prijungus prie buto, palėpės plotas sumažėjo. Nuosavybės teisės į neįrengtos pastogės patalpas įregistruotos pagal 2014 m. birželio 9 d. dalių paskaičiavimo projektÄ (pažymos 11 punktas), o pažymoje nurodomas senas palėpės plotas 183,64 kv. m, buvęs 2014 metais, nors 2017 palėpė sumažėjo. Sumažėjus plotui, pasikeitė ir turi bÅ«ti perskaičiuotos bendraturčiams nuosavybės teise priklausančios pastogės dalys.

12. Pasak atsakovų, ieÅ¡kovės pateiktas atidalijimo variantas atmestinas dar ir todėl, kad ji siekia suformuoti patalpÄ palėpės dalyje, kuri pagal 2013 m. balandžio 18 d. sutikimÄ dėl palėpės pertvarkymo plane yra pažymėta raidė „C” ir skirta atskiram A. K. naudojimui. Taigi toje vietoje jau yra suformuota, tik dar nespėta įteisinti patalpa. Be to, pastogė yra antrame namo aukÅ¡te, į kurį patenkama per pirmame namo aukÅ¡te esančias patalpas a-1 ir a-2, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims bendraturčiams – N. N., A. N. ir V. S. Tam, kad patektų į pastogę antrame aukÅ¡te, ieÅ¡kovė turi praeiti per pirmo aukÅ¡to patalpas a-1 ir a-2, kurios jai nepriklauso ir ji neturi teisės per jas eiti.

13. Be to, ieÅ¡kovė, atidalinus turtÄ natÅ«ra, praÅ¡o atsakovams A. N., N. N. ir V. S. priklausančioje pastogės dalyje, pažymėtoje indeksu a-5, nustatyti servitutÄ , tačiau Å¡iuo atveju nebÅ«tų pasiektas atsidalijimo tikslas – supaprastintas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas į bendrÄ daiktÄ , prieÅ¡ingai, po padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas bÅ«tų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytÄ jÄ daikto dalį.

Be to, ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama nustatyti servitutÄ tam, kad ji galėtų patekti iki atidalintos patalpos, nepagrįstai iÅ¡plečia praÅ¡omo nustatyti servituto veikimo diapazonÄ â€“ servitutÄ praÅ¡o nustatyti visai patalpai a-5 ir pageidauja ne tik per nurodytÄ patalpÄ praeiti, bet ir po jÄ vaikščioti. Atsakovams A. N. ir N. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 5,42 kv. m. palėpės patalpos, pažymėtos indeksu a-5. Ä® minėtÄ patalpÄ atsakovai yra investavę pinigus – atlikę remontÄ , pakeitę stogÄ virÅ¡ jos.

Kadangi ieÅ¡kovė servitutÄ gautų visam gyvenimui, o atsakovai patirtų suvaržymus, servitutas turi bÅ«ti atlygintinis – turėtų bÅ«ti nustatyta 10 Eur per mėnesį kompensacija.

14. Pasisakydami dėl turto atidalijimo iÅ¡mokant kompensacijÄ , atsakovai nurodė, kad kiti bendraturčiai atliko palėpės ir stogo remontÄ , padengdami ir ieÅ¡kovei proporcingai tenkančias remonto iÅ¡laidas, todėl ieÅ¡kovės siekis gauti kompensacijÄ , į kuriÄ Ä¯skaičiuotos ir kitų bendraturčių investicijos, prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. IeÅ¡kovė gali pretenduoti tik į tokio dydžio kompensacijÄ , kiek turtas bÅ«tų vertas be atliktų pagerinimų.

Atsakovų teigimu, turėtų būti skirta ekspertizė, siekiant nustatyti vidutinę turto rinkos vertę, kiek tas turtas kainuotų, jei kapitalinis remontas nebūtų atliktas. Be to, neįrengtos pastogės vertė (26 000 Eur) nepagrįstai paskaičiuota nuo 183,64 kv. m. pastogės ploto, kuris šiuo metu yra sumažėjęs. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovė nepagrindė kiekvienam atsakovui tenkančios kompensacijos skaičiavimų, o taip pat nenurodė po atidalijimo likusiems bendraturčiams tenkančių dalių, kurios neabejotinai pasikeis.

Taigi neaiÅ¡ku, kaip tokį sprendimÄ reikėtų įvykdyti, t. y. įsiregistruoti atsakovams tenkančias palėpės dalis Nekilnojamojo turto registre.

15. Atsakovė V. S. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu sutinka.

16. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė pagrįstai praÅ¡o atidalinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Visiems gyvenamojo namo butų savininkams bendrai priklauso namo virÅ¡uje esanti pastogė proporcingai pagal turimo buto plotÄ , tačiau ne visi gyventojai Å¡ia pastoge gali naudotis. Atsakovės teigimu, keli savininkai yra pasisavinę didelę pastogės dalį ir įsirengę gyvenamuosius plotus, įsirengę pertvaras, pasididinę butus. Pasak atsakovės, yra galimybė atidalinti ieÅ¡kovės turimÄ nuosavybės dalį natÅ«ra pagal pridėtÄ schemÄ .

17. Pasisakydama dėl praÅ¡omo nustatyti servituto, atsakovė nurodė, kad su Å¡iuo reikalavimu sutinka. Nustačius servitutÄ , atsakovų teisės nebus pažeistos, kadangi patalpa, kuriai ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti servitutÄ , yra bendro naudojimo laiptinė, skirta praėjimui, o ne gyvenamoji patalpa. Atidalinus ieÅ¡kovei pastogės dalį, jokiu kitu įėjimu ji negalėtų patekti į savo patalpas. BÅ«tų nelogiÅ¡ka, jei esant galimybei patogiai patekti į pastogę per laiptinę, ieÅ¡kovei reikėtų statyti atskirus laiptus, įrenginėti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ . Be to, tikėtina, kad kiti bendraturčiai su tokiomis statybomis nesutiktų ir vėlgi nebÅ«tų galima naudotis pastoge. Atsakovė sutiko, kad servitutas bÅ«tų neatlygintinis.

18. Pažymėjo, kad nesant galimybės atidalinti natūra, atsakovė sutinka ir su kompensacijos mokėjimu, jeigu atitinkamai sumokėtai sumai padidėtų jos pastogės nuosavybės dalis. Atsakovė sutinka, kad iš jos būtų priteista 603,49 Eur suma, nustatant, kad jai nuosavybės teise priklauso 2082/10000 neįrengtos pastogės.

19. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ prašė spręsti atsižvelgiant į jos atsiliepime nurodytus argumentus.

20. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis pagal gautÄ informacijÄ apie vykdomas statybas patikrino statybvietę, buvusiu adresu (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. kovo 1 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ , kuriame užfiksuota, kad „palėpės patalpose virÅ¡ buto Nr. 7 vykdomi kapitalinio remonto darbai: dalies namo stogo nuardyta stogo danga, dalis gegnių pakeistos naujomis, pakeisti naujais visi stogo grebėstai remontuojamoje stogo dalyje, suformuotas naujas tÅ«rinis stoglangis, bute Nr. 7 lauko sienoje įrengtos durys (išėjimas į laukÄ ) lango anga padidinta iki grindų lygio, remontuojamos buto lubos (palėpės grindys)“.

A. K. 2017 m. kovo 14 d. buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-100-170314-00019 dėl vykdomų kapitalinio remonto darbų gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)). Å iame savavaliÅ¡kos statybos akte buvo nustatyta, kad A. K. savavaliÅ¡kai, t. y. neturėdamas statybÄ leidžiančio dokumento, vykdo kapitalinio remonto darbus. A. K. 2017 m. kovo 17 d. buvo suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-170317-00026 (toliau – privalomasis nurodymas) savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 16 d., t. y.

„iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę. Statybos darbai vykdomi daugiabutyje (duomenys neskelbtini). Å alinant savavaliÅ¡kos statybos padarinius reikia iÅ¡ardyti suformuotÄ tÅ«rinį stoglangį, atstatyti nupjautas stogo gegnes ir uždengti stogÄ danga remontuojamoje stogo dalyje virÅ¡ buto Nr.

7. Sutvirtinti nupjautas, pašalintas palėpės grindų lentas palėpės dalyje virš buto Nr. 7“.

21. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017 m. spalio 3 d. atliko privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimÄ ir surašė privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktÄ Nr. PNSSA-100-171003-00138. Patikrinimo metu nustatyta, kad statytojas A. K. Inspekcijos privalomojo nurodymo neįvykdė, todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas (toliau – Vilniaus departamentas) 2017 m. spalio 30 d. raÅ¡tu Nr. 2D-15139 vykdomÄ jį dokumentÄ (privalomÄ jį nurodymÄ ) perdavė vykdyti antstolei A. S..

22. Vilniaus departamentas 2018 m. liepos 19 d. el. paÅ¡tu gavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raÅ¡tÄ Nr. A33(1)-5324-(4.20) „Dėl galimai savavaliÅ¡kų statybos darbų (duomenys neskelbtini)“, kuriuo persiųstas nagrinėti pagal kompetencijÄ O. K. 2018 m. liepos 17 d. praneÅ¡imas apie galimai savavaliÅ¡kus statybos darbus palėpėje, adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus departamentas 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrino faktines aplinkybes dėl galimai savavaliÅ¡kų statybų bei įrenginėjamos palėpės, adresu (duomenys neskelbtini) ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ Nr. FAK-1998, kuriame nurodyta, kad „jokie statybos darbai palėpėje nevykdomi.

Patikrinime dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, UAB „Nemenčinės komunalininkas“ atstovai ir daugiabučio namo gyventojai. A. K. dėl tÅ«rinio stoglangio 2017 m. kovo 14 d. suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas SSA-100-170314-00019. N. N. 2013 m. rugsėjo 10 d. suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas SSA-00-130910-00122. 2014 m. gegužės 12 d. N. N. gavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui. V. B. 2017 m. balandžio 11 d. suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiÅ«rÄ Nr. (23.29)-PN-546“.

23. Vilniaus departamentas 2018 m. rugpjūčio 14 d. raÅ¡tu Nr. (23.2)-2D-11327 „Dėl (duomenys neskelbtini)“ informavo O. K., kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinus faktines aplinkybes dėl galimai savavaliÅ¡kos statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini) buvo suraÅ¡ytas faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FAK-1998 ir „įvertinus tai, kad jokių naujų statybos darbų nebuvo užfiksuota, savavaliÅ¡kos statybos nenustatyta“ bei nurodė, kad „teisės aktuose visais atvejais numatyta galimybė fiziniams ir juridiniams asmenims kreiptis į teismÄ dėl kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos, kai, jų manymu, Å¡i veikla vykdoma / įvykdyta neteisėtai arba pažeidžiant trečiųjų asmenų (tarp jų visuomenės) teises ir teisėtus interesus“.

24. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

25. Trečiasis asmuo nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei nesutariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

26. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÄ® Registrų centras prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

27. Trečiasis asmuo nurodė, kad jei atsidalijama natÅ«ra pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ , iÅ¡lieka neatsakytas klausimas, kokia dalis ieÅ¡kovei liks neįrengtoje ginčo pastogėje su kitais bendraturčiais, nes ieÅ¡kovė nurodo, kad ne visÄ ginčo pastogės dalį atsidalija nuo Å¡alių ginčo pastogės, o tai yra kliÅ«tis ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinimui duomenų vieÅ¡ame registre iÅ¡vieÅ¡inimo prasme. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 28. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mai 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovams 880 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas: atsakovui A. N. – 80 Eur, N. N. – 600 Eur; V. B. – 80 Eur, L. K. – 40 Eur; D. K.– 80 Eur; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 21,67 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

29. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovai yra bendraturčiai, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantys ginčo negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ neįrengtÄ pastogę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), 183,64 kv. m. IeÅ¡kovė siekia atidalinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais pagal 2019 m. kovo 12 d. parengtÄ atsidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schemÄ ; atsidalijus natÅ«ra, ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti servitutÄ neterminuotai ir neatlygintinai ieÅ¡kovei naudotis (įeiti ir vaikščioti) atsakovams V. S. ir A. N. bei N. N. priklausančiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), pažymėtomis indeksu a-5 (15,50 kv. m ploto).

30. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad ginčo objektas yra 183,64 kv. m., taigi iš jo atidalinti bendraturčiams natūra pagal jų turimas bendrosios nuosavybės dalis be proporcingos žalos objekto paskirčiai yra įmanoma.

31. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė pagal ginčo 2019 m. kovo 12 d. parengtÄ atsidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schemÄ atsidalija natÅ«ra ne visÄ Å¡alims priklausančiÄ ginčo neįrengtÄ pastogę, tačiau po tokio atidalijimo natÅ«ra pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ dar dalis ieÅ¡kovės ginčo neįrengtos pastogės dalies pačiai ieÅ¡kovei lieka bendrojoje dalinėje Å¡alių nuosavybėje kartu su atsakovais.

32. Teismas pažymėjo, kad nagrinėja ieÅ¡kinio reikalavimÄ ta apimtimi, kuria jis yra pareikÅ¡tas. Teismas sprendė, kad tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl atidalijimo natÅ«ra tokia apimtimi, kokia pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, kada nėra reikalavimo, kokia dalis ginčo objekto atitenka bendrojoje dalinėje nuosavybėje atsakovams ir ieÅ¡kovei atskirai pagal bendraturčių valdomas dalis ginčo objekte po ieÅ¡kovės atidalijimo natÅ«ra, negalima dėl ieÅ¡kinio ydingumo reikalavimo prasme, nes ieÅ¡kinio reikalavimas turi bÅ«ti konkretus, aiÅ¡kus ir vykdytinas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovei buvo suteikta teisė daug kartų tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus ir jų apimtis, atsižvelgiant į proceso dalyvių atsiliepimus.

33. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, siekdama atsidalinti objekto dalį, jokio atidalijimo projekto/schemos į bylÄ neteikė, kurį bÅ«tų galima vertinti ir nustatyti, kokia konkreti ginčo objekto dalis atitektų ginčo Å¡alims po atsidalijimo. Pažymėjo, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali bÅ«ti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas bÅ«tų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytÄ jÄ daikto dalį, taip galbÅ«t tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimÄ dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti.

34. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, Å¡iuo atveju bÅ«tent ieÅ¡kovei teko pareiga įrodyti, jog jos siÅ«lomas bÅ«das yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

35. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo atidalijus turtÄ natÅ«ra nustatyti servitutÄ , teismas pažymėjo, jog pirmiausia turi bÅ«ti įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Teismas nurodė, kad iÅ¡ Å¡alių ir kitų dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog paties servituto nustatymo reikalingumas bÅ«tinas, nes, jo nenustačius, ieÅ¡kovė neturėtų galimybės naudotis jai ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡omu atidalinti natÅ«ra ginčo objektu – neįrengta pastoge.

36. Teismas sutiko su atsakovų pozicija dėl nepagrįstai iÅ¡plečiamo praÅ¡omo nustatyti servituto veikimo diapazono, nes ieÅ¡kovė servitutÄ praÅ¡o nustatyti visai patalpai a-5 ir pageidauja ne tik per nurodytÄ patalpÄ praeiti, bet ir po jÄ vaikščioti, o toks ieÅ¡kovės noras nepagrįstas, nes servitutas turi bÅ«ti konkretus ir tik tokio dydžio, kuris reikalingas servituto nustatymo tikslui pasiekti. Konstatavo, kad iÅ¡ 2019 m. kovo 12 d. atsidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schemos akivaizdžiai matosi, jog Å¡iuo konkrečiu atveju visa reikalavimo apimtimi visai patalpai negalima bÅ«tų nustatyti ginčo servituto, nes tokio dydžio ir visai praÅ¡omai a-5 patalpai servitutas dėl jo paskirties – patekti į ieÅ¡kovei atidalintinÄ natÅ«ra patalpÄ , yra nereikalingas.

37. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad jeigu ir nebÅ«tų ieÅ¡kinio netenkinimo pagrindo dėl ieÅ¡kinio reikalavimo ydingumo, ieÅ¡kinio reikalavimas atidalinti natÅ«ra ginčo objektÄ negalėtų bÅ«ti tenkinamas ir dėl servituto, kadangi tokia apimtimi, koks pareikÅ¡tas reikalavimas dėl servituto nustatymo, negali bÅ«ti tenkinamas. Teismas pažymėjo, kad Å¡ioje dalyje sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimo servituto apimties atžvilgiu jis neturi galimybės, kadangi nėra ginčo parengtoje atsidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schemoje oficialiai fiksuotas servitutas atitinkamai servituto nustatymo taÅ¡kais, kuris teismo nuomone pagal faktÄ galėtų bÅ«ti nustatytas.

38. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys siekė ginčo objektÄ atsidalinti natÅ«ra, esant galimam Å¡iam atidalijimo bÅ«dui, teismas pasisakė tik ieÅ¡kinio reikalavimo dalyje dėl objekto atidalijimo natÅ«ra, nespręsdamas ieÅ¡kinio alternatyvaus reikalavimo dėl atidalijimo pinigine kompensacija. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 39. IeÅ¡kovė I. Z. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo natÅ«ra negali bÅ«ti tenkinamas, nes po tokio atidalinimo pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ schemÄ dar dalis ieÅ¡kovės ginčo neįrengtos pastogės dalies lieka pačiai ieÅ¡kovei bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakovais. Bendroji nuosavybė gali bÅ«ti atidalinta ir taip, kad paliekama bendrai naudojamų daikto dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016). 1.2.

Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl ieÅ¡kovės pateikta atidalinimo schema yra netinkama ar techniÅ¡kai neįmanoma įgyvendinti. IeÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausytų 19,08 kv. m. ploto pastogės dalis. Atsidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schemoje ieÅ¡kovei atidalinama pastogės dalis pažymėta „A“: pagal iÅ¡orinius pertvarų matmenis – 17,52 kv. m., pagal vidinių pertvarų matmenis – 16,45 kv. m. IeÅ¡kovei atidalijama pastogės dalis yra mažinama 1,56 kv. m., atsižvelgiant į pagal faktÄ bendrai visų bendrasavininkų patekimui į pastogę naudojamÄ faktiÅ¡kai atskirtÄ pastogės dalį, kurios plotas yra 14 kv. m.

Taigi ieÅ¡kovės pateiktoje atidalinimo schemoje nurodytas atidalinimo variantas yra atitinkantis tiek teisinę situacijÄ , tiek faktinę pastogės naudojimo padėtį, kadangi yra paliekama maža dalis bendrosios dalinės nuosavybės, kuri faktiÅ¡kai yra toje vietoje, kuri naudojama visų bendraturčių patekimui į atskirtas pastogės patalpas. IeÅ¡kovės pateikta 2019 m. kovo 12 d. atidalinimo schema yra parengta taip, kad bÅ«tų kuo mažiau varžomi kitų bendraturčių interesai bei užtikrinamas tinkamas ieÅ¡kovei atidalintos dalies naudojimas, nesudarant nė vienam iÅ¡ bendraturčių jokios žalos, saugant dalijamÄ daiktÄ nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties ar sumažėtų bendrasavininkui nuosavybės teise tenkanti dalis, kartu saugant visų bendraturčių interesus.

Atsakovai nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl tokia schema būtų netinkama ar techniškai neįmanoma įgyvendinti. Atsakovai sutiko su atidalijimu natūra, tačiau nesutiko su ieškovės siūloma atidalinimo schema, kartu nepateikdami jokio kito savo pasiūlymo. 1.3. Teismo argumentai, jog ieškinio reikalavimas dėl atidalinimo natūra negali būti tenkinamas, nes ieškovė nepateikė projekto/schemos, kokia konkreti bendrosios dalinės nuosavybės dalis po atidalinimo natūra tektų neatidalintiems bendraturčiams, yra nepagrįsti.

IeÅ¡kovė, siekdama atsidalinti natÅ«ra jai asmenine nuosavybę teksiančiÄ bendrosios dalinės nuosavybės dalį, neturi pareigos kelti klausimÄ dėl atsakovų/kitų bendraturčių konkrečių dalių objekte nustatymo, kadangi jie ir toliau lieka neatidalinti. Be to, idealiosios bendraturčių dalys po atsidalinimo natÅ«ra nesikeistų, kadangi ieÅ¡kovė nepretenduoja į didesnę pastogės dalį. 1.4. NeaiÅ¡ku, kuo remdamasis teismas nusprendė, jog ieÅ¡kovės praÅ¡omas servitutas įeiti ir vaikščioti po patalpÄ a-5 yra per plataus diapazono.

IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ atidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schemÄ , kurioje yra aiÅ¡kiai pažymėta patalpa, kuriai praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , schemoje nurodyti konkretÅ«s patalpos matmenys ir iÅ¡dėstymas. IeÅ¡kovė taip pat nurodė konkretų servituto turinį. IÅ¡ byloje esančios schemos matyti, kad a-5 patalpa yra 2,12 m. pločio plačiausioje vietoje ir 11,58 m. ilgio. IÅ¡ schemoje nurodytos laiptų krypties matyti, kad ieÅ¡kovė, norėdama patekti į jai atidalinimo schemoje priskirtÄ patalpÄ , turi pakilti laiptais ir pereiti/apeiti visÄ patalpÄ .

Ä®vertinus laiptų plotį (~ 1 m.), naudojimui lieka tik ~1,12 m. patalpos plotis. Tas pats pasisakytina ir apie patalpos ilgį – siekiant patekti į ieÅ¡kovei schemoje priskirtas pastogės patalpas pakilus laiptais tenka pereiti per beveik visÄ patalpos ilgį. Taigi konkrečių servituto taÅ¡kų nustatymas 15,50 kv. m. patalpoje, kurioje nemaÅ¾Ä dalį užimÄ laiptų erdvė, bÅ«tų nelogiÅ¡kas ir neprotingas, kadangi arba turėtų bÅ«ti pažymėta ta pati erdvė, arba, pažymėjus tik dalį patalpos, ieÅ¡kovei bÅ«tų apribotos galimybės netgi fiziÅ¡kai praeiti tam tikras patalpos vietas.

Servituto apimtis yra pagrįsta, kadangi tam, kad ieÅ¡kovė, atidalijus pastogės dalį, galėtų naudotis Å¡ia dalimi, jai bÅ«tina įeiti į bendro naudojimo patalpÄ , pažymėtÄ indeksu a-5, taip pat bÅ«tina Å¡ioje patalpoje vaikščioti, t. y. pakilus laiptais iÅ¡ vieno patalpos kraÅ¡to nueiti į kitÄ , kur bÅ«tų pasiekta ieÅ¡kovei atidalinta pastogės dalis, bei tokiu pačiu marÅ¡rutu grįžti, iÅ¡einant iÅ¡ jai atidalintos pastogės dalies. Patalpa yra bendro naudojimo, skirta tik patekimui į pastogės patalpas (laiptinė), jos iÅ¡matavimai atitinka patalpos paskirtį, t. y. patalpoje nėra erdvės, kur kitur ieÅ¡kovė galėtų „landžioti“, iÅ¡skyrus tiesioginį servituto panaudojimÄ patekimui į atidalintÄ pastogės dalį, taip, kaip Å¡ia patalpa Å¡iai dienai naudojasi visi bendraturčiai.

Å ios patalpos nėra asmeninė atsakovų erdvė, kur servitutas galėtų nepagrįstai varžyti jų teises, jos yra vieÅ¡os bendro naudojimo, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡omo servituto nustatymas nebÅ«tų pernelyg didelės apimties. 1.5. Teismas, atmetęs reikalavimÄ atidalinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę natÅ«ra, nepagrįstai nesprendė ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ už atidalinamÄ bendrÄ dalinę nuosavybę. Å ie reikalavimai yra alternatyvÅ«s, todėl netenkinus pirmojo reikalavimo, teismas turėjo pasisakyti dėl antrojo ir jį tenkinti. 1.6.

IeÅ¡kovė pateikė teismui konsultacinę iÅ¡vadÄ dėl ginčo objekto vertės, kuri padaryta atsižvelgiant į faktinę pastogės bÅ«klę. Atsakovai Å¡ios turto vertės neginčijo pateikdami kitokį turto vertinimÄ . IeÅ¡kovės ir bendraturčių idealiosios turto dalys yra nustatytos ir iÅ¡vieÅ¡intos Nekilnojamojo turto registre. MatematiÅ¡kai apskaičiavus ieÅ¡kovės idealiosios turto dalies rinkos vertę, kompensacijos už ieÅ¡kovės 1039/10000 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise turimos pastogės dydis sudaro 2 701,40 Eur.

Atsakovai neteikė jokių įrodymų, jog jie negalėtų sumokėti nurodytos piniginės kompensacijos. Taigi buvo visos sÄ lygos atidalinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę ieÅ¡kovei priteisiant piniginę kompensacijÄ .

2. Atsakovai A. N., N. N., N. B., V. B., L. K., D. K. ir A. K. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Atsakovai niekuomet neteigė, kad ieÅ¡kovės pateiktos atidalijimo schemos negalima techniÅ¡kai įgyvendinti ar kad schemoje taip pat turėtų bÅ«ti aptartos kitų bendraturčių konkrečios dalys objekte. PrieÅ¡ingai, atsakovai sutiko atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kad turtas bÅ«tų atidalintas natÅ«ra, nes turtas yra dalus, tačiau ieÅ¡kinį prašė atmesti dėl dviejų esminių ieÅ¡kinio trÅ«kumų:

1) ieÅ¡kovė, norėdama atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, turi parengti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ IX skyriaus “Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas” reikalavimus atitinkančiÄ naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemÄ , nes vietoj vienos patalpos, turinčios vienÄ unikalų numerį, formuojamos dvi naujos patalpos, turinčios atskirus unikalius numerius. SchemÄ turi parengti Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. IÅ¡ schemos turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kokio atsidalijimo siekia ieÅ¡kovė – dalinio ar pilno, kokie nekilnojamojo turto kadastro objektai bus suformuoti po atidalijimo, kokia konkretaus dydžio (ploto) turto dalis yra atidalijama iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kokia dalis lieka bendrojoje dalinėje nuosavybėje;

2) netinkamai, neaiÅ¡kiai ir netiksliai suformuluotas ieÅ¡kinio reikalavimas. IÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokį plotÄ ieÅ¡kovė siekia atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir kokia nuosavybės dalis lieka bendrojoje dalinėje nuosavybėje. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį tikslino penkis kartus, tačiau esminių jo trÅ«kumų taip ir nepaÅ¡alino, todėl ieÅ¡kinys atmestas pagrįstai. 2.2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schemoje jai atidalinama pastogės dalis pažymėta „A“: pagal iÅ¡orinius pertvarų matmenis – 17,52 kv. m., pagal vidinių pertvarų matmenis – 16,45 kv. m., tačiau bÅ«tent tai ir įneÅ¡a neaiÅ¡kumÄ , nes neaiÅ¡ku, kokį visgi plotÄ ieÅ¡kovė siekia atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės – 17,52 kv. m. ar 16,45 kv. m. bendro ploto neįrengtos pastogės dalį pagal 2019 m. kovo 12 d. atsidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schemÄ .

Reikalavime nei apie 17,52 kv. m., nei apie 16,45 kv. m. plotÄ , nei apie apeliaciniame skunde minimÄ 1,56 kv. m. mažinamÄ atidalijamÄ plotÄ nieko nėra. Tikslus ir aiÅ¡kus ieÅ¡kinio dalyko (reikalavimo) suformulavimas yra ieÅ¡kovės pareiga. 2.3. IeÅ¡kovė reikalavime nepaaiÅ¡kino, kaip reikėtų suprasti ir aiÅ¡kinti jos parengtÄ schemÄ , o tik nurodė, kad praÅ¡o atidalinti pagal 2019 m. kovo 12 d. schemÄ . Tačiau į bylÄ buvo pateiktos dvi 2019 m. kovo 12 d. parengtos schemos: vienoje nurodomi du atidalijamos patalpos plotai – 17,52 kv. m ir 16,45 kv. m ir kitoje – 19,08 kv. m.

Nuorodos atidalinti pagal 2019 m. kovo 12 d. parengtÄ schemÄ nepakanka. IeÅ¡kovei neparengus teisės aktų reikalavimus atitinkančios naujo nekilnojamojo turto kadastro objekto formavimo schemos, visi rodikliai, paaiÅ¡kinimai turi atsispindėti schemoje, turi bÅ«ti detaliai iÅ¡vardinti ieÅ¡kinio reikalavime. 2.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl servituto nustatymo. Jei ieÅ¡kovė bÅ«tų parengusi nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemÄ , joje servitutas bÅ«tų pažymėtas.

Be to, nėra pagrindo nustatyti ieÅ¡kovės praÅ¡omos apimties servituto – pakaktų daug siauresnės apimties apibrėžto servituto praeiti per konkrečiÄ patalpos a-5 vietÄ iki palėpės durų. 2.5. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad teismas sprendime turėjo svarstyti ir pasisakyti dėl abiejų alternatyvių ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų. IeÅ¡kovė alternatyvų reikalavimÄ formulavo taip: nesant galimybės turtÄ atidalinti natÅ«ra, atidalinti ieÅ¡kovei iÅ¡mokant kompensacijÄ .

Teismas sprendime konstatavo, kad ginčo objektÄ galima atidalinti natÅ«ra be neproporcingos žalos objekto paskirčiai, t. y. sÄ lyga, kuriai esant ieÅ¡kovė prašė tenkinti alternatyvų reikalavimÄ , neįvyko. IeÅ¡kinio dalį dėl atidalijimo natÅ«ra teismas atmetė ne dėl daikto nedalumo, o dėl netinkamai suformuluoto reikalavimo. Kadangi daiktas yra dalus, nebuvo teisinio pagrindo detaliau analizuoti kompensacijos klausimÄ . 2.6. IeÅ¡kovės reikalavimas atidalinti iÅ¡mokant kompensacijÄ suformuluotas netinkamai, nes yra neiÅ¡baigtas.

IeÅ¡kovė tik nurodė, kiek norėtų gauti pinigų konkrečiai iÅ¡ kiekvieno bendraturčio, tačiau kÄ už tÄ sumÄ mainais gautų kiekvienas bendraturtis, ieÅ¡kinio reikalavime nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

5. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų 6. IeÅ¡kovė, patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė teismo atidalinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovais priklausančiÄ neįrengtos pastogės dalį pagal 2019 m. kovo 12 d. parengtÄ atsidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schemÄ , taip pat nustatyti neterminuotÄ ir neatlygintinį servitutÄ , suteikiantį teisę ieÅ¡kovei naudotis (įeiti ir vaikščioti) atsakovams V. S. ir A. N. bei N. N. priklausančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksu a-5 (15,50 kv. m ploto); nesant galimybės turtÄ atidalinti natÅ«ra, ieÅ¡kovė prašė atidalinti jai priklausančios pastogės dalį, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų (iÅ¡ kiekvieno atitinkamomis dalimis) 2 701,40 Eur piniginę kompensacijÄ .

7. Atsakovai iÅ¡ esmės sutiko su ginčo turto atidalijimu natÅ«ra, tačiau teigė (iÅ¡skyrus atsakovę V. S.), kad ieÅ¡kovės siÅ«lomas turto atidalijimo bÅ«das neatitinka teisės aktų reikalavimų, ieÅ¡kinio reikalavimas netinkamai suformuluotas, atidalijimas natÅ«ra Å¡io ginčo atveju pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ schemÄ yra negalimas. Pažymėjo, kad atidalijimas natÅ«ra neatitinka kitų bendraturčių interesų dėl praÅ¡omo servituto, kurio apimtis – nustatant jį visai patalpai a-5, 15,50 kv. m., ieÅ¡kovei pageidaujant ne tik per jÄ praeiti, bet ir po jÄ vaikščioti – yra per didelė.

Nurodė, kad turtÄ atidalijant atsakovams natÅ«ra, o ieÅ¡kovei priteisiant kompensacijÄ už jai tenkančiÄ dalį, praÅ¡omas kompensacijos dydis yra nepagrįstas, kadangi buvo atlikti neįrengtos pastogės pagerinimo darbai, prie kurių ieÅ¡kovė neprisidėjo, nors kompensacijÄ skaičiuoja su atliktais pagerinimais. Pasak atsakovų, ieÅ¡kovė gali pretenduoti tik į tokio dydžio kompensacijÄ , kiek turtas bÅ«tų vertas be atliktų investicijų. Atsakovai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad neįrengtos pastogės plotas yra sumažėjęs, t. y. nebėra 183,64 kv. m. ploto, o turto vertinimas atliktas nuo nepasikeitusio ploto, todėl nustatyta 26 000 Eur vertė yra netiksli.

Nurodė, kad ieškovė nepagrindė kiekvienam atsakovui tenkančios kompensacijos skaičiavimų, o taip pat nenurodė po atidalijimo likusiems bendraturčiams tenkančių dalių, kurios neabejotinai pasikeis.

8. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, konstatuodamas, kad ieÅ¡kinys negali bÅ«ti patenkintas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo ydingumo. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, siekdama atsidalinti objekto dalį, jokio atidalijimo projekto/schemos į bylÄ neteikė, kurį bÅ«tų galima vertinti ir nustatyti, kokia konkreti ginčo objekto dalis atitektų ieÅ¡kovei ir atsakovams pagal kiekvieno jų atskirai valdomas dalis po atsidalijimo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ 2019 m. kovo 12 d. atsidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schemÄ , dalis ieÅ¡kovės neįrengtos pastogės dar lieka ir pačiai ieÅ¡kovei bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakovais.

Teismas taip pat sprendė, jog atidalijimas natÅ«ras negalimas dėl to, kad, nors atidalijus ieÅ¡kovės dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės servitutas ieÅ¡kovei norint patekti į atidalintÄ turto dalį bÅ«tų bÅ«tinas, tačiau praÅ¡omos apimties servitutas (visai 15,50 kv. m. patalpai, pažymėtai a-5) yra nebÅ«tinas ir nereikalingas, pažeidžiantis atsakovų teises. Teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad neįrengtos pastogės atidalijimas natÅ«ra iÅ¡ esmės yra galimas ir Å¡alys sutiko su tokiu atidalijimu, nesprendė alternatyvaus ieÅ¡kovės reikalavimo dėl turto atidalijimo, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų kompensacijÄ .

9. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, motyvuodama tuo, jog teismas nepagrindė, kodėl ieÅ¡kovės pateikta atidalinimo schema yra netinkama ar techniÅ¡kai neįmanoma įgyvendinti. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, siekdama atsidalinti jai priklausančiÄ turto dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, neturi pareigos kelti klausimÄ dėl kitų bendraturčių (atsakovų) konkrečių dalių nustatymo, nes jie ir toliau lieka neatidalinti, o idealiosios bendraturčių dalys po atsidalinimo natÅ«ra nesikeistų.

Be to, pažymi, kad toks atidalijimo bÅ«das, kai dalis ieÅ¡kovei priklausančios neįrengtos pastogės yra atidalijama, o dar dalis lieka bendrojoje dalinėje su atsakovais nuosavybėje, pagal teismų praktikÄ yra galimas. Pasisakydama dėl servituto nustatymo, turint tikslÄ patekti į ieÅ¡kovės atidalintÄ turto dalį, ieÅ¡kovė nurodo, kad, esant bÅ«tinoms servituto nustatymo sÄ lygoms ir konkrečiam reikalavimui dėl servituto turinio, teismas nepagrįstai netenkino Å¡io reikalavimo. Nurodo, kad pats teismas sprendė, jog servitutas bÅ«tinas, tačiau neaiÅ¡ku, kuo remdamasis teigė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas servitutas įeiti ir vaikščioti po patalpÄ a-5 yra per plataus diapazono.

IeÅ¡kovės teigimu, atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės schemoje aiÅ¡kiai pažymėta patalpa, kuriai praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , nurodyti konkretÅ«s patalpos matmenys ir iÅ¡dėstymas, ieÅ¡kovė nurodė konkretų servituto turinį, t. y. kokios konkrečios servituto turėtojui praÅ¡omos suteikti naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės – įeiti ir vaikščioti. Pasak ieÅ¡kovės, servituto taÅ¡kų nustatymas 15,50 kv. m. patalpoje, kurioje nemaÅ¾Ä dalį užima laiptų erdvė, bÅ«tų nelogiÅ¡kas ir neprotingas, kadangi arba turėtų bÅ«ti pažymėta ta pati erdvė, arba, pažymėjus tik dalį patalpos, ieÅ¡kovei bÅ«tų apribotos galimybės netgi fiziÅ¡kai praeiti tam tikras patalpos vietas.

IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje reiÅ¡kė du alternatyvius reikalavimus – atidalinti turtÄ natÅ«ra arba atsakovams priteisiant turtÄ , o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų piniginę kompensacijÄ , tačiau teismas dėl pastarojo reikalavimo apskritai nepasisakė. Pažymi, kad į bylÄ pateikė įrodymus dėl neįrengtos pastogės vertės, paskaičiavo jai priklausančios pastogės dalies dydį atitinkančiÄ kompensacijÄ , todėl buvo visos sÄ lygos atidalinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę ieÅ¡kovei priteisiant piniginę kompensacijÄ .

10. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų. Dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo natÅ«ra 11. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 1039/10000 dalys minėtos neįrengtos pastogės. IeÅ¡kovė prašė teismo atidalinti jai priklausančiÄ turto dalį pagal 2019 m. kovo 12 d. atsidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schemÄ .

12. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo bÅ«du įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytÄ turtÄ valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018, 45 punktas). 13.

Atidalijimo instituto aspektai ir nuosavybės neliečiamumo principas lemia tam tikrÄ atidalijimo teisės apsaugÄ . Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktÄ teisę atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo bÅ«dÄ (atidalijimo teisės absoliutumas). Tai lemia įrodinėjimo dalykÄ atidalijimo bylose: iÅ¡ bendraturčio negali bÅ«ti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Kitaip tariant, vienam iÅ¡ bendraturčių iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ atidalyti, turi bÅ«ti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrÄ turtÄ . Atidalijimo teisės įgyvendinimo sÄ lygos:

1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo;

2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra;

3) nesant atidalijimo natÅ«ra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensacijÄ pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, sprendė, kad jis negali bÅ«ti patenkintas dėl ydingai (neaiÅ¡kiai, nekonkrečiai) suformuluoto ieÅ¡kinio reikalavimo, dėl to, jog ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ jokio atidalijimo projekto/schemos, kuriÄ bÅ«tų galima vertinti ir nustatyti, kokia kokia konkreti neįrengtos pastogės dalis atitektų ginčo Å¡alims (ieÅ¡kovei ir atsakovams) po atsidalijimo.

15. Tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du operatyviai ir visiÅ¡kai iÅ¡spręsti ginÄÄ , apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

16. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Teikiami atidalijimo variantai turi bÅ«ti pagal procedÅ«ras ir techniÅ¡kai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019).

17. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančiÄ dalį, turi įrodyti, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimÄ su ieÅ¡kovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek iÅ¡dėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ projektÄ , tiek pasiÅ«lydamas aiÅ¡kias alternatyvias ieÅ¡kovo atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009; 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2018 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. Teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – patikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ , susijusį su neįrengtos pastogės kadastriniais duomenimis, ieÅ¡kovei priklausančios neįrengtos pastogės plotu (ieÅ¡kovė nurodė 19,93 kv. m.) bei UAB „Statkadma“ parengtu 2018 m. spalio 18 d. atsidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės projektu.

IeÅ¡kovė 2018 m. gruodžio 20 d. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kartu su UAB „Statkadma“ 2018 m. gruodžio 6 d. atsidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės projektu, kuriame patikslinta ieÅ¡kovei tenkanti pastogės dalis – 19,08 kv. m. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė, reaguodama į atsakovų procesiniuose dokumentuose, paaiÅ¡kinimuose nurodomus argumentus dėl ieÅ¡kovės reikalavimo ydingumo, teikė patikslintus ieÅ¡kinius ir atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schemas: 2019 m. gegužės 2 d. teisme gautas patikslintas ieÅ¡kinys su 2019 m. kovo 12 d. atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schema, kurioje praÅ¡omos atidalinti ir indeksu A pažymėtos patalpos plotas 16,45 kv. m., plotas pagal iÅ¡orinių pertvarų matmenis – 17,52 kv. m.; 2019 m. birželio 18 d. gautas patikslintas ieÅ¡kinys kartu su 2019 m. kovo 12 d. atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schema, kurioje indeksu A pažymėtos patalpos plotas 16,45 kv. m., plotas pagal iÅ¡orinių pertvarų matmenis – 17,52 kv.; 2019 m. rugsėjo 24 d. ir 2019 m. spalio 15 d. gauti ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimai dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pakeitimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Atsakovai byloje priešieškinio nereiškė, atsiliepdami į reikalavimus nesiūlė savo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemos/projekto.

19. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , turėdama tikslÄ atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra arba jai tenkančiÄ neįrengtos pastogės dalį priteisiant atsakovams, o ieÅ¡kovei iÅ¡mokant kompensacijÄ . Taigi iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavimo formuluotės aiÅ¡ku, kokį savo galimai pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ ieÅ¡kovė pasirinko. IeÅ¡kovei iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pirmosios instancijos teisme turėjo bÅ«ti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrÄ turtÄ (atidalijimo teisės absoliutumas).

20. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad svarbiausia teismo pareiga – apginti asmens pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Tai galima padaryti tik teisingai nustačius bylos nagrinėjimo dalykÄ ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes. Pagal dispozityvumo principÄ Å¡alys turi teisę laisvai naudotis savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis, pačios veikti proceso eigÄ . Teismo iniciatyva galima tik tokiu mastu, kiek tai nepažeidžia dispozityvumo principo.

21. Teismui, kaip valdžios institucijai, tenka labai svarbus vaidmuo visuomenės bei valstybės gyvenime, nes bÅ«tent jam vieninteliam yra pavesta vykdyti teisingumÄ (Konstitucijos 109 straipsnis, CPK 6 straipsnis). Tik teismas, neturintis materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, gali siekti nustatyti tiesÄ byloje (Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalis; CPK 21 straipsnis). Nepaisant to, kad teismo galios nustatant visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes yra gana ribotos, teismas turi teisę, o kartu ir pareigÄ laikantis ieÅ¡kinyje nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į Å¡alių valiÄ aktyviai įgyvendinti iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ .

22. CPK suformuluotas civilinio proceso tikslas – kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimas, o proceso koncentracijos, ekonomiÅ¡kumo principai nedviprasmiÅ¡kai įpareigoja teismÄ imtis visų leistinų priemonių, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpesnį laikÄ (CPK 2, 7, 72, 158 ir kt. straipsniai). Nagrinėdamas civilinę bylÄ teismas turi pareigÄ nustatyti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumo. Apie reikÅ¡mingų bylai aplinkybių egzistavimÄ teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai iÅ¡spręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos Å¡alimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis bÅ«tent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo iÅ¡raiÅ¡ka, orientuota į bylos teisingÄ iÅ¡sprendimÄ ir teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimÄ (CPK 2 straipsnis).

23. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį, bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas nustatyti aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kinį atmetus, Å¡alių ginčas iÅ¡ esmės iÅ¡spręstas nebuvo nė vienu iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡omų alternatyvių pažeistų teisių gynimo bÅ«dų. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas dėl reikalavimo nekonkretumo, kadangi ieÅ¡kovė nenurodė, kokia konkreti dalis po atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atitektų ieÅ¡kovei ir atsakovams, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nors ir nepaneigdamas Å¡alių teisės ir pareigos įrodyti jų manymu bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, pats iÅ¡ esmės netinkamai įgyvendino iÅ¡aiÅ¡kinimo, bendradarbiavimo su Å¡alimis pareigÄ (CPK 8 straipsnis), dėl ko buvo nevisapusiÅ¡kai nustatytos, iÅ¡tirtos ir įvertintos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, neiÅ¡siaiÅ¡kintos realios ginčo turto atidalijimo galimybės, dėl ko nebuvo iÅ¡spręstas tarp bendraturčių kilęs ginčas.

24. Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės į teismÄ kreipėsi dar 2018 m. gruodžio 5 d., byla iÅ¡nagrinėta 2020 m. rugpjūčio 17 d. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ne kartÄ buvo keliamas klausimas dėl ieÅ¡kovės pateiktos 2019 m. kovo 12 d. atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schemos tinkamumo, ieÅ¡kovės praÅ¡omos atidalinti turto dalies dydžio (visos – 19,08 kv. m. ar tik dalies – 17,52 kv. m. ar 16,45 kv. m., kitÄ dalį paliekant ir toliau bendrojoje dalinėje nuosavybėje), taip pat dėl po atidalijimo Å¡alims tenkančių neįrengtos pastogės dalių.

Atsakovai, iÅ¡ esmės sutikdami su atidalijimu natÅ«ra, neteikė į bylÄ savo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės schemos, tačiau nuolat kėlė klausimÄ dėl techninių galimybių atidalinti turtÄ nebuvimo pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ 2019 m. kovo 12 d. schemÄ , atidalintų dalių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre galimybės. Paminėtina, kad ieÅ¡kovė su 2019 m. birželio 18 d. pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu kartu pateikė 2019 m. kovo 12 d. atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schemÄ , kurioje nurodytas ieÅ¡kovės siÅ«lomas jos turto dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės variantas: indeksu A pažymėtas atidalintinas plotas, jo dydis nurodytas 16,45 kv. m., schemos apačioje pateikta pastaba, kad plotas pagal iÅ¡orinius pertvarų matmetis yra 17,52 kv. m.

Esant neaiÅ¡kumų dėl to, kokiÄ dalį ieÅ¡kovė siekia atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovams kvestionuojant Å¡ias aplinkybes, jas teismas turėjo tirti ir aiÅ¡kintis, ir tik paskui nustatyti, ar toks turto atidalijimas yra techniÅ¡kai galimas, ar atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jis realiai gali bÅ«ti įgyvendinamas ir ar nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

25. Pabrėžtina, kad teismas turi rÅ«pintis kuo greitesniu teisinės taikos atkÅ«rimu tarp ginčo Å¡alių, o tai yra pasiekiama teisėjui tinkamai vadovaujant civiliniam procesui. Viena iÅ¡ vadovavimo civiliniam procesui formų – teismo veiksmai, kai įstatymo nustatytomis priemonėmis Å¡alinami trukdžiai, kliudantys siekti civilinio proceso tikslų, bei padedama dalyvaujantiems byloje asmenims įgyvendinti savo teises bei pareigas. Siekdamas užtikrinti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimÄ teismas privalo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad asmens teisminės gynybos prieinamumo teisė bÅ«tų įgyvendinta tinkamai. Kaip jau buvo minėta, teismas turi imtis iÅ¡aiÅ¡kinimo ir bendradarbiavimo su ginčo Å¡alimis veiksmų, imtis visų priemonių, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta (CPK 8 straipsnis), tÄ lemia siekis kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių. Viena iÅ¡ Å¡io principo įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡kų yra įtvirtinta CPK 115 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta teismo pareiga nutartimi nurodyti ieÅ¡kinį pateikusiai Å¡aliai trÅ«kumus, kliudančius priimti ir iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kinį.

26. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 21 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju nors pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nusprendęs, kad reikalavimas yra ydingas, nes nėra aiÅ¡ku, kokios dalys po atidalijimo atiteks Å¡alims, tačiau ieÅ¡kovei trÅ«kumus dėl ieÅ¡kinio dalyko paÅ¡alinti terminÄ nustatė tik pradinio ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, ieÅ¡kovei praÅ¡ant atidalinti jos dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Statkadma“ 2018 m. gruodžio 6 d. atsidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės projektÄ , kuriame nurodyta ieÅ¡kovei tenkanti turto dalis apskritai buvo neatitinkanti faktinės situacijos – 19,93 kv. m.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovė tikslino ieÅ¡kinį, juo reiÅ¡kiamus reikalavimus, tačiau tÄ iÅ¡ esmės darė reaguodama tik į atsakovų atsikirtimus. Byloje nenustatyta, kad teismas bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinęs ieÅ¡kovei jos pateikto ieÅ¡kinio trÅ«kumus bÅ«tent Å¡iuo aspektu ir nustatęs terminÄ ieÅ¡kovei juos paÅ¡alinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant visapusiÅ¡kai ir teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ ir ginčo iÅ¡ esmės neiÅ¡sprendė.

Teismas sprendime apsiribojo bendrų faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymu, nedetalizuodamas, kodėl ieÅ¡kovės pateikta 2019 m. kovo 12 d. atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schema yra netinkama ar/ir negali bÅ«ti techniÅ¡kai įgyvendinta. Sprendime nenustatytos ir neįvertintos aplinkybės dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos atidalinti dalies, t. y. kokiÄ realiai dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovė visgi siekia atidalinti – 19,08 kv. m., 17.52 kv. m. ar 16,45 kv. m., kokia dalis ir po atidalijimo dar liktų bendrojoje dalinėje nuosavybėje (Å¡is klausimas taip pat buvo keliamas) ir kaip toks atidalijimo bÅ«das atitiktų visų bendraturčių interesus, taip pat, ar jis bÅ«tų techniÅ¡kai įgyvendinamas.

Atsakovams kvestionuojant ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės schemÄ , taip pat nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų pasiÅ«lęs atsakovams teikti savo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės variantÄ .

28. Kasacinio teismo konstatuota, kad bendrosios nuosavybės dalių nustatymas reiÅ¡kia idealiosios dalies nustatymÄ teisėje ir realiosios dalies, kuri turi atitikti idealiÄ jÄ teisės dalį, nustatymÄ daikte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2004; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010). PrieÅ¡ atidalijant bendraturčio dalį, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008). Atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės metu turi bÅ«ti nustatytos aiÅ¡kios bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės idealiosios dalys (bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009).

Tik nustačius idealiÄ sias dalis, gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl bendraturčiams priklausančios dalies atidalijimo (realiųjų dalių), t. y. vertinti, ar ieÅ¡kovas pagrįstai siekia bÅ«tent tokio daikto atidalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018, 27 punktas).

29. Paminėtina ir tai, kad byloje taip pat buvo keliamas klausimas dėl neįrengtos pastogės bendro ploto, t. y. kad galimai VÄ® Registrų centras iÅ¡vieÅ¡intas plotas (183,64 kv. m.) yra pasikeitęs, dėl ko bendraturčiams realiai priklausančios pastogės dalys gali neatitikti iÅ¡vieÅ¡intų. Tačiau dėl Å¡ių aplinkybių byloje taip pat nepasisakyta, jos tirtos ir įvertintos nebuvo, Å¡alims nebuvo pasiÅ«lyta galimybė pateikti įrodymus, pagrindžiančius jų teiginius, siekiant nustatyti tikrÄ jį bendrÄ jį neįrengtos pastogės plotÄ , taigi ir bendraturčiams galimai tenkančias kitokio dydžio pastogės dalis.

Nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar dėl tam tikrų veiksnių ginčo pastogės plotas pasikeitė, o jei pasikeitė – kaip pasikeitė bendraturčių bendrosios nuosavybės dalys. Bendras pastogės plotas neabejotinai įtakoja realų turto atsidalijimo varianto ar bÅ«do parinkimÄ , todėl esant duomenims dėl galimo ploto neatitikties teismas turėjo Å¡alims pasiÅ«lyti pateikti įrodymus ir tik tokiu atveju, jeigu Å¡alys nesiekia įrodyti kitokių aplinkybių negu iÅ¡vieÅ¡intos vieÅ¡ame registre, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, daryti atitinkamo pobÅ«džio iÅ¡vadas.

30. Pirmosios instancijos teismas papildomai nurodė, kad atidalijimas natÅ«ras negalimas ir dėl to, jog, nors atidalijus turtÄ natÅ«ra ieÅ¡kovei bÅ«tinas servitutas, tačiau tokios apimties servitutas, kokio praÅ¡o ieÅ¡kovė (visai 15,50 kv. m. patalpai, pažymėtai a-5), yra nereikalingas, pažeidžiantis atsakovų teises.

31. Teisėjų kolegija, vertindama Å¡iuos pirmosios instancijos teismo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad servituto nustatymas visai 15,50 kv. m. patalpai, schemoje pažymėtoje a-5, nereikalingas, iÅ¡ esmės pritarė atsakovams ir pakartojo jų argumentus, susijusius su tuo, jog servitutas, suteikiantis teisę ne tik įeiti ir vaikščioti atsakovams N. N., A. N. ir V. S. priklausančioje patalpoje yra ,,per plataus diapazono“. Å iuo atveju ieÅ¡kovei praÅ¡ant nustatyti servitutÄ visai patalpai su konkrečiomis iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis teisėmis (servituto turiniu) „įeiti ir vaikščioti“, o atsakovams iÅ¡ esmės nesutinkant su servituto apimtimi, teismas turėjo vertinti Å¡alių argumentus ir spręsti dėl realiai pagal faktinę situacijÄ aktualios servituto apimties, juolab, kad teismas sprendė, jog servitutas atidalijus ieÅ¡kovės dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«tų objektyviai bÅ«tinas.

Taigi teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad servitutas yra bÅ«tinas, tačiau jo apimtis per didelė, atmetė šį reikalavimÄ , iÅ¡ esmės nepasisakydamas dėl reikalingos servituto apimties, taip pat netirdamas su tuo susijusių aplinkybių. Teismas, spręsdamas, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas servitutas nėra tinkamai atvaizduotas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybė schemoje, nepasiÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti planÄ , su konkrečiomis servitutÄ numatančiomis koordinatėmis, plotais, ilgiais ir pan.

Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė siekė nustatyti neatlygintinį servitutÄ , tuo tarpu atsakovai N. N. ir A. N. nurodė, kad jiems turėtų bÅ«ti priteista periodinė kompensacija. Nustačius servituto bÅ«tinumÄ , tačiau neanalizavus servituto apimties, dėl Å¡ių aplinkybių (kompensacijos bÅ«tinumo, jos rÅ«Å¡ies, dydžio) skundžiamame sprendime taip pat nebuvo pasisakyta. Dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensacijÄ pinigais 32. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme pareiÅ¡kė alternatyvų reikalavimÄ nesant galimybės turtÄ atidalinti natÅ«ra, atidalinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ neįrengtos pastogės dalį, priteisiant jai iÅ¡ atsakovų 2 701,40 Eur piniginę kompensacijÄ .

Ieškovė nurodė kiekvienam atsakovui tenkantį mokėti kompensacijos pinigais dydį, taip pat kokia ieškovei priklausanti pastogės dalis po kompensacijos išmokėjimo nuosavybės teise atitenka kiekvienam atsakovui.

33. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad yra galimybė turtÄ atidalinti natÅ«ra, atsakovams su tuo iÅ¡ esmės sutinkant, dėl ieÅ¡kovės alternatyvaus reikalavimo dėl piniginės kompensacijos jai priteisimo nepasisakė.

34. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas be pagrindo nesprendė ieÅ¡kovės alternatyvaus reikalavimo, nors buvo visos sÄ lygos atidalinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę ieÅ¡kovei priteisiant piniginę kompensacijÄ : ieÅ¡kovės ir bendraturčių idealiosios turto dalys yra nustatytos ir iÅ¡vieÅ¡intos Nekilnojamojo turto registre, buvo nustatyta neįrengtos pastogės rinkos vertė (26 000 Eur), taip pat paskaičiuota, kokia ieÅ¡kovei priklausančios dalies (1039/10000) rinkos vertė (2 701,40 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovės nurodomus argumentus, iÅ¡ esmės jiems pritaria dėl žemiau nurodomų motyvų.

35. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

36. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo iÅ¡imtis – visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas jo atidalijimo natÅ«ra galimumas, net padarant atitinkamÄ (proporcingÄ ) žalÄ daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensacijÄ galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iÅ¡ bendraturčio paėmimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

37. Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , jog atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės vyktų natÅ«ra, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad toks atidalijimas negalimas, turėjo pareigÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti bendraturčių ginÄÄ dėl atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir spręsti alternatyvų ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ dėl piniginės kompensacijos ieÅ¡kovei priteisimo. Paminėtina, kad Å¡is atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das nelaikytinas pažeidžiančiu savininkų teises, kadangi pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė taikyti atidalijimÄ priteisiant jai kompensacijÄ pinigais, t. y. sutiko atsisakyti nuosavybės teisės į jai priklausančiÄ pastogės dalį mainais už piniginę kompensacijÄ .

38. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensacijÄ yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrÄ jÄ atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to, prieÅ¡ atidalijant bendraturčio dalį bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingÄ kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-687/2017; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

Nors paprastai kompensacija gali bÅ«ti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę, tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į bÅ«tinumÄ užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikÅ¡mingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969-2017).

39. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė teikė į bylÄ Ä¯rodymus dėl visos neįrengtos pastogės turto rinkos vertės (26 000 Eur), paskaičiavimus, kokia piniginė kompensacija priklauso už jai nuosavybės teise priklausančios pastogės dalį (2 701,40 Eur). Atsakovai nesutiko ne tik su paskaičiuota visos pastogės verte, teigdami, kad ji nepagrįstai paskaičiuota nuo 183,64 kv. m. pastogės ploto, kuris Å¡iuo metu yra sumažėjęs, tačiau taip pat su ieÅ¡kovės praÅ¡omu kompensacijos dydžiu.

Atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas kompensacijos dydis per didelis, nes jis paskaičiuotas, atsižvelgiant į kitų bendraturčių atliktus pastogės pagerinimus, prie kurių ieÅ¡kovė neprisidėjo. Atsakovai taip pat teigė, kad pastogės vidutinei rinkos vertei, t. y. kokia ji bÅ«tų, jeigu nebÅ«tų atliktas remontas, nustatyti turėtų bÅ«ti skirta ekspertizė. Be to, pasak atsakovų, nėra aiÅ¡ku, kokios pastogės dalys jiems priklausytų mainais už iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ .

40. Pirmosios instancijos teismui nesprendus alternatyvaus reikalavimo – turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, priteisiant ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ , visos nutarties 77 punkte nurodytos aplinkybės nebuvo tiriamos ir vertinamos. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovai bÅ«tų pareiÅ¡kę reikalavimus ieÅ¡kovei dėl bendro turto pagerinimo, nėra duomenų ir apie tai, kad teismas tokius argumentus dėsčiusiems atsakovams bÅ«tų siÅ«lęs prieÅ¡inius reikalavimus pareikÅ¡ti.

41. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 23 punktas).

Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡ esmės palengvina savininko teisių į daiktÄ turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ ir padeda iÅ¡vengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009 42. Taigi atidalijimu iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡ esmės siekiama iÅ¡spręsti tarp bendraturčių kilusius nesutarimus, užbaigti bendrosios dalinės nuosavybės santykius, o nagrinėjamu atveju teismo sprendimu neatidalijus ginčo turto natÅ«ra, taip pat nesprendus alternatyvaus reikalavimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo, ginčas iÅ¡ esmės neiÅ¡spręstas ir tikslas atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių pasiektas nebuvo.

Dėl procesinės bylos baigties 43. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

44. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismÄ . TÄ patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

45. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra Å¡ios normos taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020).

46. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ , kuri yra kooperacijos (bendradarbiavimo) civiliniame procese principo dalis (CPK 8 straipsnis), dėl to buvo nustatytos ne visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, netinkamai iÅ¡tirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė – nebuvo iÅ¡ esmės tinkamai įvertinta galimybė atidalinti turtÄ natÅ«ra, o tokios galimybės nenustačius – nebuvo iÅ¡spręstas alternatyvus reikalavimas dėl atidalijimo, priteisiant piniginę kompensacijÄ (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

47. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Kadangi, atsižvelgiant į byloje tirtinų aplinkybių mastÄ bei pobÅ«dį, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų Å¡alių teisę į pačiÄ apeliacijÄ (Å¡alis, nesutikdama su teismo iÅ¡vadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka), o apeliacinės instancijos teismas turėtų nagrinėti tai, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daro iÅ¡vadÄ , kad pagal byloje pateiktus įrodymus Å¡ios bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas yra tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjant šį ginÄÄ iÅ¡ naujo bÅ«tina nustatyti Å¡ioje nutartyje nurodytas aplinkybes, paÅ¡alinti kilusius neaiÅ¡kumus, to siekiant, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims jų teises ir pareigas turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bylos įrodinėjimo procese, esant bÅ«tinumui, pareikalauti iÅ¡ Å¡alių papildomų įrodymų.

Byloje pirmiausiai spręstina dėl galimybės atidalinti ieÅ¡kovei priklausančiÄ palėpės dalį natÅ«ra, o padarius motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad toks atidalijimo bÅ«das Å¡iuo konkrečiu neįmanomas ir/ar neatitinka visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, spręstina dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų piniginę kompensacijÄ , kurios teisingÄ dydį, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas reikÅ¡mingas aplinkybes, turi nustatyti teismas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad, kol nėra iÅ¡nagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iÅ¡ Å¡alių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti, kuri Å¡alis laimėjo ginÄÄ byloje, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje dėl procesinių klausimų iÅ¡sprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

49. Pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinus, bylinėjimosi iÅ¡laidų, Å¡alių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas Å¡ioje nutartyje nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir priėmus sprendimÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u t a r i a: ieÅ¡kovės I. Z. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Giedrė Čėsnienė Andrius Verikas Renata Volodko